Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. Š. ir R. K. gynėjo advokato Daliaus Mecelicos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Proceso išlaidomis pripažinti 329,35 Lt ir iš R. Š., R. K., S. G., M. A., T. J., R. B., K. B., R. V., V. R., M. P., V. J., A. P., A. G. išieškotina po 21,96 Lt VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės naudai.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti S. G., R. V., M. P., V. J., R. B., V. R., K. B., A. G., A. P., T. J., M. A., tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. nuteistas už tai, kad kartu su R. K., subūrė ne mažiau kaip iš 15 asmenų organizuotą grupę, sunkiam nusikaltimui – kontrabandai daryti, parengė nusikalstamą veiką bei priemones, vadovavo ir koordinavo jos narių veiklą, paskirstydamas kiekvienam grupės nariui tam tikrą vaidmenį ir tokiu būdu organizavo kontrabandą iš Rusijos Federacijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. jis (R. Š.) kartu su R. K. kontrabandos gabenimui 2008 metų vasario mėnesį subūrė organizuotą grupę iš S. G., M. A., T. J., R. B., K. B., R. V., M. P. (už šios veikos padarymą nuteistas 2012-02-13 teismo nuosprendžiu), V. R., M. P., V. J., A. P., A. G., trijų asmenų, dėl kurių baudžiamoji byla išskirta į atskiras, ir dar ne mažiau kaip dviejų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų ir, vadovaudamas šiai organizuotai grupei, kartu su R. K. atliko visus kontrabandos parengiamuosius – organizacinius veiksmus. R. Š., 2008 m. vasario 8 d. kartu su R. K. iš anksto aptaręs organizuotos grupės kontrabandai gabenti narių funkcijas, vienam iš asmenų, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą, pavedė automobiliu Ford Mondeo (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuvykti į Jurbarko r., Viešvilės sen., Kalvelių kaimą į kontrabandinių cigarečių atplukdymo vietą ir iš anksto apžiūrėti privažiavimo kelius prie Nemuno upės, kuriais būtų galima atplukdytas cigaretes iš Rusijos Federacijos teritorijos pergabenti į laikinas sandėliavimo vietas. 2008-02-09 R. Š. tam pačiam asmeniui, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą, ir M. A. pavedė paruošti automobilius, kuriais bus gabenama kontrabanda bei pavedė surinkti asmenis, kurie padės pergabenti kontrabandines cigaretes, M. A. nurodydamas išvežioti asmenis į stebėjimo vietas, kad jie stebėtų aplinką ir saugotų, jog savalaikiai galėtų įspėti kitus organizuotos grupės narius, kol bus gabenamos cigaretės, kad jų nesulaikytų pareigūnai. 2008 m. vasario 10 d. apie 0⁰⁰ val. jis (R. Š.), kartu su R. K. automobiliu Audi 80 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas netoli įvykio vietos, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą mobiliojo ryšio telefonu susisiekė su Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje esančiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenis ir nurodė, kad jie cigaretes per Nemuno upę, atplukdytų į Jurbarko r., Viešvilės sen., Kalvelių k., o kai 2008 m. vasario 10 d., 0⁰⁹ val. buvo pradėtas neteisėtas, nepateikiant muitinės kontrolei cigarečių gabenimas iš Rusijos Federacijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki jo pabaigos, t. y. iki 2008 m. vasario 10 d., 5⁴⁰ val., pats nuolat mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) gaudavo iš nurodytos organizuotos grupės narių informaciją ir koordinavo jų veiksmus. Dėl šių veiksmų 2008 m. vasario 10 d., nuo 0⁰⁹ val. iki 5⁴⁰ val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Nemuno upe, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iš Rusijos Federacijos teritorijos kranto į Lietuvos Respublikos teritorijos krantą, esantį Jurbarko r., Viešvilės sen., Kalvelių k., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos saugomame pasienio ruože, neteisėtai, motorine valtimi perplaukiant keturis kartus per Nemuno upę, nepateikiant muitinės kontrolei, atgabeno ne mažiau kaip 7500 pakelių cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 9990 pakelių cigarečių „Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 54 557,60 Lt, tai yra viršija 250 MGL dydžio sumą, sudarančią 32 500 Lt. Jo (R. Š.) ir R. K. nurodymu A. G., A. P., K. B., R. V., V. J., R. B., M. P. (nuteistas 2012-02-13 teismo nuosprendžiu), taip pat asmuo, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą, saugant nuo galimo užklupimo ir sulaikymo iš anksto automobiliu M. A. išvežiotiems organizuotos grupės nariams, tai yra M. P., T. J., V. R. ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, šias kontrabandines cigaretes sukrovė į iš anksto tam tikslui paruoštus automobilius – asmens, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą, vairuojamą automobilį Ford Mondeo (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), S. G. vairuojamą automobilį Subaru Legacy (be valst. Nr.) ir kito asmens, dėl kurio baudžiamoji byla taip pat išskirta į atskirą, vairuojamą automobilį Subaru Legacy (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie jas gabeno į laikinas sandėliavimo vietas iki 2008-02-10, 05⁵⁰ val., kol VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės pareigūnai pradėjo organizuotos grupės narių sulaikymą. Prasidėjus sulaikymui, R. Š. kartu su R. K. automobiliu Audi 80 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo R. K., persekiojant pareigūnams iš įvykio vietos bėgo, kol minėtas automobilis buvo sulaikytas Gaurės miško aikštelėje, esančioje Gaurės kaimo ribose, Tauragės r., t. y. šiais savo veiksmais R. Š. padarė Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

R. K. nuteistas už tai, kad kartu su R. Š., subūrė nemažiau kaip iš 15 asmenų organizuotą grupę, sunkiam nusikaltimui – kontrabandai daryti, parengė nusikalstamą veiką bei priemones, vadovavo ir koordinavo jos narių veiklą, paskirstydamas kiekvienam grupės nariui tam tikrą vaidmenį ir tokiu būdu organizavo kontrabandą iš Rusijos Federacijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. jis (R. K.) kartu su R. Š. kontrabandos gabenimui 2008 metų vasario mėnesį subūrė organizuotą grupę iš S. G., M. A., T. J., R. B., K. B., R. V., M. P. (nuteistas 2012-02-13 teismo nuosprendžiu), V. R., M. P., V. J., A. P., A. G., trijų asmenų, dėl kurių baudžiamoji byla išskirta į atskirą ir dar ne mažiau kaip dviejų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, ir vadovaudamas šiai organizuotai grupei, kartu su R. Š. atliko visus kontrabandos parengiamuosius – organizacinius veiksmus, t. y. R. K. 2008 m. vasario 8 d. kartu su R. Š. iš anksto aptaręs organizuotos grupės kontrabandai gabenti narių funkcijas, vienam iš asmenų, dėl kurių baudžiamoji byla išskirta į atskirą, pavedė automobiliu Ford Mondeo (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuvykti į Jurbarko r., Viešvilės sen., Kalvelių kaimą į kontrabandinių cigarečių atplukdymo vietą ir iš anksto apžiūrėti privažiavimo kelius prie Nemuno upės, kuriais būtų galima atplukdytas cigaretes iš Rusijos Federacijos teritorijos pergabenti į laikinas sandėliavimo vietas. 2008-02-09, apie 21⁵⁰ val., R. K. asmeniui, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą (V. B.) pavedė automobiliu Ford Mondeo (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš Baltrušaičių k., Tauragės r., prie Nemuno upės į Kalvelių k., Viešvilės sen., Jurbarko r., nuvežti A. G., A. P., K. B., R. V., V. J., R. B. ir asmenį, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą, kurie turės į iš anksto tam tikslui paruoštus automobilius sukrauti per Nemuno upę iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities atplukdytas dėžes su cigaretėmis. 2008 m. vasario 10 d., apie 0⁰⁰ val., jis (R. K.) kartu su R. Š., jo vairuojamu automobiliu Audi 80 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo netoli įvykio vietos, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iš kurios pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, R. Š. mobiliojo ryšio telefonu susisiekė su Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje esančiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir nurodė, kad jie cigaretes per Nemuno upę atplukdytų į Jurbarko r., Viešvilės sen., Kalvelių k., o kai 2008 m. vasario 10 d., 0⁰⁹ val., buvo pradėtas neteisėtas, nepateikiant muitinės kontrolei cigarečių gabenimas iš Rusijos Federacijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki jo pabaigos, t. y. iki 2008 m. vasario 10 d., 5⁵³ val., jis (R. K.) nuolat mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) gaudavo iš asmens, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą, informaciją, koordinavo jo veiksmus, nurodydamas pastarajam pirmuoju kartu atplukdytas dėžes su cigaretėmis pergabenti į iš anksto sutartą vietą ir cigaretes perduoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Dėl šių veiksmų 2008 m. vasario 10 d., nuo 0⁰⁹ val. iki 5⁴⁰ val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Nemuno upe, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iš Rusijos Federacijos teritorijos kranto į Lietuvos Respublikos teritorijos krantą, esantį Jurbarko r., Viešvilės sen., Kalvelių k., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos saugomame pasienio ruože, neteisėtai, motorine valtimi perplaukiant keturis kartus per Nemuno upę, nepateikiant muitinės kontrolei, atgabeno ne mažiau kaip 7500 pakelių cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 9990 pakelių cigarečių „Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 54 557,60 Lt, tai yra viršija 250 MGL dydžio sumą, sudarančią 32 500 Lt. Jo (R. K.) ir R. Š. nurodymu A. G., A. P., K. B., R. V., V. J., R. B., M. P. (nuteistas 2012-02-13 teismo nuosprendžiu), taip pat asmuo, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą, saugant nuo galimo užklupimo ir sulaikymo iš anksto automobiliu M. A. išvežiotiems organizuotos grupės nariams, t. y. M. P., T. J., V. R. ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, šias kontrabandines cigaretes sukrovė į iš anksto tam tikslui paruoštus automobilius – asmens, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą, vairuojamą automobilį Ford Mondeo (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), S. G. vairuojamą automobilį Subaru Legacy (be valst. Nr.) ir kito asmens, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą vairuojamą automobilį Subaru Legacy (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie jas gabeno į laikinas sandėliavimo vietas iki 2008-02-10, 05⁵⁰ val., kol VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės pareigūnai pradėjo organizuotos grupės narių sulaikymą. Prasidėjus sulaikymui, R. K. kartu su R. Š. automobiliu Audi 80 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo R. K., persekiojant pareigūnams iš įvykio vietos bėgo, kol minėtas automobilis buvo sulaikytas Gaurės miško aikštelėje, esančioje Gaurės kaimo ribose, Tauragės r. t. y. šiais savo veiksmais R. K. padarė Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Nusikaltimo, kurio padarymu pripažintas kaltu jo ginamasis, sankcija numato dvi bausmės rūšis – baudą ir laisvės atėmimą. Teismas šiuo atveju nepagrįstai parinko nuteistajam griežtesnę bausmės rūšį.

Gynėjas akcentuoja teismą neįvertinus R. Š. elgesio nuo 2008 m. pabaigos iki teismo nuosprendžio priėmimo bei ilgo laikotarpio reikšmės priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teisminėje praktikoje teismui parenkant bausmės rūšį ir dydį, svarbi aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo trukmė bei terminas nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tais atvejais, kai baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, sankcija be laisvės atėmimo bausmės numato alternatyvias kitų rūšių bausmes, pirmiausia turėtų būti svarstoma galimybė kaltininkui skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas privalo būti motyvuotas. Šiuo atveju liko neįvertintas R. Š. elgesys nuosprendžio priėmimo momentu, kadangi vienoks ar kitoks teisiamojo elgesys nuosprendžio priėmimo momentu parodo, kaip jis vertina visuomenės nustatytas elgesio taisykles. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad jo ginamasis būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas, kas leidžia teigti, kad R. Š. yra nepavojingas visuomenei, nes laikosi priimtinų elgesio taisyklių, dėl ko nėra pagrindo skirti laisvės atėmimo bausmę.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą nuteistojo R. Š. ir R. K. gynėjos prašė patenkinti šių nuteistųjų gynėjo apeliacinius skundus, o prokuroras prašė abiejų nuteistųjų R. Š. ir R. K. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų R. Š. ir R. K. gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies ir Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas).

Iš nuteistųjų R. Š. ir R. K. gynėjo apeliacinių skundų turinio matyti, kad juose yra pateikti analogiški prašymai – priimti dėl R. Š. ir R. K. išteisinamąjį nuosprendį. Atmetus šį prašymą, paskirti abiems nuteistiesiems švelnesnes bausmes. Todėl kolegija į abu apeliacinius skundus atsakys kartu.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundų argumentais ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Priešingai, nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, aptarė juos nuosprendyje ir pagrįstai R. Š. ir R. K. pripažino kaltais dėl kontrabandos organizavimo. Pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra aptarti skundžiamame nuosprendyje, jie įvertinti, nurodyta, kuriais iš jų grindžiamos teismo išvados, o kurie atmesti kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pirmiausia aptars nuteistųjų R. Š. ir R. K. gynėjo apeliacinių skundų argumentus dėl procesinių teisės normų pažeidimo.

Dėl apelianto argumentų apie esminius BPK pažeidimus

Nuteistųjų R. Š. ir R. K. gynėjas apeliaciniuose skunduose daug dėmesio skiria ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmams, dėl kurių suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistųjų R. Š. ir R. K. teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą, priimti teisingą nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Tokie skundo motyvai atmetami kaip nepagrįsti.

Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus gynėjas pirmiausia sieja su įrodymu vertinimu, nes akcentuoja, kad nebuvo tirti jo ginamuosius teisinantys įrodymai, o tie, kurie buvo tirti, įvertinti netinkamai.

Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos numato, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie pagal įstatymo prasmę įvertinami, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nurodyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad vertinusio įrodymus pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendyje išdėstyti įrodymai atitinka jiems keliamus reikalavimus, o įrodymų turinys bus analizuojamas, aptariant R. Š. ir R. K. kaltę.

Nėra pagrindo teigti, kaip tai daro gynėjas apeliaciniuose skunduose, jog teismas vadovavosi vien nuteistuosius R. Š. ir R. K. kaltinančiais įrodymais ir visiškai netyrė jo ginamiesiems palankių įrodymų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal bylos duomenis nėra pagrindo teigti, jog apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas – nuosprendis surašytas laikantis Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio nuostatų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties ir kitų klausimų pagrįstos nešališkai teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus.

Nors apelianto teigimu, atsakydamas į klausimus teisme V. B. ne kartą akcentavo, kad jis save bei R. Š. ir R. K. apkalbėjo, nes ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai prieš jį smurtavo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirminėse apklausose (ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui) V. B. duoti parodymai visiškai atitinka objektyviai nustatytas aplinkybes, todėl jokių abejonių nekelia. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, visi ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.

Apeliantas nepagrįstai ginčija šio procesinio veiksmo pagrįstumą, nurodydamas, kad nebuvo nei pagrindų, nei sąlygų vadovautis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio nuostatomis. Pažymėtina, jog minėto straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta galimybė pagarsinti anksčiau proceso dalyvių (šiuo konkrečiu atveju - kaltinamojo) byloje duotus parodymus, jeigu jie nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl to, kad vengia atvykti į teismą (Lietuvos Respublikos BPK 246 straipsnis). Taigi, priešinai nei mano apeliantas, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą pagarsinti kaltinamojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. V. B. parodymai teismo buvo pagrįstai pripažinti įrodymais ir kaip teisėtais būdais gauti faktiniai duomenys galėjo būti vertinti kartu su kitais įrodymais, nustatant kontrabandos padarymo aplinkybes. Vien ta aplinkybė, kad pagarsinti V. B. parodymai yra nepalankūs apelianto ginamiems nuteistiesiems, neduoda pagrindo išvadai, kad tokiu būdu apygardos teismas demonstravo išankstinį nešališkumą.

Negalima sutikti su gynėjo apeliacinių skundų argumentu, kad pirmosios instancijos teismui baigiamojoje proceso stadijoje tenkinus prokuroro prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą buvo padarytas esminis BPK pažeidimas.

Lietuvos Respublikos BPK 295 straipsnyje nustatyta, kad teismas nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva gali atnaujinti įrodymų tyrimą, jeigu baigiamąsias kalbas pasakę asmenys arba kaltinamasis paskutiniu žodžiu praneša apie naujas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylai. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, tokio prašymo pateikimas nėra ribojamas tik viena bylos nagrinėjimo teisme - įrodymų tyrimo - stadija, o pats reikalavimas prašyme nurodyti naujas aplinkybes negali būti aiškinamas Lietuvos Respublikos BPK XI dalies kontekste.

Taip pat svarbu pažymėti, kad pagal Europos Ž. T. Teismo praktiką kitų kaltinamųjų parodymų, gautų ikiteisminio tyrimo stadijoje, panaudojimas apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti savaime nėra nesuderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, kuria garantuojama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, ir 6 straipsnio 3 dalies d punktu, jeigu buvo gerbiamos gynybos teisės.

Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios teismas būtų buvęs šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, ar būtų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip pageidavo apeliantas, nereiškia, kad teismas ar teisėjas buvo šališki. Taigi, pagal gynėjo apeliacinių skundų kontekstą nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, buvo šališkas.

Apibendrinant teisėjų kolegija daro išvadą, jog ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, galėjusių turėti įtakos nuosprendžio teisėtumui.

Dėl nuteistųjų R. Š. ir R. K. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalyje

Iš R. Š. ir R. K. gynėjo apeliacinių skundų turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu. Gynėjas savo prašymą panaikinti skundžiamą nuosprendį ir išteisinti jo ginamuosius iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė ir pirmosios instancijos teisme. Jis ginčija tam tikrus konkrečius įrodymus, t. y. VSAT pareigūnų ir prieš jo ginamuosius davusio kartu teisiamo - V. B. parodymų teisingumą; automobilio „Audi 80“ ir netoli jo rastų daiktų apžiūros metu gautus duomenis, kurie, kaip nustatyta, patvirtina R. Š. ir R. K. naudojimąsi minėtu automobiliu; duomenis, kurie buvo gauti operatyvinio sekimo ir techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus metu, kurie, kaip nustatyta, patvirtina, jog R. Š. ir R. K. daug kartų bendravo su kitais kontrabandos dalyviais rengiant nusikaltimą ir jo padarymo metu.

Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje atlikusi įrodymų tyrimą, neturi pagrindo konstatuoti, jog nuteistųjų R. Š. ir R. K. kaltės klausimas buvo išspręstas netinkamai ar tai, jog apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas netinkamais įrodymais. Apelianto skunduose pateikiamas savitas objektyvių bylos duomenų vertinimas ir interpretavimas kitaip vertinti byloje esančių įrodymų pagrindo nesudaro.

Skundžiamame nuosprendyje yra išdėstyti motyvai, kuriais remiantis konstatuota, jog R. Š. ir R. K. organizavo cigarečių kontrabandą. Kolegija su šiais argumentais sutinka, todėl jų iš naujo neaptars, o išskirs tik pagrindines aplinkybes.

Didžioji dalis apeliacinių skundų argumentų yra skirta VSAT pareigūnų parodymų kritikai. Nuteistųjų R. Š. ir R. K. gynėjas teigdamas, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent jo ginamieji organizavo cigarečių kontrabandą, bando apeliacinės instancijos teismą įtikinti tuo, kad byla sufabrikuota, o neva remiantis operatyvine informacija surengta pasala iš tiesų buvo įprastinė pasienio ruožo apžiūra, kurios metu sulaikyti nieko bendro su R. Š. ir R. K. neturintys asmenys. Tokiam teiginiui pagrįsti apeliantas skunduose pateikia ne tik VSAT pareigūnų parodymų, bet ir ikiteisminio tyrimo pradžią fiksuojančių rašytinių dokumentų turinio analizę. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktu įrodymu įvertinimu.

Netikėti tokiais liudytojų VSAT pareigūnų parodymais tiek pirmosios instancijos teismas, tiek kolegija neturi jokio pagrindo, nes nenustatyta, kad jie turėjo tikslą apkalbėti apelianto ginamus nuteistuosius. Minėti liudytojai buvo nuoseklūs viso proceso metu, todėl teismas pagrįstai jų parodymais vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

Liudytojų parodymus apie operatyvinės informacijos disponavimą nepaneigia apeliaciniuose skunduose išanalizuota tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija apie įtariamus asmenis, tarp kurių, kaip akcentuoja apeliantas, nėra nurodyti nei R. Š., nei R. K., nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurios yra neišsamios, ir pateikiamą liudytojų sąrašą, kuriame nurodomi tik keli sulaikyme dalyvavę pareigūnai. Pažymėtina tai, kad šiuose procesiniuose dokumentuose yra fiksuojami tik pradiniai ikiteisminiam tyrimui reikšmingi duomenys, kurių pagrindu ir yra pradedamas bei atliekamas nusikalstamos veikos tyrimas ir ją padarę asmenys, o visi nusikalstamą veiką pagrindžiantys duomenys ir ją galimai padarę asmenys nurodomi tik prokuroro surašytame kaltinamajame akte. Todėl toks apelianto teiginys yra nepagrįstas.

Skunduose apeliantas akcentuoja, jog nuosprendyje nepagrįstai remiamasi liudytojų V. Š. ir A. G. parodymais, nes jie gauti netinkamu būdu. Iš tiesų liudytojų V. Š. ir A. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, negali būti remiamasi nustatinėjant kontrabandos padarymo aplinkybes, nes tokie jų parodymai buvo gauti pažeidžiant BPK nustatytą apklausos ir parodymų fiksavimo tvarką. Tačiau šie liudytojai buvo apklausti teisme ir patvirtino, kad jų ikiteisminio tyrimo nurodytos aplinkybės yra teisingos. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei skunduose nurodo nuteistųjų gynėjas, nėra pagrindo nesivadovauti teisme duotais šių liudytojų parodymais, juolab, kad jų nurodytas aplinkybes objektyviai patvirtina tiek kitų VSAT pareigūnų ir nuteistųjų R. B., M. P., A. G., A. P., R. V. ir V. J. parodymai apie kontrabandos vykdymo bei jų sulaikymo aplinkybes, tiek rašytinė bylos medžiaga.

Kaip matyti iš liudytojais apklaustų VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnų M. N., kuris vadovavo kontrabandos sulaikymo operacijai, D. B. ir R. P., kurie Kalvelių kaimo prieigose šalia nedideliu atstumu nuo upės nutolusios negyvenamos sodybos patikrino automobiliu Ford Mondeo, valst. Nr (duomenys neskelbtini), važiavusių aštuonių asmenų (A. G., A. P., K. B., R. V., R. B., V. J., T. Š. ir vairuotojo V. B.) dokumentus, V. Š., A. G., kurie bandė sustabdyti nuo upės su prikrautomis cigarečių dėžėmis nuvažiuojantį automobilį Subaru Legacy, be valstybinių numerių, parodymų, 2008-02-10 naktį pasienio ruože, netoli Nemuno upės Kalvelių kaimo ribose buvo pastebėti ne mažiau kaip 2 automobiliai, važiuojantys be įjungtų šviesų. Bylos duomenys patvirtina, kad šie automobiliai buvo naudojami kontrabandai daryti: minėtu Ford Mondeo, valst. (duomenys neskelbtini), buvo vežami cigarečių dėžių krovėjai, o Subaru Legacy, be valstybinių numerių, buvo vežama paskutinė kontrabandinių cigarečių partija (4-ta). Pažymėtina tai, kad abu įvykio metu sulaikyti nuteistieji V. J. ir R. V. teisme patvirtino VSAT pareigūnų nurodytas aplinkybes, kad jie kartu su kitais asmenimis, tame tarpe R. B., A. G., K. B., asmeniu vardu Tomas, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą, vežami automobiliu Ford Mondeo, kurį vairavo asmuo (dėl jo baudžiamoji byla išskirta į atskirą) vardu Vidmantas, nuvyko prie Nemuno upės krauti Nemuno upe iš Rusijos Federacijos atplukdytas cigarečių dėžes. Liudytojai patvirtino, kad dėžes krovė į automobilius Ford Mondeo bei Subaru Legacy. Šias nuteistųjų R. V. ir V. J. nurodytas aplinkybes apie kontrabandinių cigarečių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtino ir vienas iš asmenų, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą – V. B.. Šio asmens parodymai bus aptarti vėliau.

Nustatyta, kad pradėjus vykdyti organizuotos grupės narių sulaikymo operaciją, nuo upės nuvažiuojantys bei kiti pasienio ruože esantys ir galimai su nusikalstama veika susiję automobiliai buvo stabdomi, taip pat ir panaudojant priverstinę stabdymo priemonę „ežys“. Nuo upės nuvažiavusius automobilius vairavusių asmenų pareigūnams sulaikyti nepavyko, tačiau sekant nuo ratų paliktais pėdsakais netoliese Leitgirių kaimo ribose esančioje sankryžoje ir Eičių kaimo ribose, Tauragės rajono kelyje Tauragė-Jurbarkas, ties geležinkelio pervaža, prie durpyno Lankesa buvo rasti du automobiliai, pakrauti cigarečių dėžėmis: Subaru Legacy, be valstybinių numerių, ir Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 8-9, 29-30). Iš viso Subaru Legacy, be valstybinių numerių, ir Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliuose bei šalia automobilio Subaru Legacy, be valstybinių numerių, buvo rasta 7500 pakelių cigarečių „Jin Ling“ ir 9990 pakelių cigarečių „Saint George Lights“, su Rusijos Federacijos banderolėmis (t. 1, b. l. 58, 68-73, 83-89). Taigi, šie faktiniai duomenys patvirtina, kad 2008-02-10 naktį Nemuno upe iš Rusijos Federacijos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai, išvengiant muitinės kontrolės, buvo atplukdytos dėžės su Rusijos Federacijoje pagamintomis cigaretėmis, kurios buvo pakrautos į pirmiau išvardintus automobilius ir vežamos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, kol minėtus automobilius sulaikė pasienio pareigūnai.

Įrodymų analizė patvirtina ir tai, kad 2008-02-10 ankstų rytą, pareigūnams pradėjus asmenų, dalyvavusių per Nemuno upę gabenant cigarečių dėžes, sulaikymo operaciją, netoli įvykio vietos buvo sulaikyti organizuotos grupės dalyviai: R. V. buvo sulaikytas einantis keliu netoli Viešvilės girininkijos, jo apranga kėlė įtarimą, kadangi rūbai buvo murzini ir šlapi. Buvo sulaikyti automobilį „BMW“ vairavęs asmuo, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą – V. B. ir mikroautobusą VW Transporter vairavęs M. A.. Taip pat buvo sulaikytas ir Ž. D. vairuojamas VW Caravelle, kuriuo jis vežė septynis asmenis, kurių rūbai bei batai buvo šlapi ir purvini, t. y. M. P., V. J., R. B., K. B., A. G., A. P., T. J., kurie kaip nustatyta, dalyvavo organizuotos grupės veikloje gabenant kontrabandą per Lietuvos Respublikos sieną (t. 9, b. l. 1; t. 11, b. l. 1; t. 12, b. l.1, 55; t. 13, b. l. 1; t. 14, b. l. 1, 113; t. 15, b. l. 1, 70-71; 16 t., b. l. 1, ).

Nors, kaip matyti iš nuteistųjų K. B., T. J., M. A. teisme duotų parodymų, jie neigia įvykdę jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką – kontrabandą, o nuteistieji R. B., M. P., A. G., A. P. ją pripažįsta tik iš dalies, sumenkindami savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme ir (arba) savo žinias apie pačios veikos mastą, jų visų kaltė neginčijamai įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais, kurie išsamiai aptarti skundžiamame nuosprendyje. Todėl kolegija iš naujo jų nekartos.

Nuteistieji R. Š. ir R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, kad jie su cigarečių kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nėra susiję, tačiau šį nuteistųjų aiškinimą paneigia ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų protokoluose ir kituose procesiniuose dokumentuose – 2008-02-06 išslaptintose Klaipėdos apygardos teismo nutartyse Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis nuo 2008-02-06 iki 2008-05-06 leista atlikti R. K. ir R. Š. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą (t. 5, b. l. 4, 5), 2008-06-02 slapto sekimo protokoluose (t. 5, b. l. 10-21, 38-54, 92-162; t. 6, b. l. 1-52, 137-142) ir išslaptintose 2008-02-12 ir 2008-05-30 garso įrašų suvestinėse, vykdant R. Š. ir R. K. telefoninių pokalbių pasiklausymą (t. 5, b. l. 22-34, 55-86; t. 6, b. l. 54-109, 143-149 ), 2009-06-25 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-10-30 specialisto išvadoje Nr.(duomenys neskelbtini) objektų – R. K. ir R. Š. balsų fonoskopiniame tyrime (t. 2, b. l. 152-172; t. 3, b. l. 10-37), 2008-04-22 daiktų - mobiliojo ryšio telefono „Nokia 1110i“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) ir SIM kortelės Labas Nr. (duomenys neskelbtini), paimtų iš automobilio Subary Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole (t. 1, b. l. 121-123), 2008-12-08 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) objektų – kvapų pėdsako, paimto įvykio vietoje iš automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo vairuotojo ir keleivio sėdynių odorologiniame tyrime (t. 2, b. l. 113-115), 2008-02-12 asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta V. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole (t. 9, b. l. 49-51), 2008-02-12 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose (t. 9, b. l. 31-36, 39-44) užfiksuoti duomenys. Kaip jau buvo konstatuota anksčiau, šie duomenys atitinka įrodymams keliamus leistinumo ir liečiamumo kriterijus, yra gauti teisėtu būdu, patvirtinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais ir įvertinti visumoje su kitais bylos įrodymais, todėl teismas jais pagrįstai pagrindė R. Š. ir R. K. kaltę.

2008-02-12 suvestinėje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pateiktas operatyvinio tyrimo metu, panaudojant technines priemones specialia tvarka, užfiksuotų 2008-02-08 – 2008-02-10 vykusių R. K. pokalbių su asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta - V. B., turinys (t. 5, b. l. 22-34) patvirtina, jog nusikaltimo padarymo metu R. K. duoda nurodymus V. B. kur važiuoti, o pastarasis jį informuoja apie savo buvimo vietas, jo automobilio su krovėjais netoli Nemuno upės sustabdymą ir jų dokumentų patikrinimą, cigarečių krovinio priėmimą bei pervežimą ir pan. Taigi, užfiksuoti pokalbiai rodo, jog R. K. ir V. B. aktyviai bendrauja nuo 2008-02-08 iki 2008-02-10, t. y. tuo metu kaip buvo rengiamasi cigarečių atplukdymui Nemuno upe į Lietuvos Respublikos teritoriją ir jos padarymo metu 2008-02-10. Pokalbių metu užfiksuotos aplinkybės visiškai atitinka tiek pirmiau paminėtus faktinius bylos duomenis, tiek nuteistųjų V. J. ir R. V. bei liudytojų D. B. ir R. P. parodymus, t. y. kad Kalvelių kaimo prieigose šalia nedideliu atstumu nuo upės nutolusios negyvenamos sodybos buvo patikrintas be įjungtų šviesų važiuojantis automobilis Ford Mondeo, valst. Nr (duomenys neskelbtini), kuriuo be vairuotojo V. B. važiavo dar aštuoni asmenys: A. G., A. P., K. B., R. V., R. B., V. J., T. Š..

2008-02-12 suvestinėje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pateiktas operatyvinio tyrimo metu, panaudojant technines priemones specialia tvarka, užfiksuotų 2008-02-08 – 2008-02-10 vykusių R. Š. pokalbių su asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta - V. B., turinys (t. 5, b. l. 55-86) patvirtina, jog V. B. informuoja R. Š. kur jis yra, gauna iš jo nurodymus bei renka žmones kontrabandos gabenimui.

Suvestinėse Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pateikti R. Š. ir R. K. bendravimą su kitais kontrabandos dalyviais liudijantys telefoniniai pokalbiai ir SMS žinutės taip pat patvirtina, jog pastarieji koordinuoja jų visus veiksmus nuo pasirengimo iki kaip pasitraukti nepastebėtiems, kuomet buvo pradėtas nuo upės nuvažiuojančio automobilio su kontrabandinėmis cigaretėmis sulaikymas. Nors nuteistieji R. Š. ir R. K. nepripažįsta, kad aukščiau užfiksuotos pokalbiuose yra jų balsai, teisėjų kolegijai šios aplinkybės nekelia jokių abejonių.

Operatyvinio tyrimo metu, panaudojant technines priemones specialia tvarka, užfiksuotų R. Š. ir R. K. vykusių pokalbių turinys yra pakankamai informatyvus, konkretus ir aiškiai suprantamas. Šių pokalbių metu tiesiogiai kalbama apie neteisėtą cigarečių gabenimą iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką 2008-02-10 naktį, pasienio pareigūnų veiksmus, automobilių paruošimą, žmonių, kurie stebės kelius ir praneš apie pareigūnus, kurie kraus atplukdytas dėžės į automobilį, surinkimą, vietos prie upės pasirinkimą, pasitraukimo kelius ir pan. Visos aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistieji R. Š. ir R. K. ne tik žinojo apie tai, kad 2008-02-10 naktį iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką neteisėtai bus gabenamos cigaretės su Rusijos Federacijos banderolėmis, bet subūrė bei koordinavo organizuotos grupės narių veiksmus, nes kaip matyti iš aukščiau aptartų faktinių duomenų, būtent jie dalinosi informacija apie cigarečių tiekimą su kitais bendrininkais, tuo pačiu nurodydami šiems, kada ir kokioje vietoje cigaretės bus atgabentos ir jas reikės paimti. Be to, pastarieji davė nurodymus pasirūpinti automobiliais, reikalingais iš Rusijos Federacijos tiekiamų cigarečių gabenimui, surinkti žmonės, kurie stebės aplinką ir kraus atplukdytas cigarečių dėžes į automobilius, kokiais keliais važiuoti, kad išvengti pareigūnų patikrinimo, ką patvirtina ne tik užfiksuoti pokalbiai tarp V. B., E. K. ir R. K. bei R. Š., bet ir tai, kad nurodyti automobiliai, kuriais 2008-02-10 nuo Nemuno upės buvo gabenamos cigaretės su Rusijos Federacijos banderolėmis, buvo specialiai ruošiami, t. y. automobiliuose buvo tik priekinės sėdynės, o jų salone, vietoje keleivių sėdynių buvo sukrautos dėžės su cigaretėmis.

Remdamasis 2008-04-09 išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, jog ant netoli Audi 80 automobilio rasto polietileninio maišelio ir jame buvusių daiktų nėra nei R. Š., nei R. K. biologinių pėdsakų, apeliantas teigia, jog neįrodyta, kad kaltinime nurodytu laiku būtent pastarieji naudojosi minėtu automobiliu. Tokie apelianto teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. Teisme liudytojais apklausti VSAT pareigūnai R. J., M. N. ir M. M. patvirtino, kad pradėjus kontrabandines cigaretės gabenusių asmenų sulaikymą, tame pasienio ruože, kur buvo gabenamos dėžės su cigaretėmis (Eičių kaime ties geležinkelio pervaža, kur buvo sustabdytas kitas nusikaltime dalyvavęs automobilis), buvo bandoma sustabdyti automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo nuteistasis V. K., o šalia sėdėjo dar vienas asmuo. Nėra jokio pagrindo teigti, jog pareigūnai R. J., M. N. ir M. M. buvo neobjektyvūs ir R. K. atpažino tik dėl to, kad buvo suinteresuoti jį apkalbėti. Laikantis apelianto pozicijos, kuria minėtų pareigūnų suinteresuotumą įrodinėja tuo, kad pastarieji tamsiu paros metu ir neapšviestoje vietoje ties pervaža negalėjo matyti Audi 80 važiavusius asmenis, duoda neteisingus parodymus, reikštų, kad tiek šie, tiek apskritai visi sulaikymuose dalyvaujantys pareigūnai visais atvejais yra suinteresuoti. Iš R. J. parodymų matyti, kad jis patvirtino sulaikymo metu matęs, kaip saugant Subaru Legacy automobilį pro jį pravažiavo Audi 80 automobilis, kurį vairavo R. K.. Liudytojas nurodė, kad negalėjo suklysti, nes R. K. matė daug kartų prieš tai. Analogiškus parodymus teisme davė ir M. N. bei M. M.. Pažymėtina tai, kad minėtų liudytojų nurodytą aplinkybę objektyviai patvirtina nuo Audi 80 automobilio vairuotojo ir keleivio sėdynių paimto kvapo atliktų odorologinių tyrimų išvados. Nustatyta, kad kvapų pėdsake, paimtame nuo vairuotojo sėdynės rastas R. K. kvapas, bet jo kvapo nerasta kvapų pėdsake, paimtame nuo keleivio sėdynės. Tuo tarpu nuo keleivio sėdynės paimtame kvapų pėdsake rastas R. Š. kvapas (t. 2, b. l. 113-115).

Nors apeliantas bando nuginčyti VSAT pareigūnų, kurie neva atpažino automobilį Audi 80 vairavusį R. K., parodymus remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma dėl pervažos apšvietimo ir Meterologinės tarnybos pažyma dėl 2008-02-10 oro sąlygų, iš kurių matyti, jog geležinkelio pervaža buvo neapšviesta, o matomumas tamsiu paros metu buvo prastas, šios gynybos pateiktos pažymos nepaneigia teismo išvados dėl VSAT pareigūnų parodymų patikimumo. Be to, teisme apklaustas pareigūnas R. J. išsamiai atsakė į gynybos klausimus apie R. K. atpažinimą, paaiškindamas, jog pervažoje buvo šviesu, nes ją apšvietė sustojusių automobilių lempos. Netikėti tokiais pareigūno paaiškinimais nėra pagrindo, juolab, kad šį faktą (R. K. vairavo Audi 80) objektyviai patvirtino odorologinio tyrimo išvados, automobilyje ir netoli nuo jo rastų SIM kortelių bei mobiliojo ryšio telefonų bokštų celių analizė.

Kaip nustatyta, įvykio vietos ir daiktų apžiūros metu surastos SIM kortelės, kuriai priskirtas numeris (duomenys neskelbtini), naudotojas yra būtent R. Š.. Iš UAB „Bitė Lietuva“ gauto atsakymo dėl telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo buvimo vietos nustatymo matyti, kad šiuo numeriu besinaudojančio asmens mobiliojo ryšio telefonų bokštų celės sutampa su nusikaltimo padarymo vietos bokštų celėmis (5 t., b. l. 163-168). Ši teismo konstatuota aplinkybė, priešingai nei teigia apeliantas, jokiu būdu nereiškia, jog buvo praplėstas R. Š. ir R. K. kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas.

Apeliantas skunduose įrodinėja ir tai, kad automobilio Audi 80 apžiūros metu surastas jo ginamųjų kvapas galėjo likti jų ankstesnio pasivažinėjimo metu. Tokiai versijai pagrįsti apeliantas remiasi gynybos pateikta Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdybos pažyma, kurioje nurodyta, kad daiktai, kuriais žmogus naudojasi išlaiko kvapą apie 2.5 paros. Kolegija konstatuoja, kad tokia apelianto versija yra paneigta pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo aptartais įrodymais. Be to, apeliaciniame skunde dėstoma versija dėl šio automobilio naudojimosi aplinkybių nusikaltimo padarymo metu akivaizdžiai prieštarauja paties nuteistojo R. Š. parodymams, kad automobiliu Audi 80 jis niekada nesinaudojo. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismas pagrįstai nustatinėjant R. K. ir R. Š. naudojimosi automobiliu Audi 80 faktą, rėmėsi duomenimis apie turimus ankstesnius jųdviejų KET baustumus, kurie objektyviai patvirtina, jog dalis pažeidimų buvo padaryti abiems nuteistiesiems važinėjant tuo pačiu Audi 80 automobiliu, kas objektyviai patvirtina R. K. ir R. Š. naudojimosi automobiliu Audi 80 faktą (t. 7, b. l. 50-51; t. 8, b. l. 116-119). Apelianto teiginiai, neva kaltinime nurodytu laiku minėtu automobiliu galėjo važinėtis ir važinėjosi automobilio registracijos dokumentuose nurodytas asmuo – R. B., kuriam šis automobilis ir buvo sugrąžintas, kaip ir tai, kad ant polietileninio maišelio nebuvo rasti jokie ginamųjų biologiniai pėdsakai, taip pat nepaneigia aukščiau nurodytų aplinkybių.

Apeliantas neigdamas savo ginamųjų R. Š. ir R. K. kaltę organizuojant kontrabandą kritikuoja asmens, dėl kurio baudžiamoji byla atskirta į atskirą – V. B. parodymus tvirtindamas, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra prieštaringi, o teisme jis apklaustas nebuvo. Be to, apelianto teigimu, teismas, vertindamas V. B. parodymus, turėjo atsižvelgti į tai, kad pirminiai jo parodymai buvo išgauti prievarta, todėl tokie V. B. parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs. Kolegija neturi pagrindo teigti, jog V. B. buvo įvertinti netinkamai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas 5 kartus (t. 9, b. l. 6-9, 12-14, 49-51, 63-64, 77), be to, jo parodymai buvo patikrinti vietoje (t. 9, b. l. 17-28). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pagrįstai vadovavosi pirminiais V. B. parodymais, duotais 2008-02-10 ir 2008-02-12 ikiteisminio tyrimo pareigūnui (t. 9, b. l. 6-9, 12-14) ir 2008-02-12 ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 9, b. l. 49-51), nes jis vienodai aiškino esmines bylos aplinkybes ir davė parodymus, kurie atitinka objektyviai nustatytas aplinkybes. Tik sulaikytas 2008-02-10 apklausos metu V. B. pripažino kontrabandos organizatorių nurodymu vežęs žmones į nusikaltimo padarymo vietą ir iš esmės davė detalius parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau kiek sumenkino savo vaidmenį, tvirtindamas, kad Nemuno upe atplukdytų cigarečių nevežė, nes iki to momento išvežiojęs asmenis po nurodytas vietas, grįžo namo. Tuo tarpu 2008-10-12 apklausos ikiteisminio tyrimo pareigūnui metu jis patikslino pirminius savo parodymus, paaiškindamas, jog vykdė būtent R. Š. ir R. K. nurodymus, taip pat pripažino, kad jis žalios spalvos Ford Mondeo automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežė upe iš Rusijos Federacijos atplukdytas cigaretes. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. B. atpažino R. Š. ir R. K. kaip asmenis, apie kuriuos davė parodymus anksčiau minėtoje apklausoje. Atpažįstantysis ne tik nurodė į šiuos asmenis, bet ir įvardino požymius, pagal kuriuos juos atpažįsta (t. 9, b. l. 31-46). Analogiškas nusikaltimo padarymo aplinkybes V. B. parodė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui 2008-02-12 teismo posėdžio metu, dalyvaujant gynėjui. Po metų 2009-04-06 vykusioje apklausoje jis ankstesnius savo parodymus pakeitė ir parodė, kad jokio nusikaltimo nepadarė, kaltinime nurodytu laiku pasienio ruože važinėjosi su iš matymo pažįstamais vaikinais, nes neturėjo ką veikti. Save apkalbėjo, nes buvo daromas psichologinis spaudimas (t. 9, b. l. 63-64). Šiuos savo parodymus V. B. patvirtino ir 2010-02-09 apklausos metu (t. 9, b. l. 77). Nors apelianto teigimu, teismas nepasisakė dėl V. B. parodymų vertinimo ir kuriais jo parodymais tiki, o kuriuos atmeta, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad anksčiau aptartais ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais V. B. parodymais pirmosios instancijos teismas vadovavosi, o jo parodymus, duotus vėlesnių apklausų metu, kuomet teigė apkalbėjęs save ir tik važinėjosi su iš matymo pažįstamais vaikinais, atmetė kaip nepasitvirtinusius ir prieštaraujančius bylos medžiagai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai.

Apeliaciniame skunde ginčijamiems įrodymams patikrinti apeliacine tvarka teismo posėdyje buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu V. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme dėl jo išskirtoje byloje buvo perskaityti, siekiant pašalinti nustatytus prieštaravimus tarp jo skirtingu proceso metu duotų parodymų. Iš 2012-11-26 teisiamajame posėdyje duotų V. B. parodymų matyti, kad jis patvirtino jo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų, išskyrus dėl vienos aplinkybės – nevežė cigarečių dėžių, o tik žmones, teisingumą, t. y. kad dalyvavo kontrabandoje ir vykdė R. Š. bei R. K. nurodymus (t. 25, b. l. 120-122). Taigi, iš V. B. parodymų analizės matyti, kad viso proceso metu jis parodymus keitė tikslu sušvelninti savo padėti ir taip išvengti atsakomybės. Tačiau jo pirminių apklausų metu, pastarasis davė parodymus, kurių metu nuosekliai išdėstė nusikaltimo padarymo aplinkybes, ir jie neprieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams. Tai, kad pirmoje apklausoje V. B. davė parodymus, kuriose sumenkino savo vaidmenį ir nenurodė kontrabandos organizatorių, nereiškia, kad jo ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai yra neobjektyvūs ir jais teismas negali remtis, grindžiant jo paties bei kitų nusikaltimo bendrininkų kaltę, juolab, kad jis logiškai paaiškino kodėl iškart nenurodė R. Š. ir R. K. kaip kontrabandos organizatoriaus, o savo vaidmenį sumenkimo - buvo susijaudinęs, be to, bijojo nuteistųjų R. Š. ir R. K. keršto (t. 9, b. l. 31-46).

Tuo pačiu pažymėtina, kad apeliantas nepagrįstai nurodo į V. B., kaip asmeniui, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą, taikytų apklausos ir jo parodymų vertinimo taisyklių pažeidimus. Vadovaujantis teismų praktika, nagrinėjant bendrininkų bylą, dėl tos pačios veikos jau nuteisti asmenys į teismo posėdį kviečiami ir posėdyje apklausiami pagal liudytojo apklausos taisykles, tačiau tokie asmenys neįspėjami dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BPK 163 straipsnį už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus, dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BPK 235 straipsnį už melagingus parodymus ir neprisiekia. Apklausiant tokius asmenis, jiems išaiškinama pilietinė priedermė ir pareiga teisingai papasakoti visa, kas žinoma byloje. Vadinasi, pirmosios instancijos teisme V. B. parodymai buvo vertinami iš esmės taikant tas pačias taisykles kaip ir vertinant kito byloje apklausto nusikaltimo bendrininko parodymus.

Apeliacinių skundų argumentai, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų R. Š. bendravimą su Rusijos Federacijos teritorijoje esančiais asmenimis cigarečių tiekimo klausimais, atmetami kaip nepagrįsti. Aukščiau aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina R. Š. kaip asmens, kurio nurodymus vykdė tiek V. B., tiek M. A., buvę atitinkamai atsakingi už automobilių paruošimą, žmonių aplinkai stebėti ir dėžėms į automobilį sukrauti suradimą, atplukdytų dėžių pergabenimą į saugią vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisme liudytojais apklausti pareigūnai V. B. bei E. P. davė išsamius paaiškinimus apie jų matytas cigarečių dėžių perplukdymo Nemuno upe aplinkybes, kad cigarečių dėžės gumine valtimi buvo atplukdytos tam tikru laiku iš Rusijos Federacijoje esančių asmenų. Atsižvelgiant į VSAT pareigūno M. N. parodymus, kad 2008-02-10 iš karto po vidurnakčio buvo užfiksuota, kaip R. Š. susisiekė su asmeniu, esančiu Rusijos Federacijoje, kad pastarasis plukdytų dėžes su cigaretėmis, nes R. Š. žmogus nuo Nemuno upės kranto pamirksės žibintuvėliu, kad asmenys plukdantys valtimi cigaretes matytų į kurią vietą reikia priplaukti, kas objektyviai atitinka ir nuteistojo R. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, jog su juo kartu prie upės važiavusiam asmeniui, dėl kurio baudžiamoji byla atskirta į atskirą – T. Š., paskambinęs asmuo informavo, jog jau gali važiuoti, nes jau nėra pasieniečių ir valčiai atplaukiant iš Rusijos Federacijos pusės pastarasis šviesdavo, taip rodydamas valtimi plaukiantiems asmenims prisišvartavimo prie kranto vietą (11 t., b. l. 26-27), akivaizdu, kad būtent visų veiksmus kontroliavęs asmuo turėjo susižinoti ir suderinti veiksmus su Rusijos Federacijos esančiais asmenimis dėl kontrabandos perplukdymo aplinkybių, taip pat ir tikslaus cigarečių perdavimo laiko.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų visumą, konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, kadangi vienas kitą papildantys pirmiau aptarti bei kiti apygardos teismo nuosprendyje išdėstyti faktiniai duomenys patvirtina, kad R. Š. veikdamas kartus su R. K., kontaktuodamas su Rusijos Federacijos teritorijoje esančiais asmenimis cigarečių tiekimo klausimais, pavesdamas kartu veikusiems asmenims - M. A. paruošti automobilius, kuriais bus gabenamos cigarečių dėžės ir surinkti asmenis, kurie padės pergabenti kontrabandines cigaretes, nurodytu laiku išvežioti šiuos asmenis į stebėjimo vietas, ir asmeniui, dėl kurio baudžiamoji byla atskirta į atskirą – V. B. – nurodytu laiku prie Nemuno nuvežti kitus asmenis, kurie turės sukrauti cigarečių dėžes į automobilius ir jam pristatyti pakrautą krovinį į atitinkamą vietą, o šiems atvykus į nurodytą vietą, pakrovus dėžes su cigaretėmis į automobilius ir vežant jas į Lietuvos Respublikos gilumą, tokiais bendrais veiksmais, organizavo neteisėtą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimą, todėl jų veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai

Dėl nuteistiesiems R. Š. ir R. K. bausmių skyrimo

Nuteistųjų R. Š. ir R. K. gynėjas nesutinka su teismo jo ginamiesiems paskirtomis bausmėmis ir prašo jiems paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems R. Š. ir R. K., netinkamai įvertino byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tai lėmė akivaizdžiai per griežtų bausmių paskyrimą. Už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą paprastai yra skiriama švelnesnė bausmės rūšis – bauda ir tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Aukštesnės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, daro išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems R. Š. ir R. K. paskirtos bausmės turi būti sušvelnintos.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. To paties straipsnio antrojoje dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas kaltininkui sankcijoje numatytą bausmę. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamos nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės parinkti Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad skiriant konkrečią bausmę turi būti įvertintos visos byloje nustatytos Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės ir pasisakyta, kurios ir kaip nulemia bausmės dydį. Tai reiškia, kad teismo nuosprendyje nepakanka vien deklaratyviai išvardinti bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, o būtina jas susieti į vieną visumą ir motyvuotai pasisakyti, kodėl kaltininkui skiriama švelnesnė ar griežtesnė bausmė, atsižvelgiant į BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Šiuo atveju nuosprendį priėmęs teismas šių reikalavimų nesilaikė ir nors teisingai išdėstė bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tačiau R. Š. ir R. K. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių nustatytas dydis yra neadekvatus aplinkybėms, apibūdinančioms jų asmenybes ir įvykdytą nusikalstamą veiką.

Vertindamas nuteistųjų R. Š. ir R. K. asmenybes, apygardos teismas pagrįstai akcentavo, kad nors abu jie laikomi neteistais, tačiau teisiami ne pirmą kartą, be to, R. Š. po skundžiamu nuosprendžiu inkriminuojamos nuskalstamos veikos padarymo tęsė savo nusikalstamus veiksmus, toliau užsiėmė cigarečių kontrabanda, dėl ko Kauno apygardos teismo 2012-03-15 nuosprendžiu buvo nuteistas, šis nuosprendis įsiteisėjęs ir yra vykdomas (t. 26, b. l. 90-99). Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad R. K. taip pat eilę kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už pasienio zonos teisinio režimo taisyklių pažeidimus (t. 8, b. l. 116-120). Nors apeliantas skunde akcentuoja, kad dėl 2008-12-30 R. K. pažeidimo administracinė byla jo ginamojo atžvilgiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-26 nutarimu buvo nutraukta, todėl laikoma, kad jis nebaustas administracine tvarka (t. 26, b. l. 82-84), tokie nuteistojo gynėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. Visų pirma, būtina pastebėti, kad skunde nurodytame administracinio teismo nutarime yra konstatuota, jog byla dėl jo nutraukiama suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, o ne nustačius, jog nepadarytas administracinės teisės pažeidimas. Antra, po šio administracinio teisės pažeidimo buvo nustatyti dar keli KET pažeidimai 2008-12-02 ir 2009-05-01, už kuriuos jis yra nubaustas. Visos šios aplinkybės, nepaisant to, kad abu nuteistieji dirba, darbdavio charakterizuojami teigiamai, turi šeimas, kuriose augina nepilnamečius vaikus, rodo, jog šios aplinkybės jų nesulaikė nuo nusikaltimo padarymo, priešingai, teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir toliau darė nusikaltimus.

Nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai R. Š. ir R. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami organizuota grupe. Tuo tarpu jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Nuosprendyje pagrįstai akcentuotas aktyvus R. Š. ir R. K. vaidmuo nusikaltimo padaryme. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistųjų veiksmai nebuvo atsitiktiniai, jų veiksmai buvo koordinuoti ir iš anksto suplanuoti - abu jie pripažinti organizatoriais, subūrę ir įtraukę į nusikalstamos veikos padarymą būrį jaunų žmonių, dėl ko abiejų jų veiksmai leidžia teigti jų vaidmenį buvus labiau aktyvesnį ir pavojingesnį, nei kitų tuo pačių nuosprendžiu nuteistų asmenų vaidmuo.

Pažymėtina ir tai, jog R. Š. ir R. K. suorganizuoto nusikaltimo dalyko - kontrabandos būdu plukdytų cigarečių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, ženkliai viršija 250 MGL dydžio sumą ir ši aplinkybė turi būti įvertinta, sprendžiant skirtinos bausmės klausimą. Nors apelianto tvirtinimu vėlesniu nuosprendžiu už akcizais apmokestintų cigarečių kontrabandą R. Š. buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog kontrabandinių cigarečių vertė nurodomoje byloje buvo ženkliai mažesnė, ir ši aplinkybė turi būti įvertinta, sprendžiant skirtinos bausmės klausimą.

Nuteistųjų gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės dėl jo ginamųjų elgesio bylos nagrinėjimo metu, jog teismas neįvertino, kad R. Š. ir R. K. bylos nagrinėjimo metu laikėsi įstatymų reikalavimų ir daugiau nenusikalto, šiuo atveju negali būti bausmės švelninimo pagrindas. Šiame kontekste pažymėtina, jog abu nuteistieji dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino, kas rodo, jog jie dėl savo veiksmų neapgailestauja ir jų nevertina kritiškai.

Už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalyje, numatyta bauda ir laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Nuosprendį priėmęs teismas R. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį paskyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, o R. K. – laisvės atėmimą ketveriems metams trims mėnesiams. Tai reiškia, kad teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį nustatė didesnį, nei Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. Š. ir R. K. bausmės tikslai bus pasiekti jiems paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę, tačiau abiems nuosprendžiu paskirtosios bausmės dydis yra neadekvatus ir neproporcingas pirmiau aptartoms bausmės individualizavimui reikšmingoms aplinkybėms, todėl švelnintinos.

Apeliantas, argumentuodamas švelnesnės bausmės R. Š. paskyrimą, nurodo, kad parenkant bausmės rūšį ir jos dydį ne mažiau svarbi aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo trukmė bei terminas per kurį išnagrinėta baudžiamoji byloje ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pasak apelianto, pernelyg ilga proceso trukmė taip pat yra vienas iš pagrindų bausmės švelninimui, nes R. Š. neprisidėjo prie baudžiamosios bylos vilkinimo.

Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentu, jog šioje byloje bausmės turėtų būti sušvelnintos kaip išimtine aplinkybe pripažinus užsitęsusį procesą. Pagal Lietuvos teismų praktiką nepateisinama ilga baudžiamojo proceso trukmė, pažeidžianti asmens teisę į įmanomai trumpiausią bylos procesą, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, iš tiesų gali būti vertinama kaip išimtinė aplinkybė ir pripažįstama pagrindu skirti švelnesnę bausmę (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Asmens teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą suponuoja atitinkamų valstybės institucijų, jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Kriterijai, kuriais remiantis vertinamas baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumas, nustatyti Europos Ž. T. Teismo praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamųjų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai ir kt.); pareiškėjo, t. y. asmens, kuris skundžiasi proceso trukme, nagrinėjamoje byloje – baudžiamojo proceso persekiojamo asmens elgesys; institucijų veiksmai organizuojant procesą; proceso reikšmė pareiškėjui (taikytų procesinių priemonių griežtumas ir jų taikymo laikas bei kt.). Teismas bylos procesą vertina kaip jo stadijų visumą. Tuo pačiu kolegija pažymi, kad viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar buvo proceso metu nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija.

Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad R. Š. organizuota cigarečių kontrabanda jo suburtos organizuotos grupės nariai pradėjo daryti 2008-02-10, kuomet cigarečių dėžės buvo atplukdytos per Lietuvos Respublikos sieną Nemuno upe iš Rusijos Federacijos teritorijos. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2008-02-10. Toliau iš bylos medžiagos matyti, kad tą pačią dieną buvo sulaikyti V. B., A. G., A. P., K. B., R. V., R. B., V. J., T. Š., jie apklausti, apžiūrėta nusikaltimo padarymo vieta ir automobiliai, kurie buvo pakrauti kontrabandinėmis cigaretėmis, paskirti sudėtingi odorologiniai ir fonoskopiniai tyrimai, susisteminta slapto sekimo metu rinkta informacija, pateikta telefoninių pokalbių ir SMS turinio analizė, spręsti klausimai dėl kardomųjų priemonių paskyrimo, skelbtos įtariamųjų paieškos (taip pat ir R. Š.) bei atlikti kiti procesiniai veiksmai. Ikiteisminis tyrimas buvo baigtas 2010-07-22, t. y. praėjus pusantrų metų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Ši aplinkybė, įvertinus tiriamos bylos sudėtingumą ir asmenų, kuriems pareikšti įtarimai, skaičių, neduoda pagrindo manyti, jog ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltais pripažinti ir nuteisti 16 asmenų, tęsėsi nepateisinamai ilgai.

Būtina apžvelgti priežastis, kurios turėjo esminę įtaką tokiai proceso trukmei. 2008-02-10 pradėtame ikiteisminiame tyrime buvo atliekami visi tokio pobūdžio nusikaltimų tyrimui būdingi procesiniai veiksmai: surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, paskirtos užduotys atlikti gana sudėtingus objektų tyrimus, atliktos kratos, įtariamųjų ir liudytojų apklausos, tęsiami operatyvinio tyrimo veiksmai. Vadinasi, kaip jau buvo minėta, nėra pagrindo konstatuoti, jog ikiteisminis tyrimas tęsėsi nepateisinamai ilgai.

Teisminis bylos nagrinėjimas truko dvejus metus laiko, t. y. nuo 2010-07-22 iki 2012-11-19, kuomet buvo priimtas skundžiamas nuosprendis. Perdavus bylą į teismą, teisiamasis posėdis paskirtas 2010-09-23, tačiau jis buvo atidėtas neatvykus 4 kaltinamiesiems (t. 18, b. l. 69). Kitas teisiamasis posėdis paskirtas 2010-12-01 (t. 18, b. l. 106), tačiau jis vėlgi buvo atidėtas, kadangi į jį neatvyko vienas kaltinamasis. Toliau turėję įvykti 11 suplanuotų teisiamųjų posėdžių taip pat neįvyko dėl kaltinamųjų ar jų gynėjo neatvykimo (t. 19, b. l. 16-17, 40-41, 65-66, 87-88, 98-100,114, 121-122, 129-130; t. 20, b. l. 18-19, 43-45, 60). Bylos nagrinėjimas iš esmės pradėtas tik 2011-06-16 vykusiame teisiamajame posėdyje (t. 20, b. l. 66). Nors po to sekę du teisiamieji posėdžiai neįvyko dėl kaltinamųjų kaltės, jiems neatvykus į bylos nagrinėjimą (t. 20, b. l. 98-100; t. 21, b. l. 49), toliau teismo posėdžiai vyko: 2011-09-16 (apklausti atvykę liudytojai V. B., E. P., G. R., V. Š., A. G., A. Ž., G. N., V. S., R. S., R. K.) (t. 21, b. l. 61-69), 2011-09-21 (apklausti atvykę liudytojai M. N., M. M., M. J., S. B., R. P., A. U., M. N.) (t. 21, b. l. 80-86), 2011-10-12 (apklausti atvykę liudytojai L. Š., Ž. D., O. V.) (t. 21, b. l. 133-135), 2011-10-20 (apklausti liudytojai M. G., A. G., E. J.) (t. 21, b. l. 170-173), 2011-10-28 (apklausti liudytojas D. U. ir kaltinamasis V. J., išvardinti byloje esantys rašytiniai įrodymai) (t. 22, b. l. 20-27), 2011-11-23 (apklaustas atvykęs liudytojas Z. P. ir kaltinamieji R. Š., R. K., S. G., E. K., M. P., R. B., V. R., A. G., A. P., M. A.) (t. 22, b. l. 100-106). Kaip matyti, 2011-12-02 teismo posėdis buvo atidėtas, dėl kaltinamojo R. Š. ligos (t. 22, b. l. 111-113), o 2011-12-16 teismo posėdis – neatvykus gynėjui (t. 23, b. l. 23-24).). Bylos duomenys patvirtina, kad 2012-02-08 ir 2012-02-24 teismo posėdis neįvyko, neatvykus kaltinamajam E. K. (t. 23, b. l. 68-69, 112-113), 2012-03-20 ir 2012-04-13 teismo posėdis neįvyko, neatvykus kaltinamajam K. B. ir advokatui (t. 23, b. l. 144-145; t 24, b. l. 11). 2012-04-23 teismo posėdis vyko (perklausomi garso įrašai) (t. 24, b. l. 44-50). 2012-04-25 ir 2012-05-18 teismo posėdžiai neįvyko, neatvykus kaltinamiesiems T. J. ir R. J. (t. 24, b. l. 58-60, 83-85). Toliau teismo posėdžiai įvyko: 2012-06-01 (apklaustas kaltinamasis R. J., pradėtos sakyti baigiamosios kalbos) (t. 4, b. l. 90-108). 2012-06-14 (tęsiamos baigiamosios kalbos, kaltinamiesiems suteiktas paskutinis žodis) (t. 24, b. l. 117-125), 2012-09-27 (atnaujintas įrodymų tyrimas pagarsinti V. B. parodymai) (t. 25, b. l. 22-25), 2012-11-1 (baigtas bylos nagrinėjimas, pranešta procesinio sprendimo skelbimo data) (t. 25, b. l. 60). Tad, kaip matyti, eilę kartų teismo posėdžiai buvo atidėti prašant nuteistųjų gynėjams, o kiti teismo posėdžiai atidėti dėl objektyvių priežasčių, pertraukos tarp teismo posėdžių pateisinamos trukmės.

Kolegija, įvertindama išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo konstatuoti, jog proceso trukmė buvo nepateisinamai ilga. Bylos duomenys rodo, jog bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl netinkamai organizuoto proceso, o iš esmės dėl pačių nuteistųjų (taip pat ir R. Š.) veiksmų. Nors nusikalstamos veikos mastas ir įrodymų kiekis šioje byloje ir yra sąlyginai nedidelis, tačiau būtina įvertinti, jog nusikaltimas įvykdytas veikiant organizuota grupe, atsižvelgiama į kaltinamųjų slapstymąsi (V. J., V. B.) ir neatvykimą į teismo posėdžius, kas sutrukdė operatyviai, per įmanomai trumpiausią laiką atlikti ikiteisminį tyrimą. Nors nuteistojo R. Š. gynėjas įrodinėja neva jo ginamasis dalyvavo beveik visuose teismo posėdžiuose, nesislapstė ir ne dėl jo kaltės užsitęsė bylos nagrinėjimas, tačiau tai nepaneigia, jog bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių. Galima sutikti tik su tuo, jog proceso trukmė tokio pobūdžio ir apimties byloje buvo ganėtinai ilga, tačiau, įvertinus aplinkybių visumą, tokia trukmė nelaikytina nepateisinama.

Dėl kardomosios priemonės pakeitimo

Iš bylos matosi, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas ne tik pripažino R. Š. ir R. K. kaltais, bet ir pakeitė nuteistiesiems kardomąją priemonę. Abiems nuteistiesiems 12000 Lt užstatas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeisti į suėmimą. Suėmimo terminas nustatytas iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Nors teismas nemotyvavo savo sprendimo pakeisti R. Š. ir R. K. paskirtą kardomąją priemonę į suėmimą, tačiau sprendžiant iš motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių, kur nurodyta, jog surinktų įrodymų visetas nenuginčijamai patvirtina R. Š. ir R. K. dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, galima daryti išvadą, jog teismas nusprendė, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę nuteistieji gali pasislėpti. Nors šie teismo motyvai nebuvo išdėstyti nuosprendyje, tačiau teismo sprendimas pakeisti kardomąsias priemones ir nustatyti suėmimo terminą iki įsiteisės teismo nuosprendis, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrįstas.

Pagal BPK 121 straipsnio nuostatas kardomosios priemonės gali būti skiriamos tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Kardomoji priemonė taip pat gali būti skiriama kaltinamajam ir nuteistajam. BPK 122 straipsnio 7, 8 dalyse nurodyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti šio Kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų, be to, suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Patikrinus apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą apeliacine tvarka, nustatyta, jog R. Š. ir R. K. kaltė dėl cigarečių kontrabandos yra įrodyta pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose ištirtais įrodymais. Taip pat šiuo nuosprendžiu pripažinta, jog skundžiamu nuosprendžiu abiems nuteistiesiems pagrįstai paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Todėl jiems galėjo būti skiriama kardomoji priemonė, ji galėjo būti keičiama, teismas taip pat turėjo teisę švelnesnes kardomąsias priemones pakeisti į suėmimą priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

Kaip minėta, nors teismas nuosprendyje ir nenurodė kardomosios priemonės pakeitimo pagrindo, tačiau pakeisti kardomąją priemonę buvo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. R. Š. ir R. K. buvo kaltinami ir skundžiamu nuosprendžiu nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį. Tai sunkus nusikaltimas, už kurį kaip alternatyva numatyta ir gana griežta laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų. R. Š. ir R. K. buvo paskirtos atitinkamai penkerių metų ir ketverių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Šia aplinkybe ir yra paaiškinama tai, kad teisminio nagrinėjimo metu taikytos švelnesnės kardomosios priemonės į suėmimą buvo pakeistos būtent priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Suėmimo paskyrimui pakako vien tik nusikaltimo, už kurį R. Š. ir R. K. buvo nuteisti, sunkumo bei jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmės dydžių.

Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu R. Š. ir R. K. ne kartą pažeidė jiems paskirtas ankstesnių kardomųjų priemonių sąlygas. Toks jų elgesys buvo atitinkamai įvertintas, ikiteisminio tyrimo teisėjui patenkinus prokuroro prašymą ir pakeitus jiems skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje į 12000 Lt užstatą (t. 7, b. l. 95-96, 104-105), po kelių mėnesių paskyrė papildomą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Tačiau nustačius, jog abu įtariamieji sistemingai pažeidinėja kardomosios priemonės sąlygas, paskyrė dar vieną kardomąją priemonę - dokumento paėmimą (t. 7, b. l. 108-109, 113, 129-130). Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, R. Š. ir R. K. neatvyko į nuosprendžio paskelbimą, be to, dalyvavo ne visuose teismo posėdžiuose be pateisinamos priežasties (t. 25, b. l. 56; t. 21, b. l. 116), todėl konstatuotina, kad nuteistieji R. Š. ir R. K. gali trukdyti nuosprendžio vykdymą.

BPK 139 straipsnyje nurodyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi. Šioje byloje kardomąją priemonę suėmimą nuteistiesiems teismas paskyrė nuosprendžiu ir šiuo metu keisti šią kardomąją priemonę švelnesne nėra jokio pagrindo. Nuteistųjų gynėjo apeliaciniuose skunduose dėstomos aplinkybės apie tai, kad nuteistieji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbo, teigiamai charakterizuojami, turi šeimą ir nepilnamečių vaikų, nenusveria jau aptartų kitų aplinkybių, patvirtinančių griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo pagrįstumą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendį pakeisti:

R. Š., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį, paskirtą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 4 (ketverių) metų.

R. K., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį, paskirtą 4 (ketverių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.