Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-932-302/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01385-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.15.; 3.3.1.18.1 (S)

2022 m. gruodžio 29 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Vilijos Mikuckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. P., A. P., B. P. ir E. P., atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, atsakovės viešosios įstaigos Naujosios Vilnios poliklinikos apeliacinius skundus bei trečiojo asmens J. D. pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės viešosios įstaigos Naujosios Vilnios poliklinikos apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. P., A. P., B. P. ir E. P. ieškinį atsakovams viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinei ligoninei, viešajai įstaigai Naujosios Vilnios poliklinikai, viešajai įstaigai Greitosios medicinos pagalbos stočiai dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvoje, G. F., J. D., D. D., A. S. (A. S.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovai R. P., A. P., B. P. ir E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos, padarytos pacientui teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo ir prašė:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą „Dėl R. P., A. P., L. P., E. P., B. P. pareiškimo“ Nr. (duomenys neskelbtini);

2) priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Vilniaus miesto klinikinės ligoninės lygiomis dalimis 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, t. y. kiekvienam po 50 000 Eur;

3) priteisti iš atsakovės VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos, kuriai po reorganizacijos perėjo VšĮ Naujininkų poliklinikos teisės ir pareigos, lygiomis dalimis 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, t. y. kiekvienam po 50 000 Eur;

4) priteisti iš atsakovės VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties lygiomis dalimis 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, t. y. kiekvienam po 50 000 Eur;

5) priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad T. P. (toliau – ir Pacientas) yra ieškovės R. P. sutuoktinis, ieškovo A. P. tėvas, ieškovų B. P. ir E. P. sūnus. T. P. 2019 m. lapkričio 1 d. apie 16 val. kreipėsi į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę dėl skausmo krūtinės srityje ir apsunkinto kvėpavimo. Vidaus ligų gydytoja G. F. apžiūrėjo pacientą, paskyrė tyrimus, nustatė diagnozę – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir rekomendavo 2019 m. lapkričio 4 d. kreiptis į polikliniką neurologo konsultacijai dėl diagnozės patikslinimo ir stuburo rentgenogramos. 2019 m. lapkričio 2 d. – 2019 m. lapkričio 3 d. T. P. praleido lovos režimu, jautė skausmą krūtinės srityje. 2019 m. lapkričio 4 d. nuvyko į Naujininkų polikliniką (šeimos gydytojas J. D. nustatė diagnozę – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), paskyrė gydymą tab. Dexketoprofeni (Dolmen), rekomendavo apsijuosti krūtinę elastiniu bintu, stabilizuoti diafragmą. T. P. po vizito kvėpavimas pasunkėjo, jautėsi prasčiau. 2019 m. lapkričio 8 d. T. P. jautėsi prastai, jautė skausmą krūtinės srityje, turėjo važiuoti pas gydytoją. Apie 12 val. jis šalia savo namų (duomenys neskelbtini), susmuko, praeivis iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Paslaugas suteikė Greitosios medicinos pagalbos stotis. Dispečeris kvietimą priėmė 12.12 val., brigadai perdavė 12.15 val., atvykimo laikas 12.20 val. Apžiūrėję medikai 13.02 val. nusprendė nuvežti į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę kardiologo apžiūrai, 13.07 val. vežant pacientą, įvyko klinikinė mirtis, pradėtas gaivinimas, 13.11 val. atvyko intensyvios pagalbos pažangaus gyvybės palaikymo brigada, gaivinimas tęsėsi 44 minutes, o 13.51 val. konstatuota mirtis. 2019 m. lapkričio 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pacientas mirė nuo (duomenys neskelbtini). Tai komplikavosi abiejų plaučių arterijų tromboembolija, ūminiu kvėpavimo funkcijos ir širdies ritmo sutrikimu.

3. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba), atlikusi neplaninį asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo patikrinimą, nustatė, kad Pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugos Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje ir Naujininkų poliklinikoje buvo suteiktos pažeidžiant norminių teisės aktų ir vidaus dokumentų reikalavimus, Greitosios medicinos pagalbos stotyje suteiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – Žalos nustatymo komisija) 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), nusprendė, kad atlygintina žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nebuvo padaryta. Įrodinėdami Vilniaus miesto klinikinės ligoninės neteisėtus veiksmus, ieškovai rėmėsi Akreditavimo tarnybos 2020 m. birželio 29 d. ataskaita, nurodė, kad Žalos nustatymo komisija neišnagrinėjo klausimo dėl neobjektyvaus paciento ištyrimo ir to pasekmės – klaidingos diagnozės, nustatymo. Įrodinėdami Naujosios Vilnios poliklinikos neteisėtus veiksmus rėmėsi Akreditavimo tarnybos 2020 m. liepos 13 d. ataskaita. Pažymėjo, kad Žalos nustatymo komisija 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendime padarė išvadą, kad yra nustatyta paslaugų teikimo trūkumų: neišsamus būklės įvertinimas, nevertintas arterinis kraujo spaudimas, pulsas, temperatūra, kvėpavimo dažnis, odos būklė, neatlikti tyrimai krūtinės skausmų diferencinei diagnostikai, tačiau nepagrįstai nurodė, kad apsilankymo metu objektyvių duomenų, leidžiančių įtarti plaučių arterijos tromboemboliją, kojų giliųjų kraujagyslių flebitą, tromboflebitą – nebuvo. Dėl Greitosios medicinos pagalbos stoties veiksmų pažymėjo, kad brigada atvyko 12:20 val., tačiau pacientą nuvežti į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę kardiologo apžiūrai nusprendė tik 13.02 val., t. y. praėjus net 42 minutėms nuo atvykimo momento. Nors Žalos nustatymo komisija 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendime nurodė, kad paciento skundai ir būklė nekėlė grėsmingos gyvybei patologijos įtarimų, indikacijų kviesti intensyvios pagalbos pažangaus gyvybės palaikymo komandą nebuvo, tačiau delsimo transportuoti pacientą nevertino.

4. T. P. motina B. P., tėvas E. P., žmona R. P. ir sūnus A. P. patyrė neturtinę žalą. R. P. su T. P. buvo 10 metų susituokę, nuo 2012 m., (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. P. Kartu šeimoje taip pat augo ieškovės sūnus L. P. Šeimoje buvo emociškai tvirti ryšiai tarp sutuoktinių bei su L. P. T. P. santykiai su tėvais buvo glaudūs, nuolat palaikė ryšį, jais rūpindavosi, nuolat važiuodavo padėti motinai nudirbti ūkio darbų, veždavo ją apsipirkti maisto, pas gydytojus ir pan. Su tėvu dirbo vienoje darbovietėje, gyveno netoliese, nuolat matydavosi ir bendraudavo. Ieškovai dėl staigios ir netikėtos mirties, netekus sutuoktinio, tėvo, sūnaus, patyrė itin stiprių išgyvenimų, dvasinį sukrėtimą, todėl priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 14 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo panaikinimo; ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei R. P. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir 3 000 Eur neturtinės žalos iš Naujosios Vilnios poliklinikos; priteisė ieškovui A. P. 3 000 Eur neturtinės žalos iš Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir 3 000 Eur neturtinės žalos iš Naujosios Vilnios poliklinikos. Ieškovų B. P. ir E. P. ieškinį atmetė; atsakovės Greitosios medicinos pagalbos stoties atžvilgiu ieškinį atmetė bei priteisė iš Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir Naujosios Vilnios poliklinikos po 135 Eur žyminio mokesčio į valstybės pajamas.

6. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, nustatė, kad ginčo santykiai spręstini pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą (toliau – PTŽSAĮ) (taikoma 18 redakcija, galiojusį nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. sausio 1 d.).

7. Teismas, vertindamas T. P. mirties priežastis, rėmėsi Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2019 m. lapkričio 11 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini); Giliųjų venų trombozės ir plaučių embolijos diagnostikos, gydymo ir profilaktikos metodika, vertindamas profesionalaus gydytojo elgesio standartą, rėmėsi specialiųjų žinių turinčių ekspertų vertinimais, pateiktais ekspertizės akte.

8. Spręsdamas dėl Vilniaus klinikinės ligoninės veiksmų, teismas rėmėsi Akreditavimo tarnybos 2020 m. birželio 29 d. neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytais duomenimis bei pateiktomis išvadomis. Teismas padarė išvadą, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje buvo pažeistas Lietuvos medicinos normos MN 76:2015 „Vidaus ligų gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-340, 11.2 punkte įtvirtintas reikalavimas, kadangi gydytoja G. F. neatliko išsamaus paciento ištyrimo bei netaikė reikalingos diagnostikos, šie veiksmai pažeidžia profesionalaus gydytojo standartą.

9. Spręsdamas dėl Naujosios Vilnios poliklinikos veiksmų, teismas, įvertinęs specialistų atliktus tyrimus, nusprendė, kad Naujosios Vilnios poliklinikoje buvo padaryti tokie pažeidimai: 2019 m. lapkričio 4 d. gydytojas J. D. neatliko išsamaus paciento ištyrimo bei netaikė reikalingos diagnostikos ir šiuos veiksmus pripažino neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų. Šiuos veiksmus teismas pripažino neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų, kadangi T. P. nepakankamas ištyrimas, neįvertinus skausmo parametrų bei nepaskyrus papildomų tyrimų, lėmė, kad nebuvo diagnozuota jo mirtį sukėlusi liga, kuri patvirtinta tik pomirtinio tyrimo metu. Teismas padarė išvadą, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Naujosios Vilnios poliklinikoje buvo pažeistas Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „Vidaus ligų gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013, 10.2 punkte įtvirtintas reikalavimas, kadangi gydytojas J. D. neatliko išsamaus paciento ištyrimo bei netaikė reikalingos diagnostikos, šie veiksmai pažeidžia profesionalaus gydytojo standartą.

10. Spręsdamas dėl Greitosios medicinos pagalbos stoties veiksmų, teismas nurodė, kad Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų veiksmai vertinti kelių atskirų tyrimų metu, pažeidimų nenustatyta. Teismas nurodė, kad ieškovų argumentai dėl pavėluoto sprendimo dėl transportavimo nėra pagrįsti specialistų įvertinimu ir atmestini. Specialistų įvertinimuose nebuvo nustatyta medicinos darbuotojų neteisėtų veiksmų.

11. Teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio buvimo, pažymėjo tai, kad ekspertai patvirtino, jog negalima vienareikšmiai atsakyti, ar buvo galima išvengti pasekmės – Paciento mirties. Plaučių tromboembolija, net ir teisingai bei laiku diagnozuota ir gydyta, ne visuomet baigiasi paciento pasveikimu. Jei gydytojų budrumas būtų buvęs didesnis, galima daryti prielaidą, kad Paciento galimybė išgyventi būtų didesnė. Pagal pateiktus duomenis, Pacientas giliau turėjo būti ištirtas Vilniaus miesto klinikinės ligoninės priėmimo skyriuje pirmą kartą jam atvykus į ligoninę. Tačiau negalima tvirtinti, kad jau tuomet pacientas sirgo giliųjų venų tromboflebitu, galbūt jis prasidėjo ir vėliau. Jeigu būtų įtartas giliųjų venų tromboflebitas ir atlikti D-dimerų, kompiuterinės krūtinės ląstos tomografijos ar dvimatės echokardioskopijos tyrimai, negalima tvirtinti, kad jais būtų patvirtinta įtariama diagnozė ir išvengta Paciento letalinės baigties. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad byloje negali būti patvirtinta, kad netinkami sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų veiksmai buvo tiesiogine Paciento mirties priežastimi. Tačiau netinkamai suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos turėjo įtakos tam, kad tik po mirties buvo patvirtinta diagnozė. Teismas nusprendė, kad nepakankami sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų veiksmai sudaro netiesioginį priežastinį ryšį su pasekmėmis. Neatsakingai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos buvo ne vienintelė, bet pakankama žalos atsiradimo priežastis. Jeigu Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir Naujosios Vilnios poliklinikos gydytojai būtų tinkamai apžiūrėję Paciento kojų raumenis, skyrę D-dimero tyrimą, kitus tyrimus ligai diagnozuoti, būtų buvę galima tinkamai nustatyti diagnozę ir skirti gydymą. Atsakovų darbuotojų neteisėtas neveikimas neatitinka profesionalaus (gydytojo) elgesio standarto, kuriam keliami maksimalūs atidumo, rūpestingumo ir dėmesingumo kriterijai, šie veiksmai yra susiję su pasekme – mirtimi nuo nediagnozuotos ligos.

12. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, įvertinęs tai, kad ieškovams B. P. ir E. P. nedalyvavus teismo posėdyje bei atsakovams ginčijant jų glaudžius ryšius su mirusiuoju, t. y. žalos atlyginimo priteisimui būtiną aplinkybę, nusprendė, kad glaudžių ryšių buvimas nėra patvirtintas įrodymais, todėl šių ieškovų ieškinį atmetė.

13. Teismas, įvertinęs tai, kad R. P. buvo sudariusi santuoką, kartu gyveno, augino vaikus, padarė išvadą, kad jos ryšys su T. P. buvo labai stiprus, kad stiprūs ryšiai siejo nepilnametį sūnų A. P. su tėvu. Teismas, byloje nustatęs tik netiesioginį priežastinį ryšį, bei nustatęs ieškovų R. P. ir A. P. artimą ryšį su Pacientu, nusprendė, kad ieškovams R. P. ir A. P. priteistinos neturtinės žalos dydis sudaro kiekvienam po 3 000 Eur iš Vilniaus miesto klinikinės ligoninės bei Naujosios Vilnios poliklinikos.

14. Teismas, vadovaudamasis PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalimi, bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo panaikinti Žalos nustatymo komisijos sprendimą nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 punktas, CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

15. Kadangi ieškinyje nurodytos aplinkybės iš esmės yra patvirtintos teismo sprendimu, tik sumažintas prašomos priteisti žalos dydis, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės bei bylinėjimosi išlaidas paliko jas turėjusioms šalims. Teismas taip pat nurodė, kad tretieji asmenys dalyvavo atsakovų pusėje, todėl jų turėtos bylinėjimosi išlaidos taip pat neatlyginamos.

I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16. Ieškovai R. P., A. P., B. P. ir E. P. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys pagal ieškovės B. P. ir ieškovo E. P. reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; 2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimo dalį dėl ieškinio atsakovei Greitosios medicinos pagalbos stočiai atmetimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; 3) priteisti iš atsakovių Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, Naujosios Vilnios poliklinikos ir Greitosios medicinos pagalbos stoties iš kiekvienos po 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovei B. P.; 4) priteisti iš atsakovių Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, Naujosios Vilnios poliklinikos ir Greitosios medicinos pagalbos stoties iš kiekvienos po 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovui E. P.; 5) priteisti iš atsakovės Greitosios medicinos pagalbos stoties 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovei R. P.; 6) priteisti iš atsakovės Greitosios medicinos pagalbos stoties 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovui A. P.; 7) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovams R. P., A. P. ir šioje dalyje sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: 7.1) priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto klinikinės ligoninės 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovei R. P.; 7.2) priteisti iš atsakovės Naujosios Vilnios poliklinikos 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovei R. P.; 7.3) priteisti iš atsakovės VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovui A. P.; 7.4) priteisti iš atsakovės Naujosios Vilnios poliklinikos 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovui A. P.; 8) likusią Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas nepagristai nevertino visos ieškovų prašomos neturtinės žalos dydžio pagrįstumo ir kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinei žalai nustatyti. Visos byloje nustatytos aplinkybės (žalos padarymo aplinkybės, atsakovės kaltės forma ir laipsnis, veiksmų (neveikimo) turinys, ieškovus R. P. ir A. P. su mirusiuoju (Pacientu) siejantis giminystės laipsnis, emocinis ryšys) bei teismų praktikoje suformuluoti išaiškinimai dėl neturtinės žalos dydžio nagrinėjamo pobūdžio bylose sudaro pagrindą daryti išvadą, kad neturtinės žalos dydis, tenkantis kiekvienam iš šių ieškovų, tik po 3 000 Eur iš Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir Naujosios Vilnios poliklinikos yra neabejotinai per mažas ir neteisingas, taip pat prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

14.2. Teismas, priteisdamas tik po 3 000 Eur, t. y. tik po 6 procentus nuo ieškovų R. P. ir A. P. prašomų priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumų, nepagrįstai nesivadovavo teismų praktikoje nustatytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, teisingai neįvertino pažeistų vertybių reikšmingumo, neatsižvelgė į tai, kad vienam iš sutuoktinių kito sutuoktinio, o vaikui vieno iš tėvų praradimas, kurio sukeltų pasekmių sunkumas nekvestionuojamas, visada yra skaudžiausias.

14.3. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovų B. P. ir E. P. ieškinį. Pacientas yra ieškovų B. P. ir E. P. sūnus. Tai kartu reiškia ir tai, kad tėvų ir vaiko glaudus ryšys bei intensyvus bendravimas yra preziumuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018). Taigi tėvų ir vaiko glaudaus bei intensyvaus ryšio prezumpciją turi paneigti atsakovės, kurios tik apsiribojo prašymu pripažinti ieškovų B. P. ir E. P. dalyvavimą byloje būtinu, tačiau teismas tokio atsakovių prašymo netenkino. Atsakovės nepaneigė ieškovų nurodytų aplinkybių, kad jų ryšys su mirusiuoju buvo glaudus, juos siejo intensyvus bendravimas. Nekyla abejonių, kad dėl vaiko mirties jie patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, daug skausmo, pablogėjo sveikata, o jų sūnaus mirtis galimai suponuos ateityje arba jau suponavo šiems ieškovams psichologo pagalbos būtinybę.

14.4. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį atsakovės Greitosios medicinos pagalbos stoties atžvilgiu. Atkreipė dėmesys į tai, kad, atvykus greitosios medicinos pagalbos brigadai, tik po 42 minučių, t. y. 2019 m. lapkričio 8 d. 13:02 val., greitosios medicinos pagalbos darbuotoja trečiasis asmuo D. D. nusprendė Pacientą vežti į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę kardiologo apžiūrai.

14.5. Byloje kaip specialistas apklaustas prof. G. J. paaiškino, kad pagal nurodytą Paciento simptomatiką iš karto Pacientui į veną suleidus kraują skystinantį vaistą Gepariną, kuris tirpdo kraujo krešulius, Pacientas galėjo išgyventi ar galimybė išsaugoti jo gyvybę būtų žymiai padidėjusi. Trečiasis asmuo D. D. ignoravo Paciento sveikatos būklę ir ligos požymius bei tokiu būdu klaidingai diagnozavo jo sveikatos būklę, o tai turėjo esminės įtakos, t. y. nulėmė, Paciento staigią mirtį. Neabejotina, kad nurodyti Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojos veiksmai (neveikimas), suteikiant greitąją medicinos pagalbą, neatitiko profesionalaus gydytojo standarto, tai reiškia, jog jos atžvilgiu taip pat taikytina civilinė atsakomybė ir ji turi atlyginti dėl Paciento mirties atsiradusią neturtinę žalą.

2. Atsakovė Vilniaus miesto klinikinė ligoninė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimo dalį, kuria A. P. ir R. P. ieškiniai iš dalies patenkinti ir šių ieškovų ieškinius atmesti; likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovų R. P., A. P., B. P. bei E. P. apeliantės Vilniaus miesto klinikinės ligoninės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir padarė nepagrįstas išvadas. Teismas nepagrįstai ypatingai didelę reikšmę suteikė įrodymams, kurie turi mažesnę įrodinėjimo galią (pvz. Akreditavimo tarnybos ataskaita), tuo tarpu didesnę įrodinėjimo galią turinčiais įrodymais (Ekspertizės aktu) praktiškai nesirėmė, visiškai nesirėmė Ekspertizės aktą atlikusio teismo posėdžio metu eksperto gydytojo kardiologo prof. G. J. duotais detaliais parodymais, vertino ne byloje surinktų įrodymų visumą, o selektyviai išsirinktus įrodymus.

15.2. Teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog asmens sveikatos paslaugų teikimas Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje pripažintas netinkamu. Teismo paminėti byloje surinkti įrodymai jokiu būdu nepatvirtino ieškovų ieškinyje įrodinėtų aplinkybių dėl Vilniaus miesto klinikinės ligoninės neteisėtų veiksmų Pacientui teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, o priešingai, paneigė bet kokius įtarimus dėl galimos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės atsakomybės dėl atsiradusios žalos (Paciento mirties). Byloje surinkti įrodymai, kurie gauti pritaikius specialiąsias medicinos žinias, t. y. Ekspertizės aktas, byloje apklaustas Ekspertizės aktą rengęs gydytojas prof. G. J. (jo parodymai), Komisijos sprendimas, kuris buvo grindžiamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės ir Santaros gydytojų specialistų išvadomis, patvirtino, kad Vilniaus miesto klinikinė ligoninė nėra atsakinga už Paciento mirtį.

15.3. Specialisto išvada vertintina kritiškai, kadangi ji parengta neturint visos medicininės dokumentacijos, kurią turėjo Ekspertizės išvadą rengę specialistai, be to, Specialisto išvadą rengusių specialistų nuomonės išsiskyrė. Praktiškai visi byloje surinkti įrodymai, kurie buvo gauti pritaikius specialiąsias medicinos žinias (Ekspertizės aktas, eksperto G. J. parodymai, Komisijos sprendimas ir Specialisto išvados dalis – R. Š. pozicija), neginčytinai patvirtino, kad Vilniaus miesto klinikinė ligoninė už Paciento mirtį nėra atsakinga. Tuo tarpu teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi tik Specialisto išvados dalimi (G. R. ir L. G. pozicija) ir Akreditavimo tarnybos ataskaita.

15.4. Akreditavimo tarnybos, kuri pagal kompetenciją tik kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, reikalavimų bei vykdo pacientų teisių priežiūrą ir atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės patikrinimus, kurių metų nustatoma pacientui teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams, ataskaita tėra paprastas rašytinis įrodymas, priešingai, nei Ekspertizės aktas, kuris gautas pritaikius specialiąsias medicinos žinias ir kuris turi didesnę įrodomąją galia, tačiau teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir Akreditavimo tarnybos ataskaitai neteisėtai suteikė pernelyg didelę reikšmę.

15.5. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Pacientas nesiskundė jokiais kojų skausmais, todėl vertinti jo kojų raumenų skausmingumo nebuvo jokio pagrindo. Ekspertizės akte buvo pateikti išaiškinimai, kad vien dėl skausmo ir dusulio rutiniškai periferinė kraujotaka netiriama; teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas G. J. taip pat paaiškino, kad D-dimerų tyrimas nėra specifiškas nustatant kojų giliųjų venų trombolizę, t. y. net ir atlikus šį tyrimą liga nebūtų pilnai nustatyta; kad kompiuterinės tomografijos bei echoskopijos (ultragarso) tikslingumas taip pat abejotinas, nebent galima įtarti, kad trombai susiformavę apatinėse galūnėse, ir atlikti vietinę kojų echoskopiją. Pacientas jokiais kojų skausmais nesiskundė, todėl įtarti kojų giliųjų venų trombozę buvo sudėtinga.

15.6. Teismas sprendime net nenurodė, kokio konkretaus įrodymo pagrindu padarė išvadą, kad 2019 m. lapkričio 1 d. Paciento apsilankymo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje metu Pacientas jau neva sirgo kojų giliųjų venų tromboze ir kad Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje turėjo galimybę diagnozuoti šią ligą. Nenustačius, kad Pacientas vizito Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje metu sirgo kojų giliųjų venų tromboze, nėra pagrindo konstatuoti, jog Vilniaus miesto klinikinė ligoninė atliko neteisėtus veiksmus, ir tai neva buvo viena iš Paciento mirties priežasčių.

15.7. Kaip matyti iš teismo sprendimo motyvų, teismas iš esmės sprendimą grindė gydytojų specialistų G. R. bei L. G. Specialisto išvadoje pateikta nuomone, kurią pateikdami specialistai patys nurodė, kad jų išvadoje pateikti teiginiai „vertintini tik kaip nuomonė, bet ne ekspertinę vertę turintys teiginiai“. Pažymėjo ir tai, kad L. G. pasirašė tiek Specialisto išvadą, tiek Ekspertizės aktą. L. G. apklaustas byloje nurodė, kad jis neturi specialių medicininių žinių, todėl dėl Ekspertizės akto turinio pasisakyti negali. Taigi ir dėl Specialisto išvados turinio L. G. pasisakyti negalėjo. Todėl šio eksperto parodymai neturi jokios įrodomosios galios, kadangi jis Specialisto išvadą ir Ekspertizės aktą pasirašė kaip teismo ekspertas. Teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės rėmėsi tik vieno vienintelio specialisto Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės šeimos gydytojo G. R. paaiškinimais (Specialisto išvados dalis – G. R. pozicija).

15.8. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės šeimos gydytojas G. R. dalyvavo tiek ikiteisminiame tyrime rengiant Specialisto išvadą, tiek nagrinėjamoje byloje rengiant Ekspertizės aktą. Jis pasirašė tiek Specialisto išvadą, tiek Ekspertizės aktą. Taigi G. R, Specialisto išvadoje nurodęs, kad Vilniaus miesto klinikinė ligoninė yra atsakinga už Paciento mirtį, Ekspertizės akte savo nuomonę kardinaliai pakeitė, nurodydamas, jog Vilniaus miesto klinikinė ligoninė už Paciento mirtį nėra atsakinga. G. R., nesutikdamas su kitais Ekspertizės akto ekspertais, galėjo Ekspertizės akte pateikti savo atskirąją nuomonę, tačiau jos nepareiškė. Tokiu būdu G. R. paneigė savo Specialisto išvadoje pateiktus išaiškinimus (poziciją), todėl jo paaiškinimai vertintini kritiškai, tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.

15.9. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad 2019 m. lapkričio 1 d. Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, baigus Paciento apžiūrą, Pacientas jautėsi geriau, tai reiškia, kad paskirtas gydymas (Dolmen vaistais) buvo veiksmingas. Pasak gydytojo eksperto G. J., Dolmen gali sumažinti skausmą, bet ne dusulį (kuriuo ir skundėsi Pacientas). Taigi, tuo atveju, jeigu Pacientas iš tiesų būtų sirgęs kojų giliųjų venų tromboze, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojos G. F. paskirtas gydymas nebūtų pagerinęs Paciento būklės. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta aplinkybė, kad 2019 m. lapkričio 1 d. Paciento vizito Vilniaus miesto klinikinės ligoninėje metu Pacientas iš tiesų sirgo stuburo osteochondroze.

15.10. Teismas konstatavo esant netiesioginį priežastinį ryšį tarp Vilniaus miesto klinikinės ligoninės veiksmų ir atsiradusių pasekmių, tačiau ši išvada nėra pagrįsta jokiomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais. Teismas netyrė nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryšio egzistavimo. Pažymėjo, kad teismas iš esmės nustatė: a) nėra įmanoma nustatyti, ar Pacientas 2019 m. lapkričio 1 d. apsilankymo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje metu jau sirgo kojų giliųjų venų trombolize; b) net ir tuo atveju, jeigu Pacientas 2019 m. lapkričio 1 d. apsilankymo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje metu jau sirgo kojų giliųjų venų tromboze ir Vilniaus miesto klinikinė ligoninė būtų šią ligą nustačiusi, nėra aišku, ar būtų išvengta pasekmių – Paciento mirties; c) net jeigu būtų įtartas giliųjų venų tromboflebitas ir būtų atlikti D-dimerų, kompiuterinės krūtinės ląstos tomografijos ir kiti tyrimai, nėra aišku, ar jais būtų patvirtinta ši diagnozė. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad žalingi padariniai (Paciento mirtis) būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę Vilniaus miesto klinikinės ligoninės neteisėto veiksmo (teismo sprendime nurodyti Vilniaus miesto klinikinės ligoninės formalūs pažeidimai), todėl darytina išvada, kad nėra nustatytas faktinis priežastinis ryšys, dėl ko ieškinys negalėjo būti tenkintas.

15.11. Nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant ir teisinį priežastinį ryšį, kadangi Paciento mirties priežastimi tapusi liga yra labai klastinga, ja galima susirgti per kelias valandas. Nagrinėjamu atveju, nuo Paciento apsilankymo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje iki Paciento mirties pradėjo daugiau nei 7 dienos, per tą laiką buvo daug faktorių, galėjusių sukelti šią ligą. Todėl net nustačius, kad Pacientas 2019 m. lapkričio 1 d. jau sirgo kojų giliųjų venų tromboze, nėra aišku, ar Pacientas būtų išgyvenęs, jeigu liga tuo metu būtų diagnozuota. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Vilniaus miesto klinikinės ligoninės veiksmai yra pernelyg nutolę nuo atsiradusios žalos (Paciento mirties), todėl nagrinėjamu atveju teisinis priežastinis ryšys nenustatytinas.

3. Atsakovė Naujosios Vilnios poliklinika apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimo dalį, kuria A. P. ir R. P. ieškiniai iš dalies patenkinti ir šių ieškovų ieškinius atmesti; likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio nustatymo, nukrypo nuo teismų praktikos, sprendime netiesioginis priežastinis ryšys kvalifikuotas apsiribojant konstatavimu, kad gydytojų neatsakingai atliktos pareigos buvo ne vienintelė, tačiau pakankama priežastis kilusioms pasekmėms atsirasti, kadangi papildomai atlikti tyrimai galėjo turėti esminę reikšmę teisingai diagnozei nustatyti. Tačiau netaikytas conditio sine qua non testas, kurį taikant būtina atsakyti, ar žalingos pasekmės (Paciento mirtis) kilo dėl neteisėtų gydytojų veiksmų. Kadangi sprendime išvardinti neteisėti gydytojų veiksmai pasireiškė neveikimu, šio testo klausimą būtina performuluoti: ar atlikus gydytojams savo pareigas, pacientas būtų buvęs išgelbėtas nuo žalingų pasekmių. Į šį klausimą atsakius neigiamai (nenustačius faktinio priežastinio ryšio), laikoma, kad priežastinis ryšys nėra konstatuotas, ir į teisinio priežastinio ryšio tyrimo stadiją nepereinama. Tuo tarpu sprendime apsiribota prielaida, kad tinkamas medikų veikimas būtų galėjęs turėti reikšmės trombozės diagnozei patvirtinti. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos negali būti tik tikėtinas. Juk pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensuoti nukentėjusiajam jo realiai patirtą žalą, o ne bausti atsakovą už jo neteisėtus veiksmus. Deliktinės teisės tikslas nėra bausti už nerūpestingą elgesį.

16.2. Byloje esantys įrodymai rodo, kad 2019 m. lapkričio 1 d. – 2019 m. lapkričio 4 d. laikotarpiu T. P. paskyrus ir (ar) atlikus visus reikiamus tyrimus pagal tuometinius jo nusiskundimus ir klinikinius požymius, giliųjų venų trombozė negalėjo būti diagnozuota. Byloje nustatyta, kad pagrindinė Paciento mirties priežastis buvo giliųjų venų trombozė (flebitas, tromboflebitas). Byloje nėra neginčijamai, vienareikšmiškai nustatyta, kad trombas Paciento kojų giliosiose venose buvo jau susiformavęs lankantis jam pas gydytojus 2019 m. lapkričio 1 ir 4 dienomis. Ekspertizės išvada bei teismo posėdžio metu apklausto gydytojo kardiologo prof. G. J. parodymai patvirtina, kad kilusių pasekmių sieti su atsakovų veiksmais nebuvo pagrindo.

16.3. Atliekant conditio sine qua non testą būtina atsakyti į klausimą, ar atlikus gydytojams savo pareigas, pacientas būtų buvęs išgelbėtas nuo žalingų pasekmių. Tuo tikslu būtina išanalizuoti gydytojų veiksmus (neveikimą), kurį teismas pripažino neteisėtu ir jo įtaką giliųjų venų trombozės diagnostikai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nors ir buvo padaryta tam tikrų pažeidimų, tačiau jie nebūtų padėję diagnozuoti giliųjų venų trombozės, jeigu ji buvo. Teismo išvardintų tyrimų (ne)atlikimas neturėjo įtakos tiek nustatytos, tiek nenustatytos ligos diagnozei patvirtinti ar paneigti. Tokia išvada sudaro pagrindą teigti, kad faktinio priežastinio ryšio tarp gyd. J. D. veiksmų ir kilusių pasekmių nėra.

16.4. Teismas nepagrįstai sprendimo 41 p. padarė nuorodą į Akreditavimo tarnybos ataskaitą, kurioje sakoma, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas turėjo būti vadovaujamasi 2014 m. Sveikatos apsaugos ministerijos parengtu Plaučių arterijos trombinės embolijos diagnostikos ir gydymo protokolu, pasak kurio D-dimerų tyrimas rekomenduojamas priėmimo skyriuje pacientams su klinikiniais simptomais ir maža ar vidutine plaučių trombinės embolijos klinikine tikimybe pagal Ženevos skalę (0-4 balai). Pagal teisės aktų nuostatas, šiuo atveju, gydytojai turėjo vadovautis Plaučių embolijos ir giliųjų venų trombozės metodika, kurioje nėra rekomendacijos priėmimo skyriuje pacientams su klinikiniais simptomais ir maža ar vidutine plaučių trombinės embolijos klinikine tikimybe pagal Ženevos skalę (0-4 balai) skirti D-dimerų tyrimą. Sprendimu nepagrįstai suteiktas prioritetas neprivalomoms, rekomendacinio pobūdžio taisyklėms, ignoruojant Metodiką. Kita vertus, atsiribojant nuo teisinio vertinimo, būtina atsižvelgti į ekspertizės akto 36 atsakymą, kuriame aiškiai parašyta, kad simptomams neprogresuojant ir nesant naujų klinikinių požymių, Naujininkų poliklinika (jos gydytojai) imtis papildomų veiksmų dėl krūtinės kompiuterinės tomografijos ir D-dimerų paskyrimo, t. y. siuntimo į priėmimo skyrių ar stacionarą, jo ligos diagnozei patikslinti, neprivalėjo.

16.5. Teismas neteisingai kvalifikavo teisinį priežastinį ryšį, neatsižvelgė į atsakovų argumentus ir teismo ekspertizės išvadą, eksperto G. J. parodymus, duotus teisme. Sprendžiant dėl teisinio priežastinio ryšio šioje byloje buvo būtina atsižvelgti į šias aplinkybes: Paciento išsakytus nusiskundimus ir jo ligos simptomus; galimybę įtarti ligą tuo konkrečiu atveju, t. y. numatyti ligos pasekmes pagal esančius klinikinius simptomus; į ligos, nuo kurios Pacientas mirė, etiologiją ir jos savybes (dinamišką eigą); į mokslo lygį diagnozuojant giliųjų venų trombozę (diagnostikos metodus); įvertinti ar buvo faktorių (jų kompleksas) sudariusių sąlygas giliųjų venų trombozei atsirasti ir progresuoti po Paciento apsilankymo gydymosi įstaigose; taip pat kitas svarbias aplinkybes (pvz., gydymosi režimą, nukentėjusiojo savybes, jo elgesį). Šie aspektai sprendime netirti, todėl darytina išvada, kad įrodymai byloje ištirti nevisapusiškai ir neobjektyviai, todėl padaryta teisės taikymo klaida.

16.6. Apeliaciniame skunde (26-28 punktai) nurodyti moksliniai aspektai rodo, kad: teismas nepagrįstai pervertino D-dimerų tyrimo reikšmę giliųjų venų trombozės ir plaučių arterijos tromboembolijos diagnostikoje; visiškai neatsižvelgė į tai, kad Metodikoje neteikiama absoliučiai jokios reikšmės bendrajam kraujo tyrimui, elektrokardiogramai, rentgenologiniam tyrimui, kurių nepaskyrė J. D.; tokie specifiniai tyrimai (ultragarsinis, D-dimerų, venografinis tyrimas, MRT) neatliekami pirminio ir antrinio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose medicinos įstaigose; giliųjų venų trombozė dažnu atveju (kaip ir šiuo atveju) buvo asimptominė, todėl tokią giliųjų venų trombozę yra objektyviai sudėtinga diagnozuoti greitai, tuo labiau, atsižvelgiant į Paciento amžių.

16.7. Sprendime visiškai ignoruotos aplinkybės, susijusios su Paciento objektyviomis asmeninėmis savybėmis, lemiančiomis polinkį į trombofiliją, jo elgesiu po apsilankymo pas gydytojus, žalingais įpročiais, dėl kurių giliųjų venų trombozė vystėsi po jo apsilankymo gydymo įstaigose. Šios aplinkybės reikšmingos ne tik faktinio priežastinio ryšio nustatymui, tačiau atleidimo nuo atsakomybės (jos sumažinimo) kvalifikavimui (CK 6.253, 6.282 straipsniai). Apeliacinio skundo (31-37 punktai) išvardintos aplinkybės (hipodinamika, rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas, gliukozės kiekio padidėjimas kraujyje, paveldimumas, patirta trauma) rodo, kad buvo kompleksas (bent 6) faktorių, tiek objektyvių, tiek subjektyvių, galėjusių lemti po Paciento apsilankymo pas gydytojus staigų trombų giliosiose kojų venose susidarymą, kuris 2019 m. lapkričio 8 d. peraugo į plaučių arterijos tromboemboliją. Be to, ekspertas apklausoje patvirtino, kad viena liga gali predisponuoti kitą ligą, t. y. neuralgija, raumenų uždegimas galėjo lemti giliųjų venų trombozės išsivystymą.

16.8. Skausmas krūtinės ląstoje, kokiu skundėsi nukentėjusysis, gali būti daugelio ir įvairių ligų simptomu. Šiuo atveju palpuojant Paciento krūtinę, šis juto skausmą tarp šonkaulių. Ekspertas G. J. teigė, kad skausmas tarp šonkaulių, juos palpuojant, nėra būdingas plaučių arterijos tromboembolijai, nes plaučių arterijos tromboembolija skausmo per išorę negali sukelti niekada, ji neapčiuopiama; skausmas tarp šonkaulių palpuojant būdingas ir neuralgijai ir miozitui. Gydytojai Pacientui įtarė osteochondrozę, miozitą (raumenų uždegimą), galimai nervų šaknelių uždegimą (neuralgija). Ekspertas G. J. teigė, kad neuralgija gali trukti nuo dienos, kelių dienų iki dviejų savaičių; raumenų uždegimas – iki dviejų mėnesių, o su osteochondrozę susiję pakitimai yra visam gyvenimui, todėl skausmas gali būti jaučiamas ilgai. Šie ligų trukmės faktoriai, simptomų tapatumas (neprogresavimas) paaiškina gydytojo J. D. priimtą sprendimą dėl paciento gydymo ir diagnostikos. Tuo tarpu sprendimo išvada, kad periferinės kraujotakos neištyrimas, D-dimerų ir kitų diferencinių diagnostinių tyrimų (EKG, BKT, Ro) nepaskyrimas nesant giliųjų venų trombozės simptomų, sudaro precedentą teigti, jog gydytojas privalo paskirti visus įmanomus tyrimus nuo visų teoriškai galimų ligų. Toks priežastinio ryšio kvalifikavimo precedentas iš esmės įpareigoja visus šeimos gydytojus visiems pacientams profilaktiškai paskirti viso kūno magnetino rezonanso tyrimą (MRT), nes teoriškai bet kurio paciento kūne gali būti besimptomė kraujagyslių liga, kurios komplikacija gali pasibaigti paciento mirtimi.

16.9. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi tiek teismo Ekspertizės aktu, tiek ikiteisminio tyrimo metu gauta Specialisto išvada. Nors Specialisto išvada savo forma yra specialisto išvada, tačiau iš esmės tai yra ne išvada, o trys kardinaliai priešingos specialistų nuomonės, išvadą pateikusių specialistų kompetencija taip pat kelia abejonių, todėl šia išvada, kaip patikimu įrodymu byloje, nebuvo galima remtis.

16.10. Teismo sprendime trūksta argumentų, kokią konkrečią žalą patyrė kiekvienas iš ieškovų, atsakovų atsakomybės diferencijacijos pagal jų teikiamų paslaugų apimtis, technines diagnostikos galimybes, gydytojų kompetencijas ir pareigas; neatsižvelgta į darbo trūkumų pobūdį giliųjų venų trombozės (plaučių arterijos tromboembolijos) diagnostikai, galimą trūkumų įtaką kilusioms pasekmėms. Teismas nekonstatavo, kad Naujosios Vilnios poliklinika netikrino Paciento periferinės kraujotakos ir (ar) nepaskyrė D-dimerų tyrimo, nelygino, kuris neveikimas turėjo didesnę ar mažesnę įtaką teisingai diagnozei nustatyti.

16.11. Naujosios Vilnios poliklinika laikėsi pozicijos, kad atsakove byloje turėjo būti valstybė. Šią poziciją grindė CPK 3 straipsnio 8 dalimi, nuo 2019 m. gruodžio 31 d. įsigaliojusia PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalimi.

16.12. Teismas nepagrįstai nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 2 dalies nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kadangi dviejų ieškovų ieškiniai buvo atmesti visiškai, vieno atsakovo atžvilgiu ieškinys atmestas visiškai; bendra ieškinio suma sudarė 600 000 Eur – suma, neabejotinai viršijanti teismų praktikoje priteisiamas sumas tokio pobūdžio bylose. Sutiko, kad nukrypimas nuo teismo išlaidų proporcinio paskirstymo principo būtų pateisinamas nepilnamečio ieškovo A. P. atžvilgiu, kadangi šis ieškovas, dėl savo amžiaus savarankiškai negalėjo daryti įtakos procesiniam elgesiui, tačiau kitais aspektais, vertinant ieškinio tenkinimo mastą, nepateisiamas.

4. Trečiasis asmuo J. D. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, kuriuo prašo priimti pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės Naujosios Vilnios poliklinikos apeliacinio skundo ir tenkinti atsakovės Naujosios Vilnios poliklinikos apeliacinį skundą.

5. Trečiasis asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atsakovės Naujosios Vilnios poliklinikos apeliacinio skundo dalį dėl Valstybinės ligonių kasos įtraukimo atsakove atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimo dalį dėl ginčo nagrinėjimo vadovaujantis PTŽSAĮ redakcija, galiojusia iki 2019 m. gruodžio 31 d. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Pacientui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, Naujosios Vilnios poliklinikoje, Greitosios medicinos pagalbos stotyje metu galiojo PTŽSAĮ nuostatos, galiojusios iki 2019 m. gruodžio 31 d. PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. PTŽSAĮ redakcija).

18.2. Vadovaujantis 2019 m. liepos 18 d. PTŽSAĮ Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 8 straipsniu paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė), atsiradusi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, sudarytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių galiojimo metu, atlyginama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias nuostatas. 2019 m. gruodžio 17 d. PTŽSAĮ Nr. XIII-2703 pakeitimo įstatymas yra 2019 m. liepos 18 d. Nr. XIII-2377 pakeitimo įstatymo 1, 4 ir 6 straipsnio pakeitimo įstatymas, t. y. šiuo įstatymo pakeitimu buvo padaryti pakeitimai jau priimtame įstatyme, kurios įsigaliojimas ir taikymas numatytas pirmajame, t. y. 2019 m. liepos 18 d. PTŽSAĮ Nr. XIII-2377 pakeitimo įstatyme. Šiame pakeitime nebuvo keičiamos 2019 m. liepos 18 d. PTŽSAĮ Nr. XIII-2377 pakeitimo įstatymo 7 ir 8 straipsnių nuostatos.

18.3. Pažymėjo, kad atstovavimas teisme Vyriausybės įgaliotai institucijai pavestas galiojančio PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalimi, o ne 24 straipsniu. Atkreipė dėmesį į 2019 m. gruodžio 17 d. PTŽSAĮ Nr. XIII-2703 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio (kuris nebuvo keistas pakeitimo įstatymu) formuluotę – žala, atsiradusi iki 2019 m. gruodžio 31 d. sudarytų draudimo sutarčių galiojimo metu, atlyginama pagal seną redakciją, t. y. įstatymo leidėjas aiškiai nurodė, kad žala, atsiradusi iki įstatymo įsigaliojimo, atlyginama vadovaujantis senąja įstatymo redakcija. Patikslino, kad „žalos be kaltės modelis“ įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., su išimtimi, kad sveikatos priežiūros įstaiga jau neturi galiojančios civilinio atsakomybės draudimo. Valstybė negali atlyginti žalos, kuri buvo padaryta galiojant civilinei sutarčiai tarp įstaigos ir draudimo kompanijos.

18.4. CPK 3 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, t. y. taikomos proceso teisės normos, kurios galioja proceso metu. Priešinga taisyklė taikoma materialiosios teisės normoms – teisiniams santykiams taikomos tos normos, kurios galiojo jų atsiradimo metu. Šiuo atveju visos ginčo aplinkybės įvyko 2019 m., taigi turi būti taikomas PTŽSAĮ, kuris galiojo iki 2019 m. gruodžio 31 d.

6. Ieškovai R. P., A. P., B. P. ir E. P. atsiliepime į atsakovių apeliacinius skundus prašo: netenkinti atsakovės Vilniaus miesto klinikinės ligoninės apeliacinio skundo; netenkinti atsakovės Naujosios Vilnios poliklinikos apeliacinio skundo, palikti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimo dalis, kuriose nuspręsta iš atsakovės Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir atsakovės Naujosios Vilnios poliklinikos priteisti neturinės žalos atlyginimą (nevertinant neturtinės žalos dydžio), nepakeistas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Atsakovės nepagrindė apeliacinių skundų faktinio pagrindo ir dalyko. Atsakovių apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės dėl jų darbuotojų suteiktų medicininių paslaugų kokybės ir CK numatytų civilinės atsakomybės sąlygų iš esmės laikytini jų samprotavimais, kurie nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais.

19.2. Apeliaciniuose skunduose atsakovės nenurodė jokių pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimų ir (ar) netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo bei taikymo priimant skundžiamą teismo sprendimą.

19.3. Teismas pagrįstai nustatė, kad trečiasis asmuo gydytoja G. F. neatliko išsamaus Paciento ištyrimo bei netaikė tam reikalingos diagnostikos ir šie veiksmai (neveikimas) pažeidžia profesionalaus gydytojo standartą. Taip pat teismas teisingai konstatavo, kad teikiant Pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugas atsakovė Naujosios Vilnios poliklinika pažeidė Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 reikalavimą ta apimtimi, kad trečiasis asmuo gydytojas J. D. neatliko išsamaus Paciento ištyrimo bei netaikė reikalingos diagnostikos, o tokie jo veiksmai (neveikimas) pažeidė profesionalaus gydytojo standartą. Atitinkamai teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad gydymo įstaigos – Vilniaus miesto klinikinė ligoninė ir Naujosios Vilnios poliklinika – yra atsakingos už netinkamus asmens sveikatos priežiūros veiksmus, atliktus neišsamiai ištiriant Pacientą. Taigi teismas tinkamai ištyrė ir nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas.

19.4. Atsakovėms nekeliant teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimo ar netinkamo aiškinimo bei taikymo klausimų dėl joms pareikštų reikalavimų, jų teiginiai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo nesudaro pagrindo abejoti teismo sprendimo nurodytoje dalyje teisėtumu ir pagrįstumu.

7. Atsakovė Naujosios Vilnios poliklinika atsiliepime į apeliacinius skundus prašo: ieškovų R. P., A. P., B. P. ir E. P. apeliacinį skundą atmesti; atsakovių Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir Naujosios Vilnios poliklinikos apeliacinius skundus tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Sprendime (63 punktas) konstatuota, kad iš esmės atsakovių atsakomybės pagrindas yra tai, jog netinkamai suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos turėjo įtakos tam, kad tik po mirties buvo patvirtinta diagnozė. Iš sprendimo motyvų, matyti, kad Paciento galimybės išgyventi buvo hipotetinės dėl objektyvios aplinkybės – staigiai progresavusios Paciento ligos ūminės formos, nepaisant gydytojų veiksmų (neveikimo). Šios aplinkybės (kriterijaus) bei jo įtakos neturtinės žalos dydžiui apeliantai nekvestionuoja, nors šios aplinkybės turi didžiulę reikšmę. Atsakovės vertinimu, šios teismo nustatytos aplinkybės, apskritai, eliminuoja atsakovių atsakomybę, dėl ko atsakovės taipogi pateikė apeliacinius skundus.

20.2. Ieškovai visiškai nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018, kadangi minėtoje byloje ir nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi.

20.3. Nepagrįstas ieškovų apeliacinio skundo argumentas, kad visi neturtinės žalos nustatymo kriterijai byloje buvo nustatyti.

20.4. Nepagrįstas ieškovų apeliacinio skundo argumentas, kad Pacientą ir ieškovus B. P. ir E. P. glaudus ryšys bei intensyvus bendravimas yra preziumuojamas. Ieškovų nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018 ieškovų nurodytos citatos nėra; nutartyje neužsimenama, kad pats giminystės faktas tarp tėvų ir vaikų preziumuotų glaudų ryšį.

20.5. Ieškovai B. P. ir E. P. teisme nepasisakė, paaiškinimų dėl savo ryšio su Pacientu nedavė, atsakovėms nebuvo sudarytos galimybės ieškovams užduoti klausimus. Nei vienas iš šių ieškovų nepateikė savo parašu patvirtinto skundo (pretenzijos) nė vienai iš atsakovių. 2020 m. sausio 8 d. skundą bei 2020 m. vasario 10 d. raštą dėl trūkumų pašalinimo pasirašė ieškovė R. P., ieškinį pasirašė ieškovų atstovas, todėl patikimų duomenų apie šių ieškovų patirtą neturtinę žalą byloje nėra.

20.6. Taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad turi būti taikoma civilinė atsakomybė ir trečiajam asmeniui Greitosios medicinos pagalbos stočiai. Fakto, kad Greitosios medicinos pagalbos stotis pažeidė medicinines normas, reglamentuojančias greitosios (būtinosios) pagalbos teikimą, nenustatė nei Akreditavimo tarnyba, nei Žalos nustatymo komisija, taip pat neteisėtų veiksmų atlikimas nebuvo nustatytas nei Specialisto išvadoje, nei teismo Ekspertizės akte. Ieškovai neįrodė, kad egzistuoja teisės norma, įpareigojanti greitosios medicinos pagalbos medikus hospitalizuoti pacientą per trumpesnį nei 42 min. laiko tarpą, taip pat neįrodė, jog būtinosios pagalbos medikamentų rinkinyje turi būti vaistas „heparinas“.

20.7. Atsakovė iš esmės sutiko su atsakovės Vilniaus klinikinės ligoninės apeliaciniu skundo argumentais; skunde pagrįstai teigiama (apeliacinio skundo 53 p.), kad sprendime nemotyvuotai suteikta didesnė įrodomoji reikšmė Akreditavimo tarnybos išvadoms bei L. G. ir G. R. nuomonei, esančiai Specialisto išvadoje; kad įrodymai teismo buvo įvertinti selektyviai, neišsamiai. Taip pat pagrįsti atsakovės Vilniaus miesto klinikinės ligoninės apeliacinio skundo argumentai, susiję su Akreditavimo tarnybos kompetencija, bei susiję su to paties specialisto G. R. nuomone, pateikta Specialisto išvadoje, ir to paties eksperto išvada, pateikta Ekspertizės akte; kad nepagrįstai priimant sprendimą nebuvo vertinti prof. G. J. parodymai, duoti teisme. Pagrįsti ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai kvalifikuoto netiesioginio priežastinio ryšio.

8. Atsakovė Greitosios medicininės pagalbos stotis atsiliepime į apeliacinius skundus prašo: ieškovų R. P., A. P., B. P. ir E. P. apeliacinį skundą dėl neturtinės žalos, padarytos Pacientui teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo Greitosios medicinos pagalbos stoties atžvilgiu atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimo dalį dėl ieškinio atsakovei Greitosios medicinos pagalbos stočiai atmetimo; tenkinti atsakovės Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir Naujosios Vilnios poliklinikos apeliacinius skundus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Teisės aktai nenustato, per kokį laiką greitosios medicininės pagalbos brigada turi apžiūrėti pacientą, suteikti jam pagalbą, priimti sprendimą dėl transportavimo į ligoninę ir pradėti šį transportavimą. Šio fakto ieškovai nepaneigė ir negalėjo paneigti. Todėl darytina išvada, kad jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo teikiant Pacientui greitosios medicinos pagalbos paslaugas nebuvo. Jokie atsakovės Greitosios medicininės pagalbos stoties darbuotojų neteisėti veiksmai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas 2019 m. lapkričio 8 d. Pacientui, nebuvo nustatyti.

21.2. Apžiūrint Pacientą venų tromboembolijos požymių, o tuo pačiu ir indikacijų skirti Pacientui hepariną, nebuvo.

21.3. Ieškovai nenurodė, kokie sveikatos būklės ir ligos požymiai buvo ignoruojami, ir savo teiginio dėl ignoravimo niekaip nepagrindė.

21.4. Atsižvelgiant į Paciento mirties priežastį – kojų giliųjų venų trombozės, kurios komplikavosi abiejų plaučių arterijų tromboembolija, ūminiu kvėpavimo funkcijos ir širdies ritmo sutrikimu, nėra pagrindo daryti prielaidą, kad atvykęs į ligoninę net ir iš karto po GMP kvietimo, Pacientas būtų išvengęs mirties. Nėra nei tiesioginio, nei netiesioginio priežastinio ryšio tarp Greitosios medicininės pagalbos stoties veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (Paciento mirties).

21.5. Trečiasis asmuo D. D. Pacientą apžiūrėjo nuodugniai, tačiau neturėjo galimybių nustatyti, kad Pacientas sirgo kojų giliųjų venų tromboze, dėl kurios išsivystė masyvi plaučių arterijos tromboembolija. Pacientas mirė staigiai ir netikėtai. Paciento būklė iki pat jo staigios mirties neindikavo gyvybei grėsmingos patologijos, Paciento išsakomi skundai ir būklė nerodė simptomų, būdingų kojų giliųjų venų flebitui ar tromboflebitui, plaučių arterijos tromboembolijai. Pacientas buvo pradėtas gaivinti iš karto, gaivinimas atitiko Suaugusio žmogaus gaivinimo standartą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-822 „Dėl gaivinimo standartų patvirtinimo“.

21.6. Ieškovų argumentai dėl teismo nustatyto žalos dydžio yra bendro pobūdžio, neparemti jokiais byloje esančiais įrodymais.

21.7. Ieškovai neįrodė išsakytos pozicijos dėl ieškovų B. P. ir E. P. graudaus ryšio su sūnumi.

21.8. Atsakovės Vilniaus miesto klinikinės ligoninės apeliacinio skundo argumentai dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo yra pagrįsti; taip pat pagrįsti argumentai, kad teismas, vertindamas priežastinį ryšį tarp Vilniaus miesto klinikinės ligoninės veiksmų bei atsiradusių pasekmių, rėmėsi ne į bylą pateiktais duomenimis, o niekuo nepagrįstomis prielaidomis.

21.9. Taip pat pagrįstas atsakovės Naujosios Vilnios poliklinikos apeliacinio skundo argumentas, kad teismo sprendime apsiribota prielaida, jog tinkamas medikų veikimas būtų galėjęs turėti reikšmės trombozės diagnozei patvirtinti, kadangi nebuvo atsižvelgta į priežastinio ryšio kvalifikavimo etapus.

9. Atsakovė Vilniaus miesto klinikinė ligoninė atsiliepime į apeliacinius skundus prašo ieškovų R. P., A. P., B. P. bei E. P. apeliacinį skundą atmesti; tenkinti atsakovės Naujosios Vilnios poliklinikos apeliacinį skundą; priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovai B. P. ir E. P. neįrodė glaudžių ryšių su Pacientu, todėl jiems neturtinės žalos nepriteisė. Teismas šią išvadą pagrindė materialinės teisės normomis, kasacinio teismo praktika, todėl šios išvados yra teisėtos ir pagrįstos, tuo tarpu ieškovai savo apeliaciniame skunde nepateikė jokių reikšmingų įrodymų ar argumentų, kurie paneigtų šias teismo išvadas.

22.2. Ieškovai B. P. ir E. P. bylos nagrinėjimu metu nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie bent kaip nors patvirtintų, kad jie su sūnumi iki pat jo mirties būtų turėję bent kokių nors santykių (ryšių), priešingai, jie apskritai nedalyvavo bylos nagrinėjime ir neteikė net žodinių paaiškinimų bei nepaaiškino, kodėl jiems turėtų būti priteista ieškinyje nurodoma neturtinė žala, todėl teismas visiškai pagrįstai minėtiems ieškovams nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo.

22.3. Ieškovų nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018 nagrinėjamoje byloje yra neaktuali, nes minėtos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės kardinaliai skiriasi.

22.4. Ieškovai su apeliaciniu skundu taip pat nepateikė jokių reikšmingų įrodymų ar argumentų, kurie patvirtintų, kad teismo ieškovams R. P. ir A. P. priteistas neturtinės žalos dydis turėtų būti padidintas.

22.5. Teismas sprendime konstatavo, kad esminė aplinkybė, dėl kurios yra priteisiamas mažesnis neturtinės žalos atlyginimas, yra ta, jog nustatytas netiesioginis priežastinis ryšys. Ieškovai šios teismo išvados neginčijo, priešingai, ieškovai su šia išvada sutiko, todėl tokiu būdu patys ieškovai patvirtino, kad nėra pagrindo keisti ir ieškovams priteistą neturtinės žalos dydį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

12. Byloje nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 1 d. T. P., gimęs (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę dėl duriančio pobūdžio skausmo krūtinės srityje. Vidaus ligų gydytoja G. F. apžiūrėjo Pacientą, paskyrė tyrimus, nustatė diagnozę – stuburo osteochondrozė ((duomenys neskelbtini)), ir rekomendavo 2019 m. lapkričio 4 d. kreiptis į polikliniką neurologo konsultacijai dėl diagnozės patikslinimo ir stuburo rentgenogramos.

13. T. P. 2019 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į Naujininkų polikliniką, kur jį konsultavo šeimos gydytojas J. D. Gydytojas ambulatorinėje kortelėje įrašė, kad Pacientas skundžiasi apsunkintu kvėpavimu, krūtinės skausmu įkvėpiant, objektyviai auskultuojant plaučiuose be karkalų, palpuojant krūtinės ląstą jaučia skausmą tarp šonkaulių; nustatė diagnozę – miozitas ((duomenys neskelbtini)), paskyrė gydymą tab. Dexketoprofeni (Dolmen), rekomendavo apsijuosti krūtinę elastiniu bintu, stabilizuoti diafragmą.

14. 2019 m. lapkričio 8 d. apie 12 val. T. P. susmuko šalia savo namų (duomenys neskelbtini), praeivis iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Greitosios medicinos pagalbos brigada atvyko 12.20 val., Greitosios medicinos pagalbos stoties brigada įvertino Paciento būklę; 13.02 val. nusprendė nuvežti į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę kardiologo apžiūrai, 13.07 val. vežant pacientą, įvyko klinikinė mirtis, pradėtas gaivinimas, 13.11 val. atvyko intensyvios pagalbos pažangaus gyvybės palaikymo brigada, gaivinimas tęsėsi 44 minutes, o 13.51 val. konstatuota mirtis.

15. Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2019 m. lapkričio 11 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pacientas mirė nuo (duomenys neskelbtini). Tai komplikavosi abiejų plaučių arterijų tromboembolija, ūminiu kvėpavimo funkcijos ir širdies ritmo sutrikimu.

16. Akreditavimo tarnybos 2020 m. birželio 29 d. neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir tarnybos direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 1 d. Pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugos Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje suteiktos pažeidžiant Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vidaus dokumentų reikalavimus. Prie tokios išvados prieita įvertinus tai, kad gydytoja G. F. neįvertino Paciento skausmo dešimtbalėje skalėje, neužpildė Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. VI-167 patvirtinto Pacientų ambulatorinio priėmimo lapo (formos Nr. 104/m) skilčių, kuriose pažymima paciento periferinės kraujotakos būklė, kojų raumenų skausmingumas, jutimų bei trofikos sutrikimai, bei neatliko plaučių arterijos trombinės embolijos arba giliųjų venų trombozės diferencinės diagnostikos nepaskirdama D-dimerų tyrimo; bendrosios praktikos slaugytoja K. S. neįvertino Paciento skausmo intensyvumo pagal dešimtbalę skalę, neišmatavo Paciento kraujo įsotinimo deguonimi pulsoksimetrijos metodu bei šių rodiklių neįrašė Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriaus 2018 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. VI-294 patvirtinto Slaugos paslaugų teikimo Priėmimo–skubios pagalbos skyriuje skiltyse.

17. Akreditavimo tarnybos 2020 m. liepos 13 d. neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir tarnybos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 4 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 4 d. Pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugos Naujininkų poliklinikoje suteiktos pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Naujininkų poliklinikos vidaus dokumentų reikalavimus. Prie tokios išvados prieita įvertinus tai, kad gydytojas J. D. neatliko objektyvaus ūminio skausmo stiprumo matavimo skausmo intensyvumo vertinimo skale, neatliko skausmo klinikinio vertinimo (neaprašė skausmo atsiradimo laiko ar trukmės, skausmo pobūdžio ir plitimo), nepilnai atliko bendrą Paciento ištyrimą (neįvertino pulso, arterinio kraujospūdžio, kvėpavimo dažnio, kvėpavimo lygumo ir gilumo), nepaskyrė laboratorinių ir instrumentinių tyrimų skausmo diferencinei diagnostikai atlikti atsižvelgiant į negerėjusią Paciento būklę, kaip tai nurodyta Lietuvos skausmo draugijos 2005 m. rekomendacijose „Skausmas ir būtinoji pagalba“ bei Krūtinės anginos diagnostikos ir ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, metodikoje; taip pat nesivadovavo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojo specialisto rekomendacijomis ir nenusiuntė Paciento skubiai gydytojo neurologo konsultacijai; elektroniniu būdu nepildė, elektroniniu parašu nepatvirtino ir į Elektroninę sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą nepateikė Ambulatorinio apsilankymo aprašymo (formos E025).

18. Akreditavimo tarnybos 2020 m. birželio 18 d. neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir tarnybos direktoriaus 2020 m. birželio 18 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 8 d. Pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugos Greitosios medicinos pagalbos stotyje suteiktos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų ir Greitosios medicinos pagalbos vidaus dokumentų reikalavimų.

19. Žalos nustatymo komisija 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu „Dėl R. P., A. P., L. P., E. P., B. P. pareiškimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), nusprendė, kad atlygintina žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, Naujininkų poliklinikoje ir Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotyje pacientui T. P. nebuvo padaryta. Žalos nustatymo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, specialistų pateiktas nuomones, nustatė, kad Pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugos Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje buvo suteiktos tinkamai. Naujininkų poliklinikoje teikiant Pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugas nustatyta tam tikrų trūkumų, susijusių su Paciento būklės vertinimo išsamumu, tačiau, atsižvelgiant į specialistų pateiktas nuomones, Paciento apsilankymo Naujininkų poliklinikoje metu objektyvių duomenų, leidžiančių Pacientui įtarti plaučių arterijos tromboembojimą, kojų giliųjų kraujagyslių flebitą, tromboflebitą, nebuvo, todėl komisija padarė išvadą, kad nustatyti trūkumai nėra priežastiniu ryšiu susiję su Pacientui kilusia žala.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių bei ekspertų paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialisto bei teismo ekspertizės išvadas, nusprendė: 1) Pacientui teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Vilniaus miesto klinikinės ligoninėje gydytoja G. F. neatliko išsamaus Paciento ištyrimo bei netaikė reikalingos diagnostikos ir šie veiksmai pažeidžia profesionalaus gydytojo standartą; 2) Pacientui teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Naujosios Vilnios poliklinikoje gydytojas J. D. neatliko išsamaus paciento ištyrimo bei netaikė reikalingos diagnostikos ir šie veiksmai pažeidžia profesionalaus gydytojo standartą; 3) Greitosios medicinos pagalbos stoties neteisėtų veiksmų nenustatyta; 4) nepakankami sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų veiksmai sudaro netiesioginį priežastinį ryšį su pasekmėmis; 5) ieškovų B. P. ir E. P. glaudžių ryšių su T. P. buvimas nėra patvirtintas įrodymais; 6) pripažinus ieškovų R. P. ir A. P. glaudų ryšį su T. P. bei nustačius tik netiesioginį priežastinį ryšį (gydymo įstaigos yra atsakingos už netinkamus asmens sveikatos priežiūros veiksmus, atliktus neišsamiai ištiriant pacientą), todėl neturtinės žalos atlyginimas nustatytas mažesnis, nei būtų nustatytas, teismui pripažinus tiesioginį priežastinį ryšį.

21. Ieškovai nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, skundą grindžia šiais argumentais: 1) teismas, nustatydamas ieškovams R. P. ir A. P. priteistinos neturtinės žalos dydį, nepagrįstai nesivadovavo teismų praktikoje nustatytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei netinkamai įvertino pažeistų vertybių reikšmingumą; 2) teismas nepagrįstai atmetė ieškovų B. P. ir E. P. ieškinį, kaip neįrodytą, kadangi teismų praktikoje pripažįstama, kad artimas vaikų ir tėvų ryšys bei intensyvus bendradarbiavimas yra preziumuojamas; 3) teismas nepagrįstai atmetė ieškovų ieškinį Greitosios medicinos pagalbos stoties atžvilgiu. Atsakovė Vilniaus miesto klinikinė ligoninė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pareiškė apeliacinį skundą, kurį grindžia šiais argumentais: 1) teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad Vilniaus miesto klinikinė ligoninė yra atsakinga už Paciento mirtį; 2) teismas nepagrįstai konstatavo esant netiesioginį priežastinį ryšį tarp Vilniaus miesto klinikinės ligoninės darbuotojų veiksmų ir kilusios žalos. Atsakovė Naujosios Vilnios poliklinika taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pareiškė apeliacinį skundą, kurį grindė šiais argumentais: 1) teismas nepagrįstai konstatavo priežastinį ryšį tarp atsakovės Naujosios Vilnios poliklinikos darbuotojų veiksmų ir Pacientui kilusios žalos; 2) teismas ignoravo aplinkybes, susijusias su Paciento objektyviomis asmeninėmis savybėmis, lemiančiomis polinkį į trombofiliją; 3) teismas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu atlikta Specialisto išvada; 4) teismas nepagrįstai atmetė atsakovės Naujosios Vilnios poliklinikos argumentus, kad atsakovas byloje turėtų būti valstybė, atstovaujama įgaliotos institucijos; 5) teismas nepagrįstai nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

22. Taigi byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo ieškovams R. P. ir A. P. iš atsakovių Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir Naujosios Vilnios poliklinikos priteistos neturtinės žalos dydžio, ieškovų B. P. ir E. P. ieškinio pagrįstumo bei dėl atsakovių Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, Naujosios Vilnios poliklinikos bei Greitosios medicinos pagalbos stoties atsakomybės teikiant Pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Dėl atsakovės Vilniaus miesto klinikinės ligoninės apeliacinio skundo argumentų

Dėl Vilniaus miesto klinikinės ligoninės veiksmų teisėtumo ir įrodymų vertinimo

23. Atsakovė Vilniaus miesto klinikinė ligoninė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir todėl nepagrįstai nusprendė, jog Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje Pacientui asmens sveikatos paslaugų teikimas buvo netinkamas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo sprendimu, byloje esančiais duomenimis, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

24. Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) (Pacientui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų metu, t. y. 2019 m. lapkričio 1-8 dienomis, galiojusi įstatymo redakcija) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. To paties įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos apibrėžtos kaip prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami. To paties straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad paciento sveikatai padaryta žala laikoma pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis.

25. Taikant aptariamą teisinį reglamentavimą, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai). Kalte grįstos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti būtinas sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl, siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, sveikatos priežiūros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. kad, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jie buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).

26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, vertinant, ar egzistuoja neteisėti veiksmai, kaip sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlyga, turi būti atsakyta į klausimą, ar individualiu atveju pacientui buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Sprendžiant dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti įvertinta, ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo veiksmai atitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartą ir maksimalių pastangų kriterijų. Gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, bet ne rezultato aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015, 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020 ir kt.).

27. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Pacientas 2019 m. lapkričio 1 d. kreipėsi į Vilniaus miesto klinikinės ligoninės priėmimo skyrių. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymo lape (forma E025) užfiksuoti tokie duomenys, kad Pacientas į gydymo įstaigą kreipėsi 2019 m. lapkričio 1 d., 16:48 val.; paslaugų tipas: planinė pagalba; anamnezė: skausmas krūtinės srityje duriančio pobūdžio; pablogėjo prieš 1 savaitę; būklės įvertinimas objektyviai: matuoti sveikatos būklės rodikliai: ūgis 187 cm, kūno masė 108 kg, kraujospūdis 135 mm [Hg] / 80 mm [Hg], pulsas 88 k/min.; kvėpavimas: 12 k/min, santykinė kūno masė: 57,75 proc., Temperatūra: 36,6 oC, KMI: 30,88; sąmoningas, kontaktiškas, širdies veikla ritmiška, plaučiuose vezikulinis alsavimas, be karkalų; pilvas minkštas, neskausmingas; kojose – be edemų. Diagnozė: (duomenys neskelbtini) jaunatvinė (juvenilinė) stuburo osteochondrocė, krūtinės sritis. paskirti tyrimai: EKG, kraujo tyrimai. Taikytas gydymas: fizioterapija, masažas, Diklak 75 mh 3,0 į/r. Taikytas medikamentinis gydymas: sol. Dolmeni 2.0 į/r. Pastabos: būklė išrašant žymiai pagerėjo; kreiptis 2019 m. lapkričio 4 d. į polikliniką, neurologo konsultacijos. Pacientas (duomenys neskelbtini) mirė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2019 m. lapkričio 11 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pacientas mirė nuo (duomenys neskelbtini); tai komplikavosi abiejų plaučių arterijų tromboembolija, ūminiu kvėpavimo funkcijos ir širdies ritmo sutrikimu.

28. Taigi Pacientas mirė nuo ligos, kuri jam nebuvo nustatyta (diagnozuota) nei 2019 m. lapkričio 1 d. Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, nei 2019 m. lapkričio 4 d. Naujininkų poliklinikoje. Todėl sprendžiant dėl sveikatos priežiūros įstaigų atsakomybės, šiuo atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, esminę reikšmę turi ne tinkamai paskirtas gydymas nustatytai ligai (jaunatvinei osteochondrozei) gydyti, o tai, ar buvo dėtos maksimalios pastangos nustatyti Paciento mirties priežastimi tapusiai ligai.

29. Kaip minėta (nutarties 29 punktas) iš byloje esančios Akreditavimo tarnybos 2020 m. birželio 29 d. neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir tarnybos direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta išvada, kad 2019 m. lapkričio 1 d. Pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugos Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje buvo suteiktos pažeidžiant Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vidaus dokumentų reikalavimus.

30. Byloje pateikta Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gruodžio 18 d. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurią atliko vyresnysis teismo medicinos ekspertas L. G., Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų gydytojas kraujagyslių chirurgas prof. A. A., Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų gydytojas kardiologas prof. R. Š. ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų šeimos gydytojas dr. G. R. Išvadoje nurodyta, kad bendras susitarimas dėl išvados nepasiektas, pateiktos specialisto konsultanto G. R. ir teismo medicinos eksperto L. G. bendra nuomonė; specialisto konsultanto prof. R. Š. nuomonė ir specialisto konsultanto prof. A. A. nuomonė. Specialistas konsultantas G. R. ir teismo medicinos ekspertas L. G. bendrai pateiktoje nuomonėje nurodė, kad medicininė pagalba Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (gydytoja G. F.) buvo suteikta nepakankama apimtimi ir tai galėjo turėti įtakos Paciento mirčiai; gydytoja G. F. turėjo inicijuoti platesnį ištyrimą (galimi tyrimai: krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija, dvimatė echokardiograma, D-dimerų tyrimas); priežastinio ryšio pradžia buvo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės priėmimo skyriuje gydytojos G. F. padarytos klaidos atliekant, aprašant ir vertinant tyrimus; kaip neteisingai atlikti veiksmai nurodyti: neaprašytas skausmas ir jo intensyvumas, skirtas gydymas Dolmen, neaprašyta pulsoksimetrija, nepaskirtas gyd. neurologo konsultacija, neaprašytas krūtinės ląstos, stuburo skausmingumas čiuopiant, neatlikta stuburo rentgenograma, neužpildytas kojų būklės aprašymas (kraujotaka, skausmingumas, patinimai, trofika), nepaskirtas D-dimerų tyrimas, nepaskirta krūtinės kompiuterinė tomograma, nepaskirta echokardioskopija, nustatyta neteisinga diagnozė, Pacientas išleistas į namus ambulatoriniam gydymui. Specialistas konsultantas prof. R. Š. savo pateiktoje nuomonėje nurodė, kad sveikatos priežiūros paslaugos Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje buvo suteiktos tinkamai. Specialistas konsultantas prof. A. A. savo pateiktoje nuomonėje nurodė, kad Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje Pacientui buvo netinkamai nustatyta diagnozė, gyd. G. F. neužpildė Paciento ambulatorinio priėmimo lapo skilčių, kuriose pažymima paciento periferinės kraujotakos būklė, kojų raumenų skausmingumas, jutimų bei trofikos sutrikimai, todėl negalima teigti, kad Paciento kojos buvo apžiūrėtos, neįvertino galimos Paciento hipoksijos ir diferencijuojant skausmą krūtinėje, neatliko D-dimerų tyrimo.

31. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutarties pagrindu byloje atlikta ekspertizė bei pateiktas 2021 m. rugsėjo 24 d. Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertizę atliko vyresnysis teismo medicinos ekspertas L. G., Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų gydytojas kardiologas prof. G. J., Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų angiochirurgas prof. A. A. (prof. A. A. 2021 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl ekspertizės išvadų pasirašymo įvyko žmogiška klaida (2021 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio garso įrašo 1:12-5:10 min.), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų šeimos gydytojas dr. G. R., Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų skubios medicinos pagalbos gydytojas L. D. Ekspertizės aktą pasirašė visi ekspertizę atlikę ekspertai. Ekspertai atsakė į 43 teismo nutartyje pateiktus klausimus. Ekspertai, atsakydami į klausimus dėl Pacientui Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, nurodė, kad pagal pateiktą medicininę dokumentaciją ir Paciento išsakytus nusiskundimus, Pacientui buvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos; vertinant tai, kas galėjo būti atlikta ir aprašyta (pulsoksimetrija, kojų apžiūra, dusulio vertinimas ir papildomi tyrimai) bei ligos baigtį – netinkamos (atsakymas į 1 klausimą); pagal pateiktus duomenis, Paciento apsilankymo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje metu, iš požymių, kurie gali leisti įtarti plaučių arterinę tromboemboliją, buvo tik nežymi sinusinė tachikardija ir dusulys; kitų požymių, kurie leistų Pacientui įtarti plaučių arterijos tromboemboliją, kojų giliųjų kraujagyslių flebitą, tromboflebitą, nebuvo arba jie neaprašyti ir neįvertinti (atsakymas į 5 klausimą); Pacientui būtinoji medicinos pagalba Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje buvo suteikta neįvertinus paciento skausmo intensyvumo pagal dešimtbalę skalę bei neišmatavus Paciento kraujo įsotinimo deguonimi pulsoksimetrijos metodu, vertinant galima hipoksiją; Pacientui nebuvo atlikta išsami krūtinės skausmų diferencinė diagnostika (atsakymas į 13 klausimą); vertinat bendrąjį kraujo tyrimą (BKT) nebuvo atsižvelgta, kad yra nedidelis C-reaktyvinio baltymo padidėjimas (atsakymas į 14 klausimą); priėmimo skyriuje Paciento periferinės kraujotakos būklė ir jo kojų skausmingumas nebuvo tiriami (atsakymas į 28 klausimą).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visetą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nors ir nėra galimybės vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar 2019 m. lapkričio 1 d. Paciento apsilankymo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje Pacientas jau sirgo plaučių arterijos tromboembolija, kojų giliųjų venų tromboze, taip pat nėra galimybės vienareikšmiškai atsakyti, ar dėl teisingos diagnozės nustatymo bei atitinkamo gydymo taikymo buvo galima išvengti Paciento mirties, tačiau atsižvelgdama į Akreditavimo tarnybos, įvairių specialistų Specialisto išvadoje pateiktas nuomones bei Ekspertizės akte nurodytus Vilniaus miesto klinikinės ligoninės priėmimo skyriuje Pacientui suteiktų paslaugų trūkumus (neaprašytas skausmas ir jo intensyvumas, neaprašyta pulsoksimetrija, neaprašytas krūtinės ląstos, stuburo skausmingumas čiuopiant, neatlikta stuburo rentgenograma, neužpildytas kojų būklės aprašymas (kraujotaka, skausmingumas, patinimai, trofika), nepaskirtas D-dimerų tyrimas, nepaskirta krūtinės kompiuterinė tomograma, nepaskirta echokardioskopija) yra pagrindas daryti išvadą, kad atlikus visus nurodytus tyrimus bei nuodugniau ir atidžiau ištyrus Paciento fizinę būklę, tikimybė nustatyti teisingą diagnozę būtų gerokai didesnė, taip pat Paciento galimybės išgyventi būtų žymiai didesnės.

33. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad tirti Paciento kojų raumenų skausmingumo nebuvo jokio pagrindo, nes Pacientas nesiskundė jokiais kojų skausmais, vertintina kaip nereikšminga bei nesudaranti pagrindo kitaip vertinti byloje esančius duomenis. Pažymėtina, kad 2021 m. rugsėjo 24 d. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad giliųjų kojų venų trombozė gali vystytis ir nesant jokio kojų raumenų skausmingumo (atsakymas į 31 klausimą), todėl Pacientui skundžiantis duriančio pobūdžio skausmais krūtinėje bei nustačius nežymią sinusinę tachikardiją buvo reikalinga atlikti išsamesnę apžiūrą bei detalesnius tyrimus, kaip nurodė ir specialistai, vertinę Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje Pacientui teiktas paslaugas.

34. Taigi aplinkybę, kad Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje Pacientui teikiant Pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugas nebuvo atliktas išsamus Paciento būklės įvertinimas bei nebuvo paskirti visi reikalingi tyrimai tinkamai diagnozei nustatyti, patvirtina ne tik Akreditavimo tarnybos 2020 m. birželio 29 d. neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir tarnybos direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys, bet ir Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gruodžio 18 d. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų specialistų išsakytos nuomonės bei 2021 m. rugsėjo 24 d. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos išvados.

35. Kaip nepagrįsti vertinti Vilniaus miesto klinikinė ligoninė apeliaciniame skunde nurodyti argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikė ne teismo paskirtos ekspertizės išvadoms, o mažesnę įrodomąją galią turinčioms ikiteisminio turimo metu pateiktos specialistų išvadai bei Akreditavimo tarnybos ataskaitai bei tokiu būdu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

36. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; kt.). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002; 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008 ir kt.). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020).

38. Kaip matyti iš 2021 m. rugsėjo 24 d. Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinio dalis jame pateiktų išvadų nėra kategoriškos ir pateiktos prielaidų forma (pvz., atsakymai į 12, 22, 24-27, 31-34, 41-44). Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės Vilniaus miesto klinikinės ligoninės veiksmų teikiant Pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vertino ne tik 2021 m. rugsėjo 24 d. Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas, bet ir kitus byloje esančius įrodymus, kuriuose yra pateiktas Vilniaus miesto klinikinės ligoninės veiksmų teikiant Pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugas vertinimas, t. y. Žalos nustatymo komisijos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendime, Akreditavimo tarnybos 2020 m. birželio 29 d. neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir tarnybos direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakyme nurodytus duomenis, Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gruodžio 18 d. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas specialistų nuomones. Taigi, pirmosios instancijos teismas atitinkamas išvadas dėl atsakovės Vilniaus miesto klinikinės ligoninės veiksmų padarė išsamiai ištyręs byloje esančių įrodymų visetą ir, priešingai, nei nurodo atsakovė apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas Akreditacijos tarnybos ataskaitai bei įsakymui suteikė pernelyg didelę reikšmę ir tokiu būdu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

40. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad asmens sveikatai padarytos žalos atlyginimo klausimai nėra susiję su Akreditavimo tarnybos atliekama kontrole, todėl jos teikiamos ataskaitos bei įsakymai byloje vertintini kaip paprasti rašytiniai įrodymai. Tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad Akreditavimo tarnybos ataskaita ir įsakymas byloje ir buvo vertinti visų byloje esančių įrodymų kontekste. Atitinkamai nėra jokio pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas šiems įrodymams suteikė didesnę įrodomąją reikšmę. Be to, 2021 m. rugsėjo 24 d. Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje atsakovės Vilniaus miesto klinikinės ligoninės priėmimo skyriaus darbo trūkumai nurodyti iš esmės panašūs trūkumai, kaip ir Akreditavimo tarnybos ataskaitoje bei įsakyme nustatyti trūkumai (žr. nutarties 44 punktą).

41. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, aktualios teismų praktikos kontekste, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, pagrįstai nusprendė, jog Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje nebuvo atliktas išsamus Paciento ištyrimas bei netaikyta reikalinga diagnostika ir šie veiksmai pažeidžia profesionalaus gydytojo standartą.

Dėl priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto klinikinės ligoninės veiksmų ir kilusios žalos

42. Apeliaciniame skunde Vilniaus miesto klinikinė ligoninė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo esant netiesioginį priežastinį ryšį tarp Vilniaus miesto klinikinės ligoninės darbuotojų veiksmų ir kilusios žalos.

43. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

44. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

45. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje Paciento išsamiai neištyrus bei nepaskyrus atitinkamų tyrimų nebuvo diagnozuota Paciento mirties priežastimi buvusi liga, atitinkamai nebuvo taikytas tinkamas gydymas ir tai lėmė Paciento mirtį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, nusprendė, kad padaryta žala (Paciento mirtis) nėra pernelyg nutolusi nuo atsakovės Vilniaus miesto klinikinės ligoninės neteisėtų veiksmų (neveikimo). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, kuris padarė išvadą, kad atsakovės Vilniaus miesto klinikinės ligoninės darbuotojų veiksmai neatitiko padidinto rūpestingumo standarto, ir konstatavo faktinį ir teisinį priežastinį ryšį, kuris sieja Pacientui padarytą žalą ir atsakovės neteisėtus veiksmus (CK 6.247 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

46. Pažymėtina, kad Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) specialistas konsultantas G. R. ir teismo medicinos ekspertas L. G. nurodė, kad medicininė pagalba Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (gydytoja G. F.) ir Naujininkų poliklinikoje (gydytojas J. D.) buvo suteikta nepakankama apimtimi ir tai galėjo turėti įtakos Paciento mirčiai, dėl šių gydytojų nepakankamo Paciento klinikinio bei instrumentinio ištyrimo, neteisingos diagnozės nustatymo bei savalaikių gydymo priemonių nesiėmimo komplekse įvyko Paciento mirtis; tiesioginis priežastinis ryšys yra; specialistas konsultantas prof. R. Š. nurodė, kad sveikatos priežiūros paslaugos Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje buvo suteiktos tinkamai; specialistas konsultantas prof. A. A. nurodė, kad Paciento mirtis įvyko dėl netinkamos medicininės pagalbos komplekso nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 8 d.; Paciento mirties buvo galima išvengti, hospitalizavus jį 2019 m. lapkričio 4 d. į Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kardiologijos ar terapijos skyrių detaliai diferencinei diagnostikai. 2021 m. rugsėjo 24 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Priėmimo skyriaus, Naujininkų poliklinikos medicinos darbuotojų veiksmai Paciento mirčiai tiesioginio priežastinio ryšio neturėjo; savalaikis ligos nustatymas ir gydymo taktikos keitimas paciento šansą išgyventi galėjo padidinti; plaučių tromboembolija, net ir teisingai bei savalaikiai diagnozuota ir gydyta, ne visuomet baigiasi pasveikimu; tačiau jei gydytojų budrumas būtų buvęs didesnis, galima daryti prielaidą, kad Paciento galimybė išgyventi būtų didesnė.

47. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, aktualios teismų praktikos kontekste sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jų visetą bei pagrįstai nusprendė, kad Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje nebuvo atliktas išsamus Paciento ištyrimas bei netaikyta reikalinga diagnostika ir šie veiksmai pažeidžia profesionalaus gydytojo standartą bei galėjo turėti įtakos Pacientui kilusioms pasekmėms, tačiau nebuvo tiesiogine jų priežastimi.

Dėl atsakovės VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos apeliacinio skundo argumentų

Dėl priežastinio ryšio tarp Naujosios Vilnios poliklinikos veiksmų ir kilusios žalos

48. Atsakovė Naujosios Vilnios poliklinika apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo priežastinį ryšį tarp atsakovės Naujosios Vilnios poliklinikos darbuotojų veiksmų ir Pacientui kilusios žalos, neatsižvelgdamas į Paciento išsakytus nusiskundimus ir jo ligos simptomus, galimybę numatyti ligos pasekmes pagal esamus simptomus, į ligos etiologiją ir jos savybes.

49. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Pacientas 2019 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į atsakovės Naujosios Vilnios poliklinikos šeimos gydytoją J. D. konsultacijos. Ambulatorinėje kortelėje šeimos gydytojas J. D. įrašė, kad Pacientas skundžiasi, kad sunku kvėpuoti, skauda krūtinę įkvepiant; objektyviai plaučiuose alsavimas be karkalų, palpuojant krūtinę jaučią skausmą tarp šonkaulių; įrašė diagnozę: miozitas, paskyrė gydymą: tab. Dolmen.

50. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Akreditavimo tarnybos neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir tarnybos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 4 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis, Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas išvadas bei Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas specialistų nuomones, konstatavo, kad Naujosios Vilnios poliklinikos veiksmai, kai gydytojas J. D. neatliko objektyvaus ūminio skausmo stiprumo matavimo skausmo intensyvumo skale, neatliko skausmo klinikinio vertinimo (neaprašė skausmo atsiradimo laiko ar trukmės, skausmo pobūdžio ir plitimo), neišsamiai atliko bendrą paciento ištyrimą (nevertino pulso, arterinio kraujospūdžio, kvėpavimo dažnio, kvėpavimo lygumo ir gilumo), nepaskyrė laboratorinių ir instrumentinių tyrimų skausmo diferencinei diagnostikai atlikti atsižvelgiant į negerėjusią būklę, pripažintini neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų. Apeliantė Naujosios Vilnios poliklinika šių pirmosios instancijos teismo išvadų neginčija, todėl šios aplinkybės laikomos nustatytomis.

51. Apeliantė nurodo, kad nors ir buvo padaryta tam tikrų pažeidimų, tačiau jie nebūtų padėję diagnozuoti kojų giliųjų venų trombozės, jeigu ji buvo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio tarp Pacientui kilusios žalos ir atsakovės Naujosios Vilnios poliklinikos neteisėtų veiksmų nurodė, kad netinkamai suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos turėjo įtakos tam, kad tik po Paciento mirties buvo nustatyta jo mirties priežastimi buvusi liga.

52. Pažymėtina, kad Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad savalaikis ligos nustatymas ir gydymo taktikos keitimas paciento šansą išgyventi galėjo padidinti; jei gydytojų apžiūrų metu trombozė (trombinė embolija) Pacientui jau buvo, klaidos padarytos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės priėmimo skyriuje ir Naujininkų poliklinikos darbuotojų veiksmų komplekse (atsakymas į 42 klausimą); vienareikšmiškai atsakyti, ar buvo galima išvengti Paciento mirties, negalima; tačiau, jei gydytojų budrumas būtų buvęs didesnis, galima daryti prielaidą, kad Paciento galimybė išgyventi būtų didesnė (atsakymas į 43 klausimą). Nurodytų aplinkybių kontekste, bei atsižvelgdama į teisinį reguliavimą bei teismų praktiką (nutarties 56-57 punktai) teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad padaryta žala (Paciento mirtis) nėra pernelyg nutolusi nuo atsakovės Naujosios Vilnios poliklinikos neteisėtų veiksmų (neveikimo). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, kuris padarė išvadą, kad atsakovės Naujosios Vilnios poliklinikos darbuotojų veiksmai neatitiko padidinto rūpestingumo standarto, ir konstatavo faktinį ir teisinį priežastinį ryšį, kuris sieja Pacientui padarytą žalą ir atsakovės neteisėtus veiksmus (CK 6.247 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

53. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nevertino paties Pacientų objektyvių savybių, jo elgesio po apsilankymo pas gydytojus, žalingų įpročių, galėjusių turėti įtakos jo polinkiui į tromboemboliją. Pažymėtina, kad Pacientas, neturintis specialių medicininių žinių, neturi galimybės įvertinti šių aplinkybių, kaip galinčių turėti įtakos konkrečių ligų atsiradimui. Visus neigiamus veiksnius, galinčius turėti įtakos teisingos diagnozės nustatymui, turėjo pareigą išsiaiškinti ir įvertinti gydytojas, tačiau šiuo atveju to nepadarė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, paciento gyvenimo būdas nelaikomas aplinkybe, dėl kurios buvimo gydytojas gali riboti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimtis.

Dėl Specialisto išvados pripažinimo įrodymu byloje

54. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu atlikta Specialisto išvada. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo įrodymu taip pat neturi pagrindo sutikti.

55. Pažymėtina, kad pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pažymėtina, kad faktiniai duomenys pripažįstami įrodymais pirmiau nurodytos proceso įstatymo normos prasme tik tada, jeigu jie atitinka leistinumo ir sąsajumo reikalavimus. Kasacinis teismas, atskleisdamas šių reikalavimų turinį, yra nurodęs, kad sąsajumas reiškia, jog faktiniai duomenys yra susiję su byla, t. y. jie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis), o leistinumas savo ruožtu reiškia, kad atitinkami faktiniai duomenys gali būti įrodymais pagal proceso įstatymą, kitaip tariant, proceso įstatyme nėra įtvirtinto draudimo ar ribojimo remtis tam tikrais faktiniais duomenimis kaip įrodymais (tokie draudimai (ribojimai) yra įtvirtinti, pvz., CPK 177 straipsnio 3–5 dalyse) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 39 punktas). Taigi, įrodymų leistinumas siejamas su įrodymų procesine forma (išimtys – CPK 177 straipsnio 4 ir 5 dalys), o ne su turiniu (šį apibūdina sąsajumo kriterijus). Tai reiškia, kad, vertinant, ar įrodymai yra leistini, svarbu ne kokią informaciją jie teikia, o tai, kaip (kokia forma) ir kur (kokiame šaltinyje) ši informacija yra užfiksuota. Tik įstatymo nustatyta procesine tvarka gauti, surinkti ir pateikti įrodymai yra leistini.

56. Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateikta pagal Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurią atliko vyresnysis teismo medicinos ekspertas L. G., Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų gydytojas kraujagyslių chirurgas prof. A. A., Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų gydytojas kardiologas prof. R. Š. ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų šeimos gydytojas dr. G. R.; išvadoje nurodyta, kad bendras susitarimas dėl išvados nepasiektas, pateiktos specialisto konsultanto G. R. ir teismo medicinos eksperto L. G. bendra nuomonė; specialisto konsultanto prof. R. Š. nuomonė ir specialisto konsultanto prof. A. A. nuomonė.

57. Specialisto išvadoje pateiktos specialistų nuomonės neabejotinai yra susijusios su bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi išvados (specialistų nuomonės) pateiktos dėl Pacientui 2019 m. lapkričio 1 d. Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, 2019 m. lapkričio 4 d. naujosios Vilnios poliklinikoje ir 2019 m. lapkričio 8 d. Greitosios pagalbos medicinos stoties teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Specialisto išvada į bylą pateikta ieškovų atstovo, Specialisto išvada yra gauta atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Paciento mirties teikiant jam medicinines paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad išvada gauta ir teismui pateikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Taigi byloje esanti Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka įrodymams civilinėje byloje keliamus sąsajumo bei leistinumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja rėmėsi ir vertino priimdamas sprendimą byloje. Be to, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad nurodytą Specialisto išvadą (atskirų ekspertų atskirai pateiktas nuomones) pirmosios instancijos teismas vertino visų byloje esančių įrodymų kontekste; cituodamas Specialisto išvadoje nurodytus duomenis, kiekvieną kartą nurodydavo, ir konkretaus specialisto duomenis (vardą pavardę).

Dėl tinkamo atsakovo byloje

58. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės Naujosios Vilnios poliklinikos argumentus, kad atsakovas byloje turėtų būti valstybė, atstovaujama įgaliotos institucijos.

59. Nagrinėjamu atveju Pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikoje, VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotyje buvo teiktos laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 8 d. Pacientui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų metu galiojusios PTŽSAĮ įstatymo redakcijos 24 straipsnio 8 dalyje buvo nustatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusi PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalies redakcija). Pažymėtina, kad PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalies nuostata pakeista 2019 m. liepos 18 d. PTŽSAĮ Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2377; kurio 6 straipsniu pakeistas ir naujai išdėstytas PTŽSAĮ V skyrius „Ginčų sprendimas ir žalos atlyginimas“; įstatymo 7 straipsnyje nurodyta, kad šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d.; 8 straipsnyje nustatyta, kad paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė), atsiradusi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių galiojimo metu, atlyginama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias nuostatas. Apelianto nurodytas 2019 m. gruodžio 17 d. įstatymas Nr. XIII-2703 yra 2019 m. liepos 18 d. Nr. XIII-2377 PTŽSAĮ pakeitimo įstatymo 1, 4 ir 6 straipsnio pakeitimo įstatymas, t. y. šiuo įstatymo pakeitimu buvo padaryti pakeitimai jau priimtame įstatyme, kurio įsigaliojimas ir taikymas numatytas pačiame keičiamame įstatyme, t. y. 2019 m. liepos 18 d. PTŽSAĮ Nr. XIII-2377 pakeitimo įstatyme, juo nebuvo keičiamos 2019 m. liepos 18 d. PTŽSAĮ Nr. XIII-2377 pakeitimo įstatymo 7 ir 8 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios įstatymo įsigaliojimą taikymą. Tai reiškia, kad pagal Pacientui asmens sveikatos paslaugų teikimo metu (2019 m. lapkričio 1-8 d.) galiojusias PTŽSAĮ nuostatas už paciento sveikatai padarytą žalą atsakė sveikatos priežiūros įstaiga.

60. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės Naujosios Vilnios poliklinikos apeliacinio skundo argumentus, kad byloje atsakovu turėtų būti valstybė, atstovaujama įgaliotos institucijos.

Dėl ieškovų apeliacinio skundo argumentų

Dėl neturtinės žalos dydžio

61. Ieškovai nesutiko su pirmosios instancijos teismo priteistu ieškovams R. P. ir A. P. priteistu iš atsakovių Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir Naujosios Vilnios poliklinikos neturtinės žalos dydžiu bei prašo priteisti iš kiekvienos atsakovės, įskaitant ir Greitosios medicinos pagalbos stotį, po 50 000 Eur neturtinės žalos kiekvienam ieškovui.

62. PTŽSAĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala yra pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos. Pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalį, turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama įstatymo ir Civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka.

63. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

64. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, jog įstatyme apibrėžtas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-611/2021 53 punktą ir jame nurodytą praktiką).

65. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad, kaip minėta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019 67 ir joje nurodyta teismų praktika).

66. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, atsakovių Vilniaus miesto klinikinės ligoninės bei Naujosios Vilnios poliklinikos darbuotojų veiksmus pripažino kaip pažeidžiančius profesionalaus gydytojo standartą, kadangi atsakovių darbuotojai (atitinkamai gydytoja G. F. ir gydytojas J. D.) neatliko išsamaus Paciento ištyrimo bei netaikė reikalingos diagnostikos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio tarp nurodytų atsakovių darbuotojų neteisėtų veiksmų (išsamaus Paciento neištyrimo) ir kilusių pasekmių (Paciento mirties), įvertinęs byloje esančius duomenis (Specialisto išvadoje bei Ekspertizės akte pateiktas išvadas), konstatavo, kad nepakankami sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų veiksmai sudaro netiesioginį priežastinį ryšį su pasekmėmis. Pažymėtina, kad ieškovai šios pirmosios instancijos teismo išvados neginčija, todėl ši aplinkybė laikoma nustatyta. Byloje esant nustatytam netiesioginiam priežastiniam ryšiui tarp atsakovių (medicinos įstaigų) darbuotojų neteisėtų veiksmų ir Pacientui kilusių pasekmių, ir ieškovėms šios aplinkybės neginčijant, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, šiuo atveju, neturtinės žalos dydis nustatytinas mažesnis, nei būtų nustatytas nustačius tiesioginį priežastinį ryšį.

67. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2018 nustatytu neturtinės žalos dydžiu vadovautis nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo. Pirmiausia, minėtoje byloje buvo nustatyta, kad gydymo įstaigos darbuotoja savo veiksmais, t. y. supainiojusi medikamentus ir vietoj gliukozės tirpalo suleidusi 11 mėnesių kūdikiui kalio chlorido tirpalo, atėmė jam gyvybę, t. y., tarp gydymo įstaigos darbuotojos veiksmų ir kilusių pasekmių buvo nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys. Be to, minėtoje byloje buvo nustatyta ir kitų reikšmingų aplinkybių, turėjusių įtakos nustatytinos neturtinės žalos dydžiui – buvo įvertinti ir vėlesni gydymo įstaigos ir jos darbuotojos veiksmai. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, buvo nustatytas tarp gydymo įstaigų darbuotojų veiksmų (neišsamaus Paciento ištyrimo bei reikalingos diagnostikos netaikymo, galėjusių turėti įtakos kilusioms pasekmėms) ir kilusių pasekmių netiesioginis priežastinis ryšys ir ieškovai šių aplinkybių neginčija. Taigi ieškovų nurodytoje byloje ir nagrinėjamoje byloje yra nustatytos reikšmingai skirtingos aplinkybės (skirtingas priežastinio ryšio bei kaltės laipsnis) turinčios esminės įtakos skirtingam neturtinės žalos dydžiui nustatyti, todėl nėra pagrindo remtis neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, nustatytu ieškovų nurodytoje nutartyje.

68. Atsižvelgdama į byloje esančius duomenis, nurodytą teismų praktiką, bei nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovams R. P. ir A. P. priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgė į visas, šiuo atveju, neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, įskaitant ir esminės reikšmės turėjusią aplinkybę, kad byloje nustatytas tik netiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovių darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių pasekmių, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes bei padidinti pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydžio.

Dėl ieškovų B. P. ir E. P. reikalavimo priteisti neturtinę žalą

69. Apeliaciniame skunde ieškovai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovų B. P. ir E. P. ieškinį, kaip neįrodytą, kadangi teismų praktikoje pripažįstama, kad artimas vaikų ir tėvų ryšys ir intensyvus bendradarbiavimas yra preziumuojamas.

70. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo gyvybės netekimo atvejais, taip pat yra nurodęs, jog aptariamais atvejais esminę reikšmę turi realus ieškovo ir mirusio asmens santykis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Tai lemia teismo pareigą kiekvienu atveju įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, nukentėjusių asmenų galimybę ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Teismai, be kita ko, privalo atsižvelgti į asmenų emocinį artumą, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-788/2016). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens mirties atveju turi mirusiojo tėvai, nepaisant darbingumo ir išlaikymo arba teisės gauti iš mirusiojo išlaikymą faktų egzistavimo, jeigu santykiai su mirusiuoju buvo gana glaudūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Taigi pagal kasacinio teismo nurodytus išaiškinimus, tėvai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą pilnamečio vaiko mirties atveju, jeigu santykiai su mirusiuoju buvo glaudūs ir artimi.

71. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo, kad ieškovai B. P. ir E. P. yra mirusio T. P. tėvai. Susipažinusi su byloje esančiais duomenimis, teisėjų kolegija, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų ieškinyje nurodytų aplinkybės, kad ieškovus B. P. ir E. P. su mirusiu sūnumi T. P. siejo artimas ir itin glaudus ryšys, nėra patvirtintos byloje esančiais įrodymais.

72. Iš teismo posėdžių protokolų (garso įrašų) bei byloje esančių teismo posėdžių pažymų matyti, kad ieškovai B. P. ir E. P. teismo posėdžiuose nedalyvavo (ieškovė B. P. dalyvavo 2021 m. lapkričio 3 d. teismo posėdyje) ir paaiškinimų byloje nedavė. Byloje taip pat nėra kitų įrodymų, patvirtinančių šių ieškovų glaudų ir artimą ryšį su T. P. ir ieškovai apeliaciniame skunde tokių įrodymų nenurodė.

73. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovų B. P. ir E. P. glaudus ryšys su mirusiu sūnumi T. P. yra preziumuojamas, šį argumentą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2018. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiuo argumentu sutikti.

74. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ir apeliacinio skundo argumentą, kad glaudus tėvų ir sūnaus santykis yra preziumuojamas ir šią prezumpciją turi paneigti atsakovės. Pirmiausia, ieškovų nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2018, kaip minėta, buvo sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo tėvams dėl kaltų gydymo įstaigos veiksmų (sumaišius medikamentus) mirus jų 11 mėnesių kūdikiui. Taigi minėtoje nutartyje kasacinis teismas, išvadą, kad vaiko mirtis sukėlė jo tėvams didelę neturtinę žalą, įrodinėti taikytinas žemas įrodinėjimo standartas – didelės neturtinės žalos patyrimas tokiais atvejais iš esmės gali būti preziumuojamas, padarė visiškai skirtingų aplinkybių kontekste, todėl šioje nutartyje pateikti išaiškinimai tiek dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, tiek ir dėl tėvų ir jų pilnamečių vaikų artimo santykio prezumpcijos yra neaktualūs. Be to, aiškinimas, kad tėvų ir jų pilnamečių vaikų artimo santykio prezumpciją turi paneigti priešinga bylos šalis, reikštų versti įrodinėti tai, kas neįmanoma.

75. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tai, jog ieškovai B. P. ir E. P. buvo mirusio T. P. tėvai, savaime nepatvirtina, kad šių ieškovų ir mirusio T. P. santykiai buvo glaudūs ir nuolatinio pobūdžio. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovams šios aplinkybės neįrodžius, ieškovų B. P. ir E. P. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, mirus sūnui T. P., pagrįstai buvo atmestas.

Dėl ieškovų reikalavimo Greitosios medicinos pagalbos stoties atžvilgiu.

76. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį atsakovės Greitosios medicinos pagalbos stoties atžvilgiu, tuo pagrindu, kad jokie teisės aktai nenustato laiko tarpo, per kurį turi būti priimtas sprendimas vežti pacientą į ligoninę.

77. Iš byloje esančio Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės – forma 110/a – nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 8 d. Pacientui gatvėje, šalia (duomenys neskelbtini) namo, buvo iškviesta Greitoji medicinos pagalba, pagalbą iškvietė praeivis; Greitosios medicinos pagalbos dispečeris kvietimą priėmė 12.12 val., greitosios medicinos pagalbos brigadai kvietimas perduotas 12.15 val., brigada išvyko 12.16 val., atvykimo laikas 12.20 val. Greitosios medicinos pagalbos brigada įvertino Paciento būklę: patikrino kraujo spaudimą, pulsą, kvėpavimo dažnį, kraujo įsotinimą deguonimi, kūno temperatūrą, sąmonę pagal Glasgow komų skalę, gliukozės kiekį kapiliariniame kraujyje, skausmą, nustatė, kad kvėpavimas pasunkėjęs, odos spalva normali, stipininės arterijos pulsas čiuopiamas, kapiliarų prisipildymo laikas mažiau nei 2 s., vyzdžiai į šviesą reaguoja, meninginių simptomų nėra, elektrokardiogramoje sinusinė tachikardija, ST segmentas normalus; 13.02 val. brigada nusprendė nuvežti į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę kardiologo apžiūrai; 13.07 val. vežimo metu įvyko klinikinė mirtis, pradėtas pradinis gaivinimas ir plaučių ventiliacija Ambu maišu, iškviesta intensyvios pagalbos pažangaus gyvybės palaikymo brigada. Intensyvios pagalbos pažangaus gyvybės palaikymo brigada į įvykio vietą ((duomenys neskelbtini) kampas) atvyko 13.11 val., gaivinimas tęsėsi 44 minutes, 13.51 val. konstatuota mirtis. Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, kad sprendimas vežti Pacientą į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę kardiologo konsultacijai buvo priimtas po 42 minučių nuo atvykimo. Ieškovų teigimu, toks delsimas buvo nepagrįstas.

78. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Greitosios medicinos pagalbos stoties medikų veiksmai, teikiant Pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugas, buvo tirti kelių institucijų, tačiau jokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Akreditavimo tarnybos 2020 m. birželio 18 d. neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir tarnybos direktoriaus 2020 m. birželio 18 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 8 d. Pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugos Greitosios medicinos pagalbos stotyje suteiktos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų ir Greitosios medicinos pagalbos vidaus dokumentų reikalavimų. Žalos nustatymo komisija 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu „Dėl R. P., A. P., L. P., E. P., B. P. pareiškimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), nusprendė, kad atlygintina žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotyje pacientui T. P.J, nebuvo padaryta. Ikiteisminiame tyrime pateiktoje Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų veiksmuose taip pat nenustatyta klaidų. Teismo nutarties pagrindu atliktos Ekspertizės akte nurodyta, kad Greitosios medicinos pagalbos stoties specialistai laiku ir tinkamai atliko gaivinimą; laiku priėmė sprendimą gabenti Pacientą į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę, laiku priėmė sprendimą kviesti pažangaus gyvybės palaikymo komandą (atsakymas į 21 klausimą); Greitosios medicinos pagalbos stoties gydytojų veiksmuose klaidų ir neatidumo nėra (atsakymas į 23 klausimą).

79. Kaip matyti iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė – forma 110/a – Greitosios medicinos pagalbos medikai, atvykę pas ligonį, turi ištirti daugybę parametrų bei juos sužymėti kvietimo kortelėje. Tam neabejotinai yra reikalingas laikas. Byloje nėra duomenų, kad kokie nors teisės aktai nustatytų laiko tarpą, per kurį turi būti priimtas sprendimas pacientą gabenti į gydymo įstaigą, kiek turi trukti paciento apžiūra, jo būklės įvertinimas ir ieškovai tokių duomenų nenurodė.

80. Taip pat išklausius 2022 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio garso įrašo, eksperto prof. G. J. išsakytos mintys, kad pagal nurodytą Paciento simptomatiką iš karto Pacientui į veną suleidus kraują skystinantį vaistą Gepariną Pacientas galėjo išgyventi ar galimybė išsaugoti jo gyvybę būtų ženkliai padidėjusi (2022 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas 1:21:03 val. – 1:26:50 val.), vertintinos kaip hipotetinės, nesusietos su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis bei nesudarančios pagrindo spręsti dėl atsakovės Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų veiksmų teisėtumo bei Pacientui suteiktų paslaugų kokybės. Be to, kaip minėta, atsakovės Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų veiksmai buvo tirti bei vertinti kelių institucijų bei ekspertų ir nei vienu atveju nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, o ieškovai jokių šias išvadas paneigiančių įrodymų nenurodė.

81. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nenustačius jokių atsakovės Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų neteisėtumo, nepagrįsto delsimo priimti sprendimą vežti Pacientą į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę, ieškovų ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovės Greitosios medicinos pagalbos stoties atžvilgiu pagrįstai buvo atmestas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

82. Atsakovė Naujosios Vilnios poliklinika apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

83. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės iš esmės yra patvirtintos teismo sprendimu, tik sumažintas prašomos priteisti neturtinės žalos dydis, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės bei bylinėjimosi išlaidas paliko jas turėjusioms šalims.

84. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, ieškinio patenkinimo iš dalies atveju, bylinėjimosi išlaidų ieškovui priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

85. Pažymėtina, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-274-1075/2019).

86. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovai prašė priteisti iš atsakovų 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovė Vilniaus miesto klinikinės ligoninė – 3 944,10 Eur už advokato bei advokato padėjėjo teisines paslaugas ir 998,80 Eur ekspertizės išlaidų; atsakovė Naujosios Vilnios poliklinika – 3 747,98 Eur už advokato teisines paslaugas; trečiasis asmuo J. D. – 2 040 Eur bylinėjimosi išlaidų; trečiasis asmuo G. F. – 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos ieškovų ieškinį tenkino iš dalies (ieškovų R. P. ir A. P. ieškinį tenkino iš dalies; ieškovų B. P. ir E. P. ieškinį atmetė šiems neįrodžius artimo ryšio su mirusiuoju; ieškovų ieškinį atsakovės Greitosios medicinos pagalbos stoties atžvilgiu atmetė, nenustatęs neteisėtų veiksmų) ir pripažino visas civilinės atsakomybės sąlygas atsakovių Vilniaus miesto klinikinės ligoninės bei Naujosios Vilnios poliklinikos civilinei atsakomybei dėl Pacientui netinkamai teiktų asmens sveikatos paslaugų, tačiau nustatė žymiai mažesnį neturtinės žalos dydį nei prašė ieškovai ir priteisė ieškovams R. P. ir A. P. kiekvienam po 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovių Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir Naujosios Vilnios poliklinikos.

87. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Todėl atsižvelgiant į bylos baigtį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šiuo atveju taikyti CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę būtų neteisinga bei nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo. Šiuo atveju, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas atsakovių Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir Naujosios Vilnios poliklinikos civilinei atsakomybei kilti bei teismui nustačius mažesnį nei ieškovai prašė atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra pagrindas vadovaujantis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės.

88. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą bei pagrįstai šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paliko jas patyrusioms šalims.

Dėl bylos procesinės baigties

89. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovų R. P. ir A. P. ieškinį atsakovėms VšĮ Vilniaus miesto klinikinei ligoninei bei VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikai dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

90. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

91. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

92. Nagrinėjamu atveju iki bylos iš esmės nagrinėjimo pabaigos tik atsakovė Naujosios Vilnios poliklinika į bylą pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 738,40 Eur bylinėsi išlaidų bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus.

93. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį atsakovės Naujosios Vilnios poliklinikos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

94. Į bylą 2022 m. gruodžio 20 d., t. y. jau pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės (bylos nagrinėjimas iš esmės vyko 2022 m. lapkričio 29 d.), ieškovai pateikė į bylą prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas bei šias išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus.

95. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, bei į tai, kad bylinėjimosi išlaidos pateiktos pasibaigus bylos iš esmės išnagrinėjimui, ieškovų bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, taip pat neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

96. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad už ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleisti (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl atmetus jų apeliacinį skundą iš ieškovų žyminis mokestis nepriteisiamas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.