- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- e2A-2448-603/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00568-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- R. V.
- Kategorijos
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovei R. V. dėl skolos, delspinigių, baudos, kitų patirtų išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės R. V. 1 407,13 Eur skolos, kurią sudaro: 389,32 Eur skola, 976,03 Eur delspinigiai, 38,93 Eur bauda, 2,85 Eur dydžio patirtos Gyventojų registro išlaidos apie asmens duomenis, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. atsakovė su UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarė 2007 m. liepos 27 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 707642769 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovė išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekę (daiktą) – telefoną Samsung E500 su pratęsta garantija (toliau – Turtas). Pagal Sutarties 2.1 punktą atsakovė įsipareigojo per Sutartyje numatytą 24 mėnesių Turto išpirkimo laikotarpį (t. y. iki 2009 m. liepos 27 d.) pagal šalių suderintą (susitartą) mokėjimų grafiką ir sąlygas mokėti lizingo įmonei visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, vykdyti kitas Sutarties sąlygas. Atsakovė taip pat įsipareigojo pagal Sutarties 5.5 punktą informuoti lizingo bendrovę, jeigu pasikeičia atsakovės Sutartyje nurodytas adresas ar telefonas, banko rekvizitai, Turto laikymo vieta, atsakovės finansinė būklė, turinti reikšmės Sutarties vykdymui (dėl ko negali ar negalėtų vykdyti Sutarties) ir t. t.;
1.2. atsakovė nuo 2007 m. rugpjūčio 27 d. jokių įmokų už Turtą ieškove (kreditorei) nemoka, o išsimokėtinai įsigijusi Turtą, kreditoriui sumokėjo tik pačią pirmąją išperkamosios nuomos mėnesinę įmoką iš 25 įmokų, neatlikdama daugiau jokių įmokų nei pradiniam, nei naujajam kreditoriui. Tokiu būdu, atsakovė kreditorei liko skolinga už Turtą 389,32 Eur (1 344,25 Lt) dydžio sumą (pagrindinę skolą);
1.3. sudarydamos Sutartį šalys taip pat susitarė dėl Sutarties nevykdymo pasekmių, Sutarties 11.1. punkte numatydamos, jog atsakovė, pažeidusi mokėjimų grafiką – vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, įsipareigoja mokėti lizingo įmonei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną“. Taip pat Sutarties 11.2 punktu šalys susitarė, kad nevykdydama ar netinkamai vykdydama Sutarties 5.5 punktą atsakovė įsipareigoja mokėti lizingo įmonei 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą. Kadangi atsakovė Sutarties nenutraukė, Turto negrąžino, ne(į)vykdė prisiimtų įsipareigojimų, su kreditore (nei pradine, nei naująja) nebendradarbiavo (nebendradarbiauja), pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, dėl ko Sutarties 11.1 punkto pagrindu atsakovei buvo skaičiuojami delspinigiai.
2. Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka (įteikiant asmeniškai), tačiau teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 28 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovės 389,32 Eur skolos, 35,04 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (424,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9,70 Eur žyminio mokesčio bei 0,90 Eur išlaidų už duomenų iš Gyventojų registro gavimą. Kitos ieškinio reikalavimo dalies netenkino.
4. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ su atsakove R. V. sudarė 2007 m. liepos 27 d. sutartį Nr. 707642769, kurios pagrindu atsakovė išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekę – telefoną Samsung E500 su pratęsta garantija, įsipareigodama per 24 mėnesių Turto išpirkimo laikotarpį pagal Sutartimi suderintą (nustatytą) mokėjimų grafiką sumokėti kreditorei visas Sutarties mokėjimo grafike numatytas (nustatytas) įmokas (1 414,47 Lt (409,66 Eur) sumą). Teismas taip pat nustatė, jog atsakovė sumokėjo tik pirmąją įmoką, savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl liko skolinga 389,32 Eur. 2009 m. kovo 9 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido reikalavimo teises į atsakovės prievoles ieškovei UAB „Kapitalo valda“. Teismas nustatė, jog atsakovei buvo siųstas pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą ir raginimas padengti praleistą ir pradelstą kreditorinį įsiskolinimą, t. y. 389,32 Eur skolą ir 0,2 procentų dydžio delspinigius, paskaičiuotus reikalavimo perleidimui, tačiau atsakovė gera valia įsipareigojimų nevykdė, skolos negrąžino.
5. Nustatęs, jog byloje nėra duomenų apie atsakovės atsiskaitymą su ieškove arba įsigyto Turto grąžinimą teismas sprendė jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 389,32 Eur dydžio įsiskolinimą pagrįstas, todėl jį tenkino.
6. Spręsdamas dėl prašomų priteisti iš atsakovės delspinigių teismas nustatė, jog Sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 punkte numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Taip pat nustatė, jog ieškovės prašomi priteisti iš atsakovės 976,03 Eur dydžio delspinigiai paskaičiuoti už 5014 pradelstas atsiskaityti dienas pagal 0,05 procentų dydžio delspinigių normą. Teismas pripažino ieškovės prašomus priteisti delspinigius neprotingai didelėmis netesybomis ir sprendė, jog yra pagrindas juos sumažinti. Tokią išvadą padarė remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.73 straipsnyje įtvirtinta teismo teise ir pareiga kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, nepažeidžiant sutarčių laisvės principo, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kurioje išaiškinta teismo teisė kiekvienu konkrečiu atveju vertinti prašomas priteisti netesybas ir nustačius, kad jos neprotingai (aiškiai) didelės, jas mažinti atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Pažymėjo, kad 2007 m. liepos 27 d. išperkamosios nuomos sutartis sudaryta naudojant standartines sutarčių sąlygas, dėl kurių atsakovė neturėjo galimybių derėtis su ieškove ir jų individualiai aptarti, taip pat prašomi priteisti delspinigiai yra daugiau nei 2 kartus didesni už prievolės sumą (389,32 Eur). Teismas ieškovės elgesį siekiant išsiieškoti skolą laikė pasyviu, pažymėdamas, jog ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po 10 metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi, nenurodė ilgo delsimo priežasčių ir tokiu būdu iš esmės sąmoningai leido didėti atsakovės įsiskolinimui. Teismo nuomone, ieškovės pasyvus elgesys, siekiant išieškoti skolą, negali nepagrįstai apsunkinti atsakovės padėties, juolab kad jau reikalavimo perleidimo metu buvo akivaizdu, jog atsakovė prievolės iš viso nevykdo tam tikrą laiką ir nebuvo jokių duomenų apie ketinimą ją vykdyti gera valia. Ieškovės teiginius, jog nuo reikalavimo į skolininką perėmimo buvo vykdomi aktyvūs ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmai laikė įrodymais nepagrįstus deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Vertino, kad ieškovė, delsusi aktyviai ir operatyviai ginti savo teises, turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes, o ne reikalauti iš atsakovės kaip vartotojos priteisti neprotingai per dideles netesybas. Teismas sprendė, jog pagal Kasacinio teismo praktiką ir teisinį reglamentavimą tinkami ir protingi būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną už 180 dienų, kurie sudarytų 35,04 Eur (389,32 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) (CK 1.5 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Pažymėjo, kad tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą tokio pobūdžio byloje (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1522-430/2020; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-773-779/2021; ). Kitą ieškinio dalį dėl delspinigių priteisimo atmetė kaip nepagrįstą (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).
7. Teismas taip pat netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 10 proc. dydžio neišpirktos turto vertės baudą, kurią sudaro 38,93 Eur. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių reikalavimą atsakovei pateikti dokumentus, susijusius su atsakovės finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, sudaryti sąlygas ieškovei patikrinti kaip eksploatuojamas turtas, kaip tai numatyta Sutarties 5.2 punkte (CPK 178 straipsnis). Nurodė, kad ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės telefono numerio ar gyvenamosios vietos adreso pasikeitimus, kaip tai numatyta Sutarties 5.5 punkte. Pažymėjo, kad iš esmės identiškos pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-336-794/2019; 2019 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-298-866/2019).
8. Remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ieškovei iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (424,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9. Teismas nustatė, kad ieškovės ieškinio reikalavimų patenkinta dalis sudaro 30,2 procentus, todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteisė 9,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (32 x 30,2 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis). Taip pat pagal proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 0,90 Eur išlaidų už duomenų iš Gyventojų registro gavimą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
10. Apeliantė (ieškovė) UAB „Kapitalo valda“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių pakeisti, padidinant iš atsakovės priteistą 35,04 Eur dydžio delspinigių sumą iki 976,03 Eur dydžio delspinigių sumos (0,05 proc.), atitinkamai patikslinant, jog priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo 389,32 Eur dydžio skolos, 976,03 Eur dydžio delspinigių, 38,93 Eur dydžio baudos, kitų sumų; likusią Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės už apeliacinį skundą sumokėtą 22 Eur žyminį mokestį, ir kitas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys įrodymai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais argumentais:
10.1. pirmosios instancijos teismas neteisingai vadovavosi ieškinio senatį reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis, todėl nepagrįstai skundžiamame sprendime prašomiems priteisti delspinigiams savo iniciatyva pritaikė sutrumpintą šešių mėnesių senaties terminą. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas nesuteikia teismui teisės ex officio taikyti ieškinio senatį delspinigių reikalavimui nesant šalies prašymo. Pagal Kasacinio teismo praktiką netesybų paskirtis yra užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio;
10.2. teismo išvada, jog ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už susidariusias netesybas nepagrįsta ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Ieškovė nuo pat reikalavimo į atsakovę atsiradimo ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškant skolą iš atsakovės ikiteisminiu būdu. Teismas nevertino aplinkybės, jog būtent atsakovė nesirūpino skolos grąžinimu, elgėsi nesąžiningai visais įmanomais būdais sąmoningai vengdama įvykdyti prievolę. Todėl ieškovė dėl atsakovės sutartinių prievolių nevykdymo, nebendradarbiavimo ir piktnaudžiavimo, patyrė įvairių papildomų išlaidų, kurių ieškovė neprašė priteisti, reikšdama reikalavimą tik dėl sutartinių netesybų (delspinigių) priteisimo. Taigi visa atsakomybės našta negali būti perkeliama tik kreditorei, o teismas turi ne tik formaliai ginti skolininkės kaip silpnesniosios šalies (vartotojos) interesus, tačiau turi vertinti ir skolininkės veiksmus bei elgesį;
10.3. apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 punktu, taip pat aplinkybe, jog yra stipresnė sutarties šalis, savo iniciatyva sumažino Sutartimi sulygtą delspinigių dydį nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc.;
10.4. teismo nepagrįstai sumažinti ir priteisti tik 35,04 Eur dydžio delspinigiai yra tik simbolinio dydžio, neadekvatūs ir neproporcingi atsakovės neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui, taip pat neatitinka šalių interesų pusiausvyros;
10.5. tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas padarytų išvadą, jog teismas netaikė delspinigiams sutrumpinto šešių mėnesių senaties termino, prašo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-56-560/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-10918-871/2018, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-270-357/2020 išdėstytais argumentais, kadangi minėtose civilinėse bylose argumentai yra mažiau subjektyvūs ir labiau atitinka ieškovės ir skolininkės interesų pusiausvyrą;
10.6. pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta Išperkamosios nuomos sutartis nelaikytina Vartojimo kredito sutartimi, todėl teismas neturėjo pagrindo atsakovę laikyti vartotoja;
10.7. atsakovė akivaizdžiai pažeidė Sutarties 5.2 ir 5.5 punktus, todėl iš atsakovės turi būti priteista ir 38,93 Eur dydžio bauda.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
13. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria sumažintos netesybos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Be to, iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog apeliantė nesutinka ir su priimtu sprendimu už akių dalyje dėl netenkinto reikalavimo priteisti baudą, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys ir šioje dalyje. Kitoje sprendimo už akių dalyje ginčo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl neginčijamos sprendimo už akių dalies neturi teisinio pagrindo pasisakyti ir jos vertinti.
15. Nustatyta, kad 2007 m. liepos 27 d. pradinė kreditorė UAB ,,Ūkio banko lizingas“ su atsakove sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 707642769, pagal kurią atsakovė išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekę – telefoną Samsung E500 su pratęsta garantija ir įsipareigojo per Sutartimi nustatytą 24 mėnesių turto išpirkimo laikotarpį pagal Sutartyje nustatytą mokėjimų grafiką sumokėti kreditorei visas įmokas. Atsakovė sumokėjo tik pirmąją įmoką, likusių įmokų nemokėjo, todėl liko skolinga 389,32 Eur. 2009 m. kovo 9 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Ūkio banko lizingas“ ir ieškovės buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinė kreditorė perleido, o ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovę pagal Sutartį ir iš Sutarties kylančius reikalavimus.
16. Ieškovė be reikalavimo priteisti iš atsakovės 389,32 Eur skolą prašė priteisti 976,03 Eur delspinigius, kuriuos paskaičiavo už 5014 pradelstas atsiskaityti dienas, taikydama po 0,05 procentus dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną ir 38,93 Eur baudą, paskaičiuotą pagal atsakovės 10 proc. dydžio neišpirktą turto vertę.
17. Pirmosios instancijos teismas netesybas sumažino, iš atsakovės priteisdamas 35,04 Eur delspinigių, apskaičiuotų už 180 dienų, taikant 0,05 proc. delspinigių normą nuo negrąžintos pagal išperkamosios nuomos sutartį sumos (389,32 Eur x 0,05 proc./d. x 180 d.=35,04 Eur).
18. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo sumažintomis netesybomis nesutinka, įrodinėdama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė delspinigiams sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senatį ex officio, be to, teismas neatsižvelgė į tai, jog apeliantė delspinigius paskaičiavo remdamasi ne Sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 punkte numatyta 0,2 proc. delspinigių norma, o 0,05 proc. norma, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 punktą ir aplinkybę, jog yra stipresnė sutarties šalis.
19. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
20. Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas iš netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (žr. 2012 m. spalio 25 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, Teismų praktika 37).
21. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578-2012; kt.). Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
23. Įvertinęs nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovė yra vartotoja, kad paskaičiuotos netesybos yra du kartus didesnės nei pagrindinė skola, jog Sutarties sąlygos nebuvo individualiai aptartos su atsakove, o ieškovė delsė kreiptis dėl skolos priteisimo dvylika metų, sudaro pagrindą mažinti prašomą priteisti delspinigių sumą nuo 976,03 Eur iki 35,04 Eur. Apeliantės argumentas, jog įgyvendino ikiteismines procedūras atsakovės skolai išieškoti bei nurodomi apeliantės atlikti veiksmai neeliminuoja teismo teisės nagrinėjamu atveju kontroliuoti ir sumažinti paskaičiuotų netesybų dydį, kadangi, kaip matyti iš sprendime už akių nurodytų teismo argumentų, vertintas ne tik kreipimosi į teismą laikotarpis nuo teisės į atsakovės prievoles įgijimo, tačiau ir kiti kriterijai, kurių visuma ir sudarė pagrindą sumažinti netesybas.
24. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantės argumentui, jog sumažindamas netesybas pirmosios instancijos teismas taikė ex officio sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senatį. Iš skundžiamo sprendimo už akių nenustatyta, jog apylinkės teismas, sumažindamas delspinigių dydį, būtų rėmęsis ieškinio senatį reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 1.131 straipsnio 1 dalis). Priešingai, iš skundžiamo sprendimo už akių matyti, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas delspinigių dydį taikė CK 6.73 straipsnio nuostatas (jas ir nurodė sprendime), be to, teismo pasirinktas 180 dienų laikotarpis vertinamas kaip orientacinis laikotarpis, už kurį apskaičiuotos netesybos pripažįstamos pagrįstomis. Kaip jau buvo minėta aukščiau, kasacinio teismo praktikoje nėra nustatytas universalus netesybų dydis, kuris būtų pripažintas protingu kiekvienos bylos atveju, todėl teismas netesybų mažinimo klausimą sprendžia atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, kuri, kaip matyti nagrinėjamu atveju, ir buvo įvertinta skundžiamame sprendime už akių.
25. Nesutiktina su apeliantės argumentu, jog pirminės kreditorės ir atsakovės sudaryta išperkamosios nuomos sutartis nėra Vartojimo kredito sutartis, todėl teismas neturėjo pagrindo atsakovę laikyti vartotoja. Pažymėtina, kad viena vertus, apeliantė, nurodydama, jog prašė priteisti jau sumažintas netesybas, pati rėmėsi Vartojimo kredito įstatyme įtvirtintu 0,05 proc. delspinigių dydžiu. Kita vertus, pagal kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016; 2019 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-248/2019). Nagrinėjamu atveju, sutartis buvo sudaryta tarp fizinio asmens ir verslo subjekto, iš sutarties turinio akivaizdu, kad išnuomotas daiktas buvo skirtas atsakovės asmeniniams poreikiams tenkinti, kas rodo, kad sutartis atitinka vartojimo sutarties požymius. Pažymėtina ir tai, kad pagal kasacinės instancijos teismo suformuotą praktiką, išperkamosios nuomos sutarčiai taip pat papildomai taikomas vartotojų teisių apsaugos institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011, 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-248/2019).
26. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis savo požymiais ir esme atitinka Sutarties sudarymo metu galiojusios CK 6.886 straipsnio 2 dalies nuostatas (CK 1.7 straipsnis). Todėl, nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ginčo išperkamosios nuomos sutarčiai negalėjo būti taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos, o atsakovė negali būti laikoma vartotoja, o jos neatsakingas elgesys prisiimtos prievolės atžvilgiu nepaneigia atsakovės kaip vartotojos silpnesnės šalies statuso. Kita vertus, nors Vartojimo kredito įstatymas įsigaliojo 2011 m. balandžio 1 d. ir šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo 49 straipsnio 4 dalis), teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Vartojimo kredito įstatyme nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine, vertinant ir iki Vartojimo kredito įstatymo įsigaliojimo su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑500/2014).
27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, jog turėtų būti vadovaujamasi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-56-560/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-10918-871/2018, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-270-357/2020 išdėstytais argumentais. Mano, jog nurodytose civilinėse bylose argumentai yra mažiau subjektyvūs ir labiau atitinka ieškovės ir skolininkės interesų pusiausvyrą. Pažymėtina, kad viena vertus, kaip jau buvo ne kartą paminėta, netesybų mažinimo klausimas priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių. Kita vertus, nurodomų apygardos teismų faktinės aplinkybės nėra tapačios šios bylos aplinkybėms, todėl nagrinėjamai teisinei situacijai minėtų teismų priimti procesiniai sprendimai nėra aktualūs, juolab kad vienodą teismų praktiką formuoja kasacinis teismas, kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017 27-30 punktai).
28. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteisiamų netesybų dydį, detaliai įvertino šiam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas ne tik atsižvelgė į tai, jog sutartis sudaryta tarp silpnesnės šalies – vartotojo ir juridinio asmens, bet ir į tai, kad ieškovė, perėmusi reikalavimo teises į atsakovą, daugiau nei 12 metų delsė kreiptis į teismą. Priešingai, nei dėstoma apeliaciniame skunde, ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu neteikė įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius apie aktyvius ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmus, taip pat nepagrindė aplinkybių, kodėl nebuvo imtasi kitų Sutartyje numatytų priemonių, taikytinų netinkamai vykdant Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (pvz. 12 punkte „Sutarties nutraukimas pirma laiko“, 6 punkte „Lizingo įmonė turi teisę“). Todėl tai, kad apylinkės teismas ieškinyje reikalaujamą daugiau nei du kartus skolos dydį viršijančią delspinigių sumą sumažino iki 35,04 Eur, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) bei užtikrina abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą.
29. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad priteista delspinigių suma yra neproporcinga atsakovės neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui, o delspinigiai yra tik simbolinio dydžio. Ieškovės perėmė reikalavimo teises į atsakovę ir jos prievolę, kylančią Sutarties pagrindu, todėl apeliantei, kaip verslo subjektui, kuriam taikomi ir didesni atidumo bei rūpestingumo standartai, turėjo būti akivaizdu, kad delsimas daugiau nei 12 metų kreiptis į teismą, nelaikytinas tinkamu įgyvendinant savo teises ir teisėtus interesus, nes toks neveikimas lėmė neadekvačias netesybas.
30. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas dėl 38,93 Eur baudos, kurią ieškovė skaičiuoja remdamasi akivaizdžiu atsakovės Sutarties 5.2 ir 5.5 punktų pažeidimu.
31. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.2 punkte numatyta, kad nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas sutarties 5.2, 5.5 punktus nuomininkas sumoka lizingo įmonei 10 proc. dydžio neišpirktos turto vertės baudą. Sutarties 5.2. nustatyta nuomininko pareiga, pareikalavus Lizingo įmonei per 5 dienas, pateikti visus dokumentus susijusius su Nuomininko finansine būkle ar turinčius reikšmės Sutarties vykdymui, bei sudaryti sąlygas patikrinti kaip eksploatuojamas turtas. Sutarties 5.5. punkte nustatyta nuomininko pareiga, per 5 dienas informuoti Lizingo įmonę jeigu pasikeičia Nuomininko adresas, telefonas, faksas ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė, Turto laikymo vieta.
32. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimo netenkino remdamasis tuo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių reikalavimą atsakovei pateikti dokumentus pagal Sutarties 5.2 punktą, be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad Sutarties 5.5 punkte nurodyti atsakovės duomenys pasikeitė. Nors apeliantė nesutinka su sprendimu už akių šioje dalyje, tačiau nepateikia jokių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas (CPK 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog ieškovė būtų pateikusi įrodymus, pagrindžiančius aplinkybę, kad atsakovė pažeidė Sutarties 5.2 ir 5.5 punktuose įtvirtintas pareigas (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad vien tik skolininko informavimas apie reikalavimo perleidimą, nebendradarbiavimas teismo procese, neteikimas atsiliepimo į ieškinį, nelemia išvados, dėl aukščiau nurodytų sąlygų pažeidimo.
33. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino netesybas ir nepriteisė iš atsakovės baudos, nėra pagrindo pagal apeliacinio skundo reikalavimą pakeisti sumą, nuo kurios skaičiuotinos procesinės palūkanos. Taip pat nėra pagrindo perskaičiuoti ir bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
34. Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, apeliantei nepriteistinos iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
35. Kaip jau buvo konstatuota aukščiau, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos spręsdamas netesybų sumažinimo klausimą. Taip pat nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl baudos priteisimo. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
netenkinti ieškovės apeliacinio skundo.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.