Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Ž. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2014 m. vasario 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo pakeistas 2013 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Remiantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų. 2014 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžiai, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 13 metų 10 mėnesių.

Bausmės pradžia – 2013 m. lapkričio 14 d., bausmės pabaiga – 2027 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime bausmę atlieka nuo 2021 m. rugsėjo 7 d.

Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus kalėjimo administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl nuteistojo R. Ž. lygtinio paleidimo, 2023 m. lapkričio 13 d. priėmė nutarimą Nr. 357-447 netaikyti R. Ž. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose, nustatant rekomendacijos įgyvendinimui 5 mėnesių terminą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu yra atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teistas tris kartus ir laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą. Jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau lygtinio paleidimo sąlygos buvo pažeistos, lygtinio paleidimo laikotarpiu įvykdė tyčinį nusikaltimą, todėl galima daryti prielaidą, jog nusikaltimams būdingas modelis. Laisvėje pastovios gyvenamosios vietos neturi, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų registrą. Bausmės atlikimo metu nedirbo ir akivaizdaus noro dirbti nerodo, turi įgijęs profesiją, tačiau darbinė patirtis nestabili. Administracine tvarka baustas apie trisdešimt kartų. Bausmės atlikimo metu nustatytų pareigų laikėsi ne visada, drausmine tvarka baustas dvylika kartų, kas nuteistąjį neigiamai charakterizuoja, rodo, kad jis bausmės atlikimo vietoje periodiškai pažeidinėjo nustatytą tvarką. Ankstesnius nusikaltimus pripažino, tačiau stebimas polinkis juos racionalizuoti ir minimalizuoti. Dinaminiais kriminogeniniais veiksniais išlieka: nestabili darbo patirtis; dviprasmiškos nuostatos į darbą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; nusikalstamo elgesio minimalizavimas; priežiūros ir apribojimų pažeidimai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama vidutine, pirminio vertinimo metu rizika buvo žema. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Šiuo atveju neatliktos bausmės dalis (3 metai 10 mėnesių) neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Ž. skundas atmetamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo R. Ž. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, jog Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai. Nuteistasis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui – atlikęs įstatymo (BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas) reikalaujamą lygtiniam paleidimui laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistasis reguliariai dalyvavo individualiuose pokalbiuose su Resocializacijos skyriaus specialistais, dalyvavo elgesio korekcijos programose „Kitoks“, „Relaksacija“, taip pat lankė Į problemų sprendimą orientuotą trumpalaikę terapiją, mokėsi atpažinti problemas, lavino problemų sprendimo įgūdžius, mokėsi naujų problemų sprendimo metodų. Taip pat dalyvavo programoje „Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas“, pozityvaus užimtumo priemonėse. Už nepriekaištingą elgesį paskatintas du kartus. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, daro išvadą, jog egzistuoja ir aplinkybės, kurios leidžia abejoti, kad šiuo atveju švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

Nuteistojo R. Ž. nusikalstamo elgesio rizika bausmės pradžioje buvo žema. 2023 m. kovo 13 d. atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą buvo nustatyta vidutinė rizika. Nuteistasis skunde nurodo, jog jo rizika padidėjo ne dėl jo elgesio, o dėl pareigūnų ir specialistų kaltės. Tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog rizikos padidėjimą lėmė ne tik naujai gauta informacija apie ankstesnius nuteistojo teisės pažeidimus, tačiau ir tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo gyvenimo būdas nebuvo orientuotas į nustatytų elgesio taisyklių laikymąsi, jis eilę kartų buvo baustas drausmine tvarka, pažeidimus minimalizuoja, išryškėjo tam tikri impulsyvūs nuteistojo veiksmai, t. y. pirmenybė teikiama veiksmui, o ne planavimui, nuteistojo nuostatos, kadangi bausmės atlikimo vietoje periodiškai pažeidinėja nustatytą tvarką. Taigi, priešingai nei nurodo nuteistasis skunde, jo elgesys bausmės atlikimo metu, jo nuostatų nepakankamas koregavimas taip pat turėjo įtakos nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimui. Šiuo metu yra nustatyti net šeši dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: nestabili darbo patirtis; dviprasmiškos nuostatos į darbą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; nusikalstamo elgesio minimalizavimas; priežiūros ir apribojimų pažeidimai, kuriuos nuteistasis bausmės atlikimo metu gali pakeisti. Tuo tarpu apsauginiai veiksniai tik du: aukšta vidinė motyvacija siekti pokyčių ir artimųjų parama. Teismo vertinimu, vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ir išlikę dinaminiai kriminogeniniai veiksniai sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir minėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nerodo esminių jo elgesio pokyčių. Tai, kad nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama lygtiniam paleidimui, patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis iki šiol kaltę dėl nusikaltimų pripažįsta tik iš dalies, apie įvykdytus teisės pažeidimus pernelyg neatvirauja, savo elgesį vertina ir analizuoja nenoriai, netinkamą elgesį ir jo pasekmes linkęs minimalizuoti, save pateisinti, stebimas klaidų kartojimas, ankstesnių pasekmių neįvertinimas. Taigi akivaizdu, jog nuteistasis iki šiol nuostatų savo nusikalstamo elgesio atžvilgiu pakankamai nepakeitė, jis pilnai nesuvokia savo nusikalstamų veiksmų pavojingumo, jų tinkamai neanalizuoja ir įvertinus nuteistojo R. Ž. elgesio, mąstymo ir nuostatų pasikeitimą bausmės atlikimo metu, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui ir sėkmingai probacijai, šiuo metu nėra pagrindo.

Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti ir nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas bei nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Nuteistasis skunde nurodo, jog jis bausmės atlikimo vietos vidaus tvarkos taisykles suprato ir įsisavino. Tačiau jis bausmės atlikimo metu iš viso buvo baustas drausmine tvarka net dvylika kartų ir nors nuobaudos negaliojančios, tai, be abejonės, neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką. Būtina įvertinti ir tai, jog nuteistasis nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. kovo mėn. ir nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. birželio mėn. bausmę atlikinėjo drausmės grupėje. Nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir nuosekliai koreguojamas teigiama linkme, nuo bausmės vykdymo pradžios nebuvo nuteistojo nuoširdaus noro pasitaisyti ir, teismo vertinimu, šiuo metu spręsti, jog pažanga yra akivaizdi ir nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, dar negalima.

Vienas iš sėkmingos probacijos veiksnių yra teigiama darbinė motyvacija bei finansinis stabilumas. Šiuo atveju nuteistojo kriminogeniniais veiksniai pripažinta nestabili darbo patirtis ir dviprasmiškos nuostatos į darbą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nuo 2010 m. iki bausmės atlikimo oficialiai nedirbo, teigia, jog vertėsi automobilių prekyba, tačiau šios veiklos nebuvo įteisinęs. Laivėje nuteistasis įgijo pagrindinį išsilavinimą ir laivų statytojo profesiją, tačiau pagal turimą profesiją nebuvo dirbęs. Jis bausmės atlikimo metu nesimokė, mano, jog turimo išsilavinimo jam pakanka. Bausmės atlikimo metu nedirbo. Nurodo, jog atlikinėjant bausmę Marijampolės kalėjime (iki 2021 m. rugsėjo mėn.) dėl darbo nebuvo kreipęsis, Alytaus kalėjime kreipėsi dėl įsidarbinimo 2022 m. gegužės mėn., tačiau dėl darbo vietų trūkumo nebuvo įdarbintas. Teigia, jog kreipėsi dėl darbo, kadangi buvo tokia būtina sąlyga dėl perkėlimo iš drausmės grupės į paprastąją grupę, daugiau dėl darbo nesikreipė, mano, jog save gali realizuoti ne tik darbinėje veikloje, bet ir kitokioje veikloje (pavyzdžiui sporte), o darbas įkalinimo įstaigoje yra be socialinių garantijų, mažai apmokamas, taip pat nėra darbo pagal jo specialybę. Socialinio tyrimo išvadoje apibendrinta, jog nuteistasis akivaizdaus noro dirbti bausmės atlikimo metu, nerodo. Taigi, nuteistojo nestabili darbinė patirtis laisvėje, jo atsainus požiūris į darbą bausmės atlikimo metu, leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.

Pažymima ir tai, jog sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, vertinamas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, jo ankstesnis teistumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis R. Ž. teistas tris kartus, šiuo metu atlieka subendrintą bausmę už kelių nusikalstamų veikų, taip pat ir sunkaus nusikaltimo, padarymą, jam anksčiau buvo taikytas lygtinis pakleidimas, kurio sąlygas jis pažeidė, jam būdingas nusikaltimų modelis ir kriminalinė istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis bei lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas yra jo kriminogeniniai veiksniai. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, visgi nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra labai didelė (bausmės pabaiga 2027 m. rugsėjo 14 d.). Šiame kontekste taip pat pažymima, kad BVK nurodytos privalomos lygtiniam paleidimui bausmės dalies atlikimas yra tik lygtinio paleidimo svarstymo sąlyga, tačiau ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. BVK nurodytos bausmės dalies atlikimas yra pagrindas laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens teisėtam lūkesčiui būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitiks ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygtinio paleidimo kriterijus (sąlygas), kurių, teismo vertinimu, nuteistasis R. Ž. šiuo metu dar neatitinka.

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką bei kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis R. Ž. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2023 m. lapkričio 13 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo R. Ž. skundas dėl 2023 m. lapkričio 13 d. Komisijos nutarimo Nr. 357-447 panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. Ž. skundą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.