Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-12-05 · Civilinė byla Nr. B2-4959-262/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-05
Bylos Nr.
B2-4959-262/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Gasiulytė
Suinteresuotas asmuo
M. M., J. Z. M., L. M., V. K.
Kategorijos
Civ. b. Nr. B2-4959-262/2018
Teisminio proceso numeris: 2-55-3-01222-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.3.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo bankrutavusios UAB „Laimija“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“, prašymą dėl UAB „Laimija“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys M. M., J. Z. M., L. M. ir V. K. (V. K.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 26 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir įmonė arba BUAB) „Laimija“; bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Vantolina“. Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Šalies argumentai

UAB „Vantolina“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti atsakovo bankrotą tyčiniu, kadangi BUAB „Laimija“ valdymo organai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Taip pat buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai, įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos, įmonės veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, o teisės aktų reikalaujama įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai.

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 7 d. nutartimi netenkino BUAB „Laimija“ bankroto administratoriaus prašymo dėl UAB „Laimija“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teism 2018 m. birželio 7 d. nutartis panaikinta ir klausimas dėl bankrutavusios UAB „Laimija“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

ĮBĮ 2 str. 12 d. nurodyta, kad tyčinis bankrotas - tai įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

ĮBĮ 20 str. 1 d. nurodyta, kad teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar bankroto administratoriaus prašymu. ĮBĮ 20 str. 2 d. numato penkis atvejus, kuriems esant, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu.

Šioje situacijoje egzistuoja ĮBĮ 20 str. 2 d. nustatyti pagrindai, remiantis kuriais, UAB „Laimija“ bankrotas turi būti pripažintas tyčiniu:

Įmonės valdymo organai netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p.)

Pagal 2011-12-31 įmonės balanso duomenis, BUAB „Laimija“ jau 2011-12-31 buvo nemoki. Iš UAB „Laimija“ 2011-12-31 balanso (matyti, kad įmonės turtą sudarė 131 950 Lt (38 215,36 EUR), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 317 684 Lt (92 007,76 Eur), t.y. jau 2011 m. daugiau kaip dvigubai viršijo įmonės turtą. Tačiau įmonės vadovas tuo metu nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „Laimija“ iškėlimo. 2012 metais įmonės finansinė padėtis nuolat blogėjo. Remiantis UAB „Laimija“ 2012-12-31 balansu bendrovės turtą sudarė 164 854 Lt (47 745,01 EUR), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 610 305 Lt (176 756,54 Eur), t.y. daugiau kaip keturis kartus viršijo įmonės turtą.

UAB „Laimija“ nemokumas pagal 2012-12-31 balanso duomenis yra konstatuotas ir įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2013-07-26 nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo. Nuo 2011-05-04 VSDFV reguliariai teikė UAB „Laimija“ debeto mokėjimo nurodymus dėl nesumokėtų VSDFV įmokų ir delspinigių, o VMI nuo 2011-11-05 priverstinai išieškojo į biudžetą mokestines nepriemokas. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad jau 2011 m. gegužės mėnesį UAB „Laimija“ negalėjo atsiskaityti su kreditoriais – VSDFV ir VMI.

Pagal ĮBĮ 4 str. 4 p., įmonės vadovas, savininkas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. M. M. buvo UAB „Laimija“ vadovu, o su sutuoktine J. Z.-M. buvo UAB „Laimija“ dalyviais, todėl jiems puikiai žinoma, jog įmonė jau 2011-12-31 buvo nemoki ĮBĮ 4 str. 4 p. prasme, tačiau jie nesiėmė jokių priemonių įmonės mokumui atstatyti ir/ar kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Taigi, kad M. M. ir J. Z.-M. nevykdė ĮBĮ 8 str. 1 d. nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. 1 d. 5 p. numato, kad Bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto, 2011-01-14 UAB „Laimija“ sudarė paskolos sutartį Nr. P11.01 su akcininku M. M., pagal kurią M. M. įsipareigojo paskolinti bendrovei 32 518 Eur už 12% metines palūkanas, o 2011-05-11 sudarė paskolos sutartį P11.02, pagal kurią M. M. įsipareigojo paskolinti bendrovei 16 000 Eur už 12 % metines palūkanas. Minėtas sumas pats M. M. pasiskolino iš kredito unijos Sostinės kreditas paskolos sutartimis 2011-01-14 P00094 ir 2011-05-11 Nr. P00137. Tačiau realiai M. M. ir kredito unijos sudarytos paskolos sutartys buvo užtikrintos UAB „Laimija“ laidavimu ir turto įkeitimu. Tokiu būdų faktiškai UAB „Laimija“ įkeitė savo turtą akcininko naudai (akcininko kreditoriui, UAB „Laimija“ gaunamų lėšų užtikrinimui), pažeisdama ABĮ 15 str. 1 d. 5 p. nuostatas.

Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. 1 d. 5 p. numato, kad akcininko suteiktos paskolos palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu (draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio). Pagal Lietuvos banko duomenis 2011-01 naujų paskolų nuo 1 m. vidutinė metinė palūkanų norma buvo 5,90%, o 2011-05 6,98%, tuo tarpu M. M. su UAB „Laimija“ sudarytose paskolų sutartyse numatyta 12% dydžio metinė palūkanų norma, t.y. maždaug dvigubai viršijanti maksimalią ABĮ leistiną ribą.

Buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p.)

UAB „Laimija“ pagal paskolos sutartis Nr. P11.01 ir P11.02 skolinosi lėšas už apytiksliai dvigubai didesnes palūkanas, nei maksimai ABĮ leidžiama riba iš akcininko gaunamoms paskoloms. Dėl minėto prieštaravimo ABĮ, paskolos sutartys Nr. P11.01 ir P11.02 yra įmonei ekonomiškai nenaudingi, nuostolingi ir neteisėti sandoriai, sudarantys pagrindą konstatuoti tyčinį bankrotą.

UAB „Laimija“ vadovas M. M. nepagrįstai išmokėjo savo sutuoktinei J. Z.- M. iš UAB „Laimija“ kasos 1448,10 Eur kaip paskolos, kuri niekada nebuvo suteikta, grąžinimą. Minėto nuostolingo sandorio aplinkybės yra konstatuotos įsiteisėjusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3504-430/2016.

2011-09-28 UAB „Laimija“ kasos išlaidų orderiu Nr. 45 buvo išmokėti 2800 Eur L. M. atsiskaitymui su UAB „Continental transport“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. CT 219. Tačiau UAB „Continental transport“ atsakydama į paklausimą nurodė, kad nei tokios sąskaitos faktūros, nei su ja susijusių grynųjų pinigų operacijas patvirtinančių dokumentų neturi. Taigi, M. M. neteisėtai ir be pagrindo išmokėjo savo motinai 2800 Eur tuo sudarydamas nuostolingą sandorį.

UAB „Laimija“ įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos (ĮBĮ 20 str. 2 d. 4 p.)

Kaip minėta, pagrindinis bendrovės turtas transporto priemonės buvo įkeistas kredito unijai „Sostinės kreditas“ užtikrinant M. M. iš kredito unijos gautos paskolos įvykdymą. Dėl nurodytos priežasties kiti kreditoriai neteko galimybės nukreipti išieškojimo į pagrindinį UAB „Laimija“ turtą – transporto priemones.

Atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (ĮBĮ 20 str. 3 d. 2 p.).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3504-430/2016 konstatuota, kad M. M., esant UAB „Laimija“ nemokumo būsenai, suteikė sau pirmenybę prieš kitus kreditorius ir 2013-04-09 kasos išlaidų orderiu Nr. KI012 susigrąžino 15 241,44 Lt (4414,23 Eur) paskolos, tuo pažeisdamas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo reikalavimus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3504-430/2016 konstatuota, kad M. M., esant UAB „Laimija“ nemokumo būsenai, 2011-11-07 krautuvo pardavimo sutartimi už 6658,36 Eur sumą atsiskaitė su kreditoriumi UAB „Transvesta“, tuo pažeisdamas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo reikalavimus.

Nors nuo 2011-05-04 VSDFV reguliariai teikė UAB „Laimija“ debeto mokėjimo nurodymus dėl nesumokėtų VSDFV įmokų ir delspinigių, VMI nuo 2011-11-05 priverstinai išieškojo į biudžetą mokestinę nepriemoką, UAB „Laimija“ 2012-01-02 ir 2013-01-02 susitarimais su UAB „Lanuva“ ir UAB „Logimotra“, taip pat 2012 m. kovo–birželio tiesioginiais prašymais klientams nukreipė UAB „Lanuva“ pajamas į UAB „Lanuva“ bei UAB „Logimotra“, iš kurių įmonių buvo atsiskaitoma su kai kuriais kreditoriais tuo pažeidžiant tiek VSDFV ir VMI UAB „Laimija“ atžvilgiu pritaikytas priverstinio mokestinių prievolių vykdymo priemones, tiek atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo reikalavimus.

Dėl išvardintų priežasčių yra pagrindas pripažinti UAB „Laimija“ bankrotą tyčiniu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 291, 292 straipsniais,

nutarė:

Prašymą patenkinti.

Pripažinti UAB „Laimija“ bankrotą tyčiniu.

Įsiteisėjusią nutartį siųsti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, Vyriausybės įgaliotai institucijai.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Ona Gasiulytė