Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Pauliukėno, Zigmo Pociaus ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-04-11 nuosprendžio, kuriuo K. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nubaustas vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. L. nuteistas už tai, kad 2017-11-01, apie 12 val., bute (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje vieną kartą kumščiu sudavė A. Š. į kaklą, taip padarydamas jam kaklo sumušimą, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog baudžiamoji byla sufabrikuota melagingais nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą. Nuteistojo K. L. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta. K. L. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, priešingai, negu teigia nuteistasis, pagrindžia ne tik nukentėjusiojo A. Š. ir liudytojos R. J. parodymai, bet ir paties nuteistojo nenuoseklūs parodymai, taip pat baudžiamojoje byloje esantis garso įrašas.

6. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistasis K. L., teigdamas, jog negalėjo A. Š. suduoti smūgio, nurodė, jog 2017-11-01 su nukentėjusiuoju A. Š. susitikęs nebuvo bei tuo metu (2017-11-01 apie 12 val.) nebuvo grįžęs iš kapinių, esančių Kartenoje. Pateikdamas 2017-11-02 pareiškimą (b. t. 1, b. l. 145) K. L. nurodė, jog „J. J. nurodytu pramanytu laiku (2017-11-01 12 val.) manęs nebuvo mieste. Aš su sugyventine buvau Kartenoje prie jos tėvų ir sesers kapų. Grįžome apie 13 val.“ Tačiau pažymėtina, jog K. L. akistatos su A. Š. (b. t. 1, b. l. 91–93) bei K. L. apklausiant kaip įtariamąjį (b. t. 1, b. l. 138–139) ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog iš kapinių grįžo 11.30 val. Apibendrinant išdėstytas faktines aplinkybes darytina išvada, jog paties K. L. prieštaringais parodymais paneigtas jo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad A. Š. trenkti apie 12 val. jis negalėjo, nes neva nebuvo grįžęs.

7. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog K. L., teigdamas, jog 2017-11-01 tarp jo ir nukentėjusiojo jokio konflikto nebuvo, nes nuteistasis nukentėjusiojo apskritai tą dieną nematė, tačiau kreipdamasis į „laisvo laikraščio“ žurnalistą pateikė versiją, kad tarp jo ir nukentėjusiojo A. Š. vis dėlto konfliktas įvyko, tačiau nuteistojo K. L. vertinimu, tai buvo „eilinis buitinis konfliktėlis“. Minėtame straipsnyje pateikiama K. L. 2017-11-01 įvykių versija: „2017 m. lapkričio 1 d. grįžęs a/m iš kapinių su drauge K. paragauja, kaip sakė „Brendžiuko“, kažko eilinį kartą neįtiko A. Š.. Po apsižodžiavimo...“. Iš išdėstytų baudžiamojoje byloje esančių aplinkybių akivaizdu, jog K. L. parodymai, jog 2017-11-01 tarp jo ir nukentėjusiojo jokio konflikto nebuvo, yra melagingi.

8. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais motyvais, konstatuoja, jog neabejotinai įrodyta, jog tarp K. L. ir A. Š. 2017-11-01, apie 12 val., įvyko konfliktas, jo metu nuteistasis nukentėjusiajam sudavė smūgį į kaklą, taip nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą. Šią teisėjų kolegijos išvadą, be jau nurodytų motyvų, pagrindžia baudžiamojoje byloje esantis nukentėjusiojo pateiktas garso įrašas bei 2018-02-15 apžiūros protokole (b. t. 1, b. l. 42–43) pateikiama garso įrašo stenograma, iš kurių nustatyta, jog CD fone girdisi grojanti muzika, vėliau – bėgantis vanduo. Po to, praėjus 2 min. 42 sek. įrašo, girdisi vyriškas balsas, kaip nustatyta, – K. L., jis sako: - „Nu a nematyti, kam čia jungi?“ Paskui girdisi vėl kažkokie garsai ir A. Š. atsako: „... ir įjungiau“. K. L. sako: „Kiek aš už tave galiu mokėti už elektrą?“ Girdisi grumtynių garsai, vyrai vienas kitam kažką trumpai sako, bet blogai girdisi, ką. Paskui 2 min. 52 sek. K. L. sako: „Aš tave „pidare“ nužudysiu“ ir A. Š. klausia jo: „Ką tu padarysi, nužudysi?“ K. L. atsako: „Taip.“ A. Š. sako: „A“. Paskui vėl girdimas vandens bėgimas, vėliau, beveik įrašo gale girdisi grojanti muzika. Įrašo trukmė 4.51 min. Šie įrodymai patvirtina, jog tarp K. L. ir A. Š. 2017-11-01 įvyko konfliktas, kurio metu, kaip minėta, K. L. A. Š. sudavė į kaklą bei sukėlė fizinį skausmą, ir paneigia K. L. versiją, neva jis A. Š. 2017-11-01 apskritai nematė.

10. Vienu iš pirmosios instancijos priimto procesinio sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo motyvu apeliantas nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo visus apelianto prašymus. Tačiau teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. K. L. baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2019-03-28 teisiamojo posėdžio metu reiškė nušalinimą prokurorei, taip pat teikė prašymą pridėti prie bylos dokumentą iš Klaipėdos miesto savivaldybės, kad A. Š. neteisėtai gyvena bute, bei įrodymus, K. L. nuomone, pagrindžiančius, kad A. Š. turi būti įkalinimo įstaigoje, nes yra užmušęs žmogų. Tačiau teismas šių K. L. prašymų motyvuotai netenkino.

11. Prašymas dėl prokurorės nušalinimo buvo atmestas nenustačius baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikančios prokurorės nušalinimo pagrindų, šališkumo ar (ir) neobjektyvumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog K. L. ne kartą buvo reiškęs nušalinimą prokurorei K. Blinstrubienei ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau K. L. skundai dėl prokurorės šališkumo ar (ir) neobjektyvumo nepasitvirtino. Nušalinimą prokurorei K. L. reiškė ir baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau, nenustačius prokurorės nušalinimo pagrindų, Klaipėdos apygardos teismo 2019-06-21 nutartimi K. L. prašymas dėl prokurorės K. Blinstrubienės nušalinimo buvo atmestas.

12. Prašymas dėl dokumentų (iš Klaipėdos miesto savivaldybės, kad A. Š. neteisėtai gyvena bute, bei dėl A. Š. teistumo) pridėjimo atmestas nustačius, kad K. L. pateikiami dokumentai nesusiję su baudžiamąja byla, t. y nesusiję su nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina, jog vadovaujantis BPK 20 straipsnio 3 dalimi, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui K. L. pateikti dokumentai buvo susiję su A. Š. gyvenimu galbūt savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute bei su ankstesniu A. Š. teistumu, tačiau, kaip minėta, šie duomenys nei patvirtina, nei paneigia K. L. smurtą prieš A. Š., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė šiuos duomenis pridėti prie bylos.

13. Jokių kitų prašymų nuteistasis baudžiamąją bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui nereiškė, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šio apeliacinio skundo argumento nepasisako.

14. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog apeliantas nebuvo supažindintas su bylos medžiaga, todėl buvo pažeistos jo teisės. Tyrėja nepagrįstai paprašė beveik 18 Eur už dokumentų kopijas.

15. Kaip nepagrįstas atmestinas apelianto argumentas, jog jis nebuvo supažindintas su bylos medžiaga. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2019-01-25 Paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokolo (b. t. 2, b. l. 112) nustatyta, jog K. L. pasirašytinai informuotas apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą ir teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Iš tyrėjos J. Ž. 2019-01-25 Tarnybinio pranešimo „Dėl paskelbimo įtariamajam K. L. apie tyrimo pabaigą“ (b. t. 2, b. l. 114) nustatyta, jog K. L. susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga nesutiko ir pareiškė, kad pageidauja visos bylos kopijos. Jam buvo paaiškinta, kad už dokumentų kopijas jis turės susimokėti, todėl buvo pasiūlyta komisariato kabinete susipažinti su tyrimo medžiaga ir atsirinkti, kokių dokumentų kopijų jam reikės, bet K. L. nesutiko. Tyrėja K. L. paaiškino, kad padaryti bylos kopiją užtruks, todėl buvo sutarta, kad bylos dokumentų kopijas K. L. galės atsiimti 2019-01-28 9 val. Prieš atsiimant dokumentus, K. L. turės pateikti mokėjimo patvirtinimą.

16. Iš tyrėjos J. Ž. 2019-02-05 Tarnybinio pranešimo „Dėl K. L. prašymo pateikti medžiagos kopiją“ (b. t. 2, b. l. 116) nustatyta, kad padarius bylos kopiją bei informavus K. L. už bylos kopiją mokėtiną sumą, K. L. atsisakė sumokėti bei teigė, jog tyrėja jam privalo visos bylos kopiją padaryti nemokamai ir atsisakė sumokėti už bylos kopiją.

17. Iš tyrėjos J. Ž. 2019-02-07 Pranešimo apie paruoštą medžiagos kopiją (b. t. 2, b. l. 120) nustatyta, kad K. L. pasirašytinai informuotas apie tai, kad pagal jo prašymą pateikti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-57956-17 medžiagos kopiją dokumentų (tomas 1, l. 181, tomas 2, 1. 112, CD – 1 egz.) kopijos yra padarytos. Nurodyta, kad K. L. turi teisę juos atsiimti Klaipėdos miesto policijos komisariate pas vyriausiąją tyrėją J. Ž. iki 2019-02-15, pateikus mokėjimo patvirtinimą. Iš viso mokėti 17,77 eurų, mokėjimą atliekant pavedimu per SEB banką, sąskaitos Nr. LT20704406000819. Nepateikus apmokėjimo patvirtinimo, dokumentai nebus išduoti ir bus traktuojama, kad K. L. nepageidauja gauti dokumentų kopijas ir ikiteisminis tyrimas bus užbaigtas. Pažymėtina, jog analogiško turinio pranešimas išsiųstas ir K. L. gynėjui advokatui A. Kvaščevičiui (b. t. 2, b. l. 122).

18. Apibendrinusi išdėstytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog K. L. apeliacinio skundo argumentas, jog jis nebuvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

19. Taip pat atmestinas ir argumentas, jog tyrėja už dokumentų kopijas K. L. nepagrįstai nurodė sumokėti beveik 18 Eur. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose ir teismuose esančių baudžiamųjų bylų ir jose esančių dokumentų kopijų įkainių nustatymo ir mokėjimo už bylos medžiagos kopijas tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1368 patvirtintas Ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose ir teismuose esančių baudžiamųjų bylų ir jose esančių dokumentų kopijų, teismuose esančių administracinių, civilinių bylų ir jose esančių dokumentų kopijų įkainių nustatymo ir mokėjimo už bylos medžiagos kopijas tvarkos aprašas. Vadovaujantis minėto aprašo nuostatomis, yra patvirtinti įkainiai už kopijų darymą, tyrėja pagrįstai nuteistajam nurodė susimokėti atsižvelgiant į padarytų ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių dokumentų kopijų skaičių apskaičiuotą mokestį už ikiteisminio tyrimo įstaigoje esančių dokumentų kopijų padarymą, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog tyrėja nepagrįstai paprašė beveik 18 Eur už dokumentų kopijas, atmestinas kaip nepagrįstas.

20. Vienas iš K. L. apeliacinio skundo argumentų yra, kad nukentėjusysis neteisėtai vykdė jo slaptą sekimą ir darė garso įrašus, nes nebuvo jokios sankcijos. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Pastebėtina, jog nukentėjusysis garso įrašus darė ne vykdydamas K. L. slaptą sekimą, o siekdamas apsisaugoti nuo neadekvataus K. L. nuolatinio priekabiavimo prie nukentėjusiojo. Pastebėtina ir tai, jog teismų praktikoje toks garso įrašas yra pripažįstamas leistina įrodinėjimo priemone. Kasacinis teismas, analizuodamas vaizdo ir garso įrašus, kaip leistinus įrodymus išskiria šiuo kriterijus, pagal kuriuos be įrašomojo asmens žinios ir sutikimo padarytas pokalbio garso įrašas pripažįstamas leidžiamu įrodymu: 1) turi būti padarytas su neprasiskverbiančio pobūdžio (nespecializuotos sekimo) priemone, 2) turi būti padarytas ne įrašomojo asmens privačioje teritorijoje, t. y. viešoje vietoje, 3) turi būti padarytas ne turint tikslą pažeisti kito asmens privatumą, o viešame teismo posėdyje apginti įrašiusio pokalbį asmens teises ir geriau įrodyti jam palankias bylai reikšmingas aplinkybes, 4) pokalbio turinys turi būti susijęs su šalis tarpusavy siejančiais teisiniais santykiais. Nagrinėjamu atveju garso įrašas yra padarytas nukentėjusiojo mobiliuoju telefonu, bendro naudojimo patalpose, nukentėjusiajam turint tikslą apsisaugoti nuo K. L. nuolatinio priekabiavimo, garso įrašo turinys neabejotinai susijęs su tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo nuolat kylančiais konfliktais. Įvertinusi išdėstytus motyvus teisėjų kolegija atmeta nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, kad nukentėjusysis neteisėtai vykdė K. L. slaptą sekimą ir darė garso įrašus, kaip nepagrįstą.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes bei atsižvelgusi į tai, jog nors formaliai K. L. veika turi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, tačiau konstatuotina, jog dėl mažareikšmiškumo nėra pavojinga, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti K. L. nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 37 straipsnį.

22. BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017).

23. Pažymėtina, jog atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

24. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog kasacinio teismo praktika fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo kategorijos bylose rodo, jog besitęsiantys asmenų konfliktai, kurių metu yra panaudojamas smurtas, nebūtinai sąlygoja padidintą nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat būtinumą bei tikslingumą kaltininką už padarytą veiką patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017 ir kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos esant ilgalaikiams konfliktiniams kaimynų santykiams, kuriuose jau ilgą laiką yra nesutariama dėl bendro naudojimo patalpų priežiūros bei naudojimosi jomis, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio motyvus bei tikslus. Šios aplinkybės tampa svarbiomis teismui sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo.

25. Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam A. Š. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Pats A. Š. nurodė, jog jam buvo sukeltas momentinis fizinis skausmas. Pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-128-895/2019).

26. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis po K. L. smūgio jam sudavimo iš karto į medikus nesikreipė. A. Š. kreipėsi į medikus tik vakare. Iš baudžiamojoje byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-01-08 Specialisto išvados Nr. G 59/2018(03) (b. t. 1, b. l. 70) nustatyta, jog A. Š. nustatytas kaklo sumušimas, nenurodant išorinių traumos požymių. kaklo sumušimą A. Š. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus kaklo sritį kietu buku daiktu iki 2017-11-01 18.23 val. (kreipimosi į ligoninę data ir laikas). Be abejo, ši žala – nežymus sveikatos sutrikdymas, yra reikšminga, tačiau, įvertinus tai, jog jokių sužalojimų (net elementarių sumušimui būdingų hematomų ar (ir) nubrozdinimų suduodant kumščiu) nagrinėjamu atveju nukentėjusysis nepatyrė, darytina išvada, kad nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, jog kaltininkui negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.

27. Kartu pažymėtina, kad pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-413-895/2016).

28. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju tarp K. L. ir A. Š. bei jo sesers, kaip minėta, jau ilgą laiką yra įtempti bei konfliktiški santykiai, šios aplinkybės neginčija nei nuteistasis, nei nukentėjusysis. Tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis nurodė, jog ne vienerius metus tarp jų (anksčiau taip pat tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo sesers) vyksta nesutarimai dėl bendrojo naudojimo patalpų priežiūros, tvarkymo, mokėjimo už suteiktas paslaugas ir pan. Be to, K. L. teigia, jog A. Š. ir (ar) jo sesuo yra suinteresuoti įsigyti nuosavybės teise kambarį, kuriame K. L. su sugyventine gyvena. Iš išdėstytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog kaimynų santykiai yra ypač konfliktiški.

29. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog K. L., tyčia suduodamas smūgį ranka, suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį ir numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tokiems K. L. veiksmams didelę reikšmę turėjo tarp jo ir nukentėjusiojo įsivyravę konfliktiški santykiai. Taigi, nustatytos K. L. padarytos veikos aplinkybės leidžia teigti, kad nors K. L. veika formaliai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, yra pagrindas pripažinti jo veiką mažareikšme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad susiklosčiusios nagrinėjamoje byloje aplinkybės leidžia teigti, kad K. L. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant jas pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas. Todėl K. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

30. Vadovaujantis išdėstytais motyvais skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-04-11 nuosprendis, kuriuo K. L. nuteistas dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, naikintinas. Vadovaujantis BK 37 straipsniu K. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

31. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu patenkintas civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo. Civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš K. L. priteista 13,39 Eur turtinės žalos atlyginimo.

32. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kokius procesinius sprendimus dėl civilinio ieškinio teismas gali priimti apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžio atvejais, tačiau nenurodyta, koks procesinis sprendimas turi būti priimamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas, užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje, remiantis Konstitucinio Teismo 2006-08-08 nutarimu, yra nurodyta, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustačius teisinio reguliavimo spragą, ją galima užpildyti taikant teisę (be kita ko naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-429/2007). Taigi ir civilinio ieškinio klausimas baudžiamosios bylos nutraukimo atveju turi būti sprendžiamas vadovaujantis Konstitucinio Teismo nurodytais kriterijais. Taigi, remiantis šiais kriterijais, kasacinėse nutartyse formuojama praktika, jog civilinio ieškinio tenkinimas priimant nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BPK 115 straipsnio 1 dalį, yra galimas, jei priimant tokį nuosprendį nustatomi civilinės atsakomybės pagrindai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296/2012, 2K-7-304-976/2016).

33. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

34. Vadovaujantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog K. L. veikė neteisėtai, t. y. atliko baudžiamojo įstatymo draudžiamus veiksmus – sudavė A. Š. kumščiu į kaklą. CK 6.247 straipsnis imperatyviai nustato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, jog civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinė ligonių kasos patirti nuostoliai (A. Š. gydymo išlaidų sumokėjimas) susiję su tyčinių ir kaltų (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) K. L. baudžiamojo įstatymo uždraustų veiksmų atlikimu.

35. Nagrinėjamu atveju civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė 219-01-21 ieškinį dėl žalos atlyginimo (b. t. 1, b. l. 53-54). Civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, jog, kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatytos visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos (tyčiniai neteisėti K. L. veiksmai, jo kaltė, priežastinis ryšys tarp civilinės ieškovės ir K. L. neteisėtais veiksmais kilusios žalos bei žalos dydis), todėl civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Pažymėtina, jog civilinės ieškovės nurodyto dėl A. Š. gydymo patirtos turtinės žalos dydžio K. L. neginčija.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktas.

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-04-11 nuosprendį dėl K. L. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu K. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš K. L. 13,39 Eur (trylika eurų trisdešimt devynis centus) turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti - CD laikmenas su Bendrojo pagalbos centro ir A. Š. pateiktais garso įrašais palikti saugoti byloje.