Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ingos Staknienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) R. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2025 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui A. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovo A. R. patikslintą priešieškinį ieškovei R. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Patikslinto priešieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad:

4.1. Dukra gyvena su savo motina ieškove, šiuo metu dukra prie savo motinos yra labiau prisirišusi, todėl atsakovas sutinka, jog šiuo metu geriausius dukros interesus atitinka jo dukros gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Jis yra sveikas, darbingas bei dirbantis asmuo, neturi jokio savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, turi dar du išlaikytinius nepilnamečius vaikus ir turi finansines galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai. Sutinka teikti ieškovės prašomo 290 Eur dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai.

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateiktoje patikslintoje išvadoje nurodė, kad:

7.1. Iki šios išvados parengimo dienos Tarnyba nėra gavusi pranešimų apie galimai pažeidžiamas vaiko teises. Ieškovė rūpinasi šalių nepilnamete dukra, siekia sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrina tinkamą vaiko ugdymo procesą. Tarnybos specialistų apsilankymo ieškovės namuose metu, pastebėtas šiltas šalių dukters ir ieškovės tarpusavio ryšys. Atsakovas neprieštarauja, jog jo ir ieškovės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog D. R. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

15.13. Atsakovas sistemingai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą, o jo veiksmai buvo tyčiniai.

16. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

17. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 17 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis tenkinti iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023, 41 punktas).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo ir įpareigojimo pateikti išvadą

22. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

23. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais, preliminariai įvertinęs jų turinį, ieškovės dėstomus argumentus, sprendžia, jog ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Su jais atsakovas turėjo galimybę susipažinti ir pasisakyti dėl jų turinio ir reikšmės nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertinami visų į bylą pateiktų įrodymų kontekste.

24. Tuo tarpu vertinant ieškovės prašymą dėl įpareigojimo Tarnybą pateikti išvadą, pažymėtina, kad byloje yra pakankamai duomenų ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai spręsti apie vaiko poreikius, emocinę būklę, šalių santykius bei galimybes įgyvendinti tėvo bendravimo teisę, todėl papildomos vaiko teisių tarnybos išvados pateikimas būtų perteklinis bei vilkintų apeliacinio skundo nagrinėjimą. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės prašymas atmestinas.

Dėl ginčo esmės

25. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: nustatyti šalių nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 290 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 975 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra pagal ieškovės pasiūlytą variantą. Tuo tarpu atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo pritarė ieškinio reikalavimams dėl nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, išlaikymo priteisimo dydžiu bei prašė: reikalavimą iš jo priteisti ieškovės naudai 975 Eur išlaikymo įsiskolinimą atmesti; nustatyti atsakovo teikiamą bendravimo su dukra tvarką. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nustatė šalių vaiko gyvenamąją vietą su mama ieškove; priteisė iš atsakovo materialinį išlaikymą jo dukrai periodinėmis išmokomis – po 290 Eur kiekvieną mėnesį; priteisė iš atsakovo 275 Eur išlaikymo dukrai įsiskolinimą ieškovės naudai; taip pat nustatė bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku pagal tam tikrus laikotarpius: 1) pereinamąjį laikotarpį bendraujant atvejo vadybos proceso metu ir 3 mėnesius jam pasibaigus; 2) bendravimo tvarką iki nepilnametei dukrai sueis 3 metai; 3) bendravimo tvarką nepilnametei dukrai suėjus 3 metams.

26. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo ginčija pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl nustatytos bendravimo tvarkos, prašo atitinkamas skundžiamo sprendimo dalis pakeisti bei patvirtinti apeliaciniame skunde nurodytą bendravimo tvarką minėtais laikotarpiais. Apeliaciniu skundu nėra skundžiamos kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys – dėl priteisto išlaikymo, jo įsiskolinimo bei nustatytos nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos, todėl šios skundžiamo sprendimo dalys nepatenka į apeliacijos ribas ir jų pagrįstumo bei teisėtumo vertinimas neatliekamas. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į ginčo pagrindą ir apeliacinio skundo turinį, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju apeliacine tvarka tikrinama tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku (CPK 320 straipsnis).

Dėl pereinamosios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

28. Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, kad teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus.

29. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-99-969/2016 ir kt.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaikais. Sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančiu tėvu, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, kas žymiai pagerins jo emocinę sveikatą.

30. Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

31. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, nustatė pereinamąją bendravimo tvarką, pagal kurią, pasibaigus atvejo vadybos procesui (2025 m. liepos 25 d.), atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja 3 mėnesius, pasitelkiant ieškovės, psichologo arba socialinio darbuotojo pagalbą. Tokie susitikimai vyksta lyginių savaičių šeštadieniais, pasiimant nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 15.00 val. ir parvežant nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys iš esmės sutiko su pereinamosios bendravimo tvarkos nustatymu, tačiau išsiskyrė pozicijos dėl jos termino. Kaip minėta, ieškovė apeliaciniu skundu prašo nustatyti 12 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, nes pirmosios instancijos teismo nustatytas 3 mėnesių terminas yra per trumpas atkurti atsakovo ryšį su dukra. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog atsakovas gali neatvykti į susitikimus, jie bus nukelti, kas apsunkins tėvo ir dukros ryšio atkūrimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo motyvus, byloje esančius įrodymus bei apeliacinio skundo argumentus, iš dalies sutinka su ieškovės dėstoma pozicija.

33. Apeliacinio skundo argumentai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta pereinamoji bendravimo tvarka nevisiškai atitinka vaiko interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas 3 mėnesių laikotarpis yra per trumpas siekiant užtikrinti tvarų ir saugų vaiko bei atsakovo (tėvo) tarpusavio ryšio atkūrimą. Byloje nustatyta, kad vaikas yra mažametis, atsakovas nuo vaiko gimimo iš esmės nedalyvavo jo auklėjime, su vaiku nebendravo ilgą laiką, todėl vaikas tėvo neatpažįsta ir neprisileidžia. Tokios aplinkybės suponuoja poreikį ilgesniam, laipsniškam ir struktūruotam bendravimo atkūrimo procesui, kuris užtikrintų vaiko psichologinį saugumą ir gerovę. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės pagrįstai nurodomos rizikos, kad atsakovas gali nesilaikyti nustatytos pereinamosios bendravimo tvarkos – neatvykti į susitikimus, juos praleisti ar atidėti. Tokiu atveju faktiškai gali neįvykti visi suplanuoti kontaktai su vaiku arba jie bus fragmentiški, todėl ryšio atkūrimo tikslas nebus pasiektas. Tačiau suėjus 3 mėnesių terminui, įsigaliotų nuolatinė bendravimo tvarka be tarpininkų, kuri būtų taikoma neatsižvelgiant į tai, ar vaikas yra emociškai pasirengęs tokiam bendravimui. Tokia situacija neatitiktų geriausių vaiko interesų, keltų jam nesaugumo jausmą ir galėtų dar labiau komplikuoti tėvo ir vaiko santykį.

34. Pereinamojo laikotarpio esmė – ne formalus, o realus ir ilgalaikis tėvo ir vaiko tarpusavio ryšio atkūrimas. Tai reiškia, kad pats bendravimo egzistavimas dar nereiškia, jog vaikas yra pasirengęs nuolatiniam, be tarpininkų vykstančiam kontaktui su tėvu. Reikia ne tik sudaryti galimybę susitikti, bet ir užtikrinti, kad šie susitikimai būtų nuoseklūs, reguliarūs ir emociškai saugūs vaikui tam, kad tėvo ir vaiko ryšys reguliariai stiprėtų. Toks ryšys negali atsirasti mechaniškai ar per trumpą laiką, ypač esant situacijai, kai tėvas ilgą laiką visiškai nedalyvavo vaiko gyvenime, o vaikas šio asmens neatpažįsta, neprisileidžia, neturi su juo jokių prisiminimų ar emocinių sąsajų. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 3 mėnesių laikotarpis yra per trumpas tokio ryšio atkūrimui. Atsižvelgiant į tai, darytina pagrįsta išvada, kad nustatytas 3 mėnesių pereinamasis laikotarpis prieštarauja vaiko interesams tiek kiekybiniu (trukmės), tiek kokybiniu (turinio ir įgyvendinimo galimybių) požiūriu.

35. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pereinamojo laikotarpio terminas turėtų būti nustatomas 12 mėnesių. Šiuo konkrečiu atveju tarp šalių egzistuoja įtempti, konfliktiški santykiai, be to, kaip minėta, atsakovas pakankamai ilgą laiką nedalyvavo vaiko gyvenime, o vaikas tėvo neatpažįsta. Taip pat yra pagrįsta abejonė, ar atsakovas gebės atsakingai ir nuosekliai laikytis bendravimo tvarkos, kai pasyvus požiūris į tėvystę nulėmė dabartinę emocinę distanciją tarp vaiko ir tėvo. Tokia situacija leidžia daryti išvadą, kad ne tik vaikui reikia laiko ir specialistų pagalbos, kad jis galėtų priimti tėvą, bet ir atsakovui reikalingas laikotarpis, per kurį jis parodytų pastangas, stabilumą ir atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, esamoje situacijoje nėra tikslinga apibrėžti pereinamąjį laikotarpį konkrečiu terminu. Šiuo metu objektyviai neįmanoma žinoti, kiek laiko prireiks, kad vaikas galėtų saugiai, stabiliai ir be prievartos atkurti emocinį ryšį su tėvu. Toks ryšys turi formuotis palaipsniui, per praktinį bendravimą, stebint vaiko emocinę reakciją.

36. Pereinamuoju laikotarpiu tikslingas ir būtinas tarpininko (psichologo ar/ir socialinio darbuotojo, ieškovės) dalyvavimas, nes tai sudaro sąlygas užtikrinti vaiko emocinį saugumą ir nuoseklų ryšio su tėvu atkūrimą. Atsižvelgiant į tai, kad tarp vaiko ir atsakovo šiuo metu nėra susiformavusio artimo emocinio ryšio, o vaikas tėvo neprisileidžia, specialistų ar motinos (ieškovės) įsitraukimas padeda vaikui jaustis saugiau bendravimo metu, o tėvui – suprasti, kaip tinkamai reaguoti į vaiko emocines reakcijas bei poreikius. Specialistas gali stebėti bendravimo eigą, objektyviai vertinti vaiko elgesį ir emocinį atsaką, taip pat padėti šalims išvengti konfliktinių situacijų ar netinkamo tėvo elgesio, kuris galėtų dar labiau apsunkinti ryšio atkūrimą. Be to, specialisto dalyvavimas leidžia atsakingai vertinti bendravimo pažangą ir objektyviai spręsti dėl tolimesnių bendravimo formų – ar vaikas yra pasirengęs savarankiškam bendravimui su tėvu, ar vis dar reikalingas profesionalus tarpininkavimas. Todėl specialisto įsitraukimas pereinamuoju laikotarpiu būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus bei užtikrinti bendravimo proceso vystymąsi.

37. Tai nulemia, jog nagrinėjamu atveju geriausiai vaiko interesus atitiks pereinamojo laikotarpio nustatymas iki kol tarpininkaujantis specialistas pateiks išvadą, jog vaikas yra pasiruošęs ilgesniam bendravimui su tėvu bei tėvas geba tinkamai bendrauti su vaiku, jį atliepti. Toks sprendimas sudaro galimybę reaguoti į besikeičiančią situaciją ir užtikrinti, kad tolimesnis bendravimas nebus grindžiamas formalumais, bet realiu vaiko emociniu pasirengimu. Taip pat tai sukuria atsakovui realią paskatą parodyti pastangas, atsakomybę ir įsitraukimą, nes nuo jo elgesio, nuoseklumo ir gebėjimo reaguoti į vaiko poreikius priklausys galimybė vėliau bendrauti be tarpininkų. Pereinamuoju laikotarpiu atsakovui su vaiku bendraujant palaipsniui, stebint specialistui, tėvui gali būti suteikiama specialių žinių turinčių asmenų reikiama pagalba dėl bendravimo su vaiku, dėl bendravimo pobūdžio, vaikui priimtinų ir teigiamas emocijas keliančių veiklų. Tokia atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka nustatoma vadovaujantis geriausių vaiko interesų prioriteto principu, tačiau tuo pačiu siekiant užtikrinti atsakovo tolesnį bendravimą su vaiku, matymąsi su juo, ryšio atkūrimą. Tuo atveju, jei pereinamojo laikotarpio metu tėvai nuspręstų, jog geriausius vaiko interesus toliau atitiks atsakovo bendravimas su vaiku be tarpininko, tėvų sutarimu įsigalioja nuolatinė bendravimo tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad nesant tėvų sutarimo dėl atsakovo bendravimo su vaiku be tarpininko pagalbos ar tarpininko atitinkamo pritarimo (išvados), nuolatinė bendravimo tvarka neįsigalioja.

38. Šiame kontekste pažymėtina, kad siekiant užtikrinti tarpininko-specialisto dalyvavimą, pereinamojo laikotarpio atsakovo su vaiku bendravimas perkeliamas į darbo dieną, kuri suderinta su tarpininku, atsakovu ir ieškove. Tuo atveju, jei pasirinktam tarpininkui tinka, o ginčo šalys sutinka, atsakovo bendravimas su vaiku dalyvaujant tarpininkui gali vykti ir sutartą poilsio dieną (t. y. savaitgaliais ir/ar nedarbo dieną).

39. Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pereinamojoje bendravimo tvarkoje nustatyta galimybe atsakovui su vaiku bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis bei tokiam bendravimui šeštadieniais. Šiuo atžvilgiu, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pritarti ieškovės pozicijai dėl nuotolinio bendravimo panaikinimo. Nors sutiktina, jog nepilnamečiam vaikui esant mažamečiui, jam gali būti sunku išlaikyti dėmesį bendraujant nuotoliniu būdu su atsakovu, tačiau tėvo ir dukters ryšys, esant tam tinkamoms aplinkybėms ir vaiko reakcijai, turi būti skatinamas. Atsižvelgiant į siekį palaipsniui atkurti tėvo ir vaiko ryšį, nuotolinis bendravimas gali būti tinkama ir naudinga priemonė, papildanti gyvus susitikimus pereinamuoju laikotarpiu. Tokiu būdu užtikrinamas bendravimo tęstinumas ir stabilumas, kuris yra esminis atkuriant ryšį tarp vaiko ir tėvo. Tuo tarpu ieškovės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, ar toks bendravimas turi būti su vaizdu ar be, laikytini nereikšmingais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuotolinio bendravimo formos (su vaizdu ar be jo) parinkimas paliekamas šalių sprendimui, kuris turi būti priimtas atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.

40. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės pozicijai dėl nuotolinio bendravimo šeštadieniais, kurių metu ieškovė gali turėti dalyvauti paskaitose, perkėlimo į kitą dieną. Atsižvelgiant į tai, pereinamojo laikotarpio bendravimas nuotoliniu būdu perkeliamas iš šeštadienio į sekmadienį.

41. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta pereinamoji bendravimo tvarka tarp atsakovo ir nepilnamečio vaiko nevisiškai atitinka vaiko interesus. Nustatytas 3 mėnesių terminas yra neproporcingai trumpas, vertinant tai, kad atsakovas ilgą laiką nedalyvavo vaiko gyvenime ypač esant rizikai, kad kai kurie susitikimai gali neįvykti ar būti praleisti, kas neužtikrintų ryšio atkūrimo. Esant sudėtingiems šalių tarpusavio santykiams ir nutrūkusiam tėvo ir vaiko ryšiui, būtinas ne tik ilgesnis pereinamasis laikotarpis, bet ir specialisto (tarpininko) dalyvavimas bendravimo metu. Tai sudaro sąlygas vaikui jaustis saugiai, o tėvui – ugdyti gebėjimą tinkamai bendrauti su vaiku, atliepti jo emocinius poreikius. Esamoje situacijoje tikslinga taikyti modelį, kai pereinamasis laikotarpis nenustatomas konkrečia trukme, o siejamas su specialistų įvertinimu dėl vaiko pasirengimo ir/ar abiejų tėvų sutarimu dėl tolimesnio bendravimo tikslingumo be tarpininkų. Taip pat, siekiant užtikrinti tėvo ir vaiko bendravimą, nuotolinis bendravimas šeštadieniais perkeliamas į sekmadienius. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl pereinamosios bendravimo tvarkos keistina.

Dėl nuolatinės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

42. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija ir pirmosios instancijos teismo nustatytą nuolatinę atsakovo su vaiku bendravimo tvarką. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių motyvų, dėl ko nustatoma būtent tokia bendravimo tvarka, kokia nurodyta skundžiamame sprendime, taip pat neatsižvelgė į ieškovės argumentus.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, neturi pagrindo pritarti ieškovės argumentams. Nors pirmosios instancijos teismas konkrečiai ir detaliai nepasisakė dėl kiekvieno bendravimo tvarkos punkto, tačiau sprendimo motyvuose aiškiai pagrindė priimtos bendravimo tvarkos svarbiausius aspektus, pvz., dėl vaiko paėmimo ir grąžinimo, informavimo apie neatvykimą, bendravimą per šventes, atostogas, nuotolinį bendravimą ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta nuolatinė bendravimo tvarka atitinka geriausius vaiko interesus ir iš esmės yra tinkama bei pagrįsta. Tačiau ieškovei pakartotinai keliant klausimą dėl nuotolinio bendravimo šeštadieniais nepagrįstumo, atsižvelgiant į anksčiau pateiktus motyvus (šios nutarties 40 punktas), taip pat, jog nėra tikslinga nustatyti nuotolinį bendravimą kiekvieną šeštadienį ir trečiadienį, kai lyginių savaičių šeštadieniais atsakovo ir vaiko bendravimas vyktų gyvai, nuolatinės bendravimo tvarkos 1.1.13 punktas keistinas, nuotolinį bendravimą perkeliant iš šeštadienių į sekmadienius. Tuo tarpu bei 1.2.6 punktas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, kai dukrai sueis 3 metai, su ja bendraus gyvai nuo šeštadienio iki sekmadienio, keistinas nuotolinį bendravimą iš šeštadienio ir trečiadienio perkeliant į pirmadienį ir ketvirtadienį. Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl kitų ieškovės nesutikimo argumentų su pirmosios instancijos teismo nustatyta nuolatine bendravimo tvarka.

44. Ieškovė ginčija nuolatinę bendravimo tvarką, jog joje nenustatyta, kur atsakovas susitikimų metu leis laiką su vaiku; kitos šventinės dienos, be Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų, yra nereikšmingos, todėl jos neturėtų būti nurodytos bendravimo tvarkoje; ieškovė nepagrįstai įpareigota laukti atsakovo atvykimo daugiau nei vieną valandą; sprendimo sąlygos dėl draudimo išvykti su vaiku į užsienį atostogų ilgiau kaip 7 dienoms (1.2.7 punktas) prieštarauja galimybei išvykti su vaiku į užsienį ilgiau kaip 14 dienų tik esant kito tėvo rašytiniam sutikimui (1.2.10 punktas). Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais ieškovės teiginiais nesutinka. Pirmiausiai pažymėtina, kad nuolatinės bendravimo tvarkos esmė yra suteikti galimybę vienam iš tėvų atitinkamu laiku praleisti laiką kartu su vaiku, atsižvelgiant į jo interesus, kasdienybės ritmą, praktinius poreikius bei kitas aplinkybes. Kaip nurodyta anksčiau, nuolatinė bendravimo tvarka įsigalioja tik esant atitinkamai specialisto išvadai arba tėvų sutarimui, jog atsakovo ir vaiko ryšys atkurtas, o tolimesnė tarpininko pagalba nereikalinga. Tai reiškia, jog atsakovo bendravimas su vaiku atitinka geriausius vaiko interesus, jis geba užtikrinti vaiko gerovę, saugumą ir emocinį komfortą, todėl nėra pagrindo apibrėžti atsakovo ir jo vaiko susitikimų vietą.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pozicija, kad tam tikros šventinės dienos yra nereikšmingos ir neturėtų būti nurodomos bendravimo tvarkoje, neatitinka vaiko interesų. Vaikui reikšmingi ne tik religiniai ar valstybiniai minėjimai, bet ir laikas su abiem tėvais per poilsio dienas, kai nėra mokyklos ar darželio. Į bendravimo grafiką įtraukiamos papildomos šventinės dienos (pvz., Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, Joninės, Žolinė ir kt.) suteikia galimybę vaikui patirti pilnavertį šeimos gyvenimą su abiem tėvais, ugdyti tapatybę, prisirišimą, kurti bendrus prisiminimus. Vieno iš tėvų subjektyvus požiūris į šventės svarbą negali būti laikomas pagrindu riboti kito tėvo teisę būti su vaiku tomis dienomis.

46. Ieškovės nepritarimas sąlygai, kad ji turi laukti atsakovo daugiau nei vieną valandą, taip pat yra nepagrįstas. Tokia nuostata įprastai taikoma tam, kad būtų išvengta nereikalingų konfliktų tais atvejais, kai atsakovas dėl objektyvių priežasčių (eismo, oro sąlygų, transporto vėlavimo) gali vėluoti. Šiuo atveju pažymėtina, kad ieškovė ir atsakovas gyvena skirtinguose miestuose, todėl atsakovui vykstant aplankyti vaiko, natūralu, kad gali susiklostyti nenumatytos aplinkybės (eismo kamščiai, kelio remontai ir kt.), turinčios įtakos atvykimo laikui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nustatyta sąlyga yra protingas ir vaiko interesus saugantis sprendimas – vaikas turi galimybę susitikti su tėvu net jei šis šiek tiek vėluoja, o ne patirti neigiamas pasekmes dėl susiklosčiusių aplinkybių. Be to, jei vėlavimai būtų piktybiški ir nuolatiniai, ieškovė turi teisę inicijuoti bendravimo tvarkos pakeitimą, todėl tokia išlyga nepažeidžia jos interesų.

47. Ieškovės nurodytas prieštaravimas tarp sprendimo 1.2.7 ir 1.2.10 punktų yra deklaratyvus ir netikslus. 1.2.7 punktas įtvirtina bendrą draudimą tėvams be kito tėvo (ar motinos) sutikimo išvykti su vaiku į užsienį atostogų ilgesniam kaip 7 dienų laikotarpiui. Tuo tarpu 1.2.10 punktas detalizuoja, kad tuo atveju, jei planuojama išvykti ilgiau kaip 14 dienų, sutikimas privalo būti rašytinis. Atsižvelgiant į tai, šis ieškovės nurodomas argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

48. Apibendrinant tai, kas nurodyta, ieškovės teiginiai dėl nuolatinės bendravimo tvarkos iš esmės yra nepagrįsti. Ginčijamos bendravimo tvarkos sąlygos yra proporcingos, logiškos ir suderintos su siekiu užtikrinti vaiko teisę turėti pilnavertį ryšį su abiem tėvais, o jų aiškinimas tikslingai orientuotas į vaiko gerovę, o ne į formalų ar subjektyvų vienos iš šalių patogumo aspektą. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nustatyta nuolatinė bendravimo tvarka keičiama tik dėl nuotolinio bendravimo dalies (1.1.13 ir 1.2.6 punktai), atsakovo nuotolinį bendravimą su dukra iš šeštadienių perkeliant į sekmadienius bei iš šeštadienio ir trečiadienio perkeliant į pirmadienį ir ketvirtadienį. Kitos nuolatinės bendravimo tvarkos sąlygos paliekamos nepakeistos.

Dėl prašymo skirti baudą

50. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

51. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

52. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

53. Nagrinėjamu atveju vien pasinaudojimas suteikta procesine teise, pvz., priešieškinio tikslinimas, derybos dėl taikos sutarties sudarymo, pats savaime, nesant piktnaudžiavimo tokia teise požymių, negalėtų būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesu. Nors atsakovas teikė priešieškinį likus nedideliam laiko tarpui iki pirmosios instancijos teismo posėdžio, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, įvertinant tai, kad tokia teisė numatyta įstatyme (CPK 143 straipsnis). Tuo tarpu vėlesnis priešieškinio tikslinimas, naujų įrodymų teikimas nesudaro pagrindo spręsti, jog tokiais veiksmais atsakovas sąmoningai siekė piktnaudžiauti savo teisėmis ir/ar veikė prieš bylos išnagrinėjimą greitai ir teisingai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų ir įvertintų aplinkybių, susijusių su atsakovo veiksmais, visuma nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo netenkino.

54. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl bylos procesinės baigties

55. Apibendrindama išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai sprendė nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko pereinamąjį laikotarpį su tarpininko pagalba, tačiau netinkamai susiejo jo pabaigą laiko atžvilgiu, o ne su tarpininko išvada ir/ar tėvų sutarimu dėl atitinkamo laikotarpio pabaigos. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes nustatė nuotolinį atsakovo ir vaiko bendravimą šeštadieniais (tiek pereinamojoje, tiek nuolatinėje bendravimo tvarkoje), kuris keistinas atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamo sprendimo dalis dėl atsakovo bendravimo su vaiku pereinamojo laikotarpio bei nuolatinės bendravimo tvarkos dalį dėl atsakovo bendravimo su vaiku nuotoliu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

57. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Atsižvelgiant į tai, ieškovė įgijo teisę į dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, rengiant apeliacinį skundą, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų dėl atitinkamų bylinėjimosi išlaidų patyrimo, todėl jos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti ieškovės prašymą įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių pateikti išvadą.

Ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2025 m. balandžio 17 d. sprendimo dalis dėl pereinamosios bendravimo tvarkos bei nuolatinės bendravimo tvarkos ir šias dalis išdėstyti taip:

„1. Nustatyti pereinamąją atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:

1.1. Atsakovas A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su dukra D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja vieną darbo dieną per savaitę, kuri suderinta su tarpininku, atsakovu ir ieškove, dalyvaujant (stebint) pasirinktam tarpininkui-specialistui (mediatoriui, psichologui ar pan.), pasirinktame mediacijos centre ar kitoje su tarpininku bei ieškove R. A. suderintoje vietoje. Tuo atveju, jei pasirinktam tarpininkui tinka, o atsakovas ir ieškovė sutinka, atsakovo bendravimas su vaiku dalyvaujant tarpininkui gali vykti ir sutartą poilsio dieną (t. y. savaitgaliais ir/ar nedarbo dieną).

1.2. Konkretų bendravimo laiką, trukmę, būdą, vietą ir kt. atsakovas suderina su pasirinktu tarpininku bei ieškove.

1.3. Pasirinkti tarpininką turi atsakovas ir apie tai raštu informuoti ieškovę.

1.4. A. R. turi teisę atsižvelgdamas į vaiko užimtumo ir poilsio režimą bendrauti su dukra telefonu ir visomis nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvienos savaitės sekmadienį - laikotarpiu nuo 11:00 val. iki 11:30 val.; bei trečiadienį nuo 19:00 iki 19:30 val.

1.5. Pereinamasis atsakovo bendravimo su dukra laikotarpis nustatomas nuo 2025 m. rugpjūčio 5 d. iki kol tarpininkaujantis specialistas pateiks išvadą, jog vaikas yra pasiruošęs ilgesniam bendravimui su tėvu bei tėvas geba tinkamai bendrauti su vaiku, jį atliepti ir/arba abu tėvai sutars, kad specialisto dalyvavimas nebėra būtinas.

2. Informuoti atsakovą A. R., kad jis dėl tarpininkavimo paslaugų gali kreiptis į šiuos mediacijos centrus arba į kitus savarankiškai pasirinktus specialistus:

2.1. Lietuvos Samariečių Bendrijos Kelmės skyrius, teikiantis „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“, Birutės g. 9, Kelmė LT-86142, tel.: 8-646-06991.

2.2. Kelmės rajono socialinių paslaugų centras, Vytauto Didžiojo g. 58, Kelmė, (duomenys neskelbtini) A. S., tel. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini).

3. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, t. y. gavus specialisto išvadą apie atstatytą atsakovo A. R. ir šalių dukros D. R. ryšį, apie tai, kad vaikas yra pasiruošęs ilgesniam bendravimui su tėvu bei tėvas geba tinkamai bendrauti su vaiku ir/arba abu tėvai sutarė, kad specialisto tarpininkavimas nebėra būtinas, nustatyti tokią atsakovo A. R. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra D. R.:

3.1. Iki nepilnametei dukrai D. R. sueis 3 metai amžiaus, nustatyti tokią atsakovo A. R. bendravimo su nepilnamete dukra D. R. tvarką:

3.1.1. Atsakovas A. R. bendrauja su nepilnamete dukra lyginių savaičių šeštadieniais, pasiimant nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 15:00 val. ir parvežant nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20:00 val.

3.1.2. Atsakovas A. R. bendrauja su nepilnamete dukra kiekvienų metų Tėvo dieną, nepaisant bendravimo tvarkoje numatyto eiliškumo, nepilnametę dukrą pasiimant iš jos gyvenamosios vietos 15:00 val. ir grąžinant nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20:00 val.

3.1.3. Atsakovas A. R. bendrauja su nepilnamete dukra kiekvienų lyginių metų šventines dienas: - Sausio 1 d. - Naujieji metai; - Kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena; - Pirmąją Šv. Velykų dieną, - Birželio 24 d. - Joninės; - Rugpjūčio 15 d. - Žolinės; - Lapkričio 2 d. – Mirusiųjų atminimo diena, Vėlinės; - Gruodžio 25 d. – pirmąją Šv. Kalėdų dieną, nepilnametę dukrą pasiimant iš jos gyvenamosios vietos 15:00 val. ir grąžinant nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20:00 val.

3.1.4. Atsakovas A. R. bendrauja su nepilnamete dukra kiekvienų nelyginių metų šventines dienas: - Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena; - antrąją Šv. Velykų dieną, - Gegužės 1 d. – Tarptautinė darbininkų diena; - Liepos 6 d. -Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės) diena; - Lapkričio 1 d. – Visų šventųjų diena - Gruodžio 26 d. – antrąją Šv. Kalėdų dieną, nepilnametę dukrą pasiimant iš jos gyvenamosios vietos 15:00 val. ir grąžinant nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20:00 val.

3.1.5. Apie tai, ar atvyks pasiimti nepilnametę dukrą atsakovas privalo informuoti ieškovę raštu, įskaitant, bet neapsiribojant SMS žinute, žinute socialiniame tinkle, ne vėliau nei likus 3 (trims) dienoms iki dienos, kai numatytas atsakovo bendravimas su nepilnamete dukra, priešingu atveju ieškovė neprivalo laukti atsakovo nustatytu laiku ir perduoti nepilnametę dukrą.

3.1.6. R. A. turi teisę praleisti su dukra kiekvienų metų Motinos dieną, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstytų kitų punktų bendravimo grafikas.

3.1.7. Atsakovas privalo pateikti ieškovei informaciją apie savo ir nepilnametės dukros buvimo vietą, jeigu atsakovui bendraujant su nepilnamete dukra ieškovė to paprašo raštu, įskaitant, bet neapsiribojant, SMS žinute, žinute socialiniame tinkle.

3.1.8. A. R. turi teisę, pasveikinti nepilnametę dukrą gimtadienio dieną telefonu ar nuotolinio ryšio priemonėmis.

3.1.9. Tos dienos, kuriomis nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, bet atsakovas neatvyksta jos pasiimti į jos gyvenamąją vietą, yra kompensuojamos tik išimtiniais (pvz.: ligos, nelaimių, nelaimingų atsitikimų) atvejais, raštu pateikus ieškovei įrodymus apie išimtines aplinkybes.

3.1.10. Jeigu dėl objektyvių priežasčių (ligos, laidotuvių ar kitų įvykių, kurių laikas nepriklauso nuo R. A. valios) šalių nepilnametė dukra negali pasimatyti su A. R. nustatytu laiku, R. A. privalo nedelsiant el. paštu ar SMS žinute, ar žinute socialiniame tinkle informuoti apie tai A. R. ir suderinti kitą susitikimo su dukra laiką. Kelionės ar išvykos nėra laikoma objektyvia priežastimi, dėl kurios nepilnametė dukra negalėtų pasimatyti su A. R..

3.1.11. Šalių nepilnametės dukros ligos atveju A. R. ir sergančios dukros bendravimas nukeliamas iki nepilnametė dukra galutinai pasveiks.

3.1.12. Jeigu A. R. vėluoja atvykti pasimatyti su dukra ilgiau kaip vieną valandą ir raštu neinformuoja R. A. apie savo neatvykimo priežastis, ieškovė turi teisę išvykti su vaiku iš gyvenamosios vietos ir leisti laiką su vaiku savo nuožiūra.

3.1.13. A. R. turi teisę, atsižvelgdamas į vaiko užimtumo ir poilsio režimą, bendrauti su dukra telefonu ir visomis nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvienos savaitės sekmadienį - laikotarpiu nuo 11:00 val. iki 11:30 val.; bei trečiadienį nuo 19:00 iki 19:30 val.

3.2. Po to, kai nepilnametei dukrai D. R. sueis 3 metai amžiaus, nustatyti tokią atsakovo A. R. bendravimo su nepilnamete dukra D. R. tvarką:

3.2.1. Atsakovas A. R. bendrauja su nepilnamete dukra lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimant nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10:00 val. ir parvežant nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18:00 val.

3.2.2. Atsakovas A. R. bendrauja su nepilnamete dukra kiekvienų lyginių metų šventines dienas: - Sausio 1 d. - Naujieji metai; - Kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena; - Pirmoji Šv. Velykų diena; - Birželio 24 d. - Joninės; - Rugpjūčio 15 d. - Žolinės; - Gruodžio 24 d. - Šv. Kūčios; - Gruodžio 25 d. - Pirmoji Šv. Kalėdų diena.

3.2.3. Atsakovas A. R. bendrauja su nepilnamete dukra kiekvienų nelyginių metų šventines dienas: - Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena; - Antroji Šv. Velykų diena; - Gegužės 1 d. – Tarptautinė darbininkų diena; - Liepos 6 d. – Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės) diena; - Lapkričio 1 d. – Visų šventųjų diena; - Lapkričio 2 d. – Mirusiųjų atminimo diena, Vėlinės; - Gruodžio 26 d. – Antroji Šv. Kalėdų diena; A. R. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos šventinę dieną 10:00 val. Kai po šventinės dienos seka darbo diena, atsakovas turi grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19:00 val. Kai bendravimas trunka dvi dienas (lapkričio 1–2d., gruodžio 24–25 d.) atsakovas turi grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą antrą dieną 18:00 val.

3.2.4. Atsakovas A. R. bendrauja su nepilnamete dukra kiekvienų metų Tėvo dieną, nepaisant bendravimo tvarkoje numatyto eiliškumo, nepilnametę dukrą pasiimant iš jos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžinant nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18:00 val.

3.2.5. Nepilnametė dukra bendrauja su ieškove kiekvienų metų Motinos dieną, nepaisant bendravimo tvarkoje numatyto eiliškumo.

3.2.6. A. R. gali bendrauti su dukra telefonu ir visomis nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvienos savaitės pirmadienį - laikotarpiu nuo 19:00 val. iki 19:30 val.; bei ketvirtadienį nuo 19:00 val. iki 19:30 val. Kai nepilnametė dukra galės pati savarankiškai (be mamos pagalbos) bendrauti telefonu ir kitomis ryčio priemonėmis, atsakovas A. R. galės netrukdomai ir nevaržomai bendrauti su nepilnamete dukra telefonu ir visomis nuotolinio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko norus ir nepažeidžiant vaiko užimtumo ir poilsio režimo.

3.2.7. Atsakovas su nepilnamete dukra leidžia atostogas ne daugiau kaip 4 (keturis) kartus per metus, atostogos nepertraukiamai gali trukti ne ilgiau kaip 7 (septynias) dienas. Apie konkretų atostogų, kurias atsakovas praleis su nepilnamete dukra, laiką, atsakovas turi raštu informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki atostogų pradžios, o atostogų terminas turi būti suderintas su nepilnametės dukros atostogų grafiku jos mokymosi įstaigose.

3.2.8. A. R. ir R. A. turi teisę 2 (du) kartus per savaitę su nepilnamete dukra bendrauti vaizdo skambučiais, vaikui esant kito iš tėvų priežiūroje atostogų metu, apie numatomą skambutį pranešant iš anksto. Kai vaikas gebės bendrauti vaizdo skambučiais savarankiškai, toks bendravimas ribojamas tik vaiko nenoru bendrauti, bei atsižvelgiant į vaiko užimtum ir poilsio režimą.

3.2.9. Atsakovas privalo pateikti ieškovei informaciją apie savo ir nepilnametės dukros buvimo vietą, jeigu atsakovui bendraujant su nepilnamete dukra ieškovė to paprašo raštu, įskaitant, bet neapsiribojant, SMS žinute arba žinute socialiniame tinkle.

3.2.10. Nepilnametės dukros bet koks išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų ilgesniam nei 14 (keturiolika) dienų laikotarpiui galimas tik esant raštiškam kito tėvo sutikimui. Apie išvykimą už Lietuvos Respublikos ribų trumpesniam laikui ieškovė privalo informuoti atsakovą, atsakovas privalo informuoti ieškovę, nurodant šalį, į kurią vykstamą, ir išvykimo laikotarpį.

3.2.11. A. R. turi teisę, pasveikinti nepilnametę dukrą gimtadienio dieną telefonu ar nuotolinio ryšio priemonėmis.

3.2.12. Tos dienos, kuriomis nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, bet atsakovas neatvyksta pasiimti į jos gyvenamąją vietą, yra kompensuojamos tik išimtiniais (pvz.: ligos, nelaimių, nelaimingų atsitikimų) atvejais, raštu pateikus ieškovei įrodymus apie išimtines aplinkybes.

3.2.13. Jeigu dėl objektyvių priežasčių (ligos, laidotuvių, kitų įvykių, kurių laikas nepriklauso nuo R. A. valios) nepilnametė dukra negali pasimatyti su A. R. nustatytu laiku, R. A. privalo nedelsiant el. paštu ar SMS žinute, ar žinute socialiniame tinkle informuoti apie tai A. R. ir suderinti kitą susitikimo su dukra laiką. Kelionės ar išvykos nėra laikoma objektyvia priežastimi, dėl kurios nepilnametė dukra negalėtų pasimatyti su tėvu.

3.2.14. Šalių nepilnametės dukros ligos atveju A. R. ir sergančios dukros bendravimas nukeliamas iki nepilnametė dukra galutinai pasveiks.

3.2.15. Jeigu A. R. vėluoja atvykti pasimatyti su dukra ilgiau kaip vieną valandą ir raštu neinformuoja R. A. apie savo neatvykimo priežastis, ieškovė turi teisę išvykti su vaiku iš gyvenamosios vietos ir leisti laiką su vaiku savo nuožiūra.“

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2025 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.