Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam K. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. gegužės 13 d. priimtu nutarimu Nr. 95-296 nutarta taikyti nuteistajam K. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra neatlikus 2 metų 11 mėnesių 3 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2022 m. gegužės 12 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis per bausmės atlikimo laiką motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, jo mąstymas neabejotinai kinta tik teigiama linkme. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, bausmės atlikimo metu teigiama nuteistojo elgesio korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, nuteistasis bausmę atlieka už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau domesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

K. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė bausmė – 10 metų 6 mėnesiai 1aisvės atėmimo.

Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pakeistas 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendis, t. y. nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuotas į BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė 5 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2020 m. spalio 29 d., pabaiga – 2025 m. balandžio 15 d.

Anksčiau teismo neteistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 157 straipsnio 4 dalis). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. S. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 4 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laikotarpį nepažeidė nustatytos tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų, tris kartus skatintas, mokosi, dirba, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, išėjęs į laisvę bus įdarbintas, turi gyvenamą vietą, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, K. S. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad per bausmės atlikimo laikotarpį K. S. nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, ne vieną kartą skatintas, tačiau nustatyti kriminogeniniai veiksniai, kurie turi įtakos jo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – atsakomybės nepriėmimas (teisminio proceso metu kaltės pripažinimas buvo formalus, šiuo metu teigia kaltę pripažįstantis); turi mažą darbo patirtį; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; būdingas nevisiškai pagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, tam tikras kriminalinių nuostatų palaikymas. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek K. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad K. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikalstamos veikos, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti), padarymą, veikiant organizuotoje grupėje, kas teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nors nuteistasis praeityje nesusidurdavo su didesniais sunkumais valdydamas turimas lėšas, buvo taupus ir tinkamai skirstydavo gaunamą atlyginimą bei kategoriškai teigia bet kokias vykdytos nusikalstamos veikos sąsajas su finansinės naudos siekiu sau, iš pateiktų oficialių dokumentų matyti, kad iki įkalinimo nuteistasis turėjo tik dvi darbovietes, kurios buvo trumpalaikės. Nors nuteistojo teigimu, nusikalto per „durną galvą“ ir neapgalvojęs galinčių kilti pasekmių, jis nusikalstamą veiką padarė organizuota grupe, buvo nusikalstamos veikos organizatorius ir vykdytojas, įtraukė į nusikalstamą veiką kitus asmenis. Tokiais savo veiksmais nuteistasis padarė viena tyčinį, baigtą, sunkų nusikaltimą. Stebimos neigiamos nuteistojo nuostatos narkotinių medžiagų vartojimo atžvilgiu, tačiau nusikalstamos veikos pobūdis suponuoja prielaidą, kad nors asmeninės nuostatos psichiką veikiančių medžiagų atžvilgiu ir yra neigiamos tai netrukdė vykdyti nusikalstamos veikos, galimai nesuvokiant kokias pasekmes tai gali turėti kitiems asmenims bei apskritai plačiajai visuomenei. Vertinimo metu stebima, kad nuteistojo savivertė aukštesnė nei vidutinė, tačiau tam tikrų situacijų metu, pritrūkus pasitikėjimo savimi, galimas pasidavimas stipresnių asmenų įtakai. Nuteistasis pasižymi intelektualumu ir santūrumu, nėra linkęs siekti nuolatinės ir didelės išorinės stimuliacijos, remiantis bylos duomenimis galima kelti prielaidą, jog atlikdamas nusikalstamą veiklą visgi buvo linkęs rizikuoti dėl objektyviai vertinant mažo laimėjimo, lyginant su galimomis pasekmėmis, kurias, pasak paties žinojo ir buvo numatęs. Tačiau apskritai analizuojant asmens gyvenimo istoriją, atsispindi tai, jog yra linkęs apsvarstyti įvairius situacijų aspektus ir įvertinti padėtį. Pasekmes linkęs apgalvoti, tačiau ne visuomet atsižvelgia į ilgalaikes pasekmes plačiąja prasme. Visgi, kalbant apie laikotarpį iki įkalinimo, pažymėtina, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė organizuotoje, grupėje, buvo nusikalstamos veikos organizatorius ir vykdytojas, įtraukė į nusikalstamą veiką kitus asmenis, nusikalstama veika nebuvo vienkartinė ar atsitiktinė. Nuteistasis jam inkriminuojamą veiką vykdė net po to, kai už iš esmės analogišką veiką, padarytą kiek anksčiau, buvo teisiamas jo brolis, kas atskleidžia buvus tam tikrą asmens įžūlumą ir kriminalinės gyvensenos nuostatų palaikymą. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, K. S. neatliktos bausmės dalis (2 metai 11 mėnesių 3 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad K. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis K. S. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2022 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. 95-296.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2022 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. 95-296 taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.