Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Artūro Driuko ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Metalo paruošimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Delteksa“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „TOP CONSULT“, prašymą dėl kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „Panerių metalas“ ir mažosios bendrijos „Vatrimeka“ išbraukimo iš kreditorių sąrašo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Panerių metalas“, mažoji bendrija „Vatrimeka“, uždaroji akcinė bendrovė „Metalo paruošimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

22. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) ir neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis.

23. Iš esmės ginčijamo finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra pradėta galiojant ĮBĮ, nors skundžiama teismo nutartis priimta galiojant JANĮ, tačiau kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka patenka į JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, taikymo išimtį, todėl šiuo atveju taikytos ĮBĮ nuostatos, kurios taikomos ir apeliaciniam procesui.

24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl kreditorių UAB „Panerių metalas“ ir MB „Vatrimeka“ finansinių reikalavimų pagrįstumo BUAB „Delteksa“ bankroto byloje. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi, kuria pirmosios instancijos teismas antrą kartą nagrinėdamas prašymą dėl kreditorių UAB „Panerių metalas“ ir MB „Vatrimeka“ išbraukimo iš kreditorių sąrašo, jį atmetė, iš esmės grindžia netinkamu pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų ir reikšmingų aplinkybių vertinimu, prieštaravimų nepašalinimu bei prioriteto suteikimu susijusių asmenų, suinteresuotų derinti savo veiksmus bankroto procese, J. F. ir V. Ž. paaiškinimams bei jų pateiktiems, jos vertinimu, atgaline data surašytiems dokumentams.

25. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

27. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Dėl MB „Vatrimeka“ finansinio reikalavimo

28. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartimi patvirtino 59 625,85 Eur MB „Vatrimeka“ finansinį reikalavimą, kuris kilo iš reikalavimo perleidimo teisinių santykių. Iš bylos duomenų matyti, kad MB „Vatrimeka“ finansinį reikalavimą grindžia 2017 m. lapkričio 25 d. tarp UAB „Galatea domus“ ir MB „Vatrimeka“ pasirašytos finansinio reikalavimo (skolos) perleidimo sutarties, pagal kurią UAB „Galatea domus“ perleido MB „Vatrimeka“ turimas reikalavimo teises į BUAB „Delteksa“ įsiskolinimą, originalu; 2016 m. rugpjūčio 1 d. reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarčių Nr. 20160801-01 ir Nr. 20160801-02, kuriomis UAB „Galatea domus“ reikalavimo teises į BUAB „Delteksa“ įsiskolinimą įgijo iš V. Ž., originalais; 2011 m. rugpjūčio 3 d. paskolos sutarties Nr. 20110803-01 ir 2011 m. liepos 22 d. paskolos sutarties Nr. 20110722-01, kuriomis V. Ž. suteikė BUAB „Delteksa“ viso 180 000 Lt (52 131,60 Eur) paskolą, originalais; kasos pajamų orderių kvitų originalais bei kasos knygos išrašais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas reikalavimo teisių perleidimo teisėtumą, nustatė, kad V. Ž. turėjo piniginių lėšų, kurias įnešė į BUAB „Delteksa“ kasą, todėl sprendė, jog MB „Vatrimeka“ finansinis reikalavimas yra pagrįstas.

29. Kadangi prievolė, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku, yra kilusi iš paskolinių teisinių santykių, aktualu pažymėti, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Tokiu būdu, tiek pagal bendrąsias CPK 178 straipsnio taisykles, tiek ir pagal kasacinio teismo suformuotas specialiąsias taisykles dėl paskolos suteikimo fakto nustatymo, MB „Vatrimeka“, prašydama patvirtinti jos finansinį reikalavimą, turėjo pareigą pateikti pinigų įmokėjimą pagrindžiančius įrodymus ir tokią pareigą įvykdė – pateikė kasos pajamų orderių originalus, o apeliantė, kvestionuodama MB „Vatrimeka“ finansinio reikalavimo pagrįstumą, privalėjo pateikti įrodymus, paneigiančius kasos pajamų orderiuose užfiksuotas ūkines operacijas, tačiau tokios pareigos neįvykdė.

30. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apskaitos dokumentas yra popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti. Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, o priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 3 punktas). Kasos pajamų orderiai yra pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai, kurie patvirtina įvykusias ūkines operacijas. Pirminiais buhalteriniais apskaitos dokumentais yra grindžiami buhalterinės apskaitos registrai (BAĮ 12 straipsnio 4 dalis), todėl būtent pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai patvirtina ar paneigia tam tikrą teisinę reikšmę turintį faktą, nagrinėjamu atveju – byloje esančiais kasos pajamų orderiais įvykusias ūkines operacijas. Byloje esant 2011 m. rugpjūčio 3 d. ir 2011 m. liepos 22 d. paskolos sutarčių originalams, BUAB „Delteksa“ 2011 m. liepos 22 d. kasos pajamų orderiui Nr. 1, kuriuo V. Ž. sumokėjo įmonei 40 000 Lt, bei 2011 m. rugpjūčio 3 d. kasos pajamų orderiui Nr. 2, kuriuo V. Ž. sumokėjo įmonei 140 000 Lt, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad V. Ž. BUAB ,,Delteksa“ suteikė viso 180 000 Lt (52 131,60 Eur) paskolą. Pažymėtina, kad paskolos suteikimo faktui patvirtinti iš esmės yra remiamasi tiesioginiais įrodymais, kaip šiuo atveju kasos pajamų orderiais, nes, kaip minėta, visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrindžia būtent apskaitos dokumentai, kuriems priskirtini ir kasos pajamų orderiai. Be to, pateikti kasos pajamų orderio kvitai atitinka apskaitos dokumentui keliamus reikalavimus, be kita ko, juose yra nurodyta įvykusi ūkinė operacija (akcininko paskola įmonei pagal paskolos sutartis Nr. 20110803-01 ir Nr. 20110722-01) ir jie yra abiejų šalių pasirašyti, t. y. pateiktuose kasos pajamų orderiuose yra rekvizitai ūkinės operacijos tapatumui nustatyti (BAĮ 13 straipsnis). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme antrą kartą, V. Ž. pateikė BUAB „Delteksa“ kasos knygos išrašus, kas teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat patvirtina aptariamas ūkines operacijas (paskolų suteikimą BUAB „Delteksa“). Teisėjų kolegija sprendžia, kad MB „Vatrimeka“ įrodė ir pirminiais buhalteriniais dokumentų originalais pagrindė V. Ž. pinigų perdavimo faktą BUAB ,,Delteksa“, o apeliantė, kvestionuodama finansinio reikalavimo pagrįstumą, privalėjo pateikti įrodymus, paneigiančius kasos pajamų orderiuose užfiksuotas ūkines operacijas, tačiau tokios pareigos neįvykdė.

31. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje pateikti papildomi dokumentai, įrodantys, jog V. Ž. turėjo finansines galimybes suteikti bankrutavusiai bendrovei ginčo paskolas, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija apie V. Ž. valstybinį socialinį draudimą, dovanojimo sutartys, kuriomis V. Ž. motina O. Ž. grynaisiais pinigais jam padovanojo atitinkamas pinigų sumas, bei 2007 m. gruodžio 15 d. preliminarioji žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp V. Ž. bei UAB „Stiklo siena“ ir UAB „Stiklo siena“ kasos išlaidų orderiai, kuriais UAB „Stiklo siena“ V. Ž. iš viso sumokėjo 120 000 Lt.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad apskaitos registrai, kurie yra apskaitos dokumentais remiantis parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestine, kurioje apibendrinti jų duomenys (BAĮ 2 straipsnio 3 dalis), laikytini netiesioginiais įrodymais. Taigi, įvykusias ūkines operacijas ir ūkinius įvykius patvirtina tiesioginiai įrodymai (pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai), o netiesioginiai įrodymai (finansinės atskaitomybės dokumentai) gali tik papildomai pagrįsti pirminiuose dokumentuose užfiksuotus faktus, bet ne juos paneigti. Atsižvelgiant į tai, kad buhalterinės apskaitos registruose, kuriuose apibendrinti ūkinių operacijų ir įvykių suvestiniai duomenys, įrašai daromi pagal apskaitos dokumentus, todėl bendrovės buhalterinės apskaitos netinkamas organizavimas, taip pat ir dokumentų neperdavimas administratorei, nepaneigia kasos pajamų orderiuose užfiksuotos ūkinės operacijos ir neturi esminės reikšmės sprendžiamam ginčui.

33. Be to, reikalavimo (skolos) perleidimo sutarčių, paskolos sutarčių, kasos pajamų orderių, kurių pagrindu patvirtintas MB „Vatrimeka“ finansinis reikalavimas, teisėtumas nėra ginčijamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekse numatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Todėl pateiktos sutartys ir kasos pajamų orderiai yra galiojantys bei įrodantys paskolų suteikimo bei pinigų įnešimo į bendrovės kasą faktą (CPK 185 straipsnis). Apeliantei tik keliant įrodymais nepagrįstas abejones dėl MB „Vatrimeka“ pateiktų jos finansinio reikalavimo pagrįstumą įrodančių dokumentų fiktyvumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog MB „Vatrimeka“ finansinis reikalavimas yra nepagrįstas. Sprendžiant patvirtinto finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, šiuo atveju neesminiais laikytini ir apeliantės argumentai, kad nebuvo jokio realaus poreikio skolintis tokio dydžio sumas bei, kad nėra nustatyta, kam buvo panaudoti į bendrovės kasą įnešti pinigai, nes tai nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas.

Dėl UAB „Panerių metalas“ finansinio reikalavimo

34. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartimi BUAB „Delteksa“ bankroto byloje patvirtintas UAB „Panerių metalas“ 9 970 Eur finansinis reikalavimas. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Panerių metalas“ finansinį reikalavimą grindžia preliminarios negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kasos pajamų orderio kvito originalais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „Panerių metalas“ finansinis reikalavimas yra pagrįstas.

35. Pagal bendrąsias CPK 178 straipsnio taisykles UAB „Panerių metalas“, prašydama patvirtinti jos finansinį reikalavimą, turėjo pareigą pateikti pinigų įmokėjimą pagrindžiančius įrodymus ir tokią pareigą įvykdė – pateikė kasos pajamų orderio kvito originalą, tuo tarpu apeliantė, kvestionuodama finansinio reikalavimo pagrįstumą, nepateikė įrodymų, paneigiančių kasos pajamų orderio kvite užfiksuotą ūkinę operaciją. UAB „Panerių metalas“ taip pat pateikė ir savo 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, įrodančius, kad ji buvo finansiškai pajėgi sudaryti ir įvykdyti preliminarią nuomos sutartį. Papildomai V. Ž. pateikti Kasos knygos išrašai ir kasos pajamų orderis taip pat tik patvirtina, kad kreditorės UAB „Panerių metalas“ sumokėta 10 000 Eur suma buvo apskaityta BUAB „Delteksa“ buhalterinėje apskaitoje. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė neįrodė UAB „Panerių metalas“ finansinio reikalavimo nepagrįstumo, todėl reikalavimas išbraukti kreditorę iš BUAB „Delteksa“ kreditorių sąrašo netenkintas pagrįstai.

36. Anot apeliantės, teismas neatsižvelgė, kad UAB „Panerių metalas“ administratorei pateikė 2014 m. vasario 27 d. panaudos sutartį, kuria BUAB „Delteksa“ priklausantis pastatas jai perduotas neatlygintinai valdyti ir naudotis, todėl nesuprantama, kam UAB „Panerių metalas“ reikėjo pasirašyti preliminariąją nuomos sutartį tam pačiam laikotarpiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorei UAB „Panerių metalas“ pagrindus piniginių lėšų perdavimą BUAB „Delteksa“ bei jų apskaitymą atsakovės buhalterinėje apskaitoje, t. y. įrodžius preliminarios nuomos sutarties realumą, o apeliantei nepateikus jokių įrodymų, kad nurodyta ūkinė operacija neįvyko, o tik keliant įrodymais nepagrįstas abejones dėl preliminarios nuomos sutarties realumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB „Panerių metalas“ finansinis reikalavimas yra nepagrįstas.

37. Apeliantė taip pat teigia, kad kreditorės UAB „Panerių metalas“ ir MB „Vatrimeka“, kurias atstovauja J. F., yra susijusios su buvusiu BUAB „Delteksa“ vadovu V. Ž., kuris yra įtariamas padaręs įvairius ekonominius ir finansinius nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, asmenų tarpusavio sąsajumas savaime neleidžia preziumuoti jų nesąžiningumo, nes civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Pagrįstų argumentų, galinčių paneigti šią prezumpciją, apeliantė nenurodė.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

38. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Atskirasis skundas atmestas, todėl spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo iš apeliantės UAB „Metalo paruošimas“ kreditorei UAB „Panerių metalas“ bei MB „Vatrimeka“ (CPK 93, 98 straipsniai). Kreditorės MB „Vatrimeka“ teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimą į atskirąjį skundą sudarė 500 Eur, o UAB „Panerių metalas“ nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų. MB „Vatrimeka“ prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.11 papunktis), todėl MB „Vatrimeka“ naudai iš UAB „Metalo paruošimas“ priteisiama 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Metalo paruošimas“ kreditorei mažajai bendrijai „Vatrimeka“ 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.