Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį (patikslintą) atsakovui E. Š. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo, nutraukti 2021-08-11 tarp atsakovo E. Š. ir ieškovo V. P. sudarytą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją: priteisti iš E. Š. ieškovo naudai 12 800 Eur sumokėtą automobilio (duomenys neskelbtini) kainą, priteisti iš ieškovo atsakovo E. Š. naudai automobilį (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Procesiniuose dokumentuose nurodė, jog 2021-08-11 ieškovas internete radęs skelbimą, kad parduodamas lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis) susisiekė telefonu su atsakovu, teiravosi apie parduodamą automobilį, jo trūkumus. Tą pačią dieną ieškovas SMS žinute teiravosi parduodamo automobilio galutinės kainos, atsakovas nurodė, jog automobilio kainą gali sumažinti gal iki 128 00 Eur ir daugiau nuolaidos daryti negali, nes automobilio būklė tikrai gera, be to, nurodė, kad atsakovas įdėjo daug darbo. Pradinė parduodamo automobilio kaina nurodyta skelbime buvo 13 250 Eur. Automobilio skelbime nurodyta, jog automobilis be defektų. Ieškovas automobilį 2021-08-11 apžiūrėjo ir pirko adresu: (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu įsikūrę garažai, kuriuose atsakovas nurodė vykdantis su savo broliu automobilių remonto bei jų pardavimo veiklą. Automobilio apžiūros metu atsakovas patikino ieškovą, jog automobilis nepriekaištingos būklės. Ieškovas apžiūrėti automobilio vyko kartu su sutuoktine. Automobilio apžiūros metu ieškovo sutuoktinė nufilmavo video įrašą, kuriame matomas ieškovas ir atsakovas prie automobilio. Ieškovo sutuoktinė šiuo video įrašu pasidalino socialiniuose tinkluose. Netrukus ieškovo sutuoktinei parašė V. K., kuri nurodė, jog video įraše matomas asmuo (atsakovas) yra jos vyras. V. K. nurodė, jog parduodamas automobilis nepriekaištingos būklės ir ieškovas tikrai nenusivils pirkiniu. Tolimesnėse žinutėse V. K. nurodė, jog atsakovas verčiasi naudotų automobilių pardavimu nurodydama, jog atsakovas nuolat turi automobilių pardavimui. Šią informaciją ieškovo sutuoktinė pasidalino ir su pačiu ieškovu. Ieškovui tai buvo antrasis gyvenime įsigyjamas automobilis, specialių žinių jis apie juos neturi, tačiau atsakovo bei jo sutuoktinės tikinimais, jog automobilis nepriekaištingos būklės, be to, jog jie verčiasi automobilių pardavimu, todėl turi specialių žinių apie parduodamus automobilius, ieškovas nusprendė automobilį įsigyti. 2021-08-11 ieškovas automobilį įsigijo ir grįžo juo namo. Tą pačią dieną automobilio variklis pradėjo skleisti keistus garsus ir kaisti. Ieškovas apie šį gedimą iš karto pranešė atsakovui. Atsakovas nurodė, jog atvyks jo brolis apžiūrėti automobilį ir, jei gedimas bus rimtas, automobilį pasiims atgal, tačiau tikino, jog tai nebus rimtas gedimas. Sekančią dieną pas ieškovą į namus atvyko atsakovo brolis D. Š., kuris automobilį tvarkė ir atsakovas informavo ieškovą, jog automobilis sutvarkytas. Kas buvo tvarkoma, ieškovas nežino, kadangi jam apie tai nieko nepasakojo nei atsakovas, nei jo brolis. Ieškovas ir atsakovas automobilio pirkimo dieną, t. y. 2021-08-11, nepasirašė automobilio pirkimo – pardavimo sutarties, kadangi atsakovas nurodė, jog automobilis nėra registruotas Lietuvoje, todėl sutartį turės pildyti taip, jog automobilį įsigijo iš neva (duomenys neskelbtini) piliečio. Atsakovas sandorio dieną nurodė, jog atsiųs pirkimo – pardavimo sutarties formą, kurią ieškovas turės užpildyti. Ieškovas SMS žinute 2022-08-12 kreipėsi į atsakovą, jog šis atsiųstų sutarties formą. Atsakovui atsiuntus dalinai užpildytą sutarties formą ieškovas turėjo ją pats užsipildyti. Ieškovas nurodė, jog nesupranta, kaip užpildyti sutartį, todėl prašė, jog sutartį užpildytų atsakovas, tačiau jis nurodė, jog šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) ir neturi galimybės to padaryti. Atsakovas paaiškino, ką ieškovui rašyti sutartyje, nurodydamas, jog savininko gimimo datą gali pildyti bet kokią. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo, jog ieškovas pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kuri jau buvo paruošta savininko, pagal kurią jis įsigijo automobilį iš (duomenys neskelbtini) piliečio C. B., tačiau ieškovo pateikiami rašytiniai įrodymai rodo priešingai, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo pildoma po faktinio sandorio sudarymo žodžiu ir dėl jos pildymo ieškovas konsultavosi su atsakovu. Akivaizdu, kad atsakovas, siekdamas nefigūruoti pirkimo-pardavimo sutartyje, siekė išvengti privalomų mokesčių ir ateityje išvengti atsakomybės už parduotą automobilį. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo siųstoje pirkimo-pardavimo sutarties formoje nurodyta data buvo 2021-07-11, tačiau automobilis faktiškai įgytas 2021-08-11. 2021-09-04, t. y. po keletos savaičių, kuomet buvo įsigytas automobilis, ieškovas atsakovui nusiuntė garso įrašą, kuriame girdimi keisti garsai iš variklio skyriaus. Atsakovas patikino ieškovą, jog tai nėra gedimas, susijęs su varikliu, ir šie garsai dingdavo automobilio varikliui padirbus. 2021-12-24 ieškovui su šeima automobiliu vykstant namo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) netikėtai automobilis užgeso. Ieškovas, sugedus automobiliui, iškvietė tralą, kuriuo jis buvo nugabentas į autoservisą MB „(duomenys neskelbtini)“. 2021 m. gruodžio 28 d. ieškovui buvo išduotas automobilio defektavimo aktas, kuriame nustatyti gedimai. Atsakovui ignoruojant ieškovą jis buvo priverstas kreiptis su pareiškimu į policiją, kadangi ieškovui nebuvo žinomas atsakovo vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas. Nurodė, jog atsakovas pareigūnams paaiškino, jog automobilį pardavė jis, kas paneigia atsakovo atsiliepime nurodytą poziciją, kad jis tėra tarpininkas parduodant automobilį, kadangi tiek paties atsakovo pozicija iki pat atsiliepimo į ieškinį buvo, kad jis yra automobilio pardavėjas. Papildomai nurodė, jog byloje esantis ekspertizės aktas patvirtina, kad automobilio variklis prieš jį parduodant buvo remontuotas ir tai atlikta nekokybiškai, kad lėmė vėlesnį mechaninį automobilio gedimą, taigi, akivaizdu, kad ieškovui buvo parduotas nekokybiškas automobilis. Teigė, jog šiuo atveju ginčas yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi ieškovas yra fizinis asmuo, sudaręs transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu su savo verslu, prekyba, amatu ir profesine nesusijusiais tikslais, o atsakovas yra verslininkas, vykdantis komercinę veiklą, tačiau šią veiklą slepia siekdamas išvengti valstybei mokėtinų mokesčių bei atitinkamai siekdamas išvengti atsakomybės už savo vykdomą veiklą. Nurodė, jog automobilio kainą ieškovas mokėjo atsakovui, kuris perdavė ieškovui automobilį ir jo dokumentus. Atsakovas niekada nenurodė, jog yra menamas tarpininkas, priešingai, prisistatė automobilio pardavėju. Atsakovas visiškai atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sampratoje įtvirtintą pardavėjo sąvoką. Vertinant tikrąją, o ne išoriškai išreikšta šalių valią, bei tai, kad atsakovo nurodomas tariamas savininkas C. B. sutartyje nurodomas atsakovo nurodymu tik formaliai, akivaizdu, kad tikrasis automobilio pardavėjas yra atsakovas. Nėra jokių duomenų, jog C. B. žinojo ar turėjo žinoti apie transporto priemonės pardavimą ieškovui. Byloje nėra visiškai jokių duomenų apie tarpininkavimo sutartį ar įrodymų, jog atsakovas pinigus perdavė C. B.. Priešingai, policijai tikrinant pareiškimo aplinkybes, atsakovas nurodė, jog automobilį pardavė, su juo važinėjo pusę metų ir neigia, jog automobilio trūkumai buvo paslėpti. Atsakovo teiginiai, jog tebuvo automobilio tarpininkas yra tik siekis išvengti privalomų mokesčių ir atsakomybės už parduotą automobilį. Pažymėjo, jog atsakovas nepateikė jokio rašytinio susitarimo ar įgaliojimo, kad atsakovas buvo įgaliotas atstovauti trečiojo asmens interesams derybose su automobilio pirkėjais, parduoti automobilį, gauti už parduotą automobilį pinigus ir juos perduoti savininkui. Atsakovas niekur ir niekada ieškovui neminėjo, kad yra tarpininkas. Nurodė, jog šiuo atveju ieškovas dėl netinkamos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo, kuris buvo esminis sutarties pažeidimas, įgijo teisę šią sutartį nutraukti.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Procesiniuose dokumentuose nurodė, jog ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, kadangi atsakovas niekada nebuvo transporto priemonės savininkas. Automobilį ieškovas įsigijo iš (duomenys neskelbtini) piliečio C. B., kur ant pirkimo-pardavimo sutarties matyti abiejų šalių parašai. Ieškovas laisva valia pats priėmė sprendimą įsigyti automobilį, kuris priklausė C. B.. Šios aplinkybės ieškovui buvo puikiai žinomos, kadangi atsakovas iš karto paaiškino atvykusiam ieškovui apžiūrėti automobilio, kad automobilis yra ne jo, o (duomenys neskelbtini) piliečio, kurio prašymu šį automobilį padeda parduoti. Atsakovas nurodė ieškovui, kad automobilis jam niekada nepriklausė ir jam nėra žinoma jo techninė būklė, todėl jeigu patinka šis automobilis ir jis ketina jį įsigyti, siūlė jį nuodugniai pasitikrinti automobilių servise. Ieškovas apžiūrėjęs automobilį vizualiai bei atlikęs bandomąjį važiavimą nurodė, jog automobilis jam patinka, tačiau dar prieš perkant nori jį pasitikrinti servise. Atsakovas sutiko ir neprieštaravo bei pasiūlė ieškovui nuvykti su automobiliu į servisą jo patikrinimui. Ieškovas tą pačią dieną (2021-08-11) nuvažiavo su automobiliu į savo pasirinktą servisą, kuriame atliko automobilio apžiūrą. Atsakovas nevažiavo kartu su ieškovu, todėl jam nežinoma, kokiame servise ieškovas tikrino automobilį. Ieškovas grįžęs po automobilio patikros nurodė atsakovui, kad automobilis yra geros techninės būklės, todėl nori jį įsigyti. Atsakovas paskambino telefonu C. B. ir informavo jį, kad yra pirkėjas, kuris nori įsigyti jam priklausantį automobilį. Po kelių dienų pas atsakovą atvyko automobilio savininkas, kuris padavė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kuri jau buvo pasirašyta jo. Atsakovas paskambino ieškovui, kurį informavo, kad turi pardavėjo pasirašytą sutartį, kurią gali atvykti pasirašyti bei važiuoti automobilį registruoti. Ieškovas atvyko pas atsakovą, pasiėmė pasirašytą sutartį ir išvyko. Nesutiko su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis neva siuntė ieškovui pirkimo-pardavimo sutartį. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis turi būti pasirašyta originalias parašais, o ne skenuotais, kadangi registruojant automobilį turi būti pateikta originali sutartis. Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutinka, kadangi nepardavė automobilio ieškovui. Faktiškai ieškovas įsigijo naudotą automobilį iš (duomenys neskelbtini) piliečio, su kuriuo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. Pats ieškovas laisva valia sudarė šią sutartį, sutartį pasirašytą abiejų šalių (ieškovo ir C. B.) pateikė ieškovas VĮ Regitra, pagal kurią įregistravo automobilį ieškovo vardu. Visos galimos pretenzijos dėl parduoto automobilio galėtų būti reiškiamos tik prieš tai buvusio automobilio savininkui, kuris pardavė automobilį ir gavo už jį pinigus. Atsakovas šiame sandoryje buvo tik tarpininkas, kuris padėjo pardavinėti C. B. priklausantį automobilį, tačiau už jo pardavimą pinigų negavo, o juos gavo automobilio savininkas, kuris atvykęs pas atsakovą juos pasiėmė. Atsakovui automobilio savininkas sumokėjo 200 Eur tarpininkavimo mokestį už surastą klientą, kuriam buvo parduotas automobilis. Nurodė, jog jokios automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nepildė, jos nepasirašė, o ją užpildė automobilio savininkas C. B. ir pirkėjas V. P.. Visos šios aplinkybės ieškovui buvo puikiai žinomos ir matė, iš ko įsigyja automobilį, t. y. iš (duomenys neskelbtini) piliečio, bei jis sutiko ir tam neprieštaravo. Neginčijo fakto, jog iš tiesų buvo įdėjęs skelbimą į skelbimų portalą ,,(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo nurodęs informaciją, kad parduoda 2012 m. automobilį. Pagal įdėtą skelbimą telefonu jam skambino pirkėjas (ieškovas), kuris atvykęs apžiūrėjo automobilį, atliko bandomąjį važiavimą bei klausinėjo visą informaciją apie automobilio techninę būklę. Atsakovas ieškovui paaiškino, kad jis nėra šio automobilio savininkas, o jis tik tarpininkas, kadangi šio automobilio savininkas (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris paprašė tarpininkauti parduodant jam priklausantį automobilį. Ieškovui buvo parodyti (duomenys neskelbtini) išduoti automobilio dokumentai, pagal kuriuos ieškovas matė bei įsitikino, kad automobilis priklauso (duomenys neskelbtini). Ieškovas tam neprieštaravo bei nurodė, kad jam nėra jokio skirtumo, iš ko pirks automobilį. Papildomai nurodė, jog įsigijęs automobilį ieškovas praėjo privalomą techninę apžiūrą, priregistravo automobilį ir pradėjo jį eksploatuoti. Po automobilio įsigijimo ieškovas jokių pretenzijų ar priekaištų nei automobilio pardavėjui, nei atsakovui neturėjo, bet, priešingai, džiaugėsi įsigytu automobiliu. Nesutiko su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis dėl automobilio defektų. Nurodė, jog ieškovas 2021-08-11 įsigijo tvarkingą automobilį, kuris važiavo puikiai ir jokių gedimų neturėjo. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų visos bėdos automobilio pasireiškė, kai galimai ieškovas 2021-12-08 įsipylė ne tuos degalus degalinėje. Po automobilio įsigijimo ieškovas automobilį eksploatavimo daugiau kaip keturis mėnesius ir jokių problemų nebuvo. Atsakovas nežino, kokius remonto darbus atliko MB,,(duomenys neskelbtini)“ serviso darbuotojai, kai pirmą kartą ieškovas automobilį pristatė į šį servisą 2021-12-08. Galimai serviso darbuotojai atliko nekokybišką remontą, ko pasėkoje vėliau eksploatuojant automobilį jis pradėjo gesti, o galbūt tai pasekmė po įpilto netinkamo kuri į automobilio baką. Nurodė, jog jei automobilio variklis būtų turėjęs gedimą, tai jau tuo metu būtų girdimas variklio kalimo garsas. Tai tik rodo, kad automobilio variklis dirbo gerai ir be priekaištų, kadangi jei būtų variklis kalenęs, tai ir tuo metu auto serviso darbuotojas būtų nurodęs defektacijoje, kad yra girdimas variklio kalenimo garsas. Mano esant akivaizdu, kad ieškovui nepavykus laimėti ginčo su degalinių tinklu, šiuo metu jis nusprendė pretenzijas pareikšti automobilio pardavėjo tarpininkui. Papildomai nurodė, jog perkant naudotą automobilį, pirkėjas sudarydamas sutartį turi būti atidesnis, aktyvesnis ir apdairesnis. Palaikė argumentus, kad ieškovas automobilį patikrino pasirinkame autoservise, todėl nusprendė jį įsigyti. Nurodė, jog jei automobilis būtų netvarkingas, jis nebūtų praėjęs ir privalomosios techninės apžiūros. Pažymėjo, jog ieškovas pirko naudotą, devynių metų senumo automobilį, todėl kaip protingas, apdairus ir rūpestingas pirkėjas privalėjo pasinaudoti teise patikrinti automobilio techninę būklę (kokybę), įvertinti aplinkybę, kad perka naudotą automobilį iš (duomenys neskelbtini) piliečio, kuris Lietuvoje nebuvo registruotas.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir argumentais. Papildomai paaiškino, jog atsakovo ir liudytojo paaiškinimai vertintini kritiškai, asmenys teikdami paaiškinimus daugelyje vietų painiojosi. Mano, jog tarp atsakovo ir kito asmens buvo sudaryta tarpinė pirkimo-pardavimo sutartis, kurios jis sąmoningai nerodo ir slepia. Teigė, jog yra ir tarpininko atsakomybė ir tiesioginio pardavėjo. Ekspertizės akte nurodyti duomenys patvirtina ieškovo versiją, kad transporto priemonė buvo parduota netvarkinga. Vertinant byloje esančius įrodymus, kad atsakovas byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad iš tiesų ne jis buvo transporto priemonės faktinis savininkas, sąmoningai slėpė kas yra transporto priemonės savininkas, byloje nėra objektyvių įrodymų, kad būtent C. B. priklausė automobilis, jis gavo pinigus už automobilį ir jis turėtų būti atsakovu byloje, atsakovu laikytinas faktinis pardavėjas atsakovas E. Š., kuris gavo pinigus už transporto priemonę, kuris, matyt, turi ir kažkokią tarpinę automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kitaip negalėtų parduoti automobilio. Prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais pagrindais ir motyvais. Nurodė, jog atsakovas nėra tinkamas, E. Š. nepardavė automobilio, nėra šio automobilio savininkas, o automobilio pardavėjas yra C. B.. Ieškovas nusprendė ieškinį pareikšti tarpininkui. Ieškinys atmestinas, nes ieškovas apžiūrėjęs automobilį, atlikęs bandomąjį važiavimą, patikrinęs automobilį servise pats pareiškė valią ir nusprendė jį įsigyti nurodant, kad automobilio techninė būklė gera. Kad pirko ne iš atsakovo, o iš (duomenys neskelbtini) piliečio, ieškovas matė bei įsitikino, matė (duomenys neskelbtini) išduotus automobilio dokumentus. Nurodė, jog atsakovas pateikė ieškovui pirkimo-pardavimo sutartį su pardavėjo, (duomenys neskelbtini) piliečio, parašu, kurioje jis pats įsirašė savo duomenis kaip pirkėjo, atliko techninę apžiūrą, kas patvirtina, jog automobilis buvo tvarkingas, ir registravo automobilį. Po registravimo automobilį sėkmingai eksploatavo ieškovas ir pretenzijų nereiškė. Viešai ieškovas pradėjo konfliktą su degalinių tinklu dėl prastos kokybės kuro, tvarkė automobilį viename servise. Matyti, jog ieškovo meistrai kažkokius remonto darbus atliko, kaip darbai buvo atliekami atsakovui nežinoma. Nepavykus rasti teisybės dėl kuro kokybės, nusprendė pareikšti pretenzijas atsakovui, nors atsakovas nėra nei savininkas, nei pardavėjas automobilio. Nurodė, jog tenkinti reikalavimą nutraukti sutartį, kurios nėra, nėra pagrindo. Abejojo ekspertizės akto išsamumu. Mano, jog nėra pagrindo ja remtis. Prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

rašytine bylos medžiaga ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatytos sekančios faktinės aplinkybės. Remiantis byloje pateikta 2021-07-20 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau ir – Sutartis), sudaryta tarp pirkėjo V. P. (ieškovas) ir pardavėjo C. B., ieškovui parduotas automobilis (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – automobilis) už 15 000 Eur (sumokėta grynaisiais pinigais). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog automobilis iš (duomenys neskelbtini) kompetentingų institucijų išregistruotas 2020-06-19 dėl eksporto į Europos Sąjungą, paskutinis registruotas savininkas C. C.. Iš byloje VĮ Regitra pateikto (duomenys neskelbtini) Respublikos išduoto transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, jog automobilio techninė apžiūra (duomenys neskelbtini) Respublikoje buvo atlikta 2020-06-05 (galiojo iki 2022-06), iki C. C. automobilis turėjo dar du kitus savininkus.

Byloje pateiktas automobilio pardavimo skelbimas internetinėje skelbimų svetainėje (skelbimo aktyvavimo data 2020-11-07, redagavimo data 2021-08-14, skelbimas ištrintas 2021-08-14), iš kurio matyti, jog buvo Lietuvoje buvo parduodamas automobilis (duomenys neskelbtini), 3.0 l, visureigis, pagaminimo data 2012-08, rida 208 000 km.

Iš VĮ Regitra registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog automobilis nuosavybės teise registruotas ieškovui 2021-08-21 (pirmos registracijos Lietuvoje data), registracijos liudijimas išduotas 2021-08-21. Iš elektroninių duomenų apie automobilio techninę apžiūrą matyti, jog automobilio techninė apžiūra Lietuvoje atlikta 2021-08-16 (automobilio rida buvo 208 824 km). Transporto priemonės techninės apžiūros, atliktos 2021-08-12 (automobilio rida 208 586 km), metu nustatyti trūkumai, iš kurių dideli: priekiniai ir galiniai rūko žibintai. Sureguliavimas. Šviesos pluošto riba sklinda aukščiau nei priekinių žibintų šviesos pluošto riba; kita tarša.; Skysčio nuotėkis. Bet koks skysčio nuotėkis, išskyrus vandenį, dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams; o taip pat nedideli trūkumai: gesintuvas, pirmos pagalbos rinkinys (nėra, nesukomplektuotas arba neatitinka nustatytų reikalavimų).

Ieškovas byloje pateikė ,,Automobilio defektavimo aktą, kuriame nurodoma, jog dokumentas parengtas 2021-12-28 MB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir darbuotojo, akte nurodoma, jog bandant kurti variklį girdimas kalimo garsas, tikrinus alyvos filtrą rasta daug metalo likučių, iš darbo praktikos ir turimų žinių remontą atlikęs asmuo suprato, kad tai nutiko arba lūžus velenui arba užvėlus indėklus ar net trūkus švaistikliui; patikrinus kitas vietas daroma išvada, kad automobilis turi didelį gedimą; prijungus kompiuterinę diagnostiką buvo rodomos klaidos susijusios su žemu alyvos slėgio lygiu; visi šie požymiai rodo, kad tai didelis variklio gedimas; teigiama, kad atidžiau nagrinėjant buvo matomi akivaizdūs ankstesni variklio tvarkymo darbai, nes matomas ištryškęs hermetikas prie alyvos dugninės (to gamykliškai nebūna), akivaizdžiai buvo matomi pažeisti variklio varžtai, kurie įrodo, kad variklis galimai buvo remontuotas.

Iš 2022-01-08 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą dėl sukčiavimo, ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti E. Š. veiksmuose nesant Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamos veikos požymių, tarp šalių yra susiklostęs civilinis ginčas, kuris sprendžiamas civilinio proceso nustatyta tvarka.

Iš byloje pateiktos autorizuoto automobilio gamintojo ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo pateiktos techninės automobilio informacijos (internetinė techninės priežiūros istorija) matyti, jog automobilio variklio remonto darbai nėra fiksuojami.

Atsakovas byloje pateikė nuo 2021-12-15 iki 2021-12-17 viešojoje erdvėje pateiktus straipsnius, kuriuose aprašomas ieškovo ir degalinių tinklo ,,(duomenys neskelbtini)“ konfliktas dėl galimai nekokybiškų degalų (naujienų portalai diena.lt, tv3.lt ), viename straipsnių pateikiamas 2021-12-13 automobilio defektacijos aktas (automobilis (duomenys neskelbtini), 2012 m.), kuriame nurodoma, jog išėmus kuro filtrą pastebėta akivaizdžių vandens likučių visoje kuro sistemoje, dėl jų ir pradėjo streikuoti automobilio variklio darbas; esant minusinei lauko temperatūrai filtras buvo sušalęs dėl esančių vandens likučių, tuomet automobilis jau visiškai nebeužsikūrė; buvo rasta sugedusi ir variklio gesinimo sklendė (gedimas galėjo nutikti dėl kliento dažno bandymo užkurti automobilį šiam sustreikavus po užšalusios kuro sistemos).

2022-11-07 teismo nutartimi tenkinus ieškovo prašymą byloje atlikta automobilio ekspertizė. 2023-01-21 ekspertizės akte Nr. MV2023-02 pateikiamos išvados, kuriose nurodoma, jog neardant variklio negalima atsakyti į klausimą, kokia pagrindinė variklio gedimo priežastis, iš bylos medžiagos negalima spręsti, kad automobilio variklio darbas buvo sutrikęs prieš pat jo deklaruojamą gedimą 2021-12-24; be variklio ardymo negali būti nustatyta automobilio gedimo priežastis ir principinis šio gedimo susidarymo mechanizmas, negalima atsakyti, ar variklio deklaruojamą gedimą sąlygojo galimai buvę iki šį automobilį įsigyjant ieškovui jo defektai, tačiau to negalima atmesti; byloje esantys duomenys ir nustatyti vizualūs požymiai leidžia spręsti, kad automobilio variklis turėjo didesnį remontą, negalima atsakyti ar variklis remontuotas iki 2021-08-11; iš bylos medžiagos ir tyrimo rezultato negali nustatyti, ar automobilio variklio gedimas gali būti įtakotas nekokybiškai/netinkamai iki 2021-08-11 atlikto remonto, tačiau to negalima atmesti; atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, automobilis buvo remontuotas po 2021-08-11, į likusius klausimus negalima atsakyti.

Byloje pateiktais VĮ Regitra duomenimis nustatyta, kad atsakovo E. Š. vardu laikotarpiu nuo 2001-01-01 iki 2023-05-23 buvo registruota 10 įrašų apie transporto priemones, iš kurių 2001-06-16, 2003-03-08, 2003-04-09 registruoti duomenys apie transporto priemonės pardavimą (išregistravimą pardavimui).

Dėl ieškinio reikalavimų

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo pripažinti, kad 2021-08-11 Sutartis sudaryta su atsakovu bei šią sutartį nutraukti ir taikyti restituciją. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, nurodo, jog niekada nebuvo ginčo automobilio savininku, nėra tinkamas atsakovas, ginčo sutarties nesudarė.

Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.431¹ straipsnio reglamentavimą, motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

CK 6.350 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Vartojimo sutartis, pagal kurią parduodama prekė ir paslauga, laikoma vartojimo pirkimo-pardavimo sutartimi. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimis CK 6.350–6.370 straipsnių prasme kvalifikuojamos pirkimo–pardavimo sutartys, kurios: pirma, atitinka bendruosius vartojimo sutarties požymius: prekes ar paslaugas perka fizinis asmuo; fizinis asmuo prekes ir paslaugas perka savo asmeniniams (ne verslo ar profesiniams) poreikiams; prekes ar paslaugas parduoda verslininkas (asmuo, veikiantis verslo ar profesiniais tikslais); antra, kurių dalykas yra kilnojamasis daiktas. CK 2.4 straipsnio 2 dalis numato, jog fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 26 punktas apibrėžia, jog verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog byloje sprendžiamas ginčas yra kilęs iš pirkimo-pardavimo teisinių santykių. Byloje yra pateikta 2021-07-20 Sutartis dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo, pasirašyta ieškovo (pirkėjo) ir (duomenys neskelbtini) piliečio (pardavėjas), kuria ieškovui parduotas ginčo automobilis. Iš bylos duomenų matyti, jog būtent šios sutarties pagrindu ieškovas įregistravo automobilį, atliko jo techninę apžiūrą. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, jog faktiškai ieškovui automobilis perduotas 2021-08-11, ieškovas sumokėjo automobilio kainą 12 800 Eur grynaisiais pinigais, pinigines lėšas už automobilį paliko atsakovui. Atsakovas byloje neginčijo aplinkybės, jog skelbimą dėl automobilio pardavimo internetiniame portale patalpino jis, tačiau nuosekliai bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog veikė kaip tarpininkas, pats sutarties nesudarė ir ieškovui automobilio nepardavė, o ieškovui aplinkybė, jog automobilio savininkas yra (duomenys neskelbtini) pilietis buvo žinoma, jam pateikti automobilio dokumentai išduoti (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodė, jog už automobilį gautus 12 500 Eur perdavė pardavėjui, už tarpininkavimą gavo 200 Eur. Šias aplinkybes atsakovas palaikė duodamas paaiškinimus bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose. Nors ieškovas byloje siekia įrodyti, jog atsakovas veikė kaip automobilio pardavėjas, yra verslininkas veikiantis savo verslo srityje (naudotų automobilių pirkimas-pardavimas), tačiau byloje tiesioginių ir objektyvių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes nėra, o netiesiogiai įrodymai (ieškovo sutuoktinės susirašinėjimo su buvusia atsakovo sugyventine V. K., šalių susirašinėjimo duomenys) savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovą esant ginčo automobilio pardavėju (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 183 straipsnis, 185 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas vykdo ūkinę komercinę veiklą, susijusią su naudotų automobilių pirkimu-pardavimu, teismo posėdyje atsakovas paaiškino, jog yra (duomenys neskelbtini) bei atlieka automobilių remonto darbus. Ieškovo byloje pateiktas V. K. susirašinėjimas su ieškovo sutuoktine vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, kurie nepatvirtina susirašinėjime nurodytų duomenų apie atsakovo vykdomą veiklą (CPK 178 straipsnis). Iš susirašinėjimo, kuriuo remiasi ieškovas (tarp V. K. ir ieškovo sutuoktinės) turinio matyti, jog V. K. buvo ieškovo sutuoktinės klientė, sekėja socialiniuose tinkluose, moterys bendravo įvairiomis temomis (kelionės, permanentinis makiažas, automobiliai ir kt.) ir tai nepaneigia atsakovo duotų paaiškinimų, jog moterys buvo pažįstamos. Priežastys ar aplinkybės, dėl kurių susirašinėjimo metu V. K. teigė, jog atsakovas parduoda transporto priemones, nuolat pasipildo naujomis, nėra žinomos, o byloje esantys duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina. Kitų objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti tikėtinai pagrįstą išvadą apie atsakovo veiklos pobūdį, sudarytų pagrindą atsakovą kvalifikuoti verslininku bei spręsti, jog atsakovas su ieškovu pirkimo-pardavimo sutartį sudarė ir jam pardavė automobilį, byloje nėra (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

CK 2.152 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad prekybos agentu laikomas nepriklausomas asmuo, kurio pagrindinė ūkinė veikla – nuolat už atlyginimą tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudaryti sutartis atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita. Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje išskiriami tokie komercinio atstovavimo teisiniams santykiams būdingi elementai: 1) esminė atstovo funkcija – tarpininkauti arba sudaryti sutartis atstovaujamojo vardu ir sąskaita; 2) atstovo savarankiškumas; 3) pagrindinės veiklos kriterijus; 4) atstovo veiklos nuolatinis pobūdis; 5) atstovo veiklos atlygintinumas. Prekybos agento sutartinė veikla kvalifikuojama kaip komercinis atstovavimas, kai yra nustatyti visi šie elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5-684/2016, 40–41 punktai). Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti esant komercinio atstovavimo santykiams, todėl minėtos teisės normos netaikytinos (CPK 185 straipsnis).

CK 2.133 straipsnio 1 dalis numato, jog vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Minėto straipsnio 2 dalis numato, jog atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisės doktrinoje tokie santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu. Sprendžiant dėl tariamo atstovavimo aplinkybės svarbu nustatyti, tik ar atstovaujamasis savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu (CK 2.133 straipsnio 2 dalis), ir ar kita sandorio šalis turėjo rimtą pagrindą manyti sudaranti sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu (CK 2.133 straipsnio 9 dalis), o ne tai, ar realūs įgaliojimai buvo suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2017, 28 punktas). Pagal CK 2.133 straipsnio 6 dalį jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Kita sandorio šalis tokiu atveju gali raštu prašyti per jos nustatytą terminą, kuris negali būti mažesnis kaip keturiolika dienų, patvirtinti arba nepatvirtinti sandorį. Jeigu per nustatytą terminą neatsakoma, laikoma, kad sandorį patvirtinti atsisakyta. Sandorio patvirtinimas turi atgalinio veikimo galią, t. y. laikoma, kad jis galioja nuo sudarymo.

Minėta, byloje atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, jog ginčo santykiuose veikė kaip tarpininkas. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, jog apie tai, kad automobilis priklauso ne jam, o (duomenys neskelbtini) piliečiui, ieškovą informavo, ieškovui šie duomenys pateikti. Teismo posėdyje ieškovo atstovė patvirtino, jog ieškovas su automobilio dokumentais (išduotais (duomenys neskelbtini)) buvo supažindintas, juos matė. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog automobilio registruoti vyko pats ieškovas, jis teikė VĮ Regitra dokumentus apie ginčo automobilį. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog VĮ Regitra buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) išduotas automobilio registracijos liudijimas. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, jog visus dokumentus, įskaitant Sutartį su pardavėjo parašu, ieškovui perdavė, ieškovas dokumentus pasiėmė ir išvyko. Byloje esantys duomenys šių paaiškinimų nepaneigia (CPK 183 straipsnis). Nors byloje ieškovas tvirtino, jog atsakovas jam sutarties dokumento failą siuntė el. ryšio priemonėmis, byloje objektyvių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę nepateikė, o iš byloje esančio susirašinėjimo turinio spręsti, koks dokumentas galėjo būti ieškovui persiųstas, nėra galimybės, toks dokumentas teismui nepateiktas (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju spręsti, jog aplinkybė, kad atsakovas galėjo veikti kito asmens vardu, nebuvo atskleista ar ieškovui negalėjo būti suprantama, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų teismas neturi pagrindo spręsti, jog atsakovas buvo pirkimo-pardavimo sandorio, kurio metu ieškovui parduotas automobilis, šalimi, pardavė ieškovui automobilį, todėl atitinka pardavėjo sąvoką (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis). Aplinkybės, jog atsakovas patalpino skelbimą dėl automobilio pardavimo, automobilis buvo atsiimtas atsakovo darbo vietoje ir daikto kaina buvo palikta atsakovui, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Ieškovo atstovės paaiškinimai, jog atsakovas byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad iš tiesų ne jis buvo transporto priemonės faktinis savininkas, sąmoningai slėpė kas yra savininkas, gavo pinigus už automobilį ir kt. visumos byloje esančių įrodymų kontekste vertintini kritiškai pažymint, jog bendrosios įrodymus ir įrodinėjimo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos įtvirtina pareigą šaliai, kuri teigia, o ne kuri neigia, pateikti jos teiginius pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog paskutiniu (duomenys neskelbtini) Respublikoje registruotu automobilio savininku buvo C. C.. Minėta, jog ginčo automobilis (duomenys neskelbtini) Respublikoje iš viešojo registro išregistruotas 2020-06-19 dėl eksporto į Europos Sąjungą, savo ruožtu Lietuvoje įregistruotas tik 2021-08-21, todėl duomenys apie galimą automobilio perleidimą kitiems asmenims registruose nėra (nebuvo) fiksuojami. Tokiu būdu byloje pateikti duomenys savaime nepaneigia 2021-07-20 Sutartyje esančių duomenų apie automobilio pardavėją, savininką teisėtumo ir realumo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų ir pateiktų įrodymų, šalių elgesio sudarant sandorį dėl automobilio įsigijimo, spręsti, jog ieškovui nebuvo (negalėjo būti) žinoma informacija apie automobilio savininką ir (ar) ieškovas turėjo pagrindą spręsti, kad sandorį dėl automobilio pirkimo-pardavimo sudaro su atsakovu, nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 185 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, reikalavimas pripažintini, kad 2021-08-11 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su atsakovu E. Š. netenkintinas, kadangi nėra pagrįstas ir įrodytas (CPK 178 straipsnis).

Netenkinus ieškinio reikalavimo pripažinti, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta su atsakovu, kaip išvestiniai netenkintini kiti ieškovo reikalavimai dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo. Tačiau pažymėtina, jog pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, įtvirtinančios pardavėjo atsakomybę už daikto trūkumus, garantuoti daikto kokybę, numato, jog pardavėjo pareiga garantuoti daikto kokybę nėra absoliuti ir teismų praktikoje nurodoma, kad aiškinant ir taikant pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, CK 6.333 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį (CK 6.327 straipsnio 3 dalis, 4 dalis, 6.333 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas ginčo automobilį iki nurodomo jo gedimo (2021-12-24) naudojo daugiau nei keturis mėnesius. Iš byloje esančių duomenų apie transporto priemonės ridą, matyti, jog automobilis buvo naudojamas intensyviai (nuvažiuoja apie 8 764 km). Iki deklaruojamo automobilio gedimo, automobilis buvo remontuojamas servise dėl gedimo, kai kuro sistemoje buvo šalinami vandens likučiai, duomenų apie atliktų remonto darbų apimtį ir mąstą byloje nėra. Iš ieškovo viešojoje erdvėje pateiktų pasisakymų apie automobilį matyti, jog komentuodamas incidentą dėl galimai nekokybiško kuro, ieškovas tvirtino, jog automobilis neseniai pirktas, apžiūrėtas rimtų profesionalų, praeita technikinė apžiūra, pakeisti visi filtrai ir tepalai (2021-012-15 tv3.lt publikacija, pateikta ,,(duomenys neskelbtini)“ portale). Ieškovas ieškinio reikalavimams pagrįsti byloje pateikė MB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo surašytą defektavimo aktą, kuriame nurodomi duomenys apie rimtą automobilio variklio gedimą, tačiau byloje nėra pateikti duomenys apie šį dokumentą surašiusio asmens tinkamą kvalifikaciją surašyti tokio pobūdžio dokumentą. Iš byloje atliktos ekspertizės ir pateikto akto turinio matyti, jog konkreti automobilio gedimo priežastis nėra nurodoma, ekspertizės akte nėra pateikiamos kategoriškos išvados, pateiktos išvados tikėtinos, su galimomis keliomis alternatyvomis. Iš ekspertizės akto matyti, kad varikliams, analogiškiems tiriamame automobilyje dažnai pasireiškia techninės būklės sutrikimai, dėl kurių susidaro variklio detalių sugadinimai (ekspertizės akto 16 lapas), o viena iš tikėtinų gedimų (sutrikęs jo trinties porų ,,alkūninio veleno kakliukai – įdėklai“ tepimas) priežasčių gali būti panaudota netinkama variklinė alyva, arba variklinė alyva buvo keičiama nesilaikant jos keitimo periodiškumo ir kt. (ekspertizės akto 17 lapas), techniniu požiūriu negalima atmesti, kad variklio darbo sutrikimai galėjo pasireikšti įpylus netinkamos kokybės dyzelinį kurą (ekspertizės akto 2.8 punktas) etc. Tokiu būdu iš byloje esančių duomenų spręsti, jog automobilio gedimai, atsiradę jį eksploatuojant, buvo ir automobilio perdavimo metu, apie juos buvo žinoma, tačiau ieškovui tokia informacija nebuvo suteikta, nėra pagrindo (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Nurodytos aplinkybės nedaro pagrindo tikėtinai pagrįstoms išvadoms apie paslėptus automobilio defektus, esminius daikto trūkumus, suteikiančius teisę pirkėjui pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintomis pažeistų teisių gynimo priemonėmis.

Kiti procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai ir aplinkybės įtakos ginčo išsprendimui neturi, todėl teismas dėl jų detaliai nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, pripažintina, jog ieškinio reikalavimai nėra pagrįsti, ieškovas neįrodė, jog pirkimo-pardavimo sutartį sudarė su atsakovu, todėl šiam asmeniui turėtų būti perkeliamos pardavėjo teisės ir pareigos, byloje pateikti duomenys ir nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovui parduotas nekokybiškas daiktas, todėl vadovaujantis CPK 183, 185 straipsniais, ieškinys netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas už ieškinio reikalavimus sumokėjo 310 Eur žyminį mokestį, patyrė 1 542,75 Eur ekspertizės atlikimo išlaidas, 1 271,48 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Netenkinus ieškinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Byloje pateikti duomenys, jog atsakovas patyrė 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Netenkinus ieškinio šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 33,36 Eur. Įvertinus procesinę bylos baigtį, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

netenkinti ieškovo V. P. ieškinio.

Priteisti iš ieškovo V. P. 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovui E. Š..

Priteisti iš ieškovo V. P. 33,36 Eur (trisdešimt trijų eurų 36 ct) pašto išlaidų valstybei (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.