- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-16
- Bylos Nr.
- e2A-1233-577/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- K. S.
- Atsakovas
- O. Š.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. S. ir atsakovo O. Š. (O. Š.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui O. Š. dėl tėvo valdžios laikino apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, bei atsakovo O. Š. priešieškinį ieškovei K. S. dėl motinos valdžios laikino apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė: 1) laikinai apriboti atsakovo O. Š. tėvo valdžią nepilnamečiui vaikui K. Š. (K. Š.), gim. (duomenys neskelbtini), 2) nepilnamečio vaiko K. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su motina K. S., 3) priteisti iš atsakovo O. Š. nepilnamečio vaiko K. Š. išlaikymui 300 Eur mokamomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės; 4) nustatyti tėvo su vaiku bendravimo tvarką:
1. Iki 2020 m. rugpjūčio 23 d. kiekvienos savaitės pirmadienį vaiko motina atveža vaiką į tėvo gyvenamąją vietą 10.00 val. ir atsiima iš tėvo gyvenamosios vietos 12.00 val., bei kiekvieną trečiadienį vaiko motina atveža vaiką į tėvo gyvenamąją vietą 10.00 val. ir atsiima iš tėvo gyvenamosios vietos 13.00 val. Dviejų mėnesių laikotarpyje nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos tėvo ir vaiko susitikimuose dalyvauja Vaiko teisių skyriaus atstovas, ir vaikui nesutikus paleisti motiną - vaiko motina.
2. Nuo 2020 m. rugpjūčio 23 d. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d., kiekvienos savaitės pirmadienį vaiko tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ikimokyklinio ugdymo įstaigos 16.00 val. ir grąžina 20.00 val., bei kas antrą šeštadienį vaiko tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina 18.00 val.
3. Iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. vaiko gimimo dieną su vaiku bendraus tiek tėvas, tiek motina, po pusdienį šalių sutarimu.
4. Iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. Švenčių dienos papildomai į bendravimą neįtraukiamos.
5. Nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. kas antrą savaitgalį vaiko tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir grąžina sekmadienį 18.00 val.
6. Valstybinių švenčių dienomis:
6.1. Kalėdinių švenčių dienomis lyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi gruodžio 25 d. nuo 11.00 val. iki 19.00 val., nelyginiais metais gruodžio 26 d. nuo 11.00 val. iki 19.00 val.
6.2. Lyginiais metais tėvas gali bendrauti su sūnumi per Šv. Velykas, pasiimant pirmą Šv. Velykų dieną 12.00 val. ir grąžinant pirmą Šv. Velykų dieną 19.00 val., nelyginiais metais antrą Šv. Velykų dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val.;
7. Motinos ir tėvo dienos savaitgaliais tėvai bendrauja savo dienos proga su sūnumi nesilaikant eiliškumo. Tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžina 19.00 val.
8. Vaiko gimimo dieną su vaiku bendraus tiek tėvas, tiek motina (bendru šalių susitarimu po pusdienį).
9. Valstybinių švenčių dienomis – bendru šalių susitarimu tėvas gali bendrauti su sūnumi po pusdienį, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, tėvui vaiką pasiimant ir parvežant jį į gyvenamąją vietą sutartu laiku savo transportu ir savo lėšomis. Lyginiais metais tėvas paima vaiką 10.00 val. ir grąžina 14.00 val., nelyginiais metais paima vaiką 14.00 val. ir grąžina 19.00 val.
10. Tėvas pasirūpina vaiko pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Vaiko pasiėmimo vieta ir jų atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta. Tėvas įsipareigoja informuoti motiną apie numatomos su vaiku veiklos pobūdį, kad motina galėtų vaiką tinkamai parengti. Motina pateikia reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu.
11. Šalis, negalinti vykdyti bendravimo tvarkos, įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) kalendorines dienas apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoti kitą šalį SMS, ar elektroniniu paštu.
12. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų sms žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Protingas laikas būtų kuo ankščiau arba ne vėliau kaip 2 dienos iki nustatytos bendravimo tvarkos dienos.
13. Vaikui susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaro galimybes motinai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats pristato į gydymo įstaigą ar motinai.
14. Ligos metu vaikas negali būti imamas tėvo.
15. Renginiai, kuriuose dalyvaus sūnus darželyje ar mokykloje yra pateisinama priežastis neleisti motinai tėvui pasimatyti su sūnumi, bet tik tuo laiku, kai nustatyta bendravimo tvarka ir tai sutampa su renginio laiku.
16. Šalys gali tartis dėl susitikimo laiko savo nuožiūra.
Atsiliepimas
2. Atsakovas O. Š. su ieškovės reikalavimais nesutiko. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) laikinai apriboti motinos valdžią K. S. jos nepilnamečio sūnaus K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu 2) nustatyti nepilnamečio vaiko K. Š. gyvenamąją vietą su jo tėvu O. Š.; 3) nustatyti K. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. Š. tvarką.
Jeigu šalys konkrečiu atveju nesutars kitaip:
3.1. vaiko K. Š. motina K. S. kiekvienos savaitės ketvirtadienį, išskyrus ketvirtadienius prieš savaitgalius, kuriuos vaikas praleis kartu su jo motina, paima sūnų K. Š. iš vaiko ugdymo įstaigos ar iš vaiko tėvo O. Š. gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžina vaiką tėvui 20 val.;
3.2. vaiko K. Š. motina K. S. kiekvieną antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį paima vaiką iš vaiko tėvo O. Š. ar vaiko ugdymo įstaigos 17 val. penktadienį ir gražina į vaiko gyvenamąją vietą, t. y. vaiko tėvui O. Š. ne vėliau kaip tos savaitės sekmadienio 18 val.;
3.3. valstybinių švenčių dienomis:
3.3.1. susidedančiomis iš dviejų nedarbo dienų (Kalėdos, Velykos) – kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku po vieną šventės dieną, pradedant O. Š.;
3.3.2. susidedančiomis iš vienos nedarbo dienos (Naujųjų metų diena (01.01), Lietuvos valstybės atkūrimo diena (02.16), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena (03.11), Tarptautinė darbo diena (05.01), Joninės (06.24), Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena (07.06), Visų Šventųjų diena (11.01), Kūčios (12.24)) – kiekvienas iš tėvų bendrauja su vaiku paeiliui, pradedant O. Š.;
3.4. Tėvo dieną pirmumo teisę bendrauti su vaiku turi O. Š., Motinos dieną pirmumo teisę bendrauti su vaiku turi K. S..
3.5. tėvų gimtadienio dienomis pirmumo teisę bendrauti su vaiku turi tas iš tėvų, kuris švenčia gimtadienį.
3.6. vaiko gimimo dieną kiekvienas iš tėvų bendrauja su vaiku paeiliui, pradedant O. Š. 2019 m. rugpjūčio 23 d.;
3.7. K. S. kiekvienam jos bendravimui paima vaiką iš vaiko tėvo O. Š. ar vaiko ugdymo įstaigos dienos prieš to jos bendravimo dieną išvakarėse 17 val. ir gražina į vaiko gyvenamąją vietą, t. y. vaiko tėvui O. Š. ne vėliau kaip jos paskutinės to bendravimo dienos 18 val.
4) priteisti iš K. S. 215 Eur (½ MMA) dydžio mėnesinį vaikui išlaikymą, kuris yra indeksuojamas teisės aktų nustatyta tvarka, paskiriant lėšų tvarkytoju vaiko tėvą O. Š.; 5) priteisti iš K. S. visas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė K. S. su priešieškiniu nesutiko.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje, taip pat atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog kad Skyrius nei ieškinio, nei priešieškinio reikalavimų dėl laikino tėvo ar motinos valdžios ribojimo nepalaiko. Neturi duomenų, kad motina ar tėvas blogai elgtųsi vaiko atžvilgiu. Skyriaus nuomone, vaiko gyvenamoji vieta geriau būtų nustatyta su motina; vaikas labiau prisirišęs prie motinos. Mano, kad tėvo ir vaiko bendravimas turėtų būti maksimalus be trečiųjų asmenų priežiūros.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies - nepilnamečio vaiko K. Š. gyvenamąją vietą nustatė su K. S. jos gyvenamojoje vietoje, priteisė iš O. Š. nepilnamečiui vaikui K. Š. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gegužės 31 d., iki vaiko pilnametystės į ieškovės K. S. asmeninę sąskaitą; panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nustatė tokią tėvo O. Š. su vaiku K. Š. bendravimo tvarką:
1. Vaiko K. Š. tėvas O. Š. kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį, penktadienį, paima sūnų K. Š. iš vaiko ugdymo įstaigos ar iš vaiko motinos K. S. gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina vaiką motinai 18.00 val.
2. Vaiko K. Š. tėvas O. Š. kas antrą mėnesio šeštadienį arba sekmadienį šalių susitarimu paima vaiką iš motinos K. S. gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina vaiką motinai 20.00 val.
3. Iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. vaiko gimimo dieną su vaiku bendraus tėvas nuo 10.00 val. iki 16 val. arba nuo 15.00 val. iki 20.00 val. šalių susitarimu.
4. Valstybinių ir švenčių dienomis:
4.1. Kalėdinių švenčių dienomis lyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi gruodžio 25 d. nuo 11.00 val. iki 19.00 val., nelyginiais metais gruodžio 26 d. nuo 11.00 val. iki 19.00 val.
4.2. Lyginiais metais tėvas gali bendrauti su sūnumi per Šv. Velykas, pasiimant pirmą Šv. Velykų dieną 12.00 val. ir grąžinant pirmą Šv. Velykų dieną 19.00 val., nelyginiais metais antrą Šv. Velykų dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val.;
4.3. Susidedančiomis iš vienos nedarbo dienos (Naujųjų metų diena (01.01), Lietuvos valstybės atkūrimo diena (02.16), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena (03.11), Tarptautinė darbo diena (05.01), Joninės (06.24), Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena (07.06), Visų Šventųjų diena (11.01), Kūčios (12.24)) – lyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi nuo 11.00 val. iki 19.00 val., nelyginiais metais nuo 11.00 val. iki 19.00 val.
4.4. Motinos ir tėvo dienos savaitgaliais tėvai bendrauja savo dienos proga su sūnumi nesilaikant eiliškumo. Tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžina 19.00 val.
5. Tėvų gimtadienio dienomis pirmumo teisę bendrauti su vaiku turi tas iš tėvų, kuris švenčia gimtadienį. Vaikas tėvo paimamas 10.00 val. ir gražinamas į namus 19.00 val.
6. Tėvas pasirūpina vaiko pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Vaiko pasiėmimo vieta ir jų atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta. Tėvas įsipareigoja informuoti motiną apie numatomos su vaiku veiklos pobūdį, kad motina galėtų vaiką tinkamai parengti ir aprengti. Motina pateikia reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu.
7. Šalis, negalinti vykdyti bendravimo tvarkos, įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) kalendorines dienas apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoti kitą šalį SMS, telefonu ar elektroniniu paštu.
8. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos dėl vaiko ligos, renginių vaiko auklėjimo įstaigoje, suinteresuotas tėvas ar motina per 1-2 dienas praneša kitam tėvui telefonu, sms žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.
9. Vaikui susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaro galimybes motinai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats pristato į gydymo įstaigą ar motinai.
10. Ligos metu vaikas negali būti imamas tėvo iš motinos namų ar gydymo įstaigos.
11. Renginiai, kuriuose dalyvaus sūnus darželyje ar mokykloje yra pateisinama priežastis neleisti motinai tėvui pasimatyti su sūnumi, bet tik tuo laiku, kai nustatyta bendravimo tvarka ir tai sutampa su renginio laiku. Apie tai motina privalo 2 dienos iki pasimatymo informuoti tėvą.
12. Šalys gali tartis dėl susitikimo laiko savo nuožiūra (teismo sprendime 7-12 punktai nurodyti atitinkamai 12-16).
Teismas taip pat priteisė iš O. Š. K. S. naudai 768,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, O. Š. naudai iš K. S. 185 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį teismas atmetė.
6. Teismas, spręsdamas šalių reikalavimus dėl tėvų valdžios apribojimo, nurodė, jog šalys nepateikė nei vieno realaus įrodymo, kad atsakovas arba ieškovė nesirūpina savo vaiku, piktnaudžiauja jiems suteiktomis teisėmis vaiko atžvilgiu, žiauriai elgiasi su vaiku. Teismo nuomone, abi šalys, vaiko akivaizdoje spręsdamos konfliktines situacijas, daro žalą vaikui, tačiau tai šioje situacijoje nėra pagrindas apriboti tėvų valdžią.
7. Teismas nustatė, kad nepilnametis šalių sūnus K. Š. nuo gimimo gyvena su motina (ieškove) ir nėra jokių duomenų, kad motina netinkamai juo rūpinasi ar neužtikrina būtiniausių gyvenimo, ugdymo ir kitų sąlygų. Atsakovas su nepilnamečiu vaiku negyvena nuo 2019 metų gegužės mėnesio. Teismo vertinimu, nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitinka vaiko interesus, nes vaikas emociškai labiau prisirišęs prie motinos. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo pakeisti nurodytas išvadas atsakovo naudai, todėl šią ieškinio dalį tenkino, o priešieškinį atmetė, nepilnamečio K. Š. gyvenamąją vietą nustatė su jo motina K. S..
8. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, teismas netenkino priešieškinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Nustatęs, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė ir jis gali teikti didesnį nei minimalų išlaikymą, atsižvelgęs į tai, jog šalių nepilnametis vaikas nuolat gyvena su ieškove, kuriai tenka didesnė kasdienio išlaikymo našta, į tai, kad ieškovė nereikalauja didesnės dalies išlaikymo sūnui, negu ji gaudavo iš atsakovo (500 Eur) jiems gyvenant kartu, į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos poziciją, į tai, kad atsakovas turi vieną nepilnametį vaiką, jo pajamos ženkliai didesnės už ieškovės, teismas iš atsakovo priteisė sūnaus K. Š. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.
9. Teismas nurodė, jog negali nustatyti atsakovo pasiūlytos bendravimo tvarkos, nes vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Tačiau teismas atsižvelgė į atsakovo pasiūlytą tvarką; mano, jog ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka tik iš dalies atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir norą bendrauti su tėvu, ir tik iš dalies sutampa su atsakovo interesais. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką iki tam tikro amžiaus minimaliai. Teismas pažymėjo, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai prašė atsižvelgti į galimybę bendrauti vaikui su tėvu maksimaliai, be tarnybos atstovo dalyvavimo, nes tam būtinumo neįžvelgė. Teismo vertinimu, atsakovui gyvenant ir dirbant Lietuvoje, jis gali bendrauti su sūnumi kiek įmanoma ilgiau per savaitę, tačiau atsižvelgtina ir į vaiko interesus, kai jis pradės lankyti ugdymo įstaigą-darželį. Teismas laikė nepagrįstu ribojimą tėvui matyti vaiką švenčių dienomis iki 2022 metų. Mano, jog vaiko bendravimas su nakvynėmis turi būti sprendžiamas po 2-3 metų, kai vaikas pats galėtų pasisakyti dėl tokios galimybės. Teismas patvirtino bendravimo su nepilnamečiu šalių vaiku tvarką, kuri, teismo nuomone, yra teisingesnė vaiko, atsakovo ir ieškovės interesų pusiausvyros prasme.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
10. Ieškovė K. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas laikinai apriboti O. Š. tėvystės teises ir klausimą išspręsti iš esmės: apriboti vieneriems metams atsakovo O. Š. tėvo valdžią nepilnamečiui vaikui K. Š.; panaikinti sprendimo dalį dėl tėvo su vaiku bendravimo tvarkos ir nustatyti tokią tėvo su vaiku bendravimo tvarką:
1. Vaiko K. Š. tėvas O. Š. kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį paima sūnų K. Š. iš vaiko ugdymo įstaigos ar iš vaiko motinos K. S. gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina vaiką motinai 14.00 val.
2. Vaiko K. Š. tėvas O. Š. kas antrą mėnesio šeštadienį arba sekmadienį šalių susitarimu paima vaiką iš motinos K. S. gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina vaiką motinai 14.00 val.
3. Iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. vaiko gimimo dieną su vaiku bendraus tėvas nuo 10.00 val. iki 14 val. arba nuo 14.00 val. iki 18.00 val. šalių susitarimu.
4. Valstybinių ir švenčių dienomis:
4.1. Kalėdinių švenčių dienomis lyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi gruodžio 25 d. nuo 10.00 val. iki 14.00 val., nelyginiais metais gruodžio 26 d. nuo 10.00 val. iki 14.00 val.
4.2. Lyginiais metais tėvas gali bendrauti su sūnumi per Šv. Velykas, pasiimant pirmą Šv. Velykų dieną 10.00 val. ir grąžinant pirmą Šv. Velykų dieną 14.00 val., nelyginiais metais antrą Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. iki 14.00 val.;
4.3. susidedančiomis iš vienos nedarbo dienos (Naujųjų metų diena (01.01), Lietuvos valstybės atkūrimo diena (02.16), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena (03.11), Tarptautinė darbo diena (05.01), Joninės (06.24), Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena (07.06), – tėvas bendrauja su sūnumi lyginiais metais nuo 10.00 val. iki 14.00 val.
4.4. Motinos ir tėvo dienos savaitgaliais tėvai bendrauja savo dienos proga su sūnumi nesilaikant eiliškumo. Tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina 14.00 val.
5. Tėvų gimtadienio dienomis pirmumo teisę bendrauti su vaiku turi tas iš tėvų, kuris švenčia gimtadienį. Vaikas tėvo paimamas 10.00 val. ir gražinamas į namus 14.00 val.
6. Tėvas pasirūpina vaiko pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Vaiko pasiėmimo vieta ir jų atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta. Tėvas įsipareigoja informuoti motiną apie numatomos su vaiku veiklos pobūdį, kad motina galėtų vaiką tinkamai parengti ir aprengti. Motina pateikia reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu.
7. Šalis, negalinti vykdyti bendravimo tvarkos, įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) kalendorines dienas apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoti kitą šalį SMS, telefonu ar elektroniniu paštu.
8. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos dėl vaiko ligos, renginių vaiko auklėjimo įstaigoje, suinteresuotas tėvas ar motina per 1-2 dienas praneša kitam tėvui telefonu, sms žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.
9. Vaikui susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaro galimybes motinai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats pristato į gydymo įstaigą ar motinai.
10. Ligos metu vaikas negali būti imamas tėvo iš motinos namų ar gydymo įstaigos.
11. Renginiai, kuriuose dalyvaus sūnus darželyje ar mokykloje yra pateisinama priežastis neleisti motinai tėvui pasimatyti su sūnumi, bet tik tuo laiku, kai nustatyta bendravimo tvarka ir tai sutampa su renginio laiku. Apie tai motina privalo 2 dienos iki pasimatymo informuoti tėvą.
12. Šalys gali tartis dėl susitikimo laiko savo nuožiūra.
Šalies argumentai
Apeliantė taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovo elgesys yra ir gali būti pavojingas vaiko sveikatai. Atsakovas nesugeba tinkamai pasirūpinti vaiku ir jam priklausančios tėvystės teisės turi būti laikinai apribotos. Atsakovas pasižymi netinkamu, priešingu vaiko interesams elgesiu, kuriam būdingas agresyvumas, valdingumas, pykčio protrūkiai, nenoras spręsti su vaiku susijusius klausimus kompromiso būdu, tikslo siekimas bent kokia kaina, kitos nuomonės nepaisymas. Pykčio ir agresijos priepuoliai Vokietijoje užfiksuoti dviejuose video-įrašuose, prie kurių pridėta specialisto išvada-stenograma; įrašuose užfiksuota, kad vaiko akivaizdoje atsakovas vartoja keiksmažodžius, grasina vaiko motinai, kad ji vaiko nepaims, neišveš, varo iš namų, psichologiškai prieš ją smurtauja. Teismui pateikta 2019 m. gegužės 21 d. pažyma, kad prieš atsakovą pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat pateikti ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos C. F. paaiškinimai, ikiteisminio tyrimo bylos ištraukos, psichologo A. K. 2019 m. balandžio 25 d. išvada, A. G. kreipimasis į policiją, Vaiko teisių skyriaus tarnybiniai pranešimai, kuriuose atsakovas charakterizuojamas kaip nuotaikų kaitą turintis asmuo, negalintis susitvarkyti su savo emocijomis ir kt. Apeliantė pažymi, kad Vilniaus rajono socialinių paslaugų centre šalims buvo sudarytas pagalbos planas, kurio šalys įsipareigojo lankyti Pozityvios tėvystės įgūdžių mokymus, tačiau atsakovas jų nelankė, neatvyko į kitą susitikimą socialinių paslaugų centre.
10.2. Po teismo sprendimo priėmimo įvyko pavojingas vaiko sveikatai incidentas. Pasak apeliantės, 2020 m. vasario 19 d. 18.00 val. atsakovas atnešė sūnų; jo galva buvo sumušta. Atsakovas paaiškino, kad vaikas atsitrenkė galva baseine, kad buvo Santariškėse, kad nieko rimto neatsitiko. Ieškovė prašė epikrizės, informacijos, ar vaikui buvo padaryta galvos nuotrauka, kur konkrečiai tai įvyko, tačiau atsakovas jokios informacijos nesuteikė. Ieškovei nuvykus į Vaikų ligoninę paaiškėjo, kad įvykis įvyko 14.20 val. viešbučio Villon baseine; greitąją iškvietė baseino darbuotojai; vaiką į priėmimo skyrų nuvežė greitosios pagalbos darbuotojai, tėvo greitosios automobilyje su vaiku nebuvo. Ieškovės teigimu, ji buvo informavusi atsakovą apie vaiko režimą, t. y., kad vaikas nuo 14 val. miega, tačiau atsakovas nepaisė jos nurodymų ir 14 val., kai vaikas turėjo miegoti, nuvyko į baseiną. Vaikas 14 val. būna irzlus, vangus, nes nori miego. Atkreipė dėmesį, kad vaikas turėjo slogą. Be to, įvykus nelaimingam atsitikimui, tėvas motinai apie tai nepranešė, nors pagal teismo sprendimo tvarkos 13 punktą, tai privalėjo padaryti; nepaaiškino apie gydytojo rekomendacijas. Mano, kad tėvo elgesys turi būti vertinamas ankstesnių įrodymų aspektu. Vaiko tėvas atsisakė išleisti vaiko motiną su vaiku, kai vaiką skubiai reikėjo skiepyti, kritikavo gydytojos rekomendacijas, neleido vaikui imti kraują ir t.t. Ieškovė prašo apriboti tėvui tėvystės teises bent vienerių metų laikotarpiui. Pasak apeliantės, atsakovas galės bendrauti su vaiku 2 kartus per savaitę, per šventes; laikinas tėvystės teisės apribojimas turės prevencinę reikšmę, nes jokių kitų priemonių įtakoti atsakovo gebėjimą rūpintis vaiku nėra.
10.3. Teismas neužtikrino mažamečio vaiko interesų, nustatęs bendravimo tvarką, pagal kurią vaikas privalo kas antrą dieną keisti gyvenamasis vietas. Tokio amžiaus vaikui būtina stabili namų aplinka, dienos režimas, kurių užtikrinimas būtų beveik neįmanomas kas antrą dieną gyvenant skirtinguose namuose. Teismo nustatyta tvarka tėvo su vaiku bendravimo tvarka dvejų metų vaikui yra per sunki, pažeidžia jo teisę į stabilią namų aplinką. Vaikas turi savo nusistovėjusį dienos režimą; be to, šiuo metu lanko logopedą, reabilitacinio plaukimo pamokas ir masažą, nes netaisyklingai sėdi. Į tai, kad vaikas be streso eitų pas tėvą, ieškovė deda labai daug pastangų. Pasak apeliantės, nauja tėvo su vaiku bendravimo tvarka įtakojo vaiko miegą, dienos režimą, valgymo įpročius, virškinimą. Vaikas grįžęs iš tėvo dažniausiai būna irzlus, neramus, be priežasties verkia, būna labai pavargęs, reiškia pretenzijas, nežino ko nori; naktimis šaukia mamą; jo emocinė būsena pablogėjo.
10.4. Ieškovės nuomone, tėvo su vaiku bendravimo tvarka darbo dienomis kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį nuo 10 val. iki 14 val. atitiktų tėvo ir vaiko interesus. Vaikas grįžtų miegoti į savo namus, nebūtų stipriai įtakotas jo dienos režimas. Vaikas galėtų būti su tėvu kas antro savaitgalio pusdienį.
10.5.Teismo nustatyta tvarka pažeidžia motinos teisę praleisti su vaiku šventes, nes Kūčių dieną, visų Šventųjų dieną vaikas galės praleisti tik su tėvu. Pažymi, kad atsakovas nereligingas, nesilaiko tradicijų, deklaruoja savo priešišką nusiteikimą katalikiškų švenčių atžvilgiu. Atsakovas nepalaiko santykių su savo šeimos nariais, jis neturi draugų, jo gyvenimo būdas itin uždaras. Ieškovė siūlo nustatyti jos siūlomą bendravimo tvarką švenčių dienomis.
Žemesnės instancijos teismas
10.6. Teismas nustatė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas nesirūpina vaiku, piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis vaiko atžvilgiu, žiauriai elgiasi su vaiku, tačiau pasak apeliantės, civilinėje byloje buvo pateikti įrodymai, kad atsakovas su ieškove, su jos šeimos nariais, su vaiko gydytoja ar net su Vaiko teisės skyriaus atstovu elgėsi nepagarbiai ir grubiai, apsunkindavo bendravimo su vaikų tvarką. Žiauraus elgesio vaiko atžvilgiu atsakovo veiksmuose nebuvo, tačiau pateikti įrodymai apie 2020 m. sausio 19 d. nelaimingą atsitikimą įrodo, kad atsakovas nesugeba pasirūpinti vaiku. Atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su atsakovo moralinėmis vertybėmis, principais ir elgesiu, išvada, kad kliūčių nustatyti tėvo su vaiku maksimalų bendravimą nėra, apeliantės manymu, labai abejotina.
10.7. Teismo išvada, kad ieškovė trukdė atsakovui matytis su mažamečiu vaiku, ir tai, teismo nuomone, patvirtino Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, neteisinga. Byloje pateikti dokumentai, kad konfliktus iniciavo atsakovas; bendravimo su vaiku klausimą sprendė policijos, advokatų ir antstolių pagalba. Teismo nutartis, kuria atsakovui leista matytis su vaiku tik dalyvaujant Vaiko teisių skyriaus atstovui patvirtina, kad konfliktų metu nebuvo kitokios galimybės užtikrinti tėvo ir vaiko bendravimą. Ieškovė nesudariusi sąlygų konfliktiškai nusiteikusiam tėvui matytis su vaiku, apgynė mažamečio vaiko interesą.
Atsiliepimas
11. Atsakovas atsiliepime prašo K. S. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovės išvardinti įrodymai, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvados, kad atsakovas rūpinosi vaiku, jokio smurto vaiko atžvilgiu nenaudojo. Ieškovė teisminio nagrinėjimo metu pati aiškiai pareiškė, kad jokio smurto sūnaus atžvilgiu atsakovas nenaudojo.
11.2. Aplinkybės dėl vaiko susižalojimo baseine, atsakovo nuomone, neturi reikšmės; jomis negali būti grindžiamas apeliacinis skundas (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Be to, ieškovės nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Kai vaikas būna su atsakovu, režimo yra laikomasi. Paaiškino, kad greitąją pagalbą po įvykio baseine darbuotojai iškvietė atsakovo prašymu ir atsakovas pats nuvežė vaiką į Santariškes. Gydytojo rekomendacijas perdavė K. S.. K. S. slėpė nuo atsakovo sūnų, klaidino gydytojus hiperbolizuodama vaiko ligą, stengdamasi gauti siuntimus pas gydytojus. Vaiko teisių apsaugos skyrius jokių pažeidimų nenustatė, padarė išvadą, kad atsakovas elgėsi tinkamai.
Šalies argumentai
11.3. Ieškovės teiginiai, kad nauja bendravimo tvarka įtakojo vaiko miegą, dienos režimą, valgymo įpročius ir pan., neatitinka tikrovės. Atsakovo teigimu, vaikas su juo mielai bendrauja, leidžia kartu laiką. Mano, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka neužtikrina galimybės tėvui maksimaliai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
11.4. Pagal ieškovės siūlomą tvarką, (paėmus vaiką 10 val. ir grąžinus 14 val.), vaikas faktiškai nelankys darželio arba bus sudarytos kliūtys atsakovui matytis su sūnumi. Antras punktas sunkiai įgyvendinamas būtent dėl pačios ieškovės elgesio. Ieškovė nuolat ieško priežasčių ir sudarinėja kliūtis matytis su sūnumi ir bendrauti, todėl akivaizdu, kad taip ji elgsis ir ateityje; tą rodo jos siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos 7-12 punktai.
11.5. Ieškovė prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuria tėvo su sūnumi bendravimo laikas ribojamas iki 4 val. per susitikimą arba 40 val. per mėnesį. Psichologo S. A. išvada patvirtina, kad ieškovės siūloma skirtinga nuo ieškinio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, pakenks vaiko interesams.
12. Atsakovas O. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimą, ieškinį atmesti, o priešieškinio reikalavimus tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas faktiškai be motyvų atmetė priešieškinio reikalavimą laikinai apriboti motinos valdžią sūnaus K. Š. atžvilgiu ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, neįvertino pateiktų įrodymų, sprendime dėl jų nepasisakė, pažeidė CPK 185, 263, 270 straipsnius.
12.2. Byloje surinkti įrodymai – VTAS tarnybiniai pranešimai, psichologų išvados, kuriuose nurodyta, kad O. Š. savo teisėmis nepiktnaudžiauja, vaiku rūpinasi, santykiai su vaiku artimi, jokios grėsmės vaikui atsakovas nekelia. Psichologų išvadose fiksuota, jog būtent K. S. siekia paveikti vaiką, kad nevyktų normalus vaiko ir tėvo bendravimas. Pažymi, kad K. S. siekė nusižudyti; vėlesni jos paaiškinimai, kad tokiu būdu ji siekė nutraukti konfliktą su O. Š., nepaneigia fakto, kad jos elgesys gyvenimiškoje situacijoje buvo neadekvatus. Kaimynai yra paliudiję, kad O. Š. rūpinosi sūnumi.
12.3. K. S. dėl vaiko sprendimų vienasmeniškai priimti negalėjo, tačiau teismas jos piktnaudžiavimo motinos teisėmis, pažeidžiant tėvo teises, nevertino. Vaiko pervežimas į Lietuvą reiškė aplinkos pakeitimą, kas sukėlė vaikui psichologinę traumą. Nuo 2019 m. liepos 8 d. iki 2020 m. sausio 21 d. teismo sprendimo leidimo skubiai vykdyti, K. S. neteisėtais būdais kliudė vaiko ir tėvo bendravimui pagal teismo nustatytą tvarką. Ieškovė skleidė tikrovės neatitinkančias žinias apie atsakovo keliamą grėsmę sūnui, o dėl šių prasimanymų atsakovo bendravimas su vaiku buvo prižiūrimas VTAS specialistų, nors to daryti nereikėjo. Teismas apklausė liudytoją M. P., kuri K. S. teiginių, kurių pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas, nepatvirtino. Mano, kad pareiškimai policijai yra ieškovės plano, kuriuo siekiama atriboti O. Š. nuo sūnaus, dalis. Dėl teismo nutarčių nevykdymo ieškovė du kartus bausta, kas rodo jos piktybiškumą, pažeidžiant vaiko teises bendrauti su abiem tėvais. Ieškovė piktnaudžiauja tėvų valdžia. K. S. veiksmai nesuderinami su motinos pareigomis. Po teismo sprendimo ieškovė toliau siekia kliudyti tėvui matytis su vaiku ir bendrauti; tokiu būdu kyla grėsmė ypatingai svarbiems tėvo ir vaiko emociniams ryšiams. Šiuos apeliacinio skundo teiginius pagrindžia byloje esantys įrodymai: 2019 m. gegužės 31 d. J. ir K. G. raštas, Berlyno policijos ir medicinos klinikos pranešimas, antstolių Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai ir kt. Teismas nenurodė, kodėl nevertina ar atmeta O. Š. pateiktus įrodymus, nepasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės.
12.4. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, vaiko gyvenamoji vieta turėjo būti nustatyta su O. Š., o bendravimo tvarka – su ieškove. Ji trukdo bendrauti su sūnumi, todėl sprendimas nepagrįstas.
12.5. Sprendimu nustatyta O. Š. bendravimo su sūnumi tvarka yra ydinga ir sunkiai įgyvendinama. Teismas nustatė, kad atsakovas vaiką paima kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 10 val. ir grąžina 18 val., kas reiškia, kad šiomis dienomis vaikas nelankys darželio arba šiuo laiku bus apribota tėvo teisė bendrauti su vaiku. Teismas nepagrindė nustatytos tvarkos 2 punkto – kodėl per mėnesį ieškovė bendraus su vaiku 6 išeigines dienas, o O. Š. – 2 dienas, ir tik tuomet, jei šalys susitars. Teismas nustatė, jog šalių santykiai yra konfliktiški. Dėl tų pačių priežasčių neįgyvendinamas ir 3 punktas. Be to, nėra nustatyta, kaip tėvas bendraus su sūnumi per jo gimimo dieną po 2022 m. rugpjūčio 23 d. Pažymi, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d. yra sekmadienis, kuomet atsakovas gali bendrauti su vaiku nuo 10 val. iki 20 val.; todėl neaišku, ar per vaiko gimimo dieną O. Š. gali bendrauti su vaiku 10 ar tik 5 valandas. Analogiškai sutrumpintas laikas bendrauti su vaiku tėvo dieną. Iš tvarkos 7 punkto neaišku, kokios gali būti negalėjimo vykdyti bendravimo tvarkos pasekmės; ieškovė gali piktnaudžiauti šiuo punktu ir neleisti atsakovui matytis su vaiku. 2020 m. vasario 19 d. K. Š. susimušė galvą, tačiau rimto susirgimo ligoninėje nebuvo nustatyta. Ambulatorinis gydymas reiškia, kad vaikui reikia priežiūros, esant reikalui, jį reikia nugabenti gydytojo konsultacijai, tačiau tai nereiškia, kad šiuos veiksmus gali atlikti tik motina. Teismo nustatytos bendravimo tvarkos 14 punktas K. S. suteikia galimybę būtent taip piktnaudžiauti.
12.6. Priešieškiniu atsakovas prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, ir bendravimo su sūnumi tvarką (kas antrą savaitę), todėl kad jo darbo vieta yra Vokietijoje ir dėl darbo pobūdžio jam tenka ten vykti. Vaiko pasiėmimas kas antrą dieną ir savaitgaliais neatitinka nei vaiko, nei šalių interesų. Teismo sprendimu atsisakyta ginti O. Š. teises; K. S. teisėms suteikiama pirmenybė, nors įrodymų, kad ji dirbs ir gyvens Lietuvoje nėra. Specialisto S. A. išvadoje nurodyta, kad 24 valandos per mėnesį vaikui yra per trumpas laikas pilnavertiškam ryšiui palaikyti. Taip bus daroma žala vaiko raidai. Tėvas praranda galimybę prisidėti prie vaiko edukacinio auklėjimo kasdienėje veikloje. Teismas šia išvada, kuri yra rašytinis įrodymas, nesivadovavo. Teismas nesivadovavo teismų praktika, pagal kurią aplinkybė, jog vaiko motina (tėvas) neleidžia kitam iš tėvų bendrauti su jų vaiku, yra rimtas argumentas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą būtent su atskirtu nuo vaiko tėvu (motina).
Atsiliepimas
13. Ieškovė atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Psichologas S. A. stebėjo vaiko ir tėvo santykius tik vieną valandą, o psichologas A. S. dvi valandas. Pasak ieškovės, kelių valandų trukmės stebėjimas nėra informatyvus ir šiame ginče negali būti išvadų pagrindu. Mano, jog psichologų išvados yra šališkos, atliktos atsakovo užsakymu. Išvada, jog vaiko motina siekia paveikti vaiką, kad nevyktų normalus vaiko ir tėvo bendravimas, neatitinka tikrovės. Pirmuose vaiko ir tėvo susitikimuose vaiko motina privalėjo dalyvauti, nes vaikas kategoriškai atsisakė motiną paleisti ir verkė. Ieškovė ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad kuo mažiau būtų traumuotas vaikas, perduodant jį tėvui.
13.2. Atsakovas klaidina teismą apie K. S. pasikėsinimą nusižudyti. Byloje pateikti dokumentai įrodo, kad jokio kėsinimosi nusižudyti nebuvo. Ieškovė pareiškimus Berlyno policijai rašė ne tam, kad apribotų tėvo teises sūnaus atžvilgiu, o dėl to, kad atsakovas neteisėtai elgėsi ieškovės atžvilgiu ir smurtavo prieš ją.
13.3. Atsakovo teiginiai, kad nuo 2019 m. liepos 8 d. iki 2020 m. sausio 21 d. ieškovė neteisėtais būdais kliudė vaiko ir tėvo bendravimui, skleidė tikrovės neatitinkančias žinias, neatitinka tikrovės ir yra paneigti byloje esančiais dokumentais. Nuo 2019 m. liepos 7 d. atsakovui pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto, kurį patyrė vaiko motina. Atsakovas pats sukėlė konfliktinę situaciją, dėl kurios buvo ribojamas jo bendravimas su vaiku. Vaiko teisių skyriaus atstovo dalyvavimas buvo būtinas ir turėjo prevencinį poveikį. Teiginiai, kad specialistės M. P. apklausa įrodė, jog ikiteisminis tyrimas vyksta nepagrįstai, neatitinka tikrovės. Visus ieškovės apsaugančius vaiką veiksmus, atsakovas vertina kaip planą jam apriboti bendravimą.
13.4. Atsakovo prašymas nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, remiantis kuria vaikas kas antrą pilną savaitę būtų su tėvu, prieštarauja mažamečio vaiko interesams. Dvejų metų vaikas stipriai prisirišęs prie motinos; vaikas turi teisę į saugią ir stabilią aplinką. Atsakovas nurodo, kad jis dirba Vokietijoje, tačiau iki šiol atsakovui ši aplinkybė netrukdė vykdyti bendravimo tvarką.
13.5. Atsakovas turėjo pretenzijų, kad ieškovė neleido tėvui su vaiku bendrauti po to, kai vaikas patyrė galvos traumą. Pasak ieškovės, ji vykdė gydytojos nurodymus, nes vaikui buvo įtariamas galvos smegenų sukrėtimas. Be to, vaikas susirgo, nes atsakovas nuvedė sloguojantį vaiką į baseiną. Atsakovas Vaiko teisių skyriuje parodė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuota, kaip vaikas patyrė traumą - vaikas vienas stovėjo ant nusileidimo kalnelio ir paslydęs stipriai susimušė galvą. Ieškovės teigimu, atsakovas nesivadovauja vaiko interesais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Byloje nustatyta, kad ieškovė K. S. ir atsakovas O. Š. turi nepilnametį vaiką K. Š., kuris gimė (duomenys neskelbtini). Abu vaiko tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie nesudarę santuokos tiek iki vaiko gimimo, tiek jam gimus nuolat gyveno Vokietijos Federacinėje Respublikoje. K. S. su nepilnamečiu sūnumi K. Š. 2019 m. gegužės 8 d. iš Vokietijos atskrido į Lietuvą. Faktinė K. S. ir nepilnamečio K. Š. gyvenamoji vieta nuo atvykimo į Lietuvą yra (duomenys neskelbtini), K. S. seseriai B. G. ir jos sutuoktiniui A. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name.
16. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl laikino tėvo (atsakovo) valdžios apribojimo šalių vaikui, taip pat gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Atsakovas priešieškiniu prašė laikinai apriboti motinos valdžią šalių nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, nustatyti jo gyvenamąją vietą su tėvu, taip pat nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, priteisti išlaikymą vaikui. Pirmosios instancijos teismas tiek ieškinį, tiek priešieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė ir atsakovas pateikė apeliacinius skundus.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Nagrinėjamu atveju, abi šalys su apeliaciniais skundais ir atsiliepimais į apeliacinius skundus pridėjo papildomus (naujus) įrodymus: ieškovė su apeliaciniu skundu teikė Pozityvios tėvystės įgūdžių mokymo pažymėjimą, prašymą VTAS organizuoti susitikimą atsakovu dėl vaiko perdavimo, susirašinėjimą su atsakovu dėl susitikimo, 2020 m. sausio 9 d. pagalbos planą, atmintinę apie traumą, greitosios pagalbos kvietimo kortelės kopiją ir kt. Prie atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė pridėjo 2020 m. vasario 25 d. prašymą, 2020 m. kovo 6 d. pranešimą VTAS, Gydytojų konsultacijų išrašus ir kt. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė Vaikų ligoninės 2020 m. vasario 19 d. Traumą patyrusio paciento apžiūros lapą, šalių 2020 m. vasario 20 d. el. laiškus, vokiečių kalba surašytus dokumentus, pavadintus mokesčių ataskaitomis, mokesčių inspekcijos nurodymu, sprendimu ir kt., sutartimis dėl nuomos bei sutartimi su telekomunikacijų bendrove. Atsakovas prie atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą pridėjo prokuratūros 2020 m. kovo 6 d. pranešimą apie pareiškimo medžiagos persiuntimą.
18. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
19. Nagrinėjamu atveju, aukščiau paminėti šalių pateikti įrodymai iš esmės susiję su pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis; tiek ieškovė, tiek atsakovas su jais yra susipažinę, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl su apeliaciniais skundais bei atsiliepimais pateikti įrodymai, išskyrus atsakovo pateiktus ne lietuvių kalba surašytus (pateiktus be vertimų), teisėjų kolegija priima ir juos vertins kartu su kitais į bylą pateiktais įrodymais.
20. Iki teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme šalys taip pat ne kartą teikė papildomus įrodymus: ieškovė – gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro L. S. informaciją (išrašą iš konsultacijų), atsakovo 2020 m. balandžio 28 d. prašymą antstolei, šalių el. susirašinėjimą, ambulatorinio apsilankymo aprašymą, ir kt. Atsakovas (atstovai) atsiliepimuose nurodė, jog ieškovė iš esmės papildo apeliacinio skundo motyvus ir nepagrindžia būtinybės po teismo sprendimo priėmimo teikti naujus įrodymus; prašomi priimti įrodymai siejami su aplinkybėmis, galimai atsiradusiomis po teismo sprendimo priėmimo, kurių teismas neanalizavo ir nevertino. Vėliau pateiktame atsiliepime atsakovas (atstovaujamas advokato J. B.), palaikydamas nuomonę, kad pateikti įrodymai nesusiję su apeliacinio skundo faktiniu pagrindu, mano, jog jie turi būti priimti ir įvertinti, kaip rodantys ieškovės vykdomą faktų iškraipymą bei siekį riboti tėvo ir sūnaus bendravimą. Atsakovas tiek su šiuo atsiliepimu, taip pat papildomais prašymais pridėjo naujus įrodymus (liudytojų G. J. L., M. N., J. ir K. G. parodymus, 2020 m. gegužės 19 d. pranešimą apie lankytus tėvystės mokymus, prašymus VTAS, atsakymus, šalių el. susirašinėjimą ir kt.; nuotraukas, 2020 m. gegužės 15 d. Vokietijos advokato raštą, psichologo A. S. išvadą ir kt.), taip pat prašo įpareigoti Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių pateikti išvadą dėl visų šalių reikalavimų įstatymo nustatyta tvarka. Tiek ieškovė, tiek išvadą teikianti institucija atsiliepimuose išreiškė sutikimą dėl kai kurių įrodymų priėmimo; ieškovė atsiliepime taip pat pridėjo papildomų įrodymų.
21. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktą). <...> Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą, 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).
22. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šalių teikiamais įrodymais, pažymi, kad jų dalis (pavyzdžiui liudytojų J. ir K. G., M. N. parodymai) surašyti 2019 metais, liudytojo G. J. L. parodymuose nenurodytas aprašomų įvykių laikas; atsakovas nenurodo, kokias konkrečias apeliacinio skundo ar atsikirtimų aplinkybes jis patvirtina; kituose dokumentuose iš esmės atsispindi tęstinio šalių konflikto aplinkybės, kitų asmenų išvados pagal šalių nurodytas aplinkybes (pavyzdžiui, skundai atitinkamoms institucijoms, atsakymai, kt.); prašyme dėl papildomų įrodymų priėmimo ieškovė remiasi tik dvejomis gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro L. S. išvadomis, kurios yra arba bendro pobūdžio (nuomonė dėl vaiko paėmimo kas antrą dieną), arba padaryta ištyrus tik ieškovės pateiktus pavienius epizodus (dėl atsakovo elgesiu demonstruojamo menkos savimonės ir savitvardos įgūdžių), be to, ieškovė šios išvados nesusieja su apeliacinio skundo ar atsiliepimo argumentais (reikalavimais). Didelė dalis dokumentų nesusijusi su nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis (pvz., A. S. 2020 m. gegužės 27 d. specialisto išvada, kurios tyrimo tikslas – įvertinti O. Š. emocinę ir psichologinę būseną pastarųjų metų įvykių kontekste, ir kuri nesusieta su tokios būsenos įtaka bendravimui su vaiku, jo priežiūra, ieškovės pateiktas atsakovo jai pateiktas ieškinys dėl skolos ir pan.)). Šalių pridėtos nuotraukos (suinteresuotų asmenų atliktas vaiko (jo aplinkos, nuotaikos) fiksavimas tam tikru trumpalaikiu momentu), ir kt., taip pat nelaikytini įrodymais, susijusiais su apeliacinių skundų ar atsikirtimų aplinkybėmis. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teisinį naujų įrodymų priėmimo reguliavimą bei tikslus, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir vertinti šalių po apeliacinių skundų ir atsiliepimų pateikimo papildomai pateiktus dokumentus (CPK 314 straipsnis).
23. Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovo prašymą įpareigoti Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių pateikti išvadą dėl visų šalių reikalavimų įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad, visų pirma, apeliantas klausimo dėl netinkamai pateiktos išvados nekėlė apeliaciniame skunde. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad išvadą teikiančios institucijos atstovas dalyvavo teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuolat teikė nuomonę dėl šalių pareikštų prašymų ir pan. Taigi, nėra jokio pagrindo išvadai, kad vaiko teisių apsaugos tarnybos pozicija byloje nebuvo nustatyta.
Dėl apeliacinių skundų esmės
Dėl tėvų valdžios ribojimo
24. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog šalys nepateikė nei vieno realaus įrodymo, kad atsakovas arba ieškovė nesirūpina savo vaiku, piktnaudžiauja jiems suteiktomis teisėmis vaiko atžvilgiu, žiauriai elgiasi su vaiku. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šiems argumentams.
25. Pažymėtina, kad tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).
Žemesnės instancijos teismas
26. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.
27. Taigi, esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikiną atsakovo (tėvo) valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvo valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės).
28. Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad teismas faktiškai be motyvų atmetė priešieškinio reikalavimą laikinai apriboti motinos valdžią sūnaus K. Š. atžvilgiu, neįvertino pateiktų įrodymų, dėl jų nepasisakė, pažeidė CPK 185, 263, 270 straipsnius. Ieškovė savo argumentus taip pat sieja su netinkamu įrodymu vertinimu – teigia, jog teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovo elgesys yra ir gali būti pavojingas vaiko sveikatai, kad atsakovas nesugeba tinkamai pasirūpinti vaiku ir jam priklausančios tėvystės teisės turi būti laikinai apribotos.
29. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
30. Skundžiamame sprendime teismas detaliai aptarė į bylą šalių pateiktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą padarė išvadą dėl pagrindo riboti tėvų valdžią nebuvimo. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo dėl tėvo/motinos valdžios ribojimo išsprendimui reikšmingi tik tie įrodymai, kurie patvirtintų/paneigtų aplinkybes apie konkrečius tėvų veiksmus, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama, pažeidžiant vaiko interesus.
31. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė piktnaudžiauja tėvų valdžia, nes, esant teismų nutartims, kuriomis nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka, kliudė tėvo ir vaiko bendravimui, bei toliau siekia kliudyti tėvui matytis ir bendrauti su vaiku. Mano, kad tuo daroma žala vaikui ir tėvui, nes kyla grėsmė svarbiems tėvo ir vaiko emociniams ryšiams. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas, kad vaikui vienodai svarbus stiprus/tvirtas emocinis ryšys su abiem tėvais, ir trukdymas tėvui bendrauti su vaiku, daro žalą, pažymi, kad apelianto nurodytos faktinės aplinkybės nereiškia atsakovės piktnaudžiavimo motinos valdžia, sudarančio pagrindą motinos valdžios ribojimui. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas bendrauja su sūnumi, t. y. ieškovė nesiekia sudaryti (nesudarė) tokių sąlygų, dėl kurių atsakovas visiškai prarado galimybę matytis ir bendrauti su sūnumi. Be to, šalių ginčas galutinai nebuvo išnagrinėtas, o spręsdamos su vaiku susijusius klausimus, abi šalys nesiekia kompromisų. Kitos atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės bei vardijami įrodymai tiesiogiai nesusiję su apelianto įrodinėjama aplinkybe apie motinos piktnaudžiavimą tėvų valdžia (kaimynų liudijimai, pareiškimai policijai ir subjektyvus jų vertinimas, vaiko išvežimo į Lietuvą aplinkybės ir kt.), ir iš esmės atspindi tarp šalių susiklosčiusią konfliktinę situaciją.
32. Ieškovė apeliacinio skundo dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo akcentuoja atsakovo elgesį, kuris, pasak apeliantės, gali būti pavojingas vaiko sveikatai. Pažymėtina, kad ieškovė pati pripažįsta, kad žiauraus elgesio vaiko atžvilgiu atsakovo veiksmuose nebuvo, tačiau jos manymu, pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas nesugeba pasirūpinti vaiku. Ieškovė nurodė, kad po teismo sprendimo vaikas, būdamas su tėvu baseine susižalojo galvą, o tai lėmė tėvystės apribojimo klausimo apskundimą. Apeliantė tvirtina, kad atsakovas nesilaikė vaiko dienos režimo, nepranešdamas motinai apie įvykį, pažeidė teismo sprendimo nustatytos bendravimo tvarką, nepaaiškino apie gydytojo rekomendacijas ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, nežymus nukrypimas nuo apeliantės atsakovui nurodyto vaiko dienos režimo (apeliantės teigimu vaikas turėjo miegoti nuo 14 val., o incidentas įvyko 14.30 val.), ypač atsižvelgiant į tai, kad tėvas siekia atkurti su vaiku emocinį ryšį, savaime nereiškia netinkamo tėvo valdžios panaudojimo, o jokių įrodymų, kad vaikas susižalojo dėl atsakovo kaltės (netinkamos vaiko priežiūros), apeliantė nenurodė ir nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė apeliaciniame skunde pati yra paminėjusi, jog vaikas yra itin judrus, yra ne kartą nukritęs nuo dviračio. Apeliantės argumentai dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos 13 punkto pažeidimo, teisėjų kolegijos vertinimu, neįtakoja pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumo. Šiame punkte numatyta, kad vaikui susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaro galimybes motinai pasiimti vaiką ar nedelsdamas pats pristato į gydymo įstaigą ar motinai. Šiuo atveju, vaikas buvo pristatytas į gydymo įstaigą; be to, atsakovas, grąžinęs vaiką, informavo ieškovę apie įvykį. Aplinkybė, kad atsakovas apie vaiko traumą nepranešė ieškovei iškarto, nesudaro pagrindo riboti tėvo valdžią. Atkreiptinas dėmesys, kad pati ieškovė buvo bausta dėl teismo nutarties, kuria nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai yra iš esmės susiję su šalių konfliktais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad abi šalys, vaiko akivaizdoje spręsdamos konfliktus, daro žalą vaikui, tačiau tai šioje situacijoje nėra pagrindas apriboti tėvų valdžią.
33. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti šalių apeliacinių skundų dėl reikalavimų apriboti tėvų valdžią, todėl pirmosios instancijos teismo dalis, kuria šie reikalavimai atmesti, paliekama nepakeista.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
34. Pirmosios instancijos teismas nepilnamečio vaiko K. Š. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove K. S. jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas prašo panaikinti ir šią teismo sprendimo dalį, patenkinant priešieškinio reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu.
35. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-320/2006, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004, 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
36. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
37. Atsakovas apeliacinį skundą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir dėl motinos valdžios šalių nepilnamečio vaiko atžvilgiu ribojimo.
38. Teisėjų kolegija, visų pirma, kaip nepagrįstus atmeta atsakovo teiginius, kad šį reikalavimą teismas netenkino, nenurodydamas motyvų. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog teismas vertino aplinkybes, kad vaikas nuo pat gimimo gyvena su ieškove, kad nėra duomenų, jog ji netinkamai juo rūpinasi ir kt., vertino vaiko prisirišimo prie motinos aplinkybę, taip pat byloje, kurioje buvo nagrinėjamas atsakovo pareiškimas dėl vaiko grąžinimo, nustatytas aplinkybes.
39. Apeliaciniame skunde atsakovas vaiko bei savo interesų pažeidimą siejo su ieškovės veiksmais, sudarančiais kliūtis atsakovui bendrauti su vaiku. Tvirtina, kad teismas nesivadovavo teismų praktika, pagal kurią aplinkybė, jog vaiko motina (tėvas) neleidžia kitam iš tėvų bendrauti su jų vaiku, yra labai rimtas argumentas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą būtent su atskirtu nuo vaiko tėvu (motina). Kaip ir nurodo apeliantas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014 pažymėjo, kad asmens didesnis geranoriškumas, užtikrinant vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, polinkis ne tik savo nuožiūra priimti sprendimus vaiko gyvenimo klausimais taip pat gali būti svarus argumentas, nustatant vaiko gyvenamąją vietą būtent su šiuo asmeniu. Tokia pozicija, teisėjų kolegijos vertinimu, reiškia, kad tėvų geranoriškumas užtikrinant bendravimą su kitu iš tėvų - yra tik vienas iš vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų. Byloje yra duomenys, kad ieškovė už nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos netinkamą vykdymą buvo bausta, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pozicija bylos nagrinėjimo metu kelia abejonių dėl jo paties geranoriškumo, užtikrinant galimą vaiko bendravimą su vaiko motina, jei gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu. Pažymėtina, kad, prašydamas nustatyti laikiną bendravimo tvarką, atsakovas taikė skirtingus standartus, priklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų būtų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, ieškovė su sūnumi bendrautų tik kas antrą savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio), bei du kartus – ketvirtadienio vakare (nuo 16 iki 20 val.), o nustačius laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškove – atsakovas prašė bendrauti su vaiku kas antrą savaitę (nuo sekmadienio 17 val. iki kitos savaitės sekmadienio 18 val.). Atsakovas apeliacinio skundo dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo, pagrįsdamas teismo sprendimu nustatytos tvarkos netinkamumą, pažymėjo, kad jis priešieškinyje prašė nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią jis su sūnumi bendrauja kas antrą savaitę, nes jo darbo vieta yra Vokietijoje ir dėl darbo pobūdžio jam tenka ten vykti ir dirbti. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, būtina atsižvelgti ir galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą ir kt.). Šiuo atveju, apelianto nurodytos aplinkybės kelia pagrįstas abejones, ar atsakovas dėl darbo pobūdžio galėtų užtikrinti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą Lietuvoje.
40. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei nustatytas aplinkybes, į tai, kad vaikas yra mažametis, niekada negyvenęs atskirai nuo mamos, nesant duomenų, kaip tai paveiktų jo psichologinę būklę, nėra pagrindo daryti išvadą, jog vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas atitiktų vaiko interesus, todėl atsakovo apeliacinis skundas šioje dalyje taip pat netenkinamas.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
41. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl nustatytos tėvo su vaiku bendravimo tvarkos. Atsakovas prašo patenkinti jo priešieškinyje pareikštus reikalavimus. Kadangi reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu atmestas, priešieškiniu prašoma nustatyti ieškovės su vaiku bendravimo tvarka taip pat negali būti tenkinama. Taigi, apeliacinės instancijos teismas spręs dėl teismo nustatytos atsakovo su nepilnamečiu šalių vaiku tvarkos pagrįstumo pagal apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus.
42. Pagal CK 3.170 straipsnio 1 dalį tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
43. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 išaiškino, kad: 1) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą; 2) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras.
45. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad teismo nustatyta tvarka tėvo su vaiku bendravimo tvarka dvejų metų vaikui yra per sunki, pažeidžia jo teisę į stabilią namų aplinką. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria ieškovės argumentui, kad vaiko paėmimas iš gyvenamosios aplinkos beveik kas antrą dieną, neatitinka jo interesų. Atsakovas taip pat mano, kad tokia tvarka yra ydinga, tačiau jo priešieškinyje siūlytas (laikinas) bendravimo su vaiku variantas, kuomet vaikas kas antrą savaitę bendrautų (faktiškai gyventų) pas motiną bei tėvą, atsižvelgiant į vaiko amžių, šios nutarties dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo motyvus, taip pat nėra tinkamas. Teisėjų kolegijos nuomone, tikslinga teismo nustatytą tvarką patikslinti pagal ieškovės siūlomą variantą, jį dar atitinkamai koreguojant, t. y. ieškovės nurodomoje tvarkoje valstybinių švenčių, gimtadienių dienomis pailginant tėvo bendravimo laiką nuo 10 val. iki 20 val., taip pat įtraukiant tėvo bendravimo su vaiku laiką tiek Visų Šventųjų dieną (11.01), tiek per Kūčias (12.24). Atsakovas buvo išreiškęs norą bendrauti ir per šias šventes, o tai, kad jis, ieškovės teigimu, nereligingas, savaime nesudaro pagrindo nustatyti jam mažesnį bendravimo su vaiku laisvų dienų kiekį. Atsižvelgiant į tėvų konfliktiškus santykius, koreguotinas ir ieškovės tvarkos 8 punktas, paliekant tik tėvų pareigą informuoti apie būtinybę nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos dėl vaiko ligos ir renginių vaiko ugdymo įstaigoje. Kadangi tvarkos 12 punkte palikta galimybė šalims tartis dėl susitikimo laiko savo nuožiūra, nuostatos dėl vaiko bendravimo tvarkos pakeitimų suderinimo būtų perteklinės. Tėvas/motina turi teisę dalyvauti viešuose sūnaus ugdymo įstaigoje vyksiančiuose renginiuose (tuo pačiu pasimatyti su vaiku), todėl tikslintinas ir ieškovės nurodytos tvarkos 11 punktas, nurodant, kad pateisinama priežastis neleisti paimti vaiką, kai nustatyta bendravimo tvarka sutampa su renginio sūnaus darželyje ar mokykloje laiku.
46. Atsakovas nurodo, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką vaikas negalėtų lankyti darželio arba šiuo laiku būtų apribota tėvo teisė bendrauti su vaiku, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimas priimamas, vertinant aplinkybes, esančias bylos nagrinėjimo metu. Bylos duomenimis, šalių vaikas darželio nelanko, nes jam nepavyko užbaigti adaptacinio periodo; jis faktiškai neįvyko dėl didelio vaiko prisirišimo prie motinos. Dėl šios priežasties iš anksto neįmanoma įvertinti vaiko bendravimo su tėvu galimybės, intensyvumo ir pan. tomis dienomis, kai (jei) vaikas lankys darželį. Pasikeitus aplinkybėms, t. y. vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, šalys galės kreiptis dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo.
47. Pakoreguota ieškovės siūloma tėvo su vaiku bendravimo tvarka, teisėjų kolegijos nuomone, vaikui sukurtų didesnį saugumo jausmą, sudarytų sąlygas palaipsniui užmegzti glaudesnį ryšį su tėvu.
48. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja per trumpą laiką pilnavertiškam ryšiui palaikyti. Tačiau, kaip minėta, bendravimo tvarkoje numatyta galimybė šalims tartis dėl susitikimo laiko savo nuožiūra (12 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad abi šalys turi siekti kompromiso, spręsdamos tarpusavio ginčus, imtis visų įmanomų priemonių, siekdamos apsaugoti nepilnametį vaiką nuo neigiamų pasekmių jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam, psichiniam ir socialiniam vystymuisi.
49. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovo apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo, o ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo dalis dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo keičiama, tikslinant bendravimo tvarką nutartyje nurodytu būdu (326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
50. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, taip pat atsižvelgus į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas iš dalies tenkintas tik dėl vieno reikalavimo ir atlikus tam tikrus patikslinimus, apeliaciniame skunde suformuluotas reikalavimas nesutampa su ieškinyje prašoma nustatyti bendravimo tvarka, todėl perskirstyti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo.
52. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 847 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinio skundo reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo (reikalavimas dėl tėvo valdžios apribojimo netenkintas visiškai), jai iš atsakovo priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo dalį dėl atsakovo bendravimo su vaiku bendravimo tvarkos nustatymo pakeisti, nustatant tokią tėvo O. Š. su vaiku K. Š. bendravimo tvarką:
1. Vaiko K. Š. tėvas O. Š. kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį paima sūnų K. Š. iš vaiko ugdymo įstaigos ar iš vaiko motinos K. S. gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina vaiką motinai 14.00 val.
2. Vaiko K. Š. tėvas O. Š. kas antrą mėnesio šeštadienį arba sekmadienį šalių susitarimu paimą vaiką iš motinos K. S. gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina vaiką motinai 14.00 val.
3. Vaiko gimimo dieną su vaiku bendraus tėvas nuo 10.00 val. iki 14 val. arba nuo 14.00 val. iki 18.00 val. šalių susitarimu.
4.1. Kalėdinių švenčių dienomis lyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi gruodžio 25 d. nuo 10.00 val. iki 20.00 val., nelyginiais metais gruodžio 26 d. nuo 10.00 val. iki 20.00 val.
4.2. Lyginiais metais tėvas gali bendrauti su sūnumi per Šv. Velykas, pasiimant pirmą Šv. Velykų dieną 10.00 val. ir grąžinant pirmą Šv. Velykų dieną 20.00 val., nelyginiais metais antrą Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. iki 20.00 val., nelyginiais metais Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną (11.02) nuo 10 val. iki 20.00 val.;
4.3. susidedančiomis iš vienos nedarbo dienos (Naujųjų metų diena (01.01), Lietuvos valstybės atkūrimo diena (02.16), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena (03.11), Tarptautinė darbo diena (05.01), Joninės (06.24), Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena (07.06), Visų Šventųjų diena (11.01), Kūčios (12.24) – tėvas bendrauja su sūnumi lyginiais metais nuo 10.00 val. iki 20.00 val.
4.4. Motinos ir tėvo dienos savaitgaliais tėvai bendrauja savo dienos proga su sūnumi nesilaikant eiliškumo. Tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina 20.00 val.
5. Tėvų gimtadienio dienomis pirmumo teisę bendrauti su vaiku turi tas iš tėvų, kuris švenčia gimtadienį. Vaikas tėvo paimamas 10.00 val. ir gražinamas į namus 20.00 val.
6. Tėvas pasirūpina vaiko pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Vaiko pasiėmimo vieta ir jų atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta. Tėvas įsipareigoja informuoti motiną apie numatomos su vaiku veiklos pobūdį, kad motina galėtų vaiką tinkamai parengti ir aprengti. Motina pateikia reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu.
7. Šalis, negalinti vykdyti bendravimo tvarkos, įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) kalendorines dienas apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoti kitą šalį SMS, telefonu ar elektroniniu paštu.
8. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos dėl vaiko ligos, renginių vaiko ugdymo įstaigoje, suinteresuotas tėvas ar motina per 1-2 dienas praneša kitam tėvui telefonu, sms žinute, elektroniniu paštu ar raštu.
9. Vaikui susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaro galimybes motinai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats pristato į gydymo įstaigą ar motinai.
10. Ligos metu vaikas negali būti imamas tėvo iš motinos namų ar gydymo įstaigos.
11. Renginiai darželyje ar mokykloje, kuriuose dalyvaus sūnus, yra pateisinama priežastis neleisti paimti motinai/tėvui sūnų tuo laiku, kai nustatyta bendravimo tvarka ir tai sutampa su renginio laiku. Apie tai motina privalo prieš 2 dienas iki pasimatymo informuoti tėvą.
12. Šalys gali tartis dėl susitikimo laiko savo nuožiūra.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo iš atsakovo O. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.