- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-11
- Bylos Nr.
- e2S-1169-565/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15170-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- R. K., J. Z. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „Laimija“, UAB „Provisus“, UAB „GelvoraSergel“, Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, UAB „Vantolina“, Intrum Lietuva, Valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus AVPK, GelvoraSergel, Vantolina, LAIMIJA, Valstybinė darbo inspekcija, Provisus, Stiprus žmogus
- Pareiškėjas
- M. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo M. M. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, suinteresuoti asmenys – J. Z. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „Laimija“, UAB „Provisus“, UAB „GelvoraSergel“, Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, R. K., Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, UAB „Vantolina“, antstoliai Virginija Meškauskienė, Irmantas Gaidelis, Daiva Prunskienė, Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, Darius Bliznikas, Jurgita Bareikienė, Brigita Palavinskienė, Ramūnas Kamarauskas ir Vytautas Mitkus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad yra nemokus Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 2 straipsnio 2 dalies prasme, t. y. negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – ir MMA), o jo nemokumą sukėlė tai, jog kilus 2008-2009 m. pasaulinei ekonominei krizei, daugelis pareiškėjo įmonės klientų nemokėjo už teikiamas paslaugas, įmonės kreditoriai ragino kuo skubiau vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, o buvęs verslo partneris, pareiškėjui nežinant, perėmė įmonės klientus. Todėl pareiškėjas buvo priverstas veiklą pradėti iš naujo, savarankiškai. Dėl sudarytų paskolų sutarčių vykdymo vėlavimo nebuvo gaunamos nuolatinės pajamos. Įkurtų dar kelių įmonių veikla taip pat buvo nesėkminga. Pareiškėjo teigimu, nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti jam bankroto bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi nutarė patenkinti pareiškėjo pareiškimą ir iškelti jam bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
3.1. iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai sudaro apie 59 560 Eur. Iš pateiktos VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad pareiškėjui priklauso 100 vnt. UAB „Laimija“ akcijų, kurių vertė, pareiškėjo teigimu, yra apie 2 896,20 Eur. Pareiškėjo sąskaitose esančių piniginių lėšų likutis sudaro apie 10 Eur. Pareiškėjas pateikė individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalą. Pareiškėjo teigimu, iš vykdomos individualios veiklos jis gauna apie 732 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius);
3.2. atsižvelgdamas į pareiškėjo pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto / gaunamų pajamų santykį, teismas konstatavo pareiškėją esant nemokiu;
3.3. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytos aplinkybės, kurioms esant teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą. Šių aplinkybių dalis siejama su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais;
3.4. situaciją vertinant pareiškėjo (ne)sąžiningumo aspektu, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas yra nesąžiningas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pagrindinė pareiškėjo nemokumo priežastis kilo iš prievolių vykdyti įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Byloje nėra duomenų, kad per paskutiniuosius 3 (tris) metus pareiškėjas būtų sudaręs sandorių, galėjusių pažeisti jo kreditorių teises ir / ar teisėtus interesus. Byloje taip pat nenustatyta, kad per paskutinius 3 (tris) metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo pareiškėjas būtų sudaręs sandorių, turinčių įtakos jo mokumui;
Atsiliepimas
3.5. suinteresuoto asmens R. K. teigimu, egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punkto sąlyga (yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla) nes yra iškelta UAB „Laimija“ bankroto byla, bankrotas pripažintas tyčiniu (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. B2-4959-262/2018, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-410-781/2019). Todėl pareiškėjui negali būti iškelta fizinio asmens bankroto byla;
3.6. UAB „Laimija“ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Taigi, nagrinėjamoje byloje nesant duomenų apie pareiškėją, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, dalyvį, nėra pagrindo pripažinti, kad egzistuoja suinteresuoto asmens nurodyta sąlyga. Pareiškėjas pateikė duomenis, kad jo nemokumo nelėmė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3, 4 punktuose nurodytos priežastys.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. suinteresuotas asmuo R. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį ir netenkinti pareiškėjo pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. vienas iš pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą fiziniams asmeniui yra numatytas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte – asmens sąmoningas neveikimas, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais;
4.2. pareiškėjas įrodinėjo, jog jo skolos kreditoriams susiformavo 2008-2016 metų laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenustatė pareiškėjo skolų susiformavimo laikotarpio ir priežasčių;
4.3. pareiškėjo teigimu, iki 2016 m. pabaigos, kai buvo iškelta bankroto bylą paskutinei jo vadovautai UAB „Logimotra“, jis nesėkmingai vis bandė vystyti savo verslus per turėtas bendroves. Pareiškėjo teigimu, būtent veikla paminėtose bendrovėse lėmė jo skolų susiformavimą;
Žemesnės instancijos teismas
4.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3504-430/2016 yra konstatuota, jog pareiškėjo skola UAB „Laimija“ (kuri yra viena didžiausių tarp kitų kreditorinių reikalavimų) susidarė dėl pareiškėjo tyčinių veiksmų ir kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių pareiškėjas sudaryti neprivalėjo;
4.5. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4959-262/2018 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. 2-410-781/2019 UAB „Laimija“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Šiuose sprendime/nutartyje teismai pasisakė, kad UAB „Laimija“ vadovas M. M. sąmoningai blogai valdė bendrovę, siekė tyčia ją privesti prie bankroto, sudarinėjo bendrovei nenaudingus ir nuostolingus sandorius, nepagrįstai išmokėjo bendrovės lėšas savo mamai, sutuoktinei, kitoms bendrovėms, kurių akcininku ir vadovu taip pat buvo pats M. M.;
4.6. pareiškėjas turi aukštąjį išsilavinimą, vadovaujamojo darbo ir vadovavimo verslui patirtį. Kaip patvirtinta 2022 m. liepos 15 d. pareiškime bei teismo posėdžių metu, pareiškėjas taip pat užsiėmė kompiuterių remontu, priežiūra, taigi gerai išmano ir šią sritį. Todėl pareiškėjas galėjo/gali pretenduoti ir į aukštesnės kvalifikacijos elektros inžinieriaus, inžinieriaus – projektuotojo pareigas, taip pat pareigas, reikalaujančias darbo su kompiuterine technika išmanymo. Tokiems specialistams, netgi be didelės patirties, siūlomi atlyginimai prasideda nuo 2 000 Eur „į rankas“, o gali siekti ir 4 000 Eur;
4.7. pareiškėjas pateikė duomenis, jog nuo 2021 m. sausio mėn. užsiima variklinių transporto priemonių remonto individualia veikla. Pažymėtina, kad pareiškėjo individualios veiklos žurnale nurodoma individualios veiklos pradžia nesutampa su jo paties pateikta Sodros informacija apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpius;
4.8. pareiškėjas deklaruoja, jog 2021 m. gavo 7 800 Eur pajamų iš individualios veiklos, kas sudaro 650 Eur per mėnesį prieš mokesčius. 2022 m. pareiškėjas oficialiai gavo 10 090 Eur pajamų, sumokėjo 1 951 Eur mokesčių, taigi „į rankas“ gavo 678 Eur per mėnesį. Taigi iš vykdomos veiklos pareiškėjas oficialiai uždirbo atlygį, mažesnį ar artimą minimaliam mėnesiniam atlyginimui, kuris mokamas tik už nekvalifikuotą darbą. Pats pareiškėjas savo pajamas vertina kaip nepakankamas, tačiau jokių realių pastangų joms padidinti (susirasti geriau apmokamą darbą pagal specialybę) nededa ir dėti neketina;
4.9. pareiškėjas visas pajamas gauna tik grynaisiais pinigais. Vėliau pats nusprendžia, kiek įnešti pinigų į savo banko sąskaitą, kur nukreipti antstolių vykdomi išieškojimai. Taigi pareiškėjas slepia gaunamas pajamas nuo antstolių (o tuo pačiu – ir nuo kreditorių), ignoruoja patvarkymus pateikti visą informaciją apie gaunamas pajamas ir savavaliauja, pats nuspręsdamas, kiek skirti lėšų atsiskaitymui su kreditoriais. Vien jau toks elgesys laikytinas pakankamu pagrindu konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą. Pajamų gavimas vien grynaisiais sudaro puikią terpę jų slėpimui;
4.10. visiškai nesuprantama situacija, kai aukštąjį inžinerinį išsilavinimą, mokslinio darbo, ilgametę vadovaujamojo darbo patirtį turinčio asmens atveju teikiami argumentai apie galimą atlyginimą, tik artimą minimaliam darbo užmokesčiui;
4.11. pirmosios instancijos teismas, ištyręs tik paskutinius 3 (tris) metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, nepagrįstai susiaurino FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto normų taikymo apimtį ir pareiškėjo sąžiningumo vertinimo apimtį. Pirmosios instancijos teismas privalėjo neapsiriboti vien formaliu/paviršutinišku konstatavimu, jog pareiškėjas nėra sudaręs abejotinų sandorių per 3 metų laikotarpį, o taip pat privalėjo vertinti pareiškėjo deklaruotų skolų prigimtį;
4.12. pats pareiškėjas nurodo ir pripažįsta, jog ženkli dalis jo skolų susiformavo vadovavimo UAB „Laimija“ laikotarpiu ir būtent dėl UAB „Laimija“ veiklos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje konstatuota, kad UAB „Laimija“ skola susidarė dėl pareiškėjo tyčinių veiksmų;
4.13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr.1-310-1133/2021 fiksuoti liudytojų paaiškinimai, jog pareiškėjas nuolat vartoja alkoholį. Nuosprendyje konstatuotus smurtinius veiksmus pareiškėjas taip pat padarė būdamas neblaivus. Alkoholio vartojimas gali atsiliepti ir pareiškėjo neveiklumui darbinėje srityje. Nors pareiškėjas pateikė teismui pažymą, kad nėra įrašytas į priklausomybės ligų sąrašą, tai savaime nereiškia, jog galimų pareiškėjo žalingų įpročių klausimas neturėjo būti svarstomas, esant duomenų apie tokius galimus įpročius.
5. Suinteresuotas asmuo G. P. prisideda prie R. K. atskirojo skundo.
Atsiliepimas
6. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:
6.1. teismų praktikoje yra laikoma, jog ir neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Vadinasi, pripažinti fizinį asmenį buvus nesąžiningu galima esant tik itin svariems įrodymams;
6.2. pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, įrodančių pareiškėjo sąmoningą elgesį, siekiant neatsiskaityti su kreditoriais, neieškoti geriau apmokamo darbo, slėpti darbinės veiklos pajamas ar kitokiais tyčiniais veiksmais vengti atsakomybės;
6.3. fizinio asmens įsidarbinimas ir pajamų didėjimas bankroto proceso metu yra pageidautinas faktas, tačiau šios aplinkybės yra nepriklausančios nuo fizinio asmens valios. Nors fizinis asmuo ir stengiasi, darbo negavimą gali nulemti ne tik tokio žmogaus esamos kompetencijos lygis, bet ir sveikatos būklė bei galimo darbdavio požiūris, kuriam įtakos pareiškėjas savaime negali turėti;
6.4. FABĮ nenustatyta, kokius veiksmus turi atlikti fizinis asmuo, siekdamas pagerinti finansinę būklę. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad asmens gebėjimas realizuoti save darbo rinkoje siejamas su daugeliu aspektų: priklauso tiek nuo išorinių veiksnių – profesijos paklausa, rinkos pokyčiai ir kt., tiek nuo asmeninių savybių – išsilavinimo, gebėjimų, papildomų įgūdžių ir kt. Savo ruožtu byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių sąmoningą pareiškėjo elgesį, nukreiptą į mažų pajamų gavimą bei vengimą atsiskaityti su kreditoriais (įskaitant suinteresuotą asmenį);
6.5. pirmosios instancijos teismas nenustatė požymių, kad pareiškėjas būtų piktybiškai slėpęs pajamas, apskritai neįnešęs grynųjų lėšų į antstolių areštuotą banko sąskaitą, neskyręs tokių lėšų išieškotojų reikalavimams tenkinti. Priešingai nei nurodo suinteresuotas asmuo, gautų pajamų įnešimas į antstolių areštuotą banko sąskaitą ir apskaitos tvarkymas, kaip tik parodo pareiškėjo atsakomybę;
6.6. žlugus verslui, pareiškėjas buvo priėmęs sprendimą visiškai pakeisti darbinę sritį: pradėjo remontuoti kompiuterius, elektroniką, plataus spektro mašinas pagal anksčiau įgytą specialybę, t. y. didėjant turimiems įsiskolinimams, pareiškėjas vis tiek stengėsi dirbti ir persikvalifikuoti – ėmėsi aktyvių veiksmų mokumui atkurti. Tai, ar šie veiksmai buvo sėkmingi ir kiek tokiais buvo, ne visuomet priklauso nuo pareiškėjo valios;
6.7. pareiškėjo praeitis iki bankroto bylos iškėlimo, vertinant jo racionalumą ir sąžiningumą pagrindžiančius dokumentus, ypač gautas pažymas iš įvairių valstybės institucijų, leidžia teigti, jog suinteresuoto asmens pretenzijos yra perteklinės ir visiškai nepagrįstos. Pareiškėjas šiuo metu nėra laikomas teistu, neturi žalingų įpročių, priklausomybių, yra noriai bendradarbiaujantis ir siekiantis kiek įmanoma labiau atsiskaityti su kreditoriais per protingą laikotarpį fizinio asmens bankroto proceso eigoje;
6.8. pareiškėjo įsiskolinimo išieškojimas UAB „Laimija“ naudai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos galėjo būti vykdomas iš esmės ne mažiau kaip 7 metus – nuo 2016 m. spalio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 28 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-41028- 905/2019 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Teismo sprendimas (nutartis) įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 27 d. ir buvo išduotas vykdomasis raštas, tad skola galėjo būti išieškoma daugiau nei trejus metus. M. M. civilinė atsakomybė šiuo atveju nustatyta dėl veiksmų, kurie UAB „Laimija“ atžvilgiu buvo atlikti 2011-2013 metų laikotarpiu, t. y. nuo tokių nustatytų veiksmų, su kuriais buvo siejama M. M. civilinė atsakomybė, yra praėję daugiau nei 10 metų, o nuo galimybės išieškoti šią skolą – iš esmės septyneri metai;
6.9. pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui. Ankstesni pareiškėjo veiksmai, sandoriai, pasak kasacinio teismo, neturi užkirsti kelio fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui;
6.10. skaičiuotinas 3 metų laikotarpis praėjo netgi ne nuo pareiškėjo atliktų veiksmų, kuriuos suinteresuotas asmuo laiko nesąžiningais, bet nuo teismų sprendimų priteisti žalą. Taigi, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai vertino pareiškėjo paskutiniųjų trejų metų elgesį. Byloje nėra duomenų, kad per paskutiniuosius 3 metus pareiškėjas būtų sudaręs sandorių, galėjusių pažeisti jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Byloje taip pat nenustatyta, jog per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo pareiškėjas būtų sudaręs sandorių, turinčių įtakos jo mokumui;
6.11. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, jog fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Pareiškėjas nebuvo teistas ir nėra teisiamas pagal nurodytus straipsnius (pareiškėjas buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1, 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
8. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas M. M. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi patenkino pareiškėjo pareiškimą ir iškėlė jam bankroto bylą. Pareiškėjo kreditorius R. K. (toliau – ir kreditorius) pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 15 d. nutarties, tvirtindamas, kad pareiškėjui bankroto byla iškelta nepagrįstai, kadangi pareiškėjas atitinka kelias FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sąlygas, dėl kurių teismas privalo atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
10. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo elgdamasis sąžiningai; 3) nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021, 9 punktas).
11. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 38 punktas). Ši teisės norma, viena vertus, užtikrina, kad dėl nesąžiningų veiksmų tapęs nemokus skolininkas per įstatymo nustatytą laikotarpį (3 metus) negalės pasinaudoti fizinio asmens bankroto teikiamomis galimybėmis, t. y. siekti dalinio atleidimo nuo skolų, o kreditoriams per šį laikotarpį bus sudarytos sąlygos nukreipti išieškojimą į nesąžiningo skolininko turtą be apribojimų. Kita vertus, pagal šią teisės normą net ir tiems asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus įstatyme nustatytam 3 metų terminui, jei per šį laikotarpį skolininkui elgiantis sąžiningai mokumo nepavyko atkurti, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016, 17 punktas, 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 30 punktas).
13. Pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką: pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 41 punktas).
14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjo visų skolinių įsipareigojimų suma sudaro apie 59 560 Eur. Pareiškėjo finansiniai įsipareigojimai susidarė 2013 m. – 2019 m. laikotarpiu.
15. Kreditorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo nesąžiningumo, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad pareiškėjo 11 771,68 Eur dydžio skola UAB ,,Laimija“ susidarė dėl pareiškėjo nesąžiningų veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3504-430/2016 konstatavo, kad pareiškėjo skola UAB „Laimija“ susidarė dėl pareiškėjo tyčinių veiksmų ir kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių pareiškėjas sudaryti neprivalėjo. Taipogi, iškelta UAB ,,Laimija“, kurios dalyvis yra pareiškėjas, bankroto byla ir šis bankrotas yra pripažintas tyčiniu (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-4959-262/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-410-781/2019).
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3504-430/2016 nustatė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2013 m. M. M., užimdamas juridinio asmens direktoriaus pareigas, savo tyčiniais veiksmais sukėlė bankrutavusiai įmonei žalą.
17. Išanalizavus šias aplinkybes, matyti, kad pareikėjo skola UAB ,,Laimija“ susiformavo 2016 m. po įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimo. Šią skolą lėmė pareiškėjo nesąžiningi veiksmai 2011 m. – 2013 m. laikotarpiu. Taigi, ši skola, kuri yra vienas iš pareiškėjo finansinių įsipareigojimų, atsirado daugiau negu prieš 3 m. iki pareiškimo iškelti bankroto bylą teisme priėmimo. Nesąžiningi veiksmai, lėmę šios skolos atsiradimą, taip pat buvo atlikti daugiau negu prieš 3 m. iki pareiškimo iškelti bankroto bylą teisme priėmimo. Todėl, remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu bei aukščiau nurodyta kasacinio teismo formuoja praktika, šie pareiškėjo atlikti nesąžiningi veiksmai neaktualūs vertinant bankroto bylos iškėlimo galimybę pareiškėjui.
18. Pažymėtina, kad skola UAB ,,Laimija“ (11 771,68 Eur) sudaro tik nedidelę dalį visų pareiškėjo įsipareigojimų (59 560 Eur.). Susidaręs įsipareigojimas UAB ,,Laimija“ nelėmė pareiškėjo tapimo nemokiu. Net ir be šios skolos, bendra skolinių įsipareigojimų suma sudarytų apie 47 788,32 Eur, o tai vis tiek viršytų 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo atlikti nesąžiningi veiksmai UAB ,,Laimija“ atžvilgiu nelėmė ir nebuvo esminė pareiškėjo tapimo nemokiu priežastimi.
19. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punkte numatyta, kad eismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.
20. 2013 m. liepos 26 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Laimija“. Pareiškėjas buvo šio juridinio asmens dalyvis (CK 2.45 straipsnis). Juridinio asmens ,,Laimija“ teisinė forma buvo uždaroji akcinė bendrovė. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalį uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punkte įtvirtinta sąlyga.
21. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo finansinių įsipareigojimų prigimtį bei įvertino pareiškėjo sąžiningumą per pastaruosius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo
22. Pareiškėjo nesąžiningumas taip pat gali pasireikšti tyčiniais veiksmas, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar sąmoningu neveikimu, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
23. Kreditoriaus nuomone, tai, kad pareiškėjas dirba prastai apmokamus darbus, kurie neatitinka pareiškėjo išsilavinimo ir gebėjimų, įrodo, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, sąmoningai vengia uždirbti daugiau pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais. Be to, tai, kad pareiškėjas visas pajamas gauna tik grynaisiais, gali indikuoti jų slėpimą siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
24. Apeliacinės instancijos teismas vertina šiuos kreditoriaus argumentus kaip nepagrįstus. Remiantis Lietuvos apygardos teismų formuojama nuoseklia praktika, FABĮ nenustatyta, kokius veiksmus turi atlikti fizinis asmuo, siekdamas pagerinti finansinę būklę. Be to, asmens gebėjimas realizuoti save darbo rinkoje siejamas su daugeliu aspektų, t. y. priklauso tiek nuo išorinių veiksnių – profesijos paklausa, rinkos pokyčiai ir kt. (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1072-642/2020, 21 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1534-432/2019, 24 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-174-864/2018 Nr. 30 punktas). Byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių sąmoningą pareiškėjo elgesį, nukreiptą į mažų pajamų gavimą bei vengimą atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad, žlugus verslui, buvo priėmęs sprendimą visiškai pakeisti darbinę sritį: pradėjo remontuoti kompiuterius, elektroniką, plataus spektro mašinas pagal anksčiau įgytą specialybę, t. y. pareiškėjas stengėsi dirbti ir persikvalifikuoti. Pažymėtina, kad fizinio asmens pareiga siekti visomis priemonėmis gauti kuo didesnes pajamas, turi būti vykdoma viso bankroto proceso metu. Pareiškėjas, sudarydamas mokumo atkūrimo planą, privalės nurodyti lėšas, kurias numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas per visą bankroto procesą bei kitas priemones, skirtas mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 straipsnio 1 dalis). Todėl pareiškėjo pastangos įsitvirtinti darbo rinkoje bei pagal galimybes gauti kuo pelningesnį darbą bus svarbios tvirtinant mokumo atkūrimo planą.
25. Kreditorius nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytą aplinkybę, jog pareiškėjas slepia informaciją apie dalį gaunamų pajamų ir taip vengia atsiskaityti su kreditoriais (CPK 178 straipsnis). Faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas gauna pajamas, patvirtina pareiškėjo siekį bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais.
26. Remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktu, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus.
27. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-310-1133/2021 buvo nubaustas už nusikalstamus, numatytus BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Atsižvelgus į tai, ši aplinkybė nėra aktualia sprendžianti dėl nemokumo bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.
28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
29. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė pareiškėjui bankroto bylą, todėl atskirasis skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.