- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-31
- Bylos Nr.
- 1S-12-557/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00069-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- R. Ž.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Ž. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-20 nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2013-11-14 nuosprendis, R. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-15 nuosprendžiu paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausme ir R. Ž. paskirta galutinė subendrinta 16 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžią nurodant skaičiuojant nuo 2013-11-14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-11-11 nutartimi pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-14 nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-20 nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, R. Ž. paskirta 9 metų 6 mėnesių bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-15 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 12 metų bausme ir R. Ž. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 16 metų ir, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, R. Ž. paskirtą 9 metų 6 mėnesių bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-11 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-15 nuosprendžiu, paskirtos 12 metų laisvės atėmimo bausmės neatlikta 9 metų 10 mėnesių dalimi ir R. Ž. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13 metų 10 mėnesių, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2013-11-14. Bausmės pradžia – 2013-11-14, bausmės pabaiga – 2027-09-14. R. Ž. bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime atlieka nuo 2021-09-07.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama 2023-12-21 nutartimi Alytaus apylinkės teismas R. Ž. skundo netenkino, šį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad nors nuteistasis atliko įstatymo (BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas) reikalaujamą lygtiniam paleidimui laisvės atėmimo bausmės dalį, dalyvavo individualiuose pokalbiuose su Resocializacijos skyriaus specialistais, elgesio korekcijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, lankė į problemų sprendimą orientuotą trumpalaikę terapiją, 2 kartus buvo skatintas už nepriekaištingą elgesį, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau, teismo vertinimu, šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, įvertinus tai, kad bausmės atlikimo metu R. Ž. net 12 kartų buvo baustas drausmine tvarka (nors nuobaudos nebealioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia daryti išvadą, kad jis yra linkęs pažeisti nustatytą tvarką), nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. kovo mėn. ir nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. birželio mėn. bausmę atlikinėjo drausmės grupėje (tai rodo, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir nuosekliai koreguojamas teigiama linkme), R. Ž. nusikalstamo elgesio rizika padidėjo nuo žemos iki vidutinės, taip pat išliko dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (nusikalstamo elgesio minimalizavimas (iki šiol savo kaltę dėl nusikaltimų pripažįsta iš dalies, savo netinkamą elgesį vertina ir analizuoja nenoriai, iki galo nesuvokia ir neįvertina ankstesnių savo nusikalstamų veiksmų pavojingumo ir pasekmių, jų tinkamai neanalizuoja), priežiūros ir apribojimų pažeidimai, dviprasmiškos nuostatos į darbą (nestabili darbo patirtis laivėje ir atsainus požiūris į darbą bausmės atlikimo metu (socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis akivaizdaus noro dirbti bausmės atlikimo metu nerodė), asocialios grupės įtaka, negebėjimas atpažinti problemų, tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, kuriuos nuteistasis gali pakeisti bausmės atlikimo metu), todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis R. Ž. nuoširdžiai siekia pasitaisyti ir jo pažanga yra akivaizdi ir jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Tokia išvada padaryta įvertinus ir tai, kad R. Ž. teistas 3 kartus, atlieka subendrintą bausmę už kelių nusikalstamų veikų, taip pat ir sunkaus nusikaltimo, padarymą, jam anksčiau buvo taikytas lygtinis pakleidimas, kurio sąlygas jis pažeidė. Visos šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikaltęs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taigi, nors nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, vis dėlto nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir daryti išvadą, kad būdamas laisvėje jis sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, juolab, kad neatlikta bausmės dalis yra labai didelė (bausmės pabaiga 2027-09-14). Šiame kontekste taip pat pažymėta, kad BVK nurodytos privalomos lygtiniam paleidimui bausmės dalies atlikimas yra tik lygtinio paleidimo svarstymo sąlyga, tačiau ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. BVK nurodytos bausmės dalies atlikimas yra pagrindas laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens teisėtam lūkesčiui būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitiks ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygtinio paleidimo kriterijus (sąlygas), kurių, teismo vertinimu, nuteistasis R. Ž. šiuo metu dar neatitinka.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Skundu nuteistasis R. Ž. prašo panaikinti skundžiamą Alytaus apylinkės teismo 2023-12-21 nutartį.
4.1. Nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamą nutartį grindė prieštaringais, neobjektyviais argumentais, prieštaraujančiais lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos instituto principams. R. Ž. nesutinka su teismo nuomone, kad lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos jam negali būti taikomas dėl jo teistumų, padarytų nusikaltimų pavojingumo (nors tai buvo įvertinta skiriant bausmę) ir jam skirtų drausminių nuobaudų bausmės vykdymo laikotarpiu (nors jos nebegalioja), nustatytos vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos (R. Ž. nuomone, jo nusikalstamo elgesio rizika padidėjo nuo žemos iki vidutinės dėl probacijos specialistų klaidos, kadangi buvo vertinami ankstesni jo pažeidimai) ir tokių formalių teismo argumentų kaip asocialios asmenų grupės įtakos (teismas nekonkretizavo, ar buvo tokios grupės įtaka ir ar kyla tokios rizikos grėsmė).
4.2. R. Ž. pažymi, kad pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąlygos siejamos išskirtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Kartu gali būti vertinamos ir kitos reikšmingos aplinkybės. Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinami ne tik bausmės tikslai ir nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, bet ir lygtinio paleidimo taikymo tikslai ir principai, nes priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas prarastų prasmę, nuteistieji nebebūtų motyvuojami pasitaisyti. Argumentai dėl lygtinio paleidimo taikymo turi būti susiję su įstatymo reikalavimų įvertinimu, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga ją mažinti sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals (Kauno apygardos teismo 2022-10-12 nutartis byloje Nr. 1S-506-888/2022).
Šalies argumentai
4.3. Be to, R. Ž. pažymi, kad apylinkės teismas ignoravo faktą, kad taikant lygtinį pažeidimą nuteistasis nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai – jis yra prižiūrimas ir nesilaikydamas jam nustatytų pareigų, gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, o lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra reiškia nepertraukiamą nuteistojo stebėjimą. Maksimali nuteistojo elgesio kontrolė visuomenėje ir yra vienas iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam teisės pažeidimui ir skatinančių reintegraciją, suteikiant nuteistajam planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-1675-579/2015, 1S-1140-348/2016).
Motyvuojamoji dalis
III. Apygardos teismo išvados ir argumentai
5. Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 10 metų, bet neviršija 25 metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jie atliko du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami.
7. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o ne vien tik jo pastangos šią riziką mažinti, t. y. vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, turi būti nustatyti akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų pagrįstai manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą ir kontrolę. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, iš jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padarytos neatsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.
9. Būtina pažymėti ir tai, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializacijos tikslai yra užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (BVK 52 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Nuteistųjų resocializacija, be kita ko, yra grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu (BVK 52 straipsnio 1 dalis). Siekiant valdyti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, yra sudaromas individualus resocializacijos planas, kuris sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytas aplinkybes ir šio vertinimo rezultatus, plane numatant individualizuotas resocializacijos priemones (BVK 52 straipsnio 3 dalies 1–9 punktai, 53 straipsnio 1, 2 dalys). Aptartos BVK normos suponuoja išvadą, kad sprendžiant dėl to, ar nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, svarbią reikšmę turi nuteistojo pastangų valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir taip mažinti nusikalstamų veikų recidyvą, vertinimas, atsižvelgiant į tai, ar efektyviai įgyvendinamos individualiame resocializacijos plane numatytos priemonės.
10. Apygardos teismas, susipažinęs su R. Ž. skundo argumentais, skundžiama nutartimi, skundo nagrinėjimui pateikta nuteistojo asmens byla Nr. 11057 konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino R. Ž. asmenybę (tiek teigiamai, tiek neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes), elgesį atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir pagrįstai konstatavo, jog dar nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad šiuo metu nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas.
11. Nors R. Ž. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą formalų kriterijų, kuriam egzistuojant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos – atliko du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau vien šis faktas nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nes, kaip minėta, įstatymas įpareigoja įvertinti ir tai, ar egzistuoja viena iš alternatyvių įstatyme numatytų aplinkybių, t. y. žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
12. Iš apygardos nuteistojo asmens byloje Nr. 11057 esančių duomenų matyti, kad šiuo metu R. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kai tuo tarpu pirminio vertinimo metu rizika buvo žema, taip pat išliko dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – nusikalstamo elgesio minimalizavimas, nustatyti priežiūros ir apribojimų pažeidimai, dviprasmiškos nuostatos į darbą (nestabili darbo patirtis laivėje ir atsainus požiūris į darbą bausmės atlikimo metu (socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis akivaizdaus noro dirbti bausmės atlikimo metu nerodė), taip pat asocialios grupės įtaka, negebėjimas atpažinti problemų, tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Būtent nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įverčių didėjimo tendencijos, kurias, kaip matyti, sąlygojo su nuteistojo elgesiu, mąstymu, požiūriu bausmės atlikimo metu susiję aspektai, t. y. aplinkybės, tiesiogiai susijusios su nuteistojo resocializacijos procesu ir jo paties pastangomis ir pasiryžimu keisti savo elgesį, lėmė Komisijos sprendimą netaikyti R. Ž. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (BVK 85 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant klausimą, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privaloma atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat vertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.
13. Šiuo atveju tvirtinti, kad socialinio tyrimo išvada, kuria rėmėsi skundžiamą nutartį priėmęs teismas, buvo surašyta neobjektyviai ir netinkamai, o nuteistojo skundą išnagrinėjęs apylinkės teismas netinkamai įvertino nuteistojo R. Ž. asmens byloje esančius duomenis, nėra pagrindo. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, būtent nuteistojo nustatytų elgesio taisyklių nesilaikymas, padarytų pažeidimų minimalizavimas buvo aplinkybės, sąlygojusios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimą. Skundžiamoje teismo nutartyje pagrįstai pažymėta ir tai, kad bausmės vykdymo metu nuteistasis R. Ž. nerodė akivaizdaus noro dirbti, nuostatos dėl darbinės veiklos yra dviprasmiškos, laisvėje jis nevengė neoficialių pajamų, įvykdė nusikalstamas veikas, siekdamas finansinės naudos, todėl, įvertinus R. Ž. asmenybę (teismo pripažintas pavojingu recidyvistu), kyla pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika, siekiant finansinės naudos. Nors nuteistasis pateikė pažymą dėl galimybės įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju, tačiau tokios pažymos pateikimas savaime nepatvirtina, kad nuteistasis iš tikrųjų bus įdarbintas, nes, kaip minėta, net ir būdamas laisvėje pakankamai stabilios darbinės patirties jis neturėjo, nevengė neoficialių pajamų, o atlikdamas bausmę į darbą žiūrėjo atsainiai, nedėjo maksimalių pastangų įsidarbinti, jo nuostatos dėl darbo yra dviprasmiškos. Be to, iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad R. Ž. elgesys bausmės vykdymo metu nebuvo nepriekaištingas, nes jis 12 kartų buvo baustas drausmine tvarka (drausminės nuobaudos skirtos už administracijos nurodymų nevykdymą, uždraustų daiktų laikymą ir kitus pažeidimus). Nors bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu, kaip akcentuoja skunde R. Ž., nebegalioja, taigi BVK 80 straipsnio 9 dalies prasme jis laikytinas nebaustu, tačiau nuobaudų negaliojimas teisine prasme paties nubaudimo fakto nešalina, priešingai, šie duomenys yra reikšmingi vertinant nuteistojo elgesį bausmės vykdymo laikotarpiu, kurie šiuo atveju neabejotinai pagrindžia, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje jis nesugebėjo pasirinkti tinkamo elgesio varianto, nesilaikė nustatytų reikalavimų, darė pažeidimus ir dėl to buvo nubaustas drausmine tvarka, tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir parodo, kad jis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų, pakankamų pastangų koreguoti savo elgesį nededa. Toks nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jo požiūris į savo nusikalstamą elgesį ir padarytus pažeidimus kelia pagrįstų abejonių dėl tinkamo R. Ž., kuris, pažymėtina, praeityje ne kartą buvo teistas ir laisvės atėmimo bausmę atlieka nebe pirmą kartą, elgesio probacijos laikotarpiu.
14. Nors, kaip akcentuojama R. Ž. atstovo advokato M. Kepenio apygardos teismui 2023-01-30 pateiktame prašyme įvertinti ir teigiamai R. Ž. asmenybę bausmės vykdymo metu apibūdinančias aplinkybes, jog jis dalyvavo įvairiose elgesio pataisos programose ir buvo skatintas ir, kaip nurodyta Alytaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialisto 2023-10-30 tarnybiniame pranešime, aktyviai siekia padaryti pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dalyvauja aktyvaus užimtumo, prevencinėse priemonėse, įstaigos organizuojamuose renginiuose, vykdo individualaus socialinės reabilitacijos plano numatytas priemones, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad išvada dėl lygtinio paleidimo (ne)taikymo gali būti laikoma pagrįsta tik tuo atveju, kai ji yra pagrįsta visų su nuteistojo resocializacijos procesu susijusių aplinkybių (tiek nuteistajam palankių, tiek jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių) visuma. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, socialinių ryšių palaikymas yra nuteistajam palankios aplinkybės, tačiau nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo atsižvelgta ir į kitas, ne tik teigiamai nuteistojo asmenybę bausmės vykdymo laikotarpiu apibūdinančias aplinkybes, kurių visuma šiuo metu nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad resocializacijos tikslai nuteistajam R. Ž. jau yra pasiekti. Ši teismo išvada, kaip minėta, yra motyvuota, pagrįsta aplinkybių, susijusių su nuteistojo resocializacijos procesu, jo pastangomis valdyti kriminogeninius veiksnius ir mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, visumos vertinimu. Priešingai R. Ž. skundo teiginiams, teismas vertino ne tik statinius, bet ir dinaminius kriminogeninius veiksnius, kurie buvo įvertinti kitų, su nuteistojo resocializacija susijusių aplinkybių visumos kontekste tiek, kiek jie yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl nuteistojo pastangų ir gebėjimo valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir keisti savo netinkamą elgesį. Taigi skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas įvertino visus, ne tik neigiamai, bet ir teigimai nuteistąjį R. Ž. charakterizuojančius duomenis ir jo elgesį bausmės vykdymo metu, kurių visuma duoda pagrindo išvadai, jog šiuo metu taikyti jam lygtinį paleidimą nėra pagrindo, kadangi nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Priešingai, šiuo atveju buvo nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimas, kurį sąlygojo ne kas kita, o paties nuteistojo elgesys bausmės vykdymo metu.
15. Skunde R. Ž. minima teismų praktika negali būti laikoma tinkamu precedentu nagrinėjamoje byloje, kadangi skunde nurodomose nutartyse, skirtingai nei nagrinėjamu atveju, teismai konstatavo, kad nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizika yra maža ir nustatyta pažanga ją mažinant, tai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų ir nenusikals.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas teisingai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymą, nepažeidė. Priešingai nuteistojo tvirtinimui, skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus ne selektyviai atrinktus duomenis, o visas, tiek teigimai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes (faktus), kurių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, jog šiuo metu taikyti R. Ž. lygtinį paleidimą dar nėra pagrindo, kadangi nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Dėl išvardytų motyvų naikinti skundžiamą nutartį R. Ž. skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.