Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui ir bankroto administratorei L. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankroto administratorės L. L. prašymą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. Ž. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, antstolė V. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 8 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. Pareiškėja keletą kartų teikė patikslintus mokumo atkūrimo plano projektus, tačiau nei vienam jų nebuvo pritarta kreditorių susirinkime.

Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Pagal 2020 m. gegužės 13 d. pateiktą tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą, bankrutuojančio asmens E. Ž. pajamas sudaro 933,60 Eur bedarbio išmoka, 115,64 Eur nepilnamečio sūnaus našlaičio pensija. Numatyta, kad pareiškėjos būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga 813,60 Eur suma, kurią sudaro 380 Eur maistas, 10 Eur vaiko išlaikymui, 25,99 Eur išlaidos aprangai, vaistams, transportui ir pan., 397,61 Eur išlaidos būstui. Kreditorių reikalavimų tenkinimui skiriama 100 Eur suma ir 20 Eur bankroto administravimo išlaidoms. Fizinio asmens mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė 3 metai.

Vienintelis kreditorius, turintis balsavimo teisę, AB SEB bankas balsavo prieš pateiktą tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą. Kreditorius AB SEB bankas nesutinka su bankroto administratorės prašymu patikslinti mokumo atkūrimo planą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja netinkamai vykdė pradinį mokumo atkūrimo planą ir liko kreditoriui skolinga 5540,53 Eur, ir šios skolos grąžinimo neįtraukė į patikslintą mokumo atkūrimo planą.

Teismui pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo planas yra patikslintas atsižvelgiant ar iš dalies atsižvelgiant į 2020 m. vasario 17 d. vykusiame kreditorių susirinkime išdėstytą kreditoriaus AB SEB banko poziciją, o būtent nuo 883,60 Eur/mėn iki 813,60 Eur/mėn sumažinta plano projekte numatyta suma pareiškėjos būtinųjų poreikių tenkinimui, nuo 30 Eur iki 100 Eur padidinta kreditorių reikalavimų tenkinimui skiriama suma, bei įtrauktas 870 Eur skolos grąžinimas kreditoriui po 124,29 Eur/mėn. nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d.

Bankroto administratorės išvadoje dėl bankrutuojančios E. Ž. patikslinto mokumo atkūrimo plano nurodyta, kad planas, įskaitant, bet neapsiribojant kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo tvarka, atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nustatytus reikalavimus. Mokėjimo grafikas yra realus ir įgyvendinamas pagal plane nurodytus gaunamų pajamų ir būtinųjų išlaidų duomenis. Bankroto administratorės nuomone, E. Ž. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo plane numatytomis aplinkybėmis per plano įgyvendinimo laikotarpį galėtų atkurti savo mokumą, pagal galimybes maksimaliai patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.

Kreditorius E. Ž. patikslintam mokumo atkūrimo planui nepritarė iš esmės dėl vienos aplinkybės, kad pareiškėja neįtraukė į mokumo apkūrimo planą visos, kreditoriaus paskaičiavimu, 5540,53 Eur skolos. Dėl kitų plane numatytų priemonių mokumui atkurti prieštaravimų neteikė. Neprieštaravo ir dėl pareiškėjai reikalingų piniginių lėšų būtinųjų poreikių tenkinimui, lėšų, numatytų kreditorinių reikalavimų tenkinimui, bei bankroto administratoriui skiriamų piniginių lėšų, dėl ko teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako ir konstatuoja, kad dėl paminėtų aplinkybių ginčo nėra.

FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015, 2018 m. vasario 21 d, nutartis civilinėje byloje 3K-3-52-248/2018). Tai reiškia, kad, sprendžiant bet kokius fizinio asmens bankroto proceso metu kilusius klausimus, priskirtus teismo kompetencijai, turi būti taikomos taisyklės dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo vertinimo, skolininko ir kreditorių interesų balanso išlaikymo ir kt.

Kreditorius nepritarė patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimui ir pateikė prašymą nutraukti bankroto bylą. Pažymėjo, kad bankrutuojantis asmuo visą praėjusį bankroto proceso laikotarpį netinkamai vykdė pačios parengtą ir teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą. Gaunamas pinigines lėšas naudojo pagal savo norus ir visiškai nepaisant tiek teismo nutartimis, tiek ir mokumo atkūrimo planu nustatytų reikalavimų bei prisiimtų įsipareigojimų. Kaip matyti iš bankroto procese, bankroto administratoriaus pateiktos informacijos bei ją patvirtinančių dokumentų, bankrutuojantis asmuo nuo pat teismo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą dienos, nevykdė jame prisiimtų įsipareigojimų, nesiekė kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, o visas šiuo laikotarpiu gautas pinigines lėšas naudojo savo būtiniems poreikiams tenkinti, nepaisydamas kreditorių reikalavimų to nedaryti ir tinkamai vykdyti teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą. Su tokiais kreditoriaus argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarstydamas prašymą nutraukti bankroto bylą, skolininkui nevykdant plano, teismas turi paisyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).

Bylos duomenimis, pagal bankroto administratorės teiktą ataskaitą ir priedus, nustatyta, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. gavo 2173,05 Eur pajamų iš darbo užmokesčio. Šiuo atveju, kreditorius klaidingai nurodo, kad pareiškėjos gaunamas pajamas sudarė 2458,59 Eur prie šių pajamų priskaičiuodamas pareiškėjos nepilnamečiam sūnui skiriamą našlaičio pensiją. Teismas pažymi, kad vaikui skiriama našlaičio pensija yra skiriama išimtinai nepilnamečiui vaikui. Iš minėtų pareiškėjos gautų pajamų kreditorių reikalavimams tenkinti skirta 150 Eur (t. y. po 30 Eur), bankroto administravimo išlaidoms apmokėti – 100 Eur (t. y. po 20 Eur).

Pareiškėja siekdama pagerinti savo finansinę padėtį ir kuo daugiau patenkinti kreditorių reikalavimus nuo 2018 m. liepos 1 d. išsikėlė gyventi į Prancūziją ir ten įsidarbino indų plovėjos pareigose. Pagal byloje pateiktą bankroto administratorės ataskaitą matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. pareiškėja gavo 11439,16 Eur darbo užmokesčio ir 226,10 Eur vaiko pinigų. Kreditorius vėl gi klaidingai nurodo, kad pareiškėjos gaunamas pajamas sudarė 1166,26 Eur, įtraukdamas našlaičių pensiją, kuri negali būti traukiama kaip pareiškėjos gaunamos pajamos. Kreditorių reikalavimų tenkinimui skirta 300 Eur (t. y. 30 Eur/mėn) ir bankroto administravimo išlaidoms – 200 Eur (t. y. po 20 Eur/mėn). Būtinųjų poreikių tenkinimui skirta 10800 Eur, t. y. 1080 Eur/mėn. Pareiškėja savo išlaidų padidėjimą grindė aplinkybėmis, kad Prancūzijoje pragyvenimo lygis yra kur kas didesnis nei Lietuvoje. Ji kas mėnesį mokėdavo už būsto nuomą 400 Eur, kadangi gyvena kalnuose, yra priversta nuomoti automobilį, dėl ko patyrė 200 Eur/mėn išlaidas kurui ir remontui. Padidėjo suma išleidžiama maistui. Buvo būtina apsistatyti būstą baldais, kadangi būsto su baldais nuoma Prancūzijoje yra dvigubai didesnė.

Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. 2019 m. gruodžio 31 d. pareiškėjos gaunamas pajamas sudarė 10575,68 Eur. Kreditorių reikalavimų tenkinimui skyrė 640 Eur (t. y. 80 Eur/mėn), bankroto administravimo išlaidoms – 160 Eur (t. y. 20 Eur/mėn). Būtinųjų poreikių tenkinimui skyrė 8495,27 Eur (t. y. 1213,61 Eur/mėn). Maistui – 500 Eur/mėn., namų ūkiui – 613,61 Eur/mėn., aprangai, vaistams, transportui 100 Eur/mėn. Numatytas 470,93 Eur įsiskolinimas, kurį pareiškėja įsipareigojo padengti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti yra nurodęs, kad, remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Ši taisyklė yra paremta tuo, kad asmuo bankroto procedūros metu neturėtų atsidurti prastesnėje finansinėje padėtyje negu laikotarpiu, kai iš jo turto vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014. Teismų praktika. 2014, Nr. 42, p. 168–185). Kasacinis teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).

Teismo patvirtintame 2017 m. gruodžio mėnesio mokumo atkūrimo plane E. Ž. būtiniesiems poreikiams tenkinti buvo numatyta 280,81 Eur suma, iš jų nepilnamečio sūnaus būtiniesiems poreikiams – 110,81 Eur suma. Pareiškėja įrodė, kad šios sumos yra nepakankamos jos ir nepilnamečio sūnaus būtiniesiems poreikiams. Per penkių mėnesių laikotarpį (nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. birželio 31 d. pareiškėja patyrė 200 Eur papildomų išlaidų, skirtų jos būtiniesiems poreikiams tenkinti. Ši suma apskaičiuota iš pareiškėjos būtiniesiems poreikiams faktiškai patirtų išlaidų sumų, kurios nurodytos bankroto administratorės ataskaitoje, atėmus patvirtintame mokumo atkūrimo plane nurodytą būtinųjų poreikių sumą (1604,05-(280,81x5)=200). Teismo posėdžio metu bankroto administratorė nurodė, kad rengiant pradinį mokumo atkūrimo planą, pareiškėja dirbo apskaitininke, puse etato, todėl didesnė suma negalėjo būti traukiama būtinųjų poreikių tenkinimui, kadangi pareiškėja didesnių pajamų negavo, jai pragyventi padėjo artimi giminaičiai. Iš vėlesnių laikotarpių matyti, kad pareiškėja kartu su nepilnamečiu vaiku išsikėlė gyventi į Prancūziją, dėl ko būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga suma išaugo.

Bylos duomenimis, bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja neslėpė nei nuo bankroto administratorės nei nuo kreditorių aplinkybės, kad jos pajamos padidėjo. Padidėjusias pajamas sąlygojo pareiškėjos išvykimas į kitą šalį, kas iš esmės įtakojo būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingą didesnę sumą. Pareiškėja bankroto administratorei teikė duomenis, kodėl yra išleidžiama didesnė suma būtinųjų poreikių tenkinimui nei numatyta mokumo atkūrimo plane. Pareiškėja kiekvieną mėnesį sąžiningai pervesdavo 30 Eur sumą kreditorių reikalavimų tenkinimui, kaip ir buvo numatyta plane. Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. kreditorių reikalavimų tenkinimui skyrė didesnę sumą, t. y. 80 Eur/mėn. Tam, kad pareiškėja galėtų patenkinti savo ir nepilnamečio sūnaus būtinuosius poreikius bei skirti lėšas kreditorių reikalavimų tenkinimui, pareiškėjai teikia pagalbą artimi žmonės, tą patvirtina byloje esantys sąskaitos išrašai. Vien ta aplinkybė, kad mokumo atkūrimo planas nebuvo patikslintas anksčiau nesudaro pagrindo nutraukti bankroto bylos, motyvuojant tuo, kad planas buvo vykdomas netinkamai. Akivaizdu, kad neįmanoma Prancūzijoje, kur minimalus pragyvenimo lygis sudaro 1240 Eur pareiškėjai su nepilnamečiu vaiku pragyventi už 280,81 Eur, kai vien būsto nuoma sudaro 400 Eur. Pareiškėja į bylą teikė duomenis apie patirtas išlaidas, sąskaitos išrašus, duomenis apie gaunamas pajamas. Byloje nenustatyta, kad pareiškėja gautas sumas leido prabangos prekėms.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja siekdama kuo didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais išvažiavo į Prancūziją, dirbo nekvalifikuotą darbą, prasidėjus Covid – 19 pandemijai, pareiškėja darbą prarado, gauna nedarbingumo išmoką, siekia išmokti prancūzų kalbą, kad galėtų gauti geriau apmokamą darbą. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėja siekia vykdyti planą, kuo didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais. Duomenų, kad būtų bandžiusi nuslėpti gaunamas lėšas byloje nėra, didesnių lėšų panaudojimą būtinųjų poreikių tenkinimui pagrindė, dėl ko teismas sprendžia, kad pareiškėjos gaunamų pajamų padidėjimas išvykus į kitą šalį (Prancūziją), gautų didesnių pajamų panaudojimas pareiškėjos, jos nepilnamečio sūnaus būtiniesiems poreikiams tenkinti, nelaikytinas kreditorių interesų pažeidimu, kuris būtų pakankamas pagrindas nutraukti pareiškėjos bankroto bylą.

Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad patikslintame mokumo atkūrimo plane, pareiškėja numatė didesnių įmokų mokėjimą kreditoriams, įtraukė 870 Eur įsiskolinimo sumokėjimą, vedė didesnes sumas kreditorių reikalavimams tenkinti. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, kad pareiškėja siekia tinkamai įgyvendinti mokumo atkūrimo planą ir nepažeisti kreditorių interesų. Be to, pareiškėja, siekdama užtikrinti jos ir kreditorių interesų pusiausvyrą, pateikė kreditorių susirinkimui tvirtinti 2020 m. sausio mėnesio patikslintą mokumo atkūrimo planą bei 2020 m. kovo mėnesio mokumo atkūrimo planą, kuriuose nurodė palankesnes kreditorių reikalavimų tenkinimo sąlygas, tačiau kreditorių susirinkimas jų patvirtinimui nepritarė.

Esant paminėtų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad pagrindo nutraukti pareiškėjos E. Ž. bankroto bylą nėra, todėl kreditoriaus AB SEB banko prašymas netenkintinas.

FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas reikalavimas plane nurodyti bankroto administravimo išlaidų sumą ir jos pagrindimą. Bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui (FABĮ 22 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad teismui tvirtinti pateiktame plano projekte (priede prie mokumo atkūrimo plano) aptarta bankroto administravimo išlaidų suma, kaip tai numatyta FABĮ 22 straipsnio 1 dalyje.

FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. Administratorius fizinio asmens mokumo atkūrimo plane (atskirame priede) išdėstė administravimo išlaidų būtinumą, pagrįstumą. Teismo nuomone mokėjimo atkūrimo plane nurodytos išlaidos bankroto procedūroms atlikti nėra neproporcingai per didelės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje sprendžiant įmonių bankroto bylas, laikomasi nuostatos, jog administratoriaus atlyginimas turi būti toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, užtikrintų tiek administratoriaus, tiek ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą, kartu atitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-219/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1059-826/2017). Administratorius viso plano įgyvendinimo laikotarpio metu privalės vertinti pareiškėjos elgesio sąžiningumą, kontroliuoti jos gaunamas pajamas, kaupti informaciją ir ją teikti suinteresuotiesiems asmenims, administruoti ir skirstyti gaunamas lėšas, esant poreikiui spręsti dėl būtinybės planą tikslinti ir pan. Teismas pažymi, kad FABĮ 22 straipsnio 2 dalis numato, jog bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas; bankroto administravimo išlaidos apmokamos ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Vadinasi, kreditoriai turi visas galimybes prižiūrėti patiriamų administravimo išlaidų pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai nustatytina, kad prašomos patvirtinti bankroto administravimo išlaidos yra pakankamai pagrįstos ir atitinka administratoriaus atliekamas funkcijas, bankrutuojančio fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą.

Teismas įvertinęs byloje nurodytas aplinkybes, vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 8 punktu, 13 punktu, atsižvelgęs į bankroto administratorės išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei kreditorių teises ir teisėtus interesus, sprendžia, kad patikslintas mokumo atkūrimo planas atitinka kreditorių ir skolininkės interesų pusiausvyrą, todėl tenkintinas bankroto administratorės prašymas ir tvirtintinas bankroto administratorės pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis, 13 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 3, 6, 8 dalimis,

nutaria:

pareiškėjos E. Ž. bankroto administratorės L. L. prašymą dėl patikslinto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano patvirtinimo tenkinti ir patvirtinti teismui pateiktą pareiškėjos E. Ž. patikslintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą.

Netenkinti kreditoriaus akcinės bendrovės SEB banko prašymo dėl bankroto bylos nutraukimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.