- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-22
- Bylos Nr.
- 2S-174-864/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32414-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Pareiškėjas
- V. T.
- Suinteresuotas asmuo
- V. K.
- Kategorijos
- 3.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-39217-728/2017 pagal pareiškėjo V. T. pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, suinteresuoti asmenys V. K., antstolis M. D., UAB ,,MG Logistics“, antstolis V. Č., UAB ,,Finance“, antstolis D. Š., UAB ,,Stateta port group“, UAB ,,Stateta“, antstolis D. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė A. S., antstolis R. V., antstolis S. M., antstolis D. S., A. U., I. T..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Valnetas“, būtiniems poreikiams tenkinti skirti 2 170,20 Eur sumą, bankroto procedūroms atlikti patvirtinti išlaidų sąmatą 90 Eur sumai, nustatyti 4 mėn. terminą mokumo atkūrimo plano projektui parengti ir pateikti teismui. Nurodė, kad pareiškėjo nemokumą sukėlė 123 833,72 Eur skola pagal pasirašytus vekselius ir pareiškėjo negalėjimas pagal vekselius vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Paaiškino, kad vekseliai buvo pasirašyti, užtikrinant (duomenys neskelbtini) veiklą bei (duomenys neskelbtini) veiklai stabilizuoti po sudegusio vilkiko su vežamu kroviniu. Teigė, kad iki kreipimosi pareiškėjui į teismą, kreditoriai kreipėsi į notarus dėl vykdomųjų įrašų išdavimo. Nurodė, kad nepaisant pareiškėjo pastangų pagerinti savo finansinę padėtį, nėra net teorinių galimybių padengti šių skolinių įsipareigojimų. Pareiškėjo teigimu, šiuo metu pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini) jo pareigos - transporto vadybininkas, darbo užmokestis 500 Eur per mėnesį bei 200 Eur gauna už automobilio nuomą. Savo ruožtu pareiškėjo turimas turtas sudaro 68 946,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nuomone, jo turimi skoliniai įsipareigojimai žymiai viršija pareiškėjo turtą ir nėra galimybės su visais kreditoriais atsiskaityti. Pareiškėjo teigimu, per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą padavimo, pareiškėjas nesudarė jokių sandorių, kurie pažeistų kreditorių teises ir kurie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje numatyta sąlyga atsisakyti iškelti bankroto bylą. Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjo pateiktu pareiškimu sutinka. Suinteresuotas asmuo antstolė A. S. atsiliepime į pareiškimą prašė teismo klausimą dėl pareiškėjo pateikto pareiškimo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, spręsti pareiškimo pagrįstumo klausimą teismo nuožiūra. Suinteresuoto asmens UAB ,,Stateta port group“ atstovas prašė teismo pareiškimą atmesti.Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų byloje nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 6 d. priėmė nutartį, kuria nutarė atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vien pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma, kuri viršija 25 MMA, savaime nesudaro pagrindo pareiškėjo nemokumui pagal FABĮ konstatuoti, nes turi būti nustatyta, kad fizinis asmuo negali vykdyti savo skolinių įsipareigojimų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė pagrįstų įrodymų, jog ieškosi geriau apmokamo darbo bei deda realias pastangas atsiskaityti pagal galimybes su kreditoriais. Teismas nurodė, kad aplinkybės, jog pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) akcininku ir vadovu, savalaikiai neinicijavo šiai įmonei bankroto bylos iškėlimo, bei būdamas (duomenys neskelbtini) akcininku, esant teisiniams pagrindams šios įmonės nelikvidavo bei neišregistravo, liudija pareiškėjui esant nesąžiningam kaip asmeniui ir kad jo nemokumas didele dalimi yra atsiradęs ir dėl pareiškėjo kaltės, nes pastarasis nesielgė sąžiningai, tiek imdamas kreditus, tiek laiduodamas už savo akcines bendroves.Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje pateikta pareiškėjo 2017 m. balandžio 21 d. pasirašyta su sutuoktine notariškai patvirtinta povedybinė sutartis liudija, kad nustatytas atskiro turto ir prievolių teisinis režimas minėtoje sutartyje yra pakankamas pagrindas pareiškėjui išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą atitinka tiek paties skolininko, tiek kreditorių interesus, nes priešingu atveju būtų pažeista pareiškėjo ir kreditorių interesų pusiausvyra. Teismas padarė išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ne tik pareiškėjo nesąžiningumą, bet ir jo tikslą ne atkurti savo mokumą, o mėginimą pasinaudoti FABĮ ir išvengti skolinių įsipareigojimų vykdymo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šiuo atveju pagrindo iškelti pareiškėjui bankroto bylą nėra, nes pareiškėjas yra nesąžiningas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Paaiškina, jog pareiškėjas pajamų gauna daugiau nei Lietuvoje esantis vidutinis darbo užmokestis ir neatmestina aplinkybė, jog ateityje, pareiškėjui pradirbus ilgesnį laikotarpį, pareiškėjo darbo užmokestis didės. Tuo tarpu pareiškėjo įsiskolinimų sumai esant 123 823,72 Eur, pareiškėjo nuomone, akivaizdu, jog pareiškėjas nėra pajėgus šių įsiskolinimų padengti per protingą laiką. Atkreipia dėmesį, jog per pareiškėjo mokumo atkūrimo plano laikotarpį didžioji dalis pareiškėjo įsiskolinimų bus padengta, dėl ko laikytina, jog tokiu būdu bus pasiekta teisinga pareiškėjo ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Nurodo, kad nors pareiškėjas neginčija fakto, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) pareiškėjui yra numatyta pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) tačiau šis faktas nevertintinas kaip pareiškėjo nesąžiningumas FABĮ prasme. Atkreipia dėmesį, jog nei kreditoriai, nei pirmosios instancijos teismas ginčo nutartyje nepateikė jokių argumentų, kurie pagrįstų, jog dėl to, kad pareiškėjas dar nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo nemokumo yra priežastinis ryšys. Pareiškėjo teigimu, remiantis ĮBĮ 32 straipsnio nuostatomis, įmonės likvidavimo procesą organizuoja įmonės bankroto administratorius, o ne įmonės buvęs vadovas ar akcininkas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nuomone, visiškai neaišku, kokiais teisės aktais pirmosios instancijos teismas vadovavosi, pripažindamas pareiškėjui pareigą (duomenys neskelbtini) likviduoti ir išregistruoti, dėl ko neteisingai pripažino šiuo pagrindu pareiškėjo nesąžiningumą. Paaiškina, jog 2017 m. balandžio 21 d. povedybine sutartimi iš esmės buvo susitarta dėl turto teisinio režimo ir prisiimamų prievolių po povedybinės sutarties sudarymo. Nurodo, kad povedybine sutartimi yra susitarta dėl atskiro turto ir prievolių režimo ateityje, tokiu būdu pareiškėjo turimas turtas bei prievolės nei sumažėjo, nei padidėjo, atitinkamai kreditorių interesai nebuvo pažeisti. Atkreipia dėmesį, jog vien tas faktas, kad povedybinė sutartis buvo sudaryta prieš kelis mėnesius iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo teismui dienos, savaime nepatvirtina, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, bandė nuslėpti turtą ar jį iššvaistyti. Suinteresuotas asmuo antstolė A. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo atskirojo skundo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nuspręsta atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. konstatavęs pareiškėjo nesąžiningumą. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-313/2016). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015).Bylos duomenimis, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2017 m. rugsėjo 1 d., todėl aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjo sąžiningumas kreditorių atžvilgiu, yra nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad veiksmų vertinimo apibrėžtumas laike yra aiškus ir jo aiškinimas plečiamai neatitiktų FABĮ paskirties.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, kadangi laiku neinicijavo (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo, nesiėmė veiksmų likviduoti bei išregistruoti (duomenys neskelbtini) sudarė 2017 m. balandžio 21 d. povedybinę sutartį, nesielgė sąžiningai prisiimdamas kreditus bei laiduodamas už savo įmones, nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, jog ieškosi geriau apmokamo darbo bei deda realias pastangas atsiskaityti pagal galimybes su kreditoriais. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu veiklos nevykdo, įmonė yra nemoki, o pareiškėjas dėl šios įmonės bankroto bylos iškėlimo nesikreipė į teismą. Šios aplinkybės liudija, jog pareiškėjas šiuo metu nėra įgyvendinęs vienos iš ĮBĮ įtvirtintų jo, kaip (duomenys neskelbtini) vadovo bei akcininko, pareigų. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti bent prielaidą, kad pareiškėjas sąmoningai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu siekdamas išvengti savo turimų įsipareigojimų vykdymo ar padidinti šių įsipareigojimų dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdymas tokiu atveju gali būti vertinamas kaip netinkamas pareiškėjo, kaip įmonės vadovo bei akcininko, pareigų vykdymas santykiuose tarp (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo, t. y. gali būti pagrindu spręsti apie pareiškėjo, kaip įmonės vadovo bei akcininko, požiūrį į turimą bei vadovaujamą įmonę. Savo ruožtu tokio pobūdžio pareigos neįvykdymas santykiuose tarp (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo, savaime negali suponuoti išvados apie tai, jog pareiškėjas yra kaip asmuo nesąžiningas visuose teisiniuose santykiuose, kuriuose dalyvauja, kadangi tokiu būdu pareiškėjui būtų nepagrįstai apribota galimybė būti sąžiningu civilinių teisinių santykių dalyviu tokio pobūdžio teisiniuose santykiuose, kuriuose pareiškėjas dalyvauja kaip fizinis asmuo bei kurie neturi jokio tiesioginio ryšio su teisiniais santykiais, atsiradusiais tarp (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neįgyvendinimas nagrinėjamu atveju negali būti pagrindu vertinti pareiškėjo veiksmus (neveikimą) kaip galimai pareiškėjo nesąžiningus veiksmus kreditorių atžvilgiu, dėl ko laikytina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi šia aplinkybe pareiškėjo (ne)sąžiningumo nustatymo kontekste. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjo nesąžiningumą ir tuo aspektu, jog pareiškėjas nesiėmė veiksmų likviduoti bei išregistruoti (duomenys neskelbtini) Pagal ĮBĮ 32 straipsnio 5 dalį, prašymą juridinių asmenų registrui išregistruoti likviduotą dėl bankroto įmonę turi pareigą pateikti ne įmonės vadovas ar akcininkas, o būtent bankroto administratorius. Teismas pažymi, jog tokiu atveju kitam asmeniui priskirtinos pareigos netinkamas įgyvendinimas (neįgyvendinimas) negali būti pagrindu pripažinti pareiškėjo veiksmus (neveikimą) dėl neišregistravimo (duomenys neskelbtini) įstatymų nustatyta tvarka nesąžiningais, kadangi pareiškėjas tokioje situacijoje neatsako už kitų asmenų atliktus veiksmus (neveikimą) bei negali priisiimti dėl tokių veiksmų (neveikimo) atsirandančias teisines pasekmes. Šios aplinkybės liudija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėją esant nesąžiningą, remdamasis aplinkybe dėl visai kitam asmeniui priskirtinos pareigos neįvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog vien 2017 m. balandžio 21 d. povedybinės sutarties sudarymo faktas taip pat negali būti pagrindu pripažinti pareiškėją esant nesąžiningą kreditorių atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš pareiškėjo nesąžiningumą patvirtinančių aplinkybių nurodė esant 2017 m. balandžio 21 d. povedybinės sutarties sudarymą iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien pats faktas apie tokios sutarties sudarymą nesuponuoja vienareikšmiškos išvados apie pareiškėjo nesąžiningumą. Pagal bylos duomenis, pareiškėjas galimai buvo nemokus jau žymiai anksčiau negu sudaryta povedybinė sutartis, dėl ko akivaizdu, jog tokio pobūdžio sutarties sudarymas negalėjo turėjo reikšmingos įtakos pareiškėjo nemokumai, dėl ko laikytina, jog 2017 m. balandžio 21 d. povedybinės sutarties sudarymo faktas negali būti laikomas aplinkybe, liudijančia apie pareiškėjo nesąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė apie pareiškėjo nesąžiningumo buvimą, pastarajam byloje nepateikus įrodymų, jog ieškosi geriau apmokamo darbo bei deda realias pastangas atsiskaityti su kreditoriais. Kaip yra pažymėjęs kasacinės instancijos teismas, viena iš FABĮ 16 straipsnyje nurodytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu – pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą (FABĮ 16 straipsnio 10 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). FABĮ nenustatyta, kokius veiksmus turi atlikti fizinis asmuo, siekdamas pagerinti finansinę būklę. Pažymėtina, kad asmens gebėjimas realizuoti save darbo rinkoje siejamas su daugeliu aspektų – t. y. priklauso tiek nuo išorinių veiksnių – profesijos paklausa, rinkos pokyčiai ir kt., tiek nuo asmeninių savybių - išsilavinimo, gebėjimų, papildomų įgūdžių ir kt. Byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių sąmoningą pareiškėjo elgesį nukreiptą į mažų pajamų gavimą bei vengimą atsiskaityti su kreditoriais. Nesant šių duomenų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog ieškosi geriau apmokamo darbo bei deda realias pastangas atsiskaityti su kreditoriais, negali lemti pareiškėjo nesąžiningumo konstatavimo galimumą. Pažymėtina, kad fizinio asmens pareiga siekti visomis priemonėmis gauti kuo didesnes pajamas, turi būti vykdoma viso bankroto proceso metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl pareiškėjo nesąžiningumo, pastarajam nepateikus įrodymų, jog ieškosi geriau apmokamo darbo bei deda realias pastangas atsiskaityti su kreditoriais, yra deklaratyvios, nepagrįstos ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad minėti veiksmai tiesiogiai ar netiesiogiai nulėmė pareiškėjo finansinę būklę.Visų byloje esančių įrodymų visumoje, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo pareiškėjo nesąžiningumą, remdamasis aplinkybėmis, kurios negali būti pagrindu šiai išvadai padaryti. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, vertino išimtinai pareiškėjo galimą (ne)sąžiningumą tam tikrų aplinkybių visumoje, neanalizuodamas bei nenustatydamas bankroto bylos iškėlimo klausimui išspręsti svarbių aplinkybių, t. y. nuo kokio momento pareiškėjas tapo nemokus, kokios pagrindinės priežastys bei aplinkybės faktiškai nulėmė pareiškėjo nemokumą, kokios aplinkybės sąlygojo pareiškėjo atitinkamą veikimą (neveikimą), ar egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veiksmų ir jo nemokumo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas pagrindine savo nemokumą nulėmusia priežastimi laikė – negalėjimą vykdyti įsipareigojimų pagal išduotus vekselius, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino bei neanalizavo šios aplinkybės kaip pagrindo pareiškėjo nemokumui atsirasti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo, nenustatė reikšmingų aplinkybių, sprendžiant dėl asmens mokumo bei sąžiningumo, todėl, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo negali spręsti, skundžiama nutartis naikintina ir bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutarė:
pareiškėjo V. T. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.