Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-809-524/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-08-25
Bylos Nr.: e2S-809-524/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-02967-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erika Misiūnienė
Ieškovas: V. J.
Atsakovas: S. G.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė SEB bankas

Kategorijos

3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas

Civilinė byla Nr. e2S-809-524/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02967-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei S. G., trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl abipusės sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto ir kreditinių reikalavimų padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir kitų santuokos nutraukimo pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nutraukti ieškovo ir atsakovės S. G. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 12), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. lapkričio 1 d., nustatyti nepilnamečių vaikų L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu V. J., nustatyti atsakovės ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką ,,50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo forma ieškovo siūlomu būdu, iš atsakovės priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) per mėnesį kiekvienam, už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos, iki vaikai baigs bendrojo lavinimo mokyklą, išlaikymą pervedant į ieškovo V. J. banko sąskaitą, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, padalyti santuokoje įgytą turtą ir kreditinius reikalavimus ir kitų santuokos nutraukimo pasekmių. Taip pat ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti atsakovės laikiną bendravimo tvarką su vaikais „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo forma, tačiau teismas 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino.

Atsiliepimas

2. Atsakovė byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, dėl reikalavimo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. lapkričio 1 d., taip pat dėl ieškovo prašomo santuokoje įgytų turto ir turtinių prievolių padalijimo būdo bei tvarkos, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyriumi gyvensiančiu tėvu tvarkos nustatymo, taip pat dėl išlaikymo vaikams priteisimo tvarkos ir dydžio.

3. Atsakovė atsiliepime taip pat prašo bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, siekiant sureguliuoti ginčo situaciją, taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti mažamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) bei praktinis šios teisės įgyvendinimas, prašo nustatyti laikiną šalių nepilnamečių vaikų bendravimo su jų tėvu (ieškovu) tvarką atsakovės siūlomu būdu. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo laikiną materialinį išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, iki kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas, priteisiant šalių nepilnamečių vaikų naudai laikiną išlaikymą po 300 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, o jeigu mėnesio paskutinė kalendorinė diena yra ne darbo ar švenčių diena – iki pirmosios po ne darbo ar švenčių dienos einančios darbo dienos, nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskelbimo dienos iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise prašo paskirti atsakovę, lėšas nepilnamečių vaikų išlaikymui pervedant į atsakovės banko sąskaitą.

4. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė grindžia nurodydama, kad visi proceso šalių vaikai yra nepilnamečiai (mažamečiai) ir nuo pat gimimo gyveno ir gyvena dabartiniu atsakovės gyvenamosios vietos adresu. Tai yra jiems įprasta šeimos gyvenamoji vieta, kurioje jiems yra užtikrinama tinkama priežiūra, rūpestis bei saugumas. Šiuose namuose yra sukurta įprasta vaikams tvarka, jų darbui ir poilsiui skirtos erdvės bei vietos. Šios aplinkos pakeitimas, nustatant kitą nei dabartiniu metu yra vaikų buvimo vietą, juos traumuotų, suardytų įprastą gyvenimo sanklodą ir dienotvarkę. Tuo tarpu ieškovas šiuo metu gyvena moters, su kuria kuria bendrą ateitį, gyvenamojoje vietoje. Nesant nustatytos vaikų gyvenamosios vietos, taip pat laikinos bendravimo su vaikais tvarkos, šalims tampa sunku susitarti dėl vaikų buvimo ilgesniais periodais vietos, kadangi abi šalys pretenzijas matytis su vaikais grindžia turimomis vienodomis teisėmis matytis su vaikais ir jais rūpintis, o dėl to atsirandantis neapibrėžtumas dėl nuolatinės gyvenamosios vietos neigiamai veikia vaikų psichinę savijautą, įprastą dienotvarkę, mažina saugumo jausmą. Atsakovė teigia, kad ieškovas nenurodo aplinkybių, galinčių sukelti net menkiausias abejones dėl dabartinės vaikų gyvenamosios vietos patogumo, saugumo ar atitikties kitiems jų poreikiams, o tai patvirtina, kad esama vaikų gyvenamoji vieta atitinka visus jų poreikius, todėl prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė atitinka mažamečių vaikų interesus bei poreikius. Taip pat nurodo, kad pagrindas taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę ir laikiną vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove būtina ir siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus esant požymiams dėl ieškovo taikomo vaikams psichologinio smurto.

5. Prašymą priteisti laikiną išlaikymą teikimo vaikams bylos nagrinėjimo metu atsakovė grindžia tuo, kad ieškovas šiuo metu pinigus vaikų išlaikymui atsakovei teikia nereguliariai, o neperiodiškai mokamos nepilnamečių vaikų išlaikymui sumos yra ne tik skirtingos, tačiau ir nepagrįstai mažo dydžio, todėl jų nepakanka siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę į tinkamą išlaikymą bei jų poreikių patenkinimą.

6. Prašydama nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų bendravimo su ieškovu tvarką atsakovės siūlomu būdu, atsakovė teigia, kad šiuo metu tarp šalių nusistovėjusi neapibrėžta bendravimo su vaikais tvarka kelia įtampą tarp atsakovės ir ieškovo, nes sunkina tiek suaugusiųjų, tiek ir vaikų dienotvarkės planavimą, sujaukia nusistovėjusį vaikų dienos režimą. Pažymi, kad laikiną bendravimo tvarką būtina nustatyti ir siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus esant požymiams, kad vaikams ieškovas taiko psichologinį smurtą.

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė preliminarią išvadą byloje, kurioje nurodyta, kad, išklausius nepilnamečius vaikus bei įvertinus kitas aplinkybes, skyriaus manymu, ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 1 punktas galėtų neatitikti nepilnamečių vaikų interesų. Kiti ieškovo siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos punktai bei atsakovės atsiliepime į ieškinį pateikta bendravimo tvarka nepažeidžia prioritetinių nepilnamečių vaikų interesų. Nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo svarbu atsižvelgti į tai, jog vaikai išreiškė norą gyventi su motina, taip pat pokalbių su vaikais metu paaiškėjo, jog ir šiuo metu vaikai kaip savo namus suvokia ir nurodo gyvenamąją vietą kartu su mama. Taip pat, skyriaus vertinimu, atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo po 300 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis atitiktų nepilnamečių vaikų interesus, o prašoma priteisti suma šiuo metu galėtų būti pakankama kasdieniams vaikų poreikiams tenkinti.

Šalies argumentai

8. Ieškovas pateikė nuomonę dėl atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, kad nesutinka su atsakovės siūloma laikina jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Atsakovės siūloma bendravimo tvarka prieštarauja šiuo metu nusistovėjusiai įprastai jo bendravimo su vaikais tvarkai. Pažymi, kad jo darbo grafikas yra lankstesnis, todėl jis gali tinkamai užtikrinti tam tikrus vaikų poreikius (pvz., nuvežti į lankomus būrelius). Atsakovė nėra byloje pateikusi jokių duomenų, pagrindžiančių atsiliepime nurodomą aplinkybę dėl jo daromos neigiamos psichologinės įtakos vaikams, ji yra grįsta tik prielaidomis. Mano, kad atsakovė prašydama taikyti laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką tokiu būdu siekia atitolinti jį nuo vaikų. Taip pat mano, jog nėra pagrindo nustatyti vaikų laikiną gyvenamąją vietą tik su atsakove, nes šiuo metu vaikai lygiomis dalimis leidžia laiką abiejų tėvų namuose. Mano, kad tokiu būdu atsakovė patiria mažiau išlaidų, nes ieškovas apmoka visas vaikų išlaidas bei pirkinius, vežasi juos atostogauti, taip pat padengia buto, kuriame atsakovė gyvena su vaikais, komunalinius mokesčius. Reikšdama prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo atsakovė galbūt siekia pasipelnyti iš ieškovo.

9. Į bylą taip pat yra pateikta biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro informacija į atsakovės atstovo prašymą dėl psichologo įvertinimo, nes atsakovė su dviem vyresniais vaikais kreipėsi į nurodytą įstaigą dėl psichologinės ir kitos specialistų pagalbos suteikimo. Rašte nurodoma, kad nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki dabar atsakovei bei jos dviem vyresniems vaikams dėl patiriamo psichologinio smurto iš sutuoktinio V. J. yra teikiama psichosocialinės pagalbos paslauga, apimanti socialinio darbuotojo, psichologo paslaugas. Individualių ir šeimos konsultacijų metu vaikai pasakoja konkrečias situacijas, kuriose aiškiai įvardija, kad tėčio bijo. Pasakoja, kad tėtis yra labai reiklus jiems, kad turi jam atsiskaityti (kontroliuoja). Tėčio namuose iš vaikų yra reikalaujama nepriekaištingos tvarkos (tai vaikams sukelia papildomą psichologinę įtampą). Taip pat vaikai jaučia nuoskaudą dėl tėvo rūpinimosi nauja gyvenamąja vieta. Lankytų konsultacijų metu nė karto nebuvo minėję, kad mama juos nustatinėtų prieš tėtį. Mama labai juos palaiko, neleidžia liūdėti ir skatina gerbti tėtį. Vaikų emocinis ryšys su mama yra geras, jie jaučiasi mylimi, ramūs ir saugūs. Nė vienos individualios konsultacijos, šeimos konsultacijos ar grupinės terapijos metu vaikai neužsiminė apie norą gyventi su tėčiu, o bendrauti su tėčiu elektroninėmis ryšio priemonėmis vaikai norėtų tik tada, kai patys tam turi noro, nes dabar dažnai tai daro, „nes reikia, kitaip tėtis pyksta ant jų ir jų mamos“. Bendravimo su skyriumi gyvenančiais tėvais modelis „50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų“ gali dar labiau išbalansuoti emocinę vaikų būklę ir psichologinę gerovę. Remiantis vaikų pasakojimais, saugiausiai jie jaučiasi savo namuose gyvendami su mama, mažąja sesute. Vaikai privalėdami elgtis ir gyventi pagal nenatūralius poreikius ir nustatytas sąlygas „50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų“ jaustųsi dar labiau pažeidžiami ir galbūt tai atsilieptų jų elgesyje ir bendroje jų emocinėje gerovėje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. liepos 1 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies ir taikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatė nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su atsakove iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; 2) priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; atsakovę uzufrukto teise paskyrė nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja; 3) nustatė laikiną ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, kad ieškovas susitinka su vaikais kas antrą savaitgalį pradedant skaičiuoti nuo teismo nutarties priėmimo dienos, pasiima juos su atsakove suderintu laiku penktadienį iš mokymo ar ugdymo įstaigų, pasibaigus mokymo ar ugdymo procesams, ir grąžina vaikus sekmadienį 17 val. į su atsakove suderintą vietą arba vaikų gyvenamąją vietą; atskiru šalių sutarimu, ieškovas po susitikimui skirto savaitgalio gali vaikus pristatyti į mokymo ar ugdymo įstaigą(-as). Kitos atsakovės prašymo dalies teismas netenkino.

11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas iki bylos iš esmės išnagrinėjimo teisinėmis priemonėmis užtikrinti esamą faktinę situaciją – nustatyti šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą. Siekiant užtikrinti vaikų gyvenimo stabilumą bei saugumą, manytina, kad geriausius nepilnamečių vaikų poreikius šiuo metu atitiks nepilnamečių vaikų gyvenimas su motina atsakove, kuri gali tinkamai rūpintis nepilnamečiais vaikais, suteikti jiems palankią bei saugią emocinę aplinką, tai tokio amžiaus vaiko raidai yra ypač svarbu, juolab, kad nepilnamečiai vaikai yra išreiškę pageidavimą gyventi su ieškove, ši aplinka yra vaikams pažįstama, vaikai gerai sutaria su mama, vaikų emocinis ryšys su mama yra stiprus, vaikams sudaryta tinkama ir saugi aplinka, tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovo gyvenamojoje vaikai galbūt patiria emocinę įtampą, jaučiasi ne itin jaukiai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinosios nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su atsakove.

12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje dar nėra surinkti kiti duomenys apie šalių turtinę padėtį, taip pat į tai, kad abu tėvai privalo prisidėti išlaikant nepilnamečius vaikus, o byloje pateikti duomenys patvirtina, kad šiuo metu nepilnamečiai vaikai gyvena pas atsakovę, o ieškovo vaikams teikiamas išlaikymas yra nereguliarus bei nepastovaus dydžio, bei į nepilnamečių vaikų teises ir interesus, konstatavo, jog prašymas dėl laikino išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas laikinas išlaikymas nepilnamečių vaikų periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo, atsakovę paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

13. Teismo vertinimu, šioje bylos stadijoje, byloje nesant konkrečių duomenų apie vienos iš bylos šalių piktnaudžiavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos atvejus nėra pagrindo nustatyti itin detalią ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, todėl ši atsakovės prašymo dalis tenkintina iš dalies, bylos nagrinėjimo metu nustatant, kad ieškovas susitinka su vaikais kas antrą savaitgalį, pasiima juos su atsakove suderintu laiku penktadienį iš mokymo ar ugdymo įstaigų, pasibaigus mokymo ar ugdymo procesams, ir grąžina vaikus sekmadienį 17 val. į su atsakove suderintą vietą arba vaikų gyvenamąją vietą. Atskiru šalių sutarimu, ieškovas po susitikimui skirto savaitgalio gali vaikus pristatyti į mokymo ar ugdymo įstaigą(-as).

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas pažymėjo, kad šalių ir jų nepilnamečių vaikų santykiai priklauso tik nuo pačių šalių geranoriškumo, siekio kurti ryšį su vaikais. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaikų ateitį, abu tėvai nepilnamečiam vaikui yra labai reikalingi, todėl šalys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių, vaiką auklėti ir juo rūpintis abipusiu sutarimu. Šalims išaiškino, kad teismo nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka neužkerta jam kelio bendrauti su vaikais ir kitomis dienomis, iš anksto su atsakove suderintu metu. Atkreipė dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia šalių ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jų, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali būti atsakyta į ieškinio (priešieškinio) dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaikais negyvenančiam tėvui (motinai). Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti laikiną ieškovo susitikinėjimo ir bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais tenkintinas iš dalies.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Ieškovas atskiruoju skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nutarties dalį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, kol civilinėje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.

16. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovas siekia, jog jis kaip tėvas su vaikais bendrautų kuo dažniau pagal iš anksto nustatytą, prognozuojamą ir aiškią bendravimo tvarką. Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra abu dirbantys. Ieškovo darbo grafikas yra lankstesnis. Atsakovė dirba vaikų darželyje auklėtoja. Jos darbo laikas nėra lankstus, todėl ieškovui atitenka visas rūpestis tiek dienos metu, tiek vakare nepilnamečius vaikus nuvežti, parvežti į lankomus užsiėmimus bei į namus iš mokyklos, lankomų būrelių. Atsakovė maža dalimi prisideda prie iniciatyvos, jog vaikai lankytų būrelius. Vaikų interesai vykstančio proceso metu turėtų būti apsaugoti maksimaliai. Ieškovui šiek tiek susidaro nuomonė, jog skundžiamoje nutartyje atsižvelgta tik į atsakovės interesus. Teismas turėjo pareigą vadovautis vaikų interesais ir užtikrinti jų teisę maksimaliai bendrauti su abiem tėvais.

17. Atskirajame skunde pažymima, kad atsakovė jau kurį laiką piktnaudžiauja savo motinos identitetu nepilnamečių vaikų ir tėvo atžvilgiu. Ieškovo nuomone, atsakovė netinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais (mažoji dukra ne kartą darželyje buvo su suplyšusiais rūbais, rūbus siuvo ieškovas); sūnus mokykloje neturi reikiamų priemonių (po tų dienų, kai vaikas būna pas motiną). Ieškovui apie tai pažymėjus, atsakovė šiais klausimais su ieškovu bendrauja priešiškai, ignoruoja ieškovą. Ieškovas daug kartų atsakovei rašė elektroninius laiškus, SMS trumpąsias žinutes dėl klausimų, susijusių su vaikais, dėl vaikų dienotvarkių derinimo (vaikų nuvežimo, parvežimo ir lankomų būrelių, mokyklų). Atsakovė visiškai ignoruoja ieškovą, nepagarbiai su juo bendraudama, nederina jokių klausimų, susijusių su nepilnamečių vaikų dienotvarkėmis. Ieškovas tiesiogiai telefonu bendrauja su vyresniąja dukra ir sūnumi dėl jų dienotvarkės. Ieškovė nuolat keičia vaikų pasiėmimo laiką, dienas, tokiu savo elgesiu kenkia ir vaikų interesams. Ieškovui suplanavus buvimo laiką su vaikais, būna atvejų, kai pati išvyksta su vaikais, neinformuodama ieškovo. Ieškovui atvežus į atsakovės gyvenamąją vietą perduoti vaikus, ieškovės namuose nebūna, netgi iki vėlumos ieškovas laukia su vaikais drauge bute, kol atsakovė grįš, nes vaikai yra nepilnamečiai – šalių mažiausia duktė 3 metų. Ieškovas vienų vaikų niekada namuose nepalieka. Akivaizdu, kad šalys susitarti pačios negali, konkrečiai dėl atsakovės elgesio (pridedamas 2002 m. gegužės 8 d. el. laiško išrašas dėl 2022 m. gegužės 8 d. įvykio). Atkreipiamas dėmesys, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Prie atskirojo skundo pridedamos SMS žinutės, kurios įrodo, kad tarp tėvų kyla ginčai dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Atsižvelgiant į neturtinius vaikų interesus bei į vaikų emocinę ir psichologinę būklę, išskirtinai atsižvelgiant tik į nepilnamečių vaikų interesus, ieškovas mano, jog yra būtina nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėvu ir nustatyti vaikų motinos laikiną bendravimo tvarką, kadangi nereguliarus ieškovo bendravimas su vaikais pažeidžia paties ieškovo ir vaikų interesus, kadangi ilgesniu laikotarpiu ieškovas negali planuoti savo laiko su vaikais.

Atsiliepimas

18. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

19. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad nei į bylą, nei prie teikiamo nagrinėti atskirojo skundo ieškovas neprideda jokių duomenų, galinčių patvirtinti jo žodžius, kad atsakovė atsisako su juo bendradarbiauti vaikų priežiūros ir ugdymo klausimais ar tyčiniais veiksmais trukdo tokioms iniciatyvoms ar nuteikinėja vaikus prieš tėvą. Priešingai – prie bylos medžiagos esantys duomenys – susirašinėjimo su atsakove informacija – rodo, kad tarp šalių kyla nesutarimai, tačiau, skirtingai nei tai aiškina ieškovas, ne dėl atsakovės tariamai sudaromų trukdžių vaikams bendrauti su tėvu ar su juo susitikti ir leisti laiką jo naujojoje gyvenamojoje vietoje, o dėl ieškovo nuolatinio nepagrįstų priekaištų ir reikalavimų pasiaiškinti vaikų auklėjimo, priežiūros ir bendravimo klausimais atsakovei reiškimo tai pridengiant tariamu rūpinimusi vaikų gerove, o tokie jo veiksmai turi psichologinio smurto, kaip jį apibrėžia ir aiškina Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatos, požymių. Dėl tokio ieškovo elgesio iki skundžiamos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo atsakovė ir vaikai patirdavo nuolatinį psichologinį spaudimą. Šis įkyrus, daug atsakovės dėmesio ir pastangų palaikant dialogą reikalaujantis, ieškovo naudotas ir iki esamo laiko bandomas naudoti bendravimo būdas, atsakovės vertinimu, yra pasirinktas sąmoningai, siekiant gauti tariamą atsakovės nepajėgumą tinkamai rūpintis bendrais vaikais patvirtinančius įrodymus, šiuos duomenis interpretuojant ir aiškinant šališkai, atsietai nuo tikrojo jų turinio ir konteksto, o tokią atsakovės nuomonę patvirtina aplinkybė, jog šio asmeniško susirašinėjimo duomenys ieškovo yra teikiami kaip įrodomoji medžiaga ne tik prie pateikto apeliacinės instancijos teismui ankstesniojo atskirojo skundo, bet ir prie ieškinio inicijuotame ginčui spręsti teisminiame procese. Šios aplinkybės paneigia, kad ieškovo siūloma nustatyti laikina 50 procentų laiko su kiekvienu tėvų bendravimo tvarka atitinka ar gali atitikti mažamečių vaikų tikruosius interesus, tuo tarpu skundžiama teismo nutartimi nustatyta laikinoji bendravimo tvarka, atsakovės vertinimu, visiškai atitinka vaikų poreikius, esamus ir žinomus jų pageidavimus bei lūkesčius, taip pat būtinumą leistinomis teisinėmis priemonėmis iki galutinio sprendimo byloje priėmimo užtikrinti ne tik mažamečių vaikų interesus, poreikius, pageidavimus, bet ir psichologinę sveikatą bei saugumą.

20. Atsiliepime į atskirąjį skundą teigiama, jog minėtos atsakovės pozicijos teisingumą bei pagrįstumą visų pirma patvirtina byloje esanti BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro informacija į atsakovės atstovo prašymą dėl psichologo įvertinimo, nes atsakovė su dviem vyresniais vaikais kreipėsi į nurodytą įstaigą dėl psichologinės ir kitos specialistų pagalbos suteikimo. Be to, skundžiama nutartimi teismo nustatytos laikinos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos teisingumą bei atitiktį vaikų interesams patvirtina ir byloje esanti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus preliminari išvada. Šie duomenys, atsakovės vertinimu, paneigia ieškovo atskirajame skunde dėstomas aplinkybes apie jos tariamą nenorą bendradarbiauti su ieškovu vaikų auklėjimo ir ugdymo klausimais, jos geranoriškumo nebuvimą, negebėjimą konstruktyviai spręsti aktualių, su vaikų poreikių tenkinimu susijusių klausimų, taip pat tariamai neigiamos nuomonės dėl tėvo vaikams formavimą, ir patvirtina, jog esamą įtampą tarp ginčo šalių sukuria ne atsakovė, o paties ieškovo netinkamas, psichologinio smurto požymių turintis elgesys, tuo tarpu atsakovė visomis jai prieinamomis priemonėmis siekia užtikrinti netrukdomą ir maksimaliai dažną tėvo bendravimą su vaikais, užtikrinti jo autoriteto ir pagarbos vaikų akyse išsaugojimą.

21. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad bendravimo tvarkos su vaikais nustatymas „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo forma yra vienas iš teismui ieškiniu šioje byloje teikiamų reikalavimų, tai reiškia, kad ieškiniu įrodinėjamos aplinkybės taip pat nurodomos ir kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, tuo tarpu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis bei galiojančia teismine praktika, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, ir todėl klausimas dėl abiejų šalių dalyvavimo vaikų auklėjime ir bendravimo tvarkos atitikties vaikų interesams, atsižvelgiant į esamą situaciją, turi būti vertinama nagrinėjant bylą iš esmės, bet ne pradinėje stadijoje, sprendžiant klausimą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimo. Bendravimo pagal formulę „50 proc. laiko kiekvienam tėvui“ nustatymas laikinosios apsaugos priemonės forma dabartinėje proceso stadijoje, kaip šito reikalauja ieškovas, prieštarautų kasacinio teismo praktikai šiuo klausimu. Pagal galiojančią teismų praktiką nustatant gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitam skyrium gyvenančiam tėvui numatant bendravimo tvarką savaitgaliais, švenčių dienomis ar panašiai, iš esmės vaikui yra užtikrinamas stabilumas, kuris yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, padedantis vaikui geriau vystytis., o tai reiškia, kad ieškovo reikalaujamas taikyti „50:50 procentų laiko“ kiekvienam tėvui principas gali būti taikomas tik itin išimtiniais atvejais. Teismo nutartis, skirtingai nei tai teikiamame skunde aiškina Ieškovas, neužkerta jam kelio susitikti ir su vaikais bendrauti dažniau nei kas antrą savaitgalį, susitikimo laiką ir tvarką iš anksto suderinus su Atsakove.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

23. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

Žemesnės instancijos teismas

24. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nutarties dalis, kuria teismas nustatė ieškovo V. J. ir atsakovės S. G. nepilnamečių vaikų L. J., A. J. ir I. J. gyvenamąją vietą su atsakove iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir nustatė laikiną ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, kad ieškovas susitinka su vaikais kas antrą savaitgalį pradedant skaičiuoti nuo teismo nutarties priėmimo dienos, pasiima juos su atsakove suderintu laiku penktadienį iš mokymo ar ugdymo įstaigų, pasibaigus mokymo ar ugdymo procesams, ir grąžina vaikus sekmadienį 17 val. į su atsakove suderintą vietą arba vaikų gyvenamąją vietą (atskiru šalių sutarimu, ieškovas po susitikimui skirto savaitgalio gali vaikus pristatyti į mokymo ar ugdymo įstaigą(-as)).

25. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį atsižvelgė tik į atsakovės interesus, teismas turėjo pareigą vadovautis vaikų interesais ir užtikrinti jų teisę maksimaliai bendrauti su abiem tėvais, nereguliarus ieškovo bendravimas su vaikais pažeidžia paties ieškovo ir vaikų interesus, kadangi ilgesniu laikotarpiu ieškovas negali planuoti savo laiko su vaikais. Be to, ieškovo teigimu, atsakovė jau kurį laiką piktnaudžiauja savo motinos identitetu nepilnamečių vaikų ir tėvo atžvilgiu, netinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais, šiais klausimais su ieškovu bendrauja priešiškai, ignoruoja ieškovą. Ieškovas siekia nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo, o bendravimo su atsakovę tvarką ,,50 : 50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo forma jo siūlomu būdu.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

26. CPK 338 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

27. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

28. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

29. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu teikia ir prašo priimti įrodymus – ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo el. laiškais ir SMS trumposiomis žinutėmis medžiagos kopijas. Ieškovo teigimu, šie duomenys įrodo, kad tarp tėvų kyla ginčai dėl bendravimo su vaikais tvarkos.

30. Kadangi nauji įrodymai buvo pateikti kartu su atskiruoju skundu, byloje dalyvaujantys asmenys teikdami atsiliepimą į atskirąjį skundą turėjo galimybę pasisakyti dėl pateiktų įrodymų, laikytina, jog šių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču ir gali turėti įtakos jį sprendžiant. Apeliacinės instancijos teismas naujai pateiktus įrodymus priima.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

31. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams ir argumentams.

32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, jog pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą; 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas; 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010).

33. Tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės ir kad šiuo atveju teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinių vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

34. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; 4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; 5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą; 6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui; 7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose; 8) kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės – laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas. Ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kaip minėta, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetinių nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

36. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas). Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004, 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005, 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

37. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas kaip viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

38. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Taigi minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tačiau pabrėžtina, jog tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

39. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik, jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

40. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vaiko nuomonė yra viena iš bylai svarbių aplinkybių, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-511-378/2016, 37 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 28 punktas).

41. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, su kuria iš šalių turėtų būti nustatyta vaikų gyvenamoji vieta ir kokia turėtų būti nustatyta vienos iš skyrium gyvenančios šalies bendravimo tvarka su vaikais, t. y. kokia tvarka labiausiai atitiktų tiek šalies, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turėtų galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla šiuo klausimu būtų išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turėtų galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus. Tuo tarpu nustatant specialią laikinąją apsaugos priemonę, kaip jau anksčiau buvo minėta, yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų prioritetiniais laikomus interesus ir tik ginčo nagrinėjimo metu.

42. Byloje pateiktame BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro rašte nurodoma, kad nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki dabar atsakovei bei jos dviem vyresniems vaikams dėl patiriamo psichologinio smurto iš sutuoktinio V. J. yra teikiama psichosocialinės pagalbos paslauga, apimanti socialinio darbuotojo, psichologo paslaugas. Teigiama, jog individualių ir šeimos konsultacijų metu vaikai pasakoja konkrečias situacijas, kuriose aiškiai įvardija, kad tėčio bijo, pasakoja, kad tėtis yra labai reiklus jiems, kad jie turi jam atsiskaityti (kontroliuoja), tėčio namuose iš vaikų yra reikalaujama nepriekaištingos tvarkos (tai vaikams sukelia papildomą psichologinę įtampą). Taip pat nurodoma, kad vaikai jaučia nuoskaudą dėl tėvo rūpinimosi nauja gyvenamąja vieta, lankytų konsultacijų metu vaikai nė karto nebuvo minėję, kad mama juos nustatinėtų prieš tėtį. Teigiama, kad mama labai juos palaiko, neleidžia liūdėti ir skatina gerbti tėtį, vaikų emocinis ryšys su mama yra geras, jie jaučiasi mylimi, ramūs ir saugūs, nė vienos individualios konsultacijos, šeimos konsultacijos ar grupinės terapijos metu vaikai neužsiminė apie norą gyventi su tėčiu, o bendrauti su tėčiu elektroninėmis ryšio priemonėmis vaikai norėtų tik tada, kai patys tam turi noro, nes dabar dažnai tai daro, „nes reikia, kitaip tėtis pyksta ant jų ir jų mamos“. Rašte yra nurodoma, kad bendravimo su skyriumi gyvenančiais tėvais modelis „50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų“ gali dar labiau išbalansuoti emocinę vaikų būklę ir psichologinę gerovę. Teigiama, kad, remiantis vaikų pasakojimais, saugiausiai jie jaučiasi savo namuose gyvendami su mama, mažąja sesute, o vaikai privalėdami elgtis ir gyventi pagal nenatūralius poreikius ir nustatytas sąlygas „50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų“ jaustųsi dar labiau pažeidžiami ir galbūt tai atsilieptų jų elgesyje ir bendroje jų emocinėje gerovėje. Byloje pateiktame Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus preliminarioje išvadoje nurodoma, kad išklausius nepilnamečius vaikus bei įvertinus kitas aplinkybes, skyriaus manymu, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka – po 50 procentų su kiekvienu iš skyriumi gyvenančių tėvų – gali neatitikti nepilnamečių vaikų interesų. Teigiama, jog atsakovės atsiliepime į ieškinį pateikta bendravimo tvarka nepažeidžia prioritetinių nepilnamečių vaikų interesų ir kad sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo svarbu atsižvelgti į tai, jog vaikai išreiškė norą gyventi su motina S. G., taip pat pokalbių su vaikais metu paaiškėjo, jog ir šiuo metu vaikai kaip savo namus suvokia ir nurodo gyvenamąją vietą kartu su mama, adresu (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo su atskiruoju skundu pateikti įrodymai – ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo el. laiškais ir SMS trumposiomis žinutėmis medžiagos kopijos – niekaip nepaneigia minėtuose dokumentuose nurodytų aplinkybių.

43. Pažymėtina, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartimi taip pat atmestas ieškovo atskirasis skundas, kuriuo buvo skundžiama pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartis, kuria buvo atmestas ieškovo ieškinyje pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną, iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos atsakovės bendravimo su nepilnamečiais šalių vaikais tvarką „50 : 50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo forma ieškovo nurodomu būdu. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą keisti ir nustatyti ją su jų tėvu – ieškovu. Taip pat sutiktina, kad ieškovo ir nepilnamečių vaikų laikina bendravimo tvarka, pagal kurią ieškovo ir atsakovės nepilnamečiai vaikai iš esmės kas savaitę turi keisti gyvenamąją vietą ar, kitaip tariant, turėti dvi gyvenamąsias vietas, neužtikrintų stabilios vaikų aplinkos, tai gali neigiamai paveikti vaikų interesus.

44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau paminėtas aplinkybes, t. y. vaikų amžių, dabartinę gyvenamąją vietą, laiką, kurį vaikai gyvena toje vietoje, šalių santykius, duomenų apie tai, kad mama pažeistų ar vaikų dabartinėje gyvenamojoje vietoje būtų pažeidžiamos vaikų teisės ar interesai, nebuvimą, institucijų pateiktas išvadas ir kt., mano, kad, kol šioje byloje bus išspręstas ginčas, geriausiai šalių nepilnamečių vaikų interesų apsaugą užtikrina ir nepagrįstai tėvų ar vaikų teisių ar interesų nepažeidžia ir nevaržo atsakovės atsiliepime į ieškinį prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su mama ir bendravimo tvarkos su tėvu nustatymu, kurias skundžiama nutartimi taikė pirmosios instancijos teismas. Kiti atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

45. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kurios neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl bylos procesinės baigties

46. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2022 m. birželio 9 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Priimti su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Erika Misiūnienė