- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- e2-521-450/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01271-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Aldona Tilindienė, Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Metalo paruošimas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Metalo paruošimas“ atskirąjį skundą bei atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Delteksa“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gribžiniai“, prisidėjimą prie atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta sumažinti J. F. finansinį reikalavimą bei išbraukti iš kreditorių sąrašo uždarąją akcinę bendrovę „Ravita“ transportas“, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Delteksa“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Delteksa“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gribžiniai“. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
2. Bankroto administratorė UAB „Gribžiniai“ pateikė prašymą išbraukti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Delteksa“ kreditorių sąrašo J. F. su 4 005,44 Eur, uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Panerių metalas“ su 9 970 Eur, uždarąją akcinę bendrovę (toliau - UAB) „Ravita transportas“ su 263 898,54 Eur ir mažąją bendriją (toliau – MB) „Vatrimeka“ su 59 625,85 Eur finansiniais reikalavimais, bei įpareigoti kreditorius pateikti dokumentus, kurie pagrįstų jų finansinį reikalavimą.
3. Nurodė, kad kilo abejonių dėl J. F. finansinio reikalavimo pagrįstumo 4 005,44 Eur sumai. Iš 2016 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Delteksa“ kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad J. F. finansinis reikalavimas buvo patvirtintas tik 9 267,84 Eur sumai, t. y. būtent tokia suma, kurią ji paskolino UAB „Delteksa“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui (neginčijama J. F. finansinio reikalavimo dalis). 2016 m. rugpjūčio 16 d. įvykusio UAB „Delteksa“ kreditorių susirinkimo protokolą kaip kreditorių susirinkimui pirmininkaujančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Galatea domus“ atstovė galimai pasirašė J. F., todėl ji turėjo žinoti savo finansinius reikalavimus BUAB „Delteksa“. Nėra duomenų, jog J. F. faktiškai būtų įnešusi 10 000 Lt sumą į BUAB „Delteksa“ kasą nei pagal 2011 m. rugpjūčio 16 d. kasos pajamų orderį, nei pagal 2011 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartį. Taip pat nėra jokių duomenų, kokiam tikslui pinigai buvo skolinami, ar kad šie pinigai būtų kur nors panaudoti BUAB „Delteksa“ interesais.
4. UAB „Ravita transportas“ 263 898,54 Eur finansinis reikalavimas nėra pagrįstas. BUAB „Delteksa“ priklauso stelažai, kurių vertė 2018 m. bandžio 10 d. BUAB „Delteksa“ kreditorių susirinkime buvo įvardyta kaip 1 000 Eur. Paskelbus laisvą pardavimą, gauti 3 pasiūlymai pirkti stelažus, iš kurių didžiausia kaina yra 520 Eur, kas patvirtina, jog 2015 m. sausio 11 d. sutartyje stelažų kaina yra sukelta apytiksliai 51 kartą. Nėra duomenų, iš kurių būtų galima teigti, kad UAB „Ravita transportas“ faktiškai sumokėjo 104 700 Eur UAB „Delteksa“ pagal 2016 m. sausio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2016 m. sausio 17 d., 2016 m. sausio 15 d. bei 2016 m. sausio 10 d. kasos pajamų orderius. Taip pat nėra duomenų, kad UAB „Delteksa“ būtų gavusi prekes iš UAB „Ravita transportas“ pagal 2016 m. sausio 5 d. ir 2015 m. gruodžio 30 d. UAB „Ravita transportas“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Minėti sandoriai viršija Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnyje nustatytą 45 000 Eur sumą, todėl tiek UAB „Ravita transportas“, tiek ir UAB „Delteksa“ turėjo registruotis pridėtinės vertės mokesčio mokėtojomis. UAB „Ravita transportas“ buvo registruota PVM mokėtoja tik nuo 2010 m. sausio 19 d. iki 2013 m. balandžio 10 d. UAB „Delteksa“ iš viso nebuvo registruota PVM mokėtoja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 22 d. nutartimi atmetė BUAB „Delteksa“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Gribžiniai“, prašymo dalį dėl kreditorių J. F. finansinio reikalavimo sumažinimo ir UAB „Ravita transportas“ finansinio reikalavimo panaikinimo; dėl kitos prašymo dalies atnaujino klausimo nagrinėjimą iš esmės, taip pat išsprendė kitus procesinius klausimus.
6. Teismas, spręsdamas klausimą dėl J. F. 4 005,44 Eur finansinio reikalavimo, nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartimi BUAB „Delteksa“ bankroto byloje patvirtino pirmąjį kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tarp kurių ir J. F. 13 273,28 Eur finansinį reikalavimą (12 164,04 Eur skola ir 1 109,24 Eur palūkanos).
7. Teismas sprendė, jog bankroto administratorė ginčija tik 2011 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartį (2 896,20 Eur), tačiau niekaip nepagrindė finansinio reikalavimo nepagrįstumo dėl kitos dalies (1109,24 Eur). Teismas pažymėjo, jog dar 2018 m. vasario 28 d. bankroto administratorė pateikė į bylą tarp J. F. ir BUAB „Delteksa“ 2011 m. rugsėjo 16 d. sudarytą paskolos sutartį, pagal kurią J. F. suteikė 10 000 Lt (2 896,20 Eur) paskolą BUAB „Delteksa“. Nors bankroto administratorė nurodė, kad nėra aiški paskolos paskirtis, tačiau teismas akcentavo, kad minėta sutartis nėra nuginčyta kaip neteisėta, todėl yra galiojanti ir gali būti laikytina įrodymu, pagrindžiančiu paskolos santykių buvimo faktą. Teismas iš BUAB „Delteksa“ 2011 m. rugpjūčio 16 d. kasos pajamų orderio 3 nustatė, kad J. F. suteikė BUAB „Delteksa“ 10 000 Lt (2 896,20 Eur) paskolą. Taip pat teismas iš 2011 m. spalio 7 d. vykusio neeilinio visuotinio UAB „Delteksa“ akcininkų susirinkimo protokolo nustatė, kad kreditorių susirinkime dalyvaujant akcininkams J. F., V. Ž., UAB „Metalo paruošimas“ buvo nuspręsta, jog J. F. suteiks bendrovei 32 000 Lt papildomą paskolą, siekiant sumokėti už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimą. Šio sprendimo įgyvendinimą, teismo vertinimu, įrodo 2011 m. spalio 11 d. kasos pajamų orderis 7 ir 2011 m. spalio 13 d. kasos pajamų orderis B, kuriais UAB „Delteksa“ buvo suteikta 32 000 Lt (9267,84 Eur) paskola. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartimi patvirtintą J. F. finansinį reikalavimą, todėl bankroto administratorės prašymo dalį dėl kreditorės 4 005,44 Eur finansinio reikalavimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas, spręsdamas klausimą dėl UAB „Ravita transportas“ finansinio reikalavimo, nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartimi patvirtintas 263 898,54 Eur UAB „Ravita transportas“ finansinis reikalavimas. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti UAB „Ravita transportas“ patvirtintu finansiniu reikalavimu. Tai, jog bankroto byloje organizuojant BUAB „Delteksa“ iš UAB „Ravita transportas“ įsigytų stelažų varžytynes, didžiausia pasiūlyta kaina buvo 520 Eur, nesudaro pagrindo teigti, jog jų kaina 2015 m. sausio 11 d. sudarytoje sutartyje yra sukelta apytiksliai 51 kartą. Teismas pažymėjo, jog iš 2015 m. sausio 11 d. sutarties Nr. 20150111-01 matyti, kad buvo parduodami ne stelažai, o stelažų detalės, t. y. 160 vnt. rėmų, kurių kaina 8 520 Eur, 260 vnt. lentynų, kurių vertė 6 240 Eur, 180 vnt. rėmų, kurių vertė 7 200 Eur ir 260 vnt. lentynų, kurių vertė 4 680 Eur. Sutarties 2.1 papunkčiu prekes įsipareigota perduoti iki 2015 m. kovo 30 d. Šios sutarties pagrindu 2015 m. kovo 13 d. UAB „Delteksa“ buvo išrašyta 26 677,48 Eur sąskaita-faktūra už prekes (26 640 už prekes ir 37,48 Eur už pristatymą). 2015 m. sausio 11 d. sutartis ir 2015 m. kovo 13 d. PVM sąskaita-faktūra yra tinkamai pasirašytos ir nenuginčytos, todėl laikytinos tinkamais įrodymais pagrindžiančiais UAB „Ravita transportas“ finansinio reikalavimo dalį. Taip pat nenuginčyta ir galiojanti yra 2016 m. sausio 10 d. sudaryta Pirkimo–pardavimo sutartis DEL/RAV-01, kuria BUAB „Delteksa“ pardavė UAB „Ravita transportas“ armatūrą, kurios vertė su PVM 181 500 Eur. Sutartyje susitarta, jog UAB „Ravita transportas“ už šias prekes sumoka 10 470 00 Eur avansu iki 2016 m. sausio 25 d., taip pat kaip avansinis mokėjimas yra užskaitoma BUAB „Delteksa“ skola pagal 2015 m. gruodžio 30 d. sąskaitą-faktūrą RAV Nr. 15-2 – 16 760 Eur ir 2016 m. sausio 5 d. sąskaitą-faktūrą Serija Nr. RAV Nr. 16-01 – 42 000 Eur. Teismas pažymėjo, jog UAB „Ravita transportas“ papildomai pateikė dokumentus, įrodančius, jog turėjo galimybę susimokėti už paslaugas bankrutavusiai bendrovei, o stelažų detales BUAB „Delteksa“ pardavė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mega doneris“ ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Raiža“ už didesnę kainą, nei įsigijo iš UAB „Ravita transportas“. Teismas sprendė, kad bankroto administratorė nepagrįstai teigia, jog yra pagrindas abejoti UAB „Ravita transportas“ finansiniu reikalavimu ir pašalinti kreditorę iš BUAB „Delteksa“ kreditorių sąrašo.
III. Atskirojo skundo, prisidėjimo prie jo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
9. Kreditorė UAB „Metalo paruošimas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 22 d. nutarties dalį dėl atsisakymo išbraukti kreditorius J. F. ir UAB „Ravita transportas“ iš BUAB „Delteksa“ kreditorių sąrašo ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas nepaisė Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartyje konstatuotų aplinkybių, jog yra būtina atlikti byloje sprendžiamo ginčo įrodymų tyrimą visa apimtimi ir įvertinti bankroto administratorės teiginius dėl abejotino kai kurių patvirtintų finansinių reikalavimų pagrįstumo. Teismas neišreikalavo: 2018 m. vasario 2 d. J. F. finansinio reikalavimo originalo; 2011 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutarties originalo; dokumentų, kurie pagrįstų, jog J. F. paskolos sudarymo momentu turėjo pakankamai lėšų paskolai suteikti ir tokių lėšų sumažėjimą suteikus paskolą pagrindžiančius dokumentus; paaiškinimų, kodėl pinigai buvo skolinami ir kokiam tikslui panaudoti. Nesant bankroto administratorės prašomų išreikalauti įrodymų, J. F. 4 005,44 Eur sumos finansiniu reikalavimu pagrįstumu negalima įsitikinti, nes byloje yra tik 2011 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutarties kopija, kuri, apeliantės įsitikinimu, yra suklastota; UAB „Delteksa“ 2011 m. rugpjūčio 16 d. kasos pajamų orderio kopija, kuri taip pat galimai yra suklastota; 2011 m. rugpjūčio 16 d. BUAB „Delteksa“ vienintelio akcininko V. Ž. (dėl šio asmens veiksmų BUAB „Delteksa“ bankrotas pripažintas tyčiniu) sprendimas. Šie dokumentai negali būti laikomi patikimais įrodymais, patvirtinančiais kreditorinio reikalavimo egzistavimą; dokumentai yra sunkiai įskaitomi.
9.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog bankroto administratorė ginčija tik 2011 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartį (2 896,20 Eur), tačiau nepagrindė finansinio reikalavimo nepagrįstumo kitos dalies (1 109,24 Eur). Teismas nepastebėjo, jog 1 109,24 Eur suma yra J. F. prašomos 6 proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo 2 896,20 Eur sumos. Taigi, atskirai grįsti 1 109,24 Eur finansinio reikalavimo dalies nepagrįstumo nereikia, nes esant nepagrįstam 2 896,20 Eur reikalavimui, taip pat yra nepagrįstas ir reikalavimas dėl palūkanų.
9.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2016 m., kai buvo siekiant vykdyti BUAB „Delteksa“ bankroto procedūras ne teismo tvarka, J. F. ginčijamas finansinis reikalavimas, kylantis iš 2011 m. rugpjūčio 16 d. susiklosčiusių tariamų paskolos santykių, nebuvo patvirtintas, t. y. buvo patvirtintas tik 9 267,84 Eur finansinis reikalavimas (neginčijama J. F. kreditorinio reikalavimo dalis). Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, jog 2016 m. rugpjūčio 16 d. įvykusio BUAB „Delteksa“ kreditorių susirinkimo protokolą kaip kreditorių susirinkimui pirmininkaujančio UAB „Galatea domus“ atstovė galimai pasirašė J. F.. Taigi, ji turėjo žinoti savo finansinius reikalavimus BUAB „Delteksa“. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, jog bankroto administratorė neturi duomenų, jog J. F. faktiškai būtų įnešusi 10 000 Lt (2 896,20 Eur) sumą į BUAB „Delteksa“ kasą. Taip pat nėra jokių duomenų kam pinigai buvo skolinami, ar kad šie pinigai būtų kur nors panaudoti BUAB „Delteksa“ interesais. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, jog J. F. yra susijusi bei palaiko artimus ryšius su BUAB „Delteksa“ akcininku bei buvusiu vadovu V. Ž..
9.4. Teismas nepagrįstai atsisakė panaikinti 263 898,54 Eur UAB „Ravita transportas“ finansinį reikalavimą. Teismas nagrinėjo UAB „Ravita transportas“ tik dėl 26 677,48 Eur dydžio finansinio reikalavimo pagrįstumo, t. y. tyrė tik finansinio reikalavimo dalies susijusios su 2015 m. sausio 11 d. sutartimi ir 2015 m. kovo 13 d. PVM sąskaita-faktūra pagrįstumą, tačiau bankroto administratorė išreiškė abejones ne tik dėl 26 677,48 Eur dydžio finansinio reikalavimo, bet dėl visų UAB „Ravita transportas“ finansinių reikalavimų, t. y. dėl 263 898,54 Eur sumos.
10. Atsakovė BUAB ,,Delteksa“ prisidėjimu prie atskirojo skundo prašo kreditorės UAB „Metalo paruošimas“ atskirąjį skundą tenkinti.
11. Kreditorė UAB „Ravita transportas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atskirojo skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir jais nepaneigiama pirmosios instancijos nutartyje išdėstyti argumentai, dėl kurių bankroto administratorės prašymas buvo jau antrą kartą atmestas. UAB „Ravita transportas“ pateikė visus teismo nurodytus dokumentus, kuriuos teismas interpretavo teisingai, nešališkai ir objektyviai, įsigilino į situaciją ir padarė teisingas, pagrįstas ir motyvuotas išvadas.
12. Kreditorė J. F. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais.
12.1. Finansinio reikalavimo pagrįstumą patvirtina 2011 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartis bei kasos pajamų orderis. Kreditorė turi minėtų dokumentų originalus.
12.2. Pažyma apie socialinį draudimą, kurioje pateikiami duomenys apie kreditorės darbo užmokestį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., patvirtina, kad ji buvo finansiškai pajėgi BUAB „Delteksa“ suteikti paskolas. Paskolos buvo suteiktos nekilnojamojo turto įgijimui ir jo rekonstrukcijai, turint tikslą įgytą turtą pritaikyti gamybos reikmėms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
14. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl kreditorių UAB „Panerių metalas“ ir MB „Vatrimeka“ finansinių reikalavimų nėra skundžiama, apeliacijos dalyką sudaro nutarties dalies, kuria atmestas bankroto administratorės prašymas dėl kreditorių J. F. finansinio reikalavimo sumažinimo ir UAB „Ravita transportas“ kreditorinio reikalavimo panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl UAB „Ravita transportas“ finansinio reikalavimo
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. sausio 11 d. tarp UAB „Ravita transportas“ ir BUAB „Delteksa“ buvo sudaryta Sutartis Nr. 20150111-01, kuria pardavėja UAB „Ravita transportas“ įsipareigojo parduoti prekes – stelažų detales: 160 vnt. rėmų už 8 520 Eur, 260 vnt. lentynų už 6 240 Eur, 180 vnt. rėmų už 7 200 Eur, 260 vnt. lentynų už 4 680 Eur (Sutarties 1.1. papunktis). Sutarties 2.1. papunkčiu kreditorė prekes įsipareigojo perduoti iki 2015 m. kovo 30 d. Šios sutarties pagrindu 2015 m. kovo 13 d. BUAB „Delteksa“ buvo išrašyta 26 677,48 Eur sąskaita-faktūra už prekes (26 640 Eur už prekes ir 37,48 Eur už pristatymą). Iš 2015 m. kovo 5 d. sąskaitos-faktūros matyti, kad UAB „Ravita transportas“ minėtas prekes įgijo iš UAB „EDM sistema“ už 26 329,60 Eur su PVM. Kreditorės pateikta 2015 m. balandžio 1 d. sąskaita-faktūra Serija DEL Nr. 15-04/01 patvirtina, kad BUAB „Delteksa“ 2015 m. sausio 11 d. Sutartimi įgytas prekes pardavė UAB „Mega doneris“ už 27 580 Eur, t. y. 902,52 Eur brangiau nei pirko ir kreditorės UAB „Ravita transportas“. Analogiško dydžio BUAB „Delteksa“ finansinis reikalavimas yra patvirtintas BUAB „Mega doneris“ bankroto byloje. Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad aptariamose dokumentuose sutampa prekių pavadinimai ir kiekiai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šių įrodymų yra pakankamai spręsti, kad UAB „Revita transportas“ pagrindė ir įrodė savo kreditorinį reikalavimą pagal 2015 m. sausio 11 d. Sutartį Nr. 20150111-01 27 648,54 Eur sumoje (26 677,48 pagrindinė suma ir 971,06 Eur delspinigiai) (2015 m. sausio 11 d. Sutarties 7.1 punktas)).
16. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2016 m. sausio 10 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi DEL/RAV-01 BUAB „Delteksa“ pardavė UAB „Ravita transportas“ armatūrą, kurios vertė su PVM 181 500 Eur. Sutarties 5 punktu šalys susitarė, jog UAB „Ravita transportas“ už šias prekes sumokės 104 7000 Eur avansu iki 2016 m. sausio 25 d., taip pat kaip avansinis mokėjimas yra užskaitoma BUAB „Delteksa“ skola pagal 2015 m. gruodžio 30 d. sąskaitą-faktūrą RAV Nr. 15- 2 – 16 760 Eur ir 2016 m. sausio 5 d. Serija Nr. RAV Nr. 16-01 – 42 000 Eur. Iš 2016 m. sausio 10 d. kasos pajamų orderio matyti, kad UAB „Ravita transportas“ BUAB „Delteksa“ sumokėjo 35 000 Eur, 2016 m. sausio 15 d. kasos pajamų orderiu – 45 000 Eur, 2016 m. sausio 17 d. kasos pajamų orderiu – 24 700 Eur, t. y. viso 104 700 Eur.
17. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Tokiu būdu, pagal bendrąsias CPK 178 straipsnio taisykles UAB „Ravita transportas“, prašydama patvirtinti jos finansinį reikalavimą, turėjo pareigą pateikti pinigų įmokėjimą pagrindžiančius įrodymus ir tokią pareigą įvykdė – pateikė kasos pajamų orderių kvitus, o apeliantė, kvestionuodama kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, privalėjo pateikti įrodymus, paneigiančius kasos pajamų orderiuose užfiksuotas ūkines operacijas, tačiau tokios pareigos neįvykdė. Pažymėtina, kad kasos pajamų orderiai yra pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai, kurie patvirtina įvykusias ūkines operacijas. Juo labiau, kad kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „Ravita transportas“ papildomai pateikė ir dokumentus įrodančius, jog turėjo galimybę susimokėti už prekes bankrutavusiai bendrovei, t. y. piniginės lėšos, kurias kreditorė sumokėjo BUAB „Delteksa“ buvo gautos iš UAB „Tau tinklas“ pagal kasos pajamų orderius (33 000 Eur) už parduotas prekes, išgryninant lėšas iš įmonės atsiskaitomųjų sąskaitų laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. sausio 17 d. (62 511,88 Eur) bei įmonės akcininkui ir direktoriui suteikiant įmonei 9 100 Eur paskolą. Kreditorės pateikti Kasos knygos išrašai taip pat tik patvirtina aptariamas ūkines operacijas.
18. Sutarties 8 punkte šalys buvo sutarusios, kad jeigu pardavėjas prekių iki nurodyto termino nepristato, jis pagal pirkėjo raštišką pareikalavimą privalo per 3 darbo dienas grąžinti gautą avansą ir sumokėti 50 procentų dydžio baudą (skaičiuojant nuo neįvykdytos prievolės dydžio). Teisėjų kolegijai nustačius, kad kreditorė pateikė įrodymus, patvirtinančius jos sumokėtą avansą bei turėtą galimybę susimokėti už prekes bankrutavusiai bendrovei, remiantis Sutarties 8 punktu, kreditorė UAB „Ravita transportas“ pagrįstai į kreditorinio reikalavimo apimtį įtraukė ir 72 790 Eur baudą, kurią paskaičiavo už nepatiektas prekes pagal Sutartyje nurodytą jų kainą.
19. Apeliantei nepateikus jokių įrodymų, kad nurodytos ūkinės operacijos neįvyko, o tik keliant įrodymais nepagrįstas abejones dėl patvirtinto kreditorinio reikalavimo dalies pagal 2016 m. sausio 10 d. Pirkimo-pardavimo sutartį DEL/RAV-01 pagrįstumo, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB „Ravita transportas“ kreditorinis reikalavimas yra nepagrįstas.
Dėl J. F. finansinio reikalavimo 4 005,44 Eur sumai
20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl J. F. finansinio reikalavimo, kilusio iš paskolos teisinių santykių, pagrįstumo. Sprendžiant dėl tarp šalių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių, pažymėtina, kad pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalies nuostatą paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo, pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo, pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Teismų praktikoje taip pat yra suformuluotos ir specialios įrodinėjimo taisyklės paskolos suteikimo ar gražinimo faktui nustatyti. Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-7-430/2013).
21. Nagrinėjamu atveju kreditorė J. F. nurodo, kad jos 4 005,44 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumą patvirtina 2011 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartis bei 2011 m. rugpjūčio 16 d. kasos pajamų orderis. Tuo tarpu apeliantė ir bankroto administratorė teigia, kad minėtų dokumentų kopijos negali būti laikomos patikimais įrodymais, patvirtinančiais kreditorinio reikalavimo egzistavimą, nes jie galimai yra suklastoti, sunkiai įskaitomi.
22. Iš byloje esančios 2011 m. rugpjūčio 16 d. Kasos pajamų orderio 3 kopijos matyti, kad J. F. UAB „Delteksa“ suteikė 10 000 Lt (2 896,20 Eur) paskolą pagal 2011 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutartį; pinigus priėmė direktorius V. Ž.. 2011 m. rugsėjo 16 d. Paskolos sutarties kopija nustatyta, kad J. F. UAB „Delteksa“ paskolino 10 000 Lt iki 2017 m. sausio 16 d.
23. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau ir – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalis). Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apskaitos dokumentas yra popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti. Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, o priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 3 punktas). Kasos pajamų orderiai yra pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai, kurie patvirtina įvykusias ūkines operacijas. Pirminiais buhalteriniais apskaitos dokumentais yra grindžiami buhalterinės apskaitos registrai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis), todėl būtent pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai patvirtina ar paneigia tam tikrą teisinę reikšmę turintį faktą, nagrinėjamu atveju – byloje esančiu kasos pajamų orderio kvitu įvykusią ūkinę operaciją.
24. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pateikta 2011 m. rugpjūčio 16 d. Kasos pajamų orderio 3, kurio pagrindu patvirtintas ginčijamas J. F. kreditorinis reikalavimas, kopija. Nors iš aptariamo dokumento kopijos turinio matyti, kad jame yra nurodyti rekvizitai ūkinės operacijos tapatumui nustatyti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnis), tačiau nagrinėjamu atveju nesutampa kasos pajamų orderyje užfiksuotos ūkinės operacijos – 10 000 Lt paskolos suteikimo pagal 2011 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutartį ir į bylą pateiktos Paskolos sutarties, kuria kreditorė J. F. paskolino UAB „Delteksa“ 10 000 Lt sumą, datos, t. y. kasos pajamų orderio išrašymo data nurodyta 2011 m. rugpjūčio 16 d., kai tuo tarpu, Paskolos sutarties, kurios pagrindu išrašytas kasos pajamų orderis, data yra vėlesnė – 2011 m. rugsėjo 16 d. Teisėjų kolegijos vertinimu nustatyti neatitikimai tarp aptariamų Kasos pajamų orderio ir Paskolos sutarties datų turėtų būti pašalinti. Siekiant įvertinti kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumą, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti kokia konkrečia paskolos sutartimi J. F. BUAB „Delteksa“ galimai suteikė 10 000 Lt paskolą.
25. Taip pat sutiktina su apeliante, kad pateiktų dokumentų kopijos, kuriomis yra grindžiamas kreditorės finansinis reikalavimas 4 005,44 Eur sumai (2 896,20 Eur paskola ir 1 109,24 Eur palūkanos), yra sunkiai įskaitomos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2013, 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395469/2016, 41 punktas). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, į tai, kad tarp Kasos pajamų orderio ir Paskolos sutarties datų nustatyti neatitikimai, taip pat į tai, kad pati kreditorė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog turi minimų dokumentų originalus, pirmosios instancijos teismas turėtų išreikalauti 2011 m. rugpjūčio 16 d. Kasos pajamų orderio 3 ir 2011 m. rugsėjo 16 d. Paskolos sutarties originalus, nes nesant šių dokumentų originalų nėra galimybių pašalinti nustatytus neatitikimus ir įvertinti finansinio reikalavimo pagrįstumą.
26. Apeliantė teigia, kad J. F. yra susijusi bei palaiko artimus ryšius su UAB „Delteksa“ akcininku bei buvusiu vadovu V. Ž.. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, asmenų tarpusavio santykiai savaime neleidžia preziumuoti jų nesąžiningumo, nes civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Pagrįstų argumentų, galinčių paneigti šią prezumpciją, apeliantė nenurodė.
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas bankroto bylose nustatytą teismo aktyvumo pareigą (CPK 179 straipsnio 1, 2 dalys), nesiėmė visų priemonių nustatyti bylai tinkamai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, o pagal byloje pateiktus įrodymus, J. F. finansinio reikalavimo tikslinimo klausimo negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Dėl šių procesinės teisės normų pažeidimo konstatuotina, kad galėjo būti priimtas neteisėtas procesinis sprendimas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl kreditorės J. F. reikalavimo sumažinimo naikintina ir klausimas dėl finansinio reikalavimo sumažinimo, grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teismas turėtų pašalinti neatitikimus tarp 2011 m. rugpjūčio 16 d. Kasos pajamų orderio 3 ir 2011 m. rugsėjo 16 d. Paskolos sutarties datų, nustatyti kuria konkrečiai paskolos sutartimi paskolinti pinigai buvo užfiksuoti 2011 m. rugpjūčio 16 d. Kasos pajamų orderyje 3. Pirmosios instancijos teismas taip pat turėtų nustatyti, ar į bylą pateikti įrodymai (2011 m. rugpjūčio 16 d. Kasos pajamų orderio 3 ir 2011 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutarties kopijos) patvirtina J. F. paskolos suteikimą BUAB „Delteksa“ pagal įmonės bankroto byloje patvirtintą finansinį reikalavimą, t. y. teismas turėtų išreikalauti aptariamų dokumentų originalus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepašalinus nurodytų neatitikimų ir nenustačius šių aplinkybių, negalimas ir J. F. finansinio reikalavimo sumažinimo klausimo išsprendimas. Tirdamas ir vertindamas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas turi būti aktyvus, t. y. įpareigoti bylos šalis pateikti ginčo esmei reikšmingus duomenis, imtis kitų būtinų veiksmų, siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir kreditorinio reikalavimo tikslinimo klausimą spręsti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (CPK 179 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį dalyje dėl kreditorės J. F. kreditorinio reikalavimo sumažinimo panaikinti ir klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.