Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarties elektroninėje civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės R. P. pareiškimą dėl baudos paskyrimo už įpareigojimo nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys – V. V., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2VP-12341-877/2024 pagal pareiškėjos antstolės R. P. pareiškimą dėl baudos paskyrimo už įpareigojimo nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys – V. V., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija).

2. Pareiškėjas V. V. (toliau – pareiškėjas, skolininkas) prašė (2025-07-23 DOK-87900) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2VP-12341-877/2024, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu ir atnaujinus procesą, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2VP-12341-877/2024, priimti naują nutartį, kuria antstolės R. P. 2024 m. gegužės 13 d. pareiškimo dėl baudos skyrimo už įpareigojimo nevykdymą netenkinti arba suinteresuotam asmeniui V. V. skirti vienkartinę, ne didesnę nei 100 Eur baudą.

3. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu jis gyveno ir dirbo užsienyje, todėl jokių procesinių dokumentų iš teismo jis nebuvo gavęs. Teismo siųstų procesinių dokumentų elektroniniu paštu negavo, teismui dokumentų gavimo nepatvirtino. Teismas nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2VP-12341-877/2024 ir priimdamas nutartį, padarė aiškią teisės taikymo klaidą, nes atsakomybę taikė V. V. nesant jo kaltės; nesprendė klausimo dėl kuratoriaus paskyrimo ir priimdamas nutartį, parinko netinkamą baudos formą (vietoje periodinės baudos turėjo būti taikoma vienkartinė bauda).

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu (2025-09-08 DOK-103716) prašė skolininko prašymą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą teikti teismui pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Antstolė 2024 m. gegužės 13 d. pareiškimą dėl baudos skyrimo už įpareigojimo nevykdymą Nr. S-24-183-17798 siuntė skolininkui V. V. el. paštu (duomenys neskelbtini), o šį el. paštą V. V. naudojo tiek susirašinėjime su antstole ir teismu, tiek rezervuojant skrydžio bilietus. Skolininkas V. V. el. paštu (duomenys neskelbtini) atsakė į teismo elektroninį laišką. Skolininkas kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų prašyme nurodytas aplinkybes, kurios buvo civilinės bylos Nr. e2VP-12341-877/2024 nagrinėjimo metu, o ne prašymo pateikimo metu. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jam turėjo būti taikoma vienkartinė, o ne periodinė bauda, kad turėjo būti skiriamas kuratorius, nepavykus bylos procesinių dokumentų įteikti jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2VP-12341-877/2024.

6. Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad procesiniai dokumentai V. V. įteikti 2024 m. gegužės 21 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina civilinėje byloje Nr. e2VP-12341-877/2024 esanti informacija, kad 2024 m. gegužės 21 d. skolininkas V. V. el. paštu (duomenys neskelbtini) atsakė į teismo elektroninį laišką.

7. Teismas darė išvadą, kad skolininkas apie teisminį procesą civilinėje byloje Nr. e2VP-12341-877/2024 buvo informuotas 2024 m. gegužės 21 d. el. paštu (duomenys neskelbtini), skolininkui buvo siunčiami procesiniai dokumentai, jis turėjo ir galėjo laiku pateikti atsiliepimą į antstolės pareiškimą, pateikti teismui įrodymus apie privalomojo nurodymo vykdymą. Teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartis skolininkui taip pat buvo įteikta el. (duomenys neskelbtini), todėl nuo 2024 m. liepos 18 d. jis galėjo ir turėjo žinoti apie jo atžvilgiu taikytas privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmes – paskirtą tęstinę baudą. Teismas vertino, jog pareiškėjas sąmoningai pasirinko tokį savo elgesio būdą, sąmoningai prisiimdamas riziką nerealizuoti savo teisės būti išklausytam. Skolininkas turėjo galimybę suvokti, kad jo teisėms ginti bei vykdyti pareigas būtinas atstovas, turintis tam specialų žinių, t. y. teisininkas ir tai, kad jis turi teisę bei pareigą pasirūpinti, kad jam procese atstovautų advokatas, kad be jo pagalbos negalės ginti savo teisių, jomis pasinaudoti.

8. Teismas pažymėjo, kad prie prašymo nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) nebuvo įmanoma naudotis. Pareiškėjas pateikė tik deklaratyvius teiginius, tačiau jų nepagrindė, todėl teismas atmetė argumentus dėl persipildžiusio ir stringančio elektroninio pašto kaip nepagrįstus.

9. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis buvo išvykęs iš Lietuvos ir dėl to negalėjo pasisamdyti advokato, kuris būtų atstovavęs jo interesus byloje, ir neturėdamas teisinio išsilavinimo, nesuprato jam atsiųsto dokumento reikšmės, teismas vertino kritiškai, kadangi iš bylos duomenų nustatė priešingai, jog pareiškėjas geba formuluoti prašymus ir naudotis el. paštu. Teismas sprendė, kad jis taip pat turėjo galimybę parašyti prašymą teikti teisinę pagalbą. Teismas tokią išvadą padarė iš pareiškėjo pateikto rašytinių paaiškinimų priedo Nr. 3 „V. V. el laiskas advokatei A. G.“, iš kurio matyti, kad pareiškėjas 2025 m. gegužės 13 d. el. paštu paprašė advokatės atstovauti jį teisme, t. y. jo veiksmai prieštarauja jo paties nurodytoms aplinkybėms.

10. Teismas vertino, kad pareiškėjas, žinodamas apie iškeltą civilinę bylą, nesielgė pakankamai rūpestingai, apdairiai ir sąžiningai, nesiekė dalyvauti civilinės bylos procese, o teismui pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo pateikia savą aplinkybių vertinimą ir deklaratyviai teigia, jog apie civilinės bylos procesą nieko nežinojo.

11. Teismas sprendė, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, negali būti pripažintos svarbiomis. Pareiškėjas turėjo galimybę ginti savo teises nagrinėjant bylą, skųsti procesinius sprendimus aukštesnės instancijos teismui ir trijų mėnesių laikotarpiu teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Dėl įstatymuose numatytų ir reikalavimus atitinkančių dokumentų parengimo pareiškėjas turėjo teisę ir galimybę kreiptis į kvalifikuotą teisininką ar pasinaudoti valstybės apmokama teisine pagalba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, dėl kurių būtų galima spręsti, jog objektyvios kliūtys sutrukdė pareiškėjui atlikti procesinius veiksmus laiku.

12. Teismas sprendė, kad tenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2VP-12341-877/2024 nėra pagrindo, nes pareiškėjas praleido terminą tokiam prašymui pateikti (CPK 368 straipsnio 1 dalis), be to prašymas nėra pagrįstas (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

13. Pareiškėjas atskiruoju skundu (2025-10-06 DOK-115300) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2VP-12341-877/2024. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1 Teismas padarė klaidingas išvadas, kad apeliantas apie teisminį procesą galėjo žinoti nuo 2024 m. gegužė 21 d., todėl yra praleidęs terminą teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. 2024 m. birželio 6 d. teismas priėmė nutartį civilinę bylą skirti nagrinėti viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. 2024 m. birželio 11 d. pranešimu, siųstu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) teismas nusiuntė apeliantui procesinius dokumentus ir paprašė jo iki 2024 m. birželio 12 d. 17 val. patvirtinti dokumentų gavimą, tačiau apeliantas dokumentų gavimo nepatvirtino, kadangi šio el. laiško negavo. Teismas, prieš priimdamas 2024 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-12341-877/2024, nepasivargino paskambinti apeliantui, kad informuotų jį apie jo atžvilgiu iškeltą bylą.

13.2 2024 m. gegužės 21 d. apeliantui išsiųsti procesiniai dokumentai negalėjo būti laikomi tinkamai įteiktais, nes apeliantas nebuvo pateikęs jokio sutikimo gauti procesinius dokumentus iš bylos el. paštu. Teismas negalėjo laikyti, kad taip išsiųsti procesiniai dokumentai apeliantui yra tinkamai įteikti. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjui tvarkos pažeidimas pripažintinas esminiu ir kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas atnaujinti procesą, t. y. kaip aiški teisės normos taikymo klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014; 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis).

13.3 Apeliantas, neturėdamas informacijos apie nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2VP-12341-877/2024, negalėjo gintis nuo jo atžvilgiu reiškiamų reikalavimų ir teikti įrodymus, kad jis iš savo pusės yra padaręs viską, kad įvykdytų privalomąjį nurodymą Nr. PN-783-(15.29E). Apeliantui nėra suprantamas teisinių dokumentų turinys, tą patvirtina apelianto 2025 m. gegužės 21 d. atsakymo į teismo elektroninį laišką turinys.

13.4 Kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo buvo pateiktas teismui architektės I. K. S. pradėtas ruošti projektas (prašymo dėl proceso atnaujinimo priedas Nr. 10). Iš šio projekto matyti, kad jis buvo pradėtas ruošti 2021 metais. Aukščiau nurodyto projekto apeliantas negalėjo pateikti į Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2VP-12341-877/2024, kadangi pats šį projektą iš architektės gavo tik 2025 m. gegužės 16 d. Apeliantas darė viską, kas nuo jo priklausė, kad įvykdytų 2020 m. birželio 25 d. privalomąjį nurodymą – užsakė pas architektę projektą, išdavė jai įgaliojimą atstovauti jo interesus (prašymo dėl proceso atnaujinimo priedas Nr. 9) ir tikėjo, kad architektė tinkamai ir laiku įvykdys savo įsipareigojimus, kad apeliantas galėtų įvykdyti VTPSI 2020 m. birželio 25 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-783-(15.29E). Šiai dienai apeliantas yra susiradęs kitą architektą dėl daugiabučio gyvenamojo namo kapitalinio remonto projekto parengimo.

13.5 Nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantas gavo 2024 m. liepos 18 d. nutartį. Joks atsakymas į teismo siųstą el. laišką iš apelianto nebuvo pateiktas, nes šio el. laiško jis negavo. Teismas ignoravo apelianto rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kad jo elektroninio pašto dėžutė yra persipildžiusi, ko pasekoje jis šiuo el. paštu negauna elektroninių laiškų.

13.6 Teismas ignoravo apelianto paaiškinimus apie tai, kada pastarasis sužinojo apie 2024 m. liepos 18 d. priimtą nutartį. Apie bylos aplinkybes advokatė A. G. supažindino apeliantą 2025 m. gegužės 15 d. Prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo pateiktas teismui 2025 m. liepos 24 d., t. y. nepraleidus trijų mėnesių termino, skaičiuojamo nuo sužinojimo momento apie aplinkybes, sudarančias pagrindą procesui atnaujinti.

13.7 Teismas akcentavo, kad apeliantas, žinodamas apie jo atžvilgiu iškeltą civilinę bylą, turėjo galimybę pasirūpinti advokato atstovavimu jo interesams, nepaisant to, kad apeliantas gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2020 metų. Apeliantas 2021 m. gegužės 19 d. buvo atvykęs pas advokatę A. G. vienkartinei konsultacijai, dėl to 2021 m. gegužės 19 d. buvo sudaryta atstovavimo ir teisinių paslaugų sutartis. Pridedamas susitarimas tarp advokatės A. G. ir apelianto, kuriuo buvo susitarta nuo 2021 m. gegužės 20 d. sustabdyti teisinių paslaugų teikimą pagal minėtą atstovavimo ir teisinių paslaugų sutartį (2025-09-28 rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 2). Šias aplinkybes patvirtina pridedamas el. laiškas antstolei R. P., kad ji nesiųstų advokatei jokių apeliantui skirtų dokumentų, nes atstovavimo santykiai yra pasibaigę (2025-09-28 rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 1). Teisinių paslaugų teikimas apeliantui pagal 2021 m. gegužės 19 d. atstovavimo sutartį ir teisinių paslaugų sutartį buvo atnaujintas 2025 m. gegužės 13 d., kai apeliantas kreipėsi į advokatę A. G. dėl jo interesų atstovavimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2VP-17305-475/2025.

13.8 Apeliantas sužinojo apie tai, jog jam antstolės R. P. 2025 m. balandžio 22 d. pareiškimu prašoma paskirti bauda nėra pirmoji, nes apeliantui jau 4 kartus buvo skirtos baudos už 2020 m. birželio 25 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomojo nurodymo Nr. PN-783-(15.29E) neįvykdymą. Apeliantas nedalyvavo nei vienoje byloje, kurioje buvo spręstas klausimas dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo neįvykdymą, nes apie jo atžvilgiu iškeltas civilines bylas nieko nežinojo. Dėl šios priežasties visose bylose, kuriose jam buvo paskirtos baudos už privalomojo nurodymo neįvykdymą, apeliantas prašo atnaujinti procesą.

13.9 Tokioje situacijoje proceso neatnaujinimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, pažeidžia apelianto teisę į teisminę gynybą. Tokioje situacijoje teismas neturėjo būti formalus, tačiau priešingai – turėjo siekti išnagrinėti bylą objektyviai, sudarant sąlygas apeliantui gintis nuo jo atžvilgiu reiškiamų reikalavimų, nepaneigiant jam teisės į apeliaciją. Termino neatnaujinimas sąlygoja tai, jog lieka galioti teismo nutartis su padaryta aiškia teisės taikymo klaida (apeliantui paskirta bauda už privalomojo nurodymo neįvykdymą, nesant jo kaltės), o tai teisinėje valstybėje netoleruotina.

14. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu (2025-10-13 DOK-118632) prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

14.1 Civilinėje byloje yra duomenys (2 t. 2 l.), kad 2024 m. gegužės 21 d. apeliantas el. paštu (duomenys neskelbtini) atsakė į teismo elektroninį laišką, todėl jis apie teisminį procesą civilinėje byloje Nr. e2VP-12341-877/2024 turėjo žinojo nuo 2024 m. gegužės 21 d. Apeliantui buvo įteiktas pranešimas (2 t. 4, 9 l.), jis turėjo ir galėjo laiku pateikti atsiliepimą į antstolės pareiškimą, pateikti teismui įrodymus apie privalomojo nurodymo vykdymą. Teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartis apeliantui taip buvo įteikta elektroniniu paštu (2 t. 35 l.), todėl nuo 2024 m. liepos 18 d. apeliantas galėjo ir turėjo žinoti apie jo atžvilgiu taikytas privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmes – paskirtą tęstinę baudą.

14.2 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.6 straipsnis numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Kilus neaiškumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos, asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos. Šito nedarydamas, jis veikia savo rizika“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013, 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2007-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2007).

14.3 Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti: proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011-07-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

14.4 Teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-12341-877/2024 apeliantui buvo siunčiama tuo pačiu elektroniniu paštu, iš kurio buvo gautas apelianto atsakymas į pirmiau siunčiamus procesinius dokumentus – pranešimą apie atsiliepimo pateikimą (2 t. 19 l.). 2024 m. birželio 6 d. nutartyje buvo išaiškinta apeliantui, kad „<...> neatvykimas į teismo posėdį nekliudo išnagrinėti pareiškėjos pareiškimą“, todėl apeliantui neatvykus į teismo posėdį, teismas teisėtai ir pagrįstai turėjo pagrindą išnagrinėti bylą ir 2024 m. liepos 18 d. priimti nutartį, kuria apeliantui buvo paskirtas bauda. CPK teisės normų pažeidimo, priešingai nei nurodo apeliantas, teismas nepadarė.

14.5 Apeliantas buvo atsakęs elektroniniu paštu į teismo siųstą elektroninį laišką, todėl procesinių dokumentų įteikimas apeliantui elektroniniu paštu laikytinas tinkamu įteikimu. Taikyti proceso atnaujinimo institutą, apelianto prašyme nurodytomis aplinkybėmis, nebuvo teisinio pagrindo, todėl apelianto prašymas atnaujinti procesą pagrįstai atmestas.

14.6 Nors byloje yra duomenys, kad apeliantas būna išvykęs iš Lietuvos Respublikos, tačiau tuo pačiu yra ir duomenys, kad apeliantui siunčiami laiškai jo nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu yra jam įteikiami, be to, kitame teisminiame procese, apeliantui šiuo adresu buvo įteikta teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-23950-950/2021. Civilinėje byloje Nr. e2VP-12341-877/2024 taip pat yra duomenys, jog apeliantui, gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo įteiktas antstolės 2024 m. kovo 29 d. patvarkymas dėl įpareigojimo įvykdymo patikrinimo Nr. S-24-183-12207. Tai, jog apeliantas tam tikrais laikotarpiais išvyksta iš šalies, nesuteikia pagrindo išvadai, kad jis negali kreiptis į advokatą, ar kad jo gyvenamosios vietos adresas yra nežinomas (Kauno apygardos teismo 2016-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-309-343/2016). Aplinkybės, jog dokumentuose yra nurodytas apelianto (duomenys neskelbtini) numeris, apeliantas dėl neva persipildžiusios elektroninės pašto dėžutės negavo elektroninių laiškų, nepaneigia skundžiamos nutarties išvadų. Apeliantas būdamas atidus ir rūpestingas asmuo, turėjo domėtis privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo procedūra, prasidėjusiais teisminiais procesais dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo ir tinkamai bei laiku įgyvendinti CPK suteiktas procesines teises.

14.7 Teismas išsamiai, vadovaudamasis CPK numatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, įvertino apelianto prašyme atnaujinti procesą pateiktus argumentus, byloje esančius įrodymus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą skundžiamą nutartį. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, nepaneigia skundžiamos nutarties pagrįstumo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl ginčo esmės

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

17. Už neteisėtą daugiabučio gyvenamojo namo kapitalinį remontą skolininkui išieškotoja 2020 m. birželio 25 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-783 (toliau – privalomasis nurodymas), kuriuo iš skolininko pareikalavo iki 2020 m. gruodžio 25 d. „<...> atstatyti rūsio negyvenamosios patalpos – slėptuvės R3 padėtį, buvusią iki kapitalinio remonto darbų pradžios ir sutvarkyti statybvietę arba parengti ir pateikti daugiabučio gyvenamojo namo kapitalinio remonto projektą, parengti ir pateikti šio projekto bendrosios ir dalinės ekspertizės aktus“.

18. Inspekcija tenkino skolininko 2020 m. gruodžio 9 d. prašymą ir pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021 m. birželio 25 d. (Inspekcijos 2020-12-22 sprendimas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Nr. RE-463).

19. Inspekcijos 2021 m. liepos 12 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktu Nr. RE-246 nustatyta, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas.

20. Inspekcija 2021 m. liepos 22 d. prašymu Nr. 2D-12260 „Dėl 2020-06-25 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-783 priverstinio vykdymo“ kreipėsi į antstolę prašydama priimti priverstinai vykdyti privalomąjį nurodymą. Antstolė priėmė vykdomąjį dokumentą ir pradėjo vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

21. Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2VP-23950-950/2021 duomenimis nustatyta, kad antstolė 2021 m. rugsėjo 30 d. pareiškimu dėl baudos skyrimo už įpareigojimų nevykdymą prašė skirti apeliantui (pareiškėjui) baudą už kiekvieną įpareigojimo (privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-783) neįvykdymo dieną nuo sprendimų, įpareigojančių apeliantą (pareiškėją) atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktų Nr. S-21-183-23683 ir Nr. S-21-183-28537 surašymo dienos, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d., iki visiško vykdomojo dokumento įvykdymo, išieškotojo naudai. Apeliantui (pareiškėjui) apie teismo posėdį pranešta CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Teismas 2021 m. gruodžio 4 d. nutartimi apeliantui (pareiškėjui) paskyrė 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti inspekcijos 2018 m. sausio 12 d. privalomojo nurodymo PN-21-(15.2) nevykdymo dieną. Teismo 2021 m. gruodžio 4 d. nutartis apeliantui (pareiškėjui) įteikta vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi. Teismo 2021 m. gruodžio 4 d. nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 21 d. (CPK 179 straipsnis).

22. Antstolė 2022 m. gegužės 16 d. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama skirti apeliantui (pareiškėjui) pakartotinę tęstinę, maksimalią baudą. Teismas 2022 m. gegužės 23 d. nutartį (apie paskirtą rašytinį posėdį) apeliantui (pareiškėjui) išsiuntė jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-13281-812/2022 apeliantui (pareiškėjui) paskyrė 10 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti inspekcijos 2020 m. birželio 25 d. Privalomojo nurodymo PN-783-(15.29E) nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 28 d. (neįvykdymo akto Nr. S-22-183-13169) iki visiško 2020 m. birželio 25 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-783 įvykdymo.

23. Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2VP-8355-1172/2023 duomenimis nustatyta, kad apeliantas (pareiškėjas) privalomojo nurodymo nevykdė ir toliau, todėl antstolė inspekcijos prašymu pakartotinai kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo apeliantui (pareiškėjui). Teismas, gavęs antstolės prašymą, išsiuntė pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo apelianto (pareiškėjo) deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti. Laikoma įteikta 2023 m. birželio 8 d. pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį. Teismas 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi antstolės pareiškimą tenkino iš dalies, paskyrė apeliantui (pareiškėjui) 20 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti inspekcijos 2020 m. birželio 25 d. privalomojo nurodymo PN-783 nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 13 d. (nuo Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-23-183-10047 priėmimo) iki visiško 2020 m. birželio 25 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-783 įvykdymo.

24. Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2VP-12341-877/2024 duomenimis nustatyta, kad apeliantas (pareiškėjas) privalomojo nurodymo nevykdė ir toliau, todėl antstolė inspekcijos prašymu pakartotinai (ketvirtąjį kartą) kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo apeliantui (pareiškėjui). Teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo apeliantui (pareiškėjui) įteiktas 2024 m. gegužės 21 d., t. y. apeliantas (pareiškėjas) e. paštu (duomenys neskelbtini) atsakė, kad šiuo metu yra išvykęs, grįš po mėnesio, teismas įvykęs be jo ir jam nežinant, todėl tai teisiškai negaliojantis priimtas sprendimas. Apeliantas (pareiškėjas) patikino, kad neturėjo galimybės net išsakyti savo nuomonės. Teismas 2024 m. liepos 18 d. nutartimi apeliantui (pareiškėjui) paskyrė 25 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti inspekcijos 2020 m. birželio 25 d. Privalomojo nurodymo Nr. PN-783 nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 16 d. (nuo Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-24-183-14366 priėmimo) iki visiško 2020 m. birželio 25 d. Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-783 įvykdymo. Apeliantui (pareiškėjui) teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartis įteikta e. paštu. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. liepos 27 d. (CPK 179 straipsnis).

25. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2VP-17305-475/2025 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-07197-2025-3) dėl baudos skyrimo pagal antstolės 2025 m. kovo 21 d. surašytą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-183-11157, 2025 m. spalio 14 d. nutartimi atmetė antstolės R. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. birželio 25 d. Privalomojo nurodymo Nr. PN-783 nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir sukeltas pasekmes (pažeidimo pobūdis nesukėlė didelių neigiamų pasekmių (žalos)), aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo V. V. ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant pašalinti pažeidimus bei nurodė priežastis, dėl kurių jam Privalomo nurodymo vykdymas buvo apsunkintas (ilgą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), jo įgaliota architektė neįvykdė savo įsipareigojimų – iki galo neparengė jo užsakyto kapitalinio remonto projekto, neatliko ekspertizės ir Inspekcijai nepateikė įrodymų apie Privalomojo nurodymo įvykdymą), pripažino pagrįstomis, nors privalomas nurodymas šiai dienai nėra įvykdytas, vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendė, kad nėra pagrindo skolininkui V. V. skirti pakartotinę (tęstinę) baudą už 2020 m. birželio 25 d. Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-783-(15.29E) nevykdymą (CPK 179 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

26. Apeliantas iš esmės atskirąjį skundą grindžia aplinkybėmis, kad 2024 m. gegužės 21 d. apeliantui išsiųsti procesiniai dokumentai negalėjo būti laikomi tinkamai įteiktais, nes jokio sutikimo gauti procesinius dokumentus iš bylos el. paštu apeliantas nebuvo pateikęs; teismas negalėjo laikyti, kad taip išsiųsti procesiniai dokumentai apeliantui yra tinkamai įteikti; kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjui tvarkos pažeidimas pripažintinas esminiu ir kvalifikuotinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas atnaujinti procesą, t. y. kaip aiški teisės normos taikymo klaida.

27. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantui teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartis buvo išsiųsta el. paštu (duomenys neskelbtini). Procesinių dokumentų įteikimo fikcija (kai dokumentai laikomi įteiktais, nors asmuo jų galimai ir negauna asmeniškai) yra skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir neleisti piktnaudžiauti procesu vengiant priimti dokumentus. Tačiau ši teisinė fikcija negali pažeisti universalių teisės principų, įskaitant sąžiningo proceso principą ir teisės į tinkamą procesą. Tai reiškia, kad nors formaliai nutartis ir buvo galimai įteikta, teismas turi įvertinti, ar asmuo turėjo realią galimybę sužinoti apie jam paskirtus įpareigojimus ir jų nevykdymo pasekmes.

28. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas procesinių dokumentų įteikimo aplinkybes, rėmėsi tuo, kad procesiniai dokumentai V. V. įteikti 2024 m. gegužės 21 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kadangi 2024 m. gegužės 21 d. skolininkas V. V. el. paštu (duomenys neskelbtini) atsakė į teismo elektroninį laišką, nurodydamas, kad „<...> Šiuo metu aš esu užsienyje, grįšiu po mėnesio galėsime pabendrauti, teismas įvykęs be manęs ir man nežinant tai yra teisiškai negaliojantis priimtas sprendimas. Aš neturėjau galimybės net išsakyti savo poziciją. Absurdas kažkoks.“; teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartis skolininkui taip pat buvo įteikta el. paštu (duomenys neskelbtini), todėl nuo 2024 m. liepos 18 d. skolininkas galėjo ir turėjo žinoti apie jo atžvilgiu taikytas privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmes – paskirtą tęstinę baudą; prie prašymo nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) nebuvo įmanoma naudotis; iš bylos duomenų matyti priešingai, jog pareiškėjas geba formuluoti prašymus ir naudotis el. paštu. Nora apeliantas 2024 m. gegužės 21 d. elektroniniu paštu atsakė į teismo siųstą pranešimą, tačiau ši aplinkybė savaime nepatvirtina apelianto sutikimo gauti teismo siunčiamus procesinius dokumentus nurodytu e. paštu. Be to, apeliantas apie teismo 2024 m. liepos 18 d. nutarties, kuri buvo išsiųsta nurodytu elektroniniu paštu gavimą nepatvirtino. Teismas turi užtikrinti savo nutarčių įteikimą, laikydamasis CPK nustatytos tvarkos.

29. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad procesiniai dokumentai V. V. įteikti 2024 m. gegužės 21 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Taip pat ir teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartis apeliantui buvo įteikta el. paštu (duomenys neskelbtini), todėl nuo 2024 m. liepos 18 d. skolininkas galėjo ir turėjo žinoti apie jo atžvilgiu taikytas privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmes – paskirtą tęstinę baudą.

30. CPK 175¹ straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesiniame dokumente, pateikiamame teismui elektroninių ryšių priemonėmis, be šio Kodekso 111 straipsnyje nustatytų reikalavimų, turi būti asmenų, kuriems šiame Kodekse nenustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, pageidavimai dėl procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis. Asmenys, kuriems šiame Kodekse nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat asmenys, kurie išreiškia pageidavimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, privalo nurodyti savo elektroninio pašto adresus, telefono ir fakso numerius, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresus. Minėto straipsnio 9 dalyje pasisakoma, kad kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.

31. Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto atsakymo elektroniniu laišku turinys ir pats atsakymas (kaip aplinkybė) į teismo elektroninį laišką negali būti prilyginamas jo pageidavimui/sutikimui procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Todėl neatsižvelgus ir į kitas bylos aplinkybes (apeliantas skundžiamos nutarties priėmimo metu negyveno Lietuvos Respublikoje, neturėjo galimybės pasirūpinti atstovavimu), negalima spręsti, kad 2024 m. liepos 18 d. nutarties išsiuntimo momentas yra tas nuo kurio pradėtinas skaičiuoti terminas apelianto (pareiškėjo) teisei kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Teismas privalėjo atlikti išsamų faktinių aplinkybių, teisinio reglamentavimo, teismų praktikos vertinimą, o ne apsiriboti vien formaliu apelianto atsakymu į teismo siųstą elektroninį laišką ar 2024 m. liepos 18 d. nutarties apeliantui išsiuntimu byloje nesant jokio apelianto sutikimo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis.

32. Apeliantas nuosekliai laikosi pozicijos, kad jis nuo 2020 m. faktiškai gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). Minėtu laikotarpiu apeliantas į Lietuvą grįždavo tik trumpam laikotarpiui. Tą patvirtina bylos duomenys, kurioje buvo nurodytas apelianto (duomenys neskelbtini) telefono numeris (1 t. 8, 12, 14, 22 l.); V. V. įgaliotinės architektės I. K. S. (1 t. 26-27 l. įgaliojimas) paaiškinimas (1 t. 30 l.) Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kuriame yra nurodyta, kad V. V. yra išvykęs į (duomenys neskelbtini) ir jis ten nuolat dirba (1 t. 30 l.); V. V. raštas antstolei R. P., kad jis negalės aprodyti patalpų nurodytą dieną, nes bus išvykęs į (duomenys neskelbtini) (1 t. 108 l.); lėktuvo bilietai į (duomenys neskelbtini) (1 t. 110-114 l.); aplinkybę, kad civilinės bylos Nr. e2VP-12341-877/2024 nagrinėjimo metu V. V. nebuvo Lietuvoje, liudijo Sodros duomenys.

33. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo suteikęs įgaliojimą architektei I. K. S. (1 t. 26-27 l. įgaliojimas) tvarkyti su ginčo objektu susijusius klausimus, kas patvirtina, jog apeliantas, būdamas užsienyje, sprendė ginčo objekto klausimus per trečiąjį asmenį ir ne visada asmeniškai dalyvavo šiame procese.

34. Nors pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad dėl įstatymuose numatytų ir reikalavimus atitinkančių dokumentų parengimo pareiškėjas turėjo teisę ir galimybę kreiptis į kvalifikuotą teisininką ar pasinaudoti valstybės apmokama teisine pagalba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau apeliantas tik anksčiau buvo pasitelkęs profesionalią teisinę pagalbą ir tik ribotą laiką ir vėliau teisinių paslaugų teikimas buvo sustabdytas. Atstovavimo sutartimi nustatyta, kad apeliantą nuo 2021 m. gegužės 19 d. atstovauja jo atstovė (advokatė). 2021 m. gegužės 20 d. susitarimu nustatyta, kad teisinių paslaugų sutartis sustabdoma nuo 2021 m. gegužės 20 d. iki atskiro šalių susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo atnaujinimo pasirašymo. 2025 m. gegužės 13 d. susitarimu nustatoma, kad teisinių paslaugų sutartis atnaujinta nuo 2025 m. gegužės 13 d. Be to, aplinkybė, kad apeliantas 2021 m. gegužės 19 d. buvo sudaręs trumpalaikę atstovavimo su advokate sutartį nepatvirtina fakto, kad ginčo bylos nagrinėjimo metu apeliantas tokią galimybę turėjo.

35. Kaip nurodo apeliantas, teisinių paslaugų teikimas pagal 2021 m. gegužės 19 d. atstovavimo sutartį ir teisinių paslaugų sutartį buvo atnaujintas 2025 m. gegužės 13 d., kai apeliantas kreipėsi į advokatę dėl jo interesų atstovavimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2VP-17305-475/2025. Tai leidžia daryti išvadą, kad apeliantas realią ir veiksmingą galimybę susipažinti su bylos medžiaga bei suvokti teismo nutarties procesines pasekmes įgijo tik tada, kai jo atstovė advokatė prisijungė į kitą bylą per EPP, t. y. 2025 m. (civilinės bylos Nr. e2VP-17305-475/2025), nedelsiant pateikė prašymą prisijungti prie ginčo bylos (2025 m. birželio 30 d. (2025-06-30 DOK-78273), rodo apelianto (per jo atstovę) aktyvų, sąžiningą ir rūpestingą elgesį, siekiant išsiaiškinti teisinę padėtį ir ginti savo teises, kai tik atsirado reali galimybė tai padaryti su kvalifikuota teisine pagalba. Be to, kaip pažymėjo Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2VP-17305-475/2025 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-07197-2025-3) 2025 m. spalio 14 d. nutartyje, suinteresuotas asmuo V. V. ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant pašalinti pažeidimus bei nurodė priežastis, dėl kurių jam Privalomo nurodymo vykdymas buvo apsunkintas (ilgą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), jo įgaliota architektė neįvykdė savo įsipareigojimų – iki galo neparengė jo užsakyto kapitalinio remonto projekto, neatliko ekspertizės ir Inspekcijai nepateikė įrodymų apie Privalomojo nurodymo įvykdymą).

36. Realaus susižinojimo apie pradėtą teisminį procesą svarba ne kartą akcentuota EŽTT praktikoje. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta teisė į teismą, nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (EŽTT 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje K. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje G. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Z. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje D. ir K. prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (EŽTT 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje A. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).

37. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aplinkybė, jog byloje buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas asmeniui įgyvendinti atitinkamą procesinę teisę, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjui tvarkos pažeidimas pripažintinas esminiu ir kvalifikuotinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas atnaujinti procesą, t. y. kaip aiški teisės normos taikymo klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014). Procesinių dokumentų įteikimo tikslas nėra vien formalus veiksmas. Jo esmė – užtikrinti, kad asmuo būtų realiai ir veiksmingai informuotas apie jam iškeltus reikalavimus, teismo sprendimus ir jų teisines pasekmes, kad galėtų laiku ir efektyviai pasinaudoti teise į gynybą. Apeliantas dėl objektyvių priežasčių ne tik realiai nesužinojo, bet ir neturėjo realios bei veiksmingos galimybės laiku susipažinti su nutarties turiniu ir įvertinti jos procesines pasekmes. Tokia situacija kelia pagrįstų abejonių dėl sąžiningo proceso principo laikymosi ir apelianto teisės į gynybą užtikrinimo. Teisė į teisingą teismo procesą apima ne tik formalų informavimą apie priimtus procesinius sprendimus, bet ir realią galimybę asmeniui suprasti savo procesinę padėtį ir veiksmingai ja pasinaudoti. Advokatės įsitraukimas 2025 m. birželio 30 d. (DOK-78273, teisėjos rezoliucija suteikta prieiga) yra momentas, nuo kurio apeliantui buvo sudaryta reali galimybė susipažinti su bylos medžiaga ir įvertinti susiklosčiusią situaciją, pasitelkiant profesionalią teisinę pagalbą.

38. Atkreiptinas dėmesys, kad bylų pagal skundus dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo procesiniai ypatumai nustatyti CPK 443 straipsnyje. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), nes pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010; 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2014; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-313/2021, 25 punktas).

39. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Dėl precedentų taikymo kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad teismai, spręsdami bylas, turi atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse ir kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose esančius teisės taikymo išaiškinimus, jeigu jie turi reikšmės atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat į savo pačių teisės taikymo praktiką. Teismo išaiškinimas yra privalomas žemesniesiems teismams (vertikalusis poveikis) ir pačiam jį suformulavusiam teismui (horizontalusis poveikis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019, 28 punktas).

40. Analogiškos praktikos laikėsi ir kiti teismai nagrinėdami apelianto atskiruosius skundus dėl proceso atnaujinimo, pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 20 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2S-201-1041/2026; Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-199-936/2026.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties vertinimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

42. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Nagrinėjamu atveju nebuvo pasiektas esminis procesinių dokumentų įteikimo tikslas. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas ėmėsi aktyvių procesinių veiksmų nedelsdamas, kai tik atsirado reali galimybė pasinaudoti profesionalia teisine pagalba ir susipažinti su bylos medžiaga, o tai leidžia daryti išvadą, jog apeliantas nesiekė piktnaudžiauti procesu, o stengėsi ginti savo teises, kai tik įgijo realią galimybę tai padaryti. Todėl prašymas atnaujinti procesą yra pagrįstas ir atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus. Atsižvelgęs į aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2VP-12341-877/2024 (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2VP-12341-877/2024 ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.