Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-6187-909/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-12-19
Bylos Nr.: e2-6187-909/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-01932-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Justa Raciūtė
Atsakovas: E. B.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-6187-909/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01932-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.2.6.1; 2.6.1.5; 3.1.7.6. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,sekretoriaujant Katažynai Grinevič,dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Renatai Jatužytei-Mulevičienei,atsakovui E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ ieškinį atsakovui E. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP1929), prašydamas iš atsakovo E. B. priteisti 541,41 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas NPC“ teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, veikdamas 2012 m. liepos 20 d. pagrindu, kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400. Ieškovas suteikė administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovui nuosavybės teise priklauso patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. atsakovas tinkamai nemokėjo mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir suteiktas paslaugas, todėl atsakovui nuosavybės teise priklausančiai patalpai susidarė 541,41 Eur įsiskolinimas. Pažymėjo, kad šalys nėra sudariusios susitarimo kokia tvarka įskaityti atsakovo įmokas į jo turimas skolas. Nesant šalių susitarimo, taikytinos įstatymo normos, nustatančios skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimą, t. y. kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina.

Atsiliepimas

3. Atsakovas E. B. pateikė teismui atsiliepimą (DOK-35511), kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prijungti prie bylos civilinę bylą Nr. e2-1449-1125/2021, paraginti ieškovą pateikti atsakovo skolą grindžiančius dokumentus, nurodant susidariusios skolos apskaičiavimo būdą bei pateikti skolų valdymo ataskaitoje nurodytų darbų („kiti darbai“ bei „remontas, keitimas, montavimas“) pirkimo taisykles. Atsiliepime dėstė, kad ginčo atveju pateiktas tik vienas ieškinio priedas – „Skolų valdymo ataskaita“, kuri yra abstraktaus pobūdžio. Ieškovas ieškinio nepagrindė sąskaitomis-faktūromis, nenurodė skolos apskaičiavimui taikomo tarifo ir apskaičiavimo būdo, nepateikė kitų namui atliktų darbų pagrindžiančius dokumentus (pirkimo taisykles, sutartis ir kt.). Atsakovas pridūrė, kad įvertinus tai, jog ieškovas praeityje nepagrįstai skaičiavo sumas už teikiamas paslaugas, tai kad ieškovo vadovas yra ne kartą bausti administracine tvarka, atsakovas turi pagrįstų abejonių dėl atsakovui keliamo reikalavimo pagrįstumo, ieškovo procesinio elgesio, dėl kurio galimai nepagrįstai gali didėti bylinėjimosi išlaidos.

Šalies argumentai

4. Ieškovas teismui pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-74044). Nurodė, kad atsakovas su ieškinio reikalavimu dėl techninės priežiūros teikimo sutiko iš dalies bei manė, jog taikomas tarifas negalėtų būti didesnis nei 0,0225 (su PVM) Eur/kv. m., taip, kaip konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartyje Nr. e2A-1398-854/2021. Ieškovas nesutiko su tokia atsakovo pozicija ir vertina, kad ginčo objektui taikytinas 0,0743 (be PVM) Eur/kv. m. tarifas. Ieškovas pažymėjo, kad techninės priežiūros teikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. 831 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatos). Daugiabučio namo techninė priežiūra vykdoma 2008 m. gruodžio 30 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 08-12-283C (toliau – Sutartis) pagrindu, kurioje numatyta, kad 1 kv. m. tenkantis tarifo dydis sudaro 0,0743 (be PVM) Eur. Ieškovo vertinimu, Nuostatose yra itin aiškiai ir konkrečiai atribota, jog tik tuo atveju, jeigu techninės priežiūros paslaugų teikimas yra vykdomas pačio administratoriaus (savarankiškai), kaina ir tarifas yra apskaičiuojamas 4.6.1 p. nurodyta metodika. Dėl šių priežasčių, darytina išvada, jog Nutartyje padaryta grubi teisės aiškinimo klaida, jog tarifo dydis privalėjo būti apskaičiuotas 4.6.1 p. nurodyta tvarka. Anot ieškovo, šių argumentų teisingumas grindžiamas ir tuo, jog Nuostatos yra viešosios teisės aktas, todėl jis yra aiškinamas siaurąja prasme (griežtai), todėl kitaip aiškinti ir taikyti aptartą Nuostatų 8.2 p. teisinį reglamentavimą nėra pagrindo, nes viešojoje teisėje galioja principas, kad draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama. Dėl šių priežasčių, ieškovo teigimu, teismas neturėtų vadovautis teisiškai ydingu ir nepagrįstu išaiškinimu dėl techninės priežiūros teikimo, kuris prieštarauja Nuostatose įtvirtintam reguliavimui. Ieškovo manymu, vien dėl to, jog tarp administratoriaus ir turto savininko susiklostė specifiniai teisiniai santykiai arba dėl to, jog šiuose santykiuose vyrauja viešasis interesas, tai nesudaro prielaidų nepaisyti Nuostatų 8.2 p. įtvirtinto reguliavimo. Kitu atveju, būtų paneigiamas Nuostatose įtvirtintas reguliavimas. Ieškovo vertinimu, tuo atveju, jeigu poįstatyminio teisės akto leidėjas būtų sprendęs, jog ne tik savarankiškai (pačiam administratoriui), bet ir pasitelkiant trečiąjį asmenį, yra būtina paisyti Nuostatų 4.6.1 p. reikalavimų, tai toks reikalavimas ir būtų numatytas Nuostatų 8.2 p. Dėl šių priežasčių, Nuostatų 4.6.1 p. įtvirtintas reguliavimas, mažų mažiausiai, yra rekomendacinio pobūdžio.

5. Ieškovas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 1-1830 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų maksimalių techninės priežiūros tarifų patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 2 p. yra įtvirtinta, jog šio sprendimo 1 p. patvirtinti maksimalūs techninės priežiūros tarifai taikomi, kai daugiabučių gyvenamųjų namų techninę priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka Vilniaus miesto savivaldybės paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Tuo tarpu, kitais atvejai, nustatyti tarifai yra tik rekomendacinio pobūdžio (Taisyklių 3 p.). Ieškovo vertinimu, šios aplinkybės netgi nebuvo įvertintos. Todėl nėra jokių teisinių prielaidų vadovautis teisiškai ydingu išaiškinimu (konstatuotu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e2A-1398-854/2021), kuris prieštarauja Nuostatoms. Ieškovas pabrėžė, kad minėtoje nutartyje padaryta grubi teisės aiškinimo klaida, tai patvirtina ir kitose bylose formuojama teismų praktika dėl techninės priežiūros reguliavimo, kaip Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1853-534/2022. Teigė, kad jog nėra jokių teisinių prielaidų vadovautis nutartyje pateiktu išaiškinimu, kuris prieštarauja tiek Nuostatoms, tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateiktiems išaiškinimas, tiek formuojamai teismų praktikai. Ieškovas nurodė, jog techninės priežiūros teikimo apimtis (ta kurią teiktų pats administratorius) yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. gegužės 3 d. įsakyme Nr. D1-354 „Dėl Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas). Įsakymo 5.5 p. yra numatyta, jog techninės priežiūros teikimo apimtis susideda iš darbų sąrašo: (i) nuolatinių namo būklės stebėjimų; (ii) periodinių (sezoninių) namo apžiūrų; (iii) nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų dokumentų, rengimo, pildymo ir saugojimo. Įsakymo nuostatos yra taikytinos techninę priežiūrą teikiant pačiam administratoriui. Pridūrė, kad techninę priežiūrą teikiant Sutarties pagrindu, darbų sąrašas yra akivaizdžiai didesnės apimties, t. y. ne tik būtinosios, bet papildomos paslaugas, kurios įprastai nėra teikiamos techninę priežiūrą vykdant pačiam administratoriui. Dėl šių priežasčių, ieškovas vertino, sprendžiant, kad tarifo dydis neturėtų viršyti įtvirtintų atsakovo nurodyto maksimalaus tarifo, akivaizdu, jog teismas turėtų įvertinti nurodytas aplinkybes ir dėl skirtingos techninės priežiūros teikimo apimties (darbų sąrašo).

6. Dėl Sutarties ieškovas nurodė, kad šią pasirašė ieškovas, kuris veikė kaip namo administratorius, gyventojų vardu ir interesais. Techninės priežiūros tarifas ir kaina įtvirtinta Sutartyje, kurios pagrindu ieškovas apskaičiavo atsakovui mokėtiną išlaidų dalį CK 4.82 straipsnio 3 dalies pagrindu. Sutartis iki šiol yra galiojanti ir nenuginčyta. Ieškovo manymu, tai sudaro akivaizdžius pagrindus teigti, jog teismui teko procesinė pareiga tik įvertinti ar techninės priežiūros tarifas yra apskaičiuotas Sutartyje nustatyta tvarka ir joje nurodytu tarifu. Kitaip tariant, teismas neturi teisinių prielaidų nesivadovauti galiojančia Sutartimi. Atsakovui neįrodžius Sutarties neteisėtumo, teismas turėtų vadovautis galiojančia sutartimi, kuri yra galiojanti, todėl ji yra privaloma sutarties dalyviams ir faktiniam paslaugos gavėjui. Nagrinėjamu atveju, savarankiškas reikalavimas dėl sutarties nuginčijimo ar sutarties keitimo, pareikštas nėra. Ieškovo manymu, atsakovui nei neįrodžius Sutarties neteisėtumo, nei nepareiškus savarankiško reikalavimo dėl Sutarties keitimo, teismas neturėtų pagrindų nesivadovauti Sutartimi. Ieškovas vertina, jog teismas privalo vadovauti galiojančia Sutartimi bei akivaizdu, jog Vilniaus apygardos teismas šių aplinkybių nevertino ir nenagrinėjo, nepaisant to, jog Sutartis gali būti nevykdoma tik išimtinais atvejais, pagrindu, numatytu įstatyme. Be kita ko, ieškovas nurodė, kad atsakovas siekia peržengti bylos nagrinėjimo ribas, t. y. civilinėje byloje nėra pareikšti savarankiški reikalavimai nei dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, nutraukimo ar keitimo, tačiau atsakovui siekiant nagrinėti Sutarties teisėtumą ir pagrįstumą yra peržengiamos bylos nagrinėjimo ribos.

Atsiliepimas

7. Atsakovas teismui teikė rašytinius paaiškinimus (DOK-99187). Nurodė, kad ginčo atveju, ieškovas namo techninės priežiūros paslaugas teikia ne pats, o paslaugas perka iš trečiojo asmens, AB „City Service“. Paslaugų pirkimo vykdymo tvarka sureglamentuota Nuostatų 4.6.2. ir 4.6.3. p. Teigė, kad Nuostatų 4.6.1. p. sukonkretina Nuostatų 4.6.2., 4.6.3. p. Iš šių punktų, atsakovo manymu, darytina išvada, kad apmokėjimas už namo techninę priežiūrą yra apskaičiuojamas pagal paslaugos pirkimo sutartyje nustatytą kainą ir tarifą (Nuostatų 8.2. p.), o tokia sutartis teisiškai gali būti sudaryta tik laikantis Nuostatų 4.6.1.- 4.6.3. p. nustatytų reikalavimų – administratoriui įsitikinus, kad būsimoje paslaugos pirkimo sutartyje numatytas techninės priežiūros tarifas neviršys pagal Įsakymą apskaičiuotiną tarifą. Teigė, kad ieškovui neįrodžius taikomo tarifo atitikimo Įsakymui, ginčo išsprendimui taikytina įstatymo analogija, t. y. apskaičiuojant atsakovo skolą už namo techninę priežiūrą taikytinas artimiausias ginčo santykį reglamentuojantis teisės aktas – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. 1-1830 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės daugiabučių namų maksimalių techninės priežiūros tarifų patvirtinimo“, kuriame patvirtinti maksimalūs tarifai už namo techninę priežiūrą, ginčo atveju 0,0225 (su PVM) Eur/kv. m. Ieškovas nesivadovavo jokiu teisės akto turinio aiškinimo metodu. Nuostatų turinį sąmoningai aiškina fragmentiškai ir selektyviai. Teigė, jog aiškindamas Nuostatų turinį, ieškovas neatsižvelgė į lingvistinę (gramatinę) Nuostatų 4.6.1. p. konstrukciją. Ignoravo Kasacinio teismo praktikoje įtvirtintą nuostatą, jog aiškinant teisės akto turinį privalu atsižvelgti į teisės aktu reguliuojamų santykių sritį. Neatsižvelgė ir į tai, kad kito namo administratoriaus teikiamos paslaugos ir apmokėjimas už jas yra imperatyviai sureguliuoti teisės aktais, dėl to ieškovas savo rašytiniuose paaiškinimuose klaidingai pateikė Nuostatų turinio aiškinimą ir daro visą eilę klaidingų išvadų.

8. Paaiškinimuose atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija yra kompetentinga ir įgaliota institucija pateikti išaiškinimą dėl Nuostatų taikymo. Priešingai nei teigė ieškovas, tik teismas konkrečios bylos rėmuose atlieka oficialų teisės aiškinimo ir taikymo aktą, o ministerija nėra kompetentinga teikti oficialių teisės aktų išaiškinimų, tuo labiau teisės aktų, kurie priimti ne jos pačios, o pagal valdžios subordinaciją. Atsakovas akcentavo, kad ministerijai nesuteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas bei jų taikymą, daryti išvadas, todėl ministerijos teiginiai tėra jų išdėstyta nuomonė. Atkreipė dėmesį, kad namo administratoriaus pareiga užtikrinti, jog taikomas techninės priežiūros tarifas neviršija Įsakymo reikalavimų, kyla ne tiek iš pačio Įsakymo, o tiesiogiai iš Nuostatų. Įsakymo taikymo privalomumas riboja ieškovo galimybę nustatyti bet kokias patalpų savininkams už namo techninę priežiūrą mokėtinas sumas. Atsakovas kritikavo ieškovo rėmimąsi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1398-854/2021 išnagrinėjo iš esmės analogišką ginčą. Atsakovo nuomone, teismas turi vadovautis ne ieškovo nurodomu žemesnės instancijos teismo sprendimu, o aukštesnės instancijos teismo nutartyje pateiktomis teisės aiškinimo taisyklėmis, kurias suformavo identiškoje byloje. Taipogi teigė, kad ieškovas rašytinių paaiškinimų 26 p. klaidina teismą. Ginčo atveju ieškovas neteikia jokių papildomų techninės priežiūros paslaugų, Nuostatų 8 p. įtvirtina baigtinį sąrašą paslaugų, už kurias administratorius gali apskaičiuoti įmokas. Papildomos techninės priežiūros paslaugos sąraše nėra. Taipogi, atsakovo teigimu, teismas klaidinamas ir ieškovo rašytinių paaiškinimų 32-42 p. Paaiškino, jog ginčo atveju viešoji teisė nustato namo administravimo, techninės priežiūros paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas, teisės aktai imperatyviai nustato namo administratoriaus elgesio ribas organizuojant techninės priežiūros paslaugų teikimą. Atsakovas akcentavo, kad bylos ginčo esmė sudaro tarifo, taikomo ieškovui apskaičiuojant atsakovo skolą už techninės priežiūros paslaugas, pagrįstumas. Ieškovas reikšdamas atsakovui reikalavimą dėl skolos priteisimo už namo techninę priežiūrą, turi įrodyti taikomo tarifo pagrįstumą (atsižvelgiant į Įsakymo reikalavimus) bei pateikti jo apskaičiavimo būdą tam, jog atsakovas turėtų realią galimybę gintis nuo reiškiamo reikalavimo. To nepadarius, anot atsakovo, išlaidos viršijančios tas, kurios apskaičiuotinos taikant įstatymo analogiją (0,0225 su PVM Eur/kv. m.) tenka ieškovui, sudariusiam tokią Sutartį.

Atsiliepimas

9. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškovas klaidingai teigė esą atsakovas siekia nagrinėti Sutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Jei būtų to siekęs, būtų pareiškęs priešinį ieškinį. Ginčo atveju, nurodė, kad siekia gintis nuo neteisėtai ir nepagrįstai skaičiuojamos sumos už namo techninę priežiūrą, kurią apskaičiuojant, atsakovo vertinimu, yra taikomas Įsakymo reikalavimų neatitinkantis tarifas.

Šalies argumentai

10. Ieškovas teismui teikė papildomus rašytinius paaiškinimus (DOK-161242). Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, suabsoliutinti. Tais atvejais, kai teismų praktikos koregavimas yra neišvengiamai, objektyviai būtinas, teismai gali nukrypti nuo juos ligi tol saistančių ankstesnių precedentų ir sukurti naujus, tačiau tai turi būti daroma deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant. Tuo pagrindu, ieškovas teigė, kad šioje byloje egzistuoja būtinumas nukrypti nuo ieškovo cituotos Vilniaus apygardos nutarties, šios suformuoto precedento. Nutartimi pateiktas Nuostatų 4.6.1 p. aiškinimas, t. y. kad administratorius turi nupirkti techninės priežiūros paslaugą už tarifą ne didesnį nei jis apskaičiuotinas pagal Įsakymą, žiūrint jį atsietai nuo kitų teisės aktų, skaitant jį tik pažodžiui, iš tiesų gali daryti įspūdį, jog yra visiškai tinkamas. Akcentavo, kad viso ginčo teisinio reguliavimo ir faktinės situacijos dėl daugiabučių namų techninės priežiūros paslaugų organizavimo objektyvus įvertinimas, rodo, kad Vilniaus apygardos nutarties 51 ir 52 pastraipose pateikti išaiškinimai nėra teisingi bei jais vadovautis nėra pagrindo. Padaryta teisės aiškinimo klaida turi būti taisoma. Be kita ko, ieškovas pridūrė, kad svarbu įvertinti Nuostatų 4.6.1. p. priėmimo kontekstą ir laiką, kaip vystėsi teisinis reguliavimas dėl daugiabučio namų techninės priežiūros paslaugų teikimo bei pažymėjo, jog Nuostatų 4.6.1. p. įsigaliojo 2015 m. gruodžio 1 d. 17. Nuostatų 4.6.1 papunkčio priėmimo metu jokia metodika, kuri būtų skirta tarifo, kurį administratorius turėtų apskaičiuoti ir nustatyti pirkdamas daugiabučių namų savininkams jų namų techninės priežiūros paslaugas, neegzistavo. Nuostatų 4.6.1 p. priėmimo metu jokia metodika, kuri būtų skirta tarifo, kurį administratorius turėtų apskaičiuoti ir nustatyti pirkdamas daugiabučių namų savininkams jų namų techninės priežiūros paslaugas, neegzistavo. Priimant šiuos pakeitimus nebuvo numatyta, kad automatiškai teisinės galios netenka esamos ir galiojančios techninės priežiūros paslaugų sutartys, kad jos turi būti pakeistos, kad administratoriai privalo techninės priežiūros paslaugas nupirkti iš naujo ar pan. Paaiškinimuose teigė, kad tuo pačiu metu, iš karto po Nuostatų pakeitimų, 2016 m., keitėsi visas techninės priežiūros paslaugų teisinis reguliavimas. Kiek tai susiję su daugiabučių namų technine priežiūra, tai gali būti užtikrinama dviem būdais. Be kita ko, ieškovas akcentavo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 48 straipsnio 7 dalį. Taipogi nurodė, kad Statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir kiti subjektai iki 2017 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus; Savivaldybių tarybos iki 2017 m. sausio 1 d. patvirtina šio įstatymo 48 straipsnio 7 dalyje nurodytus statinio techninės priežiūros maksimalius tarifus.

11. Ieškovas paaiškino, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 48 straipsnio 7 dalimi, Įsakymu, buvo patvirtinta metodika, kuri įsigaliojo nuo 2018 m. gegužės 8 d. Ji aiškiai numatė, kad: (i) nustato tarifo apskaičiavimo tvarką, kai daugiabučių namų techninę priežiūrą vykdo savivaldybės paskirtas administratorius; (ii) kitiems daugiabučių namų valdytojams ji yra tik rekomenduojama (Metodikos 1 ir 2 p.). Metodika atsirado po daugiau nei 2,5 metų, kai įsigaliojo Nuostatų 4.6.1 p. ir ji nėra bei niekuomet nebuvo skirta nustatyti (apskaičiuoti) tarifą, kai daugiabučio namo techninės priežiūros paslaugą administratorius perka rinkoje. Joks teisės aktas šio aspekto iš viso jokiu teisėkūros lygmeniu nereguliuoja. Teigė, kad todėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. birželio 25 d. išaiškinimas, priešingai nei teigė atsakovas, kuriame atkreipiamas dėmesys į tai, jog perkant techninės priežiūros paslaugą, netaikoma nei metodika, nei reikalavimas, kad tarifas neviršytų savivaldybės tarybos patvirtinto maksimalaus tarifo, yra visiškai pagrįstas ir atitinka ginčo teisinį reguliavimą. Pažymėjo, kad toks ministerijos aiškinimas nebuvo pavienis ir/ar atsitiktinis. Tokio aiškinimo po metodikos priėmimo ministerija laikėsi nuo pat pradžios. Akcentavo, jog būtent šių teisinio reguliavimo aspektų, teisės aktų apimties ir tikrojo jų turinio neįvertino Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nutartį. Nėra pagrindo menkinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikiamą aiškinimą, kaip kad tą daro atsakovas, vien tik dėl to, kad ministerija nėra įgaliota oficialiai aiškinti teisės aktų. Atkreipė dėmesį, kad būtent ministerija yra Nuostatų bei metodikos kūrėja/leidėja, formuoja valstybės politiką šioje srityje ir neabejotinai geriausiai žino tikrąjį šių teisės aktų nuostatų turinį, paskirtį bei tikslus. Kad Metodika netaikoma daugiabučio namo techninės priežiūros paslaugą administratoriui perkant rinkoje, papildomai įrodo ir ministerijos planuojami Nuostatų pakeitimai, kuriais pripažįstamas būtinumas tikslinti Nuostatų 4.6.1 p. kaip neatitinkantį įstatyminio techninės priežiūros reguliavimo. Iš esmės ieškovas pridūrė, kad apeliacinės instancijos teismo pastebėjimas Nutarties 52 pastraipoje, kad Nuostatų 8.2 p. aiškinant atsietai nuo techninės priežiūros paslaugos pirkimo sąlygas numatančių nuostatų, atsirastų galimybė piktnaudžiauti tarifo dydžiu, nusistatyti tarifo dydį be apribojimų, yra tik spėjamojo pobūdžio, visiškai niekuo neparemtas. Administratorius tik perka paslaugą rinkoje, jis paslaugų kainos pats nenustatinėja. Todėl esant būtinumui nukrypti nuo Vilniaus apygardos teismo nutartyje pateiktų išaiškinimų, teismui tai pagrindus priimame sprendime, nesirėmimas precedentu negalėtų būti laikomas procesinio sprendimo neteisėtumu ar nepagrįstumu. Priešingai, taip būtų sudarytos tinkamos prielaidos keisti ydingą praktiką, nepalaikyti neteisingų teismo išaiškinimų, būtų šalinamos netinkamo teisės taikymo ir aiškinimo klaidos bei formuojamas naujas (tinkamas) precedentas ginčo klausimu.

12. Ieškovas aiškino, kad net jei teismas sutiktų su Vilniaus apygardos nutartyje pateiktu Nuostatų 4.6.1 p. turinio aiškinimu, tai savaime nereiškia, kad atsakovui ginčo laikotarpiu taikytas tarifas yra nepagrįstas ir negali būti taikomas. Nutartimi taikyta analogija ginčo atveju yra neteisinga ir negalima. Sutartis sudaryta ir galioja nuo 2008 m. gruodžio 30 d. Ji sudaryta ir techninės priežiūros paslaugos nupirktos pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus. Nuostatų 4.6.1 p. (ginčo kontekste aptariama redakcija) įsigaliojo nuo 2015 m. gruodžio 1 d. Metodika patvirtinta ir pradėta taikyti (nevertinant to, kam ji yra taikoma) nuo 2018 m. gegužės 8 d. Ieškovas akcentavo, kad teisės aktai negalioja atgaline tvarka, to nenumato ir teisinis reguliavimas. Laikyti, kad Sutartyje nustatytas namo tarifas – 0,0743 Eur/kv. m be PVM yra nepagrįstas, neteisėtas, nėra jokio teisinio pagrindo. Ginčo tarifas atitinka namo techninės priežiūros kainą, šią kainą ieškovas moka paslaugos teikėjui, tarifas yra pagrįstas, nustatytas pagal Sutartyje numatytą techninės priežiūros paslaugų apimtį ir paslaugos pirkimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, todėl atsakovui yra privalomas. Net ir atmetant visus ieškovo aukščiau nurodytus argumentus bei sutinkant su Vilniaus apygardos teismo nutartyje pateiktu vertinimu, kad 0,0743 Eur/kv. m be PVM tarifas negali būti taikomas, sprendžiant kokio dydžio tarifas turėtų būti taikomas, jokiu būdu negali būti daroma tokia analogija, kokią nutartyje padarė apeliacinės instancijos teismas. Ginčo atveju, nėra pagrindo taikyti įstatymo analogiją. Klausimas, kokio dydžio (kaip nustatomu) tarifu turėtų atsakovas atsiskaityti su ieškovu už namo techninės priežiūros paslaugas, ne tik nėra civilinės teisės reguliavimo dalykas, bet ir yra aiškiai sureguliuotas Nuostatų 8.2 p., kuris numato, kad patalpų savininkas už bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą atsiskaito pagal šios paslaugos pirkimo sutartyje nustatytą kainą ir tarifą. Klaidinga teigti bei manyti ir tai, kad ginčo teisiniam santykiui taikytinas artimiausias teisės aktas – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. 1-1830. Ieškovo įsitikinimu, vien tai, kad ginčo tarifas ir maksimalus tarifas yra techninės priežiūros tarifai, dar nereiškia, kad jie ginčo kontekste savo esme yra analogiški (ar labai panašūs).

13. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį pilnai jame bei rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytomis aplinkybėmis, prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovė papildomai paaiškino, kad ginčo dėl to, kad buvo suteiktos paslaugos, nėra. Byloje kyla ginčas tik dėl tarifo dydžio už technines paslaugas. Nagrinėjamu atveju ieškovas pats paslaugų neteikia, paslaugas perka iš UAB „Mano būstas priežiūra“ visiems administruojamiems namams, yra nustatytas konkretus tarifas ginčo namui. „Sistelos“ programa atlikti skaičiavimai parodo, kad nustatytas tarifas yra objektyvus ir ieškovas nepiktnaudžiauja. Metodika gali būti taikoma tik tada, kai paslaugas teikia pats administratorius, o šiuo atveju kainą nustato tiekėjas. Administratorius laikosi teisės aktų reikalavimų. Vadovautis Vilniaus apygardos teismo suformuota praktika nėra pagrindo, nes suformuotas netinkamas precedentas. Taip pat pažymėjo, kad name buvo keičiami bendro naudojimo vamzdžiai ir atsakovas privalo už tuos darbus atsiskaityti.

Šalies argumentai

14. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko tik iš dalies, prašė taikyti tarifą už techninės priežiūros paslaugas – 0,0225 Eur, atmesti reikalavimą dėl skolos už šalto vandens vamzdžio keitimo darbus, o dėl likusio ieškinio tenkinimo spręsti teismo nuožiūra, prašė mažinti bylinėjimosi išlaidas, priteisiant ne daugiau nei 10 proc. ieškovo reikalaujamos bylinėjimosi išlaidų sumos. Papildomai paaiškino, kad dėl skolos laikotarpio ginčo nėra, taip pat neginčija administravimo paslaugų ir skolos dėl kaupiamųjų lėšų, tačiau atsakovas nesutinka su tarifu už techninės priežiūros paslaugas - 0,07 Eur, kadangi toks tarifas yra neteisėtas. Kaip apskaičiuojamas tarifas yra aiškiai reglamentuota Vyriausybės 2015 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Nuostatų 8.2.1 punkte, taigi spragos reglamentavime nėra. Akcentavo, kad kituose namuose yra keturis kartus mažesni tarifai. Ieškovė nepateikė argumentų, kad jos taikomas tarifas atitinka Metodikos reikalavimus, Metodika yra privaloma. Kintant reglamentavimui, turi būti keičiamos ir sutartys. Šiuo atveju, Nuostatai įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 5 d., Metodika – 2018 m. gegužės 3 d., o administratorė veikia nuo 2018 m. gruodžio 21 d., t. y. kai Nuostatai jau buvo įsigalioję, taigi administravimo santykiai turi būti grindžiami galiojančiu reglamentavimu. Atsakovas teigė, kad šiuo atveju taikytinas 0,0225 Eur tarifas. Atsakovas taip pat nurodė, kad nesutinka su skola už šalto vandens sistemos keitimo bendro naudojimo patalpose darbus, tai sudaro 41,72 Eur. Teigė, kad name gyvena 20 metų ir žino, kad name nėra bendro naudojimo rūsio, taigi name nėra tokios patalpos, kur būtų galėjęs būti pakeistas vamzdis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

15. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

16. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

17. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo naštą. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-758-1120/2020).

18. Šiuo gi atveju, ieškovas pareiškė reikalavimą dėl skolos už suteiktas komunalines paslaugas, tenkančias atsakovui nuosavybės teise priklausančiai patalpai, priteisimo. Ieškovui pareiškus tokį reikalavimą, šiam kilo pareiga įrodyti skolos dydį, jos apskaičiavimo būdą, taikomo tarifo dydžio pagrįstumą. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas.

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

19. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad negyvenamosios patalpos-administracinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise priklauso atsakovui E. B..

20. Byloje pateikta Skolų valdymo ataskaita, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), adreso (duomenys neskelbtini), Vilnius, už laikotarpį nuo 2019 gruodžio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. Sumos likučiu periodo pabaigai nurodyta 541,51 Eur suma. Iš ataskaitos duomenų matyti vienas atsakovo atliktas mokėjimas – 2019 m. gruodžio mėn. sumokėta 177 Eur suma.

21. 2008 m. gruodžio 30 d. tarp UAB „Namų priežiūros centras“ (Paslaugų gavėjas) ir AB „City Service“ (Paslaugų teikėjas) pasirašyta Sutartis Nr. 08-12-283C, pagal kurią paslaugų teikėjas įsipareigojo atlygintinai teikti daugiabučių gyvenamųjų namų, nurodytų Sutarties priede Nr. 2, daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas naudodamas savo medžiagas, darbo priemones ir įrangą, o paslaugų gavėjas įsipareigoja atsiskaityti už paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka bei terminais (Sutarties 1.1. p.) Kartu su Sutartimi pateiktas Atliekamų darbų sąrašas (Priedas Nr. 1), Darbų atlikimo (užsakymo) forma (Priedas Nr. 3), Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto bei Atliktų darbų priėmimo akto forma (Priedas Nr. 4). Aptariamos sutarties 4.1. p. numatyta, kad už Sutarties pagrindu per kalendorinį mėnesį suteiktas paslaugas Paslaugų gavėjas su Paslaugų tiekėju atsiskaito pagal Sutarties priede Nr. 2 patvirtintus tarifus. Prie bylos medžiagos prijungtas Susitarimas Nr. 106 prie sutarties Nr. 08-12-283C, pasirašytas 2008 m. gruodžio 30 d., Susitarimas įsigaliojo nuo 2019 m. kovo 1 d. (Susitarimo 3 p., 6 p.).

22. Teismui pateiktos ieškovo UAB „Mano Būstas NPC“ teiktos PVM sąskaitos-faktūros atsakovui, kuriose matyti fiksuoti įkainiai, tame tarpe ir 0,0743 įkainis be PVM, už bendrojo naudojimo sistemų priežiūrą: 1) 2019 m. gruodžio mėn. Nr. NPCG190201415; 2) 2020 m. sausio mėn. Nr. NPCG2000000581. Taipogi matyti, kad sąskaitoje ieškovas yra įskaičiavęs skolų išieškojimo sąnaudas 26,50 Eur (24,79 Eur + 1,71 Eur) bei žyminį mokestį – 8 Eur; 3) 2020 m. vasario mėn. Nr. NPCG2000033528; 4) 2020 m. kovo mėn. Nr. NPCG2000054977; 5) 2020 m. balandžio mėn. Nr. NPCG2000069284; 6) 2020 m. gegužės mėn. Nr. NPCG2000075636; 7) 2020 m. birželio mėn. Nr. NPCG2000096779; 8) 2020 m. liepos mėn. Nr. NPCG2000123734; 9) 2020 m. rugpjūčio mėn. Nr. NPCG2000145158; 10) 2020 m. rugsėjo mėn. Nr. NCPG2000168804; 11) 2020 m. spalio mėn. Nr. NPCG2000172067; 12) 2020 m. lapkričio mėn. Nr. NPCG2000197323; 13) 2020 m. gruodžio mėn. Nr. NPCG2000213037; 14) 2021 m. sausio mėn. Nr. NPCG21007371; 15) 2021 m. vasario mėn. Nr. NPCG21033346; 16) 2021 m. kovo mėn. Nr. NPCG21052833; 17) 2021 m. balandžio mėn. Nr. NPCG21066492; 18) 2021 m. gegužės mėn. Nr. NPCG21107564; 19) 2021 m. birželio mėn. Nr. NPCG210115945; 20) 2021 m. liepos mėn. Nr. NPCG210135295; 21) 2021 m. rugpjūčio mėn. Nr. NPCG210155507; 22) 2021 m. rugsėjo mėn. Nr. NPCG210199752; 23) 2021 m. spalio mėn. Nr. NPCG210219806; 24) 2021 m. lapkričio mėn. Nr. NPCG210232705.

23. Byloje pateiktas 2019 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Nr. (14)-D8-2362 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų pareigų reglamentavimo“. Ministerija išnagrinėjo raštą, kuriuo prašoma paaiškinti, ar visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams taikomi tokie patys techninės priežiūros paslaugos įkainiai. Ministerija atsakyme informavo, kad įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, ministerijos nuostatai nesuteikia teisės Aplinkos ministerijai oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, jų taikymą, nagrinėti konkrečias situacijas ir daryti šių situacijų vertinamojo pobūdžio išvadas, todėl pateikė nuomonę, kuri nelaikytina oficialiu teisės normų aiškinimu.

24. Vilniaus miesto savivaldybės administracija būsto administravimo skyrius 2021 m. spalio 11 d. pranešimu „Dėl skyriaus 2021-04-01 rašto Nr. A51-28535/21 įpareigojimų vykdymo“ atsakė į E. B. 2020 m. gruodžio 29 d. ir 2021 m. kovo 12 d. prašymus. Pranešime nurodoma, kad pagal Susitarimo Nr. 106 (kuris įsigaliojo 2019 m. kovo 1d.) duomenis apskaičiavus Namo techninės priežiūros įkainį (0,0743 Eur/kv. m. be PVM) nustatė, kad jis atitinka atsakovui 2020 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje nurodytam „bendro naudojimo sistemų priežiūra“ įkainį 0,0743 Eur/kv. m. be PVM. Būsto administravimo skyrius nurodė, kad namo naudingas plotas 924,57 kv. m., todėl laikytina, kad Susitarime Nr. 106 patikslinus namo naudingą plotą pagal NTR duomenis, techninės priežiūros tarifas būtų mažesnis (0,0629 Eur/kv. m. be PVM), nei nurodyta sąskaitoje (0,0743 Eur/kv. m. be PVM) – „Laikytina, kad taikomas techninės priežiūros tarifas neatitinka Nuostatų 8 punkto reikalavimo, kad Administratorius patalpų savininkų savininkams mokesčius apskaičiuoja proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai“.

25. Ieškovas papildomai teismui teikė 2022 m. lapkričio 9 d. dokumentą „Dėl (duomenys neskelbtini), Vilnius, techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo“. Jame nurodyta, kad UAB „Mano Būstas NPC“ (duomenys neskelbtini), Vilnius, techninės priežiūros tarifą apskaičiavo remiantis UAB „Sistela“ rekomendacijomis dėl bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros darbų kainų apskaičiavimo, 2018 m. spalio mėn. statinių statybos skaičiuojamosiomis kainomis. Tuo remiantis, nurodė, kad techninės priežiūros tarifo dydis – 0,096096 Eur/kv. m. Pateikė tarifo apskaičiavimą: 1,1 (koeficientas „Daugiabučio gyvenamojo namo eksploatavimo amžius (K1)“ x 1,82 (koeficientas „Daugiabučio gyvenamojo namo aukštingumas (K2)“ x 0,048 (koeficientas „Techninės priežiūros darbų skaičiuojamoji kaina“ = 0,096096 techninės priežiūros tarifas, Eur/kv. m./mėn. Šiuo skaičiavimu ieškovas įrodinėjo taikomo tarifo pagrįstumą ir akcentavo, kad ieškovo taikomas yra netgi mažesnis. Kartu pridėta ir pati Rekomendacija Nr. 8 parengta UAB „Sistela“.

26. Byloje pateikti Atliktų darbų aktai, objekte (duomenys neskelbtini), Vilnius: 1) Nr. R-STG-V21-1019756-1 už 2021 m. birželio mėn., 499,73 Eur sumai, atliktas šlaitinio stogo remontas; 2) Nr. TP-V0-V21-837091-1 už 2021 m. gegužės mėn., 586,87 Eur sumai, atliktas vamzdžio keitimas rūsyje; 3) Nr. R-STG-V21-1012147-1 už 2021 m. gegužės mėn., 361,79 Eur sumai, atliktas šlaitinio stogo remontas; 4) Nr. AV-V-V21-937091 už 2021 m. balandžio mėn., 84,70 Eur sumai, atliktas remontinės apkabos montavimas; 5) Nr. TP-EL0-V21-933140 už 2021 m. balandžio mėn., 68,28 Eur sumai, atliktas šviestuvo keitimas pirmoje laiptinėje.

27. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (kaip pirmoji instancija) ir Vilniaus apygardos teismas (kaip apeliacinės instancija) išnagrinėjo ieškovo ir atsakovo ankstesnį ginčą dėl skolos už tas pačias patalpas priteisimo (Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22683-2020-4). Pirmosios instancijos teismas 2021 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o apeliacinės instancijos teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartimi pakeitė teismo sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies. Teismas minėtoje byloje konstatavo, kad yra pagrindas perskaičiuoti ieškovo taikomą 0,0743 Eur tarifą ir teismas, apskaičiuodamas atsakovo skolą, pritaikė 0,0225 Eur tarifą už techninės priežiūros paslaugas.

Dėl taikytino tarifo už techninės priežiūros paslaugas

28. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovui taikomo tarifo už daugiabučio namo, jam nuosavybės teise priklausančios patalpos dalies, techninės priežiūros paslaugas, kuriam ieškovas taiko 0,0743 (be PVM) Eur/kv. m. tarifą. Atsakovas teigė, kad už šias paslaugas turi būti taikomas 0,0225 (su PVM) Eur/kv. m. tarifas, atitinkantis teisinį reglamentavimą, o ieškovo taikomas yra nepagrįstas, per didelis. Šalys ginčijosi dėl sprendime aptartų Nuostatų, Įsakymo, tarifų apskaičiavimo metodikos, taikymo, aiškinimo.

29. Administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą administruoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys).

30. Nustatyta, kad namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, patalpų savininkams neįsteigus bendrijos ir nesudarius jungtinės veiklos sutarties, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 30-1522, kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-3400, administratoriumi paskyrė ieškovą, kuris teikia butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Minėtame name atsakovas disponuoja negyvenamosiomis patalpomis-administracinėmis patalpomis, kurios sudaro 105,21 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003). Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

32. Nuostatų 4 p. numato, kad vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius atlieka šias funkcijas: organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamų namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6. p.): 4.6.1. p. nurodo, jog pirkimų sąlygose nustato reikalavimus, kad paslaugų kainos neviršytų įstatymuose nurodytų konkrečių paslaugų maksimalių tarifų (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftą) techninės priežiūros paslaugos pirkimo sąlygose nustato, kad šios priežiūros tarifas neviršytų tarifo, kurį administratorius apskaičiuoja pagal aplinkos ministro tvirtinamą Daugiabučio namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftą) techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodiką, į pirkimų komisijos darbą stebėtojo teisėmis kviečia patalpų savininkų atstovus, nurodytus Nuostatų 16 punkte, kurie prieš tai pasirašo nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą. Su pasirinktais paslaugų teikėjais sudaro paslaugų pirkimo sutartis ir kontroliuoja jų vykdymą, Nuostatų 14.1 ir 14.2 papunkčiuose nurodytu būdu informuoja patalpų savininkus apie pirkimų rezultatus; 4.6.2. p. numato, jog jeigu administratorius yra perkančioji organizacija, pirkimus vykdo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu; 4.6.3. p. nustato, kad jeigu administratorius nėra perkančioji organizacija, pirkimus organizuoja ir vykdo vadovaudamasis savo parengtomis ir patvirtintomis daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų taisyklėmis (toliau – pirkimų taisyklės). Pirkimų taisykles rengia pagal aplinkos ministro patvirtintas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų pavyzdines taisykles ir per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia Nuostatų 14.1 ir 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais.

33. Tarp šalių kilo ginčas dėl Nuostatų 8 p., kuris nurodo, kad administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja šiuos mokėjimus ir įmokas: už namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftus) techninę priežiūrą – pagal šios paslaugos pirkimo sutartyje nustatytą kainą ir tarifą; jeigu paslaugą teikia administratorius, – pagal patalpų savininkų patvirtintą šios paslaugos sąmatą ir tarifą, kuriuos administratorius apskaičiuoja vadovaudamasis Nuostatų 4.6.1 papunktyje nurodyta metodika (Nuostatų 8.2. p.); už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą) – pagal šios paslaugos pirkimo sutartyje nurodytą kainą ir tarifą; jeigu paslaugą teikia administratorius, – pagal patalpų savininkų sprendimu patvirtintą šios paslaugos sąmatą ir tarifą; abiem atvejais tarifas negali viršyti savivaldybės tarybos patvirtintų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų (Nuostatų 8.3. p.).

34. Kaip byloje nustatyta, tarp ieškovo (tuomet UAB „Namų priežiūros centras“) ir AB „City Service“ 2008 m. gruodžio 30 d. sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 08-12-283C, vėliau, t. y. 2019 m. kovo 1 d. pasirašant Susitarimą Nr. 106 prie sutarties Nr. 08-12-283C, ir nustatytas 180,64 Eur/kv. m. (arba 0,0743 Eur/kv. m. (be PVM)) tarifas už techninės priežiūros paslaugas. Anot atsakovo, tarifas prieštarauja Nuostatų 4.6.1.-4.6.3. p., taikytinas Vilniaus miesto savivaldybės 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 1-1830 nustatytas maksimalus 0,0225 (su PVM) Eur/kv. m. tarifas. Ieškovas tuo tarpu teigė, kad minėtame savivaldybės sprendime nustatyti tarifai tėra rekomendacinio pobūdžio (3 p.), o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. birželio 25 d. raštas patvirtina aplinkybes, kad paslaugą perkant, netaikoma metodika ir reikalavimas, jog paslaugos tarifas neviršytų savivaldybės patvirtinto maksimalaus tarifo.

35. Taipogi tarp šalių kilo nesutarimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarties taikymo nagrinėjamoje byloje. Iš esmės atsakovas rėmėsi minėtoje nutartyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teismo išaiškinimu. Ieškovas teigė, jog yra pagrindas nukrypti nuo apeliacinės instancijos teismo suformuoto precedento ir nurodė esant aiškiai teisės aiškinimo klaidai, kad kitokią praktiką formuoja kiti teismai, t. y. tai matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. e2-1853-534/2022.

36. Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017).

37. Konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyti faktai dėl Nuostatų taikymo, aiškinimo, tarifo ir kt., turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, apeliacinės instancijos teismas sprendė ginčą dėl analogiškų klausimų, kurie apėmė ir nustatytino tarifo pagrįstumą, skolos dydį. Pastebėtina, kad ieškovo nurodytas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, 2022 m. kovo 9 d. civilinėje byloje Nr. e2-1853-534/2022, buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2A-1389-560/2022, sprendimas paliktas nepakeistas. Visgi teismui išanalizavus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų turinį, nustatyta, kad teismas sprendė ginčą iš esmės dėl skolos pagrįstumo, ieškovo suteiktų paslaugų bei atliktų remonto darbų pagrįstumo. Kaip nurodė ieškovas, pirmosios instancijos teismas palietė Nuostatų 8.2., 4.6.1.-4.6.3. p., pasisakydamas, kad Nuostatos aiškinamos atsietai, t. y. „savivaldybės tarybos nustatytas maksimalus tarifas gali būti viršytas, jeigu techninės priežiūros paslaugos yra teikiamos ne paties administratoriaus“. Tuo remiantis, anot ieškovo, teismas turi pagrindą nesivadovauti apeliacinės instancijos nutartyje pateiktais Nuostatų išaiškinimais, o remtis pirmosios instancijos teismų praktika. Atsižvelgtina į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 30 nutartyje neplėtojo Nuostatų aiškinimo, nepasisakė, ar toks pirmosios instancijos teismo išaiškinimas tinkamas ir teisingas. Taipogi nepaneigė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartimi pateiktų Nuostatų aiškinimo ir kitų teisės aktų taikymo ginčo klausimu.

38. Taigi teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama. Toks teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose teismų sprendimuose. Nukrypdamas nuo ankstesnio precedento teismas privalo ne tik deramai argumentuoti patį priimamą sprendimą (sukuriamą naują precedentą), bet ir aiškiai išdėstyti motyvus, argumentus, pagrindžiančius būtinumą nukrypti nuo ankstesnio precedento (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, 2007 m. spalio 24 d. nutarimas; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1642/2009). Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su ieškovo pozicija dėl, šiuo atveju, privalomumo nukrypti nuo 2021 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos teismo suformuoto precedento. Ieškovas nepagrindė ir neįrodė būtinumo nesilaikyti apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktų teismo išaiškinimų. Teismas akcentuoja, kad abejose bylose sprendžiami analogiški klausimai dėl skolos priteisimo už tas pačias atsakovo valdomas patalpas. Teisinis reguliavimas nepasikeitė, tad teismas neįžvelgia išimtinio atvejo nukrypti nuo ankstesnio precedento.

39. Ieškovas savo argumentų pagrįstumą grindė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. birželio 25 d. raštu Nr. (14)-D8-2362. Kaip teismo sprendimo minėta, ministerija rašto pirmoje pastraipoje nurodė, kad „<...> nesuteikia teisės Aplinkos ministerijai oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, jų taikymą, nagrinėti konkrečias situacijas ir daryti šių situacijų vertinamojo pobūdžio išvadas, todėl pateiksime nuomonę, kuri nelaikytina oficialiu teisės normų aiškinimu“. Taipogi nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija kompetentinga ir įgaliota institucija pateikti išaiškinimą dėl Nuostatų bei tai, jog Nuostatos bus koreguojamos, keičiamos. Dar ieškovas pridūrė, jog Sutartis sudaryta 2008 m. gruodžio 30 d., Nuostatų 4.6.1. p. įsigaliojo nuo 2015 m. gruodžio 1 d., Įsakyme nurodyta metodika pradėta taikyti nuo 2018 m. gegužės 8 d., todėl joks teisės aktas nenumatė, kad pasikeitus reguliavimui administratoriui reikia iš naujo pirkti paslaugas, ar atitinkamai keičiama Sutartis.

40. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl teisės normos galiojimo laiko atžvilgiu nurodoma, kad teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit – teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, todėl teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Pažymėtina ir tai, kad daugelis teisinių santykių yra tęstiniai. Todėl, nors teisinis santykis ir yra atsiradęs iki įsigaliojant konkrečiam teisės aktui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam teisės aktui, paprastai taikomos tuo metu galiojančio teisės akto nuostatos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Sprendžiant dėl teisės akto taikymo taip pat turi būti atsižvelgiama į juo reguliuojamų santykių pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

41. Atkreiptinas dėmesys, kad techninių paslaugų teikimas, pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, priežiūra nėra vienkartinis veiksmas, jis turi būti vykdomas nuolat (periodiškai), yra tęstinio pobūdžio. Todėl, įsigaliojus teisės aktų reikalavimai dėl administratoriaus pareigų, pačiam teikiant paslaugas ar sudarant sutartis su kitais juridiniais asmenimis, tarifų taikymo, ieškovas turi šių reikalavimų laikytis. Juolab faktas, kad Nuostatas galimai ateityje bus modifikuojamos, plečiamos ar kitaip keičiamos, neturi įtakos sprendžiamam ginčui, kadangi taikytina galiojantis reguliavimas, o ne būsimas, kuris nėra dar įsigaliojęs. Todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais. Teismo vertinimu, bylos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti primygtinio poreikio iš naujo vertinti aplinkybes, susijusias su Nuostatų galiojimu, aiškinimu, nustatytu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1398-854/2021.

42. Teismas, vadovaudamasi CPK 18 straipsnyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, kasacinio teismo praktika bei įvertinęs Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarties turinį, konstatuoja, kad įsiteisėjusi teismo nutartis byloje, kurios prašo netaikyti ieškovas, turi res judicata ir prejudicinę galią, byloje nustatyti faktai turi šalims prejudicinę galią. Pasisakydamas taikytino tarifo už techninės priežiūros paslaugas klausimu, teismas sutinka su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarties 37-64 punktuose išdėstytais motyvais dėl tarifo dydžio ir vadovaudamasis ekonomiškumo principu šių motyvų iš naujo nekartoja. Nagrinėjamu atveju ieškovui nepateikus duomenų, kad pirkimo sutartyje įtvirtintas tarifas (0,0743 Eur/ kv. m (be PVM)) buvo apskaičiuotas pagal Nuostatų, Metodikos reikalavimus, nėra pagrindo teigti, kad ginčo atveju ieškovo prašomas atsakovui taikyti tarifas yra pagrįstas, dėl ko turėtų ir galėtų būti taikomas sprendžiant ginčą šioje byloje. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad šiuo atveju, apskaičiuojant atsakovo įsiskolinimą už techninės priežiūros paslaugas, pagal analogiją taikytinas artimiausią ginčui santykį reglamentuojantis teisės aktas – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. 1-1830 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės daugiabučių namų maksimalių techninės priežiūros tarifų patvirtinimo“. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, kad taikytinas maksimalus tarifas už namo techninę priežiūrą yra 0,0225 (su PVM) Eur/kv. m. Ieškovas byloje nepateikė duomenų, kad daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilnius, reikalingi išskirtiniai namo techninės priežiūros ypatumai, todėl spręstina, kad atsakovo prašomas taikyti tarifas (0,0225 (su PVM) Eur/kv. m) yra tikėtinai pagrįstas, todėl taikytinas apskaičiuojant atsakovui tenkančio įsiskolinimo dydį už techninės priežiūros paslaugas.

Dėl skolos priteisimo

43. Šiuo atveju atsakovas neginčijo paslaugų suteikimo fakto ar savo pareigos proporcingai jam tenkančiai nuosavybės, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, daliai mokėti mokesčius, bet nesutiko su skolos dydžio tarifu už suteiktas techninės priežiūros paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje konstatuota, kad taikytinas ne 0,0743 Eur/kv. m (be PVM), o 0,0225 Eur/kv. m (su PVM) techninės priežiūros tarifas, spręstina, kad yra pagrindas perskaičiuoti atsakovui tenkantį mokėti įsiskolinimo dydį.

44. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas atsakovui išrašė PVM sąskaitas-faktūras: 1) 2019 m. gruodžio 31 d. NPCG190201415, skola – 18,59 Eur; 2) 2020 m. sausio 31 d. NPCG2000000581, skola – 96,18 Eur (77,59 Eur + 18,59 Eur); 3) 2020 m. vasario 29 d. NPCG2000033528, skola – 174,46 Eur (96,87 Eur + 77,59 Eur); 4) 2020 m. kovo 31 d. NPCG2000054977, skola – 213,02 Eur (116,15 Eur + 96,87 Eur); 5) 2020 m. balandžio 30 d. NPCG2000069284, skola – 251,58 Eur (135,43 Eur + 116,15 Eur); 6). 2020 m. gegužės 30 d. Nr. NPCG2000075636, skola – 290,14 Eur (154,71 Eur + 135,43 Eur); 7) 2020 m. birželio 30 d. Nr. NPCG2000096779, skola – 328,70 Eur (173,99 Eur + 157,71 Eur); 8) 2020 m. liepos 31 d. Nr. NPCG2000123734, skola – 367,26 Eur (193,27 Eur + 173,99 Eur); 9) 2020 m. rugpjūčio 31 d. Nr. NPCG2000145158, skola – 405,82 Eur (212,55 Eur + 193,27 Eur); 10) 2020 m. rugsėjo 30 d. Nr. NCPG2000168804, skola – 444,38 Eur (231,83 Eur + 212,55 Eur); 11) 2020 m. spalio 31 d. Nr. NPCG2000172067, skola – 482,94 Eur (251,11 Eur + 231,83 Eur); 12) 2020 m. lapkričio 30 d. Nr. NPCG2000197323, skola – 521,50 Eur (270,39 Eur + 251,11 Eur); 13) 2020 m. gruodžio 31 d. Nr. NPCG2000213037, skola – 560,06 Eur (289,67 Eur + 270,39 Eur); 14) 2021 m. sausio 31 d. Nr. NPCG21007371, skola – 598,62 Eur (308,95 Eur + 289,67 Eur); 15) 2021 m. vasario 28 d. Nr. NPCG21033346, skola – 637,18 Eur (328,23 Eur + 308,95 Eur); 16) 2021 m. kovo 31 d. Nr. NPCG21052833, skola – 675,74 Eur (347,51 Eur + 328,23 Eur); 17) 2021 m. balandžio 30 d. Nr. NPCG21066492, skola – 721,03 Eur (373,52 Eur + 347,51 Eur); 18) 2021 m. gegužės 31 d. Nr. NPCG21107564, skola – 817,09 Eur (443,57 Eur + 373,52 Eur); 19) 2021 m. birželio 30 d. Nr. NPCG210115945, skola – 928,39 Eur (484,82 Eur + 443,57 Eur); 20) 2021 m. liepos 31 d. Nr. NPCG210135295, skola – 988,92 Eur (504,10 Eur + 484,82 Eur); 21) 2021 m. rugpjūčio 31 d. Nr. NPCG210155507, skola – 1 027,48 Eur (523,38 Eur + 504,10 Eur); 22) 2021 m. rugsėjo 30 d. Nr. NPCG210199752, skola – 1 066,04 Eur (542,66 Eur + 523,38 Eur); 23) 2021 m. spalio 31 d. Nr. NPCG210219806, skola – 1 104,60 Eur (561,94 Eur + 542,66 Eur); 24) 2021 m. lapkričio 30 d. Nr. NPCG210232705, skola – 1 143,16 Eur (581,22 Eur + 561,94 Eur).

45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003). Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

46. Atsižvelgiant į nustatytą, teismas perskaičiuoja atsakovo įsiskolinimo sumą už techninės priežiūros paslaugas ieškovui, pagal 0,0225 Eur/kv. m (su PVM) tarifą, pagal atsakovui pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, kas sudaro 56,81 Eur sumą (105,21 kv. m. x 0,0225 Eur) x 24). Šiuo atveju atlikus techninės priežiūros įsiskolinimo perskaičiavimą taikant 0,0225 Eur/ kv. m tarifą, spręstina, jog ieškovui iš atsakovo bendras priteistinas įsiskolinimo dydis sudaro 273,53 Eur (216,72 Eur už administravimą ir privalomas kaupiamąsias lėšas + 56,81 Eur už techninės priežiūros paslaugas).

47. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat nesutiko su skola, paskaičiuota už šalto vandens vamzdžių keitimą, nurodė, kad name nėra bendro naudojimo patalpų. Teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka. Visų pirma, atsakovas šio klausimo nei atsiliepime, nei papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nekėlė, nesutikimo motyvus nurodė tik teismo posėdžio metu, teigė, kad name nėra bendro naudojimo patalpų, vis tik jokių įrodymų šiam argumentui pagrįsti nepateikė, todėl teismas atmeta šiuos atsakovo argumentus kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

48. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė savo sutartinės prievolės sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais neatsiskaitė su ieškovu, o atsakovas neneigė savo prievolės mokėti ieškovui, todėl šioje dalyje ieškinys yra pagrįstas ir tenkinamas, priteisiant ieškovui iš atsakovo 273,53 Eur skolą, o likusioje dalyje ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

49. Į esminius byloje keliamus šalių argumentus atsakyta. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

50. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5 procentus palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

51. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovui, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (273,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

53. Ieškovas šioje byloje prašė priteisti 4 041,40 Eur (DOK-182617), 726 Eur (DOK-144451) ir 465,85 Eur (DOK-61422), 60 Eur (CPB-1929) atstovavimo išlaidas, iš viso 5 293,25 Eur atstovavimo išlaidos ir 17 Eur žyminis mokestis bei 4,45 Eur už NTR ir GRT išrašus. Atsakovas pateikė pinigų priėmimo kvitus ir iš ieškovo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 900 Eur sumą už teisines paslaugas (DOK-60780, DOK-102406).

54. Vertinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, būtina nustatyti, kokia apimtimi ieškinio reikalavimai buvo patenkinti, o kokia dalimi - atmesti. Bendra ieškinio reikalavimo suma sudarė 541,41 Eur, tačiau teismas ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovui 273,53 Eur sumą (kas sudaro 50,52 proc.), o likusioje dalyje (49,48 proc.) ieškinio reikalavimus atmetė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, yra pagrindas iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 8,59 Eur žyminio mokesčio (17 Eur x 50,52 proc.), 2,25 Eur (4,45 Eur x 50,52 proc.) bylinėjimosi išlaidų iš išrašus, 2 674,15 Eur (5 293,25 Eur x 50,52 proc.) už atstovavimą, iš viso – 2 684,99 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovo naudai priteisti 445,32 Eur bylinėjimosi išlaidų (900 Eur x 49,48 proc.) (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

55. Pažymėtina, kad teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti mažinamos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju nei ginčo pobūdis – dėl įsiskolinimo priteisimo už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas paslaugas, nei ginčo sumos dydis neturi įtakos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiui. Teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Asmeniui, siekiančiam apginti savo pažeistas ar ginčijamas teises, negali būti apribota teisė pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba. Ieškovas šiuo atveju naudojosi kvalifikuota teisine pagalba. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų, dėl ko ieškovo išlaidos turėtų būti mažinamos, nukrypstant nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, teismas nenustatė, kad šios išlaidos susidarė išimtinai dėl ieškovo netinkamo procesinio elgesio.

Dėl pašto išlaidų

56. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, tenkančios kiekvienai iš šalių, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas NPC“ iš atsakovo E. B. 273,53 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus 53 ct) skolos, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (273,53 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, bei 2 684,99 Eur (du tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 99 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui E. B. iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ 445,32 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė