- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- 2S-1534-432/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06285-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Pareiškėjas
- L. V.
- Suinteresuotas asmuo
- G. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) L. V., atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 07 24 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotieji asmenys G. Š.- V. (a. k. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (į. k. 112029270), UAB „Baltijos realizacijos centras“ (į. k. 111623156), VšĮ „Sg8“ (į. k. 191743947), M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752), UAB „Sergel“ (į. k. 125026242), AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (į. k. 120505210), AB „Telia Lietuva“ (į. k. 121215434), AB SEB bankas (į. k. 112021238), AB „Energijos skirstymo operatorius“ (į. k. 304151376), UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ (į. k. 303383884), UAB „Vilniaus vandenys“ (į. k. 120545849).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas L. V. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 07 24 nutartimi nepatenkino pareiškėjo L. V. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. 2019 07 24 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė nepatenkinti pareiškėjo L. V. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
3. Pirmosios instancijos teismas 2019 07 24 nutartyje nurodė, kad įvertinęs į bylą pateiktus duomenis apie pareiškėjo nemokumą, nustatė, jog nutarties priėmimo dieną pareiškėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams bendra suma (kuri turi būti vertinama nustatant fizinio asmens būklę) sudaro daugiau nei 741 652,10 €, iš kurių didžioji dalis pareiškėjo kaip solidaraus skolininko yra įsiskolinimas Luminor Bank AS Lietuvos skyriui už 2007 10 25 AB DnB NORD suteiktą kreditą- 1 129 518,07 € vartojimo reikmėms. Kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei santaupų kredito įstaigose pareiškėjas neturi. Pareiškėjo pajamas sudaro 737 € per mėnesį gaunamas atlyginimas. Taigi pareiškėjo skolinių įsipareigojimų dydis viršija 25 MMA.
4. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priimtas 2019 04 18, todėl pareiškėjo sąžiningumas pirmos instancijos teismo vertintas laikotarpiu nuo 2016 04 18 iki 2019 04 18.
5. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, nustatė, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas dėjo pakankamas pastangas dirbti geriau apmokamą darbą. Iš byloje esančios darbo sutarties nustatė, kad nuo 2019 02 22 pareiškėjas pradėjo dirbti UAB „Lidora“ vadybininku, t. y. prieš pat pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo ir, kaip paaiškino pats posėdžio metu, grįžęs iš Prancūzijos. Teismas nurodė, kad posėdžio metu pareiškėjas teigė, jog iki tol dirbo Prancūzijoje ir jo pajamos apytiksliai sudarė iki 5 000 € per mėnesį. Pareiškėjas nurodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą ir darbo patirties Prancūzijoje. Teismo vertinimu, duomenų, kad pareiškėjas būtų siekęs gera valia nors iš dalies sumažinti įsiskolinimą kreditoriams, teismui nėra pateikta. Teismo posėdyje pareiškėjas negalėjo nurodyti, kokių konkrečių veiksmų imasi ir imsis ateityje tam, kad uždirbtų daugiau pajamų, iš kurių galėtų grąžinti bent dalį skolų kreditoriams, taip pat neaiškino, kodėl būdamas darbingo amžiaus, turėdamas darbo patirties bei aukštą kvalifikaciją, nemato galimybių įsidarbinti bei gauti daugiau pajamų turimoms skoloms dengti. Teismo vertinimu, pasyvus pareiškėjo elgesys nesiekiant padidinti darbo pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, yra nesąžiningas, neatitinkantis reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos iškėlimo.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas turi darbo patirties, ankstesniais laikotarpiais gaudavo ženkliai didesnes pajamas, net ir teismui pasiūlius, nepaneigė byloje dalyvaujančių asmenų nurodomų aplinkybių, jog pareiškėjas taip pat gauna papildomas pajamas, todėl teismas manė, kad ir paskutinius trejus metus pareiškėjas turėjo galimybes gauti ženkliai didesnį atlyginimą už darbą, turėti kitų didesnių pajamų, dėti pastangas ir imtis visų įmanomų priemonių savo turtinei būklei pagerinti. Teismas sprendė, kad L. V. nepateisinamai nesinaudojo galimybe gauti didesnes pajamas, kreditorių reikalavimai dėl tokio pareiškėjo elgesio iš esmės nebuvo tenkinami, įsiskolinimas kreditoriams nemažėjo, tokį pareiškėjo elgesį pirmosios instancijos teismas laikė sąmoningu neveikimu, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, todėl pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas nutarė, kad iškelti fizinio asmens bankroto bylos negalima.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą esmė.
7. Pareiškėjas L. V. pateikė atskirąjį skundą dėl 2019 07 24 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti apskųstąją nutartį ir perduoti klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad teismas netinkamai taikė FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nuostatas, dėl ko nemokiam asmeniui buvo nepagrįstai atsisakyta iškelti bankroto bylą.
9. Apeliantas teigia, kad teismas nurodė, jog pareiškėjas dėjo per mažas pastangas gauti didesnes pajamas ir kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjo manymu, tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Pareiškėjas gauna pakankamai gerą darbo užmokestį- apie 800 €/mėn. (atskaičius mokesčius), kai vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje 2019 m. I ketvirtį siekė 802,70 € (atskaičius mokesčius). Vien tai, kad pareiškėjas anksčiau dirbo Prancūzijoje, nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas privalo gauti tokį patį darbo užmokestį Lietuvoje, koks buvo Prancūzijoje, ypač įvertinus šių dviejų šalių pragyvenimo lygių skirtumus (nuo 2019 01 01 Lietuvoje MMA- 555 €, kai tuo tarpu Prancūzijoje- 1 521,22 €).
10. Pasak teismo, pareiškėjo teiginiai teismo posėdžio metu, kuriais jis paaiškino, jog jokios veiklos Prancūzijoje nevykdo, už kurią jis gautų papildomas pajamas, yra nenuoseklūs ir vertinti kritiškai, kadangi pareiškėjas pateikė gyvenamojo būsto Prancūzijoje nuomos sutartį, iš kurios matyti, jog pareiškėjas kas mėnesį vien tik už būsto nuomą Prancūzijoje moka 1 000 €. Nors pareiškėjas teigė, jog už šio būsto nuomą užsienyje moka jo motina, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė įrodymų. Su tokia teismo pozicija pareiškėjas nesutinka, kadangi klausimas dėl nuomos mokėjimo iškilo jau teismo posėdžio metu, dėl ko pareiškėjas paaiškino situaciją, kad už nuomą moka motina. Teismui pritrūkus papildomų duomenų, teismas galėjo išsireikalauti šiuos duomenis iš pareiškėjo ar jo motinos, tačiau tai atlikta nebuvo, dėl ko negalima laikyti pareiškėjo paaiškinimų nenuosekliais.
11. Apeliantas teigia, kad teismas nurodė, jog pareiškėjas pateikė suinteresuotojo asmens G. Š.- V. pareiškimą teismui, byloje 2A-270/2014, tvirtindamas, jog su buvusia sutuoktine yra susitaręs, kaip bus teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, tačiau teismas šio pareiškimo nagrinėjamojoje byloje nelaiko objektyvia informacija, leidžiančia spręsti, jog yra kitoks šalių susitarimas dėl išlaikymo tvarkos. Taip pat pirmosios instancijos teismas iš šių duomenų nesprendė apie pareiškėjo neturėjimą pajamų užsienyje ir galimybių įsidarbinti, kadangi suinteresuotojo asmens pareiškimas skirtas pateikti į bylą 2A-270/2014 iki šalims nutraukinat santuoką, o ne nagrinėjamu atveju teismui sprendžiančiam fizinio asmens bankroto iškėlimo klausimą. Nurodo, kad teismui buvo pateikti visi įmanomi rašytiniai įrodymai, kuriuos pareiškėjas įstengė pateikti. Jei teismui trūko papildomų duomenų, teismas turi visas galimybes įpareigoti trečiuosius asmenis juos pateikti. Tai atlikta nebuvo, dėl ko nėra pagrindo pareiškėjo pateikto pareiškimo nevertinti kaip objektyvios informacijos apie susitarimą dėl išlaikymo.
12. Pareiškėjo teigimu, teismas nenustatė nė vieno iš FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. įtvirtintų pagrindų pareiškėjo nesąžiningumui konstatuoti. Taip pat, atkreipia dėmesį į tai, kad teismas tik konstatavo pareiškėjo nesąžiningumą, tačiau pareiškėjo neva nesąžiningų veiksmų niekaip nesusiejo su jo nemokumu, nors privalėjo (kadangi to reikalauja FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nuostatos) nustatyti priežastinį ryšį tarp atitinkamų pareiškėjo veiksmų ir pareiškėjo nemokumo.
Atsiliepimas
13. Suinteresuotasis asmuo VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
14. Suinteresuotasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius atsiliepime nurodo, kad nesutinka su atskiruoju skundu. Teigia, kad pareiškėjas siekia nurašyti skolas kreditoriams, o ne atstatyti savo mokumą, o tai neatitinka fizinio asmens bankroto tikslų, prieštarauja Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatoms. Sutinka su pirmosios instancijos pozicija, kad pareiškėjas pradėjo dirbti 5 kartus mažiau apmokamą darbą ir tai rodo jo nesąžiningumą.
15. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal byloje surinktus įrodymus matyti, jog pareiškėjas pateikė teismui netikslią informaciją apie savo gaunamas pajamas. Nors pareiškėjas teigia, kad jo gaunamos pajamos sudaro vos 800 €/mėn., tačiau byloje nustatyta, kad jis yra įsipareigojęs teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui 3 000 €/mėn. (buvusi pareiškėjo sutuoktinė patvirtino, kad įsiskolinimo nėra) bei nuomotis būstą Prancūzijoje už 1 000 €/mėn. Jokie duomenys, kurie leistų abejoti tokių įsipareigojimų vykdymu teismui nebuvo pateikti, todėl daro išvadą, kad pareiškėjo realiai gaunamos pajamos didesnės nei nurodoma.
Atsiliepimas
16. Suinteresuotasis asmuo M. M. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Šio suinteresuotojo asmens manymu pareiškėjo tikslas- grįžti į Prancūziją iškėlus bankroto bylą. Prancūzijoje pareiškėjas turi galimybę gauti didesnes pajamas, kuriomis galėtų būti mažinami įsipareigojimai kreditoriams. Teigia, kad pareiškėjas ir šiuo metu gauna pajamas Prancūzijoje. Nurodo, kad pareiškėjas paaiškino: „nuomą už mane mokėjo mano mama“ , o tai reiškia, kad pareiškėjas šiai aplinkybei įrodyti galėjo pateikti išrašus iš banko sąskaitos, tačiau net ir teismui pasiūlius, to nepadarė. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas kas mėnesį vien tik už būsto nuomą Prancūzijoje moka 1 000 €. Pareiškėjo gaunamas pajamas netiesiogiai patvirtina ir tai, kad pareiškėjas ir suinteresuotasis asmuo G. Š.- V. teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarė, jog pareiškėjas įsipareigoja teikti nepilnamečiui sūnui išlaikymą 3000 € kas mėnesį iki jo pilnametystės. Iš nurodytų aplinkybių suinteresuotasis asmuo daro išvadą, kad ir turtiniai pareiškėjo interesai yra Prancūzijoje.
IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme ((duomenys neskelbtini) str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
18. Šalių ginčas vyksta dėl FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nuostatų taikymo. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai neiškėlė jam bankroto bylos. Apeliantas tvirtina, kad teismas tik konstatavo pareiškėjo nesąžiningumą dėl nedidelių pajamų, tačiau jo nesąžiningų veiksmų niekaip nesusiejo su nemokumu, nors privalėjo nustatyti priežastinį ryšį tarp atitinkamų pareiškėjo veiksmų ir pareiškėjo nemokumo.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas- tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-336/2013). Konstatuoti asmens nesąžiningumą FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. pagrindu vertinami du aspektai: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-516/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015).
20. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys- nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėjęs nesąžiningas pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014, 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-915/2017).
21. Pažymėtina, kad bankroto bylos (įmonių ar fizinių asmenų) susijusios su viešuoju interesu, todėl teismas jose turi būti aktyvus, pats rinkti įrodymus. Iškeliant fizinio asmens bankroto bylą siekiama ne tik atkurti jo mokumą, bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą tuo pagrindu, jog pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), įrodinėjimas turi savo specifiką. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Dėl to teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, turi būti aktyvus ir pareikalauti iš pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
Šalies argumentai
22. Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje esančius duomenis nurodė, kad iš byloje esančios darbo sutarties matyti, kad nuo 2019 02 22 pareiškėjas pradėjo dirbti UAB „Lidora“ vadybininku, t. y. prieš pat pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo ir, kaip paaiškino pats posėdžio metu, grįžęs iš Prancūzijos, nors iki tol jo pajamos apytiksliai sudarė 5 000 € per mėnesį. Pirmosios instancijos teismo teigimu pareiškėjas turi darbo patirties, ankstesniais laikotarpiais gaudavo didesnes pajamas, todėl ir paskutinius trejus metus pareiškėjas turėjo galimybes gauti didesnį atlyginimą už darbą bei turėti kitų didesnių pajamų, dėti pastangas ir imtis visų įmanomų priemonių pagerinti savo turtinę padėtį ir maksimaliai užtikrinti turimų įsiskolinimų patenkinimą.
23. Pareiškėjas (apeliantas) atskirajame skunde nurodė, kad gauna pakankamai gerą darbo užmokestį- apie 800 €/mėn. (atskaičius mokesčius), kai vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje 2019 m. I ketvirtį siekė 802,70 € (atskaičius mokesčius). Vien tai, kad pareiškėjas anksčiau dirbo Prancūzijoje, nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas privalo gauti tokį patį darbo užmokestį Lietuvoje, koks buvo Prancūzijoje, ypač įvertinus šių dviejų šalių pragyvenimo lygių skirtumus (nuo 2019 01 01 Lietuvoje MMA- 555 €, kai tuo tarpu Prancūzijoje- 1 521,22 €).
24. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens gebėjimas realizuoti save darbo rinkoje siejamas su daugeliu aspektų, t. y. priklauso tiek nuo išorinių veiksnių- profesijos paklausa, rinkos pokyčiai ir kt., tiek nuo asmeninių savybių- išsilavinimo, gebėjimų, papildomų įgūdžių ir kt. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog FABĮ nenustatyta, kokius veiksmus turi atlikti fizinis asmuo, siekdamas pagerinti finansinę būklę. Pirmosios instancijos teismas nenurodė kaip konkrečiai turi atrodyti pareiškėjo pastangos siekiant susirasti geriau apmokamą darbą, žinant tai, kad šiuo metu pareiškėjo gaunamos pajamos yra prilyginamos vidutiniškam šalies atlyginimui. Teismas taip pat nesiaiškino kur pareiškėjas galėjo įsidarbinti, bet neįsidarbino bei kodėl nutraukė ankstesnę darbinę veiklą Prancūzijoje. Nėra žinoma ir koks pareiškėjo išsilavinimas, profesija, bei kokios asmens, turinčio tokį kaip pareiškėjas išsilavinimą ir profesiją, galimybės susirasti geriau apmokamą darbą. Pagrindui pripažinti asmenį sąmoningai siekus pabloginti savo padėtį ir dėl to buvus nesąžiningu reikia detaliau išanalizuoti atitinkamos profesijos ir išsilavinimo darbo rinką Lietuvoje, įvertinti, ar pareiškėjas vengė (nedėjo pakankamų pastangų) rasti geriau apmokamą darbą. Vien tai, kad pareiškėjas pakeitė darbą ir gauna mažesnes pajamas, neįvertinus, kokie veiksniai tai nulėmė, taip pat nenustačius kitų reikšmingų aplinkybių, neteikia pagrindo jį laikyti nesąžiningu. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad kaip minėta, būtina įvertinti, kokios priežastys nulėmė, kad asmuo negalėjo įsidarbinti, t. y. ar tai nulėmė asmeninės savybės (išsilavinimas, turima darbo patirtis, šeiminė padėtis ir pan.), dėl kurių jis neatitiko darbo rinkoje esančio poreikio, ar darbdavių keliamų reikalavimų ypatumai, ar jis nepakankamai stengėsi susirasti darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
25. Faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas gauna pajamas, patvirtina pareiškėjo siekį bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių sąmoningą pareiškėjo elgesį, nukreiptą į mažų pajamų gavimą bei vengimą atsiskaityti su kreditoriais. Nesant šių duomenų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog ieško geriau apmokamo darbo bei deda realias pastangas atsiskaityti su kreditoriais, nesuponuoja pagrindo spręsti apie pareiškėjo ketinimą su kreditoriais atsiskaityti kuo mažesne apimtimi bei atitinkamai tokį pareiškėjo elgesį vertinti kaip nesąžiningą.
26. Pirmosios instancijos teismas aplinkybėmis, įrodančiomis didesnes faktines pareiškėjo pajamas, negu deklaruojama, laiko gyvenamojo būsto Prancūzijoje nuomos sutartį, iš kurios matyti, jog pareiškėjas kas mėnesį už būsto nuomą Prancūzijoje moka 1 000 € ir prievolę mokėti išlaikymą nepilnamečiam jo ir buvusios sutuoktinės G. Š.- V. vaikui- 3 000 € kas mėnuo, įtvirtintą 2015 07 08 sprendimu (civ byla Nr. e2-24366-967/2015) patvirtintoje santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje.
27. Pažymėtina, kad teismas yra aktyvus tokio pobūdžio bylose ir privalo išsireikalauti arba pats rinkti trūkstamus įrodymus (21 šios nutarties punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė, tačiau jis nepateikė įrodymų ir nepagrindė, kad 26. p. aprašytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog jis teikia neteisingą informaciją apie pajamas ar galimybes jas gauti. Nustatyta, kad 2019 06 06 pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus. Iš pridėtų įrodymų matyti, kad pareiškėjas 2019 05 22 kreipėsi į VMI gauti informaciją apie tai, ar jo vardu yra registruoto turto ir piniginių lėšų Prancūzijoje, tačiau iki 2019 06 06 atsakymas nebuvo gautas. Taip pat pateikti pareiškėjo buvusios sutuoktinės rašytiniai paaiškinimai (II t., b. l. 75, 76), įmonės Monake išrašas ir nuomos sutarties vertimas (III t., b. l. 83- 91). Pareiškėjo pateiktoje medžiagoje yra duomenų, leidžiančių spręsti apie pareiškėjo prievoles ir jų vykdymą. Trūkstant papildomų įrodymų pagrįstai išvadai dėl pareiškėjo sąžiningumo padaryti, teismas turėjo visas galimybes surinkti patikimus duomenis apie pareiškėjo pajamas ir prievoles, apklausti teismo posėdyje su aptariamais įrodymais susijusius asmenis (FABĮ 5 str. 3 d. 1 p.), tačiau to nepadarė ir nepagrįstai prievolę įrodinėti sąžiningumą priskyrė vien pareiškėjui.
28. 24, 25 ir 27 nutarties p. aprašytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė aptartas teisės normas, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių apelianto pareikštam prašymui išspręsti. Pažymėtina, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys- nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Pagal byloje pateiktus įrodymus šio klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl pirmosios instancijos teismo 2019 07 24 nutartis panaikintina ir L. V. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336- 339 str., apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Apelianto (pareiškėjo) L. V., atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 07 24 nutartį, priimtą nagrinėjant civilinę bylą pagal pareiškėjo L. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotieji asmenys G. Š.- V. (a. k. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (į. k. 112029270), UAB „Baltijos realizacijos centras“ (į. k. 111623156), VšĮ „Sg8“ (į. k. 191743947), M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752), UAB „Sergel“ (į. k. 125026242), AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (į. k. 120505210), AB „Telia Lietuva“ (į. k. 121215434), AB SEB bankas (į. k. 112021238), AB „Energijos skirstymo operatorius“ (į. k. 304151376), UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ (į. k. 303383884), UAB „Vilniaus vandenys“ (į. k. 120545849), ir pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.