Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Dalios Bajerčiūtės, susipažinusi su nuteistojo K. S. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžio, prašymu sustabdyti nuosprendžio vykdymą ir baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. S. kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tik tada, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nepagrįstas BK 25 straipsnio 3 dalies (bendrininkavimas organizuota grupe) taikymas grindžiamas ne teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, bet jų neigimu, tvirtinant, kad byloje nebuvo pakankamai duomenų apie kaltinamųjų susitarimą veikti pagal bendrai suderintą nusikalstamos veikos planą, jų vykdytus paruošiamuosius, organizacinius veiksmus, pasiskirstymą vaidmenimis, kurie neatsispindi ir veikos aprašyme. Tačiau nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Kasacinio skundo teiginiai dėl netinkamo BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2, 3 dalių ir 62 straipsnio (nenurodant konkrečių dalių) taikymo yra iš esmės deklaratyvūs. Kasatorius pateikia savo nuomonę, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę, nevisiškai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, neįsigilino į veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, priežastis bei pasekmes, netinkamai atsižvelgė į nuteistąjį apibūdinančius duomenis, veikos motyvus, lengvinančias aplinkybes, teisingumo principą ir paskyrė jam per griežtą bausmę. Be to, kasatoriaus manymu, teismas dėl nesuprantamų priežasčių nepripažino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taigi kasatorius teisiškai reikšmingų argumentų, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teismo netinkamą BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės paskyrimą, taikymą, nenurodo.

Kasaciniame skunde nepateikta ir teisinių argumentų, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teismo padarytą esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo K. S. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.