- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- e2A-298-866/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06438-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- UAB „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- S. B.
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo už akių, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovei S. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės S. B. 136,70 Eur skolos, 240,18 Eur delspinigių, 13,67 Eur baudą, 5 procentų metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos grąžinimo ir 15,00 Eur žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu už akių ieškovo UAB „Kapitalo valda“ ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovo naudai iš atsakovės S. B., 136,70 Eur, 12,30 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio įstatymines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu apeliantas UAB „Kapitalo valda“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-11908-465/2018 dalyje dėl delspinigių priteisimo ir baudos nepriteisimo – t. y. iš atsakovės S. B., ieškovo UAB „Kapitalo valda“ naudai priteistą 12,30 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti iki 240,18 Eur dydžio delspinigių sumos, priteisti 13,20 Eur dydžio baudą, atitinkamai patikslinti, kad priteistos procesines palūkanos skaičiuojamos nuo visos sumos (136,70 Eur skolos, 240,18 Eur palūkanų, 13,67 Eur baudos, kitų sumų), likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkes teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-11908-465/2018 palikti nepakeistą.
4. Nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo atsakovės laikyti vartotoja vartojimo kredito prasme. Taip pat mano, kad teismas neturėjo jokio pagrindo ieškovo laikyti kredito davėju, kadangi akivaizdu, kad tai ne kreditas (ne kredito sutartis). Ieškovo reikalaujamų priteisti delspinigių dydžio, laikant, kad jie yra nepagrįstai dideli, teismas mažinti taip pat neturėjo pagrindo. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė neprašė taikyti delspinigiams senaties. Pažymi ir tai, kad išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 p numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, tačiau ieškovas, kreipdamasis į teismą, sutartą delspinigių normą sumažino net 4 (keturis) kartus, t. y. iki 0,05 proc. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai nepriteisė baudos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl šalių teisinio santykio kvalifikavimo
6. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad 2007 m. kovo 17 d. pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“, kurio reikalavimus perėmė ieškovas UAB „Kapitalo valda“ ir atsakovė S. B. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovė įsigijo turtą (mobilųjį telefoną) įsipareigodama lizingo davėjui mokėti įmokas. Pagal įsigyto daikto pobūdį bei tai, kad daiktą įsigijo asmeniškai fizinis asmuo iš juridinio asmens, t. y. verslo subjekto, yra pagrindas spręsti, jog ginčo teisiniai santykiai kilę iš vartojimo teisinių santykių ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog stiprioji sandorio šalis yra kreditorius. Pagal sudarytos Sutarties 11.1 punktą, atsakovas įsipareigojo mokėjimo grafiko pažeidimo atveju mokėti lizingo bendrovei 0,2 procento delspinigius už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną. Ieškovas savo iniciatyva sumažino delspinigių normą nuo 0,2 procento iki 0,05 procento už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną ir prašė iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 240,18 Eur delspinigius už 3514 dienų laikotarpį.
7. Atsižvelgiant į tai, kad sandoris, kurio pagrindu reiškiamas reikalavimas, buvo sudarytas 2007 metais, ginčo išsprendimui taikytinos teisės normos galiojusios sandorio sudarymo metu (CK 1.7 straipsnis).
8. Sandorio sudarymo metu galiojusi CK 1.39 straipsnio 1 dalis įtvirtino, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Iš esmės analogiška vartojimo sutarties samprata įtvirtinta ir galiojančiame CK 6.228¹ straipsnyje. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad telefoną iš verslininko įsigijo fizinis asmuo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia sutartis laikytina vartojimo sutartimi, atitinkamai taikant vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančias nuostatas.
9. Kilus ginčui dėl šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo, teismai, nepaisydami sutartyje nurodytų jos ar šalių pavadinimų, turi aiškintis tokia sutartimi nustatytų teisių ir pareigų turinį bei apimtį, kurie leistų nuspręsti, kokios sutarties nuostatas (ar kelių sutarčių elementus) atitinka šalių susitarimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2013).
10. Sandorio sudarymo metu galiojusi CK 6.503 straipsnio 1 dalis nustatė, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.886 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius.
11. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011).
12. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, šalių sudaryta sutartis šalių sudaryta išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis savo požymiais ir esme atitinka galiojusios CK 6.886 straipsnio 2 dalies nuostatas. Todėl, nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju negalėjo būti taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos.
Dėl netesybų
13. Pirmosios instancijos teismas sumažino minėtą delspinigių sumą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po devynerių metų nuo atsakovės įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir po daugiau nei septynerių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi, į prievolės sumą, kuri yra beveik du kartus mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, ir į delspinigių susidarymo laikotarpį (3514 dienų). Teismas sprendė, kad tinkami ir protingi šioje byloje būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai, skaičiuojami iš viso už 180 dienų, kurie sudaro 12, 30 Eur sumą.
14. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
15. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Minėta, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas mažino delspinigius, t. y. tai, kad atsakovė yra vartotoja, tai, kad pagrindinės prievolės suma (136,70 Eur) beveik du kartus mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, tai, kad ieškovas delsė kreiptis dėl skolos priteisimo, sudarė pagrindą mažinti prašomą priteisti delspinigių sumą nuo 240,18 Eur iki 12,30 Eur dydžio.
17. Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, nes teismas netaikė ieškinio senaties, o 180 dienų laikotarpį vertino tik kaip kriterijų kuriuo remiantis mažintinas delspinigių dydis.
18. Kasacinis teismas savo nutartyse nėra nustatęs universalaus netesybų dydžio, kuris būtų pripažintinas protingu kiekvienos bylos atveju, todėl teismas, spręsdamas netesybų mažinimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju turi atsižvelgti į nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, o ne vadovautis kitoje byloje nurodyti protingu delspinigių dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-916-2017, 43 p.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-1094/2003). Be to, teismas turi pareigą ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).
19. Apelianto nurodyti argumentai, dėl Vartojimo kredito įstatymo netaikymo nagrinėjamu atveju, nors ir laikytini pagrįstais, nes įstatymo 49 straipsnyje nustatyta, kad įstatymas įsigalioja 2011 m. balandžio 1 d. ir šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo (49 straipsnio 4 dalis), tačiau net ir netaikant Vartojimo kredito įstatymo nuostatų, teismui išlieka teisė spręsti dėl netesybų, baudų, delspinigių priteisimo iš vartotojo, kuris yra silpnesnioji šalis vartojimo teisiniuose santykiuose.
20. Apeliantas neįrodinėjo, kad prašomos priteisti netesybos atitinka jo nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą ir dėl to negali būti priteisiamos mažesnės (CK 6.258 straipsnio 3 dalis, 6.73 straipsnio 2 dalis).
21. Ieškovas reikalavimą priteisti 13,67 Eur baudą, grindė Sutarties 11.2. punkto nuostata, nustatančia, kad nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas Sutarties 5.2., 5.5. p. Nuomininkas sumoka Lizingo įmonei 10 proc. neišpirktos Turto vertė baudą. Sutarties 5.2. nustatyta nuomininko pareiga, pareikalavus Lizingo įmonei per 5 dienas, pateikti visus dokumentus susijusius su Nuomininko finansine būkle ar turinčius reikšmės Sutarties vykdymui, bei sudaryti sąlygas patikrinti kaip eksploatuojamas turtas. Sutarties 5.5. punkte nustatyta nuomininko pareiga, per 5 dienas informuoti Lizingo įmonę jeigu pasikeičia Nuomininko adresas, telefonas, faksas ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė, Turto laikymo vieta.
22. Prie ieškinio ieškovė nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių nurodytų pareigų pažeidimą, tame tarpe Lizingo bendrovės reikalavimų per nustatytą 5 dienų laikotarpį pateikti reikalaujamą informaciją ir kt., kurių pagrindu reikalaujama priteisti baudą, o vien tik skolininko informavimas apie reikalavimo perleidimą nelemia išvados, dėl aukščiau nurodytų sąlygų pažeidimo.
23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apelianto (ieškovo) UAB „Kapitalo valda“ apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Atmestus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.