Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Ž. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. birželio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2024 m. gegužės 13 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. Ž. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendis, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendžiu jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausme ir R. Ž. paskirta galutinė subendrinta 16 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, R. Ž. paskirta 9 metų 6 mėnesių bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 12 metų bausme ir R. Ž. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 16 metų bei, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, R. Ž. paskirtą 9 metų 6 mėnesių bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, paskirtos 12 metų laisvės atėmimo bausmės neatlikta 9 metų 10 mėnesių dalimi ir R. Ž. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13 metų 10 mėnesių.

2. Bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. lapkričio 14 d., pabaiga – 2027 m. rugsėjo 14 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Ž. skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo R. Ž. skundą, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. birželio 3 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti nuteistojo R. Ž. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2024 m. gegužės 13 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėta ir pagrįsta.

7. Klausimus dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) Tryliktasis skirsnis (82-87 straipsniai). BVK 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Komisijos nutarimai per septynias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos gali būti skundžiami vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismui. Minėto procesinio termino ir jo skaičiavimo tvarkos yra privalu laikytis, nes tai padeda užtikrinti greitesnį ir ekonomiškesnį skundo nagrinėjimą.

8. Atkreiptinas dėmesys, jog teisė į teisminę gynybą ir teisingą procesą pripažįstama prigimtine teise, kuri įtvirtinta ne tik aukščiausią galią turinčiuose nacionaliniuose įstatymuose, bet ir tarptautiniuose dokumentuose (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje). Vis dėlto, kiekvienas asmuo turi ne tik teises, bet ir tų teisių nulemtas pareigas. Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis. Teismas kiekvienu atveju turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis bei šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus.

9. Nagrinėjamu atveju Alytaus apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog terminas skundui dėl Komisijos 2024 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 357 – 657 paduoti yra praleistas dvi dienas, tai yra paskutinė diena skundui paduoti buvo 2024 m. gegužės 22 d., o jis buvo išsiųstas 2024 m. gegužės 24 d. Pažymėtina, jog skunde aukštesnės instancijos teismui apeliantas netinkamai aiškina termino skundui paduoti skaičiavimo pradžią, tai yra septynių darbo dienų terminas yra skaičiuojamas ne nuo Komisijos nutarimo įteikimo nuteistajam dienos, o nuo šio nutarimo priėmimo dienos, tai yra, reikšmingas yra procesinio dokumento priėmimo, o ne jo gavimo momentas. Be to, skaičiuojant terminus, neįskaitoma valanda ir diena, kuria prasideda terminas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 100 straipsnio 1 dalis). Taigi, pirmoji diena skundui paduoti buvo 2024 m. gegužės 14 d., o paskutinė – 2024 m. gegužės 22 d.

10. BPK 102 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali būti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi atnaujintas. Įstatyme nėra reglamentuota, kokios termino praleidimo priežastys yra laikomos svarbiomis. Priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarbumą kiekvienu atveju vertina ir nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jei terminas yra praleistas nedaug, svarbu tai, ar jis buvo praleistas sąžiningai, tai yra ar proceso dalyvis elgėsi sąžiningai, ar nepiktnaudžiavo savo teise. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas nežymiai, vis dėlto, apeliantas nenurodė jokių svarbių priežasčių dėl kurių terminas paduoti skundą turėtų būti atnaujinamas, iš esmės tik lakoniškai nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų pripažinti skundo padavimo terminą nepraleistu dėl tinkamų greitumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti skundo priėmimo klausimą iš naujo svarstyti apylinkės teismui teisinio pagrindo nėra.

11. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog pats nuteistasis savo pateiktame skunde nurodo, kad Komisija jo lygtinio paleidimo klausimą svarstė jau trečią kartą. Tiek šį, tiek ir abu prieš tai buvusius kartus, Komisijos nutarimai jam buvo įteikti po keleto dienų nuo jų priėmimo, be to, abu prieš tai buvusius nutarimus jis įstatymų nustatyta tvarka, tai yra per 7 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos, apskundė apylinkės teismui, o šiam atsisakius minėtus skundus tenkinti, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, apskųsdavo šiuos sprendimus apeliaciniam teismui. Taigi, jis aktyviai naudojosi savo teise skųsti procesinius sprendimus, todėl akivaizdu, kad baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta procesinių terminų svarba ir paskirtis jam yra žinoma ir suprantama, o dokumentų įteikimo tvarka žinoma. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog Komisijos nutarimai, paties apelianto teigimu, ir prieš tai jam buvo įteikti ne jų priėmimo dieną, o keletu dienų vėliau, tačiau tai laiku pateikti teismui skundus ankščiau jam nesutrukdė.

12. Nuteistojo argumentai, kad ankstesni jo skundai buvo priimti ir nagrinėjami, todėl turėjo būti priimtas ir šis, bei tai, jog ankstesnius jo skundus dėl Komisijos nutarimų nagrinėjo ta pati teisėja, kaip ir šį, todėl ji galimai yra šališka ir turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, niekuo nepagrįsti. Iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų iš tiesų matyti, jog ankščiau Alytaus apylinkės teismui nuteistasis yra pateikęs dar du skundus dėl Komisijos priimtų nutarimų, kurie buvo išnagrinėti 2023 m. birželio 7 d. ir 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimis, kadangi, priešingai nei nagrinėjamu atveju, nebuvo nustatyta, kad apeliantas skundus padavė praleidęs įstatyme numatytą terminą. Paminėtina ir tai, jog priešingai nei savo skunde teigia apeliantas, minėtas nutartis priėmė ne ta pati, o skirtingos teisėjos. Be to, vien tik aplinkybė, jog apelianto netenkina skundo išnagrinėjimo rezultatas, nėra priežastis pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių laikyti šališkomis ir nepagrįstomis.

13. Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, aukštesnysis teismas neįžvelgia jokių objektyvų pagrindą turinčių priežasčių, kurios būtų realiai trukdžiusios R. Ž. laiku pasinaudoti jam suteikta teise nesutikti su 2024 m. gegužės 13 d. Komisijos nutarimu. Aukštesniojo teismo vertinimu, R. Ž. kaip atsakingas ir rūpestingas asmuo, privalėjo tinkamai naudotis savo teisėmis ir tuo pačiu pareigomis, o priešingas nustatytai tvarkai ir terminams procesinis nuteistojo elgesys negali būti nepagrįstai pateisinamas ir toleruojamas, kadangi asmens teisė į teisingumą nėra absoliuti.

14. Esant šioms aplinkybėms, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. birželio 3 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti R. Ž. skundą ir jis grąžintas jį padavusiam nuteistajam, paliekama nepakeista, o R. Ž. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. Ž. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. birželio 3 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.