Alytaus apylinkės teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Ž. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 357-112 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, pakeistais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 13 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat pripažįstant jį pavojingu recidyvistu.

Nuteistojo R. Ž. bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. lapkričio 14 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2027 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) bausmę šis nuteistasis atlieka nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. Nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas sprendžiamas pirmą kartą.

Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Ž. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis R. Ž. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (du trečdalius paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė pagal „OASys“ vertinimo metodiką. Pastebėtina, jog pirminio vertinimo metu (2013 metais) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta kaip žema. Ta aplinkybė, jog ilgo bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, o nuo pirminio jos vertinimo dar ir padidėjo nuo žemos iki vidutinės neleidžia teigti, kad šis nuteistasis jau padarė akivaizdžią bei reikšmingą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Dabartinės bausmės atlikimo metu nuteistasis R. Ž. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, jis palaiko ir artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais. Nors šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau tokios aplinkybės jokiu būdu negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Tačiau tokia išvada dar negali būti daroma dėl toliau nurodytų motyvų.

Visų pirma, iš 2023 m. balandžio 17 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-107 matyti, jog Komisiją sudarė 5 nariai, kurie vienbalsiai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam R. Ž. Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis R. Ž. šiuo metu atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 13 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuosprendžiu šis nuteistasis yra pripažintas pavojingu recidyvistu. Nuteistasis teistas tris kartus, visi nuteistojo įvykdyti nusikaltimai susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Analogiški nusikaltimai bei finansinės naudos siekimas leidžia daryti prielaidą, jog nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis. Realią laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka jau trečią kartą. Taigi vien jau paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo atitinkamai didesnį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog šis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo, praeityje šio nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau jis buvo pažeidęs šiuo institutu jam nustatytas probacijos sąlygas, kadangi padarė naują nusikalstamą veiką. Būtina pažymėti tai, jog nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius bei jų sunkumas rodo didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės, tarp kurių ir laisvės atėmimas, bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą, esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistojo pastangas mažinant savo nusikalstamumo galimybes. Juo labiau, kad ir šiuo metu dar išlieka daugybė nuteistajam būdingų dinaminių kriminogeninių veiksnių.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis R. Ž. laisvėje turėtų gyvenamąją vietą, jis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą ir (duomenys neskelbtini) profesiją. Dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis nesimokė, nes pats mano, jog jam pakanka to išsilavinimo, kurį turi įgijęs ir dabartiniame jo amžiuje jau neverta daugiau mokytis. Būdamas laisvėje nuteistasis dirbo tiek oficialiai, tiek ir neoficialiai. Šios bausmės vykdymo metu nuteistasis nedirba, jis buvo kreipęsis dėl darbo, tačiau pats nurodęs, kad kreipėsi dėl įdarbinimo, kadangi tai buvo būtina sąlyga dėl perkėlimo iš drausmės grupės į paprastąją grupę. Pats mano, jog gali save realizuoti ne tik darbinėje veikloje, bet ir kitokioje veikloje, pavyzdžiui, sporte, o darbas įkalinimo įstaigoje yra be socialinių garantijų, mažai apmokamas, taip pat nėra darbo pagal jo turimą specialybę. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis nedėjo maksimalių pastangų, siekiant įsidarbinti, pateikė tik formalų prašymą dėl įdarbinimo. Jo nuostatos dėl darbinės veiklos yra dviprasmiškos. Laisvėje nuteistasis planuoja įsidarbinti (duomenys neskelbtini), jis pateikė šios bendrovės išduotą pranešimą apie galimybę nuteistajam įsidarbinti. Visgi vertinant nustatytas aplinkybes dėl nuteistojo dviprasmiško požiūrio į darbinę veiklą, neoficialaus darbo patirties, tai, kad laisvėje jis nevengė neoficialių pajamų, įvykdė nusikalstamas veikas siekdamas finansinės naudos, visa tai leidžia abejoti ir tuo, kad būdamas laisvėje šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Tuo tarpu pateiktas pranešimas dėl galimo nuteistojo įdarbinimo taip pat vertinamas kritiškai, kadangi jis yra visiškai neįpareigojančio pobūdžio ir nesuteikia jokių objektyvių garantijų dėl šio asmens įdarbinimo.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog laisvėje nuteistojo pajamos buvo iš oficialios darbinės veiklos bei nusikalstamu būdu įgytų pajamų, kadangi visi jo nusikaltimai susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti ir siekti finansinės naudos. Iki bausmės vykdymo pradžios nuteistasis tris metus oficialiai nedirbo, todėl jo finansinė padėtis buvo nestabili ir nepakankama padengti turimus įsiskolinimus. Praeityje nuteistajam buvo paskirta administracinių baudų, kurių jis nemokėjo, kadangi, kaip teigia pats nuteistasis, buvo bloga finansinė padėties. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra gauti vykdomieji raštai dėl skolos išieškojimo, kurių bendra suma sudaro 1 695 Eur, iš kurių bausmės atlikimo metu apmokėta 215 Eur, išskaičiuojant dalį lėšų iš nuteistajam jo sūnaus atsiųstų piniginių lėšų. Pats nuteistasis teigia, jog tiksliai nežino, už ką yra ši skola, galbūt tai yra už ankstesnes administracines baudas. Vertinant paminėtas aplinkybes, galima spręsti, jog nuteistasis nesiekia kuo greičiau įvykdyti turimus finansinius įsipareigojimus, jis net nežino, iš ko susidarę įsiskolinimai, jų vengia, o vykdomi jie tik iš jo artimųjų atsiųstų lėšų. Akivaizdu, jog laisvėje nuteistojo integraciją į visuomenę sunkins jo turimi finansiniai įsipareigojimai, kurių egzistavimas gali paskatinti nuteistąjį vengti oficialių pajamų bei legalaus darbo, ką jis praktikavo dar iki bausmės vykdymo pradžios. Nuteistasis neigia, jog jo laisvalaikis buvo orientuotas į nestruktūruotą veiklą. Paskutiniai jo nusikaltimai įvykdyti veikiant vienam, tačiau anksčiau jis buvo teistas ir už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nuteistasis teigia, jog laisvėje pats vartodavo narkotikus iš kanapių. Teigia, jog kanapes vartodavo 1-2 kartus per mėnesį. Pats mano, jog saikingas kanapių vartojimas nėra labai žalingas, tai tik atsipalaidavimui, to nesureikšmina bei minimalizuoja. Šios aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis pateisina narkotinių medžiagų vartojimą, šiuo klausimu nėra kritiškas ir tai laisvėje vėl gali nulemti jo teisei priešingą elgesį.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jis palaiko draugiškus santykius su jį supančiais žmonėmis, turi draugų ratą ir už šeimos ribų. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai išugdyti tinkamai, pokalbio metu jis taktiškas, mandagus, gebantis palaikyti pokalbį, tačiau apie įvykdytus teisės pažeidimus jis neatvirauja, linkęs nutylėti. Savo elgesį nuteistasis vertina ir analizuoja nenoriai, netinkamą elgesį bei jo pasekmes linkęs minimalizuoti ir save pateisinti. Pastebimas klaidų kartojimas, ankstesnių pasekmių neįvertinimas, pasikliovimas vien sėkme, dėmesio sutelkimas tik į teigiamas pasekmes, ignoruojant visas neigiamas pasekmes. Nuteistasis neįvardija probleminių sričių teigdamas, kad jų tiesiog neturi. Dėl savo nemalonios padėties jis linkęs kaltinti aplinką, aplinkybes bei aplinkinius. Šiuo metu nuteistasis suvokia, kad jo sprendimai turi trumpalaikes ir ilgalaikes pasekmes, tačiau anksčiau jis apgalvodavo tik kai kurias savo elgesio pasekmes, nes pasitikėjo vien sėkmės tikimybe. Nuteistasis turi savus įsitikinimas, kurių nuosekliai laikosi, jis geba suprasti ir tik tam tikra dalimi priimti kitą nuomonę. Nuteistasis neigia kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas, tačiau pasikartojantis nusikalstamas elgesys rodo, kad galimai tokiomis nuostatomis jis ir buvo linkęs vadovautis. Ankstesnius nusikaltimus nuteistasis pripažino, tačiau pastebimas polinkis juos racionalizuoti bei minimalizuoti. Jis sutinka su taikoma priežiūra ir mano, kad ji gali būti jam naudinga, tačiau praeityje lygtinio paleidimo metu įvykdė naują nusikalstamą veiką. Pokalbio metu nuteistasis tolerantiškai atsiliepia apie visuomenę, suvokia būtinumą paklusti įstatymams, gyventi palaikant visuomenei būdingas elgesio normas, tačiau kartais siekdamas savo naudos jų nepaisė.

Kaip pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju nuteistasis viso šios bausmės vykdymo metu buvo 12 kartų nubaustas drausmine tvarka ir 1 kartą paskatintas. Šiuo metu nuteistasis jau neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Tačiau verta pažymėti ir tai, jog drausmine tvarka jis buvo nubaustas už itin šiurkščius laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – administracijos nurodymų nevykdymas; uždraustų daiktų laikymas ir kt. Nors visos nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. O vien ta aplinkybė, jog nuteistasis jau turi paskatinimų, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo R. Ž. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekanti daugybė opių dinaminių kriminogeninių veiksnių – nepastovi gyvenamoji vieta; nestabili darbo patirtis; menka motyvacija darbui; lėšų valdymo sunkumai; asocialios grupės įtaka; negebėjimas atpažinti problemas; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes; nusikalstamo elgesio minimalizavimas; priežiūros bei apribojimų pažeidimai. Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis R. Ž., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo tokioje įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis yra dar didelė – daugiau kaip 4 metai 4 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Skunde nuteistasis apeliavo ir į tai, jog skundžiamu nutarimu kitas lygtinio paleidimo klausimo svarstymas buvo atidėtas 6 mėnesiams, kai pagal naują BVK reguliavimą, yra numatytas 3 mėnesių šio klausimo svarstymo atidėjimo laikotarpis. Pastebėtina, jog tais atvejais, kai lygtinio paleidimo komisija priima nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba teismas priima nutartį nepatvirtinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, lygtinio paleidimo komisija nutarimu pateikia laisvės atėmimo vietų įstaigai ir (ar) nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl šio nuteistojo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos datą. Šis pakartotinis svarstymas negali vykti vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo lygtinio paleidimo komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba šioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimo priėmimo dienos (BVK 85 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju Komisija, paisydama aptarto BVK 85 straipsnio 5 dalies reguliavimo ir priimdama nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nustatė 6 mėnesių neviršijantį nuteistajam pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos terminą.

Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo R. Ž. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog šis nuteistasis vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis nepadarė akivaizdžios pažangos ją mažindamas. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo R. Ž. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 357-112 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo R. Ž. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 357-112 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo R. Ž. asmens bylą Nr. 17321 grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.