- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-08
- Bylos Nr.
- e2A-1522-430/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo valda“ (toliau – UAB „Kapitalo valda“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. B. 575,69 Eur skolos, 1 311,43 Eur delspinigius, 57,57 Eur baudą, 2,90 Eur dydžio patirtas išlaidas už Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – VĮ Registrų centras) Gyventojų registro išrašą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2007 m. gegužės 31 d. pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Ūkio banko lizingas“ (toliau – UAB „Ūkio banko lizingas“) ir atsakovas A. B. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 705618728, kuria atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo skalbimo mašiną AEG/ELEKTROLUX L52610 su pratęsta garantija. Atsakovas sutarties 2.1 punktu įsipareigojo per numatytą 24 mėnesių turto išpirkimo laikotarpį pagal šalių suderintą mokėjimo grafiką ir sąlygas, mokėti lizingo įmonei visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, vykdyti kitas sutarties sąlygas, taip pat įsipareigojo pranešti kreditoriui, jeigu pasikeičia atsakovo adresas, telefonas, o pažeidus pareigą, įsipareigojo mokėti 10 procentų dydžio baudą nuo neišpirkto turto vertės. Atsakovas tinkamai įsipareigojimų nevykdė ir už įsigytą turtą su kreditoriumi neatsiskaitė, dėl to sutartis buvo nutraukta, o atsakovas liko skolingas kreditoriui už turtą 575,69 Eur dydžio sumą. 2009 m. kovo 4 d. pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarė su ieškove UAB „Kapitalo valda“ reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, kuria UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido visas reikalavimo teises į atsakovo prievolę. Atsakovui buvo pranešta apie kreditoriaus pasikeitimą. Ieškovė papildomai paskaičiavo atsakovui 0,05 procento dydžio delspinigius (įstatyminius pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą, vietoje 0,2 proc, sutartinių) už 4 556 pradelstas dienas, bendrai 1 311,43 Eur; 57,57 Eur baudą (10 proc. nuo neišpirktos daikto (turto) vertės) už sutarties 5.2 ir 5.5 punktų pažeidimą ir 2,90 Eur išlaidas už VĮ Registrų centro išrašą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti visiškai.
3. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, dėl to teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės Ukmergės rūmų teismas 2020 m. balandžio 20 d. ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 575,69 Eur skolos, 51,81 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (627,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 2,90 Eur už ieškovės patirtas VĮ Registrų centro Gyventojų registro gavimo išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad 2007 m. gegužės 31 d. pradinis kreditorius ir atsakovas sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 705618728, kuria atsakovas įsigijo skalbimo mašiną AEG/ELEKTROLUX L52610 su pratęsta garantija ir įsipareigojo per sutartyje numatytą 24 mėnesių turto išpirkimo terminą pagal šalių suderintą mokėjimo grafiką ir sąlygas, mokėti lizingo įmonei visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, vykdyti kitas sutarties sąlygas. Atsakovas įsipareigojimų nevykdė, sutarties nenutraukė, turto pradiniam kreditoriui negrąžino, dėl to liko skolingas 575,69 Eur. 2019 m. kovo 4 d. pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ ir ieškovė UAB „Kapitalo valda“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, kuria ieškovė UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido, o UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimo teises į atsakovo prievoles. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove arba grąžinęs skalbimo mašiną, dėl to teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 575,69 Eur skolos priteisimo.
6. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti paskaičiuotus 1 311,43 Eur delspinigius už 4 556 pradelstas dienas, padarė išvadą, kad prašomi priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli, viršija prievolės sumą daugiau negu du kartus, taip pat ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi į teismą tik po 10 metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi. Pažymėjo, kad ieškovė nenurodė priežasčių, kodėl taip ilgai delsė ir nesikreipė į teismą su ieškiniu, todėl šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog ieškovė iš esmės sąmoningai leido didėti atsakovo įsiskolinimui, o ieškovės teiginiai, jog nuo reikalavimo į skolininką perėmimo, buvo vykdomi aktyvūs ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti byloje jokiais įrodymais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas pripažino, kad yra pagrindas mažinti paskaičiuotas neprotingai dideles netesybas. Pirmosios instancijos teismas paskaičiavo protingo dydžio 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną už 180 dienų, kurie sudarytų bendrai 51,81 Eur, o kitoje dalyje reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmetė. Pažymi, kad tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs ankstesnį ieškovės apeliacinį skundą tokio pobūdžio byloje (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-392/2018).
7. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 10 proc. dydžio neišpirktos turto vertės baudą, padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog ieškovė būtų pareikalavusi iš atsakovo pateikti dokumentus, susijusius su atsakovo finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, sudaryti sąlygas ieškovei patikrinti kaip eksploatuojamas turtas, kaip tai numatyta 5.2 punkte. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pasikeitė atsakovo telefono numeris ar gyvenamosios vietos adresas, kaip tai numatyta sutarties 5.5 punkte. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 57,57 Eur baudos priteisimo.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Ieškovė UAB „Kapitalo valdymas“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių ir baudos priteisimo iš atsakovo A. B., t. y. padidinti ieškovės naudai priteistą 51,81 Eur dydžio delspinigių sumą iki 1 311,43 Eur dydžio delspinigių sumos; priteisti 57,57 Eur dydžio baudą; atitinkamai patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos sumos, o likusioje dalyje sprendimą už akių palikti nepakeistą. Prašo priteisti iš atsakovo apeliantės naudai 30 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir kitas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo.
9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismo priteisti delspinigiai (51,81 Eur) yra neproporcingai maži, lyginant su atsakovo neįvykdytais įsipareigojimais kreditoriui, pradelstu įsipareigojimų neįvykdymo laikotarpiu, skolininko (atsakovo) elgesiu, dėl to ginčijamas (skundžiamas) teismo sprendimas pažeidžia ieškovės teisėtus ir pagrįstus interesus bei lūkesčius.
9.2. Nesutinka, kad teismas skundžiamame sprendime dalyje dėl delspinigių priteisimo, faktiškai teismo iniciatyva pritaikė sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senatį, nes tai neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų ir teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Pažymi, kad ginčo išperkamosios nuomos sutartis nėra vartojimo kredito sutartis, dėl to teismas negalėjo laikyti atsakovą vartotoju. Be to, teismas negalėjo ieškovės laikyti kredito davėja, nes šiuo atveju buvo suteiktas ne kreditas. Dėl šių aplinkybių, teismas negalėjo taikyti ieškinio senaties ex officio (savo iniciatyva), jei to nereikalavo ginčo šalis.
9.3. Nesutinka dėl 57,57 Eur dydžio baudos nepriteisimo, kadangi atsakovas nepranešė ieškovui apie savo telefono numerio, darbovietės ir kitų reikšmingų aplinkybių pasikeitimą, dėl to tai tiesiogiai įtakojo sutarties vykdymą. Pažymi, kad skolininkui siunčiami dokumentai nurodytais adresais neįsiteikia, o prisiskambinti telefonu numeriu nepavyksta. Apeliantė nežino, kokių daugiau įrodymų ji gali pateikti. Pabrėžia, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, kad pats atsakovas ne tik nesirūpino skolos grąžinimu, nevykdė įsipareigojimu, bet nė karto nebuvo susisiekęs nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškove, tokiu būdu elgėsi nesąžiningai ir visais įmanomais būdais vengė įvykdyti prievolę. Pažymi ir tai, kad nors procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti šioje byloje, tačiau atsakovas ir toliau vengė bendradarbiavimo ir atsiskaitymo su kreditoriumi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, į ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, kuriuo ieškinys dėl skolos, delspinigių, baudos ir palūkanų priteisimo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2007 m. gegužės 31 d. pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas A. B. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 705618728, kuria atsakovas įsigijo skalbimo mašiną AEG/ELEKTROLUX L52610 su pratęsta garantija ir įsipareigojo per sutartyje numatytą 24 mėnesių turto išpirkimo terminą pagal šalių suderintą mokėjimo grafiką ir sąlygas, mokėti lizingo įmonei visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, vykdyti kitas sutarties sąlygas. Atsakovas įsipareigojimų nevykdė, sutarties nenutraukė, turto pradiniam kreditoriui negrąžino, dėl to liko skolingas 575,69 Eur. 2019 m. kovo 4 d. pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ ir ieškovė UAB „Kapitalo valda“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, kuria pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido, o ieškovė UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimo teises į atsakovo prievoles.
14. Atsižvelgiant į tai, kad sandoris, kurio pagrindu reiškiamas reikalavimas, buvo sudarytas 2007 metais, ginčo išsprendimui taikytinos teisės normos galiojusios sandorio sudarymo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.7 straipsnis).
15. Sandorio sudarymo metu galiojusi CK 1.39 straipsnio 1 dalis įtvirtino, kad vartojimo sutartimi laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Iš esmės analogiška vartojimo sutarties samprata įtvirtinta ir galiojančiame CK 6.228¹ straipsnyje. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad skalbimo mašiną iš verslininko įsigijo fizinis asmuo, dėl to nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, o sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia sutartis laikytina vartojimo sutartimi, atitinkamai taikant vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančias nuostatas.
16. Pažymėtina, kad sandorio sudarymo metu galiojusi CK 6.503 straipsnio 1 dalis nustatė, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.886 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo–pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011).
17. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, šalių sudaryta sutartis šalių sudaryta išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis savo požymiais ir esme atitinka galiojusios CK 6.886 straipsnio 2 dalies nuostatas. Todėl, nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ginčo išperkamosios nuomos sutarčiai negalėjo būti taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos.
18. Pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovės prašomą priteisti delspinigių sumą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po dešimt metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos, į prievolės sumą, kuri yra daugiau negu du kartus mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, ir į delspinigių susidarymo laikotarpį (4 556 dienas). Teismas sprendė, kad tinkami ir protingi šioje byloje būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai, skaičiuojami iš viso už 180 dienų, kurie sudaro 51,81 Eur sumą.
19. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
20. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Minėta, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas mažino delspinigius, t. y. tai, kad atsakovas yra vartotojas, tai, kad pagrindinės prievolės suma (575,69 Eur) daugiau negu du kartus mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, tai, kad ieškovė delsė kreiptis dėl skolos priteisimo, sudarė pagrįstą pagrindą mažinti prašomą priteisti delspinigių sumą nuo 1 311,43 Eur iki 51,81 Eur dydžio.
22. Nepagrįstais laikytini apeliantės skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, nes teismas netaikė ieškinio senaties, o 180 dienų laikotarpį vertino tik kaip kriterijų kuriuo remiantis mažintinas delspinigių dydis.
23. Kasacinis teismas savo nutartyse nėra nustatęs universalaus netesybų dydžio, kuris būtų pripažintinas protingu kiekvienos bylos atveju, dėl to teismas, spręsdamas netesybų mažinimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju turi atsižvelgti į nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, o ne vadovautis kitoje byloje nurodyti protingu delspinigių dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-916-2017). Kasacinio teismo taip pat praktikoje nurodoma, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1094/2003). Be to, teismas turi pareigą ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).
24. Apeliantės nurodyti argumentai, dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo netaikymo nagrinėjamu atveju, nors ir laikytini pagrįstais, nes įstatymo 49 straipsnyje nustatyta, kad įstatymas įsigalioja 2011 m. balandžio 1 d. ir šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo (49 straipsnio 4 dalis), tačiau net ir netaikant Vartojimo kredito įstatymo nuostatų, teismui išlieka teisė spręsti dėl netesybų, baudų, delspinigių priteisimo iš vartotojo, kuris yra silpnesnioji šalis vartojimo teisiniuose santykiuose.
25. Apeliantė neįrodinėjo, kad prašomos priteisti netesybos atitinka jos nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą ir dėl to negali būti priteisiamos mažesnės (CK 6.258 straipsnio 3 dalis, 6.73 straipsnio 2 dalis).
26. Ieškovė reikalavimą priteisti 57,57 Eur baudą, grindė Sutarties 11.2. punkto nuostata, nustatančia, kad nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas Sutarties 5.2., 5.5. p. Nuomininkas sumoka Lizingo įmonei 10 proc. neišpirktos Turto vertė baudą. Sutarties 5.2. nustatyta nuomininko pareiga, pareikalavus Lizingo įmonei per 5 dienas, pateikti visus dokumentus susijusius su Nuomininko finansine būkle ar turinčius reikšmės Sutarties vykdymui, bei sudaryti sąlygas patikrinti kaip eksploatuojamas turtas. Sutarties 5.5. punkte nustatyta nuomininko pareiga, per 5 dienas informuoti Lizingo įmonę jeigu pasikeičia Nuomininko adresas, telefonas, faksas ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė, Turto laikymo vieta.
27. Pažymėtina, kad prie ieškinio ieškovė nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių nurodytų pareigų pažeidimą, tame tarpe Lizingo bendrovės reikalavimų per nustatytą 5 dienų laikotarpį pateikti reikalaujamą informaciją ir kt., kurių pagrindu reikalaujama priteisti baudą, o vien tik skolininko informavimas apie reikalavimo perleidimą, nebendradarbiavimas teismo procese, neteikimas atsiliepimo į ieškinį, nelemia išvados, dėl aukščiau nurodytų sąlygų pažeidimo.
28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to apeliantės (ieškovės) UAB „Kapitalo valda“ apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.