- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- e2A-872-864/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- UAB ,,Kapitalo valda“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB ,,Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo už akių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 343,29 Eur skolą, 690,35 Eur delspinigius, 34,33 Eur baudą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, kurias patikslins bylos nagrinėjimo metu. Ieškinyje nurodo, kad pradinis kreditorius UAB Ūkio banko lizingas ir atsakovas 2007 m. kovo 15 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 703587753, kuria atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo motorolerį HONDA-27. Atsakovas sutarties 2.1 punktu įsipareigojo per sutartyje numatytą 9 mėnesių turto išpirkimo laikotarpį, iki 2007 m. gruodžio 14 d., pagal šalių suderintą mokėjimų grafiką ir sąlygas, mokėti lizingo įmonei visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, vykdyti kitas sutarties sąlygas. Atsakovas nuo 2007 m. liepos 14 d. jokių įmokų kreditoriui nemokėjo. Sumokėjo tik 4 pirmąsias įmokas iš 10 įmokų. Atsakovas kreditoriui liko skolingas 343,29 Eur. Atsakovas sutarties nenutraukė, turto negrąžino, neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, nebendradarbiavo ir tuo pažeidė sutartinius įsipareigojimus. UAB Ūkio banko lizingas ir ieškovas sudarė 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, kuria UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido visas reikalavimo teises į atsakovo prievolę. Atsakovui buvo pranešta apie kreditoriaus pasikeitimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė priteisti ieškovui UAB „Kapitalo valda“ iš atsakovo V. B. 343,29 Eur skolą, 30,90 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8,99 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Teismas nustatė, kad 2007 m. kovo 15 d. pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 703587753, kuria atsakovas įsigijo motorolerį HONDA-27 ir įsipareigojo per sutartyje numatytą 9 mėnesių turto išpirkimo terminą, iki 2007 m. gruodžio 14 d., pagal šalių suderintą mokėjimų grafiką ir sąlygas, mokėti lizingo įmonei visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, vykdyti kitas sutarties sąlygas. Ieškovo teigimu, atsakovas nuo 2007 m. liepos 14 d. nemoka įmokų už motorolerį. Atsakovas sumokėjo tik 4 pirmąsias išperkamosios nuomos mėnesines įmokas iš 10 įmokų ir daugiau pradiniam kreditoriui nemokėjo. Atsakovas sutarties nenutraukė, turto ieškovui negrąžino, t. y. neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, todėl liko skolingas 343,29 Eur.
4. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ sudarė 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, kuria UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido, o UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimo teises į atsakovo prievoles.
5. Teismas įvertinęs, kad skola nėra grąžinta priteisė ieškovui iš atsakovo 343,29 Eur skolą. Teismas nustatė, kad išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 p. numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 0,05 procentus dydžio delspinigius už 4022 pradelstas atsiskaityti dienas, o tai sudaro 690,35 Eur sumą.
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, atsakovas, sudarydamas 2007 m. kovo 15 d. išperkamosios nuomos sutartį, neturėjo galimybių derėtis su ieškovu dėl sutarties sąlygų, kadangi ieškovas naudojo standartines sutarčių sąlygas, kurių individualiai neaptarė su atsakovu. Teismas pažymėjo, kad prašoma priteisti 690,35 Eur delspinigių suma yra du kartus didesnė už prievolės sumą (343,29 Eur). Ieškovas dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po 10 metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos (terminas įvykdyti prievolę baigėsi 2007 m. gruodžio 14 d.) ir tik po 9 metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi (2009 m. kovo 4 d.), ši aplinkybė yra svarbi šiame ginče. Teismas vertino, kad ieškovas nenurodė priežasčių, kodėl taip ilgai delsė ir nesikreipė į teismą su ieškiniu, ir nurodė, kad tai reiškia, jog ieškovas iš esmės sąmoningai leido didėti atsakovo įsiskolinimui.
Šalies argumentai
7. Teismas pažymėjo, kad sutartis buvo sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens – silpnesnės šalies. Ieškovas perėmęs reikalavimo teisę į atsakovo skolą, 2009 m. kovo 4 d. dėl skolos priteisimo kreipėsi į teismą tik 2018 m. liepos 19 d., tai yra po 9 metų. Teismas vertino, kad ieškovas iš esmės sąmoningai leido didėti atsakovo įsiskolinimui, o ieškovo pasyvus elgesys, siekiant išieškoti skolą negali nepagrįstai apsunkinti atsakovo padėties.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas sprendė, kad tinkami ir protingi būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną už 180 dienų, kurie sudarytų 30,90 Eur (343,29 Eur x 0,05 proc. x 180 d.), todėl ieškovo reikalavimas, priteisti iš atsakovo 690,35 Eur delspinigių, tenkino iš dalies, priteisiant iš atsakovo 30,90 Eur delspinigių sumą.
Šalies argumentai
9. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 10 proc. dydžio neišpirktos turto vertės baudą, t. y. 34,33 Eur. Teismas nurodė, kad išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.2 p. numatyta, kad nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas sutarties 5.2, 5.5 punktus nuomininkas sumoka Lizingo įmonei 10 proc. dydžio neišpirktos turto vertės baudą. Savo reikalavimą ieškovas grindžia tuo, kad ieškovui nepavyko susisiekti su atsakovu sutartyje nurodytu telefono numeriu, atsakovas nepranešė apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nepateikė duomenų apie finansinę būklę ir tokiu būdu, atsakovas pažeidė sutarties 5.2, 5.5 punktus bei yra atsakingas už tokio sutartinio įsipareigojimo neįvykdymo pasekmes. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas pareikalavo iš atsakovo pateikti dokumentus susijusius su atsakovo finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, sudaryti sąlygas ieškovui patikrinti kaip eksploatuojamas turtas, kaip tai numatyta sutarties 5.2 p. teismas vertino, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė atsakovo telefono numeris ar gyvenamosios vietos adresas, kaip tai numatyta sutarties 5.5 p. Išperkamosios nuomos sutartyje atsakovo gyvenamosios vietos adresas nurodytas Bartkuškio k., Jauniūnų sen., Širvintų r. Tą patį atsakovo adresą nurodė ir ieškovas savo ieškinyje. Be to, šiuo adresu ir yra deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta. Teismui išsiuntus atsakovui procesinius dokumentus minėtu adresu, dokumentai atsakovui buvo įteikti asmeniškai, todėl teismas vertino kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiu, jog atsakovo gyvenamoji vieta pasikeitė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimą priteiti iš atsakovo 34,33 Eur baudą teismas atmetė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
10. Apeliaciniu skundu apeliantas UAB „Kapitalo valda“ pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-9434-984/2018 dalyje dėl delspinigių priteisimo – t. y. iš atsakovo V. B. ieškovo UAB „Kapitalo valda“ naudai priteistą 30,90 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti (priteisti) iki 690,35 Eur dydžio delspinigių sumos (0,05 proc.), atitinkamai patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo 343,29 Eur skolos, 690,35 Eur delspinigių, kitų sumų, likusioje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-9434-984/2018 palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodo, kad pareiškėjas mano, jog negali visa atsakomybės našta būti perkelta vien tik kreditoriui, t. y. tai šaliai, nors ir stipresnei, kurios interesai akivaizdžiai yra pažeisti, taip pat mano, kad pareiga ginti savo pažeistas teises turi būti realizuojama ne tik kreditoriaus, bet teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad pats skolininkas per aptariamą laikotarpį visiškai ne(į)vykdė savo pareigų (įvykdyti pradelstus įsipareigojimus kreditoriui), nebendradarbiavo su kreditoriumi, nebuvo aktyvus, nesidomėjo, nesiekė susitarimo (ginčo išsprendimo taikiai – neteismine tvarka) su kreditoriumi, dėl ko, jeigu būtų buvusi abipusė iniciatyva (t. y. ne tik iš kreditoriaus, bet ir iš skolininko), šis ginčas, pareiškėjo nuomone, jau būtų buvęs išspręstas taikiai.
12. Nurodo, kad, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo, atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. tinkamai, tačiau, atsakovas ir toliau nebendradarbiavo ne tik su ieškovu, bet ir su teismu. Be to, toks skolininko sąmoningas neveikimas negali būti pateisinamas silpnesne sutarties šalimi, tokiu būdu iš skolininko kreditoriaus naudai praktiškai visiškai nepriteisiant delspinigių (tik 30,90 Eur, kai skola 343,29 Eur).
13. Apelianto nuomone, teismas, vadovaudamasis vien tik formaliais kriterijais. Be to, apelianto nuomone, teismas turi teisingai ir objektyviai įvertinti šalių interesų pusiausvyrą.
14. Apeliantas sutinka ir neginčija tos aplinkybės, kad yra stipresnis kontrahentas, tačiau mano, kad į tai atsižvelgė, t. y. tai jau įvertino, kadangi delspinigių dydį ieškinyje savo iniciatyva sumažino nuo 0,2 proc. (sutartinių) iki 0,05 proc. (įstatyminių), vadovaudamasis įstatymine nuostata, t. y. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, bei įvertindamas sutarties stipresnės ir silpnesnės šalių pusiausvyros (balanso) nustatymo aplinkybę. Tačiau apeliantas ginčija teismo sprendimą dalyje dėl delspinigių paskaičiavimo už sutrumpintą 180 d. laikotarpį, kadangi mano, jog tokiam laikotarpiui (180 d.) paskaičiuoti delspinigius (0,05 proc.) teismas neturėjo pagrindo, juo labiau – pritaikyti sutrumpintą 6 (šešių) mėn. senatį, nesant atsakovo prašymui delspinigiams pritaikyti sutrumpintą 6 mėn./180 d. senatį. Apeliantas nurodo, kad senatį teismas taiko tik esant atsakovo prašymui, kurio šiuo atveju nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl šalių teisinio santykio kvalifikavimo
16. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad 2007 m. kovo 15 d. pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“, kurio reikalavimus perėmė ieškovas UAB „Kapitalo valda“ ir atsakovas V. B. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovas įsigijo turtą (motorolerį HONDA-27) įsipareigodamas lizingo davėjui mokėti įmokas. Pagal įsigyto daikto pobūdį bei tai, kad daiktą įsigijo asmeniškai fizinis asmuo iš juridinio asmens, t. y. verslo subjekto, yra pagrindas spręsti, jog ginčo teisiniai santykiai kilę iš vartojimo teisinių santykių ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog stiprioji sandorio šalis yra kreditorius. Pagal sudarytos Sutarties 11.1 punktą, atsakovas įsipareigojo mokėjimo grafiko pažeidimo atveju mokėti lizingo bendrovei 0,2 procento delspinigius už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną. Ieškovas savo iniciatyva sumažino delspinigių normą nuo 0,2 procento iki 0,05 procento už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną ir prašė iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 690,35 Eur delspinigius už 4022 dienų laikotarpį.
17. Atsižvelgiant į tai, kad sandoris, kurio pagrindu reiškiamas reikalavimas, buvo sudarytas 2007 metais, ginčo išsprendimui taikytinos teisės normos galiojusios sandorio sudarymo metu (Civilinio kodekso 1.7 straipsnis).
18. Sandorio sudarymo metu galiojusi Civilinio kodekso 1.39 straipsnio 1 dalis įtvirtino, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Iš esmės analogiška vartojimo sutarties samprata įtvirtinta ir galiojančiame Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnyje. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad telefoną iš verslininko įsigijo fizinis asmuo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia sutartis laikytina vartojimo sutartimi, atitinkamai taikant vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančias nuostatas.
19. Kilus ginčui dėl šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo, teismai, nepaisydami sutartyje nurodytų jos ar šalių pavadinimų, turi aiškintis tokia sutartimi nustatytų teisių ir pareigų turinį bei apimtį, kurie leistų nuspręsti, kokios sutarties nuostatas (ar kelių sutarčių elementus) atitinka šalių susitarimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2013).
20. Sandorio sudarymo metu galiojusi Civilinio kodekso 6.503 straipsnio 1 dalis nustatė, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). Civilinio kodekso 6.886 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius.
21. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011).
Dėl netesybų
22. Pirmosios instancijos teismas sumažino minėtą delspinigių sumą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po daugiau nei dešimt metų nuo atsakovės įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir devynerių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi, į prievolės sumą, kuri du kartus mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, ir į delspinigių susidarymo laikotarpį (4022 dienų). Teismas sprendė, kad tinkami ir protingi šioje byloje būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai, skaičiuojami iš viso už 180 dienų, kurie sudaro 30,90 Eur sumą.
23. Pagal Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
24. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Minėta, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, Civilinio kodekso 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas mažino delspinigius, t. y. tai, kad atsakovė yra vartotoja, tai, kad pagrindinės prievolės suma (343,29 Eur) beveik du kartus mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių sumą, tai, kad ieškovas delsė kreiptis dėl skolos priteisimo, sudarė pagrindą mažinti prašomą priteisti delspinigių sumą nuo 690,35 Eur iki 30,90 Eur dydžio.
26. Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, nes teismas netaikė ieškinio senaties, o 180 dienų laikotarpį vertino tik kaip kriterijų kuriuo remiantis mažintinas delspinigių dydis.
27. Kasacinis teismas savo nutartyse nėra nustatęs universalaus netesybų dydžio, kuris būtų pripažintinas protingu kiekvienos bylos atveju, todėl teismas, spręsdamas netesybų mažinimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju turi atsižvelgti į nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, o ne vadovautis kitoje byloje nurodyti protingu delspinigių dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-916-2017, 43 p.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-1094/2003). Be to, teismas turi pareigą ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).
28. Apeliantas neįrodinėjo, kad prašomos priteisti netesybos atitinka jo nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą ir dėl to negali būti priteisiamos mažesnės (Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 3 dalis, 6.73 straipsnio 2 dalis).
29. Ieškovas reikalavimą priteisti 34,33 Eur baudą, grindė Sutarties 11.2. punkto nuostata, nustatančia, kad nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas Sutarties 5.2., 5.5. p. Nuomininkas sumoka Lizingo įmonei 10 proc. neišpirktos Turto vertė baudą. Sutarties 5.2. nustatyta nuomininko pareiga, pareikalavus Lizingo įmonei per 5 dienas, pateikti visus dokumentus susijusius su Nuomininko finansine būkle ar turinčius reikšmės Sutarties vykdymui, bei sudaryti sąlygas patikrinti kaip eksploatuojamas turtas. Sutarties 5.5. punkte nustatyta nuomininko pareiga, per 5 dienas informuoti Lizingo įmonę jeigu pasikeičia Nuomininko adresas, telefonas, faksas ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė, Turto laikymo vieta.
30. Prie ieškinio ieškovė nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių nurodytų pareigų pažeidimą, tame tarpe Lizingo bendrovės reikalavimų per nustatytą 5 dienų laikotarpį pateikti reikalaujamą informaciją ir kt., kurių pagrindu reikalaujama priteisti baudą.
31. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apelianto (ieškovo) UAB „Kapitalo valda“ apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Atmestus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui nepriteisiamos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.