Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. S. (toliau – K. S.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. birželio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2022 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. 95-296 taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. S. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 10 (dešimties) metų 6 (šešių) mėnesių 1aisvės atėmimo bausme.

4. Tačiau, Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis K. S. ir daro pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. S. skundas atmetamas

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi K. S., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti asmeniui taikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą.

8. Bylos duomenimis, K. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, todėl teigti, kad jo atlikta bausmės dalis vis dar yra per maža, kaip tai teisingai pažymėta nuteistojo skunde, pagrindo nėra. Be to, laisvėje K. S. turės darbą bei nuolatinę gyvenamąją vietą. Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, pataisos įstaigoje mokėsi, dirbo, darbą turi ir šiuo metu. Be to, pataisos įstaigoje nuteistasis dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos priemonėse, buvo paskatintas kelis kartus, drausmine tvarka nebaustas, gali be sargybos išvyktu už pataisos įstaigos ribų, tokiais savo veiksmais nuosekliai mažindamas jam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu prilyginama žemai. Šių duomenų visuma betarpiškai patvirtina, kad pataisos įstaigoje nuteistasis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau, priešingai nei savo skunde tai suvokia nuteistasis, vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka.

9. Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad nors praeityje K. S. nebuvo teistas, tačiau šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą. Be to, nusikaltimas buvo padarytas K. S. veikiant organizuotos grupės veikloje, į nusikalstamos veikos padarymą įtraukiant ir kitus asmenis, jo vaidmuo organizuotoje grupėje nebuvo antraeilis – veikė kaip organizatorius ir vykdytojas. Visa tai neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei ir aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, reikalauja vertinti itin atidžiai. Svarbu ir tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl padaryto K. S. pripažino, tačiau, kaip teisingai pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, šis prisipažinimas buvo sąlygotas ne sąžiningo nuteistojo noro prisiimti atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus, bet ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir jo kaltę patvirtinančių duomenų visumos. Nors šiuo metu nuteistasis savo kaltę pripažįsta, tačiau vėlgi yra linkęs sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, kategoriškai neigia bet kokias nusikalstamos veikos sąsajas su finansinės naudos sau siekimu, kas, įvertinus jo padarytos nusikalstamos veikos finansinį pobūdį bei nuteistojo vaidmenį jos padaryme, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad K. S. iki šiol kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio bei negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus, kas jį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai.

10. Šioje vietoje svarbu paminėti, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, jos padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikalstamas veikas bei ankstesni nuteistojo teistumai. Be to, būtina įvertinti ir BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, kuris pasireiškia visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog, priešingai nei savo skunde tvirtina nuteistasis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ir nuteistojo praeitį, sprendžiant, ar praeityje jo buvęs elgesys jau yra pakitęs tiek, kad būtų galima pagrįstai konstatuoti, jog toliau nuteistasis gali būti koreguojamas laisvėje. Tokiu būdu, nuteistojo skundo motyvai, kiek jie susiję su neva nepagrįstu jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo vertinimu, atmestini kaip nepagrįsti.

11. Nors pataisos įstaigoje nuteistasis mokėsi, dirbo, darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju, jokių finansinių įsiskolinimų, bylos duomenimis, K. S. taip pat neturi, kas iš esmės teigiamai charakterizuoja asmenį, tačiau vien tik šios aplinkybės, priešingai nei suvokia nuteistasis, nėra pakankamos jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, jo atžvilgiu taikant griežtesnę, t. y. intensyvią priežiūrą. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad finansinio pobūdžio nusikalstamą veiką K. S. padarė turėdamas tiek darbą, tiek aukštąjį išsilavinimą, tačiau, akivaizdu, kad nuo nusikalstamo elgesio šios aplinkybės nuteistojo nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju jos galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo neteisėto elgesio. Juo labiau, jog ir Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nusikalsti K. S. paskatino siekis greitu ir lengvu būdu pasipelnyti, todėl lėšų ir pajamų tvarkymo ypatumai yra sietini su asmens nusikalstamo elgesio raiška.

12. Iš esmės analogiškais motyvais atmestini ir nuteistojo argumentai dėl artimų socialinių ryšių palaikymo su savo artimaisiais bei nuolatinės gyvenamosios vietos buvimo šiam išėjus į laisvę. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, gyvenamąją vietą asmuo turėjo bei socialinius ryšius su savo artimaisiais palaikė ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos jo neteisėto elgesio užkardymui. Negana to, nuteistojo brolis taip pat buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, todėl pagrįstai manytina, jog K. S. socialinių ryšių palaikymas su savo broliu ne tik neapsaugos jo nuo galimo pakartotinio nusikalstamo elgesio, bet gali jį net ir paskatinti.

13. Netenkinant nuteistojo skundo, būtina įvertinti ir jo mąstymą bei jo pokyčius šiam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Kaip nustatyta Socialinio tyrimo išvados duomenimis, K. S. savivertė yra aukštesnė nei vidutinė, tačiau tam tikrų situacijų metu, pritrūkus pasitikėjimo savimi, yra galimas jo pasidavimas stipresnių asmenų įtakai. Įvertinus šią aplinkybę jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kontekste, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką asmuo padarė veikdamas organizuotoje grupėje, neabejotina, kad nuteistojo galimas pasidavimas kitų asmenų įtakai net ir šiuo metu išlieka aktualus ir turi būti koreguojamas asmeniui ir toliau atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Juo labiau, kad, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų visumos, nuteistasis net ir šiuo metu palaiko artimus santykius su laisvėje buvusiais draugais ir nors jis tvirtina, kad jie neturi kriminalinės istorijos, tačiau, įvertinus faktą, jog asmuo grįžtų gyventi į tą pačią aplinką, kurioje gyveno iki nusikalstamos veikos padarymo, akivaizdu, kad galimybė, jog asmuo pasiduos neigiamai kitų asmenų įtakai vis dar išlieka. Be to, nuteistasis net ir šiuo metu yra linkęs apgalvoti tik kai kurias savo elgesio pasekmes, ne visuomet atsižvelgia į ilgalaikes pasekmes plačiąja prasme, kas įvertinus faktą, jog nusikalstamą veiką asmuo įvykdė neapgalvojęs savo neteisėto elgesio pasekmių, „per durną galvą“, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo mąstymas vis dar nėra tiek pakitęs, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog išėjęs į laisvę savo tikslų jis sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

14. Aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad nors nuteistajam šiuo metu yra nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – maža darbo patirtis; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, nevisiškai pagrįstas savęs vertinimas, impulsyvus elgesys, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, tam tikrų kriminalinių nuostatų palaikymas. Visos šios aplinkybės, iš esmės neigiamai charakterizuojančios nuteistąjį ir sudarančios pagrindą manyti, jog ateityje yra galimas jo pakartotinis neteisėtas elgesys, vis dar gali ir privalo būti koreguojamos siekiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, jog nors nuteistasis yra nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau jo savivertė yra itin aukšta. Toks nuteistojo egocentriškas požiūris neabejotinai rodo jo nepakankamas išvadas iš savo praeityje buvusio neteisėto elgesio bei jokio kritiško požiūrio į save nebuvimą, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, labiau neigiamai charakterizuoja K. S. ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jo elgesio korekcija vis dar nėra pakankama jo gyvenimui laisvėje.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią K. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad K. S. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo K. S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 28 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.