- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-20
- Bylos Nr.
- 1S-641-530/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42904-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- K. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. S. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, galutine – 10 metų 6 mėnesiai 1aisvės atėmimo bausme.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendis pakeistas, t. y. nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuotas į BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir K. S. paskirta galutinė bausmė – 5 metai laisvės atėmimo.
3. Bausmės pradžia – 2020 m. spalio 29 d., pabaiga – 2025 m. balandžio 15 d. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną (2022 m. spalio 13 d.) – 2 metai 6 mėnesiai 2 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
4. Komisija 2022 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos konstatuodama, kad šiuo metu nuteistojo K. S. mąstymas neabejotinai kinta tik teigiama linkme, ką patvirtina ir žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas K. S. gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra.
5. Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nutartyje padarė išvadą, kad nors nuteistasis K. S. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendė, kad šiuo metu lygtinis paleidimas nuteistajam netaikytinas.
Šalies argumentai
6. Skunde nuteistasis K. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei esant pagrindui nustatyti pareigas.
6.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą, galiojančių drausminių nuobaudų niekada neturėjo, už stropų darbą ir elgesį skatintas 5 kartus. Jam suteikta teisė vykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos ribų. Lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą gyvenamąją vietą. Atvykęs į įkalinimo įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą. Jis taip pat dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos paskirtas rekomendacijas, o atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys” metodiką, jo rizika yra žema. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis ir yra atsiribojęs nuo kriminalinės subkultūros, pataisos įstaigoje aktyviai dalyvavo ir dalyvauja elgesį koreguojančiose programose ir viktorinose, yra vedęs. Taigi, pasak nuteistojo, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad teigiamai jį apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria jam nepalankias aplinkybes ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau gali būti taisomas ir neizoliuotas nuo visuomenės. Lygtinio paleidimo taikymas iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Tuo tarpu Kauno apylinkės teismo sprendimas netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas, todėl ir neteisėtas.
6.2. Skunde pažymima, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Tuo tarpu pagal BVK 74 straipsnį tokiai grupei priskirti nuteistieji turi teisę įsigyti BVK 92 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų asmeninių daiktų; gauti neribotą skaičių pasimatymų, iš kurių du kartus per mėnesį gali vykti neprižiūrint pataisos įstaigos administracijai; gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat BVK 95 straipsnyje nustatytu periodiškumu gauti perduodamų daiktų: tris kartus per dieną paskambinti telefonu; kasdien pasivaikščioti keturias valandas; naudotis maisto ruošimo patalpomis. Pažymint, kad K. S. bausmės atlikimo sąlygos yra dar švelnesnės, nes įstaigos direktoriaus įsakymu jam paskirta teisė išvykti be sargybos ir\ar palydos; jis taip pat turi teisę laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje; gali turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimų naudotis pinigais, gauti pasimatymus, perduodamus daiktus, gauti ir siųsti laiškus, turėti ir naudotis telefonu; jeigu neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus, kolonijos direktoriaus nutarimu kartą per du mėnesius iki trijų parų ne darbinės veiklos atlikimo ar ne darbo metu, taip pat kasmetinių atostogų metu gali parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti artimus giminaičius.
6.3. Skunde nurodoma, jog šiuo metu nuteistasis K. S. gyvena patalpose, kuriose nėra jokių išorinės apsaugos priemonių, t. y. neizoliuotas nuo visuomenės. O tai reiškia, kad bausmės atlikimo vietos administracija pasitiki ir nemano, jog nuteistasis galėtų nepateisinti jam parodyto pasitikėjimo. Pažymint, kad K. S. elgesys per visą bausmės atlikimo laiką rodo, jog skirtoji bausmė iš esmės jau yra pasiekusi jai keliamus tikslus. Tuo tarpu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo likusios paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
6.4. Skunde teigiama, kad nuteisto asmens teisė būti lygtinai paleistam įvardijama ne tik Europos Tarybos rekomendacijose Rec(2003)22, bet ir BVK 157 straipsnyje ir jomis vadovautis privaloma, nes tai atitinka teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Tuo tarpu Komisijos priimtas sprendimas yra motyvuotas ir atitinka konstitucinės doktrinos nuostatus bei formuojamą teismų praktiką (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-547-594/2018), todėl turėtų būti patvirtintas. Pažymint, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą lemiamą reikšmę turi nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, kuris K. S. atveju yra išimtinai teigiamas. Apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepakankamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, o kai kurių iš viso nevertino, todėl šiuo atveju turėtų būti priimtas naujas sprendimas ir K. S. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Vytautas Nacikūnas prašo nuteistojo K. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį, kadangi pirmosios instancijos teismas priimdamas procesinį sprendimą įvertino visumą nuteistąjį charakterizuojančių duomenų ir padarė teisėtas bei pagrįstas išvadas.
Nuteistojo K. S. skundas netenkinamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be to, iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Vien tik Komisijos priimtas nuteistajam palankus sprendimas neįpareigoja teismo jį besąlygiškai patvirtinti, jei teismas nustato, kad nuteistasis lygtinio paleidimo taikymo kriterijų neatitinka.
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą K. S. iš pataisos įstaigos, yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog K. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema. Todėl esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pataisos įstaigoje, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis K. S. sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
10. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą bei paties nuteistojo nurodytas aplinkybes, abejonių tam tikrais teigiamais K. S. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, be sargybos, penkis kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas. Nuteistasis yra vedęs, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, kuriuos trumpalaikių išvykų metu lanko. Pataisos įstaigoje dirba, paleistas lygtinai darbinę veiklą tęstų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Problemų dėl gyvenamosios vietos K. S. taip pat neturi, atlikdamas bausmę mokėsi siuvėjo specialybės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis K. S. taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, elgesio pataisos programose bei viktorinose, finansinių įsipareigojimų neturi, tačiau vien šių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių egzistavimo nepakanka išvadai, kad K. S. bausmės atlikimo metu iš tiesų pakeitė nuostatas ir savo elgesį teigiama linkme, todėl teisėjų kolegija spręsdama klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos įvertina visus duomenis esančius byloje.
11. Iš 2022 m. rugsėjo 29 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistajam K. S. net ir po beveik pusės paskirtosios laisvės atėmimo bausmės atlikimo bei įvairių programų išklausymo nustatomi šie dinaminiai (kintamieji) kriminogeniniai veiksniai: maža darbo patirtis, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, visiškai nepagrįstas savęs vertinimas, impulsyvus elgesys, nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, tam tikrų kriminalinių nuostatų palaikymas, o tai teisėjų kolegijos vertinimu nesuponuoja išvados, kad nuteistasis K. S. savo elgesį bei nuostatas pakeitė esmingai ir paleistas lygtinai sugebės savarankiškai valdyti šiuos nusikalstamą elgesį galinčius paskatinti veiksnius. Pažymint, kad tam tikri apsauginiai veiksniai susiję su tinkamomis gyvenimo sąlygomis laisvėje, socialinių ryšių palaikymu, darbu bei išsilavinimu egzistavo ir K. S. būnant laisvėje, tačiau tai nuteistojo nuo priešingo teisei elgesio nesustabdė.
12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Ir nors, tai yra pirmasis K. S. teistumas, tačiau jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme nebuvo atsitiktinis ar antraeilis. Jis buvo šios nusikalstamos veikos organizatorius ir vykdytojas, įtraukė į nusikalstamą veiką kitus asmenis, o tai rodo didesnį nuteistojo asmens ir jo padarytos veikos pavojingumą. Ir nors nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Paminint ir tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu K. S. kaltės prisipažinimas buvo formalus ir deklaratyvus, nulemtas ne nuoširdaus gailesčio, bet siekio sušvelninti savo atsakomybę. Ir nors šiuo metu nuteistasis nurodo, kad savo kaltę pripažįsta, tačiau įvertinus aplinkybes, kad K. S. iki šiol kategoriškai neigia bet kokias įvykdytos nusikalstamos veikos sąsajas su finansinės naudos siekiu sau bei teigia, kad nusikalto per „(duomenys neskelbtini)“ ir neapgalvojęs galinčių kilti pasekmių, darytina išvada, kad nuteistasis K. S. iki šiol kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio bei negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus, o tai itin aktualu sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą.
13. Nuteistasis skunde akcentuoja tik jo lygtinį paleidimą pagrindžiančias aplinkybes, ignoruodamas ir nesutikdamas su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kurios atitinka byloje esančius faktinius duomenis, tačiau teisėjų kolegija atkreipia K. S. dėmesį, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu pasikeitė iš esmės, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti lengvesnės bausmės atlikimo formos nei šiuo metu taikoma nuteistajam K. S.. Kartu pažymint, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Apylinkės teismas vertindamas aplinkybę, kad K. S. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 6 mėnesiai ir 2 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2022 m. spalio 13 d.), įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis K. S. bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, už kurį jam buvo skirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pataisos procesas nuteistajam K. S. dar turėtų būti tęsiamas, tuo tarpu lengvesne likusios bausmės atlikimo forma nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas bei visuomenės interesai.
14. Nors nuteistasis skunde pabrėžia, jog lygtinis paleidimas nėra visiškas asmens atleidimas nuo bausmės atlikimo, o nuteisto asmens teisė būti lygtinai paleistam įvardijama Europos Tarybos rekomendacijose ir BVK 157 straipsnyje bei jomis vadovautis privaloma, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis tokio pobūdžio argumentais lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieštarautų tarptautinės teisės normoms ir principams bei BVK nuostatoms, kurios nurodo aiškius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai.
15. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą ar nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus K. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų ir jo elgesio pažanga nesudaro pagrindo manyti, kad jis lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų keitimui, t. y. švelninimui, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo K. S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.