Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Byloje nustatyta, kad 2007 m. kovo 15 d. pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas įsigijo motorolerį HONDA-27 ir įsipareigojo per sutartyje numatytą 9 mėnesių turto išpirkimo terminą, iki 2007 m. gruodžio 14 d., pagal šalių suderintą mokėjimų grafiką ir sąlygas, mokėti lizingo įmonei visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, vykdyti kitas sutarties sąlygas (el. b. l. 15-16). Ieškovo teigimu, atsakovas nuo 2007 m. liepos 14 d. nemoka įmokų už motorolerį. Atsakovas sumokėjo tik 4 pirmąsias išperkamosios nuomos mėnesines įmokas iš 10 įmokų ir daugiau pradiniam kreditoriui nemokėjo. Atsakovas sutarties nenutraukė, turto ieškovui negrąžino, t. y. neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, todėl liko skolingas 343,29 eurus.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu arba grąžinęs ieškovui motorolerį (CPK 178 straipsnis), todėl atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas šioje dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 343,29 eurų skola.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 p. numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 0,05 procentus dydžio delspinigius už 4022 pradelstas atsiskaityti dienas, o tai sudaro 690,35 eurų sumą.

Pažymėtina, kad priklausomai nuo faktinių aplinkybių tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012).

Nagrinėjamu atveju, atsakovas, sudarydamas 2007 m. kovo 15 d. išperkamosios nuomos sutartį, neturėjo galimybių derėtis su ieškovu dėl sutarties sąlygų, kadangi ieškovas naudojo standartines sutarčių sąlygas, kurių individualiai neaptarė su atsakovu. Prašoma priteisti 690,35 eurų delspinigių suma yra du kartus didesnė už prievolės sumą (343,29 eurai). Ieškovas dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po 10 metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos (terminas įvykdyti prievolę baigėsi 2007 m. gruodžio 14 d.) ir tik po 9 metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi (2009-03-04), yra ši aplinkybė yra svarbi šiame ginče. Ieškovas nenurodė priežasčių, kodėl taip ilgai delsė ir nesikreipė į teismą su ieškiniu, o tai reiškia, kad ieškovas iš esmės sąmoningai leido didėti atsakovo įsiskolinimui. Ieškovo pasyvus elgesys, siekiant išieškoti skolą, negali nepagrįstai apsunkinti atsakovo padėties. Pažymėtina ir tai, kad jau reikalavimo perleidimo metu buvo akivaizdu, kad atsakovas prievolės nevykdo tam tikrą laiką ir nebuvo jokių duomenų apie ketinimą ją vykdyti gera valia. Ieškovo teiginiai, jog nuo reikalavimo į skolininką perėmimo, buvo vykdomi aktyvūs ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais byloje įrodymais (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovas tiek metų pats delsęs aktyviai ir operatyviai ginti savo teises, turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes, todėl negali iš atsakovo – vartotojo gauti neprotingai per dideles netesybas, nes tai visiškai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2147-340/2016; 2016 m. rugsėjo 20d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-811-258/2016). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai didelėmis ir dėl to jas sumažinti.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jei netesybos akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan., jos gali būti sumažintos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012;ir kt.). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-1094/2003).

Pirmiau minėta, kad sutartis buvo sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens – silpnesnės šalies. Ieškovas perėmęs reikalavimo teisę į atsakovo skolą, 2009 m. kovo 4 d. dėl skolos priteisimo kreipėsi į teismą tik 2018 m. liepos 19 d., tai yra po 9 metų. Teismo vertinimu, ieškovas iš esmės sąmoningai leido didėti atsakovo įsiskolinimui, o ieškovo pasyvus elgesys, siekiant išieškoti skolą negali nepagrįstai apsunkinti atsakovo padėties. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į Kasacinio teismo suformuojamą praktiką bei minėtas CK nuostatas sprendžia, kad tinkami ir protingi būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną už 180 dienų, kurie sudarytų 30,90 eurų (343,29 eurų x 0,05 proc. x 180 d.), todėl ieškovo reikalavimas, priteisti iš atsakovo 690,35 eurų delspinigių, tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 30,90 eurų delspinigių sumą (CK 1.5 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą tokio pobūdžio byloje (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-407-392/2018). Kitą ieškinio dalį dėl delspinigių priteisimo teismas atmeta, kaip nepagrįstą (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 10 proc. dydžio neišpirktos turto vertės baudą, t. y. 34,33 eurus.

Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.2 p. numatyta, kad nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas sutarties 5.2, 5.5 punktus nuomininkas sumoka Lizingo įmonei 10 proc. dydžio neišpirktos turto vertės baudą. Savo reikalavimą ieškovas grindžia tuo, kad ieškovui nepavyko susisiekti su atsakovu sutartyje nurodytu telefono numeriu, atsakovas nepranešė apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nepateikė duomenų apie finansinę būklę ir tokiu būdu, atsakovas pažeidė sutarties 5.2, 5.5 punktus bei yra atsakingas už tokio sutartinio įsipareigojimo neįvykdymo pasekmes. Tačiau teismas pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas pareikalavo iš atsakovo pateikti dokumentus susijusius su atsakovo finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, sudaryti sąlygas ieškovui patikrinti kaip eksploatuojamas turtas, kaip tai numatyta sutarties 5.2 p. (CPK 178 straipsnis). Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė atsakovo telefono numeris ar gyvenamosios vietos adresas, kaip tai numatyta sutarties 5.5 p. Išperkamosios nuomos sutartyje atsakovo gyvenamosios vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Tą patį atsakovo adresą nurodė ir ieškovas savo ieškinyje. Be to, šiuo adresu ir yra deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta. Teismui išsiuntus atsakovui procesinius dokumentus minėtu adresu, dokumentai atsakovui buvo įteikti asmeniškai, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiu, kad atsakovo gyvenamoji vieta pasikeitė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas, priteisti iš atsakovo 34,33 eurų baudą, atmestinas. Be to, nors ieškovas baudą sieja su atsakovo pareigos, pranešti apie savo adreso ir gyvenamosios vietos pasikeitimą, nevykdymu, tačiau tai realiai iš esmės yra susiję su skolos nemokėjimu, todėl prašoma priteisti bauda ir delspinigiai yra dviguba atsakomybė, kuri negalima, todėl ieškovo reikalavimas, dėl baudos priteisimo, netenkintinas.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 proc. per metus, todėl ieškovo reikalavimas, dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), t. y. 8 eurai (24 eurai x 34 proc.) žyminio mokesčio.

Ieškovas prašo priteisti ir 20,30 eurus už ieškovo patirtas Gyventojų registro išlaidas apie atsakovo asmens duomenis. Iš pateiktos 2018 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitos faktūros serija RC Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ši suma susidaro už 7 asmenų duomenis iš Gyventojų registro (sąskaitoje faktūroje nurodyti 7 vnt.). Atsižvelgiant į tai, ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos išlaidos tik už vieno asmens pažymas, t. y. 0,99 euro (2,90 eurų x 34 proc.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios 3 eurų valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Kapitalo valda“ (į. k. 126308223) iš atsakovo V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 343,29 eurų skolą, 30,90 eurų delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8,99 eurų bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusį teismą.