Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Ž. skundą dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendis, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 2 dalį (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta (duomenys neskelbtini)laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiai, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas (duomenys neskelbtini).

Bausmės pradžia – (duomenys neskelbtini), bausmės pabaiga – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Ž. skundas atmetamas.

Pažymėtina, jog, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nuteistasis akcentuoja BVK redakciją, kurioje nurodyta, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu, tuo tarpu Komisija, priimdama Nutarimą, vadovavosi jo ankstesniais teistumais ir teisės pažeidimais, tačiau visiškai nevertino nuteistojo pastangų ir rezultatų įsitraukiant į resocializacijos procesą, vykdomas ir įvykdytas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, daromą teigiamą pažangą bausmės atlikimo metu. Pažymima, jog sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, vertinamas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, jo ankstesnis teistumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. R. Ž. šiuo metu atlieka subendrintą bausmę už kelių nusikalstamų veikų, taip pat ir sunkaus nusikaltimo, padarymą, jam anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio sąlygas jis pažeidė, jam būdingas nusikaltimų modelis ir kriminalinė istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis bei lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas yra jo kriminogeniniai veiksniai. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo vertinimu ir Skunde nurodytais argumentais, jis atitinka įstatyme įtvirtintus reikalavimus keliamus asmenims, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas, susipažinęs su Komisijos Nutarimu, nesutinka su šiuo Skundo argumentu, kadangi Nutarime nurodoma, jog Komisija vertino individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, nuteistojo elgesį ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus bei nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį, ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Teismas pažymi ir tai, jog Skunde nurodytų neigiamų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, priešingai, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras asmenines savybes ir įvertinti elgesio pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, į jas būtina atsižvelgti.

Bausmės pradžioje nuteistajam R. Ž. buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) nusikalstamo elgesio rizika. (Duomenys neskelbtini) atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, jam nustatyta (duomenys neskelbtini) rizika, kurios didėjimą lėmė ne tik naujai gauta informacija apie ankstesnius nuteistojo teisės pažeidimus, tačiau ir tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo gyvenimo būdas nebuvo orientuotas į nustatytų elgesio taisyklių laikymąsi, jis eilę kartų buvo baustas drausmine tvarka, pažeidimus minimalizuoja, išryškėjo tam tikri impulsyvūs nuteistojo veiksmai, t. y. pirmenybė teikiama veiksmui, o ne planavimui, nuteistojo nuostatos, kadangi bausmės atlikimo vietoje periodiškai pažeidinėja nustatytą tvarką. Taigi, priešingai nei nurodo nuteistasis skunde, jo elgesys bausmės atlikimo metu, jo nuostatų nepakankamas koregavimas taip pat turėjo įtakos nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimui. Šiuo metu yra nustatyti dar nemažai dinaminių kriminogeninių veiksnių: maža/nestabili darbo patirtis, maža motyvacija darbui įkalinimo įstaigoje, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros/apribojimų pažeidimas, kuriuos nuteistasis bausmės atlikimo metu gali pakeisti. Teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) nusikalstamo elgesio rizika ir išlikę minėti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir minėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nerodo esminių jo elgesio pokyčių. Tai, kad nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama lygtiniam paleidimui, patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis apie įvykdytus teisės pažeidimus pernelyg neatvirauja, savo elgesį vertina ir analizuoja nenoriai, netinkamą elgesį ir jo pasekmes linkęs minimalizuoti, save pateisinti, stebimas klaidų kartojimas, ankstesnių pasekmių neįvertinimas. Pažymėtina ir tai, jog iš asmens byloje esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) protokolo dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu, matyti, jog R. Ž. atsisakė pasiaiškinti dėl bausmės atlikimo režimo reikalavimų, nurodydamas, jog ,,nerašysiu nieko nes nėra dėl ko“, ir nors tą pačią dieną jis paaiškinimą dėl (duomenys neskelbtini) padaryto pažeidimo pateikė – nurodydamas, jog asmens ženklą turėjo kišenėje, kadangi (duomenys neskelbtini) jam leido būryje vaikščioti be asmens ženklo (nors tokių duomenų byloje nėra), tai rodo, jog R. Ž. linkęs savo poelgius minimalizuoti, nemato priežasčių dėl padarytų pažeidimų pasiaiškinti. Taigi akivaizdu, jog nuteistasis iki šiol nuostatų savo nusikalstamo elgesio atžvilgiu pakankamai nepakeitė, jis pilnai nesuvokia savo nusikalstamų veiksmų pavojingumo, jų tinkamai neanalizuoja, ir įvertinus nuteistojo R. Ž. elgesio, mąstymo ir nuostatų pasikeitimą bausmės atlikimo metu, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui ir sėkmingai probacijai, šiuo metu nėra pagrindo.

Skunde nuteistasis teigia, jog, jį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis bus prižiūrimas bei stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, taip pat jis sutinka, kad lygtinio paleidimo atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Teismas pažymi, jog ši aplinkybė savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai nuteistasis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę laisvės atėmimo vietoje atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau nei probuojamieji asmenys. Be to, teismas vertina ir aplinkybę, jog nuteistasis iš viso teistas 3 kartus, visi nusikaltimai yra susiję su narkotinių medžiagų laikymu ir platinimu. Tai leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir savo tinkamo elgesio ilgesnį laiką nuteistasis nesugeba išlaikyti. Nors ankstesni teistumai, kaip ir nusikalstamų veikų sunkumas, jų skaičius ir pobūdis negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, kurias įvertinus nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Kaip jau minėta, R. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra (duomenys neskelbtini). Nuteistajam nustatyti 3 statiniai veiksniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai); būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas ir 4 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; pasižymi maža motyvacija darbui įkalinimo įstaigoje; būdingas nusikalstamo elgesio apteisinimas, neutralizavimas; priežiūros apribojimų pažeidimai. Būtent kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį jo nusikalstamumą, todėl šių sričių koregavimui turi būti sutelktas didžiausias nuteistojo dėmesys. Ta aplinkybė, kad šie veiksniai vis dar išlikę, duoda pagrindą teismui spręsti, kad atliktos bausmės dalis nėra pakankama, kad būtų padaryta akivaizdi intervencija nuteistojo elgesiui, siekiant užkirsti kelią galimam recidyvui. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad Skunde nuteistasis nurodo, jog Komisija Nutarime nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir Nutarime (duomenys neskelbtini)priimtame nutarime Nr. (duomenys neskelbtini), nors aplinkybės keitėsi, buvo lankomos (duomenys neskelbtini)ir kt., tačiau, teismui susipažinus su pateikta medžiaga, nekyla abejonių, jog skundžiamas Nutarimas yra priimtas objektyviai ir nešališkai. Pažymėtina ir tai, jog aplinkybės, kad vis dar išlieka daugelis analogiškų statinių ir dinaminių kriminogeninių veiksnių, tik patvirtina, kad po paskutinio svarstymo R. Ž. kriminogeninių dinaminių veiksnių reikšmingai neįtakojo.

Pritartina Skunde nurodytam teiginiui, jog Nutarimą priėmė tie patys Komisijos nariai, tačiau tokia Komisijos sudėtis nėra prieštaraujanti įstatymų normoms, kadangi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų (toliau – Nuostatos) 6 punkte numatyta, kad Komisijos sudaromos dviejų metų laikotarpiui iš septynių narių, todėl dvejus metus Komisijos sudėtis yra nekintanti. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog Komisija, išnagrinėjusi visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, sprendimą priėmė vienbalsiai, atskirųjų nuomonių nepareikšta. Pastarosios aplinkybės rodo, jog tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, kad jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

Iš nuteistojo asmens bylos bei iš Skunde nurodytų argumentų matyti, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis (duomenys neskelbtini) kartus paskatintas: (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), ir nors nuteistasis Skunde akcentuoja minėtus paskatinimus, tačiau tai negali būti išskirtinai sureikšminta, juo labiau nedidelis paskatinimų skaičių per gana ilgą bausmės atlikimo laiką nerodo jokių išskirtinių aplinkybių, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją. Tačiau teismas vertina ir tai, jog bausmės atlikimo metu jis (duomenys neskelbtini) kartų baustas drausmine tvarka ir nors šiuo metu nuobaudos negaliojančios, bet šio nuteistojo elgesio vertini kaip nepriekaištingo nėra pagrindo. Tokia išvada darytina susipažinus ne tik su drausminių nuobaudų skyrimo aplinkybėmis, tačiau ir su tuo, kad asmens byloje yra (duomenys neskelbtini) tarnybinis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini)apie (duomenys neskelbtini)val. R. Ž. koridoriuje vaikščiojo be atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytos formos kortelės. Tokiais savo veiksmais pažeisdamas BVK 50 straipsnio 1 dalį ir Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 39.1 punktą, tačiau buvo nuspręsta jo nebausti - apsiribota svarstymu komisijoje. Atsižvelgiant į tai, teismas nesutinka su Skunde nurodytu argumentu, jog nuteistasis laikosi vidaus taisyklių. Teismo vertinimu, šie faktai neleidžia pagrįstai daryti išvados, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu, nukreiptu koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme, pagrindo nėra. Tai rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesugeba paklusti privalomoms laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms ir tai niekaip neeliminuoja fakto, jog nuteistajam nuosekliai pavyzdingą elgesį išlaikyti ilgesnį laiko tarpą nepavyksta. Šios aplinkybės svarstant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą reikšmingos tik tiek, kiek jos sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog buvo laikotarpis, kai bausmę šis nuteistasis atliko (duomenys neskelbtini) sąlygomis t. y. (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini).

Nuteistasis Skunde nurodo, jog (duomenys neskelbtini) administracija negali užtikrinti ir patenkinti prašymo dėl darbo, jeigu jam užtikrintų darbą, jis įvykdytų visas skolas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis iki suėmimo (duomenys neskelbtini) oficialiai nedirbo, prieš suėmimą finansinė padėtis buvo nestabili, turėjo administracinių baudų, kurių suma siekė apie (duomenys neskelbtini) eurų ir kad dalį skolų, būdamas laisvės atėmimo vietoje apmokėjo su artimųjų pagalba. Šios aplinkybės teismui leidžia pagrįstai abejoti, ar nuteistasis, išleistas į laisvę, užsitikrins darbą ir mokės skolas, kadangi, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, skolų mokėjimas pradėtas vykdyti tik artimųjų pagalba ir tik nuteistajam esant laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Laisvėje nuteistasis įgijo (duomenys neskelbtini) išsilavinimą ir (duomenys neskelbtini)profesiją, tačiau pagal turimą profesiją nebuvo dirbęs. Bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), mano, jog turimo išsilavinimo jam pakanka. Nurodo, jog atlikinėjant bausmę (duomenys neskelbtini) (iki (duomenys neskelbtini)) dėl darbo nebuvo kreipęsis, kadangi teigia, jog ten nebuvo laisvų darbo vietų. (Duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl įsidarbinimo (duomenys neskelbtini), tačiau dėl darbo vietų trūkumo nebuvo įdarbintas. Daugiau dėl darbo nesikreipė, mano, jog save gali realizuoti ne tik darbinėje veikloje, bet ir kitokioje veikloje (pavyzdžiui, sporte), o darbas įkalinimo įstaigoje yra be socialinių garantijų, mažai apmokamas, taip pat nėra darbo pagal jo specialybę. Teigia, kad išėjęs į laisvę planuoja dirbti įmonėje (duomenys neskelbtini). Pateikė įmonės išduotą pranešimą, jog įmonė nori įdarbinti R. Ž. (duomenys neskelbtini) pareigose. Teismo vertinimu, tai, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę nuo (duomenys neskelbtini), dėl darbo kreipėsi tik (duomenys neskelbtini) metais, nėra laikytinas sąmoningu ir tikslingu darbo siekimu, veikiau formalumu, norint pagrįsti, jog suinteresuotas darbu turint vieningą tikslą – išeiti į laisvę lygtinai, ypatingai šiuo atveju, kada prašymą dėl įdarbinimo pateikė tik praėjus (duomenys neskelbtini) metams nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, tai yra atlikus bausmės dalį, sudarančią galimybę būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Toks nuteistojo požiūris į darbą bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Pažymėtina ir tai, kad vienu iš nuteistojo kriminogeninių veiksnių pripažinta ir maža/nestabili darbo patirtis.

Pažymima ir tai, jog sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, vertinamas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, jo ankstesnis teistumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis R. Ž. teistas tris kartus, šiuo metu atlieka subendrintą bausmę už kelių nusikalstamų veikų, taip pat ir sunkaus nusikaltimo, padarymą, jam anksčiau buvo taikytas lygtinis pakleidimas, kurio sąlygas jis pažeidė, jam būdingas nusikaltimų modelis ir kriminalinė istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis bei lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas yra jo kriminogeniniai veiksniai. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, visgi nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra labai didelė (bausmės pabaiga (duomenys neskelbtini)). Šiame kontekste taip pat pažymima, kad BVK nurodytos privalomos lygtiniam paleidimui bausmės dalies atlikimas yra tik lygtinio paleidimo svarstymo sąlyga, tačiau ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. BVK nurodytos bausmės dalies atlikimas yra pagrindas laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens teisėtam lūkesčiui būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitiks ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygtinio paleidimo kriterijus (sąlygas), kurių, teismo vertinimu, nuteistasis R. Ž. šiuo metu dar neatitinka.

Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis R. Ž. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas, netgi ir taikant intensyvią priežiūrą. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius, sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis R. Ž. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kai tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, jog Komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo R. Ž. Skundas dėl Komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. Ž. skundą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.