Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Alvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. Š. ir atsakovės viešosios įstaigos EGIDIJAUS DRAGŪNO FONDO apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-327-252/2016 pagal P. Š. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai EGIDIJAUS DRAGŪNO FONDUI (toliau – ir Fondas) dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl susitarimo organizuoti koncertinį turą

Dėl atlygio ir jo dydžio susitarimo

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Dėl susitarimo organizuoti koncertinį turą ir atlygio

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Civilinė byla nagrinėjama neperžengiant šalių apeliacinių skundų ribų.

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo

Kai asmuo prašo teismo išreikalauti turtą, kurį turi kitas asmuo, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu atsakovas gavo turtą, iš ko kilo prievolė turtą grąžinti ir atitinkamai koks įstatymas, kuriuo reglamentuojamos tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisyklės (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas), ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 104 374,82 Eur nepagrįsto praturtėjimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jo vadovaujama UAB „Pramogų spektras“ nuo 2012 metų užsiėmė grupės SEL dvidešimtojo jubiliejinio gimtadienio koncertinio turo Lietuvoje organizavimu. 2012 m. gegužės 16 d. UAB „Bilietų pasaulis“ ir atsakovė pasirašė bilietų platinimo sutartį. Vėliau, susitarus su atsakove, UAB „Pramogų spektras“ perėmė koncertinio turo organizatoriaus pareigas ir visą laiką rūpinosi grupės koncertų organizavimu. 2012 m. birželio 25 d. buvo sudarytas trišalis susitarimas prie pirmiau minėtos sutarties, kurio pagrindu visos organizatoriaus pareigos buvo perduotos UAB „Pramogų spektras“. Buvo susitarta, kad už turo organizavimą UAB „Pramogų spektras“, kaip organizatorei, atiteks lėšos, gautos pardavus bilietus į koncertą Kauno sporto halėje. Kadangi UAB „Pramogų spektras“ direktorius (dabartinis ieškovas) buvo sulaikytas Vokietijoje, atsakovė, suklastodama parašą, 2012 m. rugsėjo 17 d. perrašė trišalį susitarimą, kuriuo visas organizatoriaus pareigas perėmė atsakovė, ir taip į jos sąskaitą buvo pervestos visos lėšos, gautos išplatinus bilietus į minėtą koncertą. Kadangi atsakovė be teisinio pagrindo gavo lėšas, kurios priklausė UAB „Pramogų spektras“, tai ieškovas teismo prašė jas priteisti iš atsakovės ieškovo naudai. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 13 d. finansinio reikalavimo perleidimo sutartimi iš UAB „Pramogų spektras“ jis įgijo reikalavimo teisę į atsakovę. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, konstatavo, kad byloje įrodyta, jog SEL grupės 20-mečio koncertinio turo organizatore 2012 metais buvo UAB „Pramogų spektras“, tačiau paskutinių darbų organizuojant koncertus 2012 metais, t. y. prieš pat koncertus, UAB „Pramogų spektras“, kuriai atstovauja ieškovas, nebeatliko, nes nuo 2012 metų rugsėjo iki 2012 m. gruodžio 18 d. ieškovo nebuvo Lietuvoje. Apeliantės VšĮ EGIDIJAUS DRAGŪNO FONDO teigimu, pirmosios instancijos teismas, netinkamai vertindamas liudytojo L. J. parodymus, paties ieškovo paaiškinimus, remdamasis tik ieškovui palankiais įrodymais, nepagrįstai pripažino UAB „Pramogų spektras“ koncertinio turo organizatore. Apeliantės teigimu, ieškovas atliko tik techninius darbus.Vienas pagrindinių civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šiame kodekse nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Civilinių teisinių santykių įvairovė lemia ir tai, kad šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju taikytinos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu kitaip nenustatyta šalių susitarime arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei. Taigi, šalys gali laisvai susitarti dėl bet kokių sutarčių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyvioms įstatymų normoms, o įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek nesureguliuota sutartimi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-248/2016).CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad esminis sutarties požymis ir svarbiausias sutarties galiojimo elementas yra šalių susitarimas (lot. consensus ad idem). Remiantis konsensualizmo principu, sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas sutartinių santykių atsiradimo pagrindas, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Sutartinių santykių teisiniam reglamentavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkti formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012). Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoris, kuriam įstatymuose nenustatyta konkreti forma, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnio 2 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymuose ar šalių susitarime nenustatyta rašytinė forma, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.93 straipsnio 1 dalį įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (sutartis, elektroninius laiškus, 20 000 Lt pervedimą), liudytojų parodymus ir šalių pateiktų procesinių dokumentų turinį bei paaiškinimus, padarė išvadą, kad UAB „Pramogų spektras“ 2012 metais buvo SEL grupės 20-mečio koncertinio turo organizatore. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog atsakovės apeliaciniame skunde minimas liudytojas L. J. nurodė, kad buvo sudaryta rašytinė UAB „Pramogų spektras“ ir atsakovės sutartis, prieštarauja ieškovo paaiškinimams, kad buvo sudaryta žodinė sutartis, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos remiantis byloje surinktais įrodymais išvados, jog UAB „Pramogų spektras“ ir atsakovė sudarė susitarimą, kad UAB „Pramogų spektras“ organizuos 2012 metais SEL grupės 20-mečio koncertinį turą. Apeliantė VšĮ EGIDIJAUS DRAGŪNO FONDAS argumento, jog ieškovas atliko pasiuntinuko ar tik techninius darbus, nepagrindė įrodymais, todėl juo remtis nėra pagrindo (CPK 178 straipsnis). Be to, kad ieškovas, atstovaujantis UAB „Pramogų spektras“, buvo organizatoriumi, patvirtina ir pačios atsakovės pateikta 2012 m. gegužės 11 d. pasirašyta Kauno sporto halės nuomos sutartis, kurioje kaip už renginio organizavimą atsakingą asmenį atsakovė nurodė būtent ieškovą P. Š. (t. 1, b. l. 181–185). Taigi byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad tarp UAB „Pramogų spektras“ ir atsakovės buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, nors į bylą ir nėra pateiktos UAB „Pramogų spektras“ ir atsakovės sudarytos rašytinės sutarties. Teisėjų kolegija, įvertinusi tarp UAB „Pramogų spektras“ ir atsakovės susiklosčiusius teisinius santykius, nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad tarp šalių iš esmės buvo susiklostę atlygintinų paslaugų sutartiniai teisiniai santykiai (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). UAB „Pramogų spektras“, vadovaujama ieškovo, 2012 metais SEL grupės 20-mečio koncertiniam turui rūpinosi salių nuoma, reklama, bilietų platinimu, t. y. iš esmės buvo teikiamos atlygintinos koncertinio turo organizavimo paslaugos, nors ir ne visos, o tik jų dalis (ieškovas pats pripažino, kad dalies koncertinio turo organizavimo paslaugų neatliko). Toks šalių sutartinių santykių teisinis kvalifikavimas atitinka kasacinio teismo praktiką, formuojamą dėl CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintų taisyklių taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2014; kt.). Nors byloje nėra pateiktos UAB „Pramogų spektras“ ir atsakovės rašytinės paslaugų sutarties, tačiau pažymėtina, kad CK šeštosios knygos XXXV skyriuje ,,Atlygintinų paslaugų teikimas“ nereglamentuojama privaloma paslaugų sutarties rašytinė forma ir tokios formos nesilaikymo padariniai, t. y. tai, kas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog UAB „Pramogų spektras“ atliko dalį koncertinio turo organizavimo darbų, t. y. suteikė atlygintinas paslaugas, o atsakovė tai paneigiančių įrodymų nepateikė, yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą, padarydamas išvadą, kad UAB „Pramogų spektras“ turėjo gauti atlygį už suteiktas atlygintinas paslaugas.

Dėl atlygintinų paslaugų sutarties vykdymo

CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais (CK 6.720 straipsnio 1 dalis). Už suteiktas paslaugas klientas sumoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka; jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos; šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį (CK 6.720 straipsnio 3 dalis).Atsakovė nevisiškai atsiskaitė su UAB „Pramogų spektras“ už suteiktas paslaugas, nesutiko su ieškovo reiškiamu reikalavimu priteisti atlygį. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės elgesys (neigė sutarties sudarymo faktą, nors naudojosi ieškovo paslaugomis, nemokėjo už suteiktas paslaugas, išskyrus 20 000 Lt) laikytinas netinkamu, vertintinas kaip vienašališkas atsisakymas įvykdyti prievolę – siekimas išvengti visiško atsiskaitymo už suteiktas paslaugas; atsakovė nesilaikė sutarties tinkamo ir sąžiningo vykdymo, bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų (CK 6.59 straipsnis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys). Pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažino, kad UAB „Pramogų spektras“ suteikė atsakovei atlygintinas paslaugas, kad 2012 m. liepos 16 d. UAB „Bilietų pasaulis“ į UAB „Pramogų spektras“ sąskaitą pervedė 20 000 Lt, tačiau sprendė, kad nėra pagrindo priteisti ieškovei ieškiniu prašomos sumos. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.Bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl to, kokia suma turi būti atlyginta ieškovui, perėmusiam UAB „Pramogų spektras“ reikalavimą į atsakovę, už UAB „Pramogų spektras“ atsakovei, kuriai atstovavo E. D., suteiktas paslaugas. Nors šalys pripažino, jog jokio rašytinio susitarimo dėl užmokesčio nebuvo, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad susitarimo faktą dėl atlygio patvirtina tai, kad dalis lėšų buvo pervesta į UAB „Pramogų spektras“ sąskaitą ir šias lėšas pervedė būtent tas bilietų platintojas, kuris platino bilietus į koncertą Kauno sporto halėje. Bilietų platintojas lėšas pervedė vadovaudamasis 2012 m. birželio 25 d. pasirašytu trišaliu susitarimu prie 2012 m. gegužės 16 d. bilietų platinimo sutarties (t. 1, b. l. 7–10), kurios 5.3 papunktyje nurodyta, kad platintojas atsiskaito su organizatoriumi už parduotus bilietus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad laikytini pagrįstais ieškovo teiginiai apie susitarimo dėl atlygio buvimą ir kad buvo tartasi dėl atlygio būtent iš gautų lėšų už koncertą Kauno sporto halėje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti ieškovo teiginius, kad buvo susitarta dėl atlygio už koncertinio turo organizavimą 2012 m. (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad UAB „Bilietų pasaulis“ bilietus platino į Kauno sporto halėje organizuotą koncertą, kad UAB „Bilietų pasaulis“ atsakovei už parduotus bilietus, atskaičius pagal sutartį visus priklausančius mokėti mokesčius ir platintojui komisinius, pervedė 355 000 Lt (102 815,10 Eur), kad ieškovas pripažino, kad dalį užmokesčio 20 000 Lt (5 792,40 Eur) jis jau yra gavęs, remdamasis rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad už parduotus bilietus visa gauta suma yra ta, kuri nurodyta bilietų platintojo ataskaitoje ir mokėjimą patvirtinančiame dokumente (t. 3, b. l. 22), sprendė, kad UAB „Pramogų spektras“ nesumokėta suma galėtų būti tik 355 000 – 20 000 = 335 000 Lt (97 022,71 Eur), kurie pervesti į Fondo sąskaitą. Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar praktikoje Lietuvos pramogų rinkoje egzistuoja tokios sumos už renginių organizavimą, kurios galėtų sudaryti net 104 374,82 Eur, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo tokios pareigos, nes pirmosios instancijos teismas analizavo konkrečias UAB „Pramogų spektras“ ir VšĮ EGIDIJAUS DRAGŪNO FONDO susitarimo sąlygas. Be to, pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio visa apimtimi ir nepripažino ieškovo teisės į 104 000 Eur atlygį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės ir UAB „Pramogų spektras“ susitarimo dėl koncertinio turo organizavimo sąlygas, rėmėsi byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, sąskaitų išrašais, pinigų pervedimais. Kaip minėta, šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat susitarti dėl atlygio dydžio už suteiktas paslaugas, todėl kitų asmenų susitarimų sąlygos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė, neigdama ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl suteiktų paslaugų apimties ir susitarto atlygio dydžio, turėjo teisę teikti įrodymus, galinčius paneigti ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje atsakovė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, dėl kokio dydžio atlygio ji tarėsi su UAB „Pramogų spektras“, nepateikė. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu atsakovė tvirtino, kad ieškovas atliko pasiuntinuko ar tik techninius darbus, už kuriuos atlygis nepriklauso. Teisėjų kolegija pastebi, kad ši atsakovės pozicija nenuosekli. Nėra aišku, ar atsakovė laiko, jog ieškovas dirbo pasiuntinuku ar atliko techninius darbus. Be to, atsakovės poziciją, kad ieškovas dirbo pasiuntinuku (atliko techninius darbus), paneigia ir byloje esančio 2012 m. rugsėjo 17 d. trišalio susitarimo suklastojimo faktas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti, kad ieškovo atstovaujama UAB „Pramogų spektras“ paslaugas teikė neatlygintinai. Priešingai, byloje pateiktų įrodymų visetas patvirtinta UAB „Pramogų spektras“ ir apeliantės VšĮ EGIDIJAUS DRAGŪNO FONDO susitarimą dėl atlygintinų paslaugų teikimo. Teisėjų kolegija atkreipia atsakovės dėmesį į civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis), lemiantį tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktų įrodymų visetą, laikydamasis pirmiau išdėstytų taisyklių, ir išvadas apie atsakovės nepagrįstą praturtėjimą padarė ne tik įvertinęs ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius koncertinio turo organizavimą, bet ir šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, galinčių paneigti ieškovo argumentus, kad UAB „Pramogų spektras“ atliko organizatoriaus pareigas, kad nepateikė įrodymų, jog ieškovas atliko pasiuntinuko ar techninius darbus, analizavo ne tik šalių paaiškinimus dėl susitarto atlygio dydžio, bet ir pateiktus rašytinius įrodymus. Atsakovė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovę ir ieškovą, atstovavusį UAB „Pramogų spektras“, siejo kiti santykiai, grindžia teiginiu, jog ieškovas paslaugas teikė savanoriškai, be atlygio, tačiau nagrinėjant bylą nepateikė šį teiginį patvirtinančių įrodymų, todėl toks jos argumentas gali būti vertinamas tik kaip prielaida, neturinčia reikšmės teisiniams santykiams kvalifikuoti ir atsakovės bei UAB „Pramogų spektras“ susitarimo sąlygoms dėl atlygio nustatyti.

Dėl pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą

Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2017 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-219/2017). Minėta, kad ieškovas, atstovaujantis UAB „Pramogų spektras“, teikdamas koncertinio turo organizavimo paslaugas, derino sutarčių sąlygas dėl bilietų platinimo, jų kainos, reklamų. Pirmosios instancijos teismo posėdžių metu liudytojai R. A., L. J., S. A., T. I., J. V., E. G., S. Š., J. B., M. V., D. L.-M., patvirtino, kad su ieškovu P. Š. derino reklamos, kainų ir kitas sąlygas organizuojant SEL grupės koncertinį 20-mečio turą Lietuvos miestuose. Liudytojų parodymus taip pat patvirtina byloje pateiktas elektroninis ieškovo susirašinėjimas su atsakingais asmenimis derinant pirmiau nurodytus darbus (t. 2, b. l. 13–219), kuris pridėtas po kiekvienos suderintos sutarties projekto. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra pateikto atsakovės ir UAB „Pramogų spektras“ rašytinio susitarimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atlygintino susitarimo už suteiktas paslaugas, rėmėsi atsakovei pervesta suma. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada (t. 1, b. l. 30–32), kurioje nurodyta, kad 2012 m. rugsėjo 17 d. trišalis susitarimas nėra pažymėtas UAB „Pramogų spektras“ antspaudu, kurio eksperimentiniai antspaudų pavyzdžiai pateikti palyginimui, o kito tokio paties turinio antspaudu, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2014 m. birželio 27 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, ex officio pripažino šį sandorį niekiniu nuo jo sudarymo momento ir padarė išvadą, kad yra pagrindas spręsti dėl lėšų, kurios buvo pagal šį sandorį pervestos į atsakovės sąskaitą, priteisimo ieškovo naudai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos teisėtą pinigų gavimą sutarties pagrindu, todėl pagrįstai konstatavo, kad atsakovė be teisinio pagrindo yra gavusi pinigų sumą, kuri buvo skirta UAB „Pramogų spektras“ už suteiktas koncertinio turo organizavimo paslaugas. Teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas atliko pirminius darbus dėl salių nuomos, reklamos, bilietų platinimo, į tai, kad šalys negalėjo tiksliai pasakyti, kiek koks darbas yra vertas (pinigine išraiška), kokią dalį ieškovas sutartų darbų atliko, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais bei CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad ieškovas atliko 30 proc. darbų ir kad jam priklauso 30 proc. sutarto atlygio. Skundžiamu sprendimu ieškovui priteistą sumą pirmosios instancijos teismas apskaičiavo taip: iš viso gauta 355 000 Lt (102 815,10 Eur), ieškovui išmokėta 20 000 Lt (5 792,40 Eur), tad likusi suma yra 335 000 Lt (97 022,71 Eur). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 30 proc. visos sumos yra 30 844,53 Eur, todėl, iš jos atėmęs jau išmokėtus 5 792,40 Eur, priteisė 25 052,13 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, visapusiškai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, šalių elgesį sutarties, sudarytos dėl koncertinio turo organizavimo, vykdymo metu, pagrįstai priteisė 25 052,13 Eur.Ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad jis atliko daugiau nei 60 proc. darbų, todėl jam iš atsakovės turėtų būti priteista didesnė suma, nei teismas priteisė skundžiamu sprendimu, taip pat laikytini nepagrįstais. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ieškovo teisę gauti atlygį už atliktą darbą ir atsakovei jo sąskaita praturtėjus, atkreipė dėmesį, kad pats ieškovas pripažino, jog jis dalies darbų pagal susitarimą nėra atlikęs, t. y. jis nepasirūpino koncertų, kurie vyko 2012 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais, apšvietimu, nesudarė dėl to sutarčių, nepasirūpino aparatūra ir kitomis techninėmis priemonėmis, būtinomis sklandžiam koncerto organizavimui. Pirmosios instancijos teismas vertino byloje nustatytas ir ieškovo neginčijamas aplinkybes, jog ieškovo nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio Lietuvoje nebebuvo, kad jis nebeatliko paskutinių paruošiamųjų koncertinio turo darbų Panevėžio CIDO arenoje, Klaipėdos ŠVYTURIO arenoje, Vilniaus SIEMENS arenoje, Alytaus arenoje ir Kauno sporto halėje, kad ieškovas pripažino, kad jo realiai nebuvo Kauno sporto halėje vykusiame koncerte, nors jam buvo žinoma, kad būtent jis nurodytas kaip už koncertą Kauno halėje atsakingas asmuo. Byloje atsakovės pateiktos sutartys dėl apsaugos, įgarsinimo, apšvietimo įrangos, techninių priemonių panaudojimo (t. 1, b. l. 145–172) patvirtina, kad ieškovas, kaip organizatorius, ne iki galo atliko jam pavestas užduotis, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtų neteisinga ir nesąžininga gauti visą atlygį už darbą, kurio ieškovas neatliko. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos ieškovui sumos dydį, taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovas nesiėmė priemonių užtikrinti atsakovei, kad visiems koncertams yra iki galo pasiruošta, neįgaliojo jokio asmens baigti prisiimtus įsipareigojimus, nepranešė atsakovei, kad jis vėlesniais darbais nebesirūpins. Atsižvelgdama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti pirmosios instancijos teismo ieškovo naudai priteistos sumos nepagrįsta.Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atlygintino dydžio klausimui neturi reikšmės ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas koncertinio turo organizavimo darbus atliko nuo 2012 m. pradžios iki 2012 m. rugsėjo mėn., t. y. 8 mėn., o atsakovė dirbo tik 2 mėnesius. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovui atlygintiną dydį, atsižvelgė į ieškovo suteiktas paslaugas, į ieškovo elgesį sutarties vykdymo metu, o ne į teiktų paslaugų mėnesių skaičių. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog koncertinio turo organizatoriaus teisės ir pareigos iš VšĮ EGIDIJAUS DRAGŪNO FONDO buvo perimtos 2012 m. birželio 25 d. (t. 1, b. l. 11). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovas koncertinio turo organizavimo darbus atliko ilgą laikotarpį.Apelianto P. Š. argumentai, kad teismas nepagrįstai iš 355 000 Lt atėmė 20 000 Lt, nes, anot jo, UAB „Bilietų pasaulis“ pervedė pinigus, surinktus už Kauno halėje vykusį koncertą, tiek ieškovui (20 000 Lt), tiek atsakovei (355 000 Lt), todėl esą bylą nagrinėjęs teismas turėjo konstatuoti, kad buvo susitarta dėl 375 000 Lt, nepagrįsti įrodymais. Byloje nepateikta jokių įrodymų, galinčių pagrįsti, kad atsakovė ir UAB „Pramogų spektras“ susitarė dėl 375 000 Lt sumos, o įrodymų, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, jog iš dalies buvo atsiskaityta su ieškovo vadovaujama UAB „Pramogų spektras“, nepateikta. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija laiko, jog labiau tikėtina, kad buvo susitarta dėl 355 000 Lt atlygio (CPK 185 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovui priteistiną sumą, pagrįstai iš 355 000 Lt atėmė UAB „Pramogų spektras“ pervestus 20 000 Lt. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas koncertinio turo Šiauliuose neorganizavo, laikytini nepagrįstais. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, nenurodė, jog ieškovo atstovaujama UAB „Pramogų spektras“ atliko koncertinio turo organizavimo paslaugas ir Šiauliuose, taip pat pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 25 052,13 Eur, nenurodė, kad į šią sumą įeina ir atlygis už koncertinio turo organizavimo paslaugas Šiauliuose. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui ir už nesuteiktas paslaugas. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia pirmosios instancijos teismo vertinant įrodymus padarytų teisės normų pažeidimų, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš sprendimo turinio, vertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė atitinkamas išvadas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, kuriomis reglamentuojamas įrodinėjimas ir įrodymų vertinimas, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniai skundai yra nepagrįsti ir atmestini, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, neperskirstytinos.Atmetus apeliacinius skundus, šalių patirtos žyminio mokesčio už apeliacinius skundus išlaidos neatlygintinos.Apie šalių patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme duomenų nėra, todėl jos neatlygintinos (CPK 98, 178 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.