- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-07
- Bylos Nr.
- e2-1412-407/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01271-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Metalo paruošimas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Delteksa“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Metalo paruošimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-4572-614/2017, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos UAB „Metalo paruošimas“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Delteksa“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja UAB „Metalo paruošimas“ kreipėsi į teismą prašydama iškelti atsakovei UAB „Delteksa“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė yra nemoki, nes negrąžina 2011 m. spalio 7 d. paskolos sutartimi iš pareiškėjos pasiskolintų 94 000 Lt. Paskola turėjo būti grąžinta iki 2016 m. spalio 7 d., tačiau atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi sutartimi prisiimtos prievolės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Metalo paruošimas“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Delteksa“.Teismas konstatavo, jog pareiškėja nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismui nepateikė įrodymų pagrindžiančių, kad buvo tinkamai įvykdyta pareiga įspėti skolininkę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nesant duomenų apie tai, kad atsakovei buvo įteikti įspėjimai dėl bankroto bylos kėlimo bei pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir jo priedų nuorašai, nėra pagrindo manyti, kad atsakovei yra žinoma apie inicijuojamą bankroto procesą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti UAB „Metalo paruošimas“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Delteksa“, taip pat priteisti iš UAB „Delteksa“ pareiškėjos UAB „Metalo paruošimas“ naudai bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pagal teismų praktiką ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, įtvirtinta ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje, yra privaloma tik kreditoriui, tuo tarpu, kai ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškia įmonės vadovas ar savininkas, įstatymas nenumato išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.Pareiškėja į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi tiek kaip kreditorė, tiek kaip kitas asmuo pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose, turintis teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t. y. pareiškėja atitinka dvi subjektų kategorijas, galinčias paduoti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei.Pareiškėja yra UAB „Delteksa“ akcininkė, 2011 m. rugsėjo 6 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi įgijusi 50 vienetų arba 50 procentų paprastųjų vardinių akcijų. Akcijos buvo apmokėtos iki 2011 m. rugsėjo 6 d. įnešant į UAB „Delteksa“ kasą 5000 Lt.Šiuo metu UAB „Delteksa“ neturi bendrovės vadovo, kadangi jos buvusiam direktoriui V. Ž. yra apribota teisė 4 metus eiti juridinio asmens vadovo pareigas, todėl laikytis ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos yra nebūtina ir dėl to, kad reikalavimas pranešti apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, kuri neturi vadovo, būtų pernelyg formalus ir nepagrįstai vilkintų bankroto procesą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliaciniam teismui pareiškėja pateikė prašymą priimti papildomus įrodymus – atsakovei UAB „Delteksa“ adresuoto voko su raginimu kopijas. Šie duomenys, pareiškėjos vertinimu, patvirtina, kad atsakovė yra nevykdanti veiklos, neturi išrinkto vadovo ir ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos laikymasis nepagrįstai vilkintų bankroto procesą. Įvertinus aplinkybę, kad atsakovei adresuotas vokas su raginimu buvo siųstas jau po skundžiamos nutarties priėmimo, spręstina, kad pareiškėja neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti anksčiau, todėl teismas juos priima ir vertina kartu su kitais įrodymais.
Dėl bylos esmės
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti UAB „Metalo paruošimas“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Delteksa“, motyvuodamas tuo, jog pareiškėja nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, numatytos ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismui nepateikė įrodymų pagrindžiančių, kad buvo tinkamai įvykdyta pareiga įspėti skolininkę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėja savo nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad teismo nurodyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka yra taikoma tik kreditoriui, tuo tarpu pareiškėja yra ne tik atsakovės kreditorė, bet ir jos akcininkė, turinti 50 vienetų arba 50 procentų atsakovės paprastųjų vardinių akcijų, todėl šios ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos pareiškėja neprivalėjo laikytis ir teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos pareiškimą.Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiais pareiškėjos argumentais. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta ikiteisminė ginčo reguliavimo tvarka, privaloma kreditoriui (kreditoriams), kuris pateikia pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo: kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalį pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius (kreditoriai) privalo pateikti įmonei. Tais atvejais, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją pareiškime teismui nurodomos priežastys, dėl kurių įmonė kreipiasi, kad būtų iškelta bankroto byla, prie pareiškimo pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo dienos finansinių ataskaitų rinkinys, informacija apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus (ĮBĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, šiems asmenims nėra privaloma ikiteisminė ginčo reguliavimo tvarka, numatyta ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje.Jeigu įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją nepateikia teismui privalomų prie pareiškimo pateikti dokumentų, numatytų ĮBĮ 8 straipsnio 2 dalyje, teismas turi priimti nutartį dėl pareiškimo trūkumų šalinimo (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jei pareiškimą padavęs asmuo nurodytų trūkumų nepašalina, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Taigi ĮBĮ 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų nesilaikymas taip pat nėra pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą, o vertintinas kaip pareiškimo trūkumas, kuriam pašalinti teismas privalo nustatyti CPK numatytą terminą.Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas nevertino, kad pareiškėja yra ne tik atsakovės kreditorė, bet ir jos akcininkė, kuriai priklauso 50 vienetų arba 50 procentų paprastųjų vardinių akcijų, todėl be pagrindo sprendė, kad jai yra privaloma ikiteisminė ginčo reguliavimo tvarka, numatyta ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei nėra pateikusi visų privalomų pateikti dokumentų, numatytų ĮBĮ 8 straipsnio 2 dalyje, todėl teismas turėjo priimti nutartį dėl pareiškimo trūkumų šalinimo pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį.Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai vertino visas svarbias bylos aplinkybes, dėl ko neteisingai išsprendė pareiškimo priėmimo klausimą. Todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas dėl pareiškimo priėmimo perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškimo priėmimo, taip pat turėtų atsižvelgti į tą aplinkybę, kad pareiškėja apeliacinės instancijos teisme yra pateikusi papildomus įrodymus – atsakovei UAB „Delteksa“ adresuoto voko su raginimu kopijas, kurios patvirtina, kad pareiškėja 2017 m. liepos 5 d. buvo siuntusi raginimą atsakovei jos registruotu buveinės adresu. Kadangi pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl pareiškėjos UAB „Metalo paruošimas“ pareiškimo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.