Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Ž. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. birželio 7 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. Ž. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, R. Ž. paskirta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendžiu), paskirtos 12 metų laisvės atėmimo bausmės neatlikta 9 metų 10 mėnesių dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų 10 mėnesių. Bausmės pradžia 2013 m. lapkričio 14 d., bausmės pabaiga – 2027 m. rugsėjo 14 d.

5. Proceso dalyviai apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti 2023 m. birželio 23 d. pranešimais. Atsiliepimai, prašymai negauti, nušalinimai nepareikšti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

6. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi lygtinis paleidimas gali būti taikomas esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, o tokiu atveju, kai rizika nėra žema – būtina nustatyti akivaizdžią pažangą ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, kad nuteistajam taikomos resocializacijos priemonės jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Įstatymų leidėjas, įtvirtinęs lygtinio paleidimo taikymo institutą bei numatęs jo taikymo pagrindus ir sąlygas, vis tik šį institutą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį visais, be išimties, atvejais taikyti, o tik kaip galimybę – BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus atitinkantis nuteistasis gali, bet ne privalo būti paleistas lygtinai.

7. Būtina pažymėti ir tai, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializacijos tikslai yra užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (BVK 52 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Nuteistųjų resocializacija, be kita ko, yra grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu (BVK 52 straipsnio 1 dalis). Siekiant valdyti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, yra sudaromas individualus resocializacijos planas, kuris sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytas aplinkybes ir šio vertinimo rezultatus, plane numatant individualizuotas resocializacijos priemones (BVK 52 straipsnio 3 dalies 1–9 punktai, 53 straipsnio 1, 2 dalys). Aptartos BVK nuostatos suponuoja, kad sprendžiant dėl to, ar nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, svarbią reikšmę turi nuteistojo pastangų valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir taip mažinti nusikalstamų veikų recidyvą, vertinimas, atsižvelgiant į tai, ar efektyviai įgyvendinamos individualiame resocializacijos plane numatytos priemonės.

8. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra argumentuota, priimta įvertinus visas, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, laikantis Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų.

9. Nuteistasis R. Ž. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą (svarstant lygtinio paleidimo klausimą neatlikta bausmės dalis buvo 4 metai 4 mėnesiai 27 dienos iš paskirtos 13 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės). Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai – turi būti nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažangą ją mažinant, kai rizika nėra žema.

10. Socialinio tyrimo išvadoje R. Ž. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors pagal BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra kliūtis taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vis tik tokiu atveju, kaip jau minėta, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad akivaizdžios pažangos mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką konstatavimui nėra pagrindo. Iš socialinio tyrimo išvadoje nurodytų duomenų matyti, kad pirminis nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pagal OASys metodiką vertinimas buvo atliktas 2023 m. liepos 5 d. ir nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atlikus pakartotinį vertinimą 2023 m. kovo 13 d., nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir tai patvirtina tiek Komisijos nutarime, tiek teismo nutartyje padarytą išvadą, kad nuteistasis neatitinka vienos iš BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų, kadangi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ne mažėjo, o padidėjo ir tai reiškia, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas šią riziką.

11. Pirmiau padarytą išvadą patvirtina ne tik pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimas nuo žemos iki vidutinės, bet ir kitos socialinio tyrimo išvadoje nurodytos, ir nuteistojo asmens bylos duomenimis pagrįstos aplinkybės. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2013 m., tačiau šiuo metu jam vis dar nustatomi ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: nepastovi gyvenamoji vieta; turi nestabilią darbo patirtį, pasižymi maža motyvacija darbui; lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; nusikalstamo elgesio minimalizavimas; priežiūros (apribojimų) pažeidimai.

12. Kaip nurodyta pirmiau, siekiant valdyti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, yra sudaromas individualus resocializacijos planas, kuris sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytas aplinkybes ir šio vertinimo rezultatus, plane numatant individualizuotas resocializacijos priemones. Nuteistasis R. Ž. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis dalyvavo motyvaciniuose-prevenciniuose individualiuose pokalbiuose, elgesio korekcijos programose „Kitoks“, „Relaksacija“. Taip pat nuteistasis raštu kreipėsi dėl dalyvavimo 2022 m. gegužės mėnesį numatytose elgesio korekcijos programose, tačiau dėl didelio norinčiųjų dalyvauti srauto, 2022-2023 metais dalyvavo tik „Nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimas“ ir „Pykčio ir agresijos valdymas“ programose. Vis tik nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo, požiūrio, nuostatų aspektai suponuoja išvadą, kad individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių vykdymas reikšmingos įtakos pozityviems nuteistojo pokyčiams neturėjo.

13. Teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu nuteistasis nepasižymėjo. R. Ž. drausmine tvarka nuo 2013-2021 metų laikotarpyje baustas dvylika kartų, skatintas vieną kartą. Drausminės nuobaudos, be kita ko, skirtos ir už tokius pažeidimus, kaip administracijos nurodymų nevykdymą, uždraustų daiktų laikymą. 2020 m. sausio 21 d. nuteistasis paskatintas už dalyvavimą elgesio korekcijos programose. Tačiau po to dar šešis kartus baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą – 2021 m. rugsėjo 16 d. Nors galiojančių drausminių nuobaudų šiuo metu nuteistasis neturi, todėl BVK 80 straipsnio 9 dalies prasme yra laikomas nebaustu, tačiau nuobaudų neturėjimas juridine prasme, nešalina paties nubaudimo fakto. Šiuo atveju aplinkybė, kad nuteistasis, net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje, nesugebėjo pasirinkti tinkamą elgesio variantą, laikytis nustatytų reikalavimų, jį charakterizuoja neigiamai. Su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai, taip pat aplinkybė, kad praeityje nuteistasis jau buvo teistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka ne primą kartą, kelia pagrįstą abejonę dėl to, kad jau šiuo metu nuteistajam taikoma probacija, kuri taip pat susijusi su tam tikrų ribojimų ir pareigų nustatymu probuojamajam, bu sėkminga. Tokią išvadą leidžia daryti ir nuteistojo požiūris į savo nusikalstamą elgesį, padarytus pažeidimus.

14. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis yra linkęs savo nusikaltimus racionalizuoti ir minimalizuoti, save pateisinti, dėl savo padėties yra linkęs kaltinti aplinkinius, aplinką, aplinkybes. Be to, nuteistasis, būdamas teistas už nusikalimus, padarytus siekiant gauti finansinę naudą neteisėtu būdu, ne kartą baustas administracine tvarka ir nesumokėjęs paskirtų baudų, neturėdamas stabilios darbinės patirties laisvėje, darbo atžvilgiu pasižymi dviprasmiškomis nuostatomis. Per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis tik vieną kartą kreipėsi dėl darbo suteikimo ir tik dėl to, kad, kaip pats nurodė, kreipimasis dėl darbo buvo būtina sąlyga perkėlimui iš drausmės grupę į paprastąją grupę. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, būtent nuteistojo nustatytų elgesio taisyklių nesilaikymas, išryškėjęs impulsyvus elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų pažeidimų minimalizavimas buvo aplinkybės, sąlygojusios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimą „Gyvenimo stilius ir draugai“, „Mąstymas ir elgesys“, „Nuostatos“ srityse. Nors srityje „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ srityje užfiksuotas teigiamas rizikos pokytis dėl to, kad nuteistasis pateikė pažymą dėl galimybės įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju, vis tik pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pažymos pateikimas savaime nepatvirtina, kad nuteistasis iš tikrųjų bus įdarbintas. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėta, kad bausmės vykdymo metu nuteistasis nedėjo maksimalių pastangų, siekiant įsidarbinti, nuostatos dėl darbinės veiklos yra dviprasmiškos, laisvėje jis nevengė neoficialių pajamų, įvykdė nusikalstamas veikas siekdamas finansinės naudos ir visa tai leidžia abejoti, kad būdamas laisvėje nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis.

15. Teisėjų kolegija svarstomo klausimo kontekste pažymi ir tai, kad išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) gali būti laikoma pagrįsta tik tada, kai yra padaryta įvertinus su nuteistojo resocializacijos procesu susijusių, tiek nuteistajam palankių, tiek jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumą. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, socialinių ryšių palaikymas yra nuteistajam palankios aplinkybės. Į šias aplinkybes apylinkės teismas atsižvelgė ir jas vertino, tačiau pagrįstai buvo vertintos ir tos aplinkybės, kurios susijusios su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymu bei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimu ir kurių visuma šiuo metu nesudaro pagrindo išvadai, kad R. Ž. resocializacijos tikslai jau yra pasiekti. Ši teismo išvada yra motyvuota, pagrįsta aplinkybių, susijusių su nuteistojo resocializacijos procesu, jo pastangomis valdyti kriminogeninius veiksnius bei mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, visumos vertinimu. Priešingai, nei skunde tvirtina nuteistasis, teismas vertino ne tik statinius, bet ir dinaminius kriminogeninius veiksnius, o dinaminiai kriminogeniniai veiksniai buvo vertinti kitų, su nuteistojo resocializacija susijusių aplinkybių kontekste tiek, kiek buvo būtina sprendžiant dėl nuteistojo pastangų valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir keisti savo netinkamą elgesį bei nuostatas.

16. Skunde akcentuojamas nešališkumo reikalavimas teigiant, kad Komisija ir teismas buvo šališki, tačiau kuo konkrečiai šiuo atveju pasireiškė Komisijos ar teismo šališkumas, skunde nėra nurodyta. Skundą nagrinėjantis teismas aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas konstatuoti nešališkumo reikalavimo pažeidimą, taip pat nenustatė. Tai, kad nuteistojo netenkina Komisijos ir teismo priimti jam nepalankūs sprendimai, nėra pagrindas konstatuoti, kad Komisija ar teismas buvo šališki. Komisijos nutarimo ir skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad nešališkai ir objektyviai buvo įvertintos visos su nuteistojo resocializacijos procesu susijusios aplinkybės ir nustačius nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimą, padaryta pagrįsta išvada, kad nuteistasis BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų visumos šiuo metu neatitinka. Teisiniai argumentai, kurie tokią išvadą paneigtų, skunde nėra nurodyti.

17. Aplinkybė, kad nutartyje iš tikrųjų klaidingai nurodyta, jog nuteistasis lygtinio paleidimo metu padarė nusikalstamą veiką, priešingo vertinimo nesuponuoja. Patikrinus duomenis Teismų informacinėje sistemoje nustatyta, kad R. Ž. iš tikrųjų buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu lygtinio paleidimo metu, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-201-2010 jis pagal BK 281 straipsnio 2 dalį buvo išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartimi prokuroro apeliacinis skundas dėl pirmiau nurodyto nuosprendžio buvo atmestas. Vis tik iš skundžiamos nutarties matyti, kad ši aplinkybė nebuvo vienintelė ar lemiama darant išvadą dėl pagrindo taikyti lygtinį paleidimą nebuvimo. Kaip jau nurodyta pirmiau, sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas įvertinus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimą, kurį, be kita ko, sąlygojo su nuteistojo elgesiu, mąstymu, požiūriu bausmės atlikimo metu susiję aspektai, t. y. aplinkybės, tiesiogiai susijusios su nuteistojo resocializacijos procesu ir jo paties pastangomis bei pasiryžimu keisti savo elgesį. Taigi, išvadai dėl pagrindo taikyti lygtinį paleidimą nebuvimo esant pagrįstai, aplinkybės dėl nusikalstamos veikos padarymo lygtinio paleidimo metu nurodymas skundžiamoje nutartyje (kaip ir Komisijos nutarime) nesudaro pagrindo ją panaikinti.

18. Dėl skundo argumento, kad (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracija nesudarė sąlygų dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo programose, dėl to nusikalstamo elgesio rizika nemažėja, visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad aplinkybė, jog nuteistasis vykdo ne visas individualiame resocializacijos plane numatyta priemones, nei Komisijos nutarime, nei teismo nutartyje nebuvo vertinta kaip paneigianti galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, o visose elgesio korekcijos programose negalėjo dalyvauti dėl objektyvių priežasčių (didelio norinčių dalyvauti srauto). Nutartyje taip pat nėra nurodyta, kad nuteistasis individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių nevykdo dėl savo paties kaltės. Be to, kaip jau minėta, išvada dėl nuteistojo neatitikimo BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms (kriterijams) buvo padaryta ne dėl to, kad nuteistasis ne visas resocializacijos plane priemones yra įvykdęs, o dėl to, kad buvo nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimas, kurį sąlygojo aplinkybės, priklausančios nuo paties nuteistojo noro bei pastangų koreguoti savo elgesį (jų nebuvimo).

19. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad nuteistojo R. Ž. resocializacijos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Šios išvados kontekste pažymėtina ir tai, kad priimant sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visi Komisijos nariai vieningai balsavo prieš lygtinio paleidimo taikymą R. Ž., ir tai suponuoja, kad Komisijai taip pat nekilo abejonių dėl to, jog resocializacijos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistajam dar nėra baigtas.

20. Konstatuojama, kad apylinkės teismas teisingai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir teisės normų, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nepažeidė. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus tiek teigimai, tiek neigiamai R. Ž. charakterizuojančius duomenis, kurių visuma patvirtina išvadą, kad šiuo metu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą nėra pagrindo, kadangi nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. birželio 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.