- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-27
- Bylos Nr.
- 1S-131-628/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-03008-2008-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Bieliauskienė
- Nuteistasis
- R. Š.
- Kategorijos
- 1.2.17.2Muitinės apgaulė (BK 1991 str.)
- 2.5.17Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka (BPK 362(1) str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Š. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. Š. prašymas dėl bausmės sušvelninimo, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 str. nuostatas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu R. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendį pakeitė ir R. Š., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 199 str. 1 d., paskirtą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę sumažino iki 4 (ketverių) metų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nuteistojo R. Š. gynėjos kasacinį skundą atmetė.
Kauno apygardos teisme buvo gautas nuteistojo R. Š. prašymas taikyti įstatymą lengvinantį jo teisinę padėtį – BK 75 str. 1 d. (įsigaliojusį 2015 m. kovo 24 d.) ir atidėti bausmės vykdymą.
Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 25 d. nutartimi nuteistojo R. Š. prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, jog prašymas taikyti BK 75 str. redakciją pateiktas pasibaigus bylos teisminiam nagrinėjimui visų instancijų teismuose, tuo pačiu įvertinant ir aplinkybę, kad netrukus po Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio įsiteisėjimo R. Š. išvyko iš Lietuvos ir tik 2015 m. liepos 8 d. buvo sulaikytas užsienio valstybėje pagal jo atžvilgiu 2014 m. lapkričio 4 d. išduotą Europos arešto orderį. Tokiu būdu, teismas konstatavo, kad nuteistajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra jokio teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. Š. skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį, taikyti jo teisinę padėtį lengvinantį įstatymą – BK 75 str. 1 d. nuostatą ir atidėti bausmės vykdymą.
Nuteistojo skunde nurodoma, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Nesutinkama su teismo argumentu, kad BK 75 str. 1 d. nuostatos, lengvinančios nuteisto ir šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę R. Š. teisinę padėtį, negali būti taikomos, nes įstatymų ledėjas neva nenumatė šios teisės normos neriboto atgalinio veikimo. Pažymima, kad baudžiamasis įstatymas nenumato jokių asmens teisinę padėtį švelninančio įstatymo galiojimo atgal ribojimų nei laiko prasme, nei kitais aspektais, t. y. baudžiamasis įstatymas asmens teisinę padėtį švelninančio įstatymo galiojimo atgal nesieja su jokiais papildomais, privalomai vykdytinais įpareigojimais įstatymų leidėjui, kad toks įstatymas turėtų grįžtamąją galią. Todėl pasak apelianto, jei įstatymų leidėjas ir nenustatė tokio teisės akto įgyvendinimo tvarkos taisyklių, priešingai nei yra teigiama skundžiamoje nutartyje, tai nesudaro ir negali sudaryti teisinio pagrindo atsisakyti asmens teisinę padėtį švelninančio įstatymo, nes toks įstatymas pagal BK 3 str. 2 d. besąlygiškai turi grįžtamąją galią. Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kurioje nurodoma, kad BK 75 str. 1 d. nuostatas taikyti galima tik iki bylos išnagrinėjimo kasacinės instancijos teisme.
R. Š. atkreipia dėmesį į tai, kad nei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, nei teismų baigiamųjų aktų priėmimo metu, galiojusi BK 75 str. 1 d. redakcija nenumatė galimybės atidėti terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, kai tuo tarpu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., BK 75 str. redakcija buvo pakeista, įtvirtinant nuostatą, jog šis įstatymas gali būti taikomas ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau, kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius). Taigi, naujai įsigaliojusi BK 75 str. redakcija, iš esmės palengvina jo teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią ir priešingai nei nurodoma skundžiamoje teismo nutartyje, gali būti taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, t. y. gali būti taikoma ir jo atžvilgiu.
Skunde akcentuojama, kad jis (R. Š.) buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, kuri nėra priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų. Paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė neviršija BK 75 str. 1 d. numatyto tyčiniams nusikaltimams nustatyto maksimalaus laisvės atėmimo bausmės termino, todėl mano, kad pagal BK 75 str. numatytas formaliąsias sąlygas jam gali būti taikomas paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, teismui padarius išvadą, kad bausmės tikslai jos atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tuo pačiu, R. Š. pažymi, kad šiuo metu jis yra atlikęs 11 mėnesių jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Be to, tai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, anot R. Š., liudija tai, jog iki nuosprendžių priėmimo, viso šios baudžiamosios bylos proceso metu, jis gyveno socialiai tinkamai orientuotą gyvenimo būdą – dirbo, turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, darbovietėje buvo gerai charakterizuojamas, išimtinai teigiamai charakterizuojamas buvo ir (duomenys neskelbtini) išduotoje pažymoje, turėjo gyvenamąją vietą, rūpinosi šeima ir nepilnamečiais vaikais bei savo sunkiai sergančia motina (kas rodo tinkamą požiūrį į šeimą bei jo, kaip sūnaus, tėvo ir sutuoktinio, pareigų vykdymą), nepadarė jokios naujos nusikalstamos veikos bei jokių kitų teisės pažeidimų (kas rodo jo pasitaisymą ir jo asmenybės nepavojingumą visuomenei). Mano, jog baudžiamasis procesas ir apkaltinamieji nuosprendžiai padarė teigiamą įtaką jo elgesiui, jis suprato savo elgesio netinkamumą ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai.
Be kita ko, apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad jam dirbant keliose bendrovėse, nekartą buvo siūloma įsidarbinti šiose bendrovėse, todėl bausmės vykdymo atidėjimo atveju, įsipareigojama jį priimti jį į darbą. Taigi, atidėjus bausmės vykdymą, turėtų galimybę nedelsiant įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauti pajamas iš darbinės veiklos. Be to, kartu su sutuoktine augina du vaikus, tad realus laisvės atėmimo vykdymas gali neigiamai paveikti teigiamus jo socialinius ryšius – prarandant ryšį su šeima, be to, taip bus apsunkintas nepilnamečio vaiko išlaikymas. Be šių aplinkybių taip pat nurodoma, kad jis prižiūri sunkiai sergančią neįgalią motiną, tad realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju tokia priežiūra taip pat pasidarys visiškai neįmanoma. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis įvykdė Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę – 196 MGL baudą sumokėjo. Apygardos teismas šių aplinkybių nevertino, nors visos jos, apelianto nuomone, objektyviai rodo, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti netaikant realaus laisvės bausmės atlikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Esant nurodytų aplinkybių pagrindui, mano, kad egzistuoja visos sąlygos, leidžiančios jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. 1 d. nuostatas ir atidėti terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. Š. skundas atmetamas.
2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., buvo pakeista BK 75 str. 1 d. redakcija, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi, palyginus ankstesnę BK 75 str. 1 d. redakciją su 2015 m. kovo 19 d. įstatymu padarytu pakeitimu matyti, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas ir asmenims, nuteistiems už tyčinius sunkius nusikaltimus laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju taip pat būtina pastebėti, kad BK 75 str. numatytas bausmės vykdymo atidėjimas – tai bausmės individualizavimo proceso dalis. Šio straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, dėl ko net ir esant formaliems pagrindams, pagrindinis šio straipsnio taikymo kriterijus yra teismo išvada, kad pritaikius BK 75 str. normą, bus pasiekti bausmės tikslai. Taigi, tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe (nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo), sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai konkrečiam nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus skundžiamos nutarties motyvus, apelianto R. Š. skunde nurodytus argumentus, darytina išvadą, kad Kauno apygardos teismas padarė teisingą išvadą, jog taikyti BK 75 str. nuostatas R. Š. atžvilgiu ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra teisinio pagrindo.
Sutiktina su nuteistojo R. Š. skundo argumentais, jog BK 3 str. 2 d. numato, kad įstatymas švelninantis bausmę ar kokiu kitu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis, turi grįžtamąją galią, todėl BK 75 str. pakeitimai galioja ir asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas iki šio įstatymo įsigaliojimo. Vienok naujausioje teismų praktikoje konstatuojama, kad įstatymų leidėjas, priimdamas naują BK 75 str. 1 d., nenumatė neriboto jos atgalinio veikimo. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, taikomas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki naujosios BK 75 str. 1 d. redakcijos įsigaliojimo, tačiau tik tuomet, jei tokios bylos teisminis nagrinėjimas nėra pasibaigęs, o būtent, kad BK 75 str. (įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d.) nuostatos gali būti taikomos tik baudžiamąją bylą nagrinėjant instancine tvarka, šios nuostatos netaikytinos bausmės vykdymo procese (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), į ką pagrįstai atsižvelgė ir apygardos teismas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. Š. Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, jam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas buvo patikrintas tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka. Apkaltinamasis nuosprendis dėl R. Š. yra įsiteisėjęs, baudžiamosios bylos nagrinėjimas visų instancijų teismuose yra pasibaigęs. Paties R. Š. prašymas atidėti bausmės vykdymą buvo pateiktas bausmės vykdymo stadijoje. Šiuo atveju naujai įsigaliojusių BK 75 str. nuostatų taikymas pakeistų įsiteisėjusio nuosprendžio esmę. Tokiu būdu, aukštesnės instancijos teismas sutinka su Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties išvada, jog taikyti BK 75 str. 1 d. nuostatų nuteistajam R. Š. pagrindo nėra.
Be kita ko matyti, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 75 str. nuostatų taikymo nuteistojo atžvilgiu, skundžiamoje nutartyje įvertino ir tai, jog netrukus po Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo už sunkų tyčinį savanaudišką nusikaltimą, veikiant organizuota grupe, nuteistas R. Š., įsiteisėjimo, pastarasis išvyko iš Lietuvos Respublikos ir tik 2015 m. liepos 8 d. buvo sulaikytas užsienio valstybėje pagal jo atžvilgiu 2014 m. lapkričio 4 d. išduotą Europos arešto orderį. Šios aplinkybės, kaip pagrįstai konstatuota nutartyje, leido padaryti išvadą, kad R. Š. slapstėsi nuo jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
Kaip jau minėta, BK 75 str. nuostatų taikymas yra teismo teisė, kurią jis įgyvendina tik byloje esant šiame straipsnyje nustatytai sąlygų visumai. BK 75 str. numatyta norma negali būti taikoma vien formaliu pagrindu, t. y., kad nuteistojo padaryta veika bei jam skirta bausmė patenka į įstatymo nustatytas ribas, kurioms esant gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas.
Konkrečiu atveju nustatyta, kad R. Š. yra nuteistas už sunkų nusikaltimą. Nusikalstamos veikos padaryme jo veiksmai nebuvo atsitiktiniai, o iš anksto koordinuoti ir suplanuoti. R. Š. su kitu nuteistu asmeniu, pripažinti nusikaltimo organizatoriais, subūrę ir įtraukę į nusikalstamos veikos padarymą kitus asmenis. Šios veikos padaryme R. Š. vaidmuo laikomas labiau aktyvesniu ir pavojingesniu. Savo kaltės dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis nepripažino, kas rodo, jog savo veiksmų kritiškai nevertino. Teisiamas buvo ne pirmą kartą, be to, po šios inkriminuotos nuskalstamos veikos padarymo, tęsė savo nusikalstamus veiksmus, toliau užsiėmė cigarečių kontrabanda, dėl ko Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas. Atsižvelgtina ir į tai, kad kontrabandos būdu plukdytų cigarečių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, ženkliai viršijo 250 MGL dydžio sumą. Be to, kaip jau minėta, po Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, įsiteisėjimo, R. Š. atžvilgiu buvo paskelbta paieška ir 2014 m. lapkričio 4 d. išduotas Europos arešto orderis, kurio pagrindu nuteistasis buvo sulaikytas 2015 m. liepos 8 d. Visos aptartos aplinkybės yra reikšmingos svarstant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, nes rodo nuteistojo požiūrį į padarytą veiką, tai, kad R. Š. linkęs nepaisyti visuomenėje priimtų socialinių normų, taisyklių, vengia atsakomybės. Tokiu būdu teigti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti R. Š. atidedant bausmės vykdymą, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. Taigi, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Gi aukščiau aptartos ir įvertintos aplinkybės rodo, kad BK 75 str. nuostatos negali būti taikomos, nes nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, be to, kaip jau minėta, R. Š. prašymas atidėti bausmės vykdymą buvo pateiktas bausmės vykdymo stadijoje, todėl BK 75 str. nuostatų taikymas pakeistų įsiteisėjusio nuosprendžio esmę.
Nuteistojo R. Š. skunde akcentuojama, kad jis buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, kuri nėra priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų, o paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė neviršija BK 75 str. 1 d. numatyto tyčiniams nusikaltimams nustatyto maksimalaus laisvės atėmimo bausmės termino, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad kiekvienoje konkrečioje byloje, kiekvienam nuteistajam bausmės rūšis ir dydis parenkami individualiai, įvertinus visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. BK 199 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų, o tai reiškia, kad įstatymų leidėjas nusikalstamą veiką priskiria prie sunkių tyčinių nusikaltimų. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė R. Š. gynėjos kasacinį skundą, nurodęs, kad jam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė yra teisinga. R. Š. nurodoma aplinkybė, jog šiuo metu jis yra atlikęs 11 mėnesių jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, taip pat nepaneigia teismo išvadų, aptariamu atveju nesant teisinio pagrindo R. Š. atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Ši aplinkybė reikšminga sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet ne dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Nuteistojo R. Š. skunde nurodyti argumentai, kad teismas spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, neįvertino visų bylos aplinkybių, susijusių ne tik su jo atliktos bausmės trukme, kitu nuosprendžiu atliktos bausmės įvykdymu, bet ir jo socialine padėtimi, jos tvirtumu, neleidžia vertinti nustatytų aplinkybių kitaip, nei jas įvertino Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 25 d. nutartyje. Be to, kaip matyti iš teismo turimų duomenų, visos šios aplinkybės iš esmės, jau buvo įvertintos visų instancijų teismų, skiriant nuteistajam bausmę, bei svarstant jos teisingumą.
Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais, pagrindo nėra, todėl skundas atmetamas, o teismo skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,
nutaria:
nuteistojo R. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.