Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens akcinės bendrovė (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. Ž. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) bankas, antstolė V. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-731-1067/2018 (buvęs bylos Nr. e2FB-13349-1067/2017) E. Ž. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta L. L.. 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančios E. Ž. kreditiniai reikalavimai, 2018 m. sausio 24 d. nutartimi patvirtintas E. Ž. mokumo atkūrimo planas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2FB-6190-1067/2020, kuria nutarta patvirtinti teismui pateiktą pareiškėjos E. Ž. patikslintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą ir netenkinti kreditorės AB (duomenys neskelbtini) prašymo dėl bankroto bylos nutraukimo.

17. Išanalizavus atskirojo skundo turinį, nustatyta, jog suinteresuotas asmuo grindžia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą aplinkybėmis, jog pareiškėja netinkamai vykdė bankroto byloje jau patvirtinto mokumo atkūrimo plano reikalavimus, t. y. gaudama didesnes nei mokumo atkūrimo plane numatytas pajamas nepatikslino plano ir atitinkamai nepadidino kreditoriams skiriamų lėšų sumos, viršijo mokumo atkūrimo plane numatytas būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtas sumas ir faktiškai savo poreikiams tenkinti naudojo daug didesnes sumas. Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino patikslintą mokumo atkūrimo planą.

18. Bylos duomenimis, pareiškėjos mokumo atkūrimo planas bankroto byloje buvo patvirtintas 2018 m. sausio 24 d. Nustatyta, jog šioje bankroto byloje buvo rengiamas bei teikiamas kreditorių susirinkimui patvirtinti patikslintas mokumo atkūrimo planas, kuriame, palyginus su 2018 m. sausio 24 d. patvirtintame mokumo atkūrimo plane įtvirtintomis nuostatomis, buvo numatyta didesnė būtiniesiems pareiškėjos poreikiams tenkinti suma, didesnė kreditorių reikalavimams dengti skirtina suma. Bylos duomenimis, tiek 2020 m. vasario 17 d., tiek 2020 m. kovo 30 d. vykusiame kreditorių susirinkime šiam patikslintam mokumo atkūrimo planui nebuvo pritarta, todėl jis buvo pateiktas tvirtinti teismui. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytos neteisminės mokumo atkūrimo plano projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros buvo laikytasi tinkamai (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis).

19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl nurodytų priežasčių, nustatyta, siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Taigi, fizinio asmens bankroto byloje spręsdamas klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti FABĮ nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiškai ištirti ir įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitiktį FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams. Pažymėtina, jog plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis).

20. Bylos duomenimis, pastabas dėl nepritarimo pateiktam tvirtinti patikslintam mokumo atkūrimo planui pateikė suinteresuotas asmuo AB (duomenys neskelbtini). Įvertinus pateiktas šio suinteresuoto asmens pastabas, nustatyta, jog, pastarojo nuomone, bankrutuojantis asmuo nuo pat teismo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą dienos nevykdė jame prisiimtų įsipareigojimų, nesiekė kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinių reikalavimų, o visas šiuo laikotarpiu gautas pinigines lėšas naudojo savo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Be to, pažymima, kad kreditorius sutiktų tikslinti bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planą, jei jame būtų numatytas ir skolos (5 540,53 Eur) išmokėjimas per likusį mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį. Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties turinį, daro išvadą, jog, pirmosios instancijos teismas, priešingai, negu teigiama atskirajame skunde, įvertino suinteresuoto asmens pateiktų pastabų dėl pateikto tvirtinti patikslinto mokumo atkūrimo plano pagrįstumą, t. y. įvertino atitinkamas patikslinto mokumo atkūrimo plano nuostatas, ir ginčo nutartyje išsamiai pasisakė dėl pareiškėjos gaunamų pajamų, jos išlaidų dydžio ir realumo.

21. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, jog bankrutuojantis asmuo siekia pateisinti netinkamą jau teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano vykdymą, nusirašyti susidariusias skolas kreditoriams ir kuo mažesnėmis sąnaudomis baigti fizinio asmens bankroto procesą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bankrutuojantis asmuo, siekdamas pagerinti savo finansinę padėtį ir kuo daugiau patenkinti kreditorių reikalavimus, nuo 2018 m. liepos 1 d. išsikėlė gyventi į Prancūziją. Pažymėtina, jog FABĮ nenustatyta, kokius veiksmus turi atlikti fizinis asmuo, siekdamas pagerinti finansinę būklę. Be to, asmens gebėjimas realizuoti save darbo rinkoje siejamas su daugeliu aspektų, t. y. priklauso tiek nuo išorinių veiksnių – profesijos paklausa, rinkos pokyčiai ir kt., tiek nuo asmeninių savybių – išsilavinimo, gebėjimų, papildomų įgūdžių ir kt. Taigi, vien aplinkybė, jog pareiškėja, siekdama realizuoti save darbo rinkoje, gauti didesnį darbo užmokestį, kad galėtų išlaikyti save, nepilnametį sūnų ir kuo didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais, išsikėlė gyventi ir dirbti į Prancūziją, kur atitinkamai padidėjo ir išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti, savaime nesuponuoja pagrindo daryti išvadą apie tai, jog pareiškėja nevykdė mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų ir siekė nusirašyti susidariusias skolas kreditoriams.

22. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių sąmoningą pareiškėjos elgesį siekiant tenkinti savo poreikius bei vengti atsiskaityti su kreditoriais. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pareiškėja bankroto administratorei teikė duomenis, kodėl ji išleidžia didesnę sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti nei numatyta mokumo atkūrimo plane. Pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėja kiekvieną mėnesį sąžiningai pervesdavo 30 Eur sumą kreditorių reikalavimams tenkinti, kaip ir buvo numatyta plane, be to, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. kreditorių reikalavimams tenkinti skyrė didesnę sumą, t. y. 80 Eur/mėn. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad padidėjusias pajamas sąlygojo pareiškėjos išvykimas į kitą šalį, o tai iš esmės lėmė būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą didesnę sumą, nesuponuoja pagrindo abejoti patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodytų pareiškėjos gaunamų pajamų, išlaidų realumu ir nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja siekia su kreditoriais atsiskaityti kuo mažesne apimtimi. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog vien ta aplinkybė, kad patikslintame mokumo atkūrimo plane yra nurodytas didesnių pajamų panaudojimas pareiškėjos, jos nepilnamečio sūnaus būtiniesiems poreikiams tenkinti, nelaikytina kreditorių interesų pažeidimu ir tai nėra kliūtis šį patikslintą mokumo atkūrimo planą patvirtinti.

23. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėja, siekdama tinkamai įgyvendinti mokumo atkūrimo planą ir nepažeisti kreditorių interesų, patikslintame mokumo atkūrimo plane numatė didesnių įmokų mokėjimą kreditoriams, be to, įgyvendindama palankesnes kreditorių reikalavimų tenkinimo sąlygas, įtraukė 870 Eur įsiskolinimo sumokėjimą, vedė didesnes sumas kreditorių reikalavimams tenkinti. Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjos sąžiningumą ir siekį vykdyti planą, kuo didesne dalimi atsiskaitant su kreditoriais.

24. Įvertinus patikslinto mokumo atkūrimo plano nuostatas, nustatyta, jog pagrindinė patikslino mokumo atkūrimo plano rengimo priežastis – aiškiai per maža būtiniesiems poreikiams tenkinti mokumo atkūrimo plane, kuris buvo patvirtintas 2018 m. sausio 24 d., nurodyta suma (t. y. 280,81 Eur suma, iš jų nepilnamečio sūnaus būtiniesiems poreikiams – 110,81 Eur suma). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog įvertinus tai, kad mokumo atkūrimo planas iš esmės buvo rengiamas tik preliminariai nustatant atitinkamas pareiškėjos mėnesio išlaidas, teismo vertinimu, akivaizdu, jog realaus šio mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiu šios išlaidos galėjo kisti ir atitinkamai šiuo metu sąlygoti būtinumą keisti atitinkamas mokumo atkūrimo plano nuostatas, įskaitant ir nuostatą dėl pareiškėjos būtiniausiems poreikiams tenkinti skirtinos sumos. Kaip minėta, pareiškėjai siekiant gauti didesnes pajamas ir didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais, ji kartu su nepilnamečiu vaiku išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), todėl ir būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma išaugo. Turint omenyje, kad pareiškėja viena augina nepilnametį vaiką, gauna 933,60 Eur bedarbio išmoką (prasidėjus Covid-19 pandemijai prarado darbą), patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodyta būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma – 813,60 Eur jai ir nepilnamečiam vaikui (kurią sudaro išlaidos maistui, vaiko išlaikymui, aprangai, vaistams, transportui būstui), yra aiškiai pagrįsta, atitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas mano, jog patikslinto mokumo atkūrimo plano nuostata dėl didesnės būtiniesiems pareiškėjos poreikiams tenkinti sumos nustatymo neprieštarauja FABĮ nuostatoms ir nėra kliūtis šį patikslintą mokumo atkūrimo planą patvirtinti.

25. Vertinant nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, kad pareiškėja deda pastangas, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų bei išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus, savo veiksmais maksimaliai siekia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyros užtikrinimo. Išanalizavęs atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta. Pareiškėjos patikslintas mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, jokių FABĮ 8 straipsnio 1–4 dalių pažeidimų nenustatyta.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad FABĮ 10 straipsnio 2 dalis numato kreditoriams galimybę fizinių asmenų bankroto byloje kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą ir nustačius, jog plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, jog byloje duomenų, kad pareiškėja būtų bandžiusi nuslėpti gaunamas lėšas, nėra, didesnių lėšų panaudojimą būtiniesiems poreikiams tenkinti pareiškėja pagrindė, todėl teismas pagrįstai motyvavo, jog pareiškėjos gaunamų pajamų padidėjimas, išvykus į kitą šalį (Prancūziją), gautų didesnių pajamų panaudojimas pareiškėjos, jos nepilnamečio sūnaus būtiniesiems poreikiams tenkinti nelaikytinas kreditorių interesų pažeidimu, kuris būtų pakankamas pagrindas nutraukti pareiškėjos bankroto bylą.

27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

28. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai patvirtino pateiktą patikslintą mokumo atkūrimo planą ir nėra pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.