Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-768-863/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-27
Bylos Nr.: e2A-768-863/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-01932-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Renata Volodko, Kristina Lysionok
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“
Atsakovas: E. B.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-768-863/2023Teisminio proceso Nr.

2-68-3-01932-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ ieškinį atsakovui E. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mano Būstas NPC“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. B., prašydama priteisti iš atsakovo 541,41 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, veikdama 2012 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1522, kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400, pagrindu. Atsakovas yra buto / patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas. Ieškovės duomenimis, atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas suteiktas komunalines paslaugas sudaro 541,41 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovas E. B. atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ginčo atveju pateiktas tik vienas dokumentas – „Skolų valdymo ataskaita“, kuri yra abstraktaus pobūdžio; ieškovė ieškinio nepagrindė sąskaitomis faktūromis, nenurodė skolos apskaičiavimui taikomo tarifo ir apskaičiavimo būdo, nepateikė kitų namui atliktų darbų pagrindžiančių dokumentų (pirkimo taisyklių, sutarčių ir kt.). Nurodė, kad įvertinus tai, jog ieškovė praeityje nepagrįstai skaičiavo sumas už teikiamas paslaugas (civilinė byla Nr. e2-1449-1125/2021), tai, kad ieškovės vadovas yra ne kartą baustas administracine tvarka, atsakovas turi pagrįstų abejonių dėl jam keliamo reikalavimo pagrįstumo, ieškovės procesinio elgesio, dėl kurio galimai nepagrįstai gali didėti bylinėjimosi išlaidos.

4. Teismui pateiktuose 2022 m. balandžio 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad nesutinka su atsakovo pozicija, jog taikomas tarifas negalėtų būti didesnis nei 0,0225 (su PVM) Eur/kv. m, kaip konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartyje, ir vertina, kad ginčo objektui taikytinas 0,0743 (be PVM) Eur/kv. m tarifas. Ieškovė pažymėjo, kad techninės priežiūros teikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. 831 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai). Daugiabučio namo techninė priežiūra vykdoma 2008 m. gruodžio 30 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 08-12-283C (toliau – Sutartis) pagrindu, kurioje numatyta, kad 1 kv. m tenkantis tarifo dydis sudaro 0,0743 Eur (be PVM). Ieškovės vertinimu, Nuostatuose yra aiškiai ir konkrečiai atribota, jog tik tuo atveju, jeigu techninės priežiūros paslaugų teikimas yra vykdomas pačio administratoriaus (savarankiškai), kaina ir tarifas yra apskaičiuojami vadovaujantis 4.6.1 punkto nurodyta metodika. Dėl šių priežasčių, darytina išvada, jog Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartyje padaryta grubi teisės aiškinimo klaida. Be to, pažymi, kad Nuostatai yra viešosios teisės aktas, todėl jis yra aiškinamas siaurąja prasme (griežtai), todėl kitaip aiškinti ir taikyti aptartą Nuostatų 8.2 punkto teisinį reglamentavimą nėra pagrindo, nes viešojoje teisėje galioja principas, kad draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama. Dėl šių priežasčių teismas neturėtų vadovautis teisiškai ydingu ir nepagrįstu išaiškinimu dėl techninės priežiūros teikimo, kuris prieštarauja Nuostatuose įtvirtintam reguliavimui. Atkreipė dėmesį, kad netgi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 1-1830 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų maksimalių techninės priežiūros tarifų patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 2 punkte yra įtvirtinta, jog šio sprendimo 1 punkte patvirtinti maksimalūs techninės priežiūros tarifai taikomi, kai daugiabučių gyvenamųjų namų techninę priežiūrą vykdo CK nustatyta tvarka Vilniaus miesto savivaldybės paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Tuo tarpu, kitais atvejais, nustatyti tarifai yra tik rekomendacinio pobūdžio (Taisyklių 3 punktas). Be to, nurodytų argumentų teisingumą patvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kuri yra kompetentinga bei įgaliota institucija pateikti išaiškinimą dėl Nuostatų taikymo, 2019 m. birželio 25 d. rašte, kuris minėtoje teismo nutartyje nebuvo analizuotas bei vertintas priimant galutinį sprendimą. Tai, jog nutartyje buvo padaryta grubi teisės aiškinimo klaida, patvirtina ir kitose bylose formuoja teismų praktiką dėl techninės priežiūros reguliavimo, pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimas Nr. e2-1853-534/2022. Todėl mano, jog nėra jokių teisinių prielaidų vadovautis nutartyje pateiktu išaiškinimu, kuris prieštarauja tiek Nuostatams, tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateiktiems išaiškinimas, tiek formuojamai teismų praktikai. Ieškovė taip pat akcentavo, kad techninės priežiūros teikimo apimtis (ta, kurią teiktų pats administratorius) yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. gegužės 3 d. įsakyme Nr. D1-354 „Dėl Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika), kurio 5.5 punkte yra numatyta, jog techninės priežiūros teikimo apimtis susideda iš darbų sąrašo: (i) nuolatinių namo būklės stebėjimų; (ii) periodinių (sezoninių) namo apžiūrų; (iii) nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų dokumentų, rengimo, pildymo ir saugojimo. Metodikos nuostatos yra taikytinos techninę priežiūrą teikiant administratoriui. Nagrinėjamu atveju, techninę priežiūrą teikiant Sutarties pagrindu, darbų sąrašas yra akivaizdžiai didesnės apimties. Dėl šių priežasčių teismas turėtų įvertinti nurodytas aplinkybes ir dėl skirtingos techninės priežiūros teikimo apimties (darbų sąrašo). Be to, ieškovės vertinimu teismas turėtų vadovautis galiojančia bei nenuginčyta Sutartimi, priešingu atveju, būtų pažeista CK 6.189 straipsnio 1 dalis. Sutartis buvo pasirašyta ieškovės, kuri veikė kaip namo administratorė, gyventojų vardu ir interesais. Techninės priežiūros tarifas ir kaina įtvirtinta Sutartyje, kurios pagrindu ieškovė apskaičiavo atsakovui mokėtiną išlaidų dalį CK 4.82 straipsnio 3 dalies pagrindu. Ieškovės manymu, tai sudaro akivaizdžius pagrindus teigti, jog teismui teko procesinė pareiga tik įvertinti ar techninės priežiūros tarifas yra apskaičiuotas Sutartyje nustatyta tvarka ir joje nurodytu tarifu. Civilinėje byloje nėra pareikšti savarankiški reikalavimai dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, nutraukimo ar keitimo, tačiau atsakovui siekiant nagrinėti Sutarties teisėtumą ir pagrįstumą, yra peržengiamos bylos nagrinėjimo ribos.

5. 2022 m. birželio 2 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas akcentavo, kad ginčo atveju ieškovė namo techninės priežiūros paslaugas teikia ne pati, o paslaugas perka iš trečiojo asmens, akcinės bendrovės (toliau – AB) „City Service“. Atsakovo manymu, iš Nuostatų darytina išvada, kad apmokėjimas už namo techninę priežiūrą yra apskaičiuojamas pagal paslaugos pirkimo sutartyje nustatytą kainą ir tarifą (Nuostatų 8.2. punktas), o tokia sutartis teisiškai gali būti sudaryta tik laikantis Nuostatų 4.6.1.- 4.6.3. punkte nustatytų reikalavimų, t. y. administratoriui įsitikinus, kad būsimoje paslaugos pirkimo sutartyje numatytas techninės priežiūros tarifas neviršys pagal Metodiką apskaičiuotino tarifo. Mano, kad ieškovei neįrodžius taikomo tarifo atitikimo Metodikai, ginčo išsprendimui taikytina įstatymo analogija, t. y. apskaičiuojant atsakovo skolą už namo techninę priežiūrą taikytinas artimiausias ginčo santykį reglamentuojantis teisės aktas – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. 1-1830 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės daugiabučių namų maksimalių techninės priežiūros tarifų patvirtinimo“, kuriame patvirtinti maksimalūs tarifai už namo techninę priežiūrą, ginčo atveju 0,0225 (su PVM) Eur/kv. m. Pažymėjo, kad ieškovė nesivadovavo jokiu teisės akto turinio aiškinimo metodu; Nuostatų turinį sąmoningai aiškino fragmentiškai ir selektyviai; neatsižvelgė į lingvistinę (gramatinę) Nuostatų 4.6.1 punkto konstrukciją; ignoravo Kasacinio teismo praktikoje įtvirtintą nuostatą, jog aiškinant teisės akto turinį privalu atsižvelgti į teisės aktu reguliuojamų santykių sritį. Nurodė, jog nesutinka su ieškovės teiginiu, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija yra kompetentinga ir įgaliota institucija pateikti išaiškinimą dėl Nuostatų taikymo. Atkreipė dėmesį, kad tarp ieškovės ir atsakovo Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1398-854/2021 išnagrinėjo iš esmės analogišką ginčą, aiškiai suformulavo ginčui aktualius teisės normų išaiškinimus. Be to mano, kad ieškovė klaidina teismą, rašytiniuose paaiškinimuose nurodydama, kad techninė priežiūros teikimo apimtis yra nustatyta Metodikoje, o ieškovė teikia didesnės apimties paslaugas. Pažymėjo, kad ginčo atveju ieškovė neteikia jokių papildomų techninės priežiūros paslaugų. Nuostatų 8 punktas įtvirtina baigtinį sąrašą paslaugų, už kurias administratorius gali apskaičiuoti įmokas. Akcentavo, kad Sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir AB „City service“, todėl CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reglamentavimas yra aktualus Sutartį sudariusiems subjektams. Ginčo atveju pirmiausia viešoji teisė nustato namo administravimo, techninės priežiūros paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas, teisės aktai imperatyviai nustato namo administratoriaus elgesio ribas organizuojant techninės priežiūros paslaugų teikimą.

Žemesnės instancijos teismas

6. 2022 m. spalio 4 d. teisme gautuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė papildomai pažymėjo, kad negalima remtis minėta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartimi kaip tinkamu precedentu bei akcentavo būtinybę šioje byloje nuo jo nukrypti. Mano, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi pateikta Nuostatų 4.6.1 punkto turinio samprata yra selektyvi, neatitinka faktinio ginčo teisinių santykių reguliavimo ir jo esmės. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi sukūrė tokį Nuostatų 4.6.1 punkto taikymą (jo vertinimą ir rezultatą), kokio įstatymų leidėjas jam nėra suteikęs. Mano, jog sprendžiant dėl Nuostatų 4.6.1 punkto tikrojo turinio, svarbu įvertinti Nuostatų 4.6.1 punkto priėmimo kontekstą ir laiką, kaip vystėsi teisinis reguliavimas dėl daugiabučio namų techninės priežiūros paslaugų teikimo. Pažymėjo, jog Nuostatų 4.6.1 punktas įsigaliojo 2015 m. gruodžio 1 d. Nuostatų 4.6.1 punkto priėmimo metu jokia metodika, kuri būtų skirta tarifo, kurį administratorius turėtų apskaičiuoti ir nustatyti pirkdamas daugiabučių namų savininkams jų namų techninės priežiūros paslaugas, neegzistavo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-354 patvirtinta Metodika įsigaliojo nuo 2018 m. gegužės 8 d. Pažymėjo, kad metodika atsirado po daugiau nei 2,5 metų, kai įsigaliojo Nuostatų 4.6.1 punktas ir ji nėra bei niekuomet nebuvo skirta nustatyti (apskaičiuoti) tarifą, kai daugiabučio namo techninės priežiūros paslaugą administratorius perka rinkoje; joks teisės aktas šio aspekto iš viso jokiu teisėkūros lygmeniu nereguliuoja. Todėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. birželio 25 d. išaiškinimas, priešingai nei teigė atsakovas, kuriame atkreipiamas dėmesys į tai, jog perkant techninės priežiūros paslaugą, netaikoma nei metodika, nei reikalavimas, kad tarifas neviršytų savivaldybės tarybos patvirtinto maksimalaus tarifo, yra visiškai pagrįstas ir atitinka ginčo teisinį reguliavimą. Atkreipė dėmesį, kad būtent ministerija yra Nuostatų bei metodikos kūrėja / leidėja, formuoja valstybės politiką šioje srityje ir neabejotinai geriausiai žino tikrąjį šių teisės aktų nuostatų turinį, paskirtį bei tikslus. Kad Metodika netaikoma daugiabučio namo techninės priežiūros paslaugą administratoriui perkant rinkoje, papildomai įrodo ir ministerijos planuojami Nuostatų pakeitimai, kuriais pripažįstamas būtinumas tikslinti Nuostatų 4.6.1 punktą kaip neatitinkantį įstatyminio techninės priežiūros reguliavimo. Ieškovės vertinimu, net jei teismas sutiktų su Vilniaus apygardos teismo nutartyje pateiktu Nuostatų 4.6.1 punkto turinio aiškinimu, tai savaime nereiškia, kad atsakovui ginčo laikotarpiu taikytas tarifas yra nepagrįstas ir negali būti taikomas. Nutartimi taikyta analogija ginčo atveju yra neteisinga ir negalima. Sutartis sudaryta ir galioja nuo 2008 m. gruodžio 30 d. Ji sudaryta ir techninės priežiūros paslaugos nupirktos pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus. Nuostatų 4.6.1 punktas (ginčo kontekste aptariama redakcija) įsigaliojo nuo 2015 m. gruodžio 1 d. Metodika patvirtinta ir pradėta taikyti (nevertinant to, kam ji yra taikoma) nuo 2018 m. gegužės 8 d. Ieškovas akcentavo, kad teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Ginčo tarifas atitinka namo techninės priežiūros kainą, šią kainą ieškovas moka paslaugos teikėjui, tarifas yra pagrįstas, nustatytas pagal Sutartyje numatytą techninės priežiūros paslaugų apimtį ir paslaugos pirkimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, todėl atsakovui yra privalomas. Ieškovės manymu, taip pat klaidinga teigti bei manyti, kad ginčo teisiniam santykiui taikytinas artimiausias teisės aktas – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. 1-1830. Vien tai, kad ginčo tarifas ir maksimalus tarifas yra techninės priežiūros tarifai, dar nereiškia, kad jie ginčo kontekste savo esme yra analogiški (ar labai panašūs).

Šalies argumentai

7. Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė jame ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Be kita ko pažymėjo, kad nėra ginčo dėl to, kad buvo suteiktos paslaugos; ginčas kilo tik dėl tarifo dydžio už technines paslaugas. Nagrinėjamu atveju, ieškovė pati paslaugų neteikia, jas perka iš UAB „Mano būstas priežiūra“. „Sistelos“ programa atlikti skaičiavimai parodo, kad nustatytas tarifas yra objektyvus ir ieškovė nepiktnaudžiauja. Metodika gali būti taikoma tik tada, kai paslaugas teikia pats administratorius, o šiuo atveju kainą nustato tiekėjas. Administratorius laikosi teisės aktų reikalavimų. Mano, kad nėra pagrindo vadovautis Vilniaus apygardos teismo suformuota praktika, nes suformuotas netinkamas precedentas. Taip pat nurodė, kad name buvo keičiami bendro naudojimo vamzdžiai ir atsakovas privalo už tuos darbus atsiskaityti.

8. Atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė taikyti tarifą už techninės priežiūros paslaugas – 0,0225 Eur, atmesti reikalavimą dėl skolos už šalto vandens vamzdžio keitimo darbus, o dėl likusio ieškinio tenkinimo spręsti teismo nuožiūra, prašė mažinti bylinėjimosi išlaidas, priteisiant ne daugiau nei 10 procentų ieškovo reikalaujamos bylinėjimosi išlaidų sumos. Nurodė, kad nėra ginčo dėl skolos laikotarpio; taip pat neginčija administravimo paslaugų ir skolos dėl kaupiamųjų lėšų, tačiau nesutinka su tarifu už techninės priežiūros paslaugas – 0,07 Eur, kadangi toks tarifas yra neteisėtas. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė argumentų, jog jos taikomas tarifas atitinka Metodikos reikalavimus. Kintant reglamentavimui, turi būti keičiamos ir sutartys. Taip pat nurodė, kad nesutinka su skola už šalto vandens sistemos keitimo bendro naudojimo patalpose darbus, 41,72 Eur sumai. Teigė, kad name gyvena 20 metų ir žino, jog nėra bendro naudojimo rūsio, taigi name nėra tokios patalpos, kur būtų galėjęs būti pakeistas vamzdis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu, kurio aritmetinės klaidos buvo ištaisytos 2023 m. vasario 10 d. nutartimi, ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo E. B. ieškovės UAB „Mano Būstas NPC“ naudai 371,96 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bei 3 650,14 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė; taip pat priteisė iš ieškovės atsakovui 281,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9.1. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyti faktai dėl Nuostatų taikymo, aiškinimo, tarifo ir kt., turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, apeliacinės instancijos teismas sprendė ginčą dėl analogiškų klausimų, kurie apėmė ir nustatytino tarifo pagrįstumą, skolos dydį. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo nurodytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. civilinėje byloje Nr. e2-1853-534/2022 priimtą sprendimą apeliacine tvarka peržiūrėjęs ir palikęs nepakeistu Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartyje neplėtojo Nuostatų aiškinimo, nepasisakė, ar toks pirmosios instancijos teismo išaiškinimas tinkamas ir teisingas, taipogi nepaneigė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartimi pateiktų Nuostatų aiškinimo ir kitų teisės aktų taikymo ginčo klausimu. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija dėl privalomumo nukrypti nuo 2021 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos teismo suformuoto precedento. Ieškovė nepagrindė ir neįrodė būtinumo nesilaikyti apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktų teismo išaiškinimų. Teismas akcentavo, kad abejose bylose sprendžiami analogiški klausimai dėl skolos priteisimo už tas pačias atsakovo valdomas patalpas. Teisinis reguliavimas nepasikeitė, tad teismas neįžvelgė išimtinio atvejo nukrypti nuo ankstesnio precedento.

9.2. Teismas atkreipė dėmesį, kad techninių paslaugų teikimas, pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priežiūra nėra vienkartinis veiksmas, jis turi būti vykdomas nuolat (periodiškai), yra tęstinio pobūdžio. Todėl, įsigaliojus teisės aktų reikalavimams dėl administratoriaus pareigų, pačiam teikiant paslaugas ar sudarant sutartis su kitais juridiniais asmenimis, tarifų taikymo, ieškovė turi šių reikalavimų laikytis. Juolab faktas, kad Nuostatos galimai ateityje bus modifikuojamos, plečiamos ar kitaip keičiamos, neturi įtakos sprendžiamam ginčui, kadangi taikytinas galiojantis reguliavimas, o ne būsimas, kuris nėra dar įsigaliojęs. Teismo vertinimu, bylos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti primygtinio poreikio iš naujo vertinti aplinkybes, susijusias su Nuostatų galiojimu, aiškinimu, nustatytu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartyje.

9.3. Teismo vertinimu, įsiteisėjusi teismo nutartis byloje, kurios prašo netaikyti ieškovė, turi res judicata ir prejudicinę galią, byloje nustatyti faktai turi šalims prejudicinę galią. Pasisakydamas taikytino tarifo už techninės priežiūros paslaugas klausimu, teismas sutiko su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarties 37-64 punktuose išdėstytais motyvais dėl tarifo dydžio. Nagrinėjamu atveju, ieškovei nepateikus duomenų, kad pirkimo sutartyje įtvirtintas tarifas (0,0743 Eur/ kv. m (be PVM) buvo apskaičiuotas pagal Nuostatų, Metodikos reikalavimus, nėra pagrindo teigti, kad ginčo atveju ieškovės prašomas atsakovui taikyti tarifas yra pagrįstas, dėl ko turėtų ir galėtų būti taikomas sprendžiant ginčą šioje byloje. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad šiuo atveju, apskaičiuojant atsakovo įsiskolinimą už techninės priežiūros paslaugas, pagal analogiją taikytinas artimiausią ginčui santykį reglamentuojantis teisės aktas – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. 1-1830 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės daugiabučių namų maksimalių techninės priežiūros tarifų patvirtinimo“. Ieškovė byloje nepateikė duomenų, kad aptariamam daugiabučiam gyvenamajam namui reikalingi išskirtiniai namo techninės priežiūros ypatumai, todėl teismas sprendė, kad atsakovo prašomas taikyti tarifas (0,0225 (su PVM) Eur/kv. m) yra tikėtinai pagrįstas, todėl taikytinas apskaičiuojant atsakovui tenkančio įsiskolinimo dydį už techninės priežiūros paslaugas.

9.4. Atlikęs atsakovo įsiskolinimo ieškovei perskaičiavimą, teismas priteisė 371,96 Eur skolą (235,68 Eur už administravimą ir privalomas kaupiamąsias lėšas, 56,81 Eur už techninės priežiūros paslaugas, 79,47 Eur už papildomus remonto darbus).

9.5. Teismas laikė pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo ir jį patenkino. Dėl bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgdamas į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį (68,68 procentų), teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 11,68 Eur žyminio mokesčio, 3,06 Eur išlaidų už išrašus, 3 635,40 Eur už atstovavimą, t. y. iš viso 3 650,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovo naudai – 281,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovė UAB „Mano Būstas NPC“ pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą toje dalyje, kuria ieškovės ieškinys buvo atmestas, ir prašo ieškovės ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia žemiau nurodytais motyvais.

Žemesnės instancijos teismas

10.1. Mano, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai ir visiškai nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė būtinumo nesilaikyti minėta Vilniaus apygardos teismo nutartimi suformuoto precedento. Ieškovė itin išsamiai paaiškino ir pagrindė, kodėl suformuotas precedentas yra neteisingas ir laikytinas teisės aiškinimo bei taikymo klaida, kurią būtina taisyti. Teismas nei vieno iš ieškovės argumentų neįvertino, nieko dėl jų nepasisakė ir tik deklaratyviai nurodė, jog neįžvelgia išimtinio atvejo nukrypti nuo ankstesnio precedento; sprendimas šioje dalyje iš esmės yra be motyvų.

10.1.1. Akcentuoja, kad administratoriui perkant techninės priežiūros paslaugas rinkoje, Metodika ir maksimalūs techninės priežiūros tarifai yra netaikomi. Pažymi, kad prašė teismo atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl to, kaip turi būti vertinami teismų precedentai. Teismui, kaip vykdančiam teisingumą bylose, nepakanka tik deklaratyviai nurodyti, jog teisinis reguliavimas nesikeitė, ir kad teismas sutinka su apeliacinės instancijos nutarties motyvais bei jų iš naujo nekartoja. Mano, kad pirmosios instancijos teismo padarytą procesinės teisės pažeidimą gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

10.1.2. Apeliantės vertinimu, sprendžiant dėl Nuostatų 4.6.1 punkto tikrojo turinio, itin svarbu tinkamai įvertinti kaip vystėsi teisinis reguliavimas dėl daugiabučių namų techninės priežiūros paslaugų teikimo, jų kainodaros, taip pat šio Nuostatų punkto priėmimo kontekstą ir laiką, kada jis ir jį turėję įgyvendinti teisės aktai buvo priimti, kokio lygmens tai teisės aktas, kaip šį santykį reguliuoja aukštesnės teisinės galios aktai. Pažymi, kad minėto punkto priėmimo metu jokia metodika, kuri būtų skirta tarifo, kurį administratorius turėtų apskaičiuoti ir nustatyti pirkdamas daugiabučių namų savininkams jų namų techninės priežiūros paslaugas, neegzistavo. Priimant šiuos Nuostatų pakeitimus nebuvo numatyta, kad automatiškai teisinės galios netenka esamos (galiojančios) techninės priežiūros paslaugų sutartys, kad jos turi būti pakeistos, kad administratoriai privalo techninės priežiūros paslaugas nupirkti iš naujo, ar pan. Metodika atsirado tik po daugiau nei 2,5 metų, kai įsigaliojo Nuostatų 4.6.1 punktas ir ji, pagal savo reguliavimo dalyką, buvo ir yra skirta apskaičiuoti tarifą, kai techninės priežiūros paslaugą teikia pats administratorius. Atitinkamai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. birželio 25 d. išaiškinimas, kuriame atkreipiamas dėmesys, kad perkant techninės priežiūros paslaugą, netaikoma nei Metodika, nei reikalavimas, kad tarifas neviršytų savivaldybės tarybos patvirtinto maksimalaus tarifo, yra visiškai pagrįstas ir atitinka ginčo teisinį reguliavimą. Nors sutinka su teismo pastebėjimu, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija neturi įgaliojimų oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, tačiau atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog nepaisant to, kad teisę aiškina ir taiko tik teismas, aiškinantis konkrečios teisės normos tikrąjį turinį ir jos privalomumą, į teisės aktą priėmusio subjekto aiškinimą yra privalu atsižvelgti.

10.1.3. Dėl teismo nevertinto ieškovės argumento apie planuojamus Nuostatų pakeitimus akcentuoja, kad šios teisėkūros iniciatyvos ir buvo į bylą pateiktos kaip konkretūs pavyzdžiai ir įrodymai, kurie vienareikšmiškai parodo, kad Nuostatų 4.6.1 punktas, kuriame duodama nuoroda į Metodiką, yra „tuščia“ ir praktiškai neveikianti (reguliavimo neturinti) blanketinė teisės norma, kurios joks teisės aktas niekaip nerealizuoja, ir kurios tiesiog kaip neatitinkančios įstatyminio reguliavimo reikia atsisakyti.

10.1.4. Būtinumą nesilaikyti Vilniaus apygardos teismo nutartimi suformuoto precedento rodo ir vėlesni teismų sprendimai kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1853-534/2022 (bylos apeliacinėje instancijoje Nr. e2A-1389-560/2022). Šioje jau po aptariamos Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo nagrinėtoje byloje buvo pripažinta, kad techninės priežiūros paslaugų, kai jos perkamos rinkoje, tarifas turi būti toks, koks jis numatytas paslaugų pirkimo sutartyje, o techninės priežiūros tarifas gali būti ir didesnis nei savivaldybės tarybos nustatytas maksimalus tarifas, jei techninės priežiūros paslaugas teikia ne pats administratorius. Kartu tai reiškia, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi pateiktas Nuostatų 4.6.1 punkto aiškinimas yra vienintelis toks atvejis ir teismai neseka minėta nutartimi kaip precedentu.

10.2. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai sumažino atsakovo įsiskolinimą už namo techninės priežiūros paslaugas, pagal analogiją taikydamas jam savivaldybės patvirtintą maksimalų techninės priežiūros tarifą – 0,0225 su PVM Eur / kv. m. Tokia analogija ginčo atveju yra negalima, o atsakovas negali mokėti už namo techninės priežiūros paslaugas mažiau nei faktinė tokių paslaugų kaina.

10.2.1. Atkreipia dėmesį, kad Sutartis buvo sudaryta ir galioja nuo 2008 m. gruodžio 30 d. Nuostatų 4.6.1 punktas (ginčo kontekste aptariama redakcija) įsigaliojo nuo 2015 m. gruodžio 1 d. Metodika patvirtinta ir pradėta taikyti (net nevertinant to, kam ji yra taikoma) nuo 2018 m. gegužės 8 d., o maksimalių tarifų skaičiavimus pagal ją rengia tik savivaldybės vykdomoji institucija. Tačiau net jei ir laikyti, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą administratorius negali nupirkti techninės priežiūros paslaugos už didesnį nei pagal Metodiką apskaičiuotiną tarifą (su kuo ieškovė nesutinka), svarbu yra ir tai, kad nei Nuostatos, nei Metodika, nei joks kitas teisės aktas nenumatė, kad pasikeitus reguliavimui administratoriai turi iš naujo nupirkti techninės priežiūros paslaugas jų administruojamuose daugiabučiuose namuose, kad iki tol sudarytos techninės priežiūros paslaugų sutartys, baigiasi, turi būti atitinkamai pakeičiamos ar pan.

10.2.2. Teigia, jog nėra jokio teisinio pagrindo laikyti, kad Sutartyje nustatytas namo techninės priežiūros tarifas – 0,0743 Eur be PVM/kv. m, yra nepagrįstas, neteisėtas. Ginčo tarifas atitinka namo techninės priežiūros kainą, šią kainą ieškovė moka paslaugos teikėjui, tarifas yra pagrįstas, nustatytas pagal Sutartyje numatytą techninės priežiūros paslaugų apimtį ir paslaugos pirkimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, todėl atsakovui yra privalomas.

10.2.3. Taip pat mano, kad ginčo atveju nėra pagrindo taikyti įstatymo analogiją. Vien tai, kad ginčo techninės priežiūros tarifas ir maksimalus techninės priežiūros tarifas abu yra techninės priežiūros tarifai, dar nereiškia, kad jie ginčo kontekste savo esme yra analogiški. Ginčo techninės priežiūros tarifas – 0,0743 Eur be PVM/kv. m, yra nustatytas techninės priežiūros paslaugą perkant rinkoje; jį nustato tokių paslaugų teikėjas. Maksimalus techninės priežiūros tarifas, kurį nutartimi taikė apeliacinės instancijos teismas – 0,0225 Eur su PVM / kv. m, yra nustatytas kaip viršutinė kainos riba techninės priežiūros paslaugą teikiant pačiam administratoriui; jį nustato savivaldybės vykdomoji institucija.

10.2.4. Pažymi, kad pagal Sutartį teikiamų techninės priežiūros paslaugų apimtis yra ženkliai didesnė – į ją papildomai įeina dispečerinis aptarnavimas ir avarinės tarnybos paslauga visą parą, taip pat bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir bendrosios inžinerinės įrangos smulkių defektų šalinimo bei smulkaus remonto darbai. Pagal Metodiką į techninės priežiūros paslaugos apimtį patenka tik stebėjimai, apžiūros ir dokumentacijos pildymas. Todėl atsakovui gaunat namo techninės priežiūros paslaugą pagal Sutartį, itin neteisinga ieškoti būdų kaip leisti jam atsiskaityti už šią paslaugą ne tikrąja tokios paslaugos kaina, o dirbtinai taikytinu maksimaliu techninės priežiūros tarifu, apimančiu visai kitokio turinio ir lygio techninės priežiūros paslaugą, ir kurios netgi kainodaros principai yra kitokie.

10.2.5. Mano, kad atsakovas už namo techninės priežiūros paslaugas privalo atsiskaityti tokia kaina, kiek tokia analogiška paslauga kainuoja rinkoje. Atkreipia dėmesį, kad į bylą pateikė pažymą apie tai, kokia yra namo techninės priežiūros paslaugų skaičiuojamoji kaina pagal UAB „Sistela“ įkainius – 0,096 Eur be PVM/kv. m, kas yra objektyvus rodiklis, kuris atspindi realią galimą namo techninės priežiūros kainą. Kadangi ieškovės nupirkta namo techninės priežiūros paslauga kainuoja pigiau nei jos skaičiuojamoji kaina pagal UAB „Sistela“ įkainius ir ieškovė prašo iš atsakovo priteisti įsiskolinimą už namo techninę priežiūrą mažesniu, t. y. 0,0743 Eur be PVM / kv. m techninės priežiūros tarifu, laikytina, kad toks ieškovės reikalavimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, atitinka realią namo techninės priežiūros kainą.

10.3. Apeliantė taip pat akcentuoja, kad teismas neteisingai nustatė ir iš atsakovo priteisė nepagrįstai mažą skolos dalį už kitas namo priežiūros ir administravimo paslaugas, papildomus remonto darbus, nors pripažino, kad už visa tai atsakovas privalo pilnai su ieškove atsiskaityti. Apeliantės skaičiavimu, net jei teismas laikė, kad šioje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo Vilniaus apygardos teismo nutarties, kaip suformuoto precedento dėl atsakovui taikytino techninės priežiūros tarifo, ieškovės naudai teismas turėjo iš viso priteisti ne 273,53 Eur, o 371,28 Eur bendro įsiskolinimo. Dėl ko, atitinkamai, neteisingai buvo paskirstytos ir šalių bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

11. Atsakovas E. B. atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.1. Atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis ieškovės pateiktų argumentų jau buvo įvertinti civilinėje byloje Nr. e2A- 1398-854/2021, kurioje nutartimi ieškovės argumentai buvo atmesti. Be to, ieškovė minėtoje civilinėje byloje buvo teikusi kasacinį skundą, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti. Atsakovo vertinimu, ieškovė, aprašydama teisės aktų priėmimo aplinkybes, iš esmės siekia ne atskleisti ginčo santykiui taikytinos normos – Nuostatų 4.6.1 punkto – turinį, o ją paneigti. Atkreipia dėmesį, kad ieškovei norint panaikinti jai nenaudingą normos dalį, ieškovė iš esmės galėjo inicijuoti ginčą administraciniame teisme, ginčijant aktualios normos atitikimą įstatymams, tačiau to nedarė. Mano, kad tikrąją Nuostatų 4.6.1 punkto turinio esmę galima atskleisti vadovaujantis lingvistiniu (gramatiniu), loginiu, sisteminiu ir teleologiniu teisės aiškinimo metodais. Remiantis formaliąja logika, namo administratoriui pačiam teikiant namo techninę priežiūrą, poreikio pirkti techninės priežiūros paslaugų nėra. Ginčo atveju ieškovė namo techninės priežiūros paslaugų pati neteikia, o šias paslaugas perka iš AB „City Service“. Paslaugų pirkimų vykdymo tvarka yra sureglamentuota Nuostatų 4.6.2 ir 4.6.3 punktuose. Sistemiškai aiškinant Nuostatų 4.6.1, 4.6.2 / 4.6.3 bei 8.2 punktus, darytina išvada, jog apmokėjimas už namo techninę priežiūrą yra apskaičiuojamas pagal šios paslaugos pirkimo sutartyje nustatytą kainą ir tarifą, o tokia sutartis teisiškai gali būti sudaryta tik laikantis Nuostatų 4.6.1 bei 4.6.2 / 4.6.3 punktuose nustatytų reikalavimų. Atsakovo vertinimu, Nuostatų 4.6.1 punktas ieškovei yra privalomas ir ieškovė apskaičiuodama atsakovui skolą už namo techninę priežiūrą turi pareigą įrodyti, jog Atsakovui skaičiuojama skola (taikomas tarifas) neviršija maksimalaus leistino tarifo, apskaičiuojamo pagal Metodiką. Ieškovė namo techninės priežiūros paslaugas yra įgijusi, sudarant susijusių ūkio subjektų grupės viduje sandorį (pagal vidinį sandorį), o toks paslaugų įgijimas iš esmės prieštarauja CK 4.84 straipsnio 8 daliai. Nesutinka ir su ieškovės pozicija, kad administratorius, negalėdamas už ne didesnę nei pagal Metodikoje nustatytą kainą nupirkti techninės priežiūros paslaugų, atsidurtų aklavietėje, o daugiabučiai namai liktų be techninės priežiūros. Pažymi, kad pagal Metodikoje nustatytą techninės priežiūros maksimalaus tarifo apskaičiavimo formulę, maksimalus tarifas yra apskaičiuojamas ne fiksuota, o lanksčia forma, t. y. apskaičiuojant tarifą pagal formulę remiamasi administratoriaus patiriamomis sąnaudomis.

11.2. Kritiškai vertina ir apeliantės poziciją dėl antrojo apeliacinio skundo pagrindo (nepagrįstai sumažinto atsakovo įsiskolinimo už namo techninės priežiūros paslaugas, pagal analogiją taikant savivaldybės patvirtintą maksimalų techninės priežiūros tarifą). Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybei ieškovę paskyrus ginčo namo administratore (2018 m. lapkričio 21 d.), kai jau galiojo ginčo klausimą reglamentuojantys aktai (Nuostatai, Metodika ir kt.), ieškovė turi pareigą savo ūkinę komercinę veiklą organizuoti pagal galiojančią teisę, o to nedarant, iš teisės aktų nesilaikymo atsirandanti rizika, pasekmės tenka ieškovei. Atkreipia dėmesį, kad esant ginčo situacijai t. y. kuomet ieškovė neįrodo jos taikomo techninės priežiūros tarifo atitikimo Metodikos reikalavimams ir ginčo atveju negalint ieškovės nurodomo tarifo taikyti apskaičiuojant atsakovo skolą už namo techninės priežiūros paslaugas, kyla objektyvi būtinybė užpildyti teisės spragą, o ieškovė nenurodo jokio kito teisės akto nei byloje nurodytas 2018 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-1830. Todėl esant tokiai situacijai, minėtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas yra teisiškai aktualus ir apskaičiuojant atsakovo skolą taikytinas minėtame teisės akte nustatytas techninės priežiūros tarifas. Dėl ieškovės nurodomų darbų apimties, pažymi, kad Nuostatų 8 punktas nustatė baigtinį sąrašą, už ką namo administratorius gali rinkti įmokas, o įmokos rinkimas už papildomas techninės priežiūros paslaugas nėra numatytas.

11.3. Nurodo, jog sutinka su apeliantės apeliacinio skundo trečiuoju pagrindu, kadangi teismas sprendime padarė rašymo apsirikimo (aritmetinių) klaidų. Atkreipia dėmesį, kad teismo sprendime padarytos rašymo apsirikimo klaidos negali būti apeliacijos dalyku. Prašo jas ištaisyti pagal apeliaciniame skunde nurodytus paskaičiavimus. Mano, kad toks ištaisymas neperžengtų leistinų procesinio sprendimo trūkumų šalinimo ribų ir nepakeistų sprendimo iš esmės.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

15. Byloje nustatyta, kad ieškovė teikia butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas namui, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Ieškovės pateiktais duomenimis, atsakovo įsiskolinimas už laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas suteiktas komunalines paslaugas sudaro 541,41 Eur.

16. 2008 m. gruodžio 30 d. tarp paslaugų gavėjos UAB „Namų priežiūros centras“ (dabar – UAB „Mano Būstas NPC“) ir paslaugų teikėjos AB „City Service“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 08-12-283C (anksčiau ir toliau – Sutartis), pagal kurią paslaugų teikėja įsipareigojo atlygintinai teikti daugiabučių gyvenamųjų namų, nurodytų Sutarties priede Nr. 2, daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas, o paslaugų gavėja įsipareigojo atsiskaityti už paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Sutarties 4.1 punkte šalys numatė, kad už Sutarties pagrindu per kalendorinį mėnesį suteiktas paslaugas paslaugų gavėja su paslaugų teikėja atsiskaito pagal Sutarties priede Nr. 2 šalių patvirtintus tarifus. Pagal 2019 m. kovo 1 d. susitarimą prie Sutarties buvo pakeistas Sutarties priedas Nr. 2. Pateiktame Sutarties priede Nr. 2 (1 dalis), įsigaliojusiame nuo 2019 m. kovo 1 d., nurodyta, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, 782,02 kv. m ploto bendro naudojimo sistemų priežiūros tarifas yra 58,09 Eur (be PVM); pateiktame nuo 2020 m. kovo 1 d. įsigaliojusiame Sutarties priede Nr. 2 nurodyta, kad aptariamo objekto 2 431,38 kv. m ploto bendro naudojimo sistemų priežiūros tarifas yra 180,64 Eur (be PVM). Taigi, Sutartyje buvo įtvirtintas 0,0743 Eur/kv. m (be PVM) bendro naudojimo sistemų priežiūros tarifas.

17. Byloje pateiktos ieškovės atsakovui išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, kuriose be kita ko nurodytas ir 0,0743 Eur įkainis be PVM, už bendro naudojimo sistemų priežiūrą (už 2019 m. gruodžio mėnesį Nr. NPCG190201415, už 2020 m. sausio mėnesį Nr. NPCG2000000581, už 2020 m. vasario mėnesį Nr. NPCG2000033528, už 2020 m. kovo mėnesį Nr. NPCG2000054977, už 2020 m. balandžio mėnesį Nr. NPCG2000069284, už 2020 m. gegužės mėnesį Nr. NPCG2000075636, už 2020 m. birželio mėnesį Nr. NPCG2000096779, už 2020 m. liepos mėnesį Nr. NPCG2000123734, už 2020 m. rugpjūčio mėnesį Nr. NPCG2000145158, už 2020 m. rugsėjo mėnesį Nr. NCPG2000168804, už 2020 m. spalio mėnesį Nr. NPCG2000172067, už 2020 m. lapkričio mėnesį Nr. NPCG2000197323, už 2020 m. gruodžio mėnesį Nr. NPCG2000213037, už 2021 m. sausio mėnesį Nr. NPCG21007371, už 2021 m. vasario mėnesį Nr. NPCG21033346, už 2021 m. kovo mėnesį Nr. NPCG21052833, už 2021 m. balandžio mėnesį Nr. NPCG21066492, už 2021 m. gegužės mėnesį Nr. NPCG21107564, už 2021 m. birželio mėnesį Nr. NPCG210115945, už 2021 m. liepos mėnesį Nr. NPCG210135295, už 2021 m. rugpjūčio mėnesį Nr. NPCG210155507, už 2021 m. rugsėjo mėnesį Nr. NPCG210199752, už 2021 m. spalio mėnesį Nr. NPCG210219806, už 2021 m. lapkričio mėnesį Nr. NPCG210232705.

18. Byloje taip pat nustatyta, kad pagal ieškovės ieškinį tam pačiam atsakovui dėl 2 331,52 Eur skolos už per laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas suteiktas komunalines paslaugas, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iškeltoje civilinėje byloje e2-1449-1125/2021, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, tačiau pagal atsakovo apeliacinį skundą bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1398-854/2021, apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė, ieškinį tenkino iš dalies. Be kita ko minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad yra pagrindas taikyti ne ieškovės nurodytą 0,0743 Eur be PVM/kv. m tarifą, o 0,0225 Eur/kv. m tarifą už techninės priežiūros paslaugas.

19. Nagrinėjamu atveju, ieškovei kreipusis į teismą dėl aukščiau minėtos 541,41 Eur skolos iš atsakovo priteisimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 19 d. konstatavo, kad minėta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartis šiuo atveju turi res judicata ir prejudicinę galią, ir nusprendęs, kad aptariamu atveju taikytinas 0,0225 Eur/kv. m tarifas, perskaičiavo atsakovui tenkantį mokėti įsiskolinimo dydį ir už suteiktas techninės priežiūros paslaugas priteisė iš atsakovo ieškovei 56,81 Eur (0,0225 x 105,21 kv. m x 24), taip pat priteisė 235,68 Eur už administravimą ir privalomas kaupiamąsias lėšas bei 79,47 Eur už papildomus remonto darbus (viso – 371,96 Eur skolą), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, paskaičiuotos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Apeliantė savo apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pritaikytu tarifu už namo techninės priežiūros paslaugas, tokį nesutikimą iš esmės motyvuodama tuo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartimi kaip precedentu, taip pat nepagrįstai sumažindamas minėtą tarifą iki 0,0225 Eur /kv. m. Apeliantės vertinimu, minėta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartimi suformuotas precedentas yra neteisingas ir laikytinas teisės aiškinimo ir taikymo klaida, todėl taisytinas. Visgi, su šiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.

20. CPK 182 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šia CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Šio reguliavimo tikslas, inter alia, yra užtikrinti teisinį stabilumą, įgytų teisių apsaugą. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pasisakęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (EŽTT 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Kehaya ir kiti prieš Bulgariją, peticijų Nr. 47797/99, 68698/01).

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019). Taigi, teismo sprendimo prejudicinė galia yra ir vienas res judicata principo padarinių, kurio egzistavimo būtina sąlyga – asmens buvimas dalyvaujančiu asmeniu byloje, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.

22. Aptariamu atveju, kaip matyti, abiejose bylose (tiek šioje, tiek Vilniaus apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje Nr. e2A-1398-854/2021) ginčas buvo nagrinėjamas tarp tų pačių šalių, iš esmės dėl to paties pobūdžio skolinio reikalavimo (už tam pačiam namui, kuriame atsakovui nuosavybės teise priklauso ir šioje byloje minėtos patalpos, teiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas) priteisimo, kartu atkreipiant dėmesį, kad šioje byloje nurodytas atsakovo skolos ieškovei laikotarpis iš dalies sutampa ir su ankstesnėje minėtoje byloje nurodytu skolos laikotarpiu bei pažymint, kad teisinis pagrindas, kuriuo šalys rėmėsi abiejose bylose iš esmės taip pat yra tas pats.

23. Be to, kaip minėta, viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarties, toje byloje, kaip ir šioje, be kita ko buvo sprendžiamas taikytino tarifo už namo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninę priežiūrą klausimas. Taigi, šioje byloje ieškovei vėlgi akcentuojant, kad ginčo atveju taikytinas būtent Sutartyje numatytas 0,0743 Eur be PVM už 1 kv. m techninės priežiūros paslaugų tarifas, kartu pateikiant Nuostatuose, Metodikoje išdėstytų teisės normų subjektyvų vertinimą aptariamo ginčo kontekste, akcentuojant skirtingą paslaugų teikimą, taigi ir skirtingą apmokėjimą, priklausomai nuo to, ar šias paslaugas teikia pats administratorius, ar jas perka rinkoje, pažymėtina, kad visi šie klausimai jau buvo aptarti minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje.

24. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartyje be kita ko įvertino ieškovės ir šioje byloje akcentuojamų Nuostatų 4.6.1, 8.2 punktų, Metodikos tarpusavio ryšį ir reikšmę aptariamo tarifo nustatymo kontekste. Teismas sutiko, kad namo administratorei (ieškovei) sudarius techninės priežiūros paslaugos pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu, savininkams turėtų būti taikomi tokioje sutartyje nustatyti (šalių sutarti) paslaugų kaina ir tarifas (Nuostatų 8.2 punktas); visgi, ši nuostata negali būti aiškinama atsietai nuo kitų Nuostatų punktų, tokiu būdu paneigiant jų tarpusavio ryšį ir Nuostatų, kaip vientiso dokumento, reglamentuojančio bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklą, esmę (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarties 50 punktas). Teismo vertinimu, Nuostatų 8.2 ir 4.6.1 punktų tarpusavio ryšys reiškia tai, kad pirkimų sąlygose turi būti nustatomas toks tarifas, kuris negali viršyti tarifo dydžio, apskaičiuoto pagal daugiabučio namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftą) techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodiką bei taip apskaičiuotas tarifas turi būti numatytas administratoriaus ir trečiojo asmens (paslaugos teikėjo) paslaugų pirkimo sutartyje, t. y. pirkimo sutarties šalys gali susitarti dėl tarifo dydžio, tačiau bet kokiu atveju jis negali viršyti tarifo, apskaičiuoto pagal metodiką, dydžio; toks minėtų nuostatų aiškinimas iš esmės atitinka Nuostatų esmę ir administratoriaus vykdomos daugiabučio namo administravimo veiklos specifiką (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarties 51 punktas). Teismas taip pat pažymėjo, kad administratoriui nusprendus techninės priežiūros paslaugą teikti pačiam, techninės priežiūros tarifo dydis negalėtų viršyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 1-1830 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų maksimalių techninės priežiūros tarifų patvirtinimo“ nustatytų maksimalių techninės priežiūros tarifų dydžių, todėl administratoriui visgi nusprendus techninei priežiūrai vykdyti pasitelkti kitus asmenis, būtų nepagrįsta teigti, kad šiuo atveju techninės priežiūros paslaugos tarifas jau gali būti nustatomas išimtinai tik šalių susitarimu, neatsižvelgiant į tokio tarifo nustatymo tvarką (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarties 53 punktas). Teismas sprendė, kad ieškovei nepateikus duomenų, kad pirkimo sutartyje įtvirtintas tarifas (0,0743 Eur/ kv. m (be PVM) buvo apskaičiuotas pagal Nuostatų, Metodikos reikalavimus, nėra pagrindo teigti, kad ginčo atveju ieškovės prašomas atsakovui taikyti tarifas yra pagrįstas, dėl ko turėtų ir galėtų būti taikomas sprendžiant ginčą šioje byloje; pagal analogiją taikydamas artimiausią ginčui santykį reglamentuojantį teisės aktą – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 1-1830 teismas pagrįstu laikė būtent 0,0225 (su PVM) Eur/kv. m. ginčo tarifą (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarties 62, 63 punktai).

25. Taigi, kaip matyti iš aukščiau paminėtų aplinkybių, klausimas dėl aptariamam namui taikytino ginčo tarifo iš esmės jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. procesiniu sprendimu, turinčiu bylos šalims res judicata galią. Atsižvelgiant į aukščiau šioje nutartyje aptartas aplinkybes (22-24 punktai), minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje nustatytos aplinkybės dėl ginčo tarifo nustatymo šioje byloje laikytinos prejudiciniu faktu, kuriuo pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir skundžiamame sprendime. Atitinkamai nėra jokio pagrindo šioje byloje remtis apeliantės akcentuotu teismo procesiniu sprendimu kitoje civilinėje byloje (Nr. e2-1853-534/2022 (apeliacinėje instancijoje bylos Nr.e2A- 1389- 560/2022), kadangi, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, minėtoje byloje bylos dalykas nebuvo visiškai tapatus šios bylos dalykui, teismui iš esmės sprendžiant ginčą dėl skolos pagrįstumo, neplėtojant Nuostatų aiškinimo šioje byloje aktualia tema. Be kita ko pažymėtina, kad šios bylos ginčui aktualiu laikotarpiu teisinis reguliavimas nebuvo pasikeitęs, dėl ko irgi nėra pagrindo nesivadovauti prejuducija.

26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad minėta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartis nebuvo peržiūrėta kasacine tvarka. Nors ieškovė toje byloje teikė kasacinį skundą dėl neva netinkamo Nuostatų aiškinimo, nepagrįsto nesivadovavimo galiojančia ir nenuginčyta paslaugų teikimo sutartimi dėl namo techninės priežiūros, nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos dėl teismo precedento dėl ginčo nagrinėjimo ribų, bylos nagrinėjimo ribų peržengimo, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi sprendė, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino, taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti, todėl ieškovės kasacinį skundą minėtoje byloje atsisakė priimti. Duomenų apie proceso atnaujinimą minėtoje byloje taip pat nėra.

27. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kitoje byloje nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pripažintų prejudiciniu faktu, atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliantės argumentas dėl motyvų nepakankamumo sprendimo dalyje dėl ginčo tarifo. Jokių objektyvių įrodymų ar pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą kitokiai išvadai, apart subjektyvaus, per savo interesų prizmę atlikto teisės aktų vertinimo, ieškovė (apeliantė) byloje nepateikė. Taigi, atmestini ir apeliantės argumentai dėl teisės aktų galimo neaiškumo ar tarpusavio nesuderinamumo, apeliantei akcentuojant netgi teisėkūros raidos vertinimo svarbą, Nuostatų ir Metodikos priėmimo laiką, šiame kontekste vėlgi pažymint, kad minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje jau buvo įvertintas ginčo aktualiu laikotarpiu galiojančių teisės normų tarpusavio ryšys ir reikšmė nagrinėjamam klausimui. Tuo pačiu pagrindu atmestinas ir apeliantės argumentas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. birželio 25 d. rašte pateikto išaiškinimo dėl butų ir kitų patalpų savininkų pareigos reglamentavimo, pažymint, kad jokie teisės aktai minėtai institucijai nesuteikia teisės oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o nuomonės pateikimas nustatyto prejudicinio fakto kontekste jokios teisinės reikšmės taip pat nesudaro. Kaip priimtam procesiniam sprendimui nedaro įtakos ir apeliantės argumentai apie Nuostatų keitimo iniciatyvas ir nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančius naujos redakcijos Nuostatus, šiuo aspektu sutinkant su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjant ginčą taikytinas galiojantis, o ne būsimas teisinis reguliavimas.

28. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina ir kitą apeliantės argumentą dėl neva nepagrįstai sumažinto atsakovo įsiskolinimo už namo techninės priežiūros paslaugas pagal analogiją taikant savivaldybės patvirtintą maksimalų techninės priežiūros tarifą (0,0225 Eur/kv. m). Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartyje teisėjų kolegija sutiko su atsakovo argumentais, kad apskaičiuojant atsakovo įsiskolinimą už techninės priežiūros paslaugas, pagal analogiją taikytinas artimiausią ginčui santykį reglamentuojantis teisės aktas – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. 1-1830 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės daugiabučių namų maksimalių techninės priežiūros tarifų patvirtinimo“, todėl nenustačiusi (ieškovei nenurodžius) išskirtinių namo techninės priežiūros ypatumų, sprendė, kad atsakovo prašomas taikyti tarifas (0,0225 (su PVM) Eur/kv. m) yra tikėtinai pagrįstas, todėl taikytinas apskaičiuojant atsakovui tenkančio įsiskolinimo dydį už techninės priežiūros paslaugas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarties 63 punktas). Teisėjų kolegija taip pat akcentavo tai, kad aplinkybė, jog namo administratorė su trečiuoju asmeniu pirkimo sutartyje susitarė dėl didesnio tarifo dydžio negu šiuo konkrečiu atveju nuspręsta taikyti, nedaro šalių sudarytos sutarties niekine, tačiau tokiu atveju išlaidos viršijančios tas, kurios apskaičiuotos taikant 0,0225 (su PVM) Eur/kv. m tarifą, tenka administratoriui, sudariusiam tokią pirkimo sutartį ir šioje byloje nepagrindusiam sutartyje nurodomo bei ieškovės atsakovui taikomo techninės priežiūros paslaugos tarifo dydžio (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarties 64 punktas). Taigi, pripažinus Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. procesiniu sprendimu nustatytas aplinkybes dėl ginčo tarifo prejudiciniu faktu šioje byloje, todėl iš naujo nevertinant ir nekartojant įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytų aplinkybių, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir šio ginčo atveju taikė minėtą 0,0225 Eur/kv. m tarifą, apskaičiuojant atsakovui tenkančio įsiskolinimo už techninės priežiūros paslaugas dydį. Jokių kitų objektyvių duomenų, leidžiančių svarstyti apie kitokio sprendimo šioje dalyje priėmimą ieškovė vėlgi nepateikė, kaip tam jokio teisinio pagrindo nesudaro ir apeliantės byloje nurodytas UAB „Sistela“ ginčo tarifo paskaičiavimas.

29. Taigi, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai perskaičiavo atsakovui tenkantį mokėti už laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. suteiktas techninės priežiūros paslaugas ir taikydamas 0,0225 Eur/kv. m tarifą ir pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei 56,81 Eur sumą.

30. Dėl apeliacinio skundo dalyje dėl nepagrįstai mažos skolos dalies už kitas namo priežiūros ir administravimo paslaugas, papildomus remonto darbus, teismui pripažinus, kad už visą tai atsakovas privalo pilnai su ieškove atsiskaityti, priteisimo bei atitinkamai, apeliantės vertinimu, neteisingai paskirstytų šalių bylinėjimosi išlaidų, su kuo savo atsiliepime iš esmės sutiko ir atsakovas, pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 10 d. nutartimi, nurodęs, kad sprendime buvo padarytos aiškios aritmetinės klaidos, jas ištaisė, pagal atliktą skaičiavimą, priteisęs ieškovei iš atsakovo 371,96 Eur skolą (235,68 Eur už administravimą ir privalomas kaupiamąsias lėšas + 56,81 Eur už techninės priežiūros paslaugas + 79,47 Eur už papildomus remonto darbus), atitinkamai, pagal pataisytą priteistos skolos dydį, ištaisydamas ir sprendimo dalį dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų. Teismas ištaisęs aritmetines klaidas ir nurodęs, kad ieškovei turėjo būti priteista 371,96 Eur skola, laikė, kad ieškinys buvo patenkintas 68,68 procentų dalimi, o atmesta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 31,32 procentus, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 11,68 Eur žyminio mokesčio (17 Eur x 68,68 procentų), 3,06 Eur (4,45 Eur x 68,68 procentų) bylinėjimosi išlaidų už išrašus, 3 635,40 Eur (5 293,25 Eur x 68,68 procentų) už atstovavimą, iš viso – 3 650,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovo naudai – 281,88 Eur bylinėjimosi išlaidų (900 Eur x 31,32 procentų). Taigi, pirmosios instancijos teismui ištaisius minėtas aritmetines klaidas, o apeliantei iš esmės nekvestionavus teismo motyvų šioje sprendimo dalyje (dėl skolos už administravimą, privalomas kaupiamąsias lėšas, papildomus remonto darbus), kurių pagrindu buvo nustatyta atitinkama priteista suma šioje dalyje, apeliacinio skundo pagrindo šioje dalyje neliko ir apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

34. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantei nepriteisiamos apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

35. Atsakovas 2023 m. vasario 15 d. pateikė prašymą dėl 3 100 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės priteisimo, kartu su 2023 m. vasario 3 d. Pinigų priėmimo kvitu, 3 100 Eur sumai, bei sąskaita už teisines paslaugas, kurioje nurodyta, kad minėtą 3 100 Eur sumą sudaro 500 Eur suma už susipažinimą su bylos medžiaga (5 val. po 100 Eur), 900 Eur už konsultavimą ir teismų praktikos nagrinėjimą (6 val. po 150 Eur), 1 700 Eur už teisinių dokumentų ruošimą (atsiliepimas į apeliacinį skundą ir kt.) (10 val. po 170 Eur).

36. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

37. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.

38. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio (nagrinėjamu atveju 2022 m. III ketvirčio, nes išlaidos dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą patirtos 2023 m. vasario mėnesį – I ketvirtį), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 799 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikytinas 1,3 dydžio koeficientas. Taigi, atsakovo prašoma priteisti (1 700 Eur) išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma neviršija Rekomendacijose numatytos maksimalios priteistinos sumos už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą.

39. Atsakovas prašydamas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodo, kad teisinėms paslaugoms iš viso patyrė 3 100 Eur išlaidų, kurias be minėtų 1 700 Eur už teisinių dokumentų (atsiliepimo į apeliacinį skundą) rengimą dar sudaro 500 Eur išlaidos už susipažinimą su byla bei 900 Eur už konsultavimą ir teismų praktikos nagrinėjimą. Visgi, vien ta aplinkybė, kad ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, savaime nesudaro pagrindo bylą išnagrinėjusiam teismui priteisti visą kitos šalies prašomą išlaidų atlyginimą. Aptariamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, parengtas atsiliepimas į apeliacinį skundą nėra didelės apimties, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad tas pats atsakovo atstovas, parengęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, dalyvavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taigi, bylos aplinkybės jam buvo žinomos, nereikėjo iš naujo susipažinti su byla, ir pan., teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti visas atsakovo prašomas advokato pagalbai patirtas išlaidas, juolab, kad susipažinimo su bylos medžiaga (byloje dalyvaujant tam pačiam atstovui) ar konsultavimo paslaugos (kurioms skirtos net 6 val., nedetalizuojant tokių paslaugų turinio) turi apimti ir teisinio dokumento (šiuo atveju, atsiliepimo į apeliacinį skundą) rengimo paslaugas, kurioms ir taip iš viso numatyta net 10 val. darbo. Priešingu atveju, visos nurodytos bylinėjimosi išlaidų sumos priteisimas būtų neadekvatus bylos ir parengto procesinio dokumento sudėtingumui ir dėl to neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo prašymas tenkintinas iš dalies ir jo naudai iš ieškovės priteisiama 1 700 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą, kurio aritmetinės klaidos buvo ištaisytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. nutartimi, palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“, juridinio asmens kodas 125596783, 1 700 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Kristina LysionokAsta PikelienėRenata Volodko