Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad R. M. pažįsta apie 5 metus, nes jų žmonos dirbo vienoje bendrovėje. Draugai nebuvo, nebendravo. Juos siejo tik vienas bendras pomėgis - žvejyba. Žvejodavo prie to paties (duomenys neskelbtini) tvenkinio. Ten pradėjo žvejoti gal prieš 4-5 metus. Tuo metu tvenkinys buvo apleistas, neprižiūrimas, nors jis yra privatus. Prieš 4 metus pakalbėjo su savininku ir nutarė, kad statys tiltą, nuo kurio būtų galima žvejoti, nes nuo tvenkinio kranto yra labai sudėtinga žvejoti, krantai tam nepritaikyti. Pasistatė tiltą. Kai R. paskambinęs paprašydavo leisti pažvejoti nuo tilto, nebūdavo jokių problemų, visada leisdavo. Praeitą vasarą, vieną dieną paskambino R. ir, kaip visada, paklausė, ar gali pažvejoti, jis pasakė, kad jokių problemų, tikrai negaila. Vakare, gal jau sutemus, jam iš to kaimo paskambino vietiniai vaikai ir pasakė, kad išgirdo kažkokį triukšmą pas jį ant tilto. Jei jie žvejoja, tai taip nebūna, nes pas juos susirenka žmonės pažiūrėti, ką jie daro, nebūna jokių išgertuvių. Jis paskambino R. ir jo paklausė, ar kažkas vyksta prie tvenkinio. Šis patikino, kad viskas gerai, nieko ten nėra. Kitą dieną nutarė nuvažiuoti prie tvenkinio pasižiūrėti, kaip jis atrodo. Atvykęs jis rado labai daug šiukšlių, matėsi, kad buvo didelės išgertuvės. Tiesiog nenorėdamas aiškintis santykių, paskambino R. ir pasakė, kad jis daugiau nepageidaujamas ant jų liepto, tegul žvejoja bet kur, nes ežeras didelis. Jis jo neieškojo, kokius metus laiko neskambino. Šią vasarą, liepos mėnesį atvyko žvejoti prie savo tvenkinio, pamatė, kad kitoje tvenkinio pusėje vyksta kažkokios statybos. Prisipūtė valtį ir nuplaukė į kitą krantą pasižiūrėti, kas vyksta. Nuplaukęs pamatė tris vyrus, kuriuos žinojo iš matymo. Vienas iš tų vyrų, kuris visada kalba už visus – S. G., pasakė, kad su savininko leidimu statosi tiltą. Paklausė jo, jog galbūt čia pas juos žvejos R., S. patikino, kad statosi ne R., o jie. Tada sėdo į valtį ir parplaukė atgal pas save į krantą. Gal už kokių 3-4 valandų atvažiavo R.. Jis su draugu sėdėjo valtyje, kai pamatė, jog kažkas ateina, nors ten yra privati valda. Pamatė, jog čia R.. Jis pradėjo šaukti necenzūriniais žodžiais, kad kas jis toks, jog neleidžia jam čia žvejoti. Kadangi jam paskambino S. ir pasakė, kad jis jam neleido žvejoti. Nenorėdamas konflikto, jis tiesiog pasakė, kad nieko nenori girdėti, tegul skambina savininkui, nes kas jis toks, jog ateitų pas jį ir klaustų, kodėl neleidžia jam žvejoti. Savininkas įgaliojo jį tą tvenkinį prižiūrėti, rūpintis. Tiek vietiniams yra ir pasakęs. Pamatęs, kad jis elgiasi neadekvačiai, nutarė nepalikti savo daiktų, nes saugo savo turtą, ir bijojo, jog kažkas atsitiks. Todėl nutarė apsisukti valtį ir parplaukti atgal į krantą, krantas buvo gal už kokių 5 metrų. Parplaukus į krantą, išlipo pasiimti daiktų, o draugas pasiliko įtraukti valtį. Jis R. pasakė, kad nenori kalbėtis, nes atvyko čia pailsėti, taip pat pasakė, jog nenori jo čia daugiau matyti, tegul žvejoja kur nori, o dėl leidimo tiesiog tegul kalbasi su savininku. R. apsisuko ir išėjo. Gal po valandos atvažiavo policija. Pasikalbėjo su pareigūnais, jiems paaiškino visą situaciją. Pareigūnai nusprendė užsirašyti jų kontaktinius duomenis, kiek suprato, jie išvažiavo, nes ten pas juos nelabai matosi. Jis buvo blaivus. Po kokio pusvalandžio pareigūnai grįžo atgal ir patikino, kad turi važiuoti kartu su jais, kadangi yra parašytas pareiškimas, ir jis turės pasirašyti dokumentus. Pareigūnams paaiškino, kad jam reikės 2 valandų viskam susidėti, tai jie taip ir nutarė, jog jis su savo automobiliu ten nuvažiuos. Atvažiavo į policiją ir buvo sulaikytas. Kaip jam buvo paaiškinta, policijos pareigūnai atvyko todėl, kad buvo suduotas smūgis. Jis juos patikino, kad smūgio nesudavė, rodė jiems savo rankas ir kojas. Nukentėjęs sakė, kad pametė ir akinius. Mano, jei būtų sudavęs, tai kažkas būtų matęsi. Jis buvo valtyje, kai bendravo su nukentėjusiuoju. Per tą laiką, kol bendravo su nukentėjusiuoju, iki atvykstant policijos pareigūnams, buvo išlipęs iš valties. Kai buvo išlipęs iš valties, praėjo pro nukentėjusįjį gal per gerą metrą. Jam pastoviai aiškino, jog nenori su juo kalbėti, kad nuliptų nuo tilto. Tada jis nuėjo, atsistojo ant kranto, nes neva jis dabar yra ne ant tilto ir gali daryti ką nori. Jis ten nestovėjo, kai atplaukė į krantą, tiesiog, susirinkęs daiktus, pro jį praėjo. Iki atvykstant pareigūnams, čia buvo jų artimiausias fizinis kontaktas. Arčiau prie jo priėjęs nebuvo. Nepastebėjo, ar nukentėjusysis buvo suklupęs, parkritęs ant žemės. Pas jį apskritai nematė akinių. Jis nematė, jog nukentėjusysis būtų atėjęs su akiniais, o kai atėjo, pasakė, jog jam čia, šitoje vietoje buvo suduota, ir dėl to nukrito akiniai. Pradžioje visi - jis, pareigūnai, ieškojo akinių. Akinių nerado, tik paskui takelyje, kur reikia ateiti pro meldus, pareigūnas rado jo akinius. Kartu su juo buvo draugas A., kuris kartu su juo buvo valtyje, kol bendravo su nukentėjusiuoju iki atvykstant policijos pareigūnams. Jis viską matė, kas vyksta tarp jo ir nukentėjusiojo. Nukentėjusysis pastoviai šaukė, rėkė dėl žvejojimo aplinkybių, o, ar šaukė dėl kitų aplinkybių, tikrai nepastebėjo. Jis tiksliai gali atsakyti, kad nuo vieno iki kito kranto gali būti iki 200 metrų. Jis atvykęs nematė, kas ten tokie stato, tik matė, kad trys vyrai stato tiltą, bet įžiūrėti jų negalėjo. Dėl to nutarė pripūsti valtį, nuplaukti ir pasižiūrėti. S. dar gal būtų identifikavęs, nes jis didelis, balta galva, vienas toks. Tas konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo tęsėsi kelias minutes, nes kai jis išlipo iš valties, praėjo pusė minutės, ir R. išėjo. Išlipęs iš valties pasakė, jog eitų aiškintis pas savininką ir nuėjo tiesiai pas save į namelį – kempingą su daiktais. Maždaug už valandos po viso šito konflikto atvyko policijos pareigūnai. Nesimatė, ką daro nukentėjusysis, nes ten pas juos apžėlę, švendrai. Pas nukentėjusįjį nebuvo paraudimų, nubrozdinimų. Jis dar pareigūnų prašė, kad jį apžiūrėtų. Kai atvyko policijos pareigūnai, tai jis pats siūlė nukentėjusiajam iškviesti greitąją, jei jam buvo suduota, jei jautė kažkokį skausmą, bet jis sakė, jog jam nieko nėra, viskas gerai, nejaučia jokio skausmo. Nežino, kokiu tikslu policijos pareigūnai buvo nuėję. Jis nepateikė vaizdo ir garso įrašo, kuriame būtų užfiksuotas visas jo ir nukentėjusiojo konfliktas, nes tuo metu kamera buvo išjungta. Gal 15 min. bendravo su G.. Vienas iš asmenų, buvusių su G., buvo A., o kito vardo nepasakys, nors su juo bendrauja, pažįsta ir sveikinasi. Jie vietiniai, iš (duomenys neskelbtini). Kai jis plaukė iki jų, kiti du vaikinukai jam paskui pasakė, kad S. liepė filmuoti, nes atplauks M. ir bus konfliktas. Visą tą laiką, kai jis pas juos buvo atplaukęs, jie jį filmavo. Paskui tie vaikinukai tą filmuotą medžiagą jam parodė. Jie kalbėjosi labai gražiai. Kiti žmonės, kaimo gyventojai gali naudotis tvenkiniu, nes viskas yra sutvarkyta. Žvejoti neleidžiama, nes tvenkinys yra privatus, su perspektyva į verslinę žvejybą. Anksčiau R. M. ateidavo, žvejodavo, viskas būdavo gerai, savininkas išduodavo leidimą, kad galima žvejoti. Tačiau paskutinius dvejus metus savininkas leidimų nebeišrašo, nes pamatė, kaip atrodė tvenkinys, kol jų ten nebuvo, kada žvejodavo visi kiti, žuvį nešdavosi kibirais. Jis nereguliuoja kam galima, kam negalima. Tiesiog, jei pamatydavo, kad kažkas žvejoja, skambindavo ir pasakydavo, kad gali atvykti patikrinti leidimus, ar prie šio tvenkinio žvejojama legaliai su bilietais. Paskambino kaip laisvas pilietis, kadangi žino, jog leidimų niekas negali turėti. Leidimus turi trys žmonės iš kaimo ir jie penki. Atvyko du pareigūnai. Abu stovėjo šalia vienas kito, prie jų buvo nukentėjusysis. Paprašius, kad pareigūnai apžiūrėtų, ar nukentėjusiajam padaryti kokie nors sužalojimai, abu pareigūnai jį apžiūrėjo. Dar jo paklausė, į kurią vietą jam sudavė, jis nurodė tikslią vietą, bet toje vietoje tikrai nieko nebuvo. Dar paklausė, su kuria vieta sudavė, pasakė, kad su alkūne. Tai jis pareigūnams ištiesė ir rankas, ir alkūnes. Rodė, kad sudavė į žandikaulį. Žandikaulio vietoje paraudimų nebuvo. Jis sakė, jog jam nieko nėra. Kiek pamena, rodė, jog sudavė į dešinės pusės žandikaulį. Matė, kad nukentėjusysis kažkam skambino. Nežino, kam skambino. Su S. G. jį siejo tokie patys santykiai, kaip ir su nukentėjusiuoju, kad žvejojo prie to paties tvenkinio. Šiai dienai su S. G. jokie santykiai nesieja, nes jis melavo, jog turi leidimą. Su juo jokių konfliktiškų santykių neturi. Gal, kai jis atplaukė, jie puolė filmuoti, nes galvojo, kad kažką pasakys. Bet nei su vienu neturi konfliktų. Nežino, kodėl S. G. akistatos metu atsistojo ir išėjo. Tiesiog paklausė klausimo, kodėl jo parodymai skiriasi, o jis atsistojo ir išbėgo. Pasakė, kad čia vyksta nesąmonės, ir jie visi susitarę. Nieko nesuprato, kas čia ką susitaręs.

Nukentėjusysis R. M. teisme parodė, kad viskas, ką pasakojo kaltinamasis, kaip ir būtų tiesa iki tos vietos, kol jis atėjo. Kai atėjo, jie buvo valtyje. Nežino, kiek ten buvo to šaukimo, nes jis yra skardžiabalsis, tai jį tikrai aiškiai būtų girdėję ir kitame krante. Nebuvo jokių triukšmų, nes jie su M. nekonfliktavo. Kai leido žvejoti, tai viskas buvo gerai, išskyrus, kad buvo prižadėjęs, jog bus kartu su tais tariamais išgertuvių dalyviais, bet jo su jais kartu nebuvo. Čia buvo jo minusas, kadangi nematė, kas ten įvyko. Tai gal dėl to pas M. ir buvo likęs pyktis ant jo. Iki tos dienos jie nebuvo susitikę, tik girdėdavo, kad kai susitiks, išsiaiškins. Kadangi tame kaime gyvena jo mama, yra ten gimęs, augęs, tai matydamas, jog kažkas žvejoja ant tilto, nuvažiuodavo, paklausdavo, kaip sekasi. Pats nežvejojo jau gal porą metų. Tada irgi atvažiavo, nieko tokio išskirtinio nebuvo, tik keletas žodžių. Jie dviese buvo valtyje. Jis liepė tą valtį irkluoti link kranto, šoko iš valties ir iš dešinės rankos jis gavo į kairį žandą. Su tokiu pasimetimu pakilo nuo žemės. Nejuto, kur nukrito akiniai, bet pakilo ir nuėjo. Iš karto skambino pareigūnams. Pareigūnų palaukė prie mašinos gal kokį 20 min. Atvyko pareigūnai, tada su jais viską aiškinosi, su jais ieškojo akinių. Pradžioje tikrai nejautė nieko tokio, kad jam kažkas būtų atsitikę, tik gal labiau buvo toks pasimetimas, nes nesitikėjo, jog taip gali būti. Pareigūnai siūlė iškviesti greitąją pagalbą, bet jis atsisakė, nes nejautė kažkokių blogų simptomų. Kai pareigūnai liepė važiuoti į (duomenys neskelbtini), tai vairuodamas pastebėjo, kad jam svaigsta galva. Po visos apklausos (duomenys neskelbtini) g. nuvažiavo į priėmimą. Jam nustatė galvos sukrėtimą. Čia viskas vyko priėmime, ten daug aparatų, tų medicininių tyrimų pavadinimų nežino, tai nepasakys, kokius tyrimus jam atliko. Jam priėmime net nepasakė, kas yra, jis išvažiavo iš jų, nes jie sakė, kad čia viskas gerai, tikriausiai nieko nėra. Jį išleido, ir tik paskui jis sužinojo. Kiek jis suprato, kai daro galvos tikrinimą, ateina specialistai, gydytojai iš skyrių, nes buvo vakaras, tai jis to aprašo taip ir nesulaukė. Jis taip suprato, kad jam darė galvos tomografiją, pamatavo spaudimą. Dėl to jaučiamo svaigimo galvoje jis ten ir nuvažiavo. Paskui jį pasiuntė pas teismo medicinos ekspertus, tačiau vizualiai jokių žaizdų nepatyrė. Buvo vienas smūgis, nuo kurio jis suklupo. Jie buvo dviese, o jis vienas, dėl to ir išėjo. Kai buvo atvažiavę pareigūnai, jie niekur išėję nebuvo. Jie išvažiavo visi kartu: jis ir pareigūnai. Jie gal ruošėsi išplaukti, bet neišplaukė. Gal čia nuo pervargimo jį suerzino, nes nežino, kiek laiko M. žvejojo. Kaltinamasis dar buvo valtyje, kai jie apsižodžiavo. Kaltinamasis pasakė draugui, kad irkluotų link kranto. Jis stovėjo ant kranto, gal per 1-2 metrus nuo vandens, bet ne ant tiltelio. Kaltinamasis be jokių žodžių iššoko iš tos valties ir paprasčiausiai trinktelėjo alkūne, jis virto. Nemano, kad iš skausmo sušaukė, nes to nesitikėjo. Jis virto ar suklupo ant kelio, su ranka pasikėlė ir instinktyviai nuėjo link takelio prie mašinos. Iš karto skambino policijos pareigūnams. Prie ežero buvo su akiniais, jie buvo ant viršaus ir ten nukrito. Dar pareigūnams sakė, kad gal akinius paliko mašinoje, gal einant jie nukrito. Ėjo laukti pareigūnų prie mašinos. Apžiūrėjo save per automobilio veidrodėlį, bet vizualiai nieko nebuvo. Gal šiek tiek juto žandą ir nuo danties šiek tiek išspjovė kraujo. Labiau žeidė pats faktas, nei kad būtų buvęs sukeltas didžiulis fizinis skausmas. Neįvardintų to fiziniu skausmu, labiau buvo moralinis skausmas. Kaip kas supranta fizinį skausmą. Pradžioje juto tokį pasimetimą, labiau išsigandimą. Skausmas atėjo bevažiuojant į policiją, jautė nerimą, kad svaigsta galva. Dėl kaltinamojo suduoto smūgio jautė neypatingai stiprų skausmą, bet jį jautė. Nuo smūgio sudavimo iki kol nuvažiavo į priėmimą juto skausmą. Policijos pareigūnams nepranešė, kad jaučia fizinį skausmą, nes buvo pasimetęs. Jie siūlė jam iškviesti medikus, bet jis nesijautė taip blogai, kad jam reikėtų medikų pagalbos. Vėliau nuvyko į gydymo įstaigą, nes vairuodamas pastebėjo, jog yra kaip apsvaigęs, nekoordinuotas. Gydymo įstaigoje visiškai nieko neišrašė, jokių nurodymų, kaip turi elgtis, nedavė, išleido namo ir viskas. Turbūt ryte jis nieko nebejautė, kadangi ryte, kaip ir viskas buvo gerai, išėjo į darbą. Apibūdintų labai paprastai, jis davė tą smūgį ateidamas iš inercijos, nes tuo metu nebuvo jokio pokalbio, gal jis net galvą pasuko. Čia buvo tyčinis specialus ėjimas prie jo. Gal jautėsi įžeistas, dėl to ėjo prie jo. Jo daiktai buvo prie namelio. Prie jo jokių jo daiktų nebuvo. Tokiu tikslu ir ėjo prie jo, kad sukeltų skausmą ar parodytų draugui, jog jis yra stipresnis. Nežino, sunku pasakyti, su tuo nesusiduria, nėra gavęs nei iš rankos, nei iš alkūnės. Tai buvo tyčinis sudavimas. Dėl šito veiksmo kaltinamasis jo neatsiprašė. Dabar su kaltinamuoju nebendravo. Įvykio metu pirmą kartą matė tą asmenį, kuris buvo kartu su kaltinamuoju. Šitas asmuo galėjo gerai matyti viską, kas įvyko, nes buvo šalia. Matė ir žinojo, kad kitoje ežero pusėje vyksta kažkokios statybos. S. G. gal labiau pažinodavo, nes jis ateidavo, kai jie žvejodavo, o jaunimą žino tik iš matymo. Nepasakys tų kitų dviejų asmenų vardų ir pavardžių. Jo santykiai su S. G. tokie kaip su M., jis į tą kaimą atvažiuoja gal pas mamą, močiutę, ir daug metų su juo susitikdavo žvejyboje. Su S. nėra susipykę. Jei S., būdamas kitame krante, žiūrėjo, tai galėjo matyti, kas vyksta tarp jo ir kaltinamojo, nes ten viskas išpjauta, nėra jokių švendrų. Pavyzdžiui, jis mato, kas vyksta kitame krante. Jei tuo momentu žiūrėjo, tai galėjo matyti. Tą įvykio vakarą telefonu su S. nebendravo. Jis jam skambino važiuojant į (duomenys neskelbtini) ar jau grįžus namo ir minėjo, kad girdėjo triukšmą. Su juo bendravo. S. skambino ir klausė, kas atsitiko, kadangi girdėjo triukšmą. Tas skambutis buvo gal aštuntą, gal devintą valandą. Iki to įvykio S. G. neskambino, bet buvo jį sutikęs. Iki įvykio jis jam neskambino. Buvo tas vienas skambutis. Daugiau nesiskambino. Nebuvo pateikęs savo telefono apžiūrai. Nepamena, kad S. G. jam būtų skambinęs iki įvykio, ir net nežino dėl ko. Būdavo, kad pasiskambindavo, bet jis tikrai nepamena. Nebent kažką derino dėl tilto, nes jis prašydavo nuvežti kokias medžiagas. Kai jis pats nebežvejoja, tai tik tokie jų reikalai ir buvo. Kokios pagalbos reikėdavo, tiek ir kalbėdavo. Nepamena, ar tą vakarą iki įvykio kalbėjo tilto statybos klausimais. Nepamena, negali pasakyti, ar iki to įvykio ar po to įvykio kalbėjo su S. G.. Jei yra išklotinės, tai tikriausiai kalbėjo, bet apie ką, nežino. Išsikvietęs policijos pareigūnų pagalbą prie ežero, S. G. turbūt neskambino. Galbūt nepamena, nes buvo šoke, bet mano, jog neskambino. Jis pastebėjo, kad svaigsta galva tik tada, kai išvažinėjo iš to įvykio. Policijos pareigūnams nepranešė, kad jaučiasi negerai ir jam svaigsta galva. Kai pradėjo važiuoti automobiliu, tik tada pastebėjo, kad svaigsta galva. Į (duomenys neskelbtini) važiavo pusvalandžio bėgyje nuo įvykio, nes praėjo laiko kol aiškinosi su pareigūnais. Jų nurodymas buvo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Gal ir galėjo būti, kad S. G. skambino dar prieš įvažiuojant į (duomenys neskelbtini). Akinių pasigedo, kai grįžo prie mašinos. Akinių pradėjo dairytis paskambinęs policijai, kuomet truputį praėjo šokas. Policijos pareigūnams nurodė, kad pametė akinius įvykio vietoje. Akiniai buvo rasti 5 metrų spinduliu nuo tos vietos, kur gavo smūgį. Nemano, kad akiniai galėjo nuskrieti 5 metrus nuo smūgio. Pareigūnams nurodė, kad įvykio vietoje buvo su akiniais, tai, jis manė, kad tikriausiai jie turėtų būti įvykio vietoje. Jei akiniai buvo ant galvos ir jei jie nukrito, tuomet jie turėjo būti įvykio vietoje. Jis išėjo prie mašinos, tai gal jie buvo pakelti ir pamesti toliau, bet čia tik daro prielaidą. Su G. bendrauja tik tiek, kiek jam iš jo reikia kažkokių paslaugų. Neprisimena, kokiu tikslu skambino G. prieš įvykį. Važiavo į kaimą, nes mamai buvo nupirkęs naują trimerį. S. skambino ir paklausė, kas nutiko. Šiaip nepapasakojo, kas atsitiko, bet negali pasakyti, ką konkrečiai jam pasakė. Jis mano, jog S. G. jo teiravosi, kas nutiko. Gali būti, kad jie apie tai kalbėjo, kad jam buvo suduotas smūgis. Per kažkurį pokalbį jis klausė, kas jam atsitiko, jog jis suklupo, nes tikriausiai matė, kaip jis prie vandens suklupo. Negali pasakyti, kaip ten buvo, čia spėlionės, nes nepamena. Jis negali žinoti, ką jis matė. Nepasakys, kodėl medikai jį paleido nustatę tokią diagnozę, čia reikia medikų klausti, iš jų negavo jokių nurodymų. Policijos pareigūnai jį apžiūrėjo vizualiai. Jiems nerodė savo žando vidinės pusės. Buvo užlipęs ant tilto. Nuo tilto nulipo, kai M. pasakė, kad čia jų statytas tiltas, jų nuosavybė. Jo draugas priplaukė arčiau kranto, ir jis krantu ar vandeniu prie jo priartėjo. Jis tiltu nėjo. Negali pasakyti, kur nuėjo M., jam sudavęs smūgį, nes jis pakilo ir iš karto išėjo, stengėsi pasišalinti iš tos vietos. Gali pasakyti tik tiek, kad, kai pareigūnai atvažiavo, jis su draugu sėdėjo prie stalo. Policijos pareigūnams paaiškino, kad juos kvietėsi, kadangi gavo smūgį alkūne, parodė, nuo ko gavo smūgį. Pradžioje gal labiau juto pasimetimą nei skausmą. Vizualiai niekada nesimatė jokių sužalojimų. Kaip ir minėjo, važiavo ne su tikslu nuvažiuoti prie tvenkinio, bet mamai vežė trimerį. Būna, kad mato, kaip žvejoja M. ar A., nuvažiuoja, pasižiūri, kaip jiems sekasi. Nežino, jam pareigūnai neminėjo, kad jie turi ,,Bodycam“. Gali būti, kad policijos pareigūnams, atvykusiems į įvykio vietą, nurodė, kad S. G. jam nurodė, kad M. jam draudžia čia žvejoti, ir jis turi važiuoti aiškintis su juo, bet bijo kažką pasakyti, nes ne viską atsimena, ką tą dieną kalbėjo, ir po to smūgio tuo labiau nepamena, kaip čia kas buvo. Niekam nepranešė, kad išspjovė kraujo iš burnos, nes čia buvo dar iki policijos atvykimo. Tai buvo vienkartinis kraujo išspjovimas. Neapžiūrėjo burnos ertmės. Turbūt nuvykęs į gydymo įstaigą ekspertui neminėjo, kad buvo išspjovęs kraujo. Žino, kas yra fizinis skausmas. Mano, kad fizinio skausmo nejautė, gal labiau buvo šokas. Fizinį skausmą jautė minimaliai, skalėje nuo 1 iki 10, skausmą vertintų 2 balais. Jis tikrai nepastebėjo sužalojimų, gal ir buvo nubrozdinimas, kurį pastebėjo teismo medicinos ekspertai, bet jis jo nepastebėjo. Kreipėsi į medikus, nes jautė galvos svaigimą, bet tikrai ne dėl nubrozdinimo. Jam alkūne sudavė į kairį smilkinį, tarp akies ir ausies. Jis mano, kad per automobilio veidrodėlį nieko nepamatė, tik žiūrėjo, ar nėra ištinę. Kol pareigūnai atvažiavo, buvo lengvame šoke, ieškojo akinių, buvo pasimetęs. Ėjo pasižiūrėti į veidrodėlį, ar jam nėra jokių sužalojimų. Tuo momentu vizualiai nieko nepamatė. Buvo išspjovęs kraujo, tai gal daugiau kliuvo į žandikaulį, kadangi sudavė šonu, nuslydo per galvos sritį, per žandą. Mano, kad nematė jokių paraudimų, nes gal ir pareigūnai tada būtų matę, bet tiksliai nepamena. Pareigūnai vizualiai užmetė akį, kaip jis atrodo, bet gal tik (duomenys neskelbtini), kai viską surašinėjo, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis asmeniškai nematė jokių išorinių sužalojimų ir vėliau. Jo skundas nuvažiavus į gydymo įstaigą buvo galvos svaigimas. Jį priėmė tikriausiai sesutė, o tada ilgokai laukė, kol atėjo gydytoja. Pats jokių sužalojimų daugiau nenurodė, nes jų daugiau ir nebuvo, kadangi buvo vienas smūgis, po kurio pasišalino iš įvykio vietos. Jis nepamena ir mano, kad jam nebuvo jokio nubrozdinimo, nebent tai buvo nežymus nubrozdinimas ir jis jo nematė. Kai jį apžiūrėjo gydymo įstaigoje, jis iš karto grįžo namo, o tada pakalbėjo su žmona, ir nuėjo miegoti. Kažkokio nubrozdinimo nebuvo, nes žmona būtų pastebėjusi, aišku, gal ji irgi jo nematė. Dėl to skausmo jautimo jis nenori nieko kaltinti ir pasisakyti, kad buvo blogiau nei iš tikrųjų yra. Jis pajuto, kad jo žvilgsnis kažkiek bėga į šoną, todėl, jei ne tas galvos svaigimas, jis iš viso nebūtų kreipęsis į gydymo įstaigą. Jis nepamena, ar gydymo įstaigoje jo klausė apie skausmą. Tik kitą dieną sužinojo, kad jam smegenų sukrėtimas. Neprisimena, kaip sužinojo, gal skambino iš gydymo įstaigos. Jo paklausė, kaip jis jaučiasi, jis pasakė, kad patenkinimai, o jie patikino, jog čia nieko tokio ypatingo nėra ir jį išleido. Dėl ko nurodytas 8 balų skausmas, nežino, nes čia reikia klausti gydytojų, pagal ką jie žiūrėjo. Mano, kad gydytojas ligoninėje jį apžiūrėjo atidžiai. Paklausė, kas atsitiko ir pasakė, kad gavo smūgį į galvą. Mano, jog iki šito įvykio neturėjo jokių kitų sužalojimų ant savo kūno. Iš karto iš policijos važiavo į priėmimo skyrių, kadangi policijoje pajuto, kad nelabai gerai jaučiasi. Po to, kai kreipėsi į priėmimo skyrių, tai daugiau į jokius medikus nesikreipė. Kitą dieną jautėsi pasimetęs, jautė nerimą, bet paros bėgyje turbūt viskas ir praėjo. Jis mano, jog gydytojas priėmime jo neklausė apie skausmo stiprumą. Pamena tik tai, jog klausė, dėl ko atvyko. Gydymo įstaigoje pats nekalbėjo, kad jam trenkė į veidą, kad turi nubrozdinimą. Kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebandė susisiekti su juo ir atsiprašyti už kažkokią konfliktinę situaciją. Jei būtų atsiprašęs, pripažintų savo klaidą, jaustų atsakomybę prieš kitą, tai nemano, kad jiems čia reikėtų būti. Tiksliai negali pasakyti, į kurią vietą jam smūgiavo, nes smūgio nesitikėjo, kaip jam atrodo, taip ir sako. Nuo smūgio jam labiau skaudėjo kairėje veido pusėje, bet sakytų ten labiau buvo pasimetimas, išsigandimas. Jis pareigūnams pasakė, į kurią vietą gavo, kaip viskas atsitiko ir kaip buvo. Visada sakė, kad smūgį gavo į galvą. To sužalojimo jis nematė, kodėl medikas jį nurodė, nežino. Jis mano, kad jei taip nurodė, tai taip ir buvo, nes pirminiuose parodymuose atsiminė geriau. Tuo momentu, kai gavo smūgį, jautė ne tiek skausmą, o labiau jautėsi pasimetęs, išsigandęs ir apsvaigęs. Sakytų, kad buvo tik apsvaigimas. Žino S. G.. Tikrai neprašė S. G. liudyti teisme jo naudai.

Liudytojas E. A. teisme parodė, kad tikslios datos neatsimins, kada gavo pranešimą, jog prie ežero tarp asmenų vyksta kažkoks konfliktas. Nuvykus vienas pilietis teigė, kad kitas asmuo jam trenkė į veidą. Tas smūgis buvo suduotas prie kažkokio ežero, (duomenys neskelbtini). Ten buvo kaip ir paplūdimys, kaip ir žvejojimui skirta vieta, prie kažkokio tiltelio. Smūgis buvo suduotas prie tiltelio, bet ne ant tiltelio. Krantas sutvarkytas minimaliai. Dabar tikrai nepasakys, neatsimena, ar klausė, ar tikrai veiksmas vyko šalia tiltelio, bet sakė, kad prie vandens, prie tiltelio. Neatsimena, ką pasakojo, kaip ir kur tą smūgį sudavė. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė tokią aplinkybę, kad sudavė iš dešinės rankos alkūnės. Smūgis buvo suduotas kažkur į veidą. Dabar nepasakys, neatsimena, ar apžiūrėjo nukentėjusiojo veidą, ar ant jo buvo kokių nors smūgio žymių. Teisingai nurodė ikiteisminio tyrimo metu, kad ant veido jokių sumušimo žymių nebuvo. Geriau visas aplinkybes prisiminė ikiteisminio tyrimo metu, kai apklausinėjo tyrėja. Dabar nepasakys, bet asmenys lyg ir pykosi dėl žvejojimo. Įvykio vietoje buvo trys asmenys: nukentėjusysis, pilietis, kuris trenkė, ir dar vienas, kuris žvejojo. Kiek dabar pamena, tas trečias asmuo sakė, jog ten nieko nebuvo. Kiek dabar atsimena, kaltinamasis neigė, jog sudavė nukentėjusiajam į veidą. Jam rodos, važiavo iš pačių (duomenys neskelbtini), tikrai neatsimena, kiek laiko važiavo. Nukentėjusysis sakė, kad dėl medicininės pagalbos kreipsis vėliau. Skundėsi, kad trenkė į veidą ir viskas. Dabar nepasakys, ar jis skundėsi, kad jam skauda, bėga kraujas, jog liko kažkokia žymė. Galėjo būti, kad R. M. medikų atsisakė, kai jo paklausė, ar jam reikalinga medikų pagalba. Kiek atsimena, kažkas buvo su akiniais. Kai po konflikto ėjo link mašinos, tie akiniai kažkur nukrito. Akinius rado ant žolės, toliau nuo įvykio vietos. Dabar neatsimena, ar buvo tokios aplinkybės, kad jie kažkur išėjo iš įvykio vietos, o po to vėl grįžo. Kaltinamasis ir nukentėjusysis į policijos komisariatą vyko su savo automobiliais. Nepasakys, ar aiškiai matyti, kas vyksta kitapus kranto. Kaltinamajam ir nukentėjusiajam nustatinėjo girtumą, kiek atsimena, abu buvo blaivūs, nes dar vyko su savo automobiliais. Kai jie vyko į įvykio vietą, tai ir atvyko tą vieną kartą. Nepasakys, ar dar buvo iškviestas koks kitas ekipažas. Kiek atsimena, jo porininkas buvo T. G.. ,,Bodycam” turėtų būti fiksuojamas laikas, jie patys įjungia ,,Bodycam”. Jie patys asmeniškai priima sprendimą, kada ją įjungti. To įvykio metu įjunginėjo ,,Bodycam“. Dabar nepasakys, kada nusprendė įjungti ,,Bodycam”. Iškvietimuose visada įjungia ,,Bodycam”. Nepasakys, kodėl šiuo atveju ,,Bodycam“ įjungė vėliau. Dabar neprisimena, ar kaltinamasis ir nukentėjusysis toliau konfliktavo dėl žvejybos. Pradžioje aiškinosi aplinkybes, o po to klausė žmogaus, ar turės pretenzijų. Jie padarė įvykio vietos nuotraukas. Kiek atsimena, įvykis buvo prie tiltelio. Dabar nepasakys, ar matė asmenis kitame krante, kai atvyko į įvykio vietą. Jis klausė nukentėjusiojo, ar jam reikia medikų. Pasakė, kad tuo momentu jam medikų nereikia, nes vėliau pats kreipsis į ligoninę.

Liudytojas A. S. teisme parodė, kad su kaltinamuoju juos sieja draugiški santykiai. Nukentėjusiojo net neatpažintų. Atvažiavo pas M. į svečius, vyko žvejyba, nutarė plaukti su valtimi. Pamena, kad išplaukiant ant tilto atėjo kažkoks vyras, vyko kažkoks konfliktas, jie ten kažką aiškinosi. Todėl teko grįžti į krantą, nes buvo palikti daiktai. Po to atvažiavo policija. Nukentėjusysis buvo sakęs, kad jį kažkas neva sužalojo. Po to M. išvažiavo į policiją. Šito įvykio metu jis buvo valtyje. Kai atėjo nukentėjusysis, jis su M. ketino išplaukti žvejoti, buvo valtyje ir buvo nutolę 5 metrus nuo tilto. Jis atėjo ant tilto. Nebepamena, ką jis atėjęs pasakojo, nesiklausė, bet kažką apie žvejybą, jog jis neleis M. žvejoti. M. buvo su juo valtyje. Nebepamena, kuriuo momentu nusprendė, kad reikia plaukti atgal į krantą. Tačiau nutarė, jog taip būtų saugiau jų paliktiems daiktams. Kai parplaukė į krantą, tai jis pasiliko valtyje, nes reikėjo ją pririšti, o jie kažką krante kalbėjosi. M. su nukentėjusiuoju kalbėjosi ant kranto. Jis nestebėjo nei jų, nei koks atstumas buvo tarp jų, nes tuo metu rišo valtį. Jie vienas šalia kito kalbėjosi iki minutės, nes kol jis išlipo, pririšo valtį, tai galėjo užtrukti iki minutės. Nežino, nematė, kokiu atstumu jie buvo vienas nuo kito. Jie atplaukė į krantą, tikrai ne prie tilto, todėl M. išlipo į krantą. Jis stovėjo vandenyje, beveik ant kranto ir rišo valtį prie tilto. Tai galėjo užtrukti gal ir dvi minutes. Nepamena, ar jie garsiai kalbėjosi. Negirdėjo, kad tarp jų būtų kažkokie pykčiai, garsai ar tuo labiau kontaktas. Tas pokalbis tikrai negalėjo būti girdimas kitapus kranto esantiems žmonėms, nes ten didelis atstumas, kokie 200-300 metrų. Kitapus kranto kitų žmonių nematė. Kai tarp jų baigėsi pokalbis ant kranto, tai nukentėjusysis nuėjo ir viskas. Jis nuėjo prie tokio užkardo, o jie pasiliko ant kranto, nes sugadino nuotaiką. Po kiek laiko jis grįžo su policija. Nesuprato, kokiu tikslu jis nuėjo. Jam nereikėjo kalbėti su M., kas čia įvyko, nes jis atėjo su policija ir pradėjo sakyti, kad jį kažkas sužalojo. Turbūt jį sužaloti turėjo M., nes daugiau žmonių nebuvo. Bet ant jo jokių sužalojimų, žymių net nebuvo. Jis ir nesiskundė, kad jam kažkur kažką skaudėtų. Nebepamena, ką sakė, kur jį sužalojo, nes praėjo daug laiko. Jam nereikėjo medikų pagalbos. Kiek pamena, policininkai jam siūlė pagalbą, bet jis sakė, kad jam jos nereikia. Jei jam jos nereikėjo, tai nemano, kad jis buvo sužalotas. Vėliau su M. S. nekalbėjo, kas buvo atsitikę tuo metu, kol jis rišo valtį. Jam rimtesnė problema buvo ta, kad jį ten paliko vieną patį, be automobilio. Pareigūnai melavo, sakydami, kad M. grįš už valandos, o jie bandė sakyti, kad negalima palikti daiktų. Jis ten buvo paliktas vienas be mašinos. Nukentėjusysis sugadino nuotaiką šūkaudamas ant kranto, todėl ir nebeplaukė toliau žvejoti. Jis keikėsi, kažką koliojosi. Nebepamena, kodėl jie nebeplaukė. Būtų plaukę, bet po kelių minučių atvažiavo policija. Nepamena, kiek laiko praėjo nuo to momento, kai nuėjo nukentėjusysis ir atvažiavo policija, gal geras pusvalandis. Per tą pusvalandį, kol nuėjo nukentėjusysis ir atvažiavo policijos pareigūnai, jie valgė. Iki žvejybos pradžios nematė, kad M. būtų išplaukęs į kitą krantą, su kažkuo kalbėtųsi, nes kai jis atvažiavo, keletą minučių pasikalbėjo ir nutarė, kad jiems reikia išplaukti. Po šito įvykio su M. nebendravo, nesiaiškino, kas čia per situacija, tik girdėjo, jog vyksta kažkoks ikiteisminis tyrimas. Jie susitinka kiekvieną dieną, bet nekalba apie tai, kas buvo įvykę.

Liudytojas S. G. teisme parodė, kad jis darbavosi ant kranto ir išgirdo tokį kaip triukšmą pakeltu balso tonu. Jam buvo gan toli, gal 200 metrų atstumas per tą tvenkinį. Matė veiksmą. Girdėjo tik pakeltą balso toną, bet per tokį atstumą žodžių nesuprato. Buvo valtyje, priplaukė arčiau kranto ir išlipo. Nežino, kas ten toks buvo, kuris išlipo, nežino jo pavardės. Šitą asmenį mato posėdžių salėje – tai kaltinamasis. Kaltinamasis išlipo iš valties, ir buvo kažkoks susistumdymas. Matė, kad vyko veiksmas, o kuris ten kurį stūmė, ar jie mušėsi, kas ten tarp jų buvo, tiksliai pasakyti negali, nes buvo atstumas. Negali pasakyti, kas ką stumdė. Vyko veiksmas, o ar kairė, ar dešinė, ar jis kaltas, ar anas kaltas, pasakyti negali. Matė vieną suklupusį, bet negali tiksliai pasakyti, kurį matė suklupusį. Susistumdymas vyko (duomenys neskelbtini), prie prūdo. Jie ten žvejybai yra pasidarę tiltuką. Negali pasakyti, ar viskas vyko šalia to tiltuko ar ant tiltuko. Viskas vyko gale tiltuko, kur jis baigiasi, prie kranto. Jis buvo visai kitame gale, dar tos švendrės, todėl nelabai gerai matosi, bet įvykis buvo gale tiltuko, prie kranto, žiūrint nuo ten, kur jis buvo. Įvykis buvo prie kranto. Tiksliai vietos įvardinti negali. Stovint iš jo pusės, nesimatė, kadangi viską užstoja švendrės, ir yra tarpiukas tik tilteliui. Prie kranto stovėti įmanoma. Kai įvyko susistumdymas, jis kitame krante tvarkė pakrantę ir buvo užmetęs meškerę. Jis ten tvarkėsi vienas, o kitų asmenų ten nebuvo. Iki to momento, kai pamatė tą susistumdymą, kitų asmenų, atėjusių pas jį, nebuvo. Tą pačią dieną, likus 3-4 valandoms iki to susistumdymo, iki jo valtimi buvo atplaukęs kaltinamasis. Jis buvo atplaukęs vienas. Pasikalbėjo ir viskas. Su kaltinamuoju visą laiką susitikdavo, nėra susipykę. Susiskambina su kaltinamuoju ir su tokiu jo draugu A.. Nukentėjusįjį pažinojo daug metų, nes jis iš tų pačių kraštų. Nukentėjusysis yra R., bet jo pavardės tiksliai nepasakys. Jo telefono numeris (duomenys neskelbtini). Su R. gana dažnai skambinasi, nes jis jam dėjo balkoną, kadangi nukentėjusysis užsiima su langais ir balkonais, o jis nukentėjusiajam patvarkė elektrą. Dabar tiksliai pasakyti negali, ar tą dieną skambinosi su R.. Tuo metu, kai vyko susistumdymas, su R. nebendravo, nebent vėliau, po to susistumdymo. Dabar tiksliai negali pasakyti, kas kam skambino po to susistumdymo. Susiskambinę kalbėjo, kad įvyko tokie negerumai, piktumai. Tiksliai pasakyti negali, ar skambinosi vieną kartą. Negali būti, kad įvykio metu vienas kitam skambino kelis kartus. Telekomunikacijų tinklų informacija nebus melaginga, gal ir skambinosi, tiksliai pasakyti negali. Ko gero skambinosi dėl įvykio. Nukentėjusysis kažką pasakojo, kad jam neleidžia žvejoti. Dar sakė, kad jam kliuvo ir kvietė policiją. Klausė, kur jam kliuvo. Jam lygtai kliuvo į žandą ir nulėkė akiniai. Daugiau sakė, jog važiuos į ekspertizę ir kad važiuoja į (duomenys neskelbtini) g. rašyti pareiškimą. Kiek žino, R. padėjo kaltinamajam įsitvirtinti prie to prūdo, suvedė su šeimininku, o daugiau nežino, kas ten tarp jų vyksta. Kaip jam sakė nukentėjusysis, kreiptis į medikus jam patarė policija. Nežino, ar jis pats kažką jautė, kad jam reikėtų kreiptis į medikus, nes vienas su kitu apie tai nešnekėjo. Matė, kad tas, kuris buvo išlipęs, mostelėjo. R. mostelėjo kaltinamasis. Šitą smūgį matė tiksliai. Šito įvykio nefilmavo. Jis iš tolo nematė, ar kliuvo, ar nekliuvo, tikrai žino, kad jis paskui pasiskundė, jog jam kliuvo į žandą. Kas kam sudavė, tiksliai pasakyti negali, tik matė, jog ten vyko veiksmas. R. po smūgio suklupo. Tiksliai negali pasakyti, ar ten buvo smūgis, ar susistumdymas. Šitie asmenys buvo dviese, jie dviese buvo ir valtyje. Pradžioje buvo dviese, M. ir dar kažkas, kol nebuvo R., o paskui atsirado trečias. Tas triukšmas vyko gana trumpai, 1 minutę ar pusę minutės. Kai prasidėjo triukšmas, M. dar buvo valtyje, o paskui išlipęs dar kažką kalbėjo, matė, kad R. suklupo. Dėl ko suklupo, pasakyti negali. Nuvirtęs nebuvo. Nematė, ar ant vieno ar ant dvejų kelių buvo priklaupęs. Po įvykio su M. nebendravo. Jis jam skambino, bet jis neatsiliepė, nekėlė ragelio. Dabar negali pasakyti, ar jam skambino tą pačią dieną, ar vėliau. Skambino, nes norėjo paklausti, kas įvyko. R. pasakė, kad kliuvo, išsikvietė policiją, ir kad važiuoja į policiją rašyti pareiškimo, kad jam patarė darytis ekspertizę. Nukentėjusysis papasakojo, kas įvyko, o jis jam sakė, jog matė. Antras pokalbis po įvykio, kuris fiksuotas 19.17 val., jau turbūt buvo, kai skambino iš po policijos. Pokalbis buvo būtent apie įvykį. Jis jo nieko neprašė. Su R. susieina gana dažnai. Tarp jų po to įvykio niekas nepasikeitė. Jie susieina visą laiką. Vyko veiksmas, bet jis negali atsakyti, ar smūgis buvo iš kairės, ar iš dešinės. Matė suklupusį R., ir kad buvo susistumdymas. Negali pasakyti, ar ten buvo smūgis. Kai suklupo, gal ir arčiau buvo M., o paskui išsiskyrė. Kad buvo smūgis, tai buvo. Matė, kad vietoje nestovėjo. Pusę šešių, likus valandai iki įvykio, 4 minutes su nukentėjusiuoju kalbėjosi gal apie tai, jog jis jam kaime turėjo įdėti langą, kad atvažiuotų pasimatuoti. Pranešė nekentėjusiajam, kad iki įvykio, iki jo buvo atplaukęs M., bet tiksliai negali pasakyti. Nors gal ir pranešė, jei jis pas juos nuvažiavo, tai galėjo būti. Jam R. sakė, kad gavo į žandą ir nukrito akiniai. Tiksliai negali pasakyti, ar kai M. dar iki įvykio priplaukė prie jo, jį kas nors filmavo, nes jis nefilmavo. Tuo metu jie buvo trise. Buvo dar du vaikinai, nes jie darbavosi prie tiltuko, bet jų pavardžių pasakyti negali. Nebuvo jokio konflikto, jokių keiksmažodžių, necenzūrinių žodžių, jie su M. draugiškai pasikalbėjo. Tas įvykis buvo panašiai už 200 metrų nuo jų tiltuko iki M. tiltuko. Ar abu asmenys stovėjo gale tiltuko, ar truputį ant žemės, kai įvyko tas apsistumdymas, pasakyti negali, bet ne viduryje tiltuko. R. suklupo gale tiltelio. Jis pareigūnų nebematė. Nežino, bet turbūt nukentėjusysis jam skambino, kai buvo atvažiavusi policija, kad važiuos į policiją rašyti pareiškimo. Jis buvo vienas, kai viskas įvyko ir daugiau nieko aplinkui nebuvo. Apie akinius sužinojo iš R.. Tą veiksmą matė, bet ne tiksliai tą smūgį, ar jam kliuvo į žandą, ar kur kitur. Iš R. pasakymų žino, kad jam kliuvo į žandą. Jis pats matė susistumdymą, ir kad asmuo suklupo. Nematė, ar visai niekur nekliuvo. Nežino, ar R. ką nors blogo darė M., nes net nežino, kas tarp jų įvyko. Nežino, kas ten tarp jų vyko susistumdymo metu. Jis pats ėmėsi iniciatyvos ir pasiskambino abiem paklausti, kas ten atsitiko. M. ragelio nekėlė, o R., jam atrodo, pats skambino, bet dabar tiksliai pasakyti negali. Jis jam skambino, nes turbūt norėjo pasipasakoti, kas čia įvyko. Sakė, kad prirodė šeimininką, viską, o dabar tokie įvykiai dedasi. Jis jo neklausė, ką jis matė. Pasakė, kad matė veiksmą ir viskas. Po įvykio skambino kaltinamajam, nes norėjo paklausti, kas ten tarp jų įvyko. Negalėjo pasakyti: ,,aš, M., galėčiau liudyti už jus, kad tik galėčiau žvejoti ant jūsų tiltelio“. Nebuvo pokalbio su kaltinamuoju apie šitą įvykį, apie liudijimus. M. jam tik parašė kelias žinutes apie tiltuką. Nebuvo jokios kalbos ir tose žinutėse nebuvo nieko parašyta apie liudijimą. Su R. jokios kalbos apie liudijimą nebuvo, kieno naudai reikia paliudyti. R. sakė, kad jeigu reikia, gali paliudyti. Kai vyko tas konfliktas, tas trečias asmuo buvo valtyje, o paskui jis išėjo ir nebematė. Jie dviese priplaukė prie tiltuko šono. Paskui M. išlipo prie R., o tas žmogus buvo pasilikęs valtyje. Nematė, ką jis ten valtyje darė. Kai M. buvo atplaukęs daug anksčiau iki įvykio, tai to trečio asmens kartu su M. nebuvo.

Specialistas L. J. teisme paaiškino, kad savo specialisto išvadą tvirtina, rašant specialisto išvadą, jam nebuvo pateikti jokie medicininiai dokumentai. Susipažinęs su iš gydymo įstaigos gautais medicininiais dokumentais, gali pasakyti, kad yra nustatytas išorinis sužalojimas - kairės galvos pusės odos nubrozdinimas. Jis būtų kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nėra aprašytos šio sužalojimo metamorfologinės savybės, todėl negalima pasakyti tikslaus jo padarymo laiko ir, ar jis atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką, bet jis galėjo būti padarytas ir tuo laiku. Diagnozėje nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, tačiau galvos smegenų kompiuterinėje tomogramoje pokyčių nėra. Jokie neurologiniai simptomai, būdingi galvos smegenų sukrėtimui, neaprašyti. Todėl ši galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nėra objektyviai pagrįsta. Jei teismas jam suformuluotų kažkokią užduotį raštu, užduotų analogišką klausimą, kuris jam buvo užduotas ikiteisminio tyrimo metu, tai yra, kokie sužalojimai padaryti, kaip jie gali būti vertinami, koks sužalojimų mastas, tai jam pakaktų duomenų, kad galėtų atsakyti į šiuos klausimus. Šis sužalojimas būtų kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Skausmas vertinamas pagal vizualinę skausmo skalę, pagal kurią gydytojas vertina vizualiai apžiūrėjęs. Aštuonių balų skausmas labai stiprus. Yra pagalbos teikimo kategorijos priėmimo skyriuje. Jam atrodo, kad pagalba yra teikiama, kai yra 6 balai, o šiuo atveju buvo 8 balai. Nuo 8 balų skausmo buvo duotas medikamentinis gydymas – analgetikai. Kadangi būklė pagerėjo, nusiskundimų neturėjo, tai asmuo ir buvo išrašytas. Atvyko 21.49 val., o apžiūros pabaigos laikas neįrašytas, bet atspausdintas 22.59 val. Tai grubiai po valandos buvo išrašytas. Šiuo atveju rašo, kad skundų neturi, o bendra būklė pagerėjo. Skausmui vertinti labai objektyvių duomenų nėra, yra vizualinė skausmo skalė, pagal kurią gydytojas vertina vizualiai apžiūrėjęs. Esant 9-10 balų, žmogus nuo skausmo turėtų prarasti sąmonę. Drįstų abejoti, ar tikrai šiuo atveju buvo 8 balai, jei nebuvo net kaulų lūžių. Nematė, kaip žmogus atrodė, todėl nesiims vertinti, koks skausmo balas galėjo būti. Gydytojas pats nusprendžia, kokį balą užrašyti. Esant tokiam sužalojimui, kaip aprašyta, turėjo būti pažeistas viršutinis odos sluoksnio vientisumas, yra paviršinis odos nubrozdinimas arba išvis užtenka, kad epitelis būtų tik pašiauštas, arba gilesnė, pilno odos sluoksnio kraujuojanti žaizda. Paviršinis odos nubrozdinimas gali būti tiek linijinis, tiek platesnis daiktas, bet čia visiškai nėra nieko aprašyta. Sužalojimas padarytas kairėje galvos pusėje, nėra aprašyta, kurioje tiksliai vietoje. Esant didesniam kairės galvos pusės smegenų pažeidimui, turėjo būti aprašyti minkštųjų galvos audinių pažeidimai, tačiau nieko nėra aprašyta. Kairė galvos pusė yra platus terminas, tai gali būti ir kairė veido pusė. Tas sužalojimas, kuris aprašytas, asmeniui gali būti gerai vizualiai matomas. Liepos 28 d. 21.49 val. gydytojas šitą duomenį aprašė, jį vizualiai matydamas. Jei prieš apžiūrą būtų turėjęs po įvykio filmuotą medžiagą su nukentėjusiuoju, būtų galima pabandyti įvertinti, ar užfiksuoti sužalojimai atitinka tuos sužalojimus, kurie aprašyti. Tokio nubrozdinimo, kuris nurodytas medicininiuose dokumentuose, jei tai buvo visiškai paviršinis epitelio nubrozdinimas, galbūt galėjo nelikti jam apžiūrint asmenį liepos 30 d. Jei ant veido buvo padarytas visiškai paviršinis epitelio sužalojimas ar epitelio pašerpetojimas, tai jis iki liepos 30 d. galėjo sugyti. Medicininiuose dokumentuose apie tai nieko neaprašyta. Nepamena, kaip atliko šitą apžiūrą, taip pat nepamena paties asmens, kaip su juo bendravo. Jei būtų bendravęs su asmeniu ir jam uždavęs klausimus, tai matytųsi specialisto išvadoje. Kartais būna taip, kad jei sužalojimas nėra susijęs su įvykiu, tai tada jie jo nekvalifikuoja. Dažniausiai nukentėję asmenys nurodo, kur jiems buvo padaryti sužalojimai. Odos nubrozdinimas sugyja be rando ir žymių. Smūgis į veido sritį, priklausomai nuo to, į kurią vietą suduotas, galėjo būti ir be poodinės kraujosruvos įsiliejimo. Po trijų valandų po įvykio 8 balų skausmas mažai tikėtinas ir, jei sužalojimas yra tik odos nubrozdinimas, bet čia yra įrašyta diagnozė smegenų sukrėtimas, bet nėra objektyvių duomenų, tai patvirtinančių. Jei žmogus būtų skundęsis, nebūtinai būtų nurodęs, kad jam sukasi galva, nes jie vertina tik išorinius, objektyvius duomenis, o skausmas nėra objektyvus dalykas. Žmogus po smūgio į veidą, kai jam nustatomas smegenų sukrėtimas, gali prarasti sąmonę, jam gali sutrikti atmintis, būna neurologiniai simptomai, kuriuos galėtų patikslinti neurologai. Esant tokiai diagnozei, iš karto turi pasireikšti simptomai. Galbūt pradžioje žmogui būna šokas, bet po ilgesnio laiko, patyrus smegenų sukrėtimą, gali pasireikšti galvos svaigimas, skausmas, koordinacijos sutrikimai. Po kiek laiko, jei ne iš karto, gali pasireikšti šitie simptomai, esant smegenų sukrėtimui, tai čia jau reikėtų neurologo konsultacijos. Toks dalykas įmanomas, kad asmuo, vakare patyręs lengvą smegenų sukrėtimą, ryte jau nieko nejaučia. Kairės galvos pusės odos nubrozdinimas yra objektyvus, kai yra sužalojimo žymė. Kai nėra duomenų, kuriais aprašytos jo nubrozdinimo savybės, tiksliai negali pasakyti, kada jis padarytas, bet tai įeina į užduotyje nurodytą įvykdymo laiką. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, darytą policijos pareigūnų su ,,Bodycam“, specialistas paaiškino, kad vaizdo įrašas neinformatyvus. Pradžioje, kur buvo matomas asmens veidas, jis buvo apšviestas, todėl nėra įžiūrima jo struktūra. Šie duomenys, t. y. vaizdo įraše pasakyti žodžiai: ,,jei bus sužalojimai“, ,,nėra jokių sužalojimų“, jam nebūtų buvę vertingi, jei būtų juos turėjęs teikdamas išvadą. Medicininiuose dokumentuose nurodoma labai abstrakti vieta – kairės pusės veidas, nuo vidurio linijos į kairę, niekas tiksliau neparašyta.

Be kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų teismas remiasi ir tyrimo metu surinktais bei teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Iš policijos pareigūnų ataskaitų žiūryklės BIRT duomenų matyti, kad 2020-07-28 18.28 val. gautas skambutis ir pranešta, jog prie tvenkinio, stovyklavietėje, važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) kaimo, pažįstamas asmuo ką tik iš alkūnės trenkė pranešėjui į galvą, pranešėjas – R. M., greitoji medicinos pagalba nereikalinga. Taip pat nurodyta, kad iš Šiaulių ligoninės priėmimo skyriaus gautas pranešimas, jog į gydymo įstaigą kreipėsi R. M., jam diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, atliktas buku objektu, kai ketinimai neaiškūs, asmuo teigė, kad pažįstamas alkūne trenkė į galvos sritį, paleistas gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 15-18).

2020-07-28 tarnybiniame pranešime Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės I-osios kuopos Mobiliojo būrio vyriausiasis patrulis E. A. nurodė, kad 2020-07-28 18.34 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie tvenkinio, stovyklavietėje ką tik pažįstamas asmuo alkūne trenkė pranešėjui į galvą. Pranešėjas greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėjas R. M., kuris paaiškino, kad jis atvyko pas pažįstamą M. S., kuris su draugu A. S. žvejojo (duomenys neskelbtini) tvenkinyje. Pranešėjas paaiškino, kad ankščiau su M. S. buvo kilęs konfliktas dėl žvejojimo vietos. Pranešėjo teigimu, jam atėjus pasiaiškinti, kodėl jis negali žvejoti, M. S., nieko nesakęs, dešinės rankos alkūne vieną kartą trenkė R. M. į veido sritį. R. M. medikų pagalbos atsisakė. Abu konflikto dalyviai buvo blaivūs. M. S. buvo sulaikytas 19.00 val. ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpas (1 t., b. l. 19).

2020-07-28 apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantė prie paplūdimio, kur yra įvykio vieta. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 20-22).

2020-09-29 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti liudytojo S. G. parodymų patikrinimai vietoje, kurių metu S. G. nurodė, jog, įvažiavus į (duomenys neskelbtini), reikia sukti į kairėje pusėje esantį keliuką, vedantį tiesiai prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio. S. G. parodė priekyje matomą vandens telkinį, prie kurio priėjus, S. G. parodė medinį lieptelį, prie kurio jis buvo įvykio metu. Priėjus prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio kranto, prie tiltelio, S. G. parodė į kitoje kranto pusėje, už maždaug 120 m esantį tiltelį, kur įvykio metu matė asmenis, tarp kurių buvo kilęs konfliktas. Kitoje pusėje esantis tiltelis matosi gerai. S. G. pasiūlė nuvykti prie kitoje (duomenys neskelbtini) tvenkinio pusėje esančio tiltelio, parodydamas apvažiavimą aplink tvenkinį. Nuvykus į kitą tvenkinio pusę, matomas keliukas, vedantis prie tiltelio, tačiau jis yra užtvertas grandine, ant kurios matyti užrašas „Privati valda“. Palikus automobilį, S. G. pasiūlo eiti pėsčiomis prie tiltelio. Einant keliuku, prieinama prie ant kranto pastatyto namelio ant ratų, pirtelės bei tiltelio. S. G., nuėjęs į tiltelio galą, parodė vietą, kurioje tarp asmenų vyko konfliktas. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota (1 t., b. l. 61-71).

2020-10-22 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo R. M., kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-07-28 pokalbių išklotinės apžiūra, kurios metu nustatyta, kad 17:31 val. R. M. skambino S. G., kurio Nr. (duomenys neskelbtini), jų pokalbio trukmė 238 sek. R. M. telefonas jungėsi prie telekomunikacijos bokšto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). 2020-07-28 18:29:12 val. R. M. skambino bendruoju pagalbos numeriu 112, prisijungdamas prie telekomunikacijos bokštų, esančių (duomenys neskelbtini). 2020-07-28 18:49:33 val. R. M. skambino S. G., kurio Nr. (duomenys neskelbtini), o jų pokalbio trukmė 64 sek., telefonas jungėsi prie telekomunikacijos bokštų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini). 2020-07-28 19:17:30 val. R. M. skambino S. G., kurio Nr. (duomenys neskelbtini), o jų pokalbio trukmė 82 sek., telefonas jungėsi prie telekomunikacijos bokštų, esančių (duomenys neskelbtini). Išanalizavus S. G. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-07-28 pokalbių išklotinę, nustatyta, kad 2020-07-28 17:31:22 val. S. G. skambino R. M., kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), o jų pokalbio trukmė 238 sek., telefonas jungėsi prie telekomunikacijos bokštų, esančių (duomenys neskelbtini). 2020-07-28 18:49:32 val. S. G. skambino R. M., pokalbio trukmė 65 sek. 2020-07-28 19:06:56 val. S. G. skambino R. M., o jų pokalbio trukmė 0 sek. 2020-07-28 19:17:30 val. S. G. skambino R. M., o jų pokalbio trukmė 82 sek. Daugiau skambučių tarp nukentėjusiojo R. M. ir liudytojo S. G. neužfiksuota (1 t., b. l. 90-92).

2020-07-30 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. M. kūne objektyvių sužalojimo žymių nėra, nurodyta, kad tyrimas pradėtas 2020-07-30 11.40 val. (1 t., b. l. 97).

2020-08-06 pranešime VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė nurodė, kad R. M. 2020-07-28 21.49 val. kreipėsi į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubios pagalbos-priėmimo skyrių, kur jam diagnozuotas sukrėtimas, kuris padarytas bukais objektais, kai ketinimas nežinomas (1 t., b. l. 100).

2020-08-27 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota „Body“ kameros iš įvykio vietos vaizdo ir garso įrašo apžiūra, kurios metu matomas nukentėjęs R. M., stovintis priešais pareigūnus, kuris rankoje laiko piniginę. Įraše girdisi policijos pareigūnų, nukentėjusio R. M. ir įtariamojo M. S. balsai. Policijos pareigūnas sako: „tai žmogus sako konkrečiai, ta vieta“. R. M.: „ne, tai jis dabar sako, ta vieta, bet vakar jis sakė visai kitaip“. Fone girdisi M. S. balsas, bet, ką šis šneka, suprasti neįmanoma. Policijos pareigūnas klausia: „tai gal žmonės irgi biški ne taip suprato?“. M. S. klausia: „ar tu pats girdėjai, ką aš sakiau, kodėl tu sugedusį telefoną?“. R. M. sako: „gal jūs ne taip supratot, aš pavyzdžiui, dabar pats atvažiavau“. M. S. sako: „tau pasakė bobutė ir tu dabar atbėgai čia iškart, tu pirma išsiaiškink, ar iš tikrųjų aš taip sakiau, o tada tu atbėk, matai koks esi degtukas užsidegęs, išgirdai, kad A., J. pasakė, ir iškart atbėgi, nežinodamas situacijos“. R. M. sako: „aš tau nelindau į akis, ar lindau, M., ar lindau, tu čia žvejodavai, ar buvau kada atėjęs?“. Policijos pareigūnas klausia: „tai kaip sprendžiam vyrai?“. R. M. sako: „man tai nėra ką spręst“. M. S. sako: „mes išklausėm jus, o jis daugiau kaip nori, bet kokiu atveju, aš jau dabar matysiu, tada turėsiu skambint jums, kad čia valdoj kažkas yra, koks skirtumas, mes va čia dabar būnam, koks tau skirtumas, jeigu mums leidimą davė, sakau, žmogus mums leidimą davė, davė prižiūrėt, jis čia pats ateina, žvejoja, jis džiaugiasi, kad tokie, kaip mes, esame čia“. R. M. sako: „tai gerai, o kol tavęs nebuvo, kas čia žiūrėjo, aš žiūrėjau“. M. S. sako: „nieko čia nebuvo, ežeras apaugęs buvo, tiltuko nebuvo, čia įvažiuot negalėjai“. R. M. sako: „aš čia gimęs, aš čia augęs, ką tu man pasakoji“. M. S. sako: „čia nieko nebuvo“. R. M. sako: „nu ir kas kad nieko nebuvo, dabar kalbėsim apie tai, už ką aš gavau iš alkūnės“. Policijos pareigūnas klausia: „ar buvo taip, ar nebuvo?“. M. S. atsako: „ne, nebuvo“. R. M. sako: „o aš sakau, kad buvo“. Asmenys kalbasi vienas per kitą, todėl neįmanoma suprasti žodžių. R. M. sako: „tegul žiūri medikai, ar bus sumušimas žande, ar nebus, jie nustatys, tada reiškia buvo“. Policijos pareigūnas sako: „taip, ekspertizė nustatys“. R. M. sako: „taip, taip, parodys, jei man ras sutrenkimą ar ką“. M. S. klausia: „o jei neras?“. R. M. atsako: „jei neras, tai neras“. M. S. sako: „tegul pareigūnai dabar vizualiai įvertina (juokiasi)“. R. M. sako: „tu palauk, jie juokiasi iš manęs, aš tai nė kiek nesijuokiu, ištinus“. M. S. sako: „jei nori, galim čia vienas kitą priplakti ir darytis ekspertizes“. R. M. sako: „viskas, vežkite, vežkite, žinoma, aš rašysiu pareiškimą, ant abiejų, nes antras meluoja“. M. S. sako: „čia dar viena istorija, dar tilčiukas yra sudegęs, o kas tilčiuką padegė?“. R. M. klausia: „aš?“. M. S. sako: „matai, pasisakė“. Policijos pareigūnas sako: „gerai, einam, kokie tie akiniai, nuo saulės, ar kaip?“ (1 t., b. l. 102-103).

2020-10-09 akistatos protokole užfiksuota akistata tarp liudytojo S. G. ir įtariamojo M. S., kurios metu įtariamasis M. S. parodė, kad 2020-07-28 jis žvejojo prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio kartu su savo draugu A. S. po pietų, bet tikslaus laiko jis nepamena. Jam su A. būnant valtyje, keli metrai nuo kranto prie jų ant tiltelio atėjo pažįstamas R., kuris pradėjo jo klausinėti, kodėl negali tvenkinyje žvejoti. Jis šiam atsakė, kad negali dėl to, kad neturi leidimo. Leidimus žvejoti išduoda (duomenys neskelbtini) tvenkinio savininkas. Žodis po žodžio R. pradėjo ant jo šaukti, kad jis padarys taip, kad žvejos šis, o ne jis. Kadangi jis matė, kad R. nenusiramina, žvejoti nebus įmanoma, o be to, buvo palikti jo daiktai krante, jis priplaukė prie kranto, išlipo iš valties. R. tuo metu jau buvo ant kranto. Jis šiam ranka parodė, kur yra išėjimas iš privačios valdos. Tuomet R. išėjo. A. tuo metu traukė valtį į krantą. Ar šis stebėjo, kas vyksta tarp jo ir R., jis atsakyti negali. Kur išėjo R., jis nežino, tačiau po kurio laiko prie jų atvyko policijos pareigūnai, o kartu su jais atėjo ir R.. Policijos pareigūnai pradėjo teirautis jų, kas čia įvyko. R. policijos pareigūnams pasakė, kad jis šį mušė, ir šis pametė akinius, tačiau akiniai buvo vėliau rasti visai kitoje vietoje. Jis policijos pareigūnų paprašė įvertinti R. būklę, galbūt tuomet jam reikalingi medikai, tačiau pats R. medikų pagalbos atsisakė. Jis R. M. ranka į galvos sritį nesudavė. R. M. nebuvo pargriuvęs ar suklupęs. Tuo tarpu liudytojas S. G. parodė, kad 2020-07-28 jis rinko lenteles prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio tiltelio kitoje pusėje, nei vyko įvykis. Tvarkydamasis matė, kad prie priešais esančio kranto yra M. su dar vienu asmeniu valtyje. Netrukus išgirdo balsus, nes kalbėjo garsiai. Apie ką konkrečiai kalbėjo, jis pasakyti negali, tačiau atpažino R. ir M. balsus. Jis matė, kaip du asmenys, galimai M. ir R., stovi ant tiltelio, o trečias asmuo buvo valtyje. Paskui jis pamatė, kad R. suklupo, bet, ar buvo suduotas smūgis, jis pasakyti negali. Po kurio laiko, kiek jis pamena, paskambino jam R. ir pasakė, kad tarp jo ir M. įvyko konfliktas. Taip pat šis paminėjo, kad M. jam sudavė, kad buvo atvykę policijos pareigūnai. Apie tai, kad R. kreipėsi į medikus, šis neminėjo. Kai 2020 m. rugpjūčio mėnesį jį apklausinėjo tyrėja, jis sakė tiesą, o jo parodymai nesiskiria. Gynėjui R. D. paklausus S. G., kodėl apklausos protokole jis nurodė, kad 2020-07-28 žvejojo, o šiandien akistatos metu teigia, kad nežvejojo, S. G. atsistojo ir, atsisakęs tęsti akistatą, išėjo (1 t., b. l. 142-145).

Iš 2021-01-19 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. M. kūne nustatytas sužalojimas: kairės galvos pusės odos nubrozdinimas. Galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nepagrįsta objektyviais duomenimis. Iš pateiktų medicininių dokumentų nėra galimybės tiksliau atsakyti, kuo padarytas sužalojimas, nes neaprašytos sužalojimo morfologinės savybės: galvos odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. Iš pateiktų medicininių dokumentų nėra galimybės tiksliau atsakyti, kada padarytas sužalojimas, nes neaprašytos sužalojimo morfologinės savybės: paprastai odos nubrozdinimas gali būti matomas iki 2 savaičių; jis sugyja nesuformuodamas rando. Vienas sužalojimas padaromas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Medicininiuose dokumentuose aprašytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio laiku ir aplinkybėmis, t. y. prieš kelias valandas iki apžiūros sudavus alkūne į kairę veido pusę. Medicininiuose dokumentuose aprašytas sužalojimas, t. y. galvos odos nubrozdinimas yra kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 32-33).

Pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, LR BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65-489/2018, 2K-162/2014).

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme neigė įvykdęs nusikaltimą. Teisme jis paaiškino, kad jis su draugu buvo valtyje, kai prie ežero atėjo R. M. ir pradėjo šaukti necenzūriniais žodžiais, kad kas jis toks, jog neleidžia jam čia žvejoti, pamatęs, kad jis elgiasi neadekvačiai, nutarė ant kranto nepalikti savo daiktų, todėl apsuko valtį ir parplaukė atgal į krantą, parplaukęs į krantą, išlipo iš valties ir ėjo pasiimti daiktų, R. pasakė, kad nenori jo čia daugiau matyti, tegul žvejoja kur nori, R. apsisuko ir išėjo, gal po valandos atvažiavo policija, kaip jam buvo paaiškinta, policijos pareigūnai atvyko todėl, nes buvo suduotas smūgis, jis juos patikino, kad smūgio nesudavė, rodė jiems savo rankas ir kojas, mano, jei būtų sudavęs, tai kažkas būtų matęsi. Kaltinamasis taip pat aiškino, kad, kai jis buvo išlipęs iš valties, jis praėjo pro nukentėjusįjį gal per gerą metrą, iki atvykstant pareigūnams, čia buvo jų artimiausias fizinis kontaktas, arčiau prie jo priėjęs nebuvo, nepastebėjo, ar nukentėjusysis buvo suklupęs, parkritęs ant žemės. Tokie kaltinamojo paaiškinimai rodo, kad M. S. neigė ne tik smūgio sudavimą nukentėjusiajam, bet ir kitokį fizinį kontaktą su R. M.. Tačiau teismas tokiais kaltinamojo paaiškinimais nesiremia ir juos atmeta, vertindamas juos kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, taip siekiant save atriboti nuo įvykio ir išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju paminėtina, kad tokius kaltinamojo paaiškinimus paneigia ne tik nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, bet ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme.