Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-88-324/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-31
Bylos Nr.: e2A-88-324/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Izolda Nėnienė, Edita Šliumpienė, Virginija Gudynienė
Ieškovas: A. V.
Atsakovas: E. V.
Trečiasis asmuo: Kauno miesto savivaldybės administracija

Civilinė byla Nr. e2A-88-324/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00005-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.4.3; 2.3.5.2.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.18.3

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei E. V. ir atsakovės E. V. priešieškinį ieškovui A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miestų vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. V. (toliau – ir ieškovas) teismo prašė: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl E. V. (toliau - ir atsakovės) kaltės; 2) nepilnamečių vaikų M. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. V., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau ir nepilnamečių vaikų, vaikų), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; 3) padalinti šalių santuokoje įgytą turtą: atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 4) nutraukus santuoką, ieškovui palikti prigimtinę V. pavardę, atsakovei pagal jos pasirinkimą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad yra dėl santuokos iširimo yra kalta atsakovė, kuri iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, dėl ko sutuoktinių bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsakovė ignoruoja ieškovo jausmus ir juos menkina, tyčiojasi ir žemina ieškovą, nesugeba vertinti jo pasiekimų, nuolat kritikuoja jį, pravardžiuoja ir šaukia. Atsakovė įžeidinėja ieškovo artimuosius ir draugus, kritikuoja ir gėdina ieškovą viešoje vietoje arba artimųjų aplinkoje, perdėtai viską kontroliuoja, sprendimus priima viena, nesitardama su ieškovu. Atsakovė siekia izoliuoti atsakovą nuo aplinkos, draudžia bendrauti su artimaisiais ar susitikti su draugais, sugadina arba išmeta ieškovui brangius daiktus, dalinasi ieškovo asmenine informacija su kitais, nerodo empatijos ir užuojautos. Dėl tokio atsakovės elgesio ir psichologinio smurto sutuoktiniai susvetimėjo.

3. Atsakovė priešieškiniu teismo prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti atsakovei iš ieškovo 2 000 Eur dydžio neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės; 3) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-244-752/2016 nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą, jį padidinant iki 500 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti atsakovę; 4) nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais: ieškovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja paskutinį kiekvieno mėnesio savaitgalį, vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 valandos; vasaros atostogų metų ieškovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja nepertraukiamai 15 kalendorinių dienų apie atostogas informuodamas vaikų motiną (atsakovę) elektroniniu paštu arba sms žinute prieš 2 savaites iki planuojamų atostogų pradžios; 5) po santuokos nutraukimo automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti ieškovei asmeninės nuosavybės teise; 6) po santuokos nutraukimo prievolę grąžinti 437 Eur išmokos vaikui permoką Kauno miesto savivaldybės administracijai po santuokos nutraukimo palikti solidaria šalių prievole, nustatant, jog už šios prievolės vykdymą yra atsakingas ieškovas, o jam nevykdant šios prievolės ir dėl to atsakovei patyrus nuostolių, ieškovas tokius nuostolius privalės atlyginti atsakovei per 5 darbo dienas nuo pareikalavimo atlyginti nuostolius; 7) nepriteisti šalims vienai iš kitos išlaikymo; 8) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę V. pavardę; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad ieškovo deklaratyvūs pareiškimai neįrodo atsakovės kaltės dėl santuokos nutraukimo, jos kaltė negali būti preziumuojama. Ieškovas faktiškai su šeima negyvena nuo (duomenys neskelbtini), kai išvyko į užsienį, o į Lietuvą aplankyti šeimos grįžta kartą ar du per metus. Ieškovas slepia savo gyvenamąją vietą nuo atsakovės ir vaikų, nepalaiko ryšių su vaikais ir yra visiškai apleidęs šeimą. (duomenys neskelbtini) gimus sūnui sutuoktiniai sutarė, kad ieškovas dirbs ir išlaikys šeimą, o atsakovė rūpinsis sūnaus auginimu, maisto gaminimu ir buities reikalais, tačiau ieškovui sunkiai sekėsi su darbais, paskutinis darbas prieš išvykimą į Norvegiją buvo prastai apmokamas. Prieš ieškovo išvykimą dirbti į Norvegiją sutuoktiniai planavo, kad ieškovas užsidirbs pinigų šeimos būsto įsigijimui, kadangi nuo pat santuokos sudarymo šeima gyveno ieškovo motinai priklausančiame bute. Jai laukiantis dukters E. 2014 m. ieškovas visiškai nesirūpino jos, kaip nėščios moters, sveikata, nebuvo net atvykęs į namus. Sužinojusi, kad jos sutuoktinis turi meilužę, atsakovė patyrė didelį stresą, todėl nėščiai teko lankytis ligoninėje, bijojo prarasti vaiką. Kai gimė dukra, ieškovas išvyko į Norvegiją ir paliko 6 savaičių kūdikį ir 4 metų berniuką tik su atsakove. Nuo to laiko ieškovas nesirūpina atsakove ir vaikais. Su ieškovu norėjo skirtis dar 2016 m., tačiau gyveno viena su dviem vaikais ieškovui priklausančiame bute ir bijojo likti be būsto. Ji gavo elektroninį laišką iš M. F. (sutuoktinio meilužės), kuriame ši nurodė atsakovei palikti savo vyrą ramybėje, nes dabar jis su ja. Ieškovas nedėjo pastangų išsaugoti tarpusavio santykius, apleido šeimą, buvo neištikimas, todėl yra pagrindas nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės. Atsakovė neturtinę žalą patyrė dėl ieškovo aplaidaus ir nelojalaus elgesio tęstinumo, nuolatinio ignoravimo ir pažeminimų, jis naudojo prieš ją psichologinį ir ekonominį smurtą. Ieškovas gyvena Norvegijoje su savo meiluže ir dviem jos vaikais, o savo vaikais nepasirūpina. Ši aplinkybė atsakovę labai skaudina, kadangi prieš planuojant antrą vaiką ieškovas leido atsakovei puoselėti lūkesčius, jog šeimos neapleis ir nepaliks. Atsakovė yra skolinga 437 Eur Kauno miesto savivaldybės administracijai. Išmokos permoka susidarė dėl ieškovo kaltės, kadangi ieškovas nuo 2014 m. susitvarkė dokumentus Norvegijoje vaikų pinigų gavimui, tačiau šią informaciją nuo atsakovės nuslėpė.

Atsiliepimas

5. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Jo gyvenamosios ir darbo vietos adresai atsakovei buvo žinomi, ji siuntė laišką ieškovo darbdaviui dėl jo atleidimo. Jis nėra nusišalinęs nuo šeimos, nes teikė išlaikymą. Nesutinka su priešieškinio teiginiais, kad santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės ar nesirūpinimo šeima, kadangi santuoka iširo (duomenys neskelbtini), kuomet atsakovė ieškovą melagingai apkaltino smurtu ir grasinimais nužudyti, vėliau kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, rašė laiškus darbdaviui, kad ieškovą atleistų iš darbo. Santuoka iširo ne dėl jo kaltės, todėl neturtinės žalos priteisimas negalimas. Atsakovė neturtinės žalos reikalauja melagingais argumentais, esą ieškovas ją paliko su ką tik gimusia mergaite, nors žino ieškovo išvykimo į Norvegiją priežastis. Nesutiko su priešieškinio reikalavimu padidinti išlaikymą vaikams nuo 250 Eur iki 500 Eur, nes vaikų poreikiams sutuoktiniai tiek pinigų niekuomet neskyrė ir neturėjo galimybės skirti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo numeris (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo kaltės. Po santuokos nutraukimo atsakovei paliko santuokinę pavardę V., o ieškovui prigimtinę pavardę V.. Atsakovei iš ieškovo priteisė 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-244-752/2016 priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. V. po 450 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuos vaiko motina. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-244-752/2016 priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai E. V. po 450 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuos vaiko motina. Nustatė ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi M. V. ir su nepilnamete dukra E. V.: ieškovas su nepilnamečiais vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis (programomis „skype“, „viber“, ir pan., telefonu) bendrauja kiekvieną sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Vasaros atostogų metu ieškovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja nepertraukiamai 15 kalendorinių dienų, apie atostogas informuodamas vaikų motiną elektroniniu paštu arba trumpąja sms žinute prieš dvi savaites iki planuojamų atostogų pradžios. Priteisė atsakovei kilnojamąjį turtą – transporto priemonę BMW 525 D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur vertės. Nustatė, kad 473 Eur prievolė trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai yra solidari ieškovo ir atsakovės prievolė. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 37,51 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo valstybei 126 Eur žyminio mokesčio.

7. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas atsakovės kaltę įrodinėja tuo, jog atsakovė buvo nelojali jam, jo negerbė ir nepalaikė, žemino dėl jo etninės kilmės, dėl to, kad gauna nepakankamai dideles pajamas; siekdama, kad jis prarastų darbą Norvegijoje, šmeižė jį darbdaviui; atsakovei melagingai pranešus apie smurtą šeimoje, jis dvi paras buvo sulaikytas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, byloje atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato, nepateikė jokių objektyvių įrodymų nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. 2021 m. balandžio 6 d. teismo posėdyje ieškovo advokatas nurodė, kad ieškovas neteiks jokių papildomų įrodymų apie atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo. Teismas sprendė, kad ieškovo paaiškinimai nėra pakankamas įrodymas konstatuoti buvus aplinkybes, kuriomis ieškovas įrodinėja atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo, todėl atmetė ieškinio reikalavimą dėl atsakovės pripažinimo kalta dėl santuokos iširimo. Teismas akcentavo, kad ieškovas į bylą nėra pateikęs objektyvių įrodymų, paneigiančių atsakovės nurodytas aplinkybes dėl ieškovo kaltės. Sprendė, jog atsakovė dėjo pastangas išsaugoti šeimą, tuo tarpu į bylą nėra pateikta duomenų, kad tokias pastangas būtų dėjęs ir ieškovas. Priešingai, ieškovas savo elektroniniuose laiškuose atsakovei prašė sutuoktinės palikti jį ramybėje, kadangi sutuoktinės nebemyli. Atsakovės pateiktas 2015 m. kovo mėnesio susirašinėjimas tarp šalių bei aviabilietai patvirtina, jog ieškovas, grasindamas skyrybomis, kategoriškai nesutiko, kad atsakovė 2015 m. kovo mėnesį atskristų jo aplankyti į Norvegiją. Kauno apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2015 m. vasario 27 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog ieškovas pareigūnams nurodė savo adresą, tačiau nesutiko, kad informacija apie jo buvimo vietą Norvegijoje būtų kam nors perduota. Teismas sprendė, kad tai patvirtina atsakovės poziciją, jog ieškovas 2015 m. pradžioje slėpė nuo sutuoktinės savo gyvenamąją vietą Norvegijoje. 2021 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje ieškovas patvirtino, kad atsakovės į bylą pateiktos fotonuotraukos, kuriomis ji įrodinėja ieškovo neištikimybę, yra gautos iš jo asmeninio kompiuterio. Teismas vertino, kad atsakovės pateiktų įrodymų visuma patvirtina jos įrodinėjamą aplinkybę apie ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo. Teismas konstatavo, kad ieškovas pažeidė sutuoktinio pareigas (lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima), todėl šalių santuoką nutraukė dėl ieškovo kaltės. Nustačius, kad šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas dėl ieškovo kaltės, padarė išvadą, kad atsakovė dėl ieškovo kaltų veiksmų patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, pažeminimu. Teismas sprendė, kad į bylą pateikti 2015 m. kovo 9 d. bei 2015 m. rugpjūčio 14 d. medicininiai dokumentai patvirtina atsakovės nurodomas aplinkybes sveikatos sutrikimus, atsiradusius dėl emocinių išgyvenimų.

8. Teismas sprendė, kad į bylą pateikti įrodymai pagrindžia, jog nuo 2016 m. liepos mėnesio šalių vaikų poreikiai yra išaugę, t. y. vaikai pradėjo lankyti mokyklą, todėl reikėjo pirkti visas reikiamas mokymo priemones, įrengti mokymosi vietą namuose, pritaikant ją ir nuotoliniam vaikų mokymui, kuris taikytas karantino metu, mokėti rinkliavas ugdymo reikmėms, sumokėti už mokamus vaikų lankomus būrelius. Abiem šalių vaikams po 2016 m. birželio 27 d. teismo nutarties priėmimo yra diagnuozuoti lėtiniai susirgimai, kurių gydymui bei profilaktikai reikalingos papildomos lėšos. Per šį laikotarpį išaugo prekių bei paslaugų kainos, todėl padidėjo išlaidos vaikams. Teismas pažymėjo, kad ieškovas iš esmės neginčijo atsakovės nurodytų vaikų poreikių dydžio ir neteikė juos paneigiančių įrodymų bei savo skaičiavimų. Teismas sprendė, kad 500 Eur per mėnesį suma būtų pakankama šalių vaikų poreikių patenkinimui. Pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog atsakovė su šalių vaikais panaudos pagrindais gyvena bute, kuris priklauso ieškovo motinai, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, jog vaikams gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų. Priešieškinyje nurodoma, kad po santuokos nutraukimo gali tekti iš šio būsto išsikraustyti, todėl vaikų poreikiai padidės, nes susidarys išlaidos būsto nuomai bei komunaliniams mokesčiams apmokėti. Įvertinęs valstybės įmonės Registrų centras informaciją, kad šalys jokio nekilnojamojo turto (įskaitant gyvenamąsias patalpas) neturi, sutiko su atsakove, kad apskaičiuojant vaikų poreikius į juos reikia įtraukti būsto nuomos ir jo išlaikymo išlaidas, yra pagrįsti. Sprendė, jog trijų asmenų šeimai būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams sumokėti protinga suma būtų 450 Eur per mėnesį, kiekvienam iš šalių vaikų tenkanti šių išlaidų dalis sudarytų po 150 Eur.

9. Teismas nustatė, kad atsakovė nedirba, augina šalių vaikus, nuo 2016 m. sausio 1 d. draudžiamųjų pajamų negavo. Atsakovė yra darbingo amžiaus, nepateikė jokių duomenų apie tai, jog turėtų būti priskirta socialiai remtinų ar nedarbingų asmenų grupei. Ieškovo turtinė padėtis yra gera, jis gauna pakankamai dideles pajamas iš darbo santykių. 2021 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje ieškovas patvirtino, kad jo valandinis darbo užmokestis yra 22 Eur/val., darbo savaitė 37,5 val., dirba apmokamus viršvalandžius. Teismas sprendė, kad ieškovo vidutinės pajamos per mėnesį sudaro 3 200 Eur.

10. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019 m. sausio 4 d. raštas Nr. 62-5-18 patvirtina, kad atsakovės prašymas skirti šalių vaikams išmokas nebuvo tenkintas dėl to, jog tokia išmoka nuo 2014 m. gruodžio 1 d. yra mokama ieškovui Norvegijoje, kuriai priklauso pirmumo teisė mokėti tokią išmoką. Teismas pažymėjo, kad ieškovas keletą kartų teismo buvo įpareigotas pateikti objektyvius duomenis, patvirtinančius jo įrodinėjamą aplinkybę, kad minėtos išmokos Norvegijoje negauna, tačiau tokie duomenys nebuvo pateikti. Teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas minėtas išmokas gauna. Net darant prielaidą, kad ieškovas, nesant jokių objektyvių pateisinamų priežasčių, dėl šių išmokų gavimo nesikreipia į Norvegijos atsakingas institucijas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vaikų poreikiai proporcingai valstybės mokamos išmokos dydžiui (Lietuvos Respublikoje – 70 Eur per mėnesį vienam vaikui) turėtų būti tenkinami to iš tėvų, kuris vienasmeniškai nusprendė nepasinaudoti valstybės skiriama finansine parama šeimoms, auginančioms vaikus. Teismas iš ieškovo priteisė po 70 Eur per mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui. Įvertinęs šalių vaikų poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas ir tai, kad šalių vaikus augina atsakovė, kuriai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo abiem tėvams tenkančio išlaikymo lygių dalių principo. Konstatavo, kad ieškovas yra pajėgus teikti savo vaikams išlaikymą kiekvienam po 450 Eur per mėnesį, kadangi sumokėjus už būstą Norvegijoje (650 Eur) ir išlaikymą vaikams (900 Eur), ieškovui liekanti suma 1 650 Eur būtų pakankama jo pragyvenimui. Atsakovas yra darbingo amžiaus, nepateikė jokių duomenų apie tai, jog turėtų būti priskirtas socialiai remtinų ar nedarbingų asmenų grupei. Teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę uždirbti ir gauti didesnes pajamas vaikams išlaikyti. Siekiant užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, nepažeidžiant išlaikymą teikiančių tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaiko ir tėvų protingų turtinių interesų pusiausvyrą, teismas priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikams padidinimo tenkino iš dalies, padidino Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-244-752/2016 šalių vaikams priteistą išlaikymo dydį iki 450 Eur kiekvienam.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį, kuria teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, ir priimti naują sprendimą - pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; panaikinti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį, kuria iš ieškovo nepilnamečiams vaikams M. V. ir E. V. priteistas po 450 Eur išlaikymas, ir priimti naują sprendimą - priteisti iš ieškovo šių vaikų išlaikymui po 300 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; panaikinti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį, kuria iš ieškovo buvo priteista 1000 Eur neturtinė žala, ir priimti naują sprendimą – šį priešieškinio reikalavimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismo argumentai nepatvirtina sutuoktinių pareigų pažeidimo iš esmės ir ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo. (duomenys neskelbtini) gimus vaikui, ieškovas buvo registruotas darbo biržoje, 2010 m. lapkričio mėnesį iš atsakovės tėvo gavo pasiūlymą važiuoti uždarbiauti į Norvegiją per jo draugo bendrovę UAB (duomenys neskelbtini). Jis 2011 m. sausio mėnesį išvyko dirbti į Norvegiją, atsakovė tam neprieštaravo, jis Norvegijoje praleisdavo 3 mėnesius ir grįždavo 1 mėnesiui į Lietuvą. Taip dirbo iki 2014 metų, kol UAB (duomenys neskelbtini) buvo sutarę su Norvegijos bendrove (duomenys neskelbtini) dėl darbuotojų skolinimo. Nutraukus darbuotojų skolinimo sutartį, bendrovė (duomenys neskelbtini) ieškovui pasiūlė nuolatinį darbo kontraktą. Toks sprendimas papiktino atsakovę, nes ji ir jos tėvas nebeturėjo įtakos valdant ieškovo finansus ir darbo grafikus, todėl atsakovė 2014 metais pradėjo dėti pastangas, kad jis daugiau nebevažiuotų į Norvegiją, šeimoje prasidėjo nesutarimai, pykčiai. Atsakovė parašė pareiškimą apie atsakovo dingimą, nors prieš kelias dienas susirašinėjo su juo elektroniniu būdu ir kalbėjosi telefonu. 2015 m. birželio mėnesį jam atvykus iš Norvegijos atostogų į Lietuvą, atsakovė sukėlė skandalą, iškvietė savo tėvą ir brolį į šalių butą, jie užpuolė ieškovą ir sumušė, atsakovė iškvietė policiją ir parašė pareiškimą dėl neva atsakovo grasinimų ją ir vaikus pakarti. Atsakovas buvo 2 paroms sulaikytas, teko pasirašyti dėl neišvykimo iš Lietuvos, prisistatyti į policijos komisariatą kiekvieną penktadienį ir neiti iš namų po 21 val., nesiartinti prie atsakovės ir vaikų. Vėliau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesant jo kaltės įrodymų. Po šio incidento ieškovas susirinko daiktus ir išvyko į Norvegiją. Jam išvykus, atsakovė pradėjo siuntinėti atsakovą įžeidžiančius laiškus jo darbdaviui, reikalaudama atleisti ieškovą iš darbo. Atsakovė blokavo jo pastangas bendrauti su vaikais blokuodama jo telefono numerį ir rašydama pareiškimus policijai dėl atsakovo skambučių jai. Vėliau ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, teismas priėmė sprendimą ir šį klausimą išsprendė, nors atsakovas jau tuomet siūlė nutraukti šalių santuoką bendru sutarimu. Po 2015 m. vasaros įvykių ieškovas neturėjo galimybės aplankyti savo vaikų, nes galėjo vėl būti sulaikytas atsakovei melagingai pranešus apie jo smurtavimą ir t.t. Taigi ieškovas stengėsi dėl savo šeimos, vyko į svetimą šalį uždarbiauti. Su atsakove buvo sutarta, jog, kol atsakovė atvyks gyventi, jis vyks dirbti vienas. Ieškovo adresas ir darbovietė atsakovei nuo 2015 m. buvo žinomai, todėl nepagrįstos teismo išvados, kad jis slėpė savo gyvenamąją vietą nuo atsakovės. Tai paneigia civilinės bylos medžiaga, o deklaratyvūs argumentai, kad atsakovas apleido savo vaikus ir šeimą, prieštarauja faktinei situacijai – savo vaikus ieškovas visuomet išlaikė, jiems pinigus siuntė nepaisant šalių santykių, priešingų įrodymų byloje nėra. Elektroninio laiško vertinimas atsiejant nuo konteksto, nesigilinant į susidariusią situaciją, reiškia, jog teismas nevertino bylos įrodymų visumos, o kai kuriems duomenims suteikė svaresnę įrodomąją galią, pažeidžiant įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Byloje nėra nei vieno leistino įrodymo, kuris patvirtintų ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo.

11.2. Teismas nevertino, kad šalių santuoka iširo tik dėl atsakovės kaltės bei jos ūmaus būdo, kadangi būtent pati atsakovė nesiekė sukurti visavertės šeimos, jai niekas niekada neįtikdavo, iškilus sunkumams į šeimos santykius kišdavosi atsakovės šeima, ypač tėvas. Šalių santuokos iširimą labiausiai ir įtakojo atsakovės tėvo kišimasis. Atsakovės šeima nevengdavo vis pamokyti savo suaugusią dukrą, tokiu būdu iš atsakovės pusės nebeliko meilės, pagarbos ieškovui kaip vyrui ar vaikų tėvui, atsakovė tapo ūmi, buvo viskuo nepatenkinta, Visus santuokos metus atsakovas buvo šalia, kai iškildavo sunkumai, stengdavosi suprasti ir pateisinti savo sutuoktinės poelgius, dėl šeimos geresnio gyvenimo netgi emigravo, tačiau vėliau darėsi akivaizdu, kad nesutampa jų charakteriai, skiriasi požiūris į gyvenimą, interesai. Pareiškimų rašymas policijai, išlaikymo prisiteisimas santuokoje rodo, jog atsakovė per visus santuokos metus niekuomet nesistengė ieškovo suprasti. Toks nenormalus šeimyninis gyvenimas ir įtakojo šalių santuokos iširimą.

11.3. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė dėl ieškovo kaltų veiksmų patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, pažeminimu. Atsakovės pateikti 2015 m. kovo 9 d. bei 2015 m. rugpjūčio 14 d. medicininiai dokumentai nepatvirtina, jog sveikatos sutrikimai atsirado būtent dėl santuokos iširimo. Neturtinės žalos priteisimas negalimas ir dėl to, kadangi santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Atsakovė neįrodė, kad ieškovo veiksmai sukėlė jai dvasinius išgyvenimus, skausmą, pažeminimą bei kitus neigiamus išgyvenimus. Nors atsakovė žinojo jo išvykimo į Norvegiją priežastis, neturtinės žalos reikalauja motyvuodama melagingais argumentais, esą ieškovas ją paliko su ką tik gimusia mergaite. Šalių santuoka nutrūko jau seniai, dėl santykių iširimo didžiąja dalimi prisidėjo pati atsakovė bei jos šeima, tėvai, todėl neturtinė žala iš ieškovo atsakovės naudai negali būti priteista.

11.4. Teismas neteisingai apskaičiavo vaikų poreikiams reikalingas išlaidas, neteisingai įvertino ieškovo turtinę padėtį. Atsakovė priešieškiniu reikalavo nepagrįstos, per didelės sumos vaikų išlaikymui, kurios niekuomet tam neskyrė. Atsakovė nurodo didesnes išlaidas vaikų būtiniems poreikiams, negu ji gauna per mėnesį pajamų. Ji nedirba, per visą laikotarpį negavo jokių pajamų, jokio turto neturi.

11.5. Ieškovas neneigia, jog vaikai yra alergiški, tačiau kiekvienam vaikui teismo priteista suma po 450 Eur per mėnesį jam yra nepakeliama našta. Be to, teismas į išlaikymo sumą įkalkuliavo ir būsto išlaikymo išlaidas, nors atsakovė su vaikais gyvena ieškovo tėvų bute ir komunalinius mokesčius moka ieškovas. Atsakovė jokių kvitų ar kitokio pobūdžio įrodymų nepateikė.

11.6. Ieškovas nuo 2017 m. lapkričio mėn. dirbo bendrovėje (duomenys neskelbtini), tačiau įmonė užsidarė ir iki 2018 m. vasario mėn. jis buvo bedarbis, tada įsidarbino (duomenys neskelbtini) įmonėje ir gavo 220 kronų per val. iki mokesčių atlygį, jis dirba 37,5 val. per savaitę. Jo mėnesio pajamos prieš mokesčius yra 33 000 kronų arba 3 347 Eur, tačiau atskaičius mokesčius (30 proc.) jam lieka apie 2 500 Eur per mėnesį suma. Ieškovas 2018 m. pakeitė savo gyvenamąją vietą, už kurią moka 8500 kronų arba 862 Eur per mėnesį. Sumokėjus nuomos mokesčius, jam per mėnesį lieka apie 1 600 Eur, iš kurių patiria kuro išlaidų, moka mokesčius ir t.t. Ieškovas jokio turto neturi, todėl teismo priteista 900 Eur suma vaikų išlaikymui per mėnesį ieškovui yra nepakeliama našta net ir gyvenant bei dirbant Norvegijoje.

11.7. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad šalys nei 2015 metais, nei šiuo metu ne tik neskyrė savo vaikų išlaikymui 1 000 Eur kas mėnesį, kai kada jos neturėjo galimybės skirti ir 500 Eur kas mėnesį. Šalių turtinė padėtis nėra gera, leidžianti užtikrinti tik minimalius būtinus vaikų poreikius (būtinas vaikams vystytis sąlygas).

Atsiliepimas

12. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12.1. Teismo sprendimas buvo priimtas (duomenys neskelbtini), jis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Ieškovas apeliacinį skundą pateikė 2021 m. lapkričio 8 d., pasibaigus skundžiamo sprendimo apskundimo terminui.

12.2. Ieškovas klaidina teismą ir pateikia galimai melagingus parodymus. Ieškovas 2021 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje žodžiu nurodė savo atlyginimą, galimai mažesnį nei gaunamą. Jis nepateikė jokių įrodymų apie gaunamą atlyginimą, pateikė tik pajamų deklaracijas. Ieškovas nepateikė įrodymų apie vaikų pinigus, kuriuos Norvegijoje jis gauna nuo 2014 m. gruodžio 1 d. Tai patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus raštas Nr. 62-5-18, tačiau vaikų pinigai nebuvo skirti vaikams. Lietuvoje atsakovei vaikų išmokos nebuvo skirtos, kadangi juos gauna ir naudoja ieškovas, o tai pažeidžia vaikų interesus. Norvegijoje mažiausia pinigų suma būtų 104 Eur už vaiką per mėnesį.

Šalies argumentai

12.3. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad civilinėje byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris leistų teismui daryti išvadas apie jo kaltę dėl santuokos iširimo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas pažeidė sprendime nurodytas sutuoktinio pareigas ir patenkino atsakovės reikalavimą atlyginti neturtinę žalą.

12.4. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė blokavo ieškovo pastangas bendrauti su vaikais. Byloje pateikti įrašai iš policijos patvirtina, kad buvo skambinama naktimis, ieškovas su meiluže tyčiodavosi, juokdavosi. Atsakovė dėl to patyrė didelį stresą ir išgyvenimus, likusi viena su dviem mažais vaikais, mergaitei buvo vos keli mėnesiai. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad šalių vaikas skambino ieškovui, tačiau jis niekada neatsakydavo telefonu vaikui, su juo nebendraudavo, todėl vaikas siųsdavo liūdnus veidelius ir labai stipriai išgyveno. Teismo posėdžiuose buvo minėta, kad ieškovas visiškai nenori bendrauti su vaikais, tam nededa jokių pastangų.

12.5. Nepagrįstas teiginys apie susitarimą, kad, kol atvažiuos atsakovė, ieškovas vyks dirbti vienas. Byloje taip nėra pasakyta. Šalys buvo sutarusios, jog ieškovas dirbs Norvegijoje ir parveš atlyginimą. Jis dirbdavo po kelis mėnesius Norvegijoje ir po to tiek pat būdavo Lietuvoje. Ieškovui buvo siūlomas ir darbas Lietuvoje, tačiau jis nesutiko. Jokio turto ieškovas neuždirbo, didelė dalis pinigų buvo išleisti jo gastrolėms ir baliams, tai parodo ir jo rašytos žinutės (dokumento Nr. DOK-47811 7 priedas). Kol atsakovė laukėsi dukros, ieškovas apskritai nenorėdavo grįžti į Lietuvą, nekeldavo telefono, ignoruodavo atsakovę, tik vėliau ji sužinojo, kad ieškovas turėjo kitą moterį, su kuria linksminosi. Ieškovas gyveno dvigubą gyvenimą ir tai slėpė nuo savo šeimos. Atsakovė 2015 m. vasario mėnesį kreipėsi į policiją inicijuodama ieškovo, kaip dingusio be žinios, paiešką, kuri buvo nutraukta 2015 m. vasario 27 d., nustačius ieškovo buvimo vietą Norvegijoje. Kauno apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2015 m. vasario 27 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog ieškovas pareigūnams nurodė savo adresą, tačiau nesutiko, kad informacija apie jo buvimo vietą Norvegijoje būtų kam nors perduota (dokumento numeris DOK-16781 priedai). Tuo metu ieškovas jau gyveno pas kitą moterį, todėl ir slėpė savo gyvenamąją vietą.

12.6. Ieškovas 2021 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje pats patvirtino, kad gauna vidutiniškai 3 200 Eur per mėnesį. Prie ieškovo gaunamos 3200 Eur atlyginimo sumos nėra priskaičiuotos vaikų išmokos (apie 208 Eur), kurias jis gauna iš Norvegijos. Ieškovas teismo posėdyje yra nurodęs, kad jo atlyginimas padidėjo 200 Eur. Ieškovo siūloma mokėti vaikų išlaikymo suma yra neadekvati.

12.7. Atsakovė įrodymais pagrindė vaikų poreikius. Ieškovas 2021 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje pažadėjo, kad naujiems mokslo metams vaikams skirs pinigų, tačiau jis neprisidėjo prie vaikų mokslų. Šalių dukra pradėjo eiti į pirmą klasę, todėl atsakovė turėjo nupirkti visas priemones, uniformą, mokyklinius baldus. Teko skolintis pinigų iš tėvų, senelių.

12.8. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas į išlaikymo sumą įkalkuliavo ir būsto išlaikymo išlaidas. Ieškovas 2021 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje į vaiko teisių apsaugos atstovės klausimą, kas sumoka už butą, nurodė, kad jis nemoka už butą, nes už jį moka jo tėvai; nežinojo, kiek yra mokama už butą. Ieškovo tėvai šalių šeimai leido gyventi jų bute ir už jį mokėjo, kadangi ieškovei su dviem vaikais buvo neįmanoma išgyventi, tačiau po santuokos nutraukimo iš šio būsto gali tekti išsikraustyti, todėl vaikų poreikiai padidės, kadangi susidarys išlaidos būsto nuomai bei komunaliniams mokesčiams apmokėti.

12.9. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad 2018 metais pakeitė savo gyvenamąją vietą – procesiniuose dokumentuose (ir apeliaciniame skunde) jis nurodė savo senąjį adresą, kuriame gyvena su meiluže.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

15. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo šalių santuoka nutraukta dėl ieškovo kaltės ir iš jo priteistas atsakovei neturtinės žalos atlyginimas, padidintas iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymo dydis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus - Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-175-894/2021 dalį, Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus raštą, atsakovo apeliacinio skundo dalį, dokumento dalį ne lietuvių kalba.

Žemesnės instancijos teismas

17. Kauno apygardos teisme 2022 m. sausio 18 d. gautas ieškovo prašymas priimti į bylą naujus įrodymus - darbo sutartį, sudarytą 2018 m. rugpjūčio 1 d., algalapį, išduotą 2021 m. gegužės 21 d., nuomos sutartį, atnaujintą 2019 m. rugpjūčio 20 d.

18. Kauno apygardos teisme 2022 m. vasario 1 d. gauta atsakovės nuomonė dėl ieškovo pateiktų naujų įrodymų, kuria prašoma nepriimti ieškovo pateiktų naujų įrodymų. Atsakovė kartu su nuomone pateikė naujus įrodymus – dalį dokumento ne lietuvių kalba, dalį atsakovo teikto apeliacinio skundo, ieškovo sąskaitų išrašus, elektroninius laiškus, dalį Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus rašto.

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

20. Apeliacinės instancijos teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi įpareigojo ieškovą pateikti duomenis apie gautus vaikų pinigus Norvegijoje nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d., turimų sąskaitų išrašus nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iki 2020 m. sausio 2 d., duomenis apie gaunamas pajamas; 2020 m. liepos 2 d. nutartimi paaiškino šalims, kad jos turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, atsikirtimus ir pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai rengiantis bylą nagrinėti teisme; 2020 m. rugsėjo 29 d. protokoline nutartimi nustatė ieškovo atstovui 10 dienų terminą (iki 2020 m. spalio 9 d.) pateikti aktualius duomenis apie ieškovo gaunamą darbo užmokestį nuo 2019 m. sausio mėnesio bei turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą; 2021 m. lapkričio 24 d. protokoline nutartimi nustato 1 mėn. terminą pateikti duomenims apie tai, kad ieškovas neturi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, sąskaitų kitose valstybėse, išskyrus Lietuvą, objektyvius duomenis apie tai, ar gavo ir, jei gavo, išsamią informaciją, iš ko ir kiek gavo vaikų pinigų Norvegijoje nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d.; jei negavo, pateikti objektyvius duomenis apie tai; 2021 m. balandžio 19 d. protokoline nutartimi ieškovas pakartotinai įpareigotas per vieno mėnesio terminą pateikti dokumentus, kuriuos 2021 m. balandžio 6 d. teismo posėdžio metu buvo įpareigotas pateikti ieškovo atstovas advokatas, t. y. dokumentus, patvirtinančius ieškovo poziciją, kad išmokos už vaikus Norvegijoje jis negauna, o taip pat dokumentus apie ieškovo Norvegijoje gaunamas pajamas.

21. Ieškovas 2020 m. spalio 9 d. prašymu prašė teismo pratęsti teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. protokoline nutartimi nustatytą 10 dienų terminą papildomam 14 dienų laikotarpiui, kadangi jis gyvena Norvegijoje ir jam reikia kreiptis į atitinkamas Norvegijos institucijas dėl dokumentų gavimo bei šių dokumentų išvertimo į lietuvių kalbą, tačiau su 2020 m. spalio 23 d. pranešimu pateikė tik 2014-2017 metų mokesčių deklaracijas (su vertimais į lietuvių kalbą); sąskaitos išrašus (dokumentas išduotas lietuvių kalba). Ieškovas 2020 m. gruodžio 22 d. prašymu teismo prašė pratęsti teismo 2020 m. lapkričio 24 d. protokoline nutartimi nustatytą mėnesio terminą papildomam 1 mėnesio laikotarpiui dėl to, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas iki 2020 m. gruodžio 31 d. 24:00 val., ieškovas A. V. yra Norvegijoje, todėl reikia daugiau laiko dokumentams pateikti bei jų vertimams atlikti.

22. Atsižvelgus į tai, kad ieškovo pateikti nauji įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui sprendžiant bylą iš esmės, kad jo nurodyti argumentai apie negalėjimą šių dokumentų pateikti anksčiau, nes gyvena užsienyje (paminėtina, kad dokumentai išduoti jo darbdavio ar būsto nuomotojo Norvegijoje), nelaikytini svarbia priežastimi, pateisinančia pavėluotą dokumentų pateikimą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisako priimti atsakovės pateiktus naujus įrodymus – Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-175-894/2021 dalį, Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus raštą, atsakovo apeliacinio skundo dalį, ieškovo sąskaitų išrašus, kadangi šie dokumentai byloje yra byloje, o kiti dokumentai pateikti ne lietuvių kalba.

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo ir neturtinės žalos

23. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

24. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

25. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 77 punktas) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 38 punktas), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.

26. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad šalių sutarimu nuo 2010 m. ieškovas uždarbiavo Norvegijoje, o atsakovė rūpinosi šeimos buitimi ir vaikais. Nėra ginčo dėl to, kad iki 2014 m. lapkričio ieškovas dirbdavo tris mėnesius, po to vienam mėnesiui grįždavo į Lietuvą. (duomenys neskelbtini) šalims gimus dukrai, ieškovas į Norvegiją išvyko, kai kūdikiui sukako šešios savaitės. Apeliantas nepateikė objektyvių įrodymų apie ieškovės nesutikimą dėl tolesnio uždarbiavimo Norvegijoje ir jos dėtas pastangas užkirsti tam kelią. Byloje išreikšta atsakovės pozicija patvirtina tik tai, kad ji prieštaravo pernelyg ankstyvam, jos teigimu, sutuoktinio išvykimui po mergaitės gimimo, kai jai labiausiai reikėjo jo pagalbos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių šalys nepasiekė bendro susitarimo dėl ieškovo išvykimo laiko, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

27. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad byloje nėra nei vieno leistino įrodymo, kuris patvirtintų ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo. Tai, kad išvykęs uždarbiauti į Norvegiją ieškovas atsiribojo nuo sutuoktinės ir šeimos, kategoriškai neleisdamas nei atsakovei, nei vaikams pas jį atvykti net ir nusipirkus lėktuvo bilietą, patvirtina jo nesutikimas pranešti kam nors savo gyvenamosios vietos adresą (tai matyti iš Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2015 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. 3IT-2609/15 nutraukti ikiteisminį tyrimą), šalių susirašinėjimas el. laiškais ir žinutėmis. 2015 m. kovo 4 d. el. laiške atsakovei jis parašė: „Aš tau dar kartą sakau jokių skridimų. Atskrisi iškart skyrybos“, „iškart vaikų teisių inspekcijai parašau kad numetus vaikus valkiojies po norwegijas“. Į atsakovės laišką „Ačiū kad taip atsidėkoji už 5 m darbą...lauksiu tavęs buckis“ ieškovas atsakė: “Parašiau aiškiai, kaip bus. Nori skrisk tavo reikalas“. 2015 m. kovo 5 d. ieškovas atsiuntė atsakovei žinutę: „Aš tikrai nevažiuosiu tavęs pasitikti ir apgyvendinti taipogi neturiu kur. Viskas“ (šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neturėjimą kur gyventi paneigia į bylą pateikta ieškovo būsto Norvegijoje nuomos sutartis).

28. Ieškovas 2015 m. birželio 23 d. atsakovei parašė: „Uždirbu labai gerai bet jums neduosiu. Man irgi kainuoja viskas kelionės atostogos išeiginės, o tu negausi nei cento iš manęs daugiau“. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tai paneigia apelianto teiginius apie atsakovės kreipimąsi dėl išlaikymo vaikams priteisimo gyvenant santuokoje, kaip jos kaltės dėl šeimos iširimo įrodymą, nesistengiant ieškovo suprasti.

29. Į atsakovės 2015 m. gegužės 23 d. laiškus dėl atvažiavimo („Mes tavęs labai laukiam, pasiilgau tavęs, juk turim du mažus vaikus, kodėl tu toks šaltas? Aš tave myliu, o tu tik išėjai iš Jono ir mane pamiršai...kas tau darosi? Ir vaikus net pamiršai, negi tu jų nemyli? Kodėl mes negalim pas tave atvažiuoti? Gyventi kartu? Kodėl net vaikų tu nepasikvieti? Su kuom tu ten gyveni???“) ieškovas atsakė:“ Su kuom noriu su tuom gyvenu. Vaikams čia pas mane nėra ką veikti. O tau aiškiai pasakau. Duok man ramybę. Aš tavęs jau nebemyliu. Varau į svedus“.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios ieškovo nuostatos anaiptol nerodo lojalumo, pagarbos, moralinės ir materialinės paramos sutuoktinei. Priešingai, nei teigia apeliantas, jos nepatvirtina apeliacinio skundo argumentų, kad visus santuokos metus jis buvo šalia, kai iškildavo sunkumai, stengdavosi suprasti ir pateisinti savo sutuoktinės poelgius – jo nuostatos aiškiai demonstruoja, kad ieškovas ignoruoja CK 3.27. 3.28, 3.30 straipsniuose įtvirtintas sutuoktinio pareigas vienam kitą remti, puoselėti sukurtus šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą, auklėti savo nepilnamečius vaikus.

31. Ieškovas pripažino, kad 2021 m. balandžio 14 d. į bylą atsakovės pateiktos fotonuotraukos, kuriose jis užfiksuotas besilinksminantis pokylyje, moterų apsuptyje, taip pat ir su svetimais vaikais, nufotografuota moteris vonioje, yra paimtos iš jo kompiuterio. Apeliantas neneigia ir minėto susirašinėjimo autentiškumo, todėl atmestini jo hipotetiniai teiginiai apie tai, kad nei vienas iš šių įrodymų nėra leistinas. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymais civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, pats į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius apie tai, kad atsakovė jį šmeižė darbdaviui, melagingai pranešė policijai apie smurtą šeimoje, žemino jį dėl etninės kilmės ar nepakankamo uždarbio.

32. Pažymėtina, jog tokių įrodymų jis nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl atmestini apelianto argumentai apie elektroninio laiško vertinimą atsiejant nuo konteksto, nesigilinant į susidariusią situaciją. Atmestini ir apelianto teiginiai, kad atsakovės kaltę dėl šeimos iširimo įrodo jo telefono numerio blokavimas, taip trukdant bendrauti su vaikais. Atsakovė pateikė priešingus duomenis – telefono skambučių išklotinę, iš kurios matyti, kad skambinant ieškovas neatsiliepia. Iš byloje jos pateikto prašymo matyti, jog ieškovas skambindavo naktimis, tyčiodavosi, dėl ko 2016 m. sausio 13 d. ji kreipėsi į policiją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šio pobūdžio šalių nesutarimų išraiška negali būti vertinama kaip atsakovės kalti veiksmai dėl šeimos iširimo, draudžiant ieškovui bendrauti su vaikais – pasisakant dėl el. laiškų paminėta, kad savo bendravimą su vaikais apribojo jis pats, kita vertus, tėvų nesutarimai dėl bendravimo su vaikais sprendžiami teisme (CK 3.170 straipsnis), ieškovas gi dėl trukdymo įgyvendinti tėvo pareigas į teismą nesikreipė (CPK 185 straipsnis).

33. Vadovaujantis nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo išvada apie šalių šeimos iširimą dėl ieškovo kaltės nekeistina.

34. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

35. Nesutiktina su apeliantu, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovo veiksmai sukėlė jai dvasinius išgyvenimus, skausmą, pažeminimą bei kitus neigiamus išgyvenimus.

36. Pripažinimas, kad ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas vienam kitą remti, gerbti, puoselėti sukurtus šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą, būti lojaliam sutuoktinei, auklėti savo nepilnamečius vaikus, stengtis išsaugoti šeimą, dėl ko šalių bendras gyvenimas tapo negalimas, reiškia, jog byloje yra įrodyti neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas). Remdamasis sprendime nurodyta teismų praktika pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad toks ieškovo elgesys sukėlė atsakovei dvasinius išgyvenimus, skausmą, pažeminimą bei kitas neigiamas emocijas.

37. Pažymėtina, jog apeliantas neteisingai traktuoja atsakovės teiginius apie tai, kad ieškovas ją paliko su ką tik gimusia mergaite ir keturmečiu sūnumi. Byloje nebuvo ginčo dėl atsakovės žinojimo, kad ieškovas tada išvyko uždarbiauti. Dvasinius išgyvenimus jai sukėlė sutuoktinio išvykimas į Norvegiją neilgai trukus po dukters gimimo, kuomet jai ir dėl savo fizinės bei psichologinės būklės pogimdyminiu laikotarpiu, ir dėl jaudinimosi dėl kūdikio sveikatos labiausiai reikėjo sutuoktinio buvimo kartu. Kita vertus, realiai ir susiklostė tokia situacija, kad ieškovas šeimą paliko (apie tai pasisakyta priimamos nutarties 27-31 punktuose). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturtinės žalos atlyginimas atsakovei priteistas pagrįstai.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo

38. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams iš ieškovo (tėvo) buvo nustatytas Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-244-752/2016 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartimi. Šios sutarties 1 punktu ieškovas įsipareigojo teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur nuo 2016 m. liepos 1 d. iki vaikų pilnametystės.

39. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

40. Nors vaiko poreikiai, teismui tvirtinant taikos sutartį, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tačiau vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

41. Atsakovė pareiškė priešieškinį dėl nepilnamečiams vaikams nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo motyvuodama išaugusiais vaikų poreikiais, todėl nagrinėjamu atveju svarbus realus dabartinis vaikų poreikių nustatymas.

42. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

43. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

44. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad nuo šalių tarpusavio susitarimu nustatyto išlaikymo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo priėmimo metu šalių sūnui buvo daugiau kaip penkeri metai, dukrai beveik dveji metai, o skundžiamo sprendimo priėmimo metu šalių sūnui daugiau kaip vienuolika metų, dukrai daugiau kaip septyni. Per šį laikotarpį abu šalių vaikai pradėjo lankyti mokyklą, lanko įvairius būrelius. Be to, abiem šalių vaikams po teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarties priėmimo yra diagnuozuoti lėtiniai susirgimai, kurių gydymui bei profilaktikai yra reikalingos papildomos lėšos. Į bylą pateikti medicinos dokumentų išrašai patvirtina, kad 2018 m. balandžio 4 d. M. V. diagnozuoti susirgimai – (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 11 d. diagnozuota (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 18 d. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), 2018 m. gruodžio 6 d. – (duomenys neskelbtini), šalių sūnui taip pat diagnozuotas (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 22 d. E. V. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), 2018 m. gruodžio 3 d. – (duomenys neskelbtini).

45. Akivaizdu, kad augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Vaiko amžius ir su tuo susiję poreikiai pasikeitė, taip pat per šį laikotarpį (beveik ketverių metų) pasikeitė Lietuvos ekonominė situacija, padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos, pasikeitė ir minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydis. 2016 m. MMA dydis buvo 350 Eur (atskaičius mokesčius 296 Eur), 2021 m. 642 Eur (atskaičius mokesčius apie 468 Eur), nuo 2022 m. sausio 1 d. 730 Eur (atskaičius mokesčius apie 518 Eur). Taigi, minimalaus mėnesinės algos dydis (atskaičius mokesčius) 2016 m. iki 2021 m. padidėjo 58 procentais. Tačiau, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Be kita ko, ieškovas ir neneigia išaugusių vaikų poreikių, tik nesutinka su šiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžiu.

46. Iš dalies sutiktina su ieškovu argumentais, kad pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatė šalių vaikų poreikiams patenkinti reikalingą lėšų sumą.

47. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių vaikų poreikiai sudaro po 650 Eur per mėnesį (500 Eur bendri poreikiai + 150 Eur būstui). Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė su šalių vaikais panaudos pagrindais gyvena bute (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ieškovo motinai, kad iki šiol atsakovė nemoka būsto išlaikymo mokesčių. Priešieškinyje nurodoma, kad po santuokos nutraukimo gali tekti iš minėto būsto išsikraustyti, todėl vaikų poreikiai padidės, kadangi susidarys išlaidos būsto nuomai bei komunaliniams mokesčiams apmokėti. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovės argumentai dėl to, kad į vaikų poreikių apskaičiavimą reikalinga įtraukti būsto nuomos ir jo išlaikymo išlaidas, yra pagrįsti, trijų asmenų šeimai būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams sumokėti protinga suma būtų 450 Eur per mėnesį, kiekvienam iš šalių vaikų tenkanti šių išlaidų dalis sudarytų po 150 Eur (450 Eur / 3). Apeliacinės instancijos teismas su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismo į vaikų poreikių suvestinę įtrauktos būsto ir išlaikymo išlaidos nėra šiuo metu patiriamos, o tik menamos, nėra aišku, kokiais kriterijais pirmosios instancijos teismas rėmėsi nustatydamas tokių išlaidų dydį, todėl vaiko 150 Eur išlaidos būsto nuomai ir jo išlaidymui nepagrįstai įtrauktos į vaikų poreikių suvestinę. Jei šios išlaidos ateityje realiai bus patiriamos, atsakovė turės teisę kreiptis į ieškovą, prašydama padidinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, o jam nesutikus kreiptis į teismą dėl tokių išlaidų padidinimo.

48. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų išlaidų (500 Eur), reikalingų nepilnamečiams šalių vaikams išlaikyti, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Kaip jau nurodyta, nutarties 45 punkte, MMA dydis 2021 m., atskaičius mokesčius sudarė apie 468 Eur, nuo 2022 m. sausio 1 d. – 518 Eur.

Dėl šalių turtinės padėties

49. Nesutiktina su ieškovu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovo turtinę padėtį.

50. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą). Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

51. Visų pirma pažymėtina, kad pareigą pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį privalo abu tėvai. Kaip nurodyta nutarties 20 punkte, pirmosios instancijos teismas net 5 procesiniais dokumentais įpareigojo ieškovą ar išaiškino jam pareigą pateikti jo turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus. Ieškovas pateikė tik 2014-2017 m. mokesčių deklaracijas, sąskaitos išrašus. Taigi, pats ieškovas nevykdė įstatyminės pareigos pateikti savo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus.

52. Vertinant ieškovo turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jis gauna pakankamai dideles pajamas iš darbo santykių (2021 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje ieškovas patvirtino, kad jo valandinis darbo užmokestis yra 220 Norvegijos kronų per valandą (apytiksliais tai sudaro 22,50 Eur/val.)., darbo savaitė 37,50 val., dirba apmokamus viršvalandžius). Paminėtina, kad ir ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie jo darbo užmokestį yra tik už vieną mėnesį, ieškovas 2021 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad susumavus visas jo metines pajamas Norvegijoje, jam gali būti grąžinta išskaičiuotų pajamų mokesčio dalis, ar tokią dalį jam gali tekti sumokėti, todėl ir šis įrodymas neatspindi visų ieškovo gaunamų pajamų, kadangi vėliausią savo mokesčių deklaraciją yra pateikęs tik už 2017 metus.

53. Nors ieškovas viso teisminio proceso metu neigė, kad jis gauna vaiko išmokas, tačiau byloje esantis oficialus Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2019 m. sausio 4 d. raštas Nr. 62-5-18 patvirtina, kad atsakovės prašymas skirti šalių vaikams išmokas nebuvo tenkintas dėl to, kad atsakinga institucija nustatė, jog tokia išmoka nuo 2014 m. gruodžio 1 d. yra mokama A. V. Norvegijoje, kuriai priklauso pirmumo teisė mokėti tokią išmoką. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos užsienio išmokų tarnybos 2018 m. balandžio 19 d. raštu Nr. (8.2) SIV-162 Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriui buvo persiųstos iš Norvegijos kompetentingos įstaigos gautas struktūrizuotų elektroninių dokumentų F001 formos dėl išmokos vaikui mokėjimo A. V.. Be to, ieškovas 2021 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje patvirtino, kad tokios išmokos jam būtų išmokėtos ir atgaline tvarka.

54. Vertinant atsakovės turtinę padėtį byloje nustatyta, kad atsakovė nedirba, nuo 2016 m. sausio 1 d. jokių draudžiamųjų pajamų negavo. Atsakovės vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto, ji negauna jokių pajamų. Atsakovei po santuokos nutraukimo priteista transporto priemonę BMW 525 D, 1 500 Eur vertės.

55. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių nepilnamečių vaikų poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas ir tai, kad šalių vaikus iš esmės augina viena atsakovė, kuriai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo abiem tėvams tenkančio išlaikymo lygių dalių principo. Apeliacinės instancijos teismui sumažinus vaikų poreikiams reikalingų išlaidų dydį iki 500 Eur, įvertinus tai, kad ieškovas gauna (ar turi teisę gauti) vaikams skirtas išmokas Norvegijoje, kurių dydžio teismui neatskleidė, vadovaujantis prioritetiniais vaikais interesais, iš ieškovo kiekvieno vaiko išlaikymui priteistina suma sumažintina nuo 450 Eur iki po 350 Eur.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

56. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikui priteistino išlaikymo dydžio pakeitimą, tačiau nepagrįstai į nepilnamečių vaikų poreikiams reikalingas išlaidas įtraukė būstui reikalingas išlaidas, kurios sprendimo priėmimo metu nėra patiriamos, todėl neteisingai nustatė iš ieškovo priteistino išlaikymo dydį. Dėl to apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas sprendimas keistinas, iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis sumažintinas nuo 450 Eur iki 350 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

57. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

58. Už ieškinį ieškovas sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio, atsakovė 76 Eur žyminio mokesčio, teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartimi atsakovei už priešieškinio reikalavimus iki teismo sprendimo byloje priėmimo buvo atidėtas 45 Eur žyminio mokesčio mokėjimas. Be to, atsakovė nuo 135 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimą yra atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pakeitus skundžiamo sprendimo dalį dėl iš ieškovo priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, laikytina, kad atsakovės priešieškinio reikalavimai buvo tenkinti iš dalies (72,5proc.) (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų (vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, pavardžių po santuokos nutraukimo) – 100 proc., neturtinės žalos priteisimo – 50 proc., išlaikymo dydžio pakeitimo – 40 proc. ((500 – 250) / (350 – 250) * 100 proc.), turto padalinimo ir turtinių įsipareigojimų paskirstymo – 100 proc.). Iš ieškovo priteistina 72,50 proc. atsakovės sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 87,73 Eur ((76 Eur + 45 Eur) x 72,50 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad 45 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas atsakovei buvo atidėtas, ši atidėta žyminio mokesčio dalis priteistina iš ieškovo valstybės naudai. Atsakovei iš ieškovo priteistina 42,73 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio (87,73 Eur – 45 Eur). Atmetus ieškovo apeliacinį skundo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir neturtinės žalos nepriteisimo, laikytina, kad ieškovo ieškinys buvo tenkintas 50 proc., todėl ieškovui iš atsakovės priteisina 50 procentų jo sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 15,50 Eur (31 Eur x 50 proc.). Įskaičius šalių priešpriešinius reikalavimus, atsakovei iš ieškovo priteistina žyminio mokesčio suma mažintina nuo 37,51 Eur iki 27,23 Eur (42,73 Eur – 15,50 Eur). Tenkinus ieškovo apeliacinio skundo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo buvo atleista atsakovė, yra priteistinas iš ieškovo valstybės naudai, t.y. 54 Eur (135 Eur x 40 proc.) Viso iš ieškovo valstybės naudai priteistina 99 Eur (54 Eur + 45 Eur).

59. Pirmosios instancijos teisme šalys nepateikė prašymų dėl išlaidų patirtų advokato teisinei pagalbai, todėl šių išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

60. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 108 Eur žyminį mokestį.

61. Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (du apeliacinio skundo reikalavimus atmetus, o trečiąjį tenkinus 50 proc., t.y. iš viso patenkinus 16,7 proc. reikalavimų), iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 18,04 Eur (108 Eur x 16,7 proc.)

62. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas ir atsakovė nepateikė prašymų dėl išlaidų patirtų advokato teisinei pagalbai, todėl šių išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas nėra sprendžiamas.

63. Byla vesta elektronine forma, šalis atstovavo advokatai, todėl apeliacinės instancijos teisme nebuvo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimą pakeisti.

Iš ieškovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams M. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. V., gim. (duomenys neskelbtini), dydį sumažinti nuo 450 (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) Eur iki 350 (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) Eur, iš ieškovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteistą 37,51 (trisdešimt septynių eurų 51 centų) Eur bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 27,23 (dvidešimt septynių eurų 23 centų) Eur, iš ieškovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteistą 126 (vieno šimto dvidešimt šešių eurų) Eur žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 99 (devyniasdešimt devynių eurų) Eur.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,04 (aštuoniolika eurų 4 centus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Virginija GudynienėIzolda NėnienėEdita Šliumpienė