Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo G. A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

T. G. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį ir jam skirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis (duomenys neskelbtini) tarnyboje prie (duomenys neskelbtini) ministerijos ir be bausmės priežiūrą vykdančios institucijos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. liepos 20 d. iki 2024 m. liepos 21 d. (dvi paros).

Kardomosios priemonės paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo G. A. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš T. G. priteista G. A. S. 270 Eur turtinės ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

G. A. S. iš T. G. priteista 300 Eur proceso išlaidų atlyginimo

Procesas dėl (duomenys neskelbtini) kasos civilinių ieškinių nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. G. nuteistas už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo žmogų: 2024 m. liepos 20 d., apie 2.10 val., prie (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tyčia, priėjęs prie G. A. S., sėdinčio netoli ant suolo, smogė jam vieną kartą dešine ranka į galvą, veidą, po to ne mažiau kaip aštuonis kartus smogė jam abiem rankom į galvą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, T. G., abiem rankom sugriebęs G. A. S. už kojos, nutempė jį nuo suolo ant žemės, po to kaire ranka sudavė vieną smūgį į galvą, dešine koja mynė iš viršaus į galvą, į viršugalvio sritį ir dešine koja du kartus spyrė į galvą. G. A. S. atsikėlus nuo asfalto ir atsisėdus ant šalia esančio baltos spalvos suolo, T. G., priėjęs prie jo, atsistojęs priešais nukentėjusį taip, kad jis negalėtų atsitraukti, sudavė jam kaire ranka tris smūgius į galvą, į veidą, po to, laikydamas jį, sudavė jam dešine ranka ne mažiau kaip devyniolika smūgių į galvą, po to nutempė G. A. S. nuo suolo ant asfalto bei, sugriebęs jį, tempė asfaltu. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, T. G., sėdėdamas ant suolo, ant kelių klūpinčiam G. A. S. dešine ranka sudavė į veidą vieną smūgį. Tokiu būdu T. G. padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kaktos kairėje pusėje veidinėje ir plaukuotoje galvos dalyse, poodinę kraujosruvą veide kairio kramtomojo raumens projekcijos srityje, apimantį kramslio sritį, masyvią netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą, išsidėsčiusią abiejų akių vokų, abiejų skruostų, nosies nugarėlės, kaktos dešinės pusės, dešinio smilkinio, dešinio žando, dešinio kramtomojo raumens projekcijose ir dešinio skruosto srityse su taškiniais odos nubrozdinimais dešiniame skruoste, smulkius odos nubrozdinimus apatinės lūpos dešinėje pusėje pigmentinės odos srityje, muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje ir 32 nuolatinio danties išmušimą, daugybinius netaisyklingos formos odos nubrozdinimus abiejų kelių priekiniuose paviršiuose, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus kairės pusės apatinėje dalyje, dvi smulkios apvalios formos vieną žemiau kitos išsidėsčiusias poodines kraujosruvas dešinio žasto vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, šešias smulkias netaisyklingos formos poodines kraujosruvas krūtinės viršutinės dalies abiejose pusėse, daugybinius smulkius taškinius odos nubrozdinimus dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje II delnakaulio projekcijoje, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, T. G. nuteistas už tai, kad jis, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui: 2024 m. liepos 20 d., apie 3.47 val., ties (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nevykdė teisėtų (duomenys neskelbtini) K. Č. nurodymų nusiraminti, netriukšmauti ir (duomenys neskelbtini) A. J. reikalavimo išlipti iš laivo, kurio registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), plūdo (duomenys neskelbtini) pareigūnus necenzūriniais žodžiais, grasino susidoroti fiziškai, aktyviai priešinosi, mosuodamas rankomis ir spardydamas kojomis, į perspėjimus nurimti nereagavo, priešinosi antrankių uždėjimui bei sulaikymo metu įspyrė (duomenys neskelbtini) A. J. į ranką, pastūmė (duomenys neskelbtini) K. Č., dėl to jam buvo padarytas kairės kojos blauzdos nubrozdinimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais, panaudodamas smurtą, T. G. pasipriešino valstybės tarnautojams.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimai. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje dėl T. G. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Apeliaciniame skunde yra aiškiai išdėstyta, jog prašoma padidinti priteistus turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi teisėjų kolegija nutartyje aptaria būtent šį esminį apeliacinio skundo klausimą, t. y. ar nukentėjusiajam G. A. S. buvo priteistas pagrįstas jo patirtos žalos atlyginimas, ar nesama pagrindo iš T. G. priteisti didesnį tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl nukentėjusiajam G. A. S. priteistos turtinės žalos atlyginimo pagrįstumo

7.6. Kartu su apeliaciniu skundu pateikti medicininiai dokumentai tik patvirtina G. A. S. atliktus tyrimus ir nustatytas diagnozes, apie taikomą gydymą yra užsiminta vienu atveju, nurodant, jog būtinas (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 60). Šios rekomendacijos jokiu būdu nepatvirtina, jog G. A. S. negalėjo visiškai dirbti ir turėjo absoliučiai nutraukti savo vykdomų (duomenys neskelbtini) veiklą. Prie apeliacinio skundo pridėti medicininiai dokumentai yra išduoti nuo 2024 m. liepos 20 d. iki 2024 m. liepos 26 d. (t. 4, b. l. 57–61), t. y. kelios dienos po įvykio, todėl jie neapibūdina G. A. S. sveikatos būklės praėjus ilgesniam laikui nuo sumušimo ir neatspindi jo gijimo eigos bei galimybės dirbti ir užsiimti tam tikra veikla ilgalaikėje perspektyvoje. Tik vienas ambulatorinio apsilankymo aprašymas yra 2025 m. sausio 28 d., tačiau jame nurodomi G. A. S. nusiskundimai dėl (duomenys neskelbtini), kurie nėra nustatyta, jog būtų tiesiogiai susiję su nagrinėjama nusikalstama veika, be to, tiksli diagnozė nebuvo nustatyta, nepaaiškintos priežastys, nulėmusios išraše minimą (duomenys neskelbtini). Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netenkino civilinio ieškinio dalies dėl negautų pajamų, kadangi ji nebuvo įrodyta.

7.7. Be to, nukentėjusysis G. A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 312,97 Eur turtinės žalos dalies atlyginimo už (duomenys neskelbtini). Vis dėlto pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, jog nukentėjusysis G. A. S. nepateikė teismui nei kvitų, nei sąskaitų, kurie patvirtintų minėtas išlaidas. Byloje pateiktos pavedimo kopijos: 1) 2024 m. rugpjūčio 16 d. (duomenys neskelbtini) 95 Eur (t. 1, b. l. 130); 2) 2024 m. rugpjūčio 8 d. (duomenys neskelbtini) 165 Eur (t. 1, b. l. 131); 3) 2024 m. liepos 21 d. (duomenys neskelbtini) 270 Eur (t. 1, b. l. 132); 4) 2024 m. rugsėjo 13 d. (duomenys neskelbtini) 120 Eur (t. 1, b. l. 133); 5) 2024 m. liepos 24 d. „(duomenys neskelbtini)“ 6,97 Eur (t. 1, b. l. 134); 6) 2024 m. liepos 24 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) 5 Eur (t. 1, b. l. 135); 7) 2024 m. liepos 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1000 Eur (t. 1, b. l. 136). Visose šiose pavedimų kopijose nėra duomenų, už kokias konkrečias paslaugas yra įvykdyti piniginiai pervedimai. Objektyvių duomenų apie mokamai gydytus sužalojimus, kelionės išlaidas, vaistus, nėra gauta. Daugiau jokių įrodymų, apart nukentėjusiojo G. A. S. ir jo atstovės nurodytų aplinkybių, byloje nėra. Dokumentų, patvirtinančių nukentėjusiojo G. A. S. nurodytas aplinkybes, byloje taip pat negauta. Tokie teiginiai dėl likusios turtinės žalos laikytini deklaratyviais, nepagrindžiančiais reikalavimo dėl turtinės žalos prašomo dydžio, todėl ši ieškinio dalis pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo tenkinta tik iš dalies, kadangi susieti visų mokėjimų su būtent inkriminuojamo įvykio metu padarytais sužalojimais nėra galimybių.

7.8. Gynyba neginčijo 270 Eur 2024 m. liepos 21 d. mokėjimo (duomenys neskelbtini). Be to, ši suma įvykdyta kitą dieną po įvykio. Taip pat byloje yra ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kad nukentėjusiajam buvo suteiktos (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 140–141), todėl ši suma iš nuteistojo T. G. buvo priteista pagrįstai. Byloje nebuvo pagrindo tenkinti civilinio ieškinio dalį dėl prašymo priteisti iš T. G. likusią 2 042,97 Eur turtinės žalos dalį už (duomenys neskelbtini), nes priežastinis ryšys byloje nebuvo įrodytas. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškinio dalį dėl likusios turtinės žalos atlyginimo atmestė kaip neįrodytą, t. y. nesama pagrindo priteistos žalos dydį padidinti.

Dėl nukentėjusiajam G. A. S. priteistos neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo

8. Nukentėjusysis G. A. S. civiliniu ieškiniu prašė 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl T. G. padarytų veiksmų, t. y. dėl sveikatos sužalojimo, jaučia pasekmes iki šiol, dėl įvykio metu patirtų sužalojimų jam teko daug kartų kreiptis į medikus, ypatingai (duomenys neskelbtini), gydosi ir lankosi pas medikus iki šios dienos bei vartoja skausmą malšinančius vaistus. Dėl patirtų traumų pasikeitė jo fizinė būklė, gyvenimo kokybė, psichologinis gerbūvis. Patiriamos pasekmės ne tik neigiamai veikia jo gyvenimo kokybę, bet ir kelia pagrįstą baimę dėl ateities, t. y. kaip jos paveiks tolesnį G. A. S. gyvenimą. Jis yra (duomenys neskelbtini) ir didžioji jo darbo dalis yra bendravimas su žmonėmis, t. y. klientais, tačiau dėl patirtų sužalojimų jis ilgai negalėjo visiškai bendrauti su jais, be to bendravimas iki šiol yra apsunkintas, t. y. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas G. A. S. priteisė 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

8.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.

8.2. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.

8.3. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusysis G. A. S., be patirto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo bei nuteistojo smurtinių veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus, susijusius su bylos nagrinėjimu. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį.

8.4. Nustatydamas G. A. S. priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog byloje nustatyta, kad tyčiniais T. G. veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – T. G. padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kaktos kairėje pusėje veidinėje ir plaukuotoje galvos dalyse, poodinę kraujosruvą veide kairio kramtomojo raumens projekcijos srityje, apimantį kramslio sritį, masyvią netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą, išsidėsčiusią abiejų akių vokų, abiejų skruostų, nosies nugarėlės, kaktos dešinės pusės, dešinio smilkinio, dešinio žando, dešinio kramtomojo raumens projekcijose ir dešinio skruosto srityse su taškiniais odos nubrozdinimais dešiniame skruoste, smulkius odos nubrozdinimus apatinės lūpos dešinėje pusėje pigmentinės odos srityje, muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje ir 32 nuolatinio danties išmušimą, daugybinius netaisyklingos formos odos nubrozdinimus abiejų kelių priekiniuose paviršiuose, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus kairės pusės apatinėje dalyje, dvi smulkios apvalios formos vieną žemiau kitos išsidėsčiusias poodines kraujosruvas dešinio žasto vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, šešias smulkias netaisyklingos formos poodines kraujosruvas krūtinės viršutinės dalies abiejose pusėse, daugybinius smulkius taškinius odos nubrozdinimus dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje II delnakaulio projekcijoje. T. G. nukentėjusiojo neatsiprašė, jokio gailesčio ir nuoširdumo nerodė nei iš karto po įvykio, nei viso proceso metu.

8.5. Nustatant nukentėjusiajam T. G. priteistinos neturtinės žalos dydį, būtina įvertinti ir tai, kad ilgalaikių liekamųjų reiškinių dėl patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo G. A. S. nepatyrė, į (duomenys neskelbtini). Nors nukentėjusysis nurodė, kad patirti sužalojimai jam trukdė vystyti ir tęsti darbinę (duomenys neskelbtini) veiklą, tačiau nenurodė, kaip padaryti sužalojimai konkrečiai nulėmė situaciją, kad jis nebegalėjo užsiimti darbine veikla ir bendrauti su klientais. Nežymus sveikatos sužalojimas pats savaime nėra tokio pobūdžio, jog iš asmens visiškai atimtų galimybę dirbti, nebent tai būtų pagrįsta objektyviais įrodymais ir paaiškinta, kokiu būdu būtent dėl padaryto sužalojimo asmuo negalėjo dirbti. Teismas, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo G. A. S. ir nuteistojo T. G. teisėtų interesų, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino tik iš dalies. Visos aptartos aplinkybės atskleidžia, jog apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo iš nuteistojo priteisto neturtinės žalos atlyginimo, yra absoliučiai nepagrįsti ir neteisingi. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas ne tik motyvavo, kodėl priteisia iš nuteistojo nustatyto dydžio žalos atlyginimą G. A. S., bet taip pat detaliai įvertino reikšmingas aplinkybes ir argumentavo, kokią įtaką jos turi priteisiamam žalos atlyginimo dydžiui.

8.6. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į šios kategorijos bylose teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio. Neturtinės žalos dydis už nežymų sveikatos sutrikdymą tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo kelių šimtų eurų iki 2 500 Eur: 1) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-256-648/2022 – 600 Eur (trenkė vieną kartą delnu į veidą ir padarė poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje); 2) kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-48-495/2021 – 1 000 Eur (suėmęs rankomis nukentėjusiajai už abiejų dilbių, ją tampė, suėmęs už sprando lenkė jos galvą žemyn, taip padarė poodines kraujosruvas dešiniajame dilbyje, odos nubrozdinimus abiejuose dilbiuose ir sukėlė fizinį skausmą); 3) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-628/2020 – 1 000 Eur (kumščiu sudavė į veidą ir padarė kraujosruvą dešinės akies vokuose); 4) Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-32-634/2023 – 750 Eur (4 kartus kumščiu sudavė į pilvą ir padarė 4 kraujosruvas); 5) Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-206-926/2022 – solidariai 2 500 Eur (bendrai veikdamos tyčia rankomis stūmus ir pargriovus nukentėjusiąją ant žemės, po to pastarajai gulint ne mažiau kaip 4 kartus įspyrė į veidą ir kitas kūno vietas, padarydamos odos nubrozdinimus abiejose blauzdose, poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, nosies sumušimą); 6) Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-457-813/2022 – 1 000 Eur (kietais bukais daiktais asmenys, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskiras bylas, bendrais veiksmais sudavė smūgį į veido kairę pusę, po ko nukentėjusiajam dengiantis galvą, pataikė smūgius į abi rankas bei sprandą, sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į dešinį šoną, nuteistasis sudavė į kairės kojos šlaunį ir kairės kojos pirštą, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam kraujosruvą odoje ir poodyje kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, paviršines muštines žaizdas dešiniajame klube ir kairėje šlaunyje); 7) Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-106-919/2022 – 1 500 Eur (stovint laiptų aikštelėje, tyčia vieną kartą ranka pastūmė į petį, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant laiptų pakopų, taip padarė jam poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinio žasto srityje, dešinės čiurnos raiščių patempimą); 8) Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-216-919/2021 – solidariai 2 000 Eur (veikdami bendrininkų grupe, kilus žodiniam konfliktui, tyčia sudavė ne mažiau kaip 13 smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į veidą ir kitas kūno vietas, padarydami jam poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, smilkinyje, užausyje, kairiajame smilkinyje, kaktoje, pakaušyje, kairės akies viršutiniame voke, kaktos dešinėje pusėje, kairiajame šone, kojos nykštyje, padarydami pogleivinę kraujosruvą apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimus dešinės akies vokų vidiniame kampe – nosyje, nosies dešiniajame sparnelyje ir viršutinėje lūpoje su kraujosruva); 9) Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-146-557/2020 – 1 500 Eur (rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių į galvą, taip padarydamas galvos sumušimą ir lengvo laipsnio smegenų sukrėtimą); ir kt.

8.7. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus ir jų pobūdį, tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, nuteistojo turtinę padėtį, atsižvelgdamas į proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog iš nuteistojo T. G. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. A. S. priteistas 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra visiškai pagrįstas. Teismo vertinimu, ši suma užtikrins protingą balansą tarp kompensacijos už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, nežymų sveikatos sutrikdymą bei dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusio asmens interesų. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo G. A. S. apeliacinį skundą atmesti.