Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-268-777/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-28
Bylos Nr.: e2A-268-777/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-00904-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė
Ieškovas: V. P.
Atsakovas: E. Š.

Kategorijos

2.6.11.1Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos
3.1.3.3Tinkama ir netinkama proceso šalis
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-268-777/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00904-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 3.1.3.3; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. patikslintą ieškinį atsakovui E. Š. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. P. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas nutraukti 2021 m. rugpjūčio 11 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo E. Š. (toliau – ir atsakovas), ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo 12 800 Eur sumokėtą automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Automobilis) kainą, o atsakovui priteisti iš ieškovo Automobilį, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai patikslinto ieškinio argumentai:

1.1. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 11 d., internete radęs skelbimą, kad parduodamas Automobilis, susisiekė telefonu su atsakovu, teiravosi apie Automobilį, jo trūkumus. Tą pačią dieną ieškovas SMS žinute teiravosi Automobilio galutinės kainos, atsakovas nurodė, jog Automobilio kainą gali sumažinti gal iki 12 800 Eur ir daugiau nuolaidos daryti negali, nes Automobilio būklė tikrai gera, be to, nurodė, kad atsakovas įdėjo daug darbo. Pradinė Automobilio kaina, nurodyta skelbime, buvo 13 250 Eur. Skelbime taip pat buvo nurodyta, jog Automobilis be defektų.

1.2. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 11 d. Automobilį apžiūrėjo ir pirko adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu įsikūrę garažai, kuriuose atsakovas nurodė vykdantis su savo broliu automobilių remonto bei jų pardavimo veiklą. Automobilio apžiūros metu atsakovas patikino ieškovą, jog automobilis nepriekaištingos būklės. Ieškovas apžiūrėti automobilio vyko kartu su sutuoktine. Apžiūros metu ieškovo sutuoktinė nufilmavo vaizdo įrašą, kuriame matomas ieškovas ir atsakovas prie Automobilio. Ieškovo sutuoktinė šiuo vaizdo įrašu pasidalijo socialiniuose tinkluose. Netrukus ieškovo sutuoktinei parašė V. K., kuri nurodė, jog vaizdo įraše matomas asmuo (atsakovas) yra jos vyras. V. K. nurodė, kad Automobilis nepriekaištingos būklės ir ieškovas tikrai nenusivils pirkiniu, atsakovas verčiasi naudotų automobilių pardavimu, pažymėdama, jog atsakovas nuolat turi automobilių pardavimui.

1.3. Ieškovui tai buvo antrasis gyvenime įsigyjamas automobilis, specialių žinių jis apie juos neturi, tačiau atsakovo bei jo sutuoktinės tikinimais, jog Automobilis nepriekaištingos būklės, kad jie verčiasi automobilių pardavimu, todėl turi specialių žinių apie parduodamus automobilius, ieškovas nusprendė Automobilį įsigyti.

1.4. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 11 d. Automobilį įsigijo ir grįžo juo namo. Tą pačią dieną Automobilio variklis pradėjo skleisti keistus garsus ir kaisti. Ieškovas apie šį gedimą iš karto pranešė atsakovui. Atsakovas nurodė, jog atvyks jo brolis apžiūrėti Automobilį ir, jei gedimas bus rimtas, Automobilį pasiims atgal, tačiau tikino, jog tai nebus rimtas gedimas. Kitą dieną pas ieškovą į namus atvyko atsakovo brolis D. Š., kuris Automobilį tvarkė ir atsakovas informavo ieškovą, jog Automobilis sutvarkytas. Kas buvo tvarkoma, ieškovas nežino, kadangi jam apie tai nieko nepasakojo nei atsakovas, nei jo brolis.

1.5. Ieškovas ir atsakovas dėl Automobilio 2021 m. rugpjūčio 11 d. nepasirašė Sutarties, kadangi atsakovas nurodė, kad Automobilis nėra registruotas Lietuvoje, todėl Sutartį turės pildyti taip, jog Automobilį įsigijo iš neva I. piliečio. Atsakovas sandorio dieną nurodė, jog atsiųs pirkimo–pardavimo sutarties formą, kurią ieškovas turės užpildyti. Ieškovas SMS žinute 2022 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į atsakovą, kad šis atsiųstų sutarties formą. Atsakovui atsiuntus iš dalies užpildytą sutarties formą ieškovas turėjo ją pats užsipildyti. Ieškovas nurodė, jog nesupranta, kaip užpildyti sutartį, todėl prašė, kad Sutartį užpildytų atsakovas, tačiau jis nurodė, jog šiuo metu yra D. ir neturi galimybės to padaryti. Atsakovas paaiškino, ką ieškovui rašyti sutartyje, nurodydamas, kad savininko gimimo datą gali pildyti bet kokią.

1.6. Nors atsakovas nurodė, kad ieškovas pasirašė savininko C. B. (C. B.) paruoštą Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau ieškovo pateikiami rašytiniai įrodymai rodo priešingai, kad Sutartis buvo pildoma po faktinio sandorio sudarymo žodžiu ir dėl jos pildymo ieškovas konsultavosi su atsakovu. Akivaizdu, kad atsakovas, siekdamas nefigūruoti Sutartyje, siekė išvengti privalomų mokesčių ir ateityje išvengti atsakomybės už parduotą Automobilį.

1.7. Ieškovas 2021 m. rugsėjo 4 d. atsakovui nusiuntė garso įrašą, kuriame girdimi keisti garsai iš variklio skyriaus. Atsakovas patikino ieškovą, jog tai nėra gedimas, susijęs su varikliu, ir šie garsai dingdavo Automobilio varikliui padirbus. 2021 m. gruodžio 24 d. ieškovui su šeima automobiliu vykstant namo (duomenys neskelbtini) netikėtai Automobilis užgeso. 2021 m. gruodžio 28 d. ieškovui buvo išduotas Automobilio defektavimo aktas, kuriame nustatyti gedimai.

1.8. Atsakovui ignoruojant ieškovą jis buvo priverstas kreiptis su pareiškimu į policiją, kadangi ieškovui nebuvo žinomas atsakovo vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas. Atsakovas pareigūnams paaiškino, jog Automobilį pardavė jis, tai paneigia atsakovo poziciją, kad jis tėra tarpininkas parduodant Automobilį. Ekspertizės aktas patvirtina, kad Automobilio variklis prieš jį parduodant buvo remontuotas ir tai atlikta nekokybiškai, tai lėmė vėlesnį mechaninį Automobilio gedimą, taigi ieškovui buvo parduotas nekokybiškas Automobilis.

1.9. Automobilio kainą ieškovas mokėjo atsakovui, kuris perdavė ieškovui Automobilį ir jo dokumentus. Atsakovas niekada nenurodė, jog yra menamas tarpininkas, priešingai, prisistatė Automobilio pardavėju. Atsakovo nurodomas tariamas savininkas C. B. Sutartyje nurodomas tik formaliai. Tikrasis Automobilio pardavėjas yra atsakovas. Nėra jokių duomenų, jog C. B. žinojo ar turėjo žinoti apie transporto priemonės pardavimą ieškovui. Byloje nėra visiškai jokių duomenų apie tarpininkavimo sutartį ar įrodymų, jog atsakovas pinigus perdavė C. B. Atsakovas nepateikė jokio rašytinio susitarimo ar įgaliojimo, kad atsakovas buvo įgaliotas atstovauti trečiojo asmens interesams derybose su Automobilio pirkėjais, parduoti Automobilį, gauti už parduotą Automobilį pinigus ir juos perduoti savininkui.

Atsiliepimas

2. Atsakovas E. Š. (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu į ieškovo patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

2.1. Ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, kadangi atsakovas niekada nebuvo Automobilio savininkas. Automobilį ieškovas įsigijo iš I. piliečio C. B. ir ant Sutarties matyti abiejų šalių parašai. Šios aplinkybės ieškovui buvo puikiai žinomos, kadangi atsakovas iš karto paaiškino atvykusiam ieškovui apžiūrėti Automobilio, kad Automobilis yra ne jo, o I. piliečio, kurio prašymu Automobilį padeda parduoti.

2.2. Atsakovas nurodė ieškovui, kad jam nėra žinoma Automobilio techninė būklė, todėl siūlė jį nuodugniai pasitikrinti automobilių servise. Ieškovas apžiūrėjęs Automobilį vizualiai bei atlikęs bandomąjį važiavimą nurodė, jog Automobilis jam patinka, tačiau dar prieš perkant nori jį pasitikrinti servise. Atsakovas sutiko ir neprieštaravo bei pasiūlė ieškovui nuvykti su automobiliu į servisą jo patikrinimui. Ieškovas tą pačią dieną nuvažiavo į savo pasirinktą servisą, kuriame atliko Automobilio apžiūrą. Atsakovas nevažiavo kartu su ieškovu, todėl jam nežinoma, kokiame servise ieškovas tikrino Automobilį. Grįžęs ieškovas nurodė atsakovui, kad Automobilis yra geros techninės būklės, todėl nori jį įsigyti. Atsakovas paskambino telefonu C. B. ir informavo jį, kad yra pirkėjas, kuris nori įsigyti jam priklausantį automobilį. Po kelių dienų pas atsakovą atvyko automobilio savininkas, kuris padavė Sutartį, kuri jau buvo pasirašyta jo. Atsakovas paskambino ieškovui ir informavo, kad turi pardavėjo pasirašytą Sutartį, kurią gali atvykti pasirašyti, bei gali važiuoti automobilį registruoti. Ieškovas atvyko pas atsakovą, pasiėmė pasirašytą Sutartį ir išvyko.

2.3. Atsakovas nesutiko su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad siuntė ieškovui Sutartį. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis turi būti pasirašyta originalias parašais, o ne skenuotais, kadangi registruojant automobilį turi būti pateikta originali sutartis.

2.4. Visos galimos pretenzijos dėl Automobilio galėtų būti reiškiamos tik prieš tai buvusio Automobilio savininkui, kuris pardavė Automobilį ir gavo už jį pinigus. Atsakovas šiame sandoryje buvo tik tarpininkas, kuris padėjo pardavinėti C. B. Automobilį, tačiau už jo pardavimą pinigų negavo, o juos gavo Automobilio savininkas, kuris atvykęs pas atsakovą juos pasiėmė. Atsakovui automobilio savininkas sumokėjo 200 Eur tarpininkavimo mokestį už surastą klientą, kuriam buvo parduotas Automobilis.

2.5. Atsakovas neginčijo fakto, jog iš tiesų buvo įdėjęs skelbimą į skelbimų portalą ,,Autoplius“. Pagal įdėtą skelbimą telefonu jam skambino ieškovas, kuris atvykęs apžiūrėjo Automobilį, atliko bandomąjį važiavimą ir klausinėjo apie Automobilio techninę būklę.

2.6. Įsigijęs Automobilį ieškovas perėjo privalomą techninę apžiūrą, priregistravo Automobilį ir pradėjo jį eksploatuoti. Po Automobilio įsigijimo ieškovas jokių pretenzijų ar priekaištų nei Automobilio pardavėjui, nei atsakovui neturėjo, bet, priešingai, džiaugėsi įsigytu Automobiliu.

2.7. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 11 d. įsigijo tvarkingą Automobilį, kuris važiavo puikiai ir jokių gedimų neturėjo. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, visos Automobilio bėdos pasireiškė, kai ieškovas 2021 m. gruodžio 8 d. įsipylė ne tuos degalus degalinėje. Po Automobilio įsigijimo ieškovas Automobilį eksploatavimo daugiau kaip keturis mėnesius ir jokių problemų nebuvo. Atsakovas nežino, kokius remonto darbus atliko MB ,,AutoRT“ serviso darbuotojai, kai pirmą kartą ieškovas Automobilį pristatė į šį servisą. Galbūt serviso darbuotojai atliko nekokybišką remontą, dėl to vėliau eksploatuojant Automobilį jis pradėjo gesti, o galbūt tai pasekmė po įpilto netinkamo kuro į Automobilio baką. Jei automobilio variklis būtų turėjęs gedimą, tai jau tuo metu būtų girdimas variklio kalimo garsas. Tai tik rodo, kad automobilio variklis dirbo gerai ir be priekaištų, kadangi, jei būtų variklis kalenęs, tai ir tuo metu autoserviso darbuotojas būtų nurodęs defektacijoje, kad yra girdimas variklio kalenimo garsas.

2.8. Ieškovui nepavykus laimėti ginčo su degalinių tinklu, jis nusprendė pretenzijas pareikšti Automobilio pardavėjo tarpininkui. Perkant naudotą automobilį, pirkėjas sudarydamas sutartį turi būti atidesnis, aktyvesnis ir apdairesnis. Ieškovas Automobilį patikrino pasirinktame autoservise, todėl nusprendė jį įsigyti. Jei automobilis būtų netvarkingas, jis nebūtų perėjęs ir privalomosios techninės apžiūros.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui bei 33,36 Eur pašto išlaidų valstybei. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

3.1. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 20 d. Sutartis yra pasirašyta ieškovo (pirkėjo) ir I. piliečio (pardavėjas), ja ieškovui parduotas Automobilis. Būtent Sutarties pagrindu ieškovas įregistravo Automobilį, atliko jo techninę apžiūrą. Remiantis dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, faktiškai ieškovui Automobilis perduotas 2021 m. rugpjūčio 11 d., ieškovas sumokėjo Automobilio kainą 12 800 Eur grynaisiais pinigais, pinigines lėšas už automobilį paliko atsakovui. Atsakovas byloje neginčijo aplinkybės, jog skelbimą dėl Automobilio pardavimo interneto portale įdėjo jis, tačiau nuosekliai bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog veikė kaip tarpininkas, pats Sutarties nesudarė ir ieškovui Automobilio nepardavė, o ieškovui aplinkybė, jog Automobilio savininkas yra I. pilietis, buvo žinoma, jam pateikti Automobilio dokumentai išduoti I. R. Procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodė, jog už automobilį gautus 12 500 Eur perdavė pardavėjui, už tarpininkavimą gavo 200 Eur. Šias aplinkybes atsakovas palaikė duodamas paaiškinimus bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose.

3.2. Teismas konstatavo, kad nors ieškovas siekė įrodyti, jog atsakovas veikė kaip Automobilio pardavėjas, yra verslininkas, veikiantis savo verslo srityje (naudotų automobilių pirkimas–pardavimas), tačiau byloje tiesioginių ir objektyvių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, nėra, o netiesioginiai įrodymai (ieškovo sutuoktinės susirašinėjimo su buvusia atsakovo sugyventine V. K., šalių susirašinėjimo duomenys) savaime nesudaro pagrindo pripažinti atsakovą esant ginčo automobilio pardavėju. Iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovas vykdo ūkinę komercinę veiklą, susijusią su naudotų automobilių pirkimu–pardavimu, teismo posėdyje atsakovas paaiškino, jog yra mechanikas ir atlieka automobilių remonto darbus. Iš susirašinėjimo tarp V. K. ir ieškovo sutuoktinės turinio matyti, jog V. K. buvo ieškovo sutuoktinės klientė, sekėja socialiniuose tinkluose, moterys bendravo įvairiomis temomis (kelionės, permanentinis makiažas, automobiliai ir kt.), ir tai nepaneigia atsakovo duotų paaiškinimų, jog moterys buvo pažįstamos. Priežastys ar aplinkybės, dėl kurių susirašinėjimo metu V. K. teigė, jog atsakovas parduoda transporto priemones, nuolat pasipildo naujomis, nėra žinomos, o byloje esantys duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina. Kitų objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti tikėtinai pagrįstą išvadą apie atsakovo veiklos pobūdį, sudarytų pagrindą atsakovą kvalifikuoti verslininku ir nuspręsti, jog atsakovas su ieškovu pirkimo–pardavimo sutartį sudarė ir jam pardavė automobilį, byloje nėra.

3.3. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, jog ginčo santykiuose veikė kaip tarpininkas. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, jog apie tai, kad Automobilis priklauso ne jam, o I. piliečiui, ieškovą informavo, ieškovui šie duomenys buvo pateikti. Teismo posėdyje ieškovo atstovė patvirtino, jog ieškovas su Automobilio dokumentais (išduotais I.) buvo supažindintas, juos matė. Automobilio registruoti vyko pats ieškovas, jis teikė VĮ „Regitra“ dokumentus. VĮ „Regitra“ buvo pateiktas I. išduotas Automobilio registracijos liudijimas. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, jog visus dokumentus, įskaitant Sutartį su pardavėjo parašu, ieškovui perdavė, ieškovas dokumentus pasiėmė ir išvyko. Byloje esantys duomenys šių paaiškinimų nepaneigia. Nors byloje ieškovas tvirtino, jog atsakovas jam Sutarties dokumento failą siuntė el. ryšio priemonėmis, byloje objektyvių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, nepateikė, o iš byloje esančio susirašinėjimo turinio nuspręsti, koks dokumentas galėjo būti ieškovui persiųstas, nėra galimybės, toks dokumentas teismui nepateiktas. Šiuo atveju daryti išvadą, jog aplinkybė, kad atsakovas galėjo veikti kito asmens vardu, nebuvo atskleista ar ieškovui negalėjo būti suprantama, nėra pagrindo.

3.4. Teismas iš byloje esančių duomenų neturėjo pagrindo nuspręsti, kad atsakovas buvo pirkimo–pardavimo sandorio, kurio metu ieškovui parduotas Automobilis, šalimi, pardavė ieškovui Automobilį, todėl atitinka pardavėjo sąvoką. Aplinkybės, jog atsakovas įdėjo skelbimą dėl Automobilio pardavimo, Automobilis buvo atsiimtas atsakovo darbo vietoje ir daikto kaina buvo palikta Atsakovui, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Teismo vertinimu, ieškovo atstovės paaiškinimai, jog atsakovas byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad iš tiesų ne jis buvo transporto priemonės faktinis savininkas, sąmoningai slėpė, kas yra savininkas, gavo pinigus už Automobilį ir kt. byloje esančių įrodymų kontekste, vertintini kritiškai, pažymint, jog bendrosios įrodymus ir įrodinėjimo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos įtvirtina pareigą šaliai, kuri teigia, o ne kuri neigia, pateikti jos teiginius pagrindžiančius įrodymus. Paskutiniu I. R. registruotu Automobilio savininku buvo C. C. Automobilis I. R. iš viešojo registro išregistruotas 2020 m. birželio 19 d. dėl eksporto į Europos Sąjungą, savo ruožtu Lietuvoje įregistruotas tik 2021 m. rugpjūčio 21 d., todėl duomenys apie galimą Automobilio perleidimą kitiems asmenims registruose nėra (nebuvo) fiksuojami. Tokiu būdu byloje pateikti duomenys savaime nepaneigia Sutartyje esančių duomenų apie Automobilio pardavėją, savininką teisėtumo ir realumo.

3.5. Netenkinus reikalavimo pripažinti, kad Sutartis sudaryta su atsakovu, teismas netenkino ir kitų ieškovo reikalavimų dėl Sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo kaip išvestinių reikalavimų. Tačiau teismas pažymėjo, kad pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, įtvirtinančios pardavėjo atsakomybę už daikto trūkumus, garantuoti daikto kokybę, numato, jog pardavėjo pareiga garantuoti daikto kokybę nėra absoliuti ir teismų praktikoje nurodoma, kad aiškinant ir taikant pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį. Ieškovas Automobilį iki nurodomo jo gedimo (2021 m. gruodžio 24 d.) naudojo daugiau nei keturis mėnesius, Automobilis buvo naudojamas intensyviai (nuvažiuota apie 8 764 km). Iki deklaruojamo gedimo Automobilis buvo remontuojamas servise dėl gedimo, kai kuro sistemoje buvo šalinami vandens likučiai, duomenų apie atliktų remonto darbų apimtį ir mastą byloje nėra. Iš ieškovo viešojoje erdvėje pateiktų pasisakymų apie Automobilį matyti, jog komentuodamas incidentą dėl galbūt nekokybiško kuro, ieškovas tvirtino, jog Automobilis neseniai pirktas, apžiūrėtas rimtų profesionalų, pereita techninė apžiūra, pakeisti visi filtrai ir tepalai. MB ,,AutoRT“ darbuotojo surašytame defektavimo akte nurodyti duomenys apie rimtą Automobilio variklio gedimą, tačiau byloje nėra pateikti duomenys apie šį dokumentą surašiusio asmens tinkamą kvalifikaciją surašyti tokio pobūdžio dokumentą. Iš byloje atliktos ekspertizės ir pateikto akto turinio matyti, jog konkreti Automobilio gedimo priežastis nėra nurodoma, ekspertizės akte nėra pateikiamos kategoriškos išvados, pateiktos išvados tikėtinos, su galimomis keliomis alternatyvomis. Iš ekspertizės akto matyti, kad varikliams, analogiškiems tirtame Automobilyje, dažnai pasireiškia techninės būklės sutrikimai, dėl kurių susidaro variklio detalių sugadinimai (ekspertizės akto 16 lapas), o viena iš tikėtinų gedimų (sutrikęs jo trinties porų ,,alkūninio veleno kakliukai – įdėklai“ tepimas) priežasčių gali būti panaudota netinkama variklinė alyva arba variklinė alyva buvo keičiama nesilaikant jos keitimo periodiškumo ir kt. (ekspertizės akto 17 lapas), techniniu požiūriu negalima atmesti, kad variklio darbo sutrikimai galėjo pasireikšti įpylus netinkamos kokybės dyzelinį kurą (ekspertizės akto 2.8 punktas). Todėl teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad Automobilio gedimai, atsiradę jį eksploatuojant, buvo ir Automobilio perdavimo metu, apie juos buvo žinoma, tačiau ieškovui tokia informacija nebuvo suteikta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

4.1. Teismas įrodymus vertino selektyviai, o ne kaip visumą (visetą), neatsižvelgė į aplinkybę, jog asmuo, apklaustas kaip liudytojas, yra suinteresuotas duoti vienai iš šalių palankius parodymus, nes yra asmeniniais ryšiais susijęs su atsakovu (brolis), o tai sudarė pagrindą teismui vertinti liudytojo parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada akivaizdi pagal liudytojo parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą. Nei atsakovo parodymai, nei liudytojo paaiškinimai nebuvo nuoseklūs, tuo tarpu ieškovas visada laikėsi tos pačios pozicijos dėl transporto priemonės įsigijimo aplinkybių. Byloje pateiktų įrodymų visuma ir atsakovo bei liudytojo nenuosekli pozicija įrodo, jog atsakovas buvo ne tarpininkas, o faktinis Automobilio pardavėjas, kuris neįregistravo tarpinio sandorio tam, kad išvengtų mokestinių prievolių.

Atsiliepimas

4.2. Atsakovo atstovas parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas kartais užsiima automobilių pirkimu ir perpardavimu ir ne vieną automobilį yra pardavęs iš I., ir tas savininkas i. C. B. pardavė keletą automobilių atsakovui.

4.3. Liudytojo D. Š. paaiškinimai ikiteisminio proceso ir teismo posėdžio metu kardinaliai skiriasi, todėl turėjo būti įvertinti kritiškai. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (toliau – Nutarimas) nurodyta, kad buvo susisiekta su pareiškėjo nurodyta įmone „Autobro“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu asmuo, prisistatęs D. Š., paaiškino, kad jo brolis E. Š. kartais užsiima automobilių prekyba ir šiuo metu yra išvykęs į užsienį. Tačiau teismo posėdžio metu D. Š. jau nurodė, jog nežino, ar jo brolis išmano apie Automobilius. Brolis yra remontavęs tik savo automobilius, dabar ir anksčiau dirbo A.. D. Š. teigė, kad automobilių prekyba neužsiiminėjo nei jis, nei brolis. D. Š. paaiškinimai visiškai neatitinka nei jo paties pradinės pozicijos, nei bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių.

4.4. Teismas netenkino ieškovo atstovės prašymo išreikalauti neapdorotą filmuotą medžiagą iš (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo brolio duoto interviu (duomenys neskelbtini). Atsakovo brolis šiame įraše paaiškino, kad Automobilį remontavo ir pardavė būtent atsakovas.

4.5. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovui garaže perdavė Sutartį su i. parašu ir ieškovas išvyko atlikti Automobiliui techninę apžiūrą. Patvirtino, jog ieškovui 2021 m. rugpjūčio 11 d. pasiėmus Automobilį, jo brolis važiavo pas ieškovą tvarkyti gedimo. Būtent 2021 m. rugpjūčio 11 d. ieškovas ir atsakovas trumposiomis žinutėmis ryte bendravo dėl Automobilio kainos ir apžiūros, o tos pačios dienos vakarą atsakovo brolis važiavo tvarkyti pas Ieškovą jo Automobilio gedimo. Vėliau to paties teismo posėdžio metu atsakovas jau tvirtino, kad ieškovas Sutartį ir Automobilį atvažiavo pasiimti vėliau, ne tą pačią dieną, neatsimena, kada. Tuo tarpu teismo posėdžio metu D. Š. nurodė, jog į jo garažą kažkas atgabeno ir pastatė Automobilį. Kas ir kada atgabeno Automobilį, nežino. Kada dingo Automobilis, irgi nežino, galbūt po mėnesio. Nurodė, jog Automobilio pardavimo dieną buvo garaže ir matė asmenis, atvažiavusius jo pirkti, tačiau nei Automobilio pirkimo dieną, nei kitą dieną užsienio piliečių į garažą atvykusių nebuvo.

Šalies argumentai

4.6. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 12 d. ryte trumpąja žinute kreipėsi į atsakovą, prašydamas atsiųsti pirkimo–pardavimo sutarties formą ir nurodydamas: ,,Atsiųskite man ta forma?“. Tos pačios dienos vakare ieškovas atsakovui nurodė, jog nesupranta, kaip užpildyti Sutartį, ir prašė atsakovo ją užpildyti ir atsiųsti jam. Tą pačią dieną atsakovas nurodė, jog yra D. ir negali atspausdinti lapo. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog skelbimą įdėjo jis ir trumposiomis žinutėmis dėl Automobilio bendravo su ieškovu.

4.7. Ieškovas patikslintu ieškiniu teismo prašė įpareigoti atsakovą pateikti C. B. duomenis. Atsakovas pateikė tik telefono numerį, nurodydamas, kad tik šiuos duomenis turi. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovei nurodžius, jog nurodytu telefonu susisiekti neįmanoma ir, atsakovo paprašius pateikti šio asmens kontaktinius duomenis, atsakovas to padaryti negalėjo, priežasčių, kodėl šio asmens duomenų pateikti negali, taip pat nenurodė.

Atsiliepimas

4.8. Atsakovas nurodė I. piliečio C. B. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) kodas yra A. R. kodas, o ne I. Neatmestina galimybė, kad atsakovas, nurodydamas, jog dirba A., pateikė jam žinomą A. telefono numerį, kuris neturi nieko bendro su I. piliečiu. Akivaizdu, jog atsakovas sąmoningai siekė slėpti C. B. duomenis arba jų iš tikro neturėjo ir Sutartyje buvo įrašytas bet koks i. vardas ir pavardė.

4.9. Atsakovas nepateikė jokio rašytinio susitarimo ar įgaliojimo, kad jis buvo įgaliotas atstovauti trečiojo asmens interesams derybose su Automobilio pirkėjais, parduoti Automobilį, gauti už parduotą Automobilį pinigus ir juos perduoti savininkui. Atsakovas net nepateikė duomenų, kam tarpininkavo, nurodo tik ant Sutarties nurodytą vardą ir pavardę – C. B. Atsakovas, atsiuntęs pirkimo–pardavimo sutarties formą, jau buvo įrašęs tariamo automobilio savininko C. B. vardą ir nurodęs jo gyvenamosios vietos adresą: (duomenys neskelbtini). Suvedus „Google“ paieškoje nurodytą adresą, rodoma, jog toks adresas išvis neegzistuoja. Rodomas patikslintas adresas (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu registruota automobilių remonto, pardavimo įmonė. Įmonės pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Neatmestina galimybė, jog atsakovas Automobilį pirko būtent iš šios įmonės, tačiau šiuo metu bando išvengti atsakomybės.

4.10. Ieškovas, siekdamas nustatyti, kas iš tikrųjų yra buvęs Automobilio savininkas, kreipėsi į I. advokatą, siekdamas gauti oficialius duomenis iš I. registro apie Automobilio savininką. I. advokatas ieškovo atstovei pateikė 2022 m. spalio 3 d. I. automobilių registro duomenis, kuriame matoma, kad Automobilio paskutinis savininkas I. buvo C. C. I. registro duomenimis, 2020 m. birželio 19 d. pateiktas pranešimas dėl Automobilio dalyvavimo eisme nutraukimo ir pranešimas dėl Automobilio eksporto į Europą. Tai patvirtino ir I. advokatas elektroniniu laišku, jog Automobilio savininkas nėra C. B.

4.11. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo turinio, atsakovas paaiškino, ką ieškovui rašyti Sutartyje, nurodydamas, jog savininko gimimo datą gali pildyti bet kokią. Be to, byloje pateikti įrodymai paneigia atsakovo poziciją, kad Sutartis buvo perduota po kelių dienų, kai ją pasirašė C. B., nes Automobilį su dokumentais ieškovas pasiėmė tą pačią dieną. Atsakovui negalint paaiškinti, kada buvo perduota Sutartis, ir paneigti ieškovo nurodomų Sutarties sudarymo aplinkybių, teismas padarė klaidingą išvadą, kad nuspręsti, jog aplinkybė, kad atsakovas galėjo veikti kito asmens vardu, nebuvo atskleista ar ieškovui negalėjo būti suprantama, nėra pagrindo.

4.12. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, jog V. K. buvo jo draugė. V. K. rašė ieškovo žmonai, nurodydama, jog parduodamas Automobilis yra nepriekaištingos būklės ir ieškovas tikrai nenusivils pirkiniu. Tolimesnėse žinutėse V. K. nurodė, kad atsakovas verčiasi naudotų automobilių pardavimu, nurodydama, jog atsakovas nuolat turi automobilių pardavimui. Nėra suprantama, kodėl ieškovo pateikti įrodymai buvo vertinti teismo kaip nepatvirtinantys duomenų apie atsakovo vykdomą veiklą.

Šalies argumentai

4.13. Ieškovas teismui teikė prašymus dėl teismo leidimo rinkti įrodymus. Teismas 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo visa apimtimi, nurodydamas, jog nagrinėjamu atveju, įvertinus civilinės bylos dalyką ir pagrindą, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog prašymas nėra pagrįstas, o prašomi išreikalauti įrodymai nėra tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku šioje civilinėje byloje. Ieškovas 2023 m. balandžio 21 d. pakartotinai teikė teismui prašymą dėl teismo leidimo rinkti įrodymus. Ieškovas prašė išduoti teismo leidimą gauti duomenis iš VĮ „Regitra“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neapdorotą filmuotą medžiagą iš (duomenys neskelbtini). Teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi tenkino tik prašymo dalį gauti duomenis iš VĮ „Regitra“. Ieškovo įsitikinimu, teismas pažeidė rungimosi principą ir sudarė kliūtis ieškovui pagrįsti savo poziciją įrodymais.

4.14. Ekspertizės akto 2.5.l. punkte nurodyta, kad ,, [..] tiriamojo Automobilio variklyje yra didesnis mechaninio pobūdžio gedimas (pvz., alkūninio veleno ir arba kitų su juo sujungtų variklio elementų strigimas dėl galimo jų lūžimo, arba dėl to, kad alkūninio veleno kakliukai yra prisilydę prie jų įdėklų).“ Ekspertizės akto 2.6.1 ir 2.6.2 punktuose ekspertas nurodo du galimus didesnio mechaninio gedimo susidarymo variantus. Nė viename iš galimų variantų nėra minimas ir keliamas klausimas dėl kuro kokybės ar Automobilio kuro sistemos. Nors ekspertizės akte nurodoma, jog, siekiant konkretizuoti Automobilio variklio gedimą, reikalingas variklio ardymas ir sugadintų detalių tyrimas, tačiau šis tyrimas būtų atliekamas siekiant nustatyti, kuris iš galimų nurodytų dviejų eksperto gedimo variantų įvyko, tačiau šiuo atveju nėra tikslinga konkretizuoti Automobilio variklio gedimo, kadangi šis gedimas nėra susijęs su kuro sistema. Akivaizdu, kad gedimas yra mechaninis.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo visas išlaidas, susijusias su byla. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

5.1. Atsakovo atstovas paprašė teismo įpareigoti ieškovą pateikti teismui originalią Sutartį, tačiau ieškovas nurodė, kad Sutarties neturi ar neranda. Akivaizdu, kad ieškovas ją turi, bet nenorėjo jos pateikti teismui, kadangi Sutartis yra pasirašyta C. B. ir ieškovo originaliais parašais, o ne skenuotais, kaip ieškovas bandė klaidinti teismą, kad jam nuskenuotą Sutartį atsiuntė atsakovas.

5.2. Ieškovas laisva valia sudarė Sutartį su C. B., iš kurio nusipirko Automobilį. Ieškovas prieš pasirašydamas Sutartį matė Automobilio dokumentus ir žinojo, kad perka Automobilį iš C. B., o ne iš atsakovo. Ieškovas, matydamas, kad Automobilį perka ne iš atsakovo, o iš I. piliečio, galėjo išvis Sutarties nesudaryti, jeigu nenorėjo.

5.3. Atsakovas šiame sandoryje buvo tik tarpininkas, kuris padėjo pardavinėti C. B. priklausantį Automobilį, tačiau už jo pardavimą pinigų negavo, o juos gavo Automobilio savininkas C. B., kuris atvykęs pas atsakovą juos pasiėmė. Atsakovui C. B. sumokėjo 200 Eur tarpininkavimo mokestį už surastą klientą, kuriam buvo parduotas Automobilis.

5.4. Ieškovas pats perėjo privalomą techninę apžiūrą, priregistravo ir pradėjo Automobilį eksploatuoti. Po Automobilio įsigijimo ieškovas jokių pretenzijų ar priekaištų nei Automobilio pardavėjui, nei atsakovui neturėjo ir džiaugėsi įsigytu Automobiliu. Ieškovas įsigijo tvarkingą Automobilį iš C. B., kuris važiavo puikiai ir jokių gedimų neturėjo. Visos Automobilio bėdos pasireiškė, kai ieškovas 2021 m. gruodžio 8 d. įsipylė galbūt ne tuos degalus degalinėje „(duomenys neskelbtini)“. Po Automobilio įsigijimo ieškovas jį eksploatavo daugiau kaip keturis mėnesius ir jokių problemų nebuvo. Atsakovui nėra žinoma, kokius remonto darbus atliko MB „AutoRT‘ serviso darbuotojas, kai ieškovas 2021 m. gruodžio 8 d. pirmą kartą Automobilį pristatė į šį servisą. Galbūt serviso darbuotojas atliko nekokybišką remontą, dėl to vėliau Automobilis pradėjo gesti, o galbūt tai pasekmė po įpilto netinkamo kuro į Automobilio baką. Jeigu Automobilio variklis būtų turėjęs gedimą, tai jau tuo metu būtų girdimas variklio kalimo garsas, tai serviso darbuotojas būtų nurodęs defektacijoje. Akivaizdu, kad ieškovui nepavykus laimėti ginčo su degalinių tinklu „(duomenys neskelbtini)“, ieškovas nusprendė pareikšti pretenzijas Automobilio pardavėjo tarpininkui.

5.5. Ieškovas pirko naudotą, devynerių metų senumo Automobilį, todėl kaip protingas, apdairus ir rūpestingas pirkėjas privalėjo pasinaudoti teise patikrinti Automobilio techninę būklę (kokybę), įvertinti aplinkybę, kad perka naudotą automobilį iš I. piliečio, kuris Lietuvoje nebuvo registruotas. Ieškovas prieš pirkdamas patikrino Automobilio techninę būklę autoservise, susipažino su jo dokumentais ir nusprendė jį įsigyti, kadangi Automobilio techninė būklė buvo labai gera.

5.6. Ekspertizės akte nurodyta, kad, norint nustatyti Automobilio variklio gedimą, reikalingas variklio ardymas ir sugadintų detalių tyrimas. Tokie darbai nebuvo atlikti, bet buvo pajungtas kompiuteris, kuris parodė matomas variklio klaidas. Tai rodo, kad nebuvo nustatytas tikslus Automobilio variklio gedimas ir nuo ko jis pasireiškė, kadangi nebuvo išardytas variklis ir nuodugniai ištirtas. Todėl remtis šiuo ekspertizės aktu nebuvo galima, kadangi jis yra neišsamus ir neatskleidžiantis variklio gedimų ir jų pasekmių. Faktiškai Automobilio variklis buvo neapžiūrėtas ir nedefektuotas, todėl teismas pagrįstai nesirėmė šiuo ekspertizės aktu.

5.7. Teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo leisti rinkti įrodymus, kadangi jis nesusijęs su byla. Teismas tenkino ieškovo prašymą ir leido gauti iš VĮ „Regitra“ informaciją apie atsakovą, t. y. patikrinti duomenų bazę apie jam priklausančias transporto priemones, kiek jų buvo įgijęs bei pardavęs. Gauti duomenys paneigė ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas užsiimdavo automobilių pardavimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas iš esmės netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovo reikalavimus nutraukti Sutartį ir taikyti restituciją, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl netinkamo atsakovo

9. Ieškovas nesutinka su skundžiamu sprendimu, argumentuodamas, be kita ko, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, atsakovo ir liudytojo nenuoseklius paaiškinimus, dėl to padarė klaidingą išvadą, kad atsakovas yra ne faktinis Automobilio pardavėjas, o tarpininkas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie ieškovo argumentai yra pagrįsti.

10. Civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam yra pareiškiamas reikalavimas). Šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės (atvejai, kai šalys civiliniame procese nėra atitinkamų materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės, yra tada, kai, pavyzdžiui, ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, ieškinys pagal CPK 49 straipsnį pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-378/2021, 21 punktas; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 39-403/2022, 42 punktas).

11. Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2019, 27 punktas). Paprastai aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-539-706/2016, 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-381/2024, 65, 66 punktai).

12. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).

13. Nagrinėjamu atveju skelbimo išrašas iš internetinio automobilių pardavimo puslapio patvirtina, kad automobilis „Land Rover Range Rover Sport“ (pagaminimo data – 2012 m. rugpjūtis, rida – 208 000 km, defektai – be defektų, pirmosios registracijos šalis – I.) buvo pardavinėjamas už 13 250 Eur. Parduodamo Automobilio skelbimas į interneto puslapį įkeltas 2020 m. lapkričio 7 d. (patikslinto ieškinio priedas Nr. 2). Byloje nėra ginčo ir atsakovas patvirtino, kad būtent jis įkėlė šį skelbimą.

14. Kaip matyti iš susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis tarp ieškovo ir atsakovo turinio, šalys 2021 m. rugpjūčio 11 d. derėjosi dėl Automobilio kainos ir, ieškovui pasiūlius 12 500 Eur sumą, atsakovas su ja nesutiko, nurodydamas, kad tikrai daug darbo įdėta ir Automobilio būklė tikrai gera. Galiausiai atsakovas sutiko Automobilį parduoti už 12 800 Eur ir šalys susitarė dėl susitikimo tą pačią 2021 m. rugpjūčio 11 d. (patikslinto ieškinio priedas Nr. 1).

15. Pagal vėlesnio susirašinėjimo tarp ieškovo ir atsakovo išrašą, ieškovas 2021 m. rugpjūčio 21 d. teiraujasi atsakovo dėl Automobilio registracijai reikalingos Automobilio savininko gimimo datos, į tai atsakovas atsako, kad ieškovas gali nerašyti jokios datos, nes turėtų ir be datos leisti, bet jei netiks, tuomet turėtų rašyti (duomenys neskelbtini), kaip pvz. (patikslinto ieškinio priedas Nr. 8).

16. Kaip matyti iš kartu su patikslintu ieškiniu pateikto vaizdo įrašo, ieškovo žmona filmuoja ir komentuoja, kaip ieškovas su atsakovu apžiūri Automobilį. Remiantis ieškovo žmonos ir atsakovo tuometinės sugyventinės V. K. susirašinėjimo išrašu, V. K. 2021 m. rugpjūčio 11 d. parašė ieškovo žmonai, kad tai jos vyras matosi vaizdo įraše, paragino pirkti Automobilį, nes jis 100 proc. tvarkingas, taip pat pasiūlė kreiptis ir ateityje, jei kas norės iš pažįstamų, kadangi vis pasipildo automobiliais (patikslinto ieškinio priedai Nr. 5, 6).

17. Remiantis Klaipėdos AVPK 2022 m. sausio 18 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, policijos tyrėja, tikslindama ieškovo pareiškimo duomenis, susisiekė su pareiškėjo (ieškovo) nurodyta įmone „Autobro“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Nutarime nurodyta, kad pokalbio metu asmuo, prisistatęs D. Š., paaiškino, kad „Autobro“ yra jo asmeninė individuali veikla, jis remontuoja automobilius, tačiau jo brolis E. Š. kartais užsiima automobilių prekyba, bet šiuo metu yra išvykęs į užsienį. Nutarime taip pat nurodyta, kad atsakovas, be kita ko, patvirtino, jog tikrai Automobilį pardavinėjo jis pats, tačiau Automobilį pardavė tvarkingą, nesugedusį, o parduodant minėtą Automobilį nesiekė apgaule pasipelnyti ar kitaip praturtėti (patikslinto ieškinio priedas Nr. 10). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad nutarime būtų blogai užrašyti jo duoto paaiškinimo žodžiai.

18. Įvertinusi aptartus įrodymus, teisėjų kolegija pastebi, jog iki šios bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme tiek V. K., tiek D. Š. (atsakovo brolis) nurodė aplinkybes su atsakovo galbūt vykdoma veikla – automobilių perpardavimu (ne tarpininkavimu). Pats atsakovas Klaipėdos AVPK tyrėjai patvirtino, jog Automobilį pardavinėjo jis pats (atsakovas nenurodė, kad jis būtų tik tarpininkavęs parduodant Automobilį). Tik iškėlus šią bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas 2022 m. liepos 25 d. atsiliepime į ieškinį pradėjo kelti versiją, kad tikrasis Automobilio pardavėjas buvo C. B., o atsakovas – tik tarpininkas.

19. Iš tikrųjų kartu su pradiniu ieškiniu pateiktoje Sutartyje (anglų kalba) Automobilio pirkėju (angl. buyer) nurodytas ieškovas, o pardavėju (angl. seller) – C. B. (5 pradinio ieškinio priedas). Vis dėlto atsakovas viso bylos nagrinėjimo proceso metu teigė, kad turėjo tik šio asmens adresą ir telefono numerį, daugiau duomenų apie šį asmenį atsakovas negalėjo pateikti (vadinasi, šios nutarties 15 punkte aptarto susirašinėjimo medžiagoje atsakovo ieškovui nurodyta gimimo data buvo netikra). Atsakovas taip pat nepateikė nei tarpininkavimo sutarties, sudarytos su minėtu asmeniu, nei šio asmens išduoto atsakovui įgaliojimo.

20. Ieškovo atstovei pagal atsakovo pateiktus C. B. kontaktinius duomenis taip pat nepavyko tokio asmens rasti – ieškovo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo pateiktu C. B. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekti neįmanoma. Be to, telefono numerio kodas (duomenys neskelbtini) priklauso A. R., o ne I. Sutartyje nurodytas C. B. gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), anot ieškovo atstovės, taip pat neegzistuoja. Paieškos sistemoje „Google“ suvedus minėtą adresą rodomi paieškos rezultatai, susiję su paieškos sistemos patikslintu adresu – (duomenys neskelbtini). Šiuo patikslintu adresu, kaip teisingai pažymėjo ieškovo atstovė, yra registruota įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima automobilių remontu, naujų ir naudotų automobilių (it. auto nuove e usate) pardavimu. Vis dėlto duomenų byloje, kad tokiu adresu C. B. gyventų, byloje nėra. Atsakovas jokių kitų C. B. kontaktinių duomenų nurodyti negalėjo.

21. Kaip matyti iš ieškovo atstovės ir I. praktiką vykdančio advokato M. A. D. (M. A. D.) susirašinėjimo elektroniniais laiškais medžiagos, advokatas nurodė, jog, pagal I. automobilių registro pažymą, panašu, kad paskutinis Automobilio savininkas i. buvo ponas C. C., kuris įsigijo Automobilį I. 2019 m. rugsėjo 3 d. už 14 500 Eur. Taip pat panašu, kad ponas C. C. išgabeno Automobilį iš I. į kitą Europos Sąjungos šalį 2020 m. birželio 19 d. (patikslinto ieškinio priedas Nr. 13). Šias I. advokato nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina pateikta I. automobilių registro pažyma (patikslinto ieškinio priedas Nr. 12).

22. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad Automobilis I. R. iš viešojo registro išregistruotas 2020 m. birželio 19 d. dėl eksporto į Europos Sąjungą, savo ruožtu Lietuvoje įregistruotas tik 2021 m. rugpjūčio 21 d., todėl duomenys apie kitą savininką galėjo būti ir nefiksuojami, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas parduodamo Automobilio skelbimą į interneto puslapį įkėlė dar 2020 m. lapkričio 7 d. (šios nutarties 13 punktas), t. y. praėjus mažiau nei 5 mėnesiams nuo Automobilio išgabenimo į kitą Europos Sąjungos šalį įregistravimo 2020 m. birželio 19 d. Be to, pats atsakovas ieškovui nurodė, kad buvo įdėta daug darbo (šios nutarties 14 punktas). Galima suprasti, kad atsakovas turėjo omenyje Automobilio paruošimą pardavimui.

23. Pasak atsakovo, ieškovui nusprendus įsigyti Automobilį, atsakovas paskambino C. B., nurodydamas, kad yra Automobilio pirkėjas, C. B. atvažiavo pas atsakovą ir perdavė Sutartį su originaliais parašais, o ieškovui įregistravus Automobilį VĮ „Regitra“ ir perdavus atsakovui 12 800 Eur už Automobilį atsakovui (atsakovas aplinkybės, kad ieškovas jam perdavė pinigus, neginčija), atsakovas perdavė gautus pinigus C. B., o iš jo gavo 200 Eur už tarpininkavimą. Vis dėlto, atsižvelgiant į byloje surinktus ir aptartus įrodymus, tokią atsakovo keliamą versiją dėl vykdyto tarpininkavimo parduodant Automobilį teisėjų kolegija vertina kaip neįtikimą. Kaip minėta, atsakovas nepateikė nei tarpininkavimo sutarties, sudarytos su minėtu asmeniu, nei šio asmens išduoto atsakovui įgaliojimo veikti C. B. vardu, nei pakvitavimo ar kokio kito rašytinio įrodymo apie atsakovo perduotus pinigus C. B. ir (arba) iš jo gautus 200 Eur už tarpininkavimą parduodant Automobilį. Atsakovo nurodytas ir Sutartyje įrašytais C. B. kontaktiniais duomenimis tokio asmens nepavyko rasti, o atsakovas jokių kitų kontaktinių duomenų pateikti negalėjo. Todėl teisėjų kolegija, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, daro labiau tikėtiną išvadą, kad tikrasis Automobilio pardavėjas buvo pats atsakovas, o C. B. – fiktyvus asmuo.

24. Ieškovas apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies ieškovo prašymą dėl teismo leidimo rinkti įrodymus, pažeidė rungimosi principą ir sudarė kliūtis ieškovui pagrįsti savo poziciją įrodymais. Ieškovas, be kita ko, prašė leisti gauti neapdorotą filmuotą medžiagą iš (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas tokio prašymo apeliacinės instancijos teismui nebeteikė. Be to, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus S. B. atsakymo ieškovo atstovei, įmonė niekam ir niekada neapdorotos vaizdo medžiagos neteikia. Teisinio ginčo objektas yra tik viešai demonstruota medžiaga, kuria ieškovas galės remtis (2022 m. lapkričio 23 d. ieškovo prašymo priedas). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad ir be šios ieškovo siektos gauti medžiagos atsakovas pripažintas tikruoju Automobilio pardavėju, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovo poziciją, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai apribojęs ieškovo procesines teises.

Dėl Automobilio variklio gedimo

25. Ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje pateikti duomenys ir nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad ieškovui parduotas nekokybiškas daiktas, iš esmės argumentuodamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje atliktos ekspertizės išvadas. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovo argumentus kaip nepagrįstus.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą) (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 16 punktas).

27. Remiantis CK 6.327 straipsniu, parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (1 dalis). Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (2 dalis). Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (3 dalis). Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą (4 dalis). Pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (5 dalis).

28. Kadangi CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl naudoto daikto pirkimo–pardavimo atveju yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 23 punktas).

29. CK 6.333 straipsnyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (1 dalis). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (6 dalis).

30. Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl to galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 32 punktas).

31. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 33 punktas).

32. Byloje pateiktas ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo išrašas patvirtina, kad pirmą kartą problemos su Automobiliu ieškovui pasireiškė 2021 m. rugpjūčio 11 d. ieškovui tik parsivarius Automobilį iš atsakovo. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 11 d. atsakovui parašė žinutę, kad yra labai nemaloni situacija, nes užkaito Automobilio variklis. Atsakovas atrašė, kad tikrai turėtų būti smulki problema, atvažiuos brolis apžiūrėti, o jei bus kažkas rimto, Automobilį pasiims atgal. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 12 d. žinute patvirtino atsakovui, kad yra atvažiavęs atsakovo brolis, kuris tvarko Automobilį. Atsakovas tos pačios dienos popietę parašė ieškovui, kad Automobilis jau yra sutvarkytas. Tuomet ieškovas paprašė atsakovo atsiųsti jam „tą formą“ (patikslinto ieškinio priedas Nr. 7). Kaip nurodė ieškovas savo procesiniuose dokumentuose, ta forma reiškė Sutarties formą, o pati Sutartis buvo pasirašyta vėliau. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Automobilio variklio sutrikimai tą pačią 2021 m. rugpjūčio 12 d. buvo pašalinti ieškovo gyvenamojoje vietoje, t. y. per trumpą laiko tarpą ir be spec. įrankių ar keltuvo, kurie yra tik automobilių servise, taip pat atsižvelgdama į tai, kad ieškovui apie tokį sutrikimą buvo žinoma (jis pats ir pranešė atsakovui), bet ieškovas vis tiek neatsisakė ketinimo pasirašyti Sutartį ir ją pasirašė, neturi pagrindo išvadai, kad Automobilio variklio sutrikimas buvo rimtas, nulėmęs vėlesniu laiku atsiradusį Automobilio gedimą.

33. Kaip matyti iš Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ išrašo, ieškovas 2021 m. rugpjūčio 12 d. atliko Automobilio techninę apžiūrą, kurios metu Automobilio rida buvo 208 586 km. Atliktos apžiūros metu buvo nustatyti trūkumai: nesureguliuoti priekiniai ir galiniai rūko žibintai, skysčio, išskyrus vandenį, nuotėkis (nepatikslinta koks), gesintuvo ir pirmosios pagalbos rinkinio trūkumas. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 16 d. atliko Automobilio pakartotinę techninę apžiūrą, kurios metu Automobilio rida buvo 208 824 km. Pakartotinės apžiūros atlikimo metu trūkumų nenustatyta.

34. Ieškovas nurodė, kad 2021 m. gruodžio 24 d. jam su šeima automobiliu vykstant namo iš (duomenys neskelbtini) netikėtai Automobilis užgeso. Automobilis tralu buvo nugabentas į autoservisą MB ,,AutoRT“, kurio darbuotojas 2021 m. gruodžio 28 d. surašė Automobilio defektavimo aktą, nurodydamas, kad šio tipo variklis nėra remontuojamas, nes tai galbūt labai didelis variklio gedimas, kurį nustatyti neišardžius variklio praktiškai neįmanoma, tačiau visi požymiai rodo, kad variklį reikia keisti. Vis dėlto, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pateikti duomenys apie šį dokumentą surašiusio asmens tinkamą kvalifikaciją surašyti tokio pobūdžio dokumentą, kad būtų galima tinkamai įvertinti šiame dokumente nurodytos analizės pagrįstumą ir patikimumą.

35. Siekiant nustatyti Automobilio variklio gedimo priežastį pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi buvo paskirta Automobilio ekspertizė, pavedant ją atlikti ekspertui V. M. Kaip matyti iš 2023 m. sausio 21 d. Ekspertizės akto, ekspertas padarė išvadą, jog Automobilio variklio gedimo principinį sugadinimo mechanizmo ir pirminės gedimo priežasties nustatymui reikalingas variklio ardymas ir sugadintų detalių tyrimas bei Automobilio variklinės alyvos analizė. Neatlikus šių papildomų tyrimų, negalima atsakyti į klausimą, kokia yra pagrindinė Automobilio variklio gedimo priežastis (ekspertizės akto išvada Nr. 1).

36. Nors ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad Ekspertizės akto 2.6.1 ir 2.6.2 punktuose ekspertas nurodo du galimus didesnio mechaninio gedimo susidarymo variantus ir nė viename iš galimų variantų nėra minimas ir keliamas klausimas dėl kuro kokybės ar Automobilio kuro sistemos, tačiau, priešingai nei teigia ieškovas, Ekspertizės akto 2.6 punkte ekspertas nurodė, kad yra ne du galimi didesnio mechaninio gedimo susidarymo variantai, bet techniniu požiūriu yra bent du Automobilio didesnio mechaninio gedimo susidarymo principinio mechanizmo variantai. Ekspertas tiek tolesniuose 2.7–2.10 punktuose, tiek išvadose nurodė, kad be Automobilio variklio ardymo ir sugadintų detalių tyrimo bei Automobilio variklinės alyvos analizės negalima paneigti ir kitų Automobilio variklio gedimo variantų (pvz., netinkamos kokybės kuro įpylimo ar nekokybiškai atlikto variklio remonto).

37. Kaip matyti iš atsakovo kartu su 2022 m. liepos 25 d. atsiliepimu į ieškinį pateiktų publikacijų iš interneto svetainių (duomenys neskelbtini), ieškovas viešojoje erdvėje ginčijosi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl galbūt netinkamos kokybės kuro (su vandeniu), dėl ko galėjo sugesti Automobilis. Pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) publikacijai pateiktą (duomenys neskelbtini). Automobilio defektacijos aktą Automobilis buvo remontuojamas servise dar iki 2021 m. gruodžio 24 d. Automobilio variklio gedimo (byloje nėra duomenų apie atliktų remonto darbų apimtį). (duomenys neskelbtini). Automobilio defektacijos akte nurodyta, kad išėmus kuro filtrą buvo pastebėta akivaizdžių vandens likučių visoje kuro sistemoje, dėl to ir pradėjo streikuoti Automobilio variklio darbas. Ieškovas publikacijose tvirtino, kad Automobilis buvo neseniai pirktas, apžiūrėtas rimtų profesionalų, pereita techninė apžiūra, pakeisti visi filtrai ir tepalai, Automobilis „dirbo kaip bitė“.

38. Tiesėjų kolegija taip pat pastebi, kad Automobilio pagaminimo data – 2012 m. rugpjūčio mėn. Tai reiškia, kad ieškovas iš atsakovo buvo įsigijęs 9 metų senumo transporto priemonę. Automobilio variklio gedimas 2021 m. gruodžio 24 d. įvyko praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams nuo Automobilio įsigijimo. Pagal Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ išrašą Automobilio rida 2021 m. rugpjūčio 12 d. buvo 208 586 km, o pagal ieškovo 2022 m. gruodžio 13 d. pateiktą Automobilio skydelio nuotrauką, Automobilio rida buvo 217 350 km. Vadinasi, ieškovas nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki Automobilio variklio gedimo 2021 m. gruodžio 24 d. Automobiliu naudojosi labai intensyviai (nuvažiuota 8 764 km per mažiau kaip 5 mėnesius). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų turėjęs kokių nors priekaištų atsakovui dėl Automobilio veikimo po 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki Automobilio variklio gedimo 2021 m. gruodžio 24 d.. Priešingai, kaip pats nurodė į bylą pateiktose publikacijose, Automobilis „dirbo kaip bitė“.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, neturi pagrindo išvadai, kad atsakovas galėjo ieškovui parduoti nekokybišką Automobilį, kurio variklis dėl Automobilio trūkumų, buvusių dar iki 2021 m. rugpjūčio 11 d., sugedo 2021 m. gruodžio 24 d. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus nutraukti Sutartį ir taikyti restituciją.

Dėl procesinės bylos baigties

40. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, nors ir neteisingai įvertino atsakovo vaidmenį šalių Automobilio pirkimo–pardavimo santykiuose, vis dėlto priėmė iš esmės pagrįstą ir teisingą sprendimą atmesti ieškovo ieškinį dėl Sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo. Tenkinti ieškovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43. Nors ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo vaidmens šalių Automobilio pirkimo–pardavimo santykiuose buvo pagrįsti, tačiau ieškovas apeliaciniu skundu reiškė reikalavimą skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti, t. y. nutraukti šalių sudarytą Sutartį ir taikyti restituciją. Kadangi ieškovo apeliacinio skundo reikalavimas atmestas visa apimtimi, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

44. Atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 500 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsakovas pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2023 m. gruodžio 19 d. pažymą dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo ir pinigų priėmimo kvitą). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, šios atsakovo patirtos 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. P. atsakovui E. Š. 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Jolanta Gailevičienė Erinija Kazlauskienė Aušra Maškevičienė