Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-03-23 · Civilinė byla Nr. e2A-773-779/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-23
Bylos Nr.
e2A-773-779/2021
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-01275-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Ieškovas
UAB „Kapitalo valda“
Atsakovas
A. V., M. V.
Kategorijos
  • 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-773-779/2021Teisminio proceso Nr.
2-49-3-01275-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ingos Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovams A. V. ir M. V. dėl skolos, delspinigių, baudos, kitų išlaidų priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų A. V. ir M. V. 611,02 Eur skolą, 1 477,74 Eur delspinigių, 61,10 Eur baudą, 5,80 Eur dydžio patirtas Gyventojų registro išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir M. V., būdamas santuokoje su A. V., jai sutinkant, šeimos interesams tenkinti (namų ūkio poreikiams) 2007 m. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 703594296 (toliau – Sutartis), kuria išperkamosios nuomos būdu įsigijo didelės vertės daiktus – 590745 kompiuterį S3000AM2/160/1GB/6200LE 64BIT/D, 153004000006 pelę VIDO MS-003-R-OPUSB Red, 587714 monitorių Samsung SM 17“ 720N Silver 8/, 588149 klaviatūrą Logitech In.KB 250 Oem Bl.US, 582342 kolonėles Altec Lansing 120I 2.0 Speakers, 278278 progr. ar. „Reality linux“ CD, versija 1.0 (toliau – Turtas).

3. Sutartimi šalys įsipareigojo per 24 mėnesių Turto išpirkimo laikotarpį pagal Sutartimi suderintą (nustatytą) mokėjimų grafiką sumokėti kreditoriui visas Sutarties mokėjimo grafike numatytas (nustatytas) įmokas (2 609,24 Lt (755,69 Eur) sumą), tačiau įmokų nuo 2007 m. liepos 31 d. kreditoriui nemokėjo ir daugiau jokių įsipareigojimų kreditoriui nebevykdė ((ir nebevykdo dabar, su kreditoriumi nebendradarbiauja). Sutartimi atsakovai taip pat įsipareigojo kreditoriui (ieškovui) pranešti, jeigu pasikeičia atsakovo (atsakovų) adresas, telefonas, o, pažeidus šią pareigą, – įsipareigojo mokėti 10 proc. dydžio baudą nuo neišpirkto Turto vertės (Sutarties 11.2 p.), o vėluojant mokėti įmokas – mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Sutarties 11.2 p.).

4. Atsakovai nuo 2007 m. liepos 31 d. įmokų už Turtą nemoka ir yra skolingi ieškovui 611,02 Eur (2 109,72 Lt) dydžio sumą (pagrindinę skolą). Kadangi UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido, o UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimo teises į atsakovus pagal Sutartį ir iš Sutarties kylančius reikalavimus.

5. UAB „Ūkio banko lizingas“ perleidus reikalavimo teises ieškovui, ieškovas išsiuntė atsakovams pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą ir pareikalavo įvykdyti perduotą neįvykdytą prievolę (reikalavimą), t. y. paragino atsakovus padengti (sumokėti) perleistą ir pradelstą kreditorinį įsiskolinimą, t. y. 611,02 Eur (2 109,72 Lt) skolą ir 0,2 proc. dydžio delspinigius, paskaičiuotus reikalavimo perleidimui, tačiau nei atsakovas, nei atsakovė gera valia įsipareigojimų ne(į)vykdė, nesikreipė į kreditorių dėl įsipareigojimų (į)vykdymo dalimis, be to, Sutartyje nurodytais kontaktiniais duomenimis atsakovams buvo išsiųstas raginimas įvykdyti įsipareigojimus, bandyta prisiskambinti, tačiau skola kreditoriui taip ir nebuvo grąžinta.

6. Atsižvelgiant į tai, jog nei atsakovas, nei jo sutuoktinė atsakovė gera valia reikalavimų neįvykdė, į ieškovo siunčiamus vėlesnius raginimus ir/ar pranešimus nereagavo, jų neatsiimdavo, ieškovas 2010 m. pradėjo skolos išieškojimą ikiteisminiu būdu (keliu) per skolų išieškojimo bendrovę (UAB „Kapitalo valda“ su UAB „Sergel“ buvo pasirašiusi 2010 m. balandžio 7 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. ST 10/04-1 dėl ikiteisminio skolų išieškojimo, pagal kurią UAB „Sergel“ nuolat vykdo aktyvų ikiteisminį skolų išieškojimą iš UAB „Kapitalo valda“ skolininkų), tačiau UAB „Sergel“ nepavykus priversti atsakovus įvykdyti prievolę ieškovui, visi dokumentai, susiję su skolos išieškojimu, buvo grąžinti kreditoriui.

7. Ieškinio pateikimo teismui dienai atsakovai ieškovui yra skolingi: - 611,02 Eur pagrindinę skolą; - Sutarties 11.2 p. pagrindu 61,10 Eur dydžio baudą už Sutarties 5.2 p. ir 5.5 p. pažeidimą, t. y. atsakovų nepranešimą apie adreso, telefono numerio (numerių) pasikeitimą, kitų 5.2 p. ir 5.5 p. sąlygų neįvykdymą (pažeidimus), dėl ko nebuvo įvykdyta išperkamosios nuomos sutartis (t. y. 611,02 Eur*10 proc. = 61,10 Eur); - 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną įvykdyti prievolę pradelstą dieną, t. y. už 4837 pradelstas dienas – 1 477,74 Eur (611,02 Eur*0,0005*4837 d. = 1 477,74 Eur) (pagrindas: Sutarties 11.1 p., LR vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d., 0,05 proc.); - bei 5,80 Eur pagal 2020-10-06 PVM sąskaitą faktūrą serija RC Nr. 9793895 už VĮ Registrų centro Gyventojų registro 2020-10-06 pažymas Nr. GR.3A-3300-2 ir Nr. GR.3A-3300-3 apie Atsakovų asmens duomenis.

Atsiliepimas

8. Per teismo nustatytą terminą atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies, priteisė solidariai iš atsakovo M. V. ir atsakovės A. V. 611,02 Eur skolą, 54,99 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (666,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės UAB „Kapitalo valda“ naudai; priteisė iš atsakovo M. V. 7,50 Eur žyminio mokesčio ir 0,90 Eur išlaidas dėl duomenų iš Gyventojų registro gavimo, iš viso: 8,40 Eur (aštuonis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Kapitalo valda“ naudai; priteisė iš atsakovės A. V. 7,50 Eur žyminio mokesčio ir 0,90 Eur išlaidas dėl duomenų iš Gyventojų registro gavimo, viso: 8,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Kapitalo valda“, naudai; kitą ieškinio dalį atmetė.

10. Teismas nurodė, kad atsakovas M. V., būdamas santuokoje su A. V. ir jai žinant bei sutinkant, sudarydamas 2007 m. kovo 31 d. išperkamosios nuomos sutartį, neturėjo galimybių derėtis su ieškove dėl sutarties sąlygų, kadangi ieškovė naudojo standartines sutarčių sąlygas, kurių individualiai neaptarė su atsakovu.

11. Teismas vertino, jog prašoma priteisti 1 477,74 Eur delspinigių suma yra du kartus didesnė už prievolės sumą. Ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik daugiau kaip po 10 metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik po 10 metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi ir ši aplinkybė yra svarbi šiame ginče. Ieškovė nenurodė priežasčių, kodėl taip ilgai delsė ir nesikreipė į teismą su ieškiniu, o tai reiškia, kad ieškovė iš esmės sąmoningai leido didėti įsiskolinimui. Ieškovės pasyvus elgesys, siekiant išieškoti skolą, negali nepagrįstai apsunkinti atsakovų padėties. Pažymėjo ir tai, kad jau reikalavimo perleidimo metu buvo akivaizdu, kad atsakovas prievolės iš viso nevykdo tam tikrą laiką ir nebuvo jokių duomenų apie ketinimą ją vykdyti gera valia. Ieškovės teiginius, jog nuo reikalavimo į skolininką perėmimo, buvo vykdomi aktyvūs ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmai, įvertino kaip deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįstus.

12. Teismas vertino, kad ieškovė tiek metų pati delsusi aktyviai ir operatyviai ginti savo teises, turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes, todėl negali iš atsakovų – vartotojų gauti neprotingai per dideles netesybas, nes tai visiškai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų. Teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai didelėmis ir dėl to jas sumažinti; tinkami ir protingi būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną už 180 dienų, kurie sudarytų 54,99 eurų (611,02 eurų x 0,05 proc. x 180 d.), todėl ieškovės reikalavimą solidariai priteisti iš atsakovų 1477,74 Eur delspinigių, tenkino iš dalies, solidariai priteisiant iš atsakovų 54,99 Eur delspinigių sumą.

13. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji pareikalavo iš atsakovų pateikti dokumentus, susijusius su atsakovų finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, sudaryti sąlygas ieškovui patikrinti, kaip eksploatuojamas turtas, kaip tai numatyta sutarties 5.2 p. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė atsakovų telefono numeris ar gyvenamosios vietos adresas, kaip tai numatyta sutarties 5.5 p. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimą solidariai priteisti iš atsakovų 61,10 Eur baudą, atmetė kaip neįrodytą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14. Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo ir ieškovės naudai priteistą 54,99 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti (priteisti) iki 1 477,74 Eur dydžio delspinigių sumos (0,05 proc.); priteisti 61,10 Eur dydžio baudą; atitinkamai, patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos sumos (611,02 Eur dydžio skolos, 1 477,74 Eur dydžio delspinigių, 61,10 Eur dydžio baudos, kitų sumų), likusioje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą už akių palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad, nors solidarūs atsakovai prievolės ieškovui nevykdė net 4837 d., tačiau, sprendžiant netesybų (delspinigių) klausimą, teismas netesybų dydį apribojo ir delspinigiams faktiškai pritaikė sutrumpintą 6 (šešių) mėnesių (180 d.) ieškinio senaties terminą. Nė vienas iš byloje dalyvaujančių atsakovų taikyti tokią sutrumpintą ieškinio senatį (6 mėn./182 d.) delspinigiams neprašė, tačiau teismas vis tiek savo iniciatyva faktiškai delspinigiams pritaikė sutrumpintą 6 mėnesių (180 d.) senaties terminą ir iš atsakovų ieškovo naudai solidariai priteisė delspinigius, paskaičiuotus tik už 180 dienas pagal 0,05 proc. normą, t. y., 52,71 Eur. Ginčijamu sprendimu ieškovo naudai priteisti delspinigiai yra neproporcingai maži, lyginant su priteista 585,66 Eur dydžio pagrindine skola, t. y. daugiau kaip 11 kartų mažesni už priteistą pagrindinę skolą.

14.2. Tarp ieškovo ir atsakovo (atsakovų) buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis, todėl LR vartojimo kredito įstatymo nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos. Be to, LR vartojimo kredito įstatymas buvo priimtas ir įsigaliojo 2011 m. balandžio 11 d., o pačiame LR vartojimo kredito įstatymo 41 str. aiškiai yra nurodyta, kad LR vartojimo kredito įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011 m. balandžio 1 d., LR vartojimo kredito įstatymo 3 str. 2 d. 4 p. taip pat aiškiai pasakyta, kad aptartas LR vartojimo kredito įstatymas nėra taikomas išperkamosios nuomos sutartims. teismas neturėjo pagrindo atsakovus laikyti vartotojais. Ieškovės reikalaujamų priteisti delspinigių dydžio, laikant, kad jie yra nepagrįstai dideli, teismas mažinti taip pat neturėjo pagrindo. To neprašė atsakovai, o ir ieškovė (apeliantė) jau ieškinyje nurodė, kad ji prašo ne visų sutartimi numatytų delspinigių, o juos pati sumažino iki 0,05 proc. Ieškovė nurodė, kad mažina delspinigių normą, atsižvelgdama į Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytus dydžius, nors pats Vartojimo kredito įstatymas šioje situacijoje netaikytinas.

15. Atsakovai teismo nustatytu terminu atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas M. V., būdamas santuokoje su atsakove A. V., jai žinant ir sutinkant (Sutarties 9.1 p.), šeimos interesams tenkinti (namų ūkio poreikiams) 2007 m. kovo 31 d. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 703594296 (toliau - Sutartis), kuria išperkamosios nuomos būdu įsigijo didelės vertės daiktus - 590745 kompiuterį S3000AM2/160/1GB/6200LE 64BIT/D, 153004000006 pelę VIDO MS-003-R-OP-USB Red, 587714 monitorių Samsung SM 17“ 720N Silver 8/, 588149 klaviatūrą Logitech In.KB 250 Oem BI.US, 582342 kolonėles Altec Lansing 1201 2.0 Speakes, 278278 progr. ar. „Reality linux“ CD, versija 1.0 (toliau - Turtas).

17. Sutartimi atsakovas kartu su atsakove įsipareigojo per 24 mėnesių Turto išpirkimo laikotarpį pagal Sutartimi suderintą mokėjimų grafiką sumokėti kreditoriui visas Sutarties mokėjimo grafike numatytas įmokas (2 609,24 Lt (755,69 Eur) sumą), tačiau įmokų nuo 2007 m. liepos 31 d. kreditoriui nemokėjo.

18. Sutartimi atsakovai taip pat įsipareigojo kreditoriui pranešti, jeigu pasikeičia atsakovo (atsakovų) adresas, telefonas, o, pažeidus šią pareigą, - įsipareigojo mokėti 10 proc. dydžio baudą nuo neišpirkto Turto vertės (Sutarties 11.2 p.), o vėluojant mokėti įmokas - mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Sutarties 11.2 p.).

19. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ 2009 m. kovo 4 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, kuria UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido, o UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimo teises į atsakovų prievoles pagal Sutartį. UAB „Ūkio banko lizingas“ perleidus reikalavimo teises ieškovei, ši išsiuntė atsakovams pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą ir pareikalavo perduotą neįvykdytą prievolę, t. y. paragino atsakovus padengti praleistą ir pradelstą kreditorinį įsiskolinimą, t. y. 611,02 Eur skolą ir 0,2 procentų dydžio delspinigius, paskaičiuotus reikalavimo perleidimui, tačiau atsakovai reikalavimo nevykdė, skolos negrąžino.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

19. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl teismas pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

20. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl sumažintų delspinigių bei nepriteistos baudos ir ieškinį tenkinti visa apimtimi.

21. Ieškovės manymu, sprendimas keistinas, kadangi pirmosios instancijos teismas: 1) nepagrįstai tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip vartojimo, nes tarp šalių buvo sudaryta ne vartojimo kredito, tačiau išperkamosios nuomos sutartis; 2) nepagrįstai ieškovės reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikė 6 mėn. ieškinio senaties terminą, nors atsakovai ieškinio senaties tokiam reikalavimui taikyti neprašė.

Žemesnės instancijos teismas

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sandoris, kurio pagrindu ieškovas reiškė reikalavimas, buvo sudarytas 2007 metais, dėl ko ginčo išsprendimui taikytinos teisės normos, galiojusios sandorio sudarymo metu (CK 1.7 str.).

23. Sandorio sudarymo metu galiojusi CK 1.39 straipsnio 1 dalis įtvirtino, kad vartojimo sutartimi laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Aptartą ankščiau galiojusį teisinį reglamentavimą atitinkanti vartojimo sutarties samprata įtvirtinta ir galiojančiame CK 6.228¹ straipsnyje, nustatančiame, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys.

24. Pažymėtina, kad sandorio sudarymo metu galiojusi CK 6.503 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti išperkamosios nuomos teisinius santykius, nustatė, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.886 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo–pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius.

25. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011).

26. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad šalių sudaryta išperkamosios sutartis savo požymiais ir esme atitinka galiojusios CK 6.886 straipsnio 2 dalies nuostatas, ji pripažintina vartojimo sutartimi, kuriai taikytinos vartojimo kredito santykius reglamentuojančios nuostatos. Nurodytų motyvų pagrindu nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ginčo sutarčiai negalėjo būti taikomos vartojimo kredito nuostatos, skirtos apsaugoti vartotojų teises kreditoriaus atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

27. Pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovės prašomą priteisti delspinigių sumą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po dešimt metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos, į prievolės sumą, kuri yra daugiau negu du kartus mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, ir į delspinigių susidarymo laikotarpį (4 837 dienas). Teismas sprendė, kad tinkami ir protingi šioje byloje būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai, skaičiuojami iš viso už 180 dienų, kurie sudaro 54,99 Eur sumą.

28. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

29. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas mažino delspinigius, t. y. tai, kad atsakovas yra vartotojas, tai, kad pagrindinės prievolės suma (611,02 Eur) daugiau negu du kartus mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, tai, kad ieškovė ilgą laiko tarpą delsė kreiptis dėl skolos priteisimo, sudarė pagrįstą pagrindą mažinti prašomą priteisti delspinigių sumą nuo 1 477,74 Eur iki 54,99 Eur dydžio.

31. Taip pat atmestinas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį ieškovės reikalavimui dėl delspinigių priteisimo.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė taikantis ieškinio senaties termino, nesirėmė ieškinio senatį reglamentuojančiomis teisės normomis, dėl ko nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, kad ieškinio reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pirmosios instancijos teismas taikė ieškinio senatį.

33. Kasacinis teismas savo nutartyse nėra nustatęs universalaus netesybų dydžio, kuris būtų pripažintinas protingu kiekvienos bylos atveju, dėl to teismas, spręsdamas netesybų mažinimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju turi atsižvelgti į nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, o ne vadovautis kitoje byloje nurodyti protingu delspinigių dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-916-2017). Kasacinio teismo taip pat praktikoje nurodoma, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1094/2003). Be to, teismas turi pareigą ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).

34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 180 dienų laikotarpį vertino tik kaip kriterijų, kuriuo remiantis nustatytinas protingas, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus atitinkantis delspinigių dydis. Nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas tokiu kriterijumi negalėjo remtis.

35. Ieškovės nurodyti argumentai, dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo netaikymo nagrinėjamu atveju nors ir laikytini pagrįstais, nes įstatymo 49 straipsnyje nustatyta, kad įstatymas įsigalioja 2011 m. balandžio 1 d. ir šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo (49 straipsnio 4 dalis), tačiau net ir netaikant Vartojimo kredito įstatymo nuostatų, teismui išlieka teisė spręsti dėl netesybų, baudų, delspinigių priteisimo iš vartotojo, vertinti jų dydį, taikyti kriterijus šių sumų protingam dydžiui nustatyti.

36. Ieškovė neįrodinėjo ir neįrodė, kad prašomos priteisti netesybos atitinka jos nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo sumą, ir dėl to negali būti priteisiamos mažesnės ir/ar nepažeidžia atsakovų, kaip vartotojų interesų (CK 6.258 straipsnio 3 dalis, 6.73 straipsnio 2 dalis).

37. Ieškovė reikalavimą priteisti 61,10 Eur baudą, grindė Sutarties 11.2. punkto nuostata, nustatančia, kad nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas Sutarties 5.2., 5.5. p. nuomininkas sumoka lizingo įmonei 10 proc. neišpirktos Turto vertė baudą. Sutarties 5.2. nustatyta nuomininko pareiga, pareikalavus lizingo įmonei, per 5 dienas pateikti visus dokumentus, susijusius su nuomininko finansine būkle ar turinčius reikšmės Sutarties vykdymui, bei sudaryti sąlygas patikrinti kaip eksploatuojamas turtas. Sutarties 5.5. punkte nustatyta nuomininko pareiga per 5 dienas informuoti lizingo įmonę, jeigu pasikeičia nuomininko adresas, telefonas, faksas ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė, turto laikymo vieta.

38. Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji pareikalavo iš atsakovų pateikti dokumentus, susijusius su atsakovų finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui (CPK 178 str.). Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė atsakovų telefono numeris ar gyvenamosios vietos adresas, kaip tai numatyta sutarties 5.5 p. Nurodytų aplinkybių ieškovei neįrodžius, ieškovės reikalavimas solidariai priteisti iš atsakovų 61,10 Eur baudą pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmestas kaip neįrodytas. Pažymėtina ir tai, kad vien skolininko informavimas apie reikalavimo perleidimą, nebendradarbiavimas teismo procese, neteikimas atsiliepimo į ieškinį, nelemia išvados dėl aukščiau nurodytų sąlygų pažeidimo. Tokios pozicijos sprendžiant analogiškų reikalavimų pagrįstumo klausimą laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-872-864/2019, 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1522-430/2020).

39. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimas už akių paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

41. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, o atsakovai neteikė atsiliepimų į apeliacinį skundą ir bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese nepatyrė, šalių bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Inga Staknienė