Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ ieškinį atsakovui E. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

28. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų

29. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Mano Būstas NPC“, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 30-3917/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „Namų priežiūros centro“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“, teikia butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini).

30. Atsakovui name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: 1) butas (patalpai nesuteiktas pilnas adresas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 418,37 kv. m, 2) pastogė, bendras plotas 248,99 kv. m, 3) butas Nr. 22, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 93,12 kv. m, 4) butas Nr. 23A, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 28,89 kv. m, 5) sandėlis, bendras plotas 6 kv. m; iš viso – 795,37 kv. m bendro pastato ploto.

31. Tarp UAB „Namų priežiūros centras“ ir AB „City Service“ 2008 m. gruodžio 30 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią AB „City Service“ įsipareigojo atlygintinai teikti daugiabučių gyvenamųjų namų, nurodytų sutarties priede Nr. 2, daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas. Sutarties 4.1 punkte šalys numatė, kad už sutarties pagrindu per kalendorinį mėnesį suteiktas paslaugas namo administratorė su AB „City Service“ atsiskaito pagal sutarties priede Nr. 2 šalių patvirtintus tarifus. Pagal Sutarties Priedą Nr. 2 (1 dalis) šalys patvirtino, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2 431,38 kv. m ploto bendro naudojimo sistemų priežiūros tarifas yra 180,64 Eur (be PVM).

32. Skolų valdymo ataskaitoje nurodyta, kad atsakovo įsiskolinimas ieškovei už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas ieškovei, susidaręs laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., sudaro 2 331,52 Eur sumą.

33. Ieškovė atsakovui išrašė PVM sąskaitas faktūras: 1) 2020 m. vasario 29 d. PVM sąskaita faktūra Serija NPCG2000026673, skola – 1 748,64 Eur, apmokėjimas – iki 2020 m. kovo 31 d.; 2) 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija NPCG2000053598, skola – 1 894,36 Eur (145,72 Eur + 1 748,64 Eur), apmokėjimas – iki 2020 m. balandžio 30 d.; 3) 2020 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija NPCG2000060415, skola – 2 040,08 Eur (145,72 Eur + 1 894,36 Eur), apmokėjimas – iki 2020 m. gegužės 31 d.; 4) 2020 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija NPCG2000083954, skola – 2 185,80 Eur (145,72 Eur + 2 040,08 Eur), apmokėjimas – iki 2020 m. birželio 30 d.; 5) 2020 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija NPCG2000104643, skola – 2 331,52 Eur (145,72 Eur + 2 185,80 Eur), apmokėjimas – 2020 m. liepos 31 d.

34. Atsakovui nesumokėjus 2 331,52 Eur įsiskolinimo, ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, kuris 2021 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Teismas sprendė, kad ieškovė, apskaičiuodama atsakovui tenkančius mokesčius, pagrįstai taikė ieškovės nurodomus paslaugų tarifus, tarp jų ir techninės priežiūros tarifą, numatytą tarp ieškovės ir AB „City Service“ sudarytoje sutartyje. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo nurodomas Nuostatų 4.6.1 punktas dėl tarifo apskaičiavimo netaikytinas, nes jis taikomas tik tuomet, kai pagal Nuostatų 8.2 punktą techninės priežiūros paslaugą teikia tiesiogiai namo administratorius, o šiuo atveju ji yra teikiama pagal atskirą sutartį. Pasisakydamas dėl skolos susidarymo laikotarpio ir jos dydžio, teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad skola skaičiuojama tik už 5 mėnesius, kadangi 2020 m. vasario 29 d. sąskaitoje Serija NPCG2000026673 mokestis už suteiktas paslaugas apima laikotarpį nuo 2019 m. kovo mėnesio. Teismas sprendė, kad nesant duomenų, jog atsakovas už laikotarpį nuo 2019 m. kovo mėnesio iki 2020 m. vasario mėnesio būtų atsiskaitęs su ieškove, yra pagrindas priteisti iš viso 2 331,52 Eur dydžio įsiskolinimą. Ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovei iš atsakovo buvo priteistos visos pastarosios pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

36. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija toliau pasisako dėl atsakovo apeliaciniame skunde ir ieškovės atsiliepime į jį nurodytų faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl taikytino tarifo už daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą

39. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas (2000 m. gruodžio 21 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai).

40. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tuo tikslu butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių.

41. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).

42. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad daugiabučio namo administravimas – tai tam tikra įstatymo nustatyta daugiabučio namo valdymo forma, kuri naudojama tais atvejais, kai savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties. Tokio administravimo tikslas – išvengti situacijų, kai namo bendrojo naudojimo objektai yra neprižiūrimi dėl savininkų neveiklumo ar nesant jų bendro sutarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-687/2015).

43. Vadinasi, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai turi ne tik teisę, bet ir pareigą pasirinkti vieną iš daugiabučio namo valdymo formų (įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją, sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių). Priešingu atveju nustatoma daugiabučio namo valdymo forma – bendrojo naudojimo objektų administravimas. Tokiu būdu yra užtikrinamas ne tik privatus daugiabučių namų savininkų, bet ir viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-403/2020, 25 punktas).

44. Nagrinėjamu atveju daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams neįsteigus bendrijos bei nesudarius jungtinės veiklos sutarties, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 30-3917/18(2.1.1E-TD2) namo administratore paskirta ieškovė.

45. Pažymėtina, kad administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys).

46. Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). CK 4.242 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių. Pagal minėto straipsnio 2 dalį administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, įstatymo leidėjo įtvirtintas draudimas jam suteiktas teises panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti.

47. Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinta nauja redakcija), nustatytą teisinį reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus: užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas).

48. Nuostatų 8 punkte numatytos paslaugos, už kurias administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja mokėjimus ir įmokas. Nuostatų 8.2 punkte numatyta, kad už namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftus) techninę priežiūrą, administratorius mokėjimus ir įmokas apskaičiuoja pagal šios paslaugos pirkimo sutartyje nustatytą kainą ir tarifą; jeigu paslaugą teikia administratorius, – pagal patalpų savininkų patvirtintą šios paslaugos sąmatą ir tarifą, kuriuos administratorius apskaičiuoja vadovaudamasis Nuostatų 4.6.1 papunktyje nurodyta metodika.

49. Nuostatų 4.6 punkte numatyta, kad administratorius organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus: i) 4.6.1. Pirkimų sąlygose nustato reikalavimus, kad paslaugų kainos neviršytų įstatymuose nurodytų konkrečių paslaugų maksimalių tarifų; namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftą) techninės priežiūros paslaugos pirkimo sąlygose nustato, kad šios priežiūros tarifas neviršytų tarifo, kurį administratorius apskaičiuoja pagal aplinkos ministro tvirtinamą Daugiabučio namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftą) techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodiką, į pirkimų komisijos darbą stebėtojo teisėmis kviečia patalpų savininkų atstovus, nurodytus Nuostatų 16 punkte, kurie prieš tai pasirašo nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą. Su pasirinktais paslaugų teikėjais sudaro paslaugų pirkimo sutartis ir kontroliuoja jų vykdymą; ii) 4.6.2. jeigu administratorius yra perkančioji organizacija, pirkimus vykdo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu; iii) 4.6.3. jeigu administratorius nėra perkančioji organizacija, pirkimus organizuoja ir vykdo, vadovaudamasis savo parengtomis ir patvirtintomis daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų taisyklėmis.

50. Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad namo administratorei (ieškovei) sudarius techninės priežiūros paslaugos pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu, savininkams turėtų būti taikomi tokioje sutartyje nustatyti (šalių sutarti) paslaugų kaina ir tarifas (Nuostatų 8.2 punktas). Visgi ši nuostata negali būti aiškinama atsietai nuo kitų Nuostatų punktų, tokiu būdu paneigiant jų tarpusavio ryšį ir Nuostatų, kaip vientiso dokumento, reglamentuojančio bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklą, esmę. Pažymėtina, kad techninės priežiūros paslaugos pirkimo sutarties tarp namo administratoriaus ir trečiojo asmens sudarymas, įgyvendinant sutarčių laisvės principą, savaime nereiškia to, kad tokios paslaugos pirkimo sutartį sudarius nesilaikant administratoriaus veiklą reglamentuojančių poįstatyminių teisės aktų nuostatų, jose nustatyti įkainiai gali būti besąlygiškai taikomi ir apskaičiuojant mokesčius patalpų savininkams.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, Nuostatų 4.6 punktas atskleidžia, kokiu būdu yra organizuojama ir vykdoma namo techninė priežiūra, šią paslaugą teikiant ne tiesiogiai pačiam administratoriui, o ją perkant iš trečiųjų asmenų. Nuostatų 4.6.1 punktas aiškiai įtvirtina, kad administratorius namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftą) techninės priežiūros paslaugos pirkimo sąlygose nustato, kad šios priežiūros tarifas neviršytų tarifo, kurį administratorius apskaičiuoja pagal aplinkos ministro tvirtinamą Daugiabučio namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftą) techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodiką. Kadangi Nuostatų 8.2 punktas numato, jog mokėjimai už namo techninę priežiūrą atliekami pagal pirkimo sutartyje nustatytą kainą ir tarifą, o Nuostatų 4.6.1 punktu reglamentuojamas būtent paslaugos pirkimas, konstatuotina, kad šie punktai turi būti aiškinami kartu kaip vienas kitą papildantys ir sukonkretinantys. Šių nuostatų tarpusavio ryšys reiškia tai, kad pirkimų sąlygose turi būti nustatomas toks tarifas, kuris negali viršyti tarifo dydžio, apskaičiuoto pagal Daugiabučio namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftą) techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodiką bei taip apskaičiuotas tarifas turi būti numatytas administratoriaus ir trečiojo asmens (paslaugos teikėjo) paslaugų pirkimo sutartyje, t.y. pirkimo sutarties šalys gali susitarti dėl tarifo dydžio, tačiau bet kokiu atveju jis negali viršyti tarifo, apskaičiuoto pagal metodiką, dydžio. Toks minėtų nuostatų aiškinimas iš esmės atitinka Nuostatų esmę ir administratoriaus vykdomos daugiabučio namo administravimo veiklos specifiką.

52. Taigi minėtos nuostatos savo esme reiškia tai, kad tuo atveju, kai techninės priežiūros paslaugą teikia ne pats administratorius tiesiogiai, ši paslauga yra teikiama pagal administratoriaus ir paslaugos teikėjo pirkimo sutartyje nustatytą kainą ir tarifą, kuris administratoriaus turi būti nustatytas pirkimo sąlygose ir kuris negali viršyti tarifo dydžio, kuris būtų apskaičiuotas pagal metodiką (Nuostatų 4.6.1, 4.6.3., 8.2 punktai). Priešingu atveju, Nuostatų 8.2 punktą aiškinant atsietai nuo techninės priežiūros paslaugos pirkimo sąlygas numatančių nuostatų, atsirastų galimybė piktnaudžiauti tarifo dydžiu, nusistatyti tarifo dydį be apribojimų, dėl ko namo butų ir kitų patalpų savininkai galimai atsidurtų iš esmės blogesnėje padėtyje tuo atveju, kai techninės priežiūros paslaugą nuspręstų teikti ne pats namo administratorius tiesiogiai, o jas pirkti iš trečiųjų asmenų, sudarant su jais pirkimo sutartis.

53. Pažymėtina ir tai, kad administratoriui nusprendus techninės priežiūros paslaugą teikti pačiam, techninės priežiūros tarifo dydis negalėtų viršyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 1-1830 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų maksimalių techninės priežiūros tarifų patvirtinimo“ nustatytų maksimalių techninės priežiūros tarifų dydžių. Todėl administratoriui visgi nusprendus techninei priežiūrai vykdyti pasitelkti kitus asmenis, būtų nepagrįsta teigti, kad šiuo atveju techninės priežiūros paslaugos tarifas jau gali būti nustatomas išimtinai tik šalių susitarimu, neatsižvelgiant į tokio tarifo nustatymo tvarką. Sutarčių laisvės principas, atsižvelgiant į tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo administravimo veikla yra specifinė, vyraujant viešajam interesui, nesuteikia pagrindo Nuostatų punktus aiškinti taip, jog savivaldybės skirtam administratoriui būtų suteikta galimybė veikti bet kokiu būdu, ignoruojant administratoriaus veiklai taikomų poįstatyminių aktų nuostatas.

54. Techninės priežiūros paslaugos tarifo apskaičiavimo tvarką numato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-354 „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta „Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika). Metodikos 5 punkte numatyta, kad daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifas apskaičiuojamas vertinant statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nurodytų darbų metines išlaidas: 5.1. nuolatinių namo būklės stebėjimų; 5.2. periodinių (sezoninių) namo apžiūrų; 5.3. nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų dokumentų, privalomų pagal reglamento 51 punktą, rengimo, pildymo ir saugojimo. Metodikos 7 punkte numatyta tarifo apskaičiavimo formulė, o 9 punkte - maksimalių tarifų apskaičiavimo formulė. Metodikos 1 priede nurodyti į daugiabučio gyvenamojo namo techninės priežiūros tarifą įskaičiuojamų techninės priežiūros darbų metinės darbo laiko sąnaudos, o 2 priede – daugiabučio gyvenamojo namo techninės priežiūros tarifo skaičiavimui taikomi koeficientai (daugiabučio gyvenamojo namo dydžio, išreikšto namo suminiu butų ir kitų patalpų naudinguoju plotu, įvertinimo koeficientas; namo techninės priežiūros ypatumų įvertinimo koeficientai; socialinio draudimo, transporto, ūkio reikmėms tenkančių pridėtinių ir kitų netiesioginių išlaidų įvertinimo koeficientas).

55. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu yra įgyvendinami esminiai civilinio proceso principai – rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 12, 17 straipsniai). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

56. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo sutartyje nustatytas techninės priežiūros tarifas negali viršyti tarifo, kurį administratorius apskaičiuoja pagal aplinkos ministro tvirtinamą Daugiabučio namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftą) techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodiką (Nuostatų 4.6.1 punktas), konstatuotina, kad šiuo atveju, nustatant, ar ieškovės ir AB „City Service“ sudarytoje sutartyje nustatyto tarifo dydis neviršija tarifo, apskaičiuoto pagal Metodiką, dydžio, būtent ieškovė, įgyvendindama jai įstatymo numatytą pareigą, turėjo įrodyti namui, esančiam (duomenys neskelbtini), taikomo tarifo dydžio pagrįstumą (180,64 Eur visam namo plotui arba 0,0743 Eur/kv. m (be PVM)), privalėjo pateikti teismui duomenis apie techninės priežiūros paslaugos tarifo apskaičiavimo būdą, t.y. pagrįsti, kad jis atitinka Nuostatų 4.6.1 punktą, Metodikoje nurodytą tarifo apskaičiavimo būdą. Pažymėtina, kad nors atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ne kartą kėlė klausimą dėl tarifo apskaičiavimo būdo, prašė teismo išreikalauti tokius duomenis, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, kokiu principu ir kaip apskaičiuotas namui taikytinas techninės priežiūros tarifas, nepagrindė jo dydžio, tik deklaratyviais teiginiais apsiribojo dėl esamo tarifo dydžio įtvirtinimo pirkimo sutartyje (CPK 178 straipsnis). Paminėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas taip pat buvo nustatęs ieškovei terminą pateikti techninės priežiūros paslaugų skaičiavimus pagal atsakovo nurodytą skaičiavimo metodiką bei pagal ieškovės skaičiavimo metodiką palyginimui, tačiau byloje nėra duomenų, kad tokie įrodymai ieškovės būtų pateikti.

57. Tokių duomenų ieškovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, tik nurodė, kad atsakovo teiginiai, jog maksimalus tarifas galėtų būti tik 0,0225 kv. m, yra nepagrįsti ir kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendime nurodyti tarifai yra tik dedamoji dalis, siekiant apskaičiuoti taikytiną techninės priežiūros tarifą, nes tarifas apskaičiuotinas pagal Metodiką. Ieškovė, nurodydama, kad techninės priežiūros tarifas turi būti apskaičiuotas pagal Metodiką, nepagrįstai teigė, jog atsakovas turi įrodyti, kad tarifo dydis yra apskaičiuotas ne Metodikoje nustatyta tvarka. Reikalavimą priteisti skolą už techninės priežiūros paslaugas pareiškė ieškovė, todėl jai kilo pareiga įrodyti skolos dydį, taigi ir jos apskaičiavimo būdą, taikant tinkamo dydžio tarifus. Administratorei nenurodžius, kokiu būdu paskaičiuotas sutartyje nustatytas tarifas (nepateikus apskaičiavimo būdo) ir neįrodžius, kad tarifas, kurį ji taiko apskaičiuodama mokesčius už techninės priežiūros paslaugas, paskaičiuotas pagal Metodiką, atsakovui nežinant konkrečių tarifui apskaičiuoti tenkančių dedamųjų dalių, jam realiai nebuvo sudaryta galimybė gintis nuo pareikšto reikalavimo.

58. Kadangi tarifo apskaičiavimas yra administratoriaus pareiga ir jį apskaičiuojant turi būti įvertinama eilė reikšmių (Metodikos 5 punktas), ši jo pareiga, taigi ir su tuo susijusių įrodymų pateikimas, negali būti perkeliama atsakovui, t.y. ieškovės administruojamo namo butų ir kitų patalpų savininkui. Tokiu būdu ieškovės argumentai, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovės nustatytas tarifas apskaičiuotas ne tokio dydžio, koks turėtų būti, yra nepagrįsti, kadangi aplinkybes, kad tarifas paskaičiuotas pagal Metodiką ir neviršija pagal ją apskaičiuoto dydžio, turėjo įrodyti būtent ieškovė.

60. Pagal sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindus CK 1.78 straipsnyje yra išskiriami niekiniai ir nuginčijami sandoriai. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis negalioja pagal įstatymo nurodymą, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Nuginčijamo sandorio galiojimas, priešingai, priklauso nuo sandorį sudariusių asmenų valios. Nuginčijamus sandorius gali patvirtinti suinteresuoti asmenys (CK 1.79 straipsnis), jie taip pat gali neginčyti sandorio ir tokiu atveju sandoris liks galioti, net ir esant visoms sandorio negaliojimo sąlygoms. Taigi, nuginčijamam sandoriui pripažinti negaliojančiu yra būtinas šalies reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu bei teismo sprendimas, patenkinantis šį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007).

61. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimą, aiškinimo ir taikymo praktiką, teismas turi teisę ex officio (savo iniciatyva) konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius. Tačiau savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015). Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį ar aktą negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio ar akto, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-313/2021).

62. Nagrinėjamu atveju ieškovei nepateikus duomenų, kad pirkimo sutartyje įtvirtintas tarifas (0,0743 Eur/ kv. m (be PVM)) buvo apskaičiuotas pagal Nuostatų, Metodikos reikalavimus, nėra pagrindo teigti, kad ginčo atveju ieškovės prašomas atsakovui taikyti tarifas yra pagrįstas, dėl ko turėtų ir galėtų būti taikomas sprendžiant ginčą šioje byloje. Visgi pažymėtina, kad tai, jog ieškovė neįrodė tarifo apskaičiavimo būdo, nepagrindė jo dydžio atitikimo teisės aktų nuostatoms, savaime nereiškia, jog šių aplinkybių neįrodžius, yra pagrindas ieškovės ir AB „City Service“ sutarties dalį, kurioje įtvirtintas 180,64 Eur/viso namo plotui tarifas, pripažinti negaliojančia ab initio (CK 1.80 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių argumentus, byloje esančius įrodymus neturi pagrindo sutikti su tuo, jog nagrinėjamu atveju būtų akivaizdus pagrindas teismui ex officio konstatuoti niekinio sandorio – 2008 m gruodžio 30 d. sutarties Nr. 08-12-283C Priedo Nr. 2 (1 dalis) dalies, kurioje nustatytas 180,64 Eur/ namo kv. m techninės priežiūros tarifas, faktą.

63. Nepaisant to, kad ieškovė neįrodė prašomo taikyti tarifo (0,0743 Eur kv. m (be PVM)) dydžio pagrįstumo, byloje nėra ginčo, kad techninės priežiūros paslaugos daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo teiktos, todėl už jas turi būti atsiskaityta. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad šiuo atveju, apskaičiuojant atsakovo įsiskolinimą už techninės priežiūros paslaugas, pagal analogiją taikytinas artimiausią ginčui santykį reglamentuojantis teisės aktas – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. 1-1830 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės daugiabučių namų maksimalių techninės priežiūros tarifų patvirtinimo“ (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, kad taikytinas maksimalus tarifas už namo techninę priežiūrą (namų grupė Nr. 3) yra 0,0225 (su PVM) Eur/kv. m. Teisėjų kolegija, įvertinusi daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), plotą, nenustačiusi (ieškovei nenurodžius) išskirtinių namo techninės priežiūros ypatumų, sprendžia, kad atsakovo prašomas taikyti tarifas (0,0225 (su PVM) Eur/kv. m) yra tikėtinai pagrįstas, todėl taikytinas apskaičiuojant atsakovui tenkančio įsiskolinimo dydį už techninės priežiūros paslaugas.

64. Teisėjų kolegija akcentuoja tai, kad aplinkybė, jog namo administratorė su trečiuoju asmeniu pirkimo sutartyje susitarė dėl didesnio tarifo dydžio negu šiuo konkrečiu atveju nuspręsta taikyti, nedaro šalių sudarytos sutarties niekine, tačiau tokiu atveju išlaidos viršijančios tas, kurios apskaičiuotos taikant 0,0225 (su PVM) Eur/kv. m tarifą, tenka administratoriui, sudariusiam tokią pirkimo sutartį ir šioje byloje nepagrindusiam sutartyje nurodomo bei ieškovės atsakovui taikomo techninės priežiūros paslaugos tarifo dydžio.

Dėl skolos susidarymo laikotarpio ir jos dydžio

65. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, kadangi įsiskolinimą priteisė už ilgesnį laikotarpį, t.y. nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. (16 mėnesių), negu to prašė ieškovė (nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.). Teisėjų kolegija šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

66. Nagrinėjamu atveju sutiktina su tuo, jog ieškovė pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje, prašydama priteisti 2 331,52 Eur skolą, nurodė, kad ją prašo priteisti už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Visgi pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė teismo posėdžio metu pateikė paaiškinimus, jog faktinis skolos susidarymo laikotarpis yra nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Paaiškino, kad į 2020 m. vasario mėn. PVM sąskaitą faktūrą įtrauktas ir įsiskolinimas nuo 2019 m. kovo 1 d., kadangi iki tol ieškovei nebuvo žinoma apie visą atsakovo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, kuriam buvo teikiamos paslaugos.

67. Ieškovė atsakovui išrašė šias PVM sąskaitas faktūras: 1) 2020 m. vasario 29 d. PVM sąskaita faktūra Serija NPCG2000026673, skola – 1 748,64 Eur; 2) 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija NPCG2000053598, skola – 1 894,36 Eur (145,72 Eur + 1 748,64 Eur); 3) 2020 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija NPCG2000060415, skola – 2 040,08 Eur (145,72 Eur + 1 894,36 Eur); 4) 2020 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija NPCG2000083954, skola – 2 185,80 Eur (145,72 Eur + 2 040,08 Eur); 5) 2020 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija NPCG2000104643, skola – 2 331,52 Eur (145,72 Eur + 2 185,80 Eur).

68. Iš 2020 m. vasario 29 d. PVM sąskaitos faktūros Serija NPCG2000026673 matyti, kad į ją įtrauktos ir išlaidos už administravimą, techninę priežiūrą, privalomas kaupiamąsias lėšas už laikotarpį nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2020 m. vasario mėn. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepagrįstai tapatina faktinį skolos susidarymo laikotarpį ir sąskaitų išrašymo laikotarpį. Tai, kad ieškovė iš pradžių skolos susidarymo laikotarpį nurodė, siedama jį su sąskaitų išrašymo laikotarpiu 2020 m. vasario mėn. – 2020 m. birželio mėn. savaime nereiškia, kad reikalauta skolos už būtent šiuo laikotarpiu teiktas paslaugas, juolab, kai 2020 m. vasario 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija NPCG2000026673 aiškiai nurodyta, jog įsiskolinimas paskaičiuotas ir už 2019 m. kovo mėn. – 2020 m. sausio mėn. teiktas paslaugas, ne tik už 2020 m. vasario mėn.

69. Minėtos PVM sąskaitos faktūros atsakovui buvo pateiktos, jis susipažino su jų turiniu, tačiau nepateikė įrodymų, kad su ieškove būtų atsiskaitęs už suteiktas paslaugas už sąskaitose nurodytą laikotarpį (faktinių paslaugų suteikimo laikotarpį), todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas įsiskolinimą turėtų apmokėti už trumpesnį laikotarpį, negu to prašo ieškovė (CPK 178 straipsnis).

70. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovo įsiskolinimą už faktinį skolos susidarymo laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., neperžengė bylos nagrinėjimo ribų.

71. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82-4.85 straipsniai. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

72. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

73. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo paslaugų suteikimo fakto ar savo pareigos proporcingai jam tenkančiai nuosavybės daliai mokėti mokesčius, taip pat neginčijo ir administravimo paslaugų bei privalomų kaupiamųjų lėšų dydžio, tačiau nesutiko su skolos dydžiu, tenkančiu už suteiktas techninės priežiūros paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad šioje nutartyje konstatuota, jog ginčo atveju taikytinas ne 0,0743 Eur kv. m (be PVM), tačiau 0,0225 kv. m (su PVM) techninės priežiūros tarifas, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas perskaičiuoti atsakovui tenkantį mokėti įsiskolinimo dydį.

74. Pagal 1) 2020 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija NPCG2000026673 atsakovo įsiskolinimas už techninės priežiūros paslaugą, taikant 0,0225 kv. m (su PVM) tarifą, sudarytų 214,75 Eur (418,37 kv. m. x 0,0225 Eur) x 12 mėn.) + (248,99 kv. m x 0,0225 Eur) x 12 mėn.) + (93,12 kv. m. x 0,0225 Eur) x 12 mėn.) + (28,89 Eur x 0,0225 Eur) x 12 mėn.) + (6,00 kv. m x 0,0225 Eur) x 12 mėn.); 2) pagal 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija NPCG2000053598 – 17,90 Eur (795,37 kv. m (bendras atsakovo patalpų plotas) x 0,0225 Eur/ kv. m); 3) pagal 2020 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija NPCG2000060415 – 17,90 Eur (795,37 kv. m x 0,0225 Eur/ kv. m); 4) pagal 2020 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija NPCG2000083954 – 17,90 Eur (795,37 kv. m x 0,0225 Eur/ kv. m); 5) pagal 2020 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija NPCG2000104643 – 17,90 Eur (795,37 kv. m x 0,0225 Eur/ kv. m). Taigi iš viso atsakovo mokėtinas įsiskolinimas už techninės priežiūros paslaugas sudaro 286,35 Eur (214,75 Eur + (17,90 Eur x 4)).

75. Iš ieškovės teismui pateiktos skolų valdymo ataskaitos matyti, kad atsakovo įsiskolinimas pagal taikytą 0,0743 Eur kv. m tarifą plius PVM už techninės priežiūros paslaugas už laikotarpį nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2020 m. birželio mėn. sudarė 1 144,16 Eur (858,12 Eur + (71,51 Eur x 4)). Pirmosios instancijos teismas už visas paslaugas (administravimą, privalomas kaupiamąsias lėšas bei techninę priežiūrą) ieškovei iš atsakovo priteisė 2 331,52 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, atlikus techninės priežiūros įsiskolinimo perskaičiavimą taikant 0,0225 Eur/ kv. m tarifą, konstatuotina, kad ieškovei iš atsakovo bendras priteistinas įsiskolinimo dydis sudaro 1 473,71 Eur (1 187,36 Eur už administravimą ir privalomas kaupiamąsias lėšas + 286,35 Eur už techninę priežiūrą).

76. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklą, nuostatas, susijusias su techninės priežiūros paslaugos tarifo apskaičiavimu ir taikymu, dėl ko šioje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą – priteisė ieškovei iš atsakovo didesnį įsiskolinimą už techninės priežiūros paslaugas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bendro ieškovei iš atsakovo priteisto įsiskolinimo dydžio keistinas, jį sumažinant iki 1 473,71 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

78. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti alternatyvaus ginčo sprendimo būdo ir šį rinktis. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

79. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl įsiskolinimo dydžio pakeistas, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

80. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kitų, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

81. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1) 52 Eur žyminis mokestis, 2) 3,45 Eur išlaidos už registro išrašą ir 3) 1 034,05 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą; iš viso – 1 089,50 Eur (pirmosios instancijos teismas, tikėtina, per klaidą nurodė kitą sumą – 1 098,50 Eur). Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė įrodymus. Ginčo byloje dėl jų dydžio nėra.

82. Atsakovas nepateikė duomenų apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

83. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 2 331,52 Eur skolą. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovei iš atsakovo priteistinos skolos dydį sumažinus iki 1 473,71 Eur, konstatuotina, kad ieškovės patenkinti reikalavimai sudaro 63,21 procento. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai yra 688,67 Eur (1 089,50 Eur x 63,21/100).

84. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, šalių procesinį elgesį, neturi pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo.

85. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi bylą skyręs nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2020 m. spalio 29 d., 14.30 val., šalims pasiūlė iki teismo posėdžio pateikti visus turimus įrodymus, kadangi vėliau teismas turi teisę įrodymų nepriimti. Išaiškino, kad pasirengimo nagrinėti bylą metu šalys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus bei atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.

86. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė pradiniame ieškinyje pateikė duomenis, kuriais grindė atsakovo įsiskolinimą – skolų valdymo ataskaitą. Tai, kad prieš pirmąjį parengiamąjį teismo posėdį ieškovė papildomai pateikė PVM sąskaitas faktūras, nesudaro pagrindo vertinti, jog ieškovės procesinis elgesys netinkamas, juolab, kad ieškovė pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje tokią teisę turėjo, atsižvelgiant ir į teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį.

87. Nustatyta, kad 2020 m. spalio 29 d. parengiamasis teismo posėdis atidėtas, kitą parengiamojo teismo posėdžio datą numatant 2020 m. gruodžio 9 d. Atsakovas pirmosios instancijos teismui 2020 m. gruodžio 3 d. pateikė prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę pateikti techninės priežiūros paslaugos pirkimo sutartį, techninės priežiūros paslaugos pirkimo sąlygas bei įpareigoti ieškovę pateikti apskaičiuotą maksimalų techninės priežiūros tarifą pagal Metodiką. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad parengiamojo teismo posėdžio metu nusprendus, jog bylos parengiamieji veiksmai atlikti, nutarta pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės, teismo posėdį atidedant ir įpareigojant šalis pateikti duomenis, paskaičiavimus, susijusius su techninės priežiūros tarifo apskaičiavimu, jo dydžiu. Pažymėtina, kad šis teismo posėdis atidėtas iš esmės dėl atsakovo pateikto prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, kuris, beje, pateiktas tik kelios dienos iki parengiamojo teismo posėdžio, todėl nepagrįsta teigti, kad dėl šio teismo posėdžio atidėjimo atsakinga ieškovė. Kaip teisingai nurodė ir ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismas taip pat pastebėjo, jog toks atsakovo prašymas galėjo būti reiškiamas žymiai anksčiau.

88. Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog 2020 m. sausio 28 d. teismo posėdis organizuotas nuotoliniu būdu, savaime nereiškia, kad dėl to nepatiriamos atstovavimo teismo posėdyje išlaidos. Šiuo atveju ieškovės atstovas nuotoliniame teismo posėdyje per ZOOM platformą dalyvavo, taigi atstovavimo išlaidos faktiškai buvo patirtos, todėl ieškovė pagrįstai prašė jas priteisti. Teismo posėdžio forma savaime nesudaro pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidas.

89. Nors atsakovas nurodo, kad, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ginčo pobūdį, ginčo sumos ir bylinėjimosi išlaidų santykį (didelis), tačiau nedetalizuoja, kaip nurodomos aplinkybės šiuo konkrečiu atveju sudaro pagrindą mažinti ieškovei iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nei ginčo pobūdis – dėl įsiskolinimo priteisimo už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas paslaugas, nei ginčo sumos dydis neturi įtakos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiui, todėl atsakovo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio mažinimo šiuo aspektu taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

91. Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Dėl to teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad ieškovė negalėjo kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo į advokatų kontorą, kadangi asmeniui (tiek fiziniam, tiek juridiniam), siekiančiam apginti savo pažeistas ar ginčijamas teises, negali būti apribota teisė pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba. Pažymėtina, kad bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus teisiniam klausimui įmonės vidiniai resursai gali būti nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti įmonės interesus.

92. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų, dėl ko ieškovei iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos, nukrypstant nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą ir perskirsčius bylinėjimosi išlaidas, jos proporcingai (688,67 Eur) priteistinos ieškovei iš atsakovo.

93. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovės ieškinį visiškai, priteisė iš atsakovo valstybei 5,33 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 96 straipsniai). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (patenkinta 63,21 proc.), į tai, kad iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš atsakovo priteistina minėtų išlaidų suma 3,37 Eur (5,33 Eur x 63,21/100) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos. Taigi šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat keistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

94. Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 57 Eur dydžio žyminis mokestis.

95. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Joms pagrįsti pateikė įrodymus: 1) 2021 m. gegužės 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 21-261, suma – 242 Eur, taip pat darbų ataskaitą, iš kurios matyti, kad šios išlaidos patirtos už prašymo dėl teisėjos nušalinimo parengimą; 2) 2020 m. gegužės 4 d. mokėjimo pavedimą Nr. 1_0001105/1, atliktą advokatų profesinei bendrijai AVOCAD, sumokėta suma – 847 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – pagal SF Nr. AVC 21-259 ir SF Nr. 21-261.

96. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį.

97. Teisėjų kolegija, vertindama ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, konstatuoja, kad ieškovė realiai pagrindė tik 242 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų patyrimą už teisines paslaugas rengiant prašymą dėl nušalinimo, kurios susijusios su nagrinėjama byla. Tuo tarpu nėra aišku, už ką patirtos 605 Eur (847 Eur – 242 Eur) dydžio išlaidos. Pažymėtina, kad nors 2021 m. gegužės 4 d. mokėjimo pavedimas atliktas 847 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant dvi PVM sąskaitas faktūras, tačiau apeliacinės instancijos teismui nepateikta PVM sąskaita faktūra Nr. AVC 21-259, todėl nėra galimybės įvertinti minėtų išlaidų pobūdžio ir spręsti dėl jų dydžio pagrįstumo. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės įrodytomis laikytinos tik 242 Eur dydžio išlaidos už teisines paslaugas. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.16. punktas), todėl laikytinos pagrįstomis ir protingo dydžio (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

98. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dydį, atsakovui iš ieškovės priteistina 20,97 Eur (57 Eur x 36,79 /100 proc.), o ieškovei iš atsakovo – 152,97 Eur (242 Eur x 63,21/100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atlikus ieškovės ir atsakovo vienas kitam mokėtinų priešpriešinių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 132 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (152,97 Eur – 20,97 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

atsakovo E. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas NPC“, juridinio asmens kodas 125596783, iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 473,71 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 71 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 473,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 688,67 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 67 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas NPC“, juridinio asmens kodas 125596783, iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 132 Eur (vieno šimto trisdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.