Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-01-22 · Civilinė byla Nr. e2S-199-936/2026

Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-22
Bylos Nr.
e2S-199-936/2026
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03436-2023-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Urmila Valiukienė
Pareiškėjas
V. V.
Advokatai
Agnė Gulbinaitė
Civilinė byla Nr. e2S-199-936/2026Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03436-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.12.12.2.1; 3.1.12.12.2.2; 3.1.12.13; 3.3.4.1; 3.3.4.2.9; 3.3.4.3; 3.3.2.5; 3.3.2.6.2; 3.3.2.7 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2026 m. sausio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) V. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2VP-8355-1172/2023.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. V. pateikė prašymą, kuriuo prašė atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo byloje Nr. e2VP-8355-1172/2023 ir, atnaujinus procesą, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2VP-8355-1172/2023, ir priimti naują nutartį, kuria antstolės Raimondos Pauzienės 2023 m. kovo 27 d. pareiškimo dėl baudos skyrimo už įpareigojimo nevykdymą netenkinti arba suinteresuotam asmeniui V. V. skirti vienkartinę, ne didesnę negu 100 Eur dydžio baudą.

Šalies argumentai

1.1. Pareiškėjas nurodė, kad apie byloje priimtą nutartį, kuria jam buvo paskirta bauda, sužinojo tik tada, kai jo atstovė advokatė Agnė Gulbinaitė gavo prieigą prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinės bylos Nr. e2VP-17305-475/2025, kuri buvo užvesta gavus antstolės Raimondos Pauzienės 2025 m. balandžio 22 d. pareiškimą dėl baudos skyrimo už įpareigojimo nevykdymą, ir ji supažindino su vykdomojoje byloje Nr. 0183/21/00901 esančia medžiaga, t. y. 2025 m. gegužės 15 d., todėl, pareiškėjo vertinimu, jis CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesio termino prašymui atnaujinti procesą pateikti nepraleido. Bylos nagrinėjimo metu jis buvo išvykęs gyventi ir dirbti į Norvegiją, todėl jokių siunčiamų procesinių dokumentų savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Lietuvoje negavo ir dėl to apie vykstantį teisminį procesą Lietuvoje nieko nežinojo.

1.2. Prašymą atnaujinti procesą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Pareiškėjas nurodė, kad teismas jam atsakomybę taikė nesant jokios kaltės, kadangi jis iš savo pusės buvo padaręs viską, ką galėjo padaryti – su architekte I. K. S. atsiskaitė už kapitalinio remonto projekto parengimą, pateikė visus projekto rengimui reikalingus dokumentus. Privalomojo nurodymo V. V. iki šiol nėra įvykdęs dėl to, kad pasitikėjo architekte I. K. – S. bei tikėjo, kad ji laiku ir tinkamai vykdys savo įsipareigojimus, t. y. parengs rūsio patalpų kapitalinio remonto projektą, užsakys jo ekspertizę ir pateiks įrodymus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai apie įvykdytą privalomąjį nurodymą, tačiau architektė to nepadarė. Pareiškėjo įsitikinimu, jis dėjo maksimalias pastangas privalomajam nurodymui įvykdyti, todėl bauda jam buvo paskirta nepagrįstai.

1.3. Teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, kadangi nesprendė klausimo apie kuratoriaus paskyrimo galimybę, nors turėjo tą daryti. Pareiškėjo nuomone, visų pirma, turėjo būti sprendžiamas kuratoriaus paskyrimo klausimas ir tik nustačius, jog jo paskyrimas negalimas, tik tada galėjo būti sprendžiama dėl kito procesinių dokumentų įteikimo būdo. Iš bylos medžiagos matosi, jog kuratoriaus paskyrimo klausimo teismas nesprendė.

1.4. Teismas parinko netinkamą baudos formą (vietoje periodinės baudos turėjo būti taikoma vienkartinė bauda). Nurodo, kad baudos skyrimas yra teismo diskrecijos teisė. Teismas gali skirti baudą, tačiau gali jos ir neskirti. Kadangi pareiškėjas dėjo maksimalias pastangas privalomajam nurodymui įvykdyti, teismas turėjo atmesti prašymą dėl baudos paskyrimo. Net ir teismui nusprendus, jog pagrindas skirti baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą V. V. yra, teismas neprivalėjo skirti periodinės baudos už kiekvieną Privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, nes jis turėjo diskrecijos teisę skirti ir vienkartinę baudą.