Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-09-24 · Civilinė byla Nr. e2S-1072-642/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-24
Bylos Nr.
e2S-1072-642/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Žvinklytė
Suinteresuotas asmuo
akcinės bendrovė (duomenys neskelbtini)
Pareiškėjas
E. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1072-642/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10782-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.2.8.3; 3.4.2.8.3.2; 3.4.2.8.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens akcinės bendrovė (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. Ž. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) bankas, antstolė V. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-731-1067/2018 (buvęs bylos Nr. e2FB-13349-1067/2017) E. Ž. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta L. L.. 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančios E. Ž. kreditiniai reikalavimai, 2018 m. sausio 24 d. nutartimi patvirtintas E. Ž. mokumo atkūrimo planas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. gegužės 18 d. gautas bankroto administratorės L. L. prašymas patvirtinti bankrutuojančios E. Ž. patikslintą mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė 2020 m. kovo 30 d. kreditorių susirinkimas. Nurodė, kad 2020 m. vasario 7 d. bankrutuojanti E. Ž. pateikė bankroto administratorei mokumo atkūrimo planą, kuris buvo pateiktas 2020 m. vasario 17 d. kreditorių susirinkimui tvirtinti. Vienintelė kreditorė akcinė bendrovė (toliau – AB) (duomenys neskelbtini) balsavo „prieš“ pareiškėjos mokumo atkūrimo plano tvirtinimą. 2020 m. kovo 20 d. bankrutuojanti E. Ž. pateikė bankroto administratorei patikslintą mokumo atkūrimo planą, kuris buvo pateiktas 2020 m. kovo 30 d. kreditorių susirinkimui. Kreditorių susirinkime kreditorius vėl balsavo „prieš“ tvirtinti pateiktą patikslintą mokumo atkūrimo planą.

Atsiliepimas

3. Pareiškėja E. Ž. atsiliepimu prašė patvirtinti jos patikslintą mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad 2018 m. birželio mėnesį pareiškėja, neturėdama finansinės galimybės išgyventi Lietuvoje, išvyko į (duomenys neskelbtini), kur iki šiol gyvena. Ji, neturėdama tinkamo išsilavinimo ir nemokėdama kalbos, dirbo už minimalųjį darbo užmokestį. Pažymėjo, kad visas savo gaunamas pajamas rodė bankroto administratorei, neslėpė jokių pajamų, pagrindė, kodėl išleidžia daugiau pajamų būtiniesiems poreikiams tenkinti, kadangi Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini) gyvenimo kaštai iš esmės skiriasi. Administratorė, vadovaudamasi paminėtomis aplinkybėmis, sušaukė kreditorių susirinkimą ir prašė patikslinti mokumo atkūrimo planą taip, kad jis minimaliai atitiktų bankrutuojančio asmens poreikius ir nesumažintų kreditoriui skiriamų išmokų. Prasidėjus Covid-19 pandemijai, nutrūkus bet kokioms galimybėms dirbti, didinti išmokas kreditoriui nebeliko jokių galimybių. Kreditorius piktybiškai nesutinka su bet kokiais administratorės pasiūlymais, reikalauja sumokėti pinigines sumas. Pažymėjo, jog laikyti pareiškėją nesąžininga nėra jokio pagrindo, kadangi ji visą informaciją apie gaunamas pajamas perduoda administratorei, priešingai, kreditoriaus elgesys yra nesąžiningas, kadangi trukdo pareiškėjai atkurti mokumą. Kreditoriui kelintą kartą nesutinkant su patikslintu mokumo atkūrimu planu, prašo teismo jį patvirtinti.

4. Kreditorė AB (duomenys neskelbtini) atsiliepimu su bankroto administratorės prašymu dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo nesutiko ir prašo jo netenkinti ir nutraukti E. Ž. bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. liepos 3 d. nutartimi nutarė: pareiškėjos E. Ž. bankroto administratorės L. L. prašymą dėl patikslinto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano patvirtinimo tenkinti ir patvirtinti teismui pateiktą pareiškėjos E. Ž. patikslintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą; netenkinti kreditorės AB (duomenys neskelbtini) prašymo dėl bankroto bylos nutraukimo.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teismo patvirtintame 2017 m. gruodžio mėnesio mokumo atkūrimo plane E. Ž. būtiniesiems poreikiams tenkinti buvo numatyta 280,81 Eur suma, iš jų nepilnamečio sūnaus būtiniesiems poreikiams – 110,81 Eur suma. Pareiškėja įrodė, kad šios sumos yra nepakankamos jos ir nepilnamečio sūnaus būtiniesiems poreikiams. Per penkių mėnesių laikotarpį (nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. birželio 31 d.) pareiškėja patyrė 200 Eur papildomų išlaidų, skirtų jos būtiniesiems poreikiams tenkinti. Ši suma apskaičiuota iš pareiškėjos būtiniesiems poreikiams faktiškai patirtų išlaidų sumų, kurios nurodytos bankroto administratorės ataskaitoje, atėmus patvirtintame mokumo atkūrimo plane nurodytą būtinųjų poreikių sumą (1604,05-(280,81x5)=200). Teismo posėdžio metu bankroto administratorė nurodė, kad, rengiant pradinį mokumo atkūrimo planą, pareiškėja dirbo apskaitininke puse etato, todėl didesnė suma negalėjo būti traukiama būtiniesiems poreikiams tenkinti, kadangi pareiškėja didesnių pajamų negavo, jai padėjo artimi giminaičiai. Iš vėlesnių laikotarpių matyti, kad pareiškėja kartu su nepilnamečiu vaiku išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), todėl būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma išaugo.

7. Teismas nurodė, kad bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, jog pareiškėja neslėpė nei nuo bankroto administratorės, nei nuo kreditorių aplinkybės, kad jos pajamos padidėjo. Padidėjusias pajamas sąlygojo pareiškėjos išvykimas į kitą šalį, tai iš esmės lėmė būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą didesnę sumą. Pareiškėja bankroto administratorei teikė duomenis, kodėl yra išleidžiama didesnė suma būtiniesiems poreikiams tenkinti nei numatyta mokumo atkūrimo plane. Pareiškėja kiekvieną mėnesį sąžiningai pervesdavo 30 Eur sumą kreditorių reikalavimams tenkinti, kaip ir buvo numatyta plane. Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. kreditorių reikalavimams tenkinti skyrė didesnę sumą, t. y. 80 Eur/mėn. Tam, kad pareiškėja galėtų patenkinti savo ir nepilnamečio sūnaus būtinuosius poreikius bei skirti lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti, pareiškėjai teikia pagalbą artimi žmonės, tą patvirtina byloje esantys sąskaitos išrašai. Vien ta aplinkybė, kad mokumo atkūrimo planas nebuvo patikslintas anksčiau, nesudaro pagrindo nutraukti bankroto bylos, motyvuojant tuo, kad planas buvo vykdomas netinkamai. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad neįmanoma Prancūzijoje, kur minimalus gyvenimo lygis sudaro 1 240 Eur, pareiškėjai su nepilnamečiu vaiku išgyventi už 280,81 Eur, kai vien būsto nuoma – 400 Eur. Pareiškėja į bylą teikė duomenis apie patirtas išlaidas, sąskaitos išrašus, duomenis apie gaunamas pajamas. Byloje nenustatyta, kad pareiškėja gautas sumas leido prabangos prekėms.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog pareiškėja, siekdama kuo didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais, išvažiavo į Prancūziją, dirbo nekvalifikuotą darbą, prasidėjus Covid-19 pandemijai, pareiškėja darbą prarado, gauna nedarbingumo išmoką, siekia išmokti prancūzų kalbą, kad galėtų gauti geriau mokamą darbą. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėja siekia vykdyti planą, kuo didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais. Duomenų, kad būtų bandžiusi nuslėpti gaunamas lėšas, byloje nėra, didesnių lėšų panaudojimą būtiniesiems poreikiams tenkinti pagrindė, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos gaunamų pajamų padidėjimas, išvykus į kitą šalį (duomenys neskelbtini), gautų didesnių pajamų panaudojimas pareiškėjos, jos nepilnamečio sūnaus būtiniesiems poreikiams tenkinti nelaikytinas kreditorių interesų pažeidimu, kuris būtų pakankamas pagrindas nutraukti pareiškėjos bankroto bylą.

9. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad patikslintame mokumo atkūrimo plane pareiškėja numatė didesnių įmokų mokėjimą kreditoriams, įtraukė 870 Eur įsiskolinimo sumokėjimą, vedė didesnes sumas kreditorių reikalavimams tenkinti. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, kad pareiškėja siekia tinkamai įgyvendinti mokumo atkūrimo planą ir nepažeisti kreditorių interesų. Be to, pareiškėja, siekdama užtikrinti jos ir kreditorių interesų pusiausvyrą, pateikė kreditorių susirinkimui tvirtinti 2020 m. sausio mėnesio patikslintą mokumo atkūrimo planą ir 2020 m. kovo mėnesio mokumo atkūrimo planą, kuriuose nurodė palankesnes kreditorių reikalavimų tenkinimo sąlygas, tačiau kreditorių susirinkimas jų patvirtinimui nepritarė.

10. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorė fizinio asmens mokumo atkūrimo plane (atskirame priede) išdėstė administravimo išlaidų būtinumą, pagrįstumą. Teismo nuomone, mokumo atkūrimo plane nurodytos išlaidos bankroto procedūroms atlikti nėra neproporcingai per didelės. Prašomos patvirtinti bankroto administravimo išlaidos yra pakankamai pagrįstos ir atitinka administratoriaus atliekamas funkcijas, bankrutuojančio fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą.

11. Teismas, įvertinęs byloje nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į bankroto administratorės išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei kreditorių teises ir teisėtus interesus, padarė išvadą, kad patikslintas mokumo atkūrimo planas atitinka kreditorių ir skolininkės interesų pusiausvyrą, todėl tenkintinas bankroto administratorės prašymas ir tvirtintinas bankroto administratorės pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo AB (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-6190-1067/2020, klausimą dėl fizinio asmens E. Ž. patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo išnagrinėti iš esmės – netvirtinti E. Ž. patikslinto mokumo atkūrimo plano, nutraukti fiziniam asmeniui E. Ž. iškeltą bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Apeliantas pažymėjo, kad per laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. bankrutuojantis asmuo būtiniesiems poreikiams išleido 21 184,86 Eur (tai yra apie 921,08 Eur/mėn.), nors pagal teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą galėjo išleisti tik 6 458,63 Eur. Vadinasi, bankrutuojantis asmuo per minėtą laikotarpį neteisėtai, tai yra, pažeisdamas mokumo atkūrimo plane prisiimtus įsipareigojimus, išleido 14 726,23 Eur didesnę piniginių lėšų dalį, nei buvo numatyta plane, o bankrotui administruoti ir kreditorių reikalavimams tenkinti per tą patį laikotarpį pervedė vos 1 550 Eur sumą.

12.2. Kreditorė AB (duomenys neskelbtini), atsižvelgdama į bankrutuojančio asmens padėtį ir patikslintame mokumo atkūrimo plane būtiniesiems poreikiams prašomą skirti sumą, atliko skaičiavimus, sutiko didelę dalį (9 185,70 Eur) neteisėtai panaudotų piniginių lėšų įskaityti bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti ir pateikė reikalavimą tik dėl nedidelės dalies (5 540,53 Eur) neteisėtai panaudotų piniginių lėšų, siūlydama išdėstyti šią sumą dalimis iki pat mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo pabaigos.

12.3. Atskirajame skunde nurodyta, kad bankrutuojantis asmuo visą praėjusį bankroto proceso laikotarpį netinkamai vykdė paties parengtą ir teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą. Gaunamas pinigines lėšas naudojo pagal savo norus, visiškai nepaisydamas tiek teismo nutartimis, tiek ir mokumo atkūrimo planu nustatytų reikalavimų bei prisiimtų įsipareigojimų.

12.4. Apeliantas pažymėjo, kad bankrutuojantis asmuo, gaudamas didesnes nei mokumo atkūrimo plane numatytas pajamas, nepatikslino plano ir atitinkamai nepadidino kreditoriams skiriamų lėšų sumos, viršijo mokumo atkūrimo plane numatytas būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtas sumas ir faktiškai savo poreikiams tenkinti naudojo daug didesnes sumas.

12.5. Pirmosios instancijos teismo priimta nutartis pažeidžia Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostatas, kreditorių teises bei teisėtus interesus ir suteikia bankrutuojančiam asmeniui galimybę nepaisyti įstatymo nuostatų, elgtis pagal savo nuožiūrą ir norus, nevykdyti mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, nesiekti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, nusirašyti susidariusias skolas kreditoriams ir kuo mažesnėmis sąnaudomis baigti fizinio asmens bankroto procesą.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankrutuojantis asmuo E. Ž. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Bankrutuojantis asmuo E. Ž. visada sąžiningai vykdė skolininko pareigas ir mokėjo kreditoriui didesnes sumas negu buvo patvirtintos mokumo atkūrimo plane, t. y. ji buvo sąžininga. Be to, ji nuolat informuodavo bankroto administratorę apie gautas pajamas, su ja suderindavo galimas išlaidas ir visada lygiomis proporcijomis balansavo tarp išlaidų ir kreditoriui mokamų sumų.

13.2. Bankrutuojantis asmuo E. Ž. yra paruošusi ataskaitą ir pirmosios instancijos teismui yra įteiktas visas gautų pajamų apskaičiavimas, nurodytos išlaidos, kam ir kokiomis sumomis buvo sumokėta, o tai tik patvirtina E. Ž. sąžiningumą.

13.3. Priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį, nes visapusiškai įvertino visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas, neviršijo savo įgaliojimų.

13.4. Bankroto administratorė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka ir savo nuomonę pateikė 2020 m. birželio 26 d. prašyme teismui dėl E. Ž. patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2FB-6190-1067/2020, kuria nutarta patvirtinti teismui pateiktą pareiškėjos E. Ž. patikslintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą ir netenkinti kreditorės AB (duomenys neskelbtini) prašymo dėl bankroto bylos nutraukimo.

17. Išanalizavus atskirojo skundo turinį, nustatyta, jog suinteresuotas asmuo grindžia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą aplinkybėmis, jog pareiškėja netinkamai vykdė bankroto byloje jau patvirtinto mokumo atkūrimo plano reikalavimus, t. y. gaudama didesnes nei mokumo atkūrimo plane numatytas pajamas nepatikslino plano ir atitinkamai nepadidino kreditoriams skiriamų lėšų sumos, viršijo mokumo atkūrimo plane numatytas būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtas sumas ir faktiškai savo poreikiams tenkinti naudojo daug didesnes sumas. Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino patikslintą mokumo atkūrimo planą.

18. Bylos duomenimis, pareiškėjos mokumo atkūrimo planas bankroto byloje buvo patvirtintas 2018 m. sausio 24 d. Nustatyta, jog šioje bankroto byloje buvo rengiamas bei teikiamas kreditorių susirinkimui patvirtinti patikslintas mokumo atkūrimo planas, kuriame, palyginus su 2018 m. sausio 24 d. patvirtintame mokumo atkūrimo plane įtvirtintomis nuostatomis, buvo numatyta didesnė būtiniesiems pareiškėjos poreikiams tenkinti suma, didesnė kreditorių reikalavimams dengti skirtina suma. Bylos duomenimis, tiek 2020 m. vasario 17 d., tiek 2020 m. kovo 30 d. vykusiame kreditorių susirinkime šiam patikslintam mokumo atkūrimo planui nebuvo pritarta, todėl jis buvo pateiktas tvirtinti teismui. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytos neteisminės mokumo atkūrimo plano projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros buvo laikytasi tinkamai (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis).

19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl nurodytų priežasčių, nustatyta, siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Taigi, fizinio asmens bankroto byloje spręsdamas klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti FABĮ nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiškai ištirti ir įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitiktį FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams. Pažymėtina, jog plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis).

20. Bylos duomenimis, pastabas dėl nepritarimo pateiktam tvirtinti patikslintam mokumo atkūrimo planui pateikė suinteresuotas asmuo AB (duomenys neskelbtini). Įvertinus pateiktas šio suinteresuoto asmens pastabas, nustatyta, jog, pastarojo nuomone, bankrutuojantis asmuo nuo pat teismo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą dienos nevykdė jame prisiimtų įsipareigojimų, nesiekė kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinių reikalavimų, o visas šiuo laikotarpiu gautas pinigines lėšas naudojo savo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Be to, pažymima, kad kreditorius sutiktų tikslinti bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planą, jei jame būtų numatytas ir skolos (5 540,53 Eur) išmokėjimas per likusį mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį. Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties turinį, daro išvadą, jog, pirmosios instancijos teismas, priešingai, negu teigiama atskirajame skunde, įvertino suinteresuoto asmens pateiktų pastabų dėl pateikto tvirtinti patikslinto mokumo atkūrimo plano pagrįstumą, t. y. įvertino atitinkamas patikslinto mokumo atkūrimo plano nuostatas, ir ginčo nutartyje išsamiai pasisakė dėl pareiškėjos gaunamų pajamų, jos išlaidų dydžio ir realumo.

21. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, jog bankrutuojantis asmuo siekia pateisinti netinkamą jau teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano vykdymą, nusirašyti susidariusias skolas kreditoriams ir kuo mažesnėmis sąnaudomis baigti fizinio asmens bankroto procesą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bankrutuojantis asmuo, siekdamas pagerinti savo finansinę padėtį ir kuo daugiau patenkinti kreditorių reikalavimus, nuo 2018 m. liepos 1 d. išsikėlė gyventi į Prancūziją. Pažymėtina, jog FABĮ nenustatyta, kokius veiksmus turi atlikti fizinis asmuo, siekdamas pagerinti finansinę būklę. Be to, asmens gebėjimas realizuoti save darbo rinkoje siejamas su daugeliu aspektų, t. y. priklauso tiek nuo išorinių veiksnių – profesijos paklausa, rinkos pokyčiai ir kt., tiek nuo asmeninių savybių – išsilavinimo, gebėjimų, papildomų įgūdžių ir kt. Taigi, vien aplinkybė, jog pareiškėja, siekdama realizuoti save darbo rinkoje, gauti didesnį darbo užmokestį, kad galėtų išlaikyti save, nepilnametį sūnų ir kuo didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais, išsikėlė gyventi ir dirbti į Prancūziją, kur atitinkamai padidėjo ir išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti, savaime nesuponuoja pagrindo daryti išvadą apie tai, jog pareiškėja nevykdė mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų ir siekė nusirašyti susidariusias skolas kreditoriams.

22. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių sąmoningą pareiškėjos elgesį siekiant tenkinti savo poreikius bei vengti atsiskaityti su kreditoriais. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pareiškėja bankroto administratorei teikė duomenis, kodėl ji išleidžia didesnę sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti nei numatyta mokumo atkūrimo plane. Pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėja kiekvieną mėnesį sąžiningai pervesdavo 30 Eur sumą kreditorių reikalavimams tenkinti, kaip ir buvo numatyta plane, be to, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. kreditorių reikalavimams tenkinti skyrė didesnę sumą, t. y. 80 Eur/mėn. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad padidėjusias pajamas sąlygojo pareiškėjos išvykimas į kitą šalį, o tai iš esmės lėmė būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą didesnę sumą, nesuponuoja pagrindo abejoti patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodytų pareiškėjos gaunamų pajamų, išlaidų realumu ir nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja siekia su kreditoriais atsiskaityti kuo mažesne apimtimi. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog vien ta aplinkybė, kad patikslintame mokumo atkūrimo plane yra nurodytas didesnių pajamų panaudojimas pareiškėjos, jos nepilnamečio sūnaus būtiniesiems poreikiams tenkinti, nelaikytina kreditorių interesų pažeidimu ir tai nėra kliūtis šį patikslintą mokumo atkūrimo planą patvirtinti.

23. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėja, siekdama tinkamai įgyvendinti mokumo atkūrimo planą ir nepažeisti kreditorių interesų, patikslintame mokumo atkūrimo plane numatė didesnių įmokų mokėjimą kreditoriams, be to, įgyvendindama palankesnes kreditorių reikalavimų tenkinimo sąlygas, įtraukė 870 Eur įsiskolinimo sumokėjimą, vedė didesnes sumas kreditorių reikalavimams tenkinti. Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjos sąžiningumą ir siekį vykdyti planą, kuo didesne dalimi atsiskaitant su kreditoriais.

24. Įvertinus patikslinto mokumo atkūrimo plano nuostatas, nustatyta, jog pagrindinė patikslino mokumo atkūrimo plano rengimo priežastis – aiškiai per maža būtiniesiems poreikiams tenkinti mokumo atkūrimo plane, kuris buvo patvirtintas 2018 m. sausio 24 d., nurodyta suma (t. y. 280,81 Eur suma, iš jų nepilnamečio sūnaus būtiniesiems poreikiams – 110,81 Eur suma). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog įvertinus tai, kad mokumo atkūrimo planas iš esmės buvo rengiamas tik preliminariai nustatant atitinkamas pareiškėjos mėnesio išlaidas, teismo vertinimu, akivaizdu, jog realaus šio mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiu šios išlaidos galėjo kisti ir atitinkamai šiuo metu sąlygoti būtinumą keisti atitinkamas mokumo atkūrimo plano nuostatas, įskaitant ir nuostatą dėl pareiškėjos būtiniausiems poreikiams tenkinti skirtinos sumos. Kaip minėta, pareiškėjai siekiant gauti didesnes pajamas ir didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais, ji kartu su nepilnamečiu vaiku išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), todėl ir būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma išaugo. Turint omenyje, kad pareiškėja viena augina nepilnametį vaiką, gauna 933,60 Eur bedarbio išmoką (prasidėjus Covid-19 pandemijai prarado darbą), patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodyta būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma – 813,60 Eur jai ir nepilnamečiam vaikui (kurią sudaro išlaidos maistui, vaiko išlaikymui, aprangai, vaistams, transportui būstui), yra aiškiai pagrįsta, atitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas mano, jog patikslinto mokumo atkūrimo plano nuostata dėl didesnės būtiniesiems pareiškėjos poreikiams tenkinti sumos nustatymo neprieštarauja FABĮ nuostatoms ir nėra kliūtis šį patikslintą mokumo atkūrimo planą patvirtinti.

25. Vertinant nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, kad pareiškėja deda pastangas, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų bei išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus, savo veiksmais maksimaliai siekia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyros užtikrinimo. Išanalizavęs atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta. Pareiškėjos patikslintas mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, jokių FABĮ 8 straipsnio 1–4 dalių pažeidimų nenustatyta.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad FABĮ 10 straipsnio 2 dalis numato kreditoriams galimybę fizinių asmenų bankroto byloje kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą ir nustačius, jog plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, jog byloje duomenų, kad pareiškėja būtų bandžiusi nuslėpti gaunamas lėšas, nėra, didesnių lėšų panaudojimą būtiniesiems poreikiams tenkinti pareiškėja pagrindė, todėl teismas pagrįstai motyvavo, jog pareiškėjos gaunamų pajamų padidėjimas, išvykus į kitą šalį (Prancūziją), gautų didesnių pajamų panaudojimas pareiškėjos, jos nepilnamečio sūnaus būtiniesiems poreikiams tenkinti nelaikytinas kreditorių interesų pažeidimu, kuris būtų pakankamas pagrindas nutraukti pareiškėjos bankroto bylą.

27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

28. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai patvirtino pateiktą patikslintą mokumo atkūrimo planą ir nėra pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Žvinklytė