Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

6. Byloje nagrinėjamas šalių ginčas dėl jų nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

7. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 str. 2 d.). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 str. 2 d.). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

8. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.

9. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra nurodęs, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

10. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė su dukterimi K. K. gyvena kartu nuo vaiko gimimo, vaikas ir šiuo metu gyvena su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, todėl akivaizdu, kad vaikas betarpiškai prisirišęs prie ieškovės kaip artimiausio šeimoje asmens, jos artimųjų, įprastos gyvenamosios aplinkos. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpinasi vaiku, jos gyvenamoji aplinka netinkama vaikui tobulėti, augti, neužtikrinami, pažeidžiami vaiko interesai. Atsakovas taip pat sutiko, kad šalių dukters K. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Išvadą duodančios institucijos atstovė pripažino, kad šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove visiškai atitinka vaiko interesus.

11. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, šalių nuomonę, formuojamą teismų praktiką, išvadą duodančios institucijos nuomonę, darytina išvada, kad ieškovė tinkamai užtikrina šalių nepilnametės dukters interesus, tinkamą kasdieninių jos poreikių tenkinimą, o nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, gyvenančiu kitame mieste, nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl šalių nepilnametės dukters K. K. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove A. K. jos gyvenamojoje vietoje.

12. Pažymėtina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neužkerta šalims galimybės ateityje, pasikeitus aplinkybėms, esant galimybei išklausyti vaikų nuomonę, kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos keitimo.

13. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. K. po 355 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki vaiko pilnametystės. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad dukters išlaikymui jis gali skirti periodinėmis išmokomis po 225 Eur kas mėnesį. Teismo posėdyje atsakovas patvirtino, kad dukters išlaikymui jis sutinka mokėti 275 Eur sumą kas mėnesį.

14. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.

15. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006).

16. Ieškovė pateikė duomenis į bylą, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2024 m. vasario 9 d. pažyma apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio mėnesio iki 2024 m. sausio mėnesio (už 3 mėnesius) ieškovei išmokėtas 2086,63 Eur darbo užmokestis arba vidutiniškai po 695,54 Eur kas mėnesį (1 t., b. l. 140). Iš 2024 m. gegužės 16 d. pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. vasario mėnesio iki 2024 m. balandžio mėnesio (už 3 mėnesius) ieškovei išmokėtas 2796,43 Eur darbo užmokestis arba vidutiniškai po 932,14 Eur kas mėnesį (1 t., b. l. 149). Teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad ji kas mėnesį uždirba apie 1100 Eur sumą atskaičius mokesčius. Ieškovė neturi jos vardu įregistruotų nekilnojamųjų daiktų (1 t., b. l. 30). VĮ „Registra“ duomenimis ieškovė vardu įregistruota transporto priemonė „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data: 2009-07-23 (1 t., b. l. 32).

17. Byloje nustatyta, kad atsakovui mokama valstybės išmoka. Iš Suvestinių apie duomenis asmens mokumui vertinti nuo 2023-07-01 iki 2024-05-01 matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba išmokėjo atsakovui 6531,34 Eur nuolatinės išmokos sumą arba po 725,70 Eur kas mėnesį (1 t., b. l. 114-115, 2 t., b. l. 23). Teismo posėdyje atsakovas patvirtino, kad pagal verslo liudijimą pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) srityje, darbas – su mediena, dirba įvairius darbus, planuoja uždirbti ne mažiau kaip 1000 Eur kas mėnesį, tačiau šiuo metu pragyvena iš santaupų ir tėvų paramos. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/160 dalis 16,0000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 22/1427 dalys 0,1427 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2,1247 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1 kambario butas, 39,20 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 52-82). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu yra įregistruotos įvairios transporto priemonės: „Mercedes-Benz“, „Seat Alhambra“, priekaba (1 t., b. l. 46-50). Į bylą pateikta 2022 m. rugpjūčio 9 d. kredito sutartis Nr. BK-22-303067 patvirtina, kad AB (duomenys neskelbtini) suteikė atsakovui 73950 Eur kreditą nekilnojamojo daikto adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui, kredito grąžinimo terminas – 2052 m. rugpjūčio 20 d. (1 t., b. l. 116-118). Iš (duomenys neskelbtini) atsakovo sąskaitos išrašo matyti, kad kiekvieną mėnesį atsakovas moka apie 431 Eur kredito grąžinimo įmokas (1 t., b. l. 119-121).

18. Teismui nepateikti duomenys apie tai, kad atsakovas turi sveikatos problemų, dėl objektyvių priežasčių negali daugiau dirbti ir užsidirbti, turi kitų objektyvių išlaidų, kurios apriboja jo galimybes teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Atkreiptinas dėmesys, kad pats atsakovas nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) sektoriuje su mediena susijusius darbus, taigi, atsakovo darbas sietinas su profesionalui keliamais kokybės reikalavimais, tam tikrais įgūdžiais, kurie turi būti apmokami asmens sugebėjimus atitinkančiu darbo užmokesčiu. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė duomenų apie savo individualios veiklos pajamas, taip pat nepateikė detalizuoto sąskaitos banke „(duomenys neskelbtini), išrašo, iš kurio būtų galima įvertinti atsakovo gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas, taigi, neatskleidė jų nei teismui, nei ieškovei. Spręstina, kad dėl atsakovo neteiktų visapusiškų duomenų apie jo gaunamas pajamas, turimas santaupas ir patiriamas išlaidas nėra galimybės pilnai įvertinti atsakovo turtinės padėties, taigi, atsakovas turi prisiimti riziką dėl tokių duomenų nepateikimo pasekmių, jog teismas atsakovo gaunamas pajamas vertins kaip didesnes nei ieškovės, o jo turtinę padėtį kaip pakankamą ir leidžiančią tenkinti vaiko poreikius.

20. Analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi, turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Kiekvienu atveju dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina individualiai, įvertinant reikšmingas aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai).

21. Pradinis ieškinys byloje gautas 2023 m. lapkričio 21 d., todėl svarbu įvertinti minimalios mėnesinės algos ir valstybės mokamos vaikui išmokos dydžius, nustatytus 2023, 2024 metais. Orientaciniu kriterijumi sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio laikytinas minimalios mėnesinės algos dydis nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo lygus 840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius, valstybės mokama vaikui išmoka nuo 2023 m. sausio 1 d. nustatyta 85,75 Eur. Minimalios mėnesinės algos dydis nuo 2024 m. sausio 1 d. yra lygus 924 Eur arba 709 Eur atskaičius mokesčius, valstybės išmoka vaikui – 96,25 Eur.

22. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, turi būti nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, kuris mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020 33 ir 35 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

23. Ieškovė pateikė ieškinyje išdėstytą išlaidų vaikui sąmatą ir paaiškinimus, kad K. K. išlaikymui kas mėnesį reikalinga vidutiniškai po 790 Eur suma, kurią sudaro šios išlaidos: maistui – 200 Eur, rūbams – 60 Eur, avalynei – 60 Eur, darželiui, grupės fondui – 90 Eur, būsto išlaidoms, įskaitant komunalinius mokesčius – 50 Eur, būreliams – 50 Eur, kuro išlaidoms – 60 Eur, higienos reikmenims – 30 Eur, vaistams, vitaminams, odontologui – 80 Eur, pramogoms, draugų gimtadieniams, spektakliams – 40 Eur, papildomoms, nenumatytoms išlaidoms – 30 Eur, lavinimo veikloms, žaislams – 40 Eur. 2024 m. gegužės 16 d. teismui pateiktu prašymu ieškovė patikslino patiriamas vaiko išlaikymo išlaidas, nurodydama, kad K. K. išlaikymui kas mėnesį reikalinga vidutiniškai po 830 Eur suma, kurią sudaro šios išlaidos: maistui, higienos reikmenims, skalbimo priemonėms – 200 Eur, rūbams, avalynei – 80 Eur, būsto išlaidoms, įskaitant komunalinius mokesčius, nuomą, televiziją, internetą – 135 Eur, draudimui – 70 Eur, darželiui, grupės fondui, būreliams – 120 Eur, kuro išlaidoms, automobilio priežiūrai – 75 Eur, vaistams, vitaminams, odontologui – 90 Eur, pramogoms, draugų gimtadieniams, spektakliams, filmams – 40 Eur, lavinimo veikloms, žaislams, knygoms – 20 Eur (1 t., b. l. 197).

24. Į bylą pateikti ieškovės bankų sąskaitų išrašai, kvitai apie ieškovės išlaidas, vaiko darželio lankymo duomenys, su sveikatos priežiūra susiję duomenys patvirtina ieškovės patiriamas pragyvenimo išlaidas (1 t., b. l. 157-196, 198-200; 2 t., b. l. 1-18). Nors ieškovė pateikė į bylą 2024 m. vasario 12 d. būsto nuomos sutartį, jog ji, gyvendama nuomojamame bute, moka kas mėnesį 350 Eur nuomos mokestį, tačiau 2024 m. birželio 13 d. teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad gyvena būsimo sutuoktinio būste ir neturi nuomos teisinių santykių su kitais asmenimis.

25. Įvertinus šio sprendimo 23, 24 punktuose nurodytas ieškovės išlaidas nepilnamečio vaiko išlaikymui, spręstina, kad ieškovės nurodytos išlaidos nevertintinos kaip nerealios, pernelyg išdidintos, akivaizdžiai viršijančios vaiko poreikius, tačiau pažymėtina, kad ieškovė neįrodė, jog patiria būsto nuomos išlaidas, todėl ieškovės nurodytos išlaidos mažintinos 113 Eur suma, kurią ieškovė nurodė kaip vaikui tenkančią būsto nuomos išlaidų dalį.

26. Spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas vaikui būtų optimalus ir atitiktų tiek šalių, tiek jų nepilnametės dukters interesus, teismas atsižvelgia ne tik į šiuo metu gaunamas šalių pajamas ir galimybes, tačiau ir į jų galimybes teikti išlaikymą dukterims ateityje, nes teismo sprendimo taikymas būtų nukreiptas ir į ateitį, siekiant išvengti papildomų konfliktų tarp šalių, naujų bylų dėl išlaikymo dydžio pakeitimo užvedimo teisme. Teismas neturi duomenų, kad šalys turi sveikatos problemų ir ateityje jų pajamos dėl to neišvengiamai mažės, tačiau atsižvelgtina, jog atsakovas vykdo individualią veiklą (duomenys neskelbtini) sektoriuje, jo pajamos priklauso nuo užsakymų skaičiaus, klientų mokumo, (duomenys neskelbtini) sektoriaus ekonominės padėties, atsakovo atliekamų darbų, susijusių su medienos darbais, rizikos asmens sveikatai. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nors šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, tačiau atsakovo be tarpiško bendravimo su vaiku intensyvumas nėra minimalus, pagal ieškovės siūlomą ir atsakovo iš esmės neginčijamą jo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką atsakovas nuolat bendrautų su vaiku atitinkamomis savaitės dienomis, pasiimdamas vaiką į savo aplinką kas antrą savaitgalį, bendrautų švenčių bei atostogų laikotarpiais, taigi, atsakovas patirtų papildomas nuolatines išlaidas betarpiškai nuolat bendraudamas, būdamas su vaiku, kartu leisdamas laiką, stiprindamas tėvo ir vaiko tarpusavio ryšį. Pažymėtina, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), turi įsigijęs butą, taigi, vykimas bendravimui su vaiku į (duomenys neskelbtini) sukelia atsakovui papildomas su kelione susijusias išlaidas. Be to, į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas pagal 2022 m. rugpjūčio 9 d. kredito sutartį Nr. BK-22-303067 iš AB (duomenys neskelbtini) yra gavęs 73950 Eur kreditą nekilnojamojo daikto adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui, kredito grąžinimo terminas – 2052 m. rugpjūčio 20 d., atsakovas kiekvieną mėnesį moka bankui apie 431 Eur kredito grąžinimo įmokas (1 t., b. l. 116-121). Taigi, vaiko išlaikymo dydis neturėtų ženkliai pabloginti atsakovo turtinės padėties, tapti jam nepakeliama našta, tokiu būdu didinant atsakovo įsiskolinimų apimtį.

27. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje teismas 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. K. po 275 Eur kas mėnesį, tokios laikino išlaikymo sumos prašė pati ieškovė. Spręstina, kad ieškovė iš esmės sutiko, jog teismo priteistas 275 Eur laikino išlaikymo dydis yra iš esmės pakankamas vaiko poreikiams patenkinti, kad atsakovas prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo papildomomis sumomis tiesioginio bendravimo su vaiku metu.

29. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, darytina išvada, kad šalių nepilnametės dukters K. K. poreikiams patenkinti tikslinga priteisti iš atsakovo išlaikymą dukteriai po 310 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. lapkričio 21 d.) iki dukters pilnametystės. Pažymėtina, kad atsakovas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, nepateikė į bylą jas pagrindžiančių įrodymų, kad teikti vaikui priteistiną išlaikymą kas mėnesį jam yra pernelyg sunku. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas patvirtino, kad sutinka teikti išlaikymą vaikui po 275 Eur kas mėnesį, taigi, priteistinas išlaikymas ženkliai nesiskiria nuo išlaikymo sumos, su kuria sutinka atsakovas, juo labiau, kad abiejų tėvų interesas yra pagal galimybes tenkinti ne pačius minimaliausius vaiko poreikius, tokiu būdu užtikrinant pilnavertį vaiko vystymąsi. Manytina, kad priteistina išlaikymo suma atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, garantuos būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas atkreipia dėmesį, jog tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris šios galimybės neturi, privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

30. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko K. K. 875 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį 2023 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesiais ir ½ dalį lapkričio mėnesio, t. y. už 3,5 mėnesius, skaičiuojant po 250 Eur kas mėnesį. Atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu, teigdamas, kad visą ieškovės nurodytą laiką jis neteikė išlaikymo nepilnametei dukteriai.

31. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 str.). CK 3.200 straipsnis išlaikymo atsiradimo prievolės momentą sieja ne su ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pateikimo teismui datą (momentą), o įrodinėtiną faktinę aplinkybę – momentą (konkrečią datą), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus.

32. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas pripažįsta, jog atsakovas 2023 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesiais ir ½ dalį lapkričio mėnesio neteikė nepilnametei dukteriai išlaikymo po 250 Eur kiekvieną mėnesį. Pats atsakovas sutiko su ieškovės nurodyta 875 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovei priteistinas iš atsakovo 875 Eur išlaikymo nepilnametei dukteriai K. K. įsiskolinimas.

33. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.

34. Teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tėvams geranoriškai nesusitarus, teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją ir labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.

35. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

36. Teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tėvams geranoriškai nesusitarus, teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją ir labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

37. Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitame nei tėvas ar motina mieste, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sunkiau, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.

38. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo nustatyti šio sprendimo 1 punkte nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. K. tvarką (1 t., b. l. 1-5). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo, kad vykimas iš (duomenys neskelbtini) pas dukterį į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) jam sukelia dideles kelionės išlaidas, todėl tikslinga nustatyti, kad vieną savaitgalį pati ieškovė atvežtų vaiką į jo gyvenamąją vietą. Vaiko paėmimas turėtų būti nustatytas 10.30-11 val., o grąžinimas – 18-18.30 val. Su likusia bendravimo tvarka jis sutinka (1 t., b. l. 109-111).

40. Atsakovas nurodė, kad jo tėvai yra senyvo amžiaus, tėvui – (duomenys neskelbtini) metai, motinai – (duomenys neskelbtini) metai, todėl vaikas, atvykęs į (duomenys neskelbtini), galėtų pasimatyti ir su seneliais. Tačiau 2024 m. liepos 30 d. posėdyje atsakovas patvirtino, kad jo tėvai yra aktyvūs, neblogos sveikatos, motina buvo su juo kartu automobiliu nuvykusi į (duomenys neskelbtini) pasimatyti su K. K., Spręstina, kad pats atsakovas gali užtikrinti nepilnametės dukters ir savo senyvo amžiaus tėvų susimatymą jiems priimtinu būdu. Pažymėtina, kad 2024 m. liepos 30 d. posėdyje atsakovas patvirtino, jog sutinka matytis su dukterimi kas antrą savaitgalį, norėtų dukterį pasiimti su nakvyne, nes jų santykiai šiltėja. Taip pat pasiimtų dukterį ir atostogų, ir švenčių dienomis. Išvadą duodančios institucijos atstovė paaiškino, jog nagrinėjamu atveju labai svarbu atstatyti ir stiprinti atsakovo tarpusavio ryšį su nepilnamete dukterimi, tad atsakovo ir vaiko bendravimas su nakvyne atitinka vaiko interesus, būtų greičiau atkurtas tarpusavio ryšys. Tiek su tėvu, tiek su atsakovo motina (senele) vaikas jaučiasi gerai, nejaučia bendravimo baimės. Atsakovas turi dėti didesnes pastangas bendrauti su vaiku, įskaitant ir bendravimą nuotolinio ryšio priemonėmis.

41. Ieškovė patvirtino, kad atsakovas gali neribotai bendrauti su vaiku ir nuotolinėmis ryšio priemonėmis, nes vaikas turi planšetę. Be to, per mokyklines atostogas atsakovas gali vaiką pasiimti į savo gyvenamąją aplinką. Planuojant vasaros atostogas, reiktų susiderinti prieš vieną mėnesį, o jei atostogos trumpos – prieš 7 dienas. Ieškovė sutiko, kad atsakovas pasiimtų vaiką gruodžio 31 d. 9 ar 11 val., o grąžintų į vaiko gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18 val. Gruodžio 26 d. gali pasiimti nuo 11 val. Žiemos atostogų metu netaikytinas bendravimo grafiko 4 punktas dėl bendros atostogų grafiko tvarkos. Atsakovas šiame sprendimo punkte išsakytai ieškovės siūlomai bendravimo tvarkai iš esmės neprieštaravo.

43. Nustatydamas atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką teismas taip pat atsižvelgia į CPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas, jog teismas, atsižvelgdamas į pareikštų reikalavimų pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su procesinių dokumentų dalyku ir pagrindu.

5) nelyginiais metais šv. Kalėdų antrąją dieną (nuo 11 val. iki 17 val.) ir Naujųjų metų šventę (nuo gruodžio 31 d. 11 val. iki sausio 1 d. 17 val.) vaikas praleidžia su tėvu, lyginiais metais šios dienos praleidžiamos su motina;

7) švenčių, atostogų grafikas turi pirmumo teisę prieš pagrindinį savaitgalių grafiką;

9) tėvas gali bendrauti su dukterimi ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų susitaria abu tėvai.