Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo VšĮ „Vilniaus miesto klinikinė ligoninė“ atstovui advokato padėjėjui Viliui Virbickui,

atsakovo VšĮ „Naujosios Vilnios poliklinika“ atstovui advokatui Linui Cirtautui.

trečiojo asmens J. D. atstovui advokato padėjėjui Klaidui Armaliui.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. P., A. P., B. P. ir E. P. ieškinį atsakovams viešajai įstaigai „Vilniaus miesto klinikinė ligoninė“, viešajai įstaigai „Naujosios Vilnios poliklinika“, viešajai įstaigai „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvoje, G. F., J. D., D. D., A. S. (A. S.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovai R. P., A. P., B. P. ir E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos, padarytos pacientui teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo, prašydami:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2020-09-30 sprendimą „Dėl R. P., A. P., L. P., E. P., B. P. pareiškimo“ Nr. 56-148;

2) priteisti iš atsakovės VšĮ „Vilniaus miesto klinikinė ligoninė“ lygiomis dalimis 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, t. y. kiekvienam po 50 000 Eur;

3) priteisti iš atsakovės VšĮ „Naujosios Vilnios poliklinika“ lygiomis dalimis 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, t. y. kiekvienam po 50 000 Eur;

4) priteisti iš atsakovės VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ lygiomis dalimis 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, t. y. kiekvienam po 50 000 Eur;

5) priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. T. P. yra ieškovės R. P. sutuoktinis, ieškovo A. P. tėvas, ieškovų B. P. ir E. P. sūnus. T. P. 2019-11-01 apie 16 val. kreipėsi į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę dėl skausmo krūtinės srityje ir apsunkinto kvėpavimo. Vidaus ligų gydytoja G. F. apžiūrėjo pacientą, paskyrė tyrimus, nustatė diagnozę – stuburo osteochondrozė (M42.04), ir rekomendavo 2019-11-04 kreiptis į polikliniką neurologo konsultacijai dėl diagnozės patikslinimo ir stuburo rentgenogramos. 2019-11-02 – 2019-11-03 T. P. praleido lovos režimu, jautė skausmą krūtinės srityje;

2.2. 2019-11-04 nuvyko į Naujininkų polikliniką, šeimos gydytojas J. D. nustatė diagnozę – miozitas (M.60), paskyrė gydymą tab. Dexketoprofeni (Dolmen), rekomendavo apsijuosti krūtinę elastiniu bintu, stabilizuoti diafragmą. T. P. po vizito kvėpavimas pasunkėjo, jautėsi prasčiau;

2.3. 2019-11-08 T. P. jautėsi prastai, jautė skausmą krūtinės srityje, turėjo važiuoti pas gydytoją. Apie 12 val. jis šalia savo namų (duomenys neskelbtini), susmuko, praeivis iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Paslaugas suteikė Greitosios medicinos pagalbos stotis. Dispečeris kvietimą priėmė 12.12 val., brigadai perdavė 12.15 val., atvykimo laikas 12.20 val. Apžiūrėję medikai 13.02 val. nusprendė nuvežti į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę kardiologo apžiūrai, 13.07 vežant pacientą, įvyko klinikinė mirtis, pradėtas gaivinimas, 13.11 atvyko intensyvios pagalbos pažangaus gyvybės palaikymo brigada, gaivinimas tęsėsi 44 minutes, o 13.51 val. konstatuota mirtis. 2019-11-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. M 1214/2019(01) nurodyta, kad pacientas mirė nuo kojų giliųjų venų trombozės. Tai komplikavosi abiejų plaučių arterijų tromboembolija, ūminiu kvėpavimo funkcijos ir širdies ritmo sutrikimu;

2.4. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba) 2020-06-29 neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo patikrinimo Nr. D11-68-1/2020 ataskaitoje Nr. D17-128-(1.27) ir tarnybos direktoriaus 2020-06-30 įsakyme nurodė, kad 2019-11-01 Pacientui suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje buvo suteiktos, pažeidžiant norminių teisės aktų ir vidaus dokumentų reikalavimus. Gydytoja G. F. neįvertino skausmo dešimtbalėje skalėje, neužpildė Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. VI-167 patvirtinto Pacientų ambulatorinio priėmimo lapo (formos Nr. 104/m) skilčių, kuriose pažymima paciento periferinės kraujotakos būklė, kojų raumenų skausmingumas, jutimų bei atrofikos sutrikimai bei neatliko plaučių arterijos trombinės embolijos arba giliųjų venų trombozės diferencinės diagnostikos, nepaskirdama D-dimerų tyrimo, tuo pažeisdama: Lietuvos medicinos normos MN 76:2015 „Vidaus ligų gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2015-03-10 įsakymu Nr. V-340, 11.2 ir 11.11 punktus; Skausmo diagnozavimo ir gydymo paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo reikalavimų ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto sveikatos apsaugos ministro 2003-07-11 įsakymu Nr. V-430, 6.1 punktą; Diagnostikos ir gydymo metodikų bei diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašų rengimo ir taikymo rekomendacijų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. V-395, 14 punktą; Diagnostikos ir gydymo protokolų rengimo, peržiūrėjimo ir atnaujinimo tvarkos aprašo, patvirtinto sveikatos apsaugos ministro 2014-12-02 įsakymu Nr. V-1248, 5 punktą; Ambulatorinės asmens sveikatos istorijos (formos Nr. 025/A) pildymo tvarkos, patvirtintos Vilniaus miesto klinikines ligoninės direktoriaus 2018-06-20 įsakymu Nr. V1- 178, 4.8.1 ir 4.9 punktą;

2.5. 2019-11-01 bendrosios praktikos slaugytoja K. S. neįvertino skausmo intensyvumo pagal dešimtbalę skalę, neišmatavo paciento kraujo įsotinimo deguonimi pulsoksimetrijos metodu bei šių rodiklių neįrašė Vilniaus miesto klinikines ligoninės direktoriaus 2018-10-22 Nr. V1-294 patvirtinto Slaugos paslaugų teikimo Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje skiltyse, tuo pažeidė: Lietuvos medicinos normos MN 28:2019 „Bendrosios praktikos slaugytojas“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2011-06-08 įsakymu Nr. V-591, 10.6 punktą; Skausmo diagnozavimo ir gydymo paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo reikalavimų ir paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto sveikatos apsaugos ministro 2003-07-11 įsakymu Nr. V430, 6.1 punktą; Ambulatorinės asmens sveikatos istorijos (formos Nr. 025/A) pildymo tvarkos, patvirtintos Vilniaus miesto klinikines ligoninės direktoriaus 2018-06-20 įsakymu Nr. V1-178, 4.9. punktą;

2.6. Akreditavimo tarnyba 2020-07-13 neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo patikrinimo Nr. D11-68-2/2020 ataskaitoje Nr. D17-133-(1.27) ir 2020-08-04 tarnybos direktoriaus įsakyme nurodė, kad Naujininkų poliklinikoje paslaugos suteiktos pažeidžiant norminių teisės aktų ir vidaus dokumentų reikalavimus. 2019-11-04 gydytojas J. D. neatliko objektyvaus ūminio skausmo stiprumo matavimo skausmo intensyvumo skale, neatliko skausmo klinikinio vertinimo; nepilnai atliko bendrą paciento ištyrimą, nepaskyrė laboratorinių ir instrumentinių tyrimų skausmo diferencinei diagnostikai atlikti atsižvelgiant į negerėjusią būklę, kaip tai nurodyta Lietuvos skausmo draugijos 2005 metų rekomendacijose „Skausmas ir būtinoji pagalba“ bei Krūtinės anginos diagnostikos ir ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, metodikoje. Gydytojas nenusiuntė paciento skubiai gydytojo neurologo konsultacijai. Tuo gydytojas J. D. pažeidė Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“ patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2005-12-22 įsakymu Nr. V-1013, 10.2 punktą; Skausmo diagnozavimo ir gydymo paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo reikalavimų ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto sveikatos apsaugos ministro 2003-07-11 įsakymu Nr. V-430, 6.1 ir 6.4 punktus; Krūtinės anginos diagnostikos ir ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, metodikos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2004-07-05 įsakymu Nr. V-506, 10.1, 10.2, 10.3 punktus; Diagnostikos ir gydymo metodikų bei diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašų rengimo ir taikymo rekomendacijų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. V-395, 14 punktą; Diagnostikos ir gydymo protokolų rengimo, peržiūrėjimo ir atnaujinimo tvarkos aprašo, patvirtinto sveikatos apsaugos ministro 2014-12-02 įsakymu Nr. V-1248, 5 punktą; Vidaus ligų skyriaus darbo organizavimo tvarkos, patvirtintos Naujininkų poliklinikos direktoriaus 2017-07-17 įsakymu Nr. IV-52, planinių sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo reikalavimų 2 punktą. 2019-11-04 gydytojas J. D. teikdamas ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, elektroniniu būdu nepildė, elektroniniu parašu nepatvirtino ir į Elektroninę sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą nepateikė Ambulatorinio apsilankymo aprašymo (formos E025) ir tuo pažeidė Sveikatos sistemos įstatymo 13¹ straipsnio 3 dalies reikalavimą; sveikatos apsaugos ministro 2015-05-26 įsakymo Nr. V-657 patvirtinto Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo 2.4 punktą; sveikatos apsaugos ministro 2015-05-26 įsakymo Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 28 punktą;

2.7. Akreditavimo tarnyba 2020-06-18 neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo patikrinimo Nr. D11-68-3/2020 ataskaitoje Nr. D17-121-(1.27) ir tarnybos direktoriaus 2020-06-18 įsakyme nurodė, kad 2019-11-08 T. P. asmens sveikatos priežiūros paslaugos Greitosios medicinos pagalbos stotyje suteiktos nepažeidžiant norminių teisės aktų ir vidaus dokumentų reikalavimų;

2.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – Žalos nustatymo komisija) 2020-09-30 sprendimu Nr. 56-148, nusprendė, kad atlygintina žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas nebuvo padaryta;

2.9. dėl Vilniaus miesto klinikinės ligoninės neteisėtų veiksmų ieškovai rėmėsi Akreditavimo tarnybos 2020-06-29 ataskaita bei nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministerijos 2014 m. parengto Plaučių arterijos trombinės embolijos diagnostikos gydymo protokole nurodoma, kad plazmos D-dimerų tyrimas yra rekomenduojamas ambulatorijos / priėmimo skyriuje pacientams su klinikiniais simptomais ir maža ar vidutine plaučių arterijos trombinės embolijos klinikine tikimybe pagal Ženevos skalę. Iš nusiskundimų pobūdžio ir atliktų tyrimų, egzistavo klinikiniai plaučių arterijos trombinės embolijos simptomai – dusulys, skausmas už krūtinkaulio, pleurinis skausmas, taip pat – galimai ir hipoksija, tačiau kraujo nebuvo apžiūrėtos kojos, todėl egzistuoja tikimybė, kad įvertinus kojų būklę palpuojant apatinių galūnių giliąsias venas pacientas būtų pajutęs skausmą. Komisija neišnagrinėjo klausimo dėl neobjektyvaus paciento ištyrimo ir to pasekmės – klaidingos diagnozės, nustatymo. Vidaus gydytojos G. F. ir bendrosios praktikos slaugytojos K. S. veiksmai neatitiko profesionalaus gydytojo elgesio standarto;

2.10. dėl Naujosios Vilnios poliklinikos neteisėtų veiksmų rėmėsi Akreditavimo tarnybos 2020-07-13 ataskaita. Pažymėjo, kad šeimos gydytojas J. D. iš esmės neatliko tinkamos paciento apžiūros, neatliko išsamaus būklės įvertinimo, neatliko visų krūtinės skausmo diferencinės diagnostikos veiksmų ir nenusiuntė skubiai gydytojo neurologo konsultacijai, kaip buvo rekomenduota. Žalos nustatymo komisija 2020-09-30 sprendime padarė išvadą, kad yra nustatyti paslaugų teikimo trūkumai: neišsamus būklės įvertinimas, nevertintas arterinis kraujo spaudimas, pulsas, temperatūra, kvėpavimo dažnis, odos būklė, neatlikti tyrimai krūtinės skausmų diferencinei diagnostikai, tačiau nepagrįstai nurodo, kad apsilankymo metu objektyvių duomenų, leidžiančių įtarti plaučių arterijos tromboemboliją, kojų giliųjų kraujagyslių flebitą, tromboflebitą – nebuvo. Pacientas vizito pas šeimos gydytoją metu ir toliau skundėsi krūtinės skausmu, apsunkintu kvėpavimu, jo būklė nuo 2019-11-01 nebuvo pagerėjusi. Šeimos gydytojo J. D. neveikimas neatitiko profesionalaus gydytojo elgesio standarto;

2.11. dėl Greitosios medicinos pagalbos stoties veiksmų pažymėjo, kad brigada atvyko 12:20 val., tačiau pacientą nuvežti į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę kardiologo apžiūrai nusprendė tik 13.02 val., t. y. praėjus net 42 minutėms nuo atvykimo momento. Nors Žalos nustatymo komisija 2020-09-30 sprendime nurodė, kad paciento skundai ir būklė nekėlė grėsmingos gyvybei patologijos įtarimų, indikacijų kviesti intensyvios pagalbos pažangaus gyvybės palaikymo komandą nebuvo, tačiau delsimo transportuoti pacientą nevertino. Akreditavimo tarnybos 2020-06-18 ataskaitoje neįvertintas sprendimo savalaikiškumas, vertinta tik pirminė apžiūra ir gaivinimo procedūrų atitiktis Suaugusio žmogaus specialiajam gaivinimo standartui, kuris patvirtintas sveikatos apsaugos ministro 2011-08-31 įsakymu Nr. V-822. Greitosios medicinos pagalbos brigados vadovės D. D. sprendimas transportuoti praėjus net 42 minutėms nuo atvykimo laiko, neatitinka profesionalaus gydytojo elgesio standarto;

2.12. neatlikus išsamių būklės įvertinimų, nepaskirus didelę klinikinę reikšmę turinčio D-dimero tyrimo, neatlikus skausmo klinikinio vertinimo, nediferencijavus skausmo krūtinės srityje, klaidingai nustačius diagnozę, nepagrįstai delsus transportuoti atsirado atsakovų darbuotojų neteisėto neveikimo pasekmė – paciento mirtis;

2.13. T. P. motina B. P., tėvas E. P., žmona R. P. ir sūnus A. P. patyrė neturtinę žalą. R. P. su T. P. buvo 10 metų, susituokę nuo 2012 m., 2012-12-10 susilaukė sūnaus A. P.. Kartu šeimoje taip pat augo ieškovės sūnus L. P.. Šeimoje buvo emociškai tvirti ryšiai tarp sutuoktinių bei su L. P.. T. P. santykiai su tėvais buvo glaudūs, nuolat palaikė ryšį, jais rūpindavosi, nuolat važiuodavo padėti motinai nudirbti ūkio darbų, veždavo ją apsipirkti maisto, pas gydytojus ir pan. Su tėvu dirbo vienoje darbovietėje, gyveno netoliese, nuolat matydavosi ir bendraudavo. Ieškovai dėl staigios ir netikėtos mirties, netekus sutuoktinio, tėvo, sūnaus, patyrė itin stiprių išgyvenimų, dvasinį sukrėtimą, todėl priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.

3. Atsakovas VšĮ „Vilniaus miesto klinikinė ligoninė“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

3.1. 2019-11-01 pacientui T. P. atvykus į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, 16.55 val. jį priėmė bendrosios praktikos slaugytoja K. S.: išmatavo kraujo spaudimą, pulsą, temperatūrą, kvėpavimo dažnį, ūgį, svorį, nustatė, kad žarnyno funkcijos ir šlapimo pūslės kontrolė normali. 2019-11-01 16.48–19.08 val. apžiūrėjo vidaus ligų gydytoja G. F.. Priėmimo lape pažymėjo, jog pacientas skundėsi skausmais krūtinės ląstose, skausmai susiję su kvėpavimu, su judesiais, pablogėjo prieš savaitę, bendra būklė vidutinė, nustatė III būtinosios medicinos pagalbos 9 p. kategoriją. Ambulatorinio apsilankymo apraše pažymėjo anamnezę – skausmas krūtinės srityje duriančio pobūdžio. Sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 įsakymu Nr. V208 patvirtintame Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto apraše reglamentuotas suaugusiųjų skubios medicinos pagalbos mastas. III būtinosios medicinos pagalbos 9 p. kategorija numato stiprų skausmą, vertinamą 6–8 balais. Paskyrė gydymą Sol. Dexketoprofeni (Dolmen) 50 mg, elektrokardiagrafiją bei veninius kraujo tyrimus automatizuotu būdu. Nustatyta diagnozė – jaunatvinė (juvenilinė) stuburo osteochondrozė, krūtinės sritis (M42.04), skausminis sindromas. Paskyrė gydymą – fizioterapija, masažas, Diklak 75 mg 3,0 į/r. Būklė išrašant žymiai pagerėjo, rekomendavo 2019-11-04 kreiptis į polikliniką neurologo konsultacijai dėl diagnozės patikslinimo ir stuburo rentgenogramos atlikimo. 2020-02-07 ieškovų skundo pagrindu Vilniaus miesto klinikinė ligoninė atliko neplaninį vidaus medicininį auditą ir parengė ataskaitą Nr. A2-7/2020. Pažeidimų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje, nenustatyta;

3.2. Žalos nustatymo komisija kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas bei Vilniaus universiteto ligoninę Santaros klinikas. Ekspertų išvadoje konstatuota, jog 2019-11-01 pacientui buvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos. Pacientui, kuris skundėsi duriančio pobūdžio skausmu krūtinės srityje, atlikti reikiami tyrimai, duomenų dėl plaučių arterijos embolijos ir miokardo infarkto nebuvo, grėsmingų ritmo ir laidumo sutrikimų neregistruota, nebuvo objektyvaus pagrindo Pacientui įtarti plaučių arterijos tromboemboliją, kojų giliųjų kraujagyslių flebitą, tromboflebitą, nebuvo simptomų, būdingų plaučių tromoembolijai: dusulio, kosulio, kraujo atkosėjimo, tachikardijos ŠSD>100 k/min., žemo AKS, lūpų cionozės, tachipnėjos (dažnas kvėpavimas > 20k/min.), pacientas dėl kojų skausmų ar tinimo nesiskundė;

3.3. Akreditavimo tarnybos ataskaitoje nepagrįstai nurodyta, jog gydytoja neįvertino skausmo dešimtbalėje skalėje, nes gydytoja nustatė III būtinosios medicinos pagalbos 9 p. kategoriją; savalaikiai paskyrė medikamentinį gydymą, 2019-11-01 16.48 val. priėmė ir apžiūrėjo Pacientą, o 17.15 val. paskyrė gydymą sol. Dexketoprofeni (Dolmen) 50 mg., skausmui numalšinti. Nesutiko, jog gydytoja neužpildė skilčių, kuriose nurodoma paciento periferinės kraujotakos būklė, kojų raumenų skausmingumas, jutimų bei afrotikos sutrikimai, neatliko plaučių arterijos trombinės embolijos arba giliųjų venų trombozės diferencinės diagnostikos nepaskirdama D-dimerų tyrimo. Gydytoja Ambulatorinio apsilankymo apraše pažymėjo, jog – kojose – be edemų, buvo atlikti bendrieji tyrimai, kurie buvo normos ribose ir leido įvertinti periferinę kraujotakos būklę. Kitiems tyrimams indikacijų nebuvo. Gydytoja atliko visus tyrimus pagal paciento nusiskundimą. Pacientas neišreiškė nusiskundimo būdingo giliųjų venų trombozei ir ar plaučių embolijai (skausmas kojose, kojų tinimas, kosėjimas krauju, plaučiuose nebuvo karkalų, tiriant kraują, nenustatyta leukocitozės ir kt.). D-dimerų tyrimo paskyrimui nebuvo indikacijų. Giliųjų venų trombozė pacientą ištiko staiga, iki to laiko šios ligos indikacijos nebuvo objektyviai pasireiškusios.

4. VšĮ „Naujosios Vilnios poliklinika“ (iki reorganizacijos – VšĮ „Naujininkų poliklinika“) prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

4.1. Akreditavimo tarnyba pripažino, kad poliklinika suteikė paslaugas pacientui, pažeidžiant medicinos teisės aktų ir bei poliklinikos vidaus dokumentų reikalavimus. Naujininkų poliklinika atliko vidinį tyrimą ir 2020-03-02 Vidaus audito ataskaitoje pripažino, kad gydytojas J. D. asmens sveikatos istorijoje nepilnai aprašė Paciento objektyvią būklę (odos būklę, neįrašytas arterinio kraujo spaudimo ir širdies susitraukimo dažnio, neaprašė širdies veiklos: širdies tonų, ritmo). Išsamesni gydytojo įrašai ambulatorinėje kortelėje bei papildomi tyrimai, pagrindinės ligos diagnozės, lėmusios paciento mirtį, nebūtų padėję nustatyti ir išvengti kilusių pasekmių;

4.2. plaučių arterijos trombinė embolija yra kitų ligų komplikacija, kai plaučių kraujagyslė užkemšama į kraujotaką patekusiu atitrūkusiu trombu. Šie susidaro venose sergant tromboflebitu (venos užsikimšimas krešuliu ir dėl to kilęs uždegimas), flebotromboze (venos užkimšimas be ryškesnės uždegiminės reakcijos). Liga gali prasidėti labai staigiai – pasireikšti dideliu dusuliu, greit blogėjančia bendra būkle, veido pamėlimu, bendru silpnumu. Įvykus supermasyviai tromboembolijai, eiga dažnai žaibinė ir prognozė bloga, apie pusė ligonių miršta staiga, didelis procentas – pirmomis valandomis, kai kurie – po kelių parų. Trombozę, tromboemboliją provokuojantys rizikos veiksniai: chirurginės operacijos; traumos; imobilizacija; venų varikozė (išsiplėtimas); nutukimas; piktybiniai navikai; širdies ligos; nėštumas; kontraceptikų vartojimas; įgimti kai kurių faktorių, dalyvaujančių krešėjimo sistemoje, defektai;

4.3. pacientas nė vienoje gydymo įstaigoje nesiskundė kojų skausmu, patinimu, blauzdos susiaurėjimu ar kitokiu simptomu susijusiu su kojomis. Tokių nusiskundimų nebuvo anamnezėje. Pacientui nebuvo būdingas Velso kriterijus ar distalinei giliųjų venų trombozei būdingi požymiai. Giliųjų venų trombozės ir plaučių embolijos diagnostikos, gydymo ir profilaktikos metodikos 20.1.4. punkte teigiama, jei remiantis Velso (Wells) kriterijais nustatoma tikėtina giliųjų venų trombozė, tačiau per 4 val. nėra galimybių atlikti periferinių (kojų) galūnių venų ultragarsinio tyrimo arba šio tyrimo rezultatai neigiami, tikslinga tirti D-dimerus;

4.4. Žalos nustatymo komisija pagrįstai konstatavo, kad apsilankymo Naujininkų poliklinikoje metu objektyvių duomenų, leidžiančių įtarti plaučių arterijos tromboemboliją, kojų giliųjų venų flebitą, tromboflebitą nebuvo. Atsakovo veiklos trūkumai priežastiniu ryšiu nesusiję su kilusia žala. Akreditavimo tarnybos nustatyti Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo trūkumai nesusiję su žala;

4.5. atsakovas vertina, kad prašomas neturtinės žalos dydis nėra adekvatus ir neatitinka teismų praktikoje priteisiamų sumų neturtinei žalai atlyginti;

4.6. paciento mirtis įvyko 2019-11-08, vadinasi kilęs ginčas turi būti sprendžiamas vadovaujantis materialinės teisės normomis, galiojusiomis 2019-11-08, tačiau ieškovų procesiniai veiksmai (skundų pateikimas ikiteisminėje stadijoje bei ieškinio pateikimas teismui) pradėti įsigaliojus įstatymo pakeitimui, todėl procesinės teisės normos turi būti taikomos numatytos įstatymo pakeitime.

5. Atsakovas VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ prašė ieškinį dėl neturtinės žalos, padarytos pacientui teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo Greitosios medicinos pagalbos stoties atžvilgiu atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė, kad:

5.1. brigada (brigados vadovė D. D.) operatyviai (per 8 minutes) atvykusi į paciento buvimo vietą atliko paciento būklės įvertinimo ir pagalbos teikimo veiksmus, nurodytus kvietimo kortelėje ir D. D. paaiškinime: atliko pirminę apžiūrą, būklės įvertinimą; surinko anamnezę; įvertino paciento sąmonės būklę pagal Glasgow komos skalę bei atliko kitus veiksmus;

5.2. nuoseklus ir atidus veiksmų vykdymas patvirtina aukštą mediko profesionalumo, atidumo ir rūpestingumo laipsnį. Paciento būklė buvo stabili, dalies šių veiksmų atlikimas automobiliui judant, tampa sudėtingu ir kartais pavojingu;

5.3. automobilio judėjimo link ligoninės pradžios negalima tapatinti su sprendimo transportuoti ligonį priėmimo laiku. Transportavimo pradžia, praėjus 42 minutėms, negali būti vertinama kaip netinkamas profesinių pareigų vykdymas. Įvykus paciento klinikinei mirčiai (sustojus kvėpavimui ir širdies veiklai), pacientas nedelsiant pradėtas gaivinti, iškviesta intensyvios pagalbos pažangaus gyvybės palaikymo brigada, kuri atvyko per 4 minutes nuo klinikinės mirties (per 2 minutes nuo kvietimo priėmimo);

5.4. teisės aktai nenustato, per kokį laiką reikia suteikti pagalbą, priimti sprendimą dėl transportavimo į ligoninę ir pradėti transportavimą. Neteisėtų veiksmų nenustatė atsakovo direktoriaus 2020-01-22 įsakymu Nr. VĮ(l.l.)-9 sudaryta komisija, Akreditavimo tarnyba bei Žalos nustatymo komisija;

5.5. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto 2019-11-11 išvadoje Nr. M 1214/2019(01) nurodyta mirties priežastis nepatvirtina, kad net ir iš karto po greitosios medicinos pagalbos kvietimo atvykęs į ligoninę, pacientas būtų išvengęs mirties. Nėra priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (paciento mirties).

6. Trečiasis asmuo G. F. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

6.1. 2019-11-01 pacientas jo apžiūros metu G. F. nurodė jaučiantis skausmą krūtinės ląstoje, kuris yra susijęs su kvėpavimu ir yra duriančio pobūdžio, atsirado prieš savaitę. G. F. išklausė nusiskundimus, atliko apžiūrą: buvo apžiūrėta oda, gleivinės, liežuvis, kepenys (apčiuopiant), blužnis (apčiuopiant) ir kojos; atlikta elektrokardiagrafija bei veniniai kraujo tyrimai. Atlikta elektrokardiografija neparodė jokių širdies ritmo ar susitraukimo dažnio trūkumų, kraujo tyrimai parodė, jog kraujas be reikšmingų pakitimų. Diagnozuota jaunatvinė (juvenilinė) stuburo osteochondrozė krūtinės srityje (M42.04); paskirtas gydymas: sol. Dexketoprofeni (Dolmen) 50 mg., fizioterapija, masažas, Diklak 75 mg 3,0. Buvo rekomenduota 2019-11-04 kreiptis į polikliniką dėl neurologo konsultacijos;

6.2. G. F. rėmėsi ilgamete patirtimi, 2019 m. stažas buvo 41 m., iš kurių 8 m. dirbo greitosios pagalbos kardiologinėje brigadoje, o 15 m. – ligoninės priėmimo skyriuje. G. F. per kiekvieną budėjimą, kurių per mėnesį būdavo apie 10, priimdavo ne mažiau kaip 45 pacientus. Priėmimo skyriuje ji priėmė daugiau nei 80 tūkstančių įvairių pacientų ir nebuvo kilę abejonių dėl gydytojos, profesionalumo bei atsakingumo. Pacientui lankantis Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje nebuvo objektyvių duomenų, būdingų ligai ir diagnozei, kuri buvo nustatyta po paciento mirties. Pacientas skausmą krūtinės ląstoje jautė savaitę, tačiau su tokia diagnoze žmogus nebūtų galėjęs išgyventi savaitės. Nenustatyta, kad G. F. diagnozė būtų neteisinga. Paciento būklė išrašymo metu pagerėjo. Pacientas neturėjo nusiskundimų dėl skausmo kojose bei teigė skausmą jaučiantis tik krūtinės ląstoje;

6.3. Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje vidaus medicininio audito 2020-02-07 ataskaitoje pažymėta, kad nematyti plaučių trombembolijai būdingų požymių: pacientas nesiskundė dusuliu, kojų tinimu ar jų skausmu, plaučiuose nebuvo karkalų, tiriant kraują, nenustatyta leukocitozės. Žalos nustatymo komisija nustatė, kad paslaugos suteiktos tinkamai. Stuburo osteochondrozei įvertinti stuburo rentgenologinis tyrimas reikalingas, tačiau jo nebūtina atlikti skubos tvarka. Nesant uždegiminių žymenų padidėjimo kraujyje, karkalų plaučiuose, esant duriantiems skausmams krūtinėje, skubus rentgenologinis tyrimas nebuvo būtinas. Krūtinės ląstos rentgenograma nebūtų patvirtinusi giliųjų kojų venų trombozės ir plaučių embolijos.

7. Trečiasis asmuo J. D. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

7.1. kaip gydytojas, dėjo maksimalias pastangas bei užtikrino maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Atsakovo gydytojo padaryti įrašai ambulatorinėje kortelėje apie paciento būklės aprašymą pasižymėjo išsamumo stoka, jog apsilankymo poliklinikoje metu galėjo būti daromi papildomi tyrimai, tačiau pagrindinės ligos diagnozės, lėmusios mirtį, nebūtų padėję nustatyti ir išvengti kilusių pasekmių;

7.2. reikalavimo dydis neatitinka teismų praktikoje suformuotų kriterijų. Kiekvieno ieškovo reikalavimo teisė, turi būti individualizuota.

8. Trečiasis asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos nurodė, kad vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 8 straipsniu paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė), atsiradusi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos (iki 2020-01-01), sudarytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių galiojimo metu, atlyginama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias nuostatas. 2019 metais galiojo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalies nuostatos (redakcija iki 2020-01-01), nustatančios, kad pacientas ar kiti asmenys, turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Teisės aktai negalioja į praeitį, todėl Valstybinės ligonių kasos negali būti trečiuoju asmeniu.

9. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company" filialas Lietuvoje prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

9.1. atsakovo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės veiksmuose konstatuoti tik pažeidimai susiję su netinkamu, kaip paciento medicininių dokumentų pildymu. Akreditavimo tarnyba įvertino paciento medicininę dokumentaciją, tačiau tarnybos dokumentuose nėra konstatuojama ligoninės darbuotojų neteisėtų veiksmų ar kitokio priežastinio ryšio, kuo remiantis būtų galima teigti, kad teikiant gydymo paslaugas būtų kokiu nors būdu pakenkta paciento sveikatai. Žalos nustatymo komisija nusprendė, kad atlygintina žala sveikatai nepadaryta. CPK 197 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės ir savivaldybių institucijų dokumentai laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią;

9.2. sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams kyla tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos Atsakovo įstaigoje buvo teiktos tinkamai ir kokybiškai ir kad žalos asmens sveikatai padaryta nebuvo;

9.3. vadovaujantis draudimo polisu PCAD 060544 ir draudimo sutartimi, kurie yra išduoti atsakovui Vilniaus miesto klinikinei ligoninei, atsakomybės limitas vienam draudžiamajam įvykiui yra 30 000 Eur.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10. Byloje kilo ginčas dėl tinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje Naujosios Vilnios poliklinikoje ir Greitosios medicinos pagalbos stotyje pacientui, kuris praėjus savaitei nuo paslaugų teikimo pradžios, mirė nuo kojų giliųjų venų trombozės, kuri komplikavosi abiejų plaučių arterijų tromboembolija, ūminiu kvėpavimo funkcijos ir širdies ritmo sutrikimu bei žalos atlyginimo jo sutuoktinei, sūnui ir tėvams.

11. Byloje nustatyta, kad T. P., gimęs 1985-11-21, 2019-11-01 kreipėsi į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę dėl skausmo krūtinės srityje, apsunkinto kvėpavimo. Vidaus ligų gydytoja G. F. apžiūrėjo pacientą, paskyrė tyrimus, nustatė diagnozę – stuburo osteochondrozė (M42.04), ir rekomendavo 2019-11-04 kreiptis į polikliniką neurologo konsultacijai dėl diagnozės patikslinimo ir stuburo rentgenogramos.

12. T. P. 2019-11-04 Naujosios Vilnios poliklinikoje konsultavo šeimos gydytojas J. D., kuris nustatė diagnozę – miozitas (M.60), paskyrė gydymą tab. Dexketoprofeni (Dolmen), rekomendavo apsijuosti krūtinę elastiniu bintu, stabilizuoti diafragmą.

13. 2019-11-08 apie 12 val. T. P. susmuko šalia savo namų (duomenys neskelbtini), praeivis iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Greitosios medicinos pagalbos brigada atvyko 12.20 val., 13.02 val. nusprendė nuvežti į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę kardiologo apžiūrai, 13.07 vežant pacientą, įvyko klinikinė mirtis, pradėtas gaivinimas, 13.11 val. atvyko intensyvios pagalbos pažangaus gyvybės palaikymo brigada, gaivinimas tęsėsi 44 minutes, o 13.51 val. konstatuota mirtis.

14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2019-11-11 specialisto išvadoje Nr. M 1214/2019(01) nurodyta, kad pacientas mirė nuo kojų giliųjų venų trombozės. Tai komplikavosi abiejų plaučių arterijų tromboembolija, ūminiu kvėpavimo funkcijos ir širdies ritmo sutrikimu.

15. Akreditavimo tarnybos 2020-06-29 neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo patikrinimo Nr. D11-68-1/2020 ataskaitoje Nr. D17-128-(1.27) ir tarnybos direktoriaus 2020-06-30 įsakymu nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje suteiktos pažeidžiant reikalavimus. Akreditavimo tarnybos 2020-07-13 neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo patikrinimo Nr. D11-68-2/2020 ataskaita Nr. D17-133-(1.27) ir tarnybos direktoriaus 2020-08-04 įsakymu nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos Naujosios Vilnios poliklinikoje suteiktos pažeidžiant reikalavimus. Akreditavimo tarnybos 2020-06-18 neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo patikrinimo Nr. D11-68-3/2020 ataskaita Nr. D17-121-(1.27) ir tarnybos direktoriaus 2020-06-18 įsakymu nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos Greitosios medicinos pagalbos stotyje suteiktos nepažeidžiant reikalavimų.

16. Žalos nustatymo komisija 2020-09-30 sprendimu „Dėl R. P., A. P., L. P., E. P., B. P. pareiškimo“ Nr. 56-148, nusprendė, kad atlygintina žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, Naujininkų poliklinikoje ir Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotyje pacientui T. P. nebuvo padaryta.

17. Vilniaus miesto klinikinė ligoninė 2020-02-07 Neplaninio vidaus medicininio audito ataskaitoje Ne. A2-7/2020 nustatė, kad pagal aprašymą nestebėta plaučių tromboembolijai būdingų požymių – pacientas nesiskundė dusuliu, kojų tinimu ar jų skausmu, plaučiuose nebuvo karkalų, tiriant kraują, nenustatyta leukocitozės. Rekomenduota pakartotinai supažindinti medicinos darbuotojus su giliųjų venų trombozės, plaučių arterijos tromboembolijos požymiais, diagnostika ir gydymu.

18. Naujosios Vilnios poliklinika 2020-03-02 Vidaus audito ataskaitoje nustatė, kad gydytojas J. D. neturėjo pagrindo įtarti plaučių arterijos tromboembolijos, elektrokardiogramos atlikimas nebūtų parodęs pagrindinės diagnozės – kojų kitų giliųjų kraujagyslių flebito ir tromboflebito, kadangi pacientas ligai būdinga simptomatika nesiskundė, liga nustatoma kitu būdu – venografija, ultragarsiniais (doplerio) tyrimo metodais, kompiuterine tomografija ir kita.

19. Greitosios medicinos pagalbos stotis 2020-01-31 komisijos išvadose nustatė, kad D. D. nuodugniai ištyrė pacientą ir suteikė jam būtinąją medicinos pagalbą; paciento būklė iki klinikinės mirties momento nebuvo sunki, todėl kviesti intensyvios pagalbos pažangaus gyvybės palaikymo komandą anksčiau neprireikė; iškviesta pagalba atvyko labai greitai (per 4 min.); T. P. mirė staigiai ir netikėtai, nebuvo galima nustatyti, kad jis sirgo kojų giliųjų venų tromboze, dėl kurios vežant į ligoninę išsivystė masyvi plaučių arterijos tromboembolija; T. P. pradėtas gaivinti iš karto, gaivinimas atitiko Suaugusio žmogaus gaivinimo standartą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2011-08-31 įsakymu Nr. V-822. Pasiūlyta įspėti D. D. dėl būtinybės atidžiai pildyti greitosios medicinos pagalbos kvietimo korteles.

20. Byloje pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. DM 7/2020(02) ir gautas teismo nutartimi paskirtos ekspertizės aktas – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės aktas Nr. EDM 11/2021(02).

21. Analizuojant Ekspertizės akto turinį matyti, jog ekspertinį tyrimą atliko Leonas Gogelis, Gediminas Jaruševičius, Aleksandras Antuševas, Gediminas Raila ir Linas Darginavičius. Leonas Gogelis, Gediminas Raila ir Aleksandras Antuševas taip pat dalyvavo sudarant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvadą Nr. DM 7/2020(02). Atsakovai 2022-05-24 teismo posėdyje atsisakė prašymų dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Byloje nėra nustatyta, kad kuris nors ekspertas turėtų asmeninį suinteresuotumą, todėl teismas nelaiko, jog ekspertams dalyvaujant dviejuose tyrimuose, buvo pažeistas nešališkumo principas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2022-05-02 raštu yra išsamiai paaiškintas ekspertizės atlikimo bei Ekspertizės akto surašymo procesas. Teismo posėdžiuose buvo apklausti ekspertai Gediminas Jaruševičius, Aleksandras Antuševas, kurie išsamiai paaiškino atlikto tyrimo duomenis. Dėl išdėstytų priežasčių, teismas sprendžia, jog tiek Ekspertizės aktas, tiek Specialisto išvada yra tinkami ekspertiniai tyrimai šioje byloje.

Dėl teisinio reguliavimo

22. Ginčo santykiai spręstini pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą (toliau – PTŽSAĮ) (taikoma 18 redakcija, galiojusi nuo 2019-08-03 iki 2020-01-01). Argumentas, kad įvertinus, jog ieškovų procesiniai veiksmai (skundų pateikimas ikiteisminėje stadijoje bei ieškinio pateikimas teismui) pradėti įsigaliojus įstatymo pakeitimui, turi būti taikomos procesinės teisės normos, kurios numatytos įstatymo pakeitime, nėra teisingas. 2019-07-18 įstatymo Nr. XIII-2377 8 straipsnis nurodo, kad paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė), atsiradusi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių galiojimo metu, atlyginama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias nuostatas.

23. PTŽSAĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala yra pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos. Pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalį, turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama įstatymo ir Civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka.

24. PTŽSAĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta paciento, t. y. asmens, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis).

25. Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009; 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).

26. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-14 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008; 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013). Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010).

27. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas turi užtikrinti tokį rūpestingumo laipsnį, kokio tikimasi iš sąžiningo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo. Jo veikla turi būti grindžiama atsakomybe, kurią nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų profesijos standartai (CK 6.732 straipsnis).

28. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013, 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015) sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo (gydytojo) standartas yra nustatomas vadovaujantis specialiųjų medicinos mokslo žinių turinčių specialistų išvadomis. Tačiau kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal savo objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013, 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).

29. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Dėl T. P. mirties priežasčių vertinimo

30. Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2019-11-11 specialisto išvadoje Nr. M 1214/2019(01) nurodyta, kad pacientas mirė nuo kojų giliųjų venų trombozės. Tai komplikavosi abiejų plaučių arterijų tromboembolija, ūminiu kvėpavimo funkcijos ir širdies ritmo sutrikimu. Medicininiame mirties liudijime nurodyta tiesioginė mirties priežastis – ūminis kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos sutrikimas. Tarpinė mirties priežastis – abiejų plaučių skiltinių arterijų tromboembolija. Pagrindinė liga, sukėlusi mirtį, - kojų kitų giliųjų kraujagyslių flebitas ir tromboflebitas. Liga, kuri tapo mirties priežastimi, T. P. nebuvo diagnozuota. Šioje byloje siekiama įrodyti, jog T. P. mirtis ištiko dėl to, kad gydymo įstaigos – Vilniaus miesto klinikinė ligoninė ir Naujosios Vilnios poliklinika, neatliko pakankamų veiksmų teisingai diagnozei nustatyti. Byloje reikalinga aptarti, mirties priežastimi tapusios ligos eigą, jos simptomus bei galimus atlikti tyrimus, kadangi šie klausimai yra svarbūs sprendžiant dėl veiksmų teisėtumo ir priežastinio ryšio.

31. Ligos simptomai, eiga ir diagnostika yra išsamiai aptarta Giliųjų venų trombozės ir plaučių embolijos diagnostikos, gydymo ir profilaktikos metodikoje, kuri paskelbta Sveikatos apsaugos ministerijos internetiniame puslapyje (https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/asmens-sveikatos-prieziura/diagnostikos-gydymo-metodikos-ir-rekomendacijos/diagnostikos-ir-gydymo-metodikos ; nuoroda atsisiuntimui: https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/Asmens_sveikatos_prieziura/Diagnostikos_metodikos_ir_rekomendacijos/Metodikos/VTEmetodika20150112galutine.pdf), pateikta 2022-03-25 atsakovo atstovo prašymu.

32. Vertindamas profesionalaus gydytojo elgesio standartą, teismas remiasi specialiųjų žinių turinčių ekspertų vertinimais. Ekspertizės akte pateikiamais duomenimis dėl kojų giliųjų venų trombozės simptomų ir diagnostikos. Ekspertai nurodė, kad (31 klausimas) dažnai giliųjų venų trombozė nepasireiškia jokiais akivaizdžiais simptomais. Giliųjų venų trombozė kartais gali pasireikšti pažeistos kojos patinimu, skausmu, paraudimu ir vietiniu temperatūros pakilimu. Giliųjų venų trombozę galima įtarti, kai dirbamas sėdimas darbas, nėščiosioms, ligoniams po įvairių operacijų, sergantiems piktybiniais navikais, naudojančioms pakaitinę hormonų terapiją menopauzės metu ir ilgą laiką naudojančioms hormoninę kontracepciją. Tyrimų, skausmo intensyvumo ir dinamikos aprašymas, kvėpavimo dažnumo įvertinimas, pulso ir kraujospūdžio aprašymas neturi įtakos diagnozuojant tromboflebitą (18 klausimas). Lemiamą įtaką turi minėtų tyrimų teisingas interpretavimas ir klinikinis jų išraiškų susiejimas. Elektrokardiograma ir rentgenologinis tyrimas neturi lemiamos reikšmės diagnozuojant plaučių arterijos tromboemboliją, kojų giliųjų kraujagyslių flebitą, tromboflebitą. Lemiamą reikšmę, diagnozuojant minėtas ligas, turi širdies ir galūnių echoskopija bei kompiuterinės tomografijos tyrimas. Literatūros duomenimis (33 klausimas) tiktai 50 proc. pacientų esant tromboflebitui jaučia skausmus kojose, tačiau skausmas kojose yra nespecifinis tromboflebitui požymis. Nepaisant kruopštaus tyrimo, beveik trečdaliui pacientų, kuriems yra įrodyta plaučių arterijos tromboembolija, nenustatomas trombozės šaltinis. D-Dimerai (34 klausimas) yra fibrino (krešulio sudėtinės dalies) tirpimo produktai. Tyrimas yra skirtas fibrino skilimo produktų koncentracijos nustatymui. D-dimerų tyrimas nėra specifinis esant tromboflebitui. Esant jo padidėjimui galima atlikti širdies ir periferinių kraujagyslių echoskopinį tyrimą, ir po to kompiuterinę plaučių tomografiją. Tačiau tyrimai nėra absoliutūs.

Dėl Vilniaus miesto klinikinės ligoninės veiksmų

33. Nustatyta, kad 2019-11-01 T. P. atvyko į Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur jį 16.55 val. priėmė bendrosios praktikos slaugytoja K. S.. Ambulatorinės kortelės formoje Nr. 269/m slaugytoja nurodė, jog išmatavo kraujo spaudimą, pulsą, temperatūrą, kvėpavimo dažnį, ūgį, svorį, pažymėjo, kad žarnyno funkcijos kontrolė normali, šlapimo pūslės kontrolė normali. Gydytoja G. F. Ambulatorinio apsilankymo apraše E025 pažymėjo anamnezę – skausmas krūtinės srityje duriančio pobūdžio, pablogėjo prieš savaitę, aprašė tyrimus (bendras kraujo tyrimas ir elektrokardiagrafija), pažymėjo, kad kojose nėra edemų, paskyrė gydymą sol. Dexketoprofeni (Dolmen) 50 mg. Nustatyta diagnozė – jaunatvinė (juvenilinė) stuburo osteochondrozė, krūtinės sritis (M42.04), skausminis sindromas. Paskirtas gydymas – fizioterapija, masažas, Diklak 75 mg 3,0 į/r. Pažymėjo, jog būklė išrašant ženkliai pagerėjo. Rekomendacija – 2019-11-04 kreiptis į polikliniką neurologo konsultacijai dėl diagnozės patikslinimo, stuburo rentgenogramos atlikimo.

34. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės darbuotojų veiksmai buvo vertinami kelių atskirų tyrimų metu. Žalos nustatymo komisija 2020-09-30 sprendimu nustatė, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai. Apsilankymo metu nebuvo duomenų dėl plaučių arterijos tromboembolijos, kojų giliųjų kraujagyslių flebito ar tromboflebito. Pagal elektrokardiogramą nebuvo galima įtarti sunkios paciento būklės, nefiksuoti ritmo bei laidumo sutrikimai, nėra plaučių tromboembolijai būdingų pakitimų. Pacientui, besiskundžiančiam duriančiais skausmais širdies plote, įtariant stuburo patologiją, atlikti visi reikalingi tyrimai, skubus rentgenologinis tyrimas nebuvo būtinas.

35. Akreditavimo tarnyba 2020-06-29 neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo patikrinimo Nr. D11-68-1/2020 ataskaitoje Nr. D17-128-(1.27) ir tarnybos direktoriaus 2020-06-30 įsakyme nurodė, kad 2019-11-01 asmens sveikatos priežiūros paslaugos Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje buvo suteiktos, pažeidžiant norminių teisės aktų ir vidaus dokumentų reikalavimus. Ataskaitoje nurodyta, kad gydytoja G. F. neįvertino skausmo dešimtbalėje skalėje, tinkamai neužpildė Pacientų ambulatorinio priėmimo lapo skilčių, kuriose pažymima paciento periferinės kraujotakos būklė, kojų raumenų skausmingumas, jutimų bei atrofikos sutrikimai bei neatliko plaučių arterijos trombinės embolijos arba giliųjų venų trombozės diferencinės diagnostikos, nepaskirdama D-dimerų tyrimo.

36. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Ekspertizės akte Nr. EDM 11/2021(02) (1 klausimas) pažymėta, jog pagal pateiktą medicininę dokumentaciją ir paciento T. P. išsakytus nusiskundimus, pacientui Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje 2019-11-01 sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos tinkamai. Vertinant tai, kas galėjo būti atlikta ir aprašyta (pulsoksimetrija, kojų apžiūra, dusulio vertinimas ir papildomi tyrimai) bei ligos baigtį – paslaugos buvo netinkamos. Atsakant į 5-6 klausimus pažymėta, kad pagal pateiktus duomenis iš požymių, kurie gali leisti įtarti plaučių arterijos tromboemboliją buvo tiktai nežymi sinusinė tachikardija ir dusulys. Kitų požymių, kurie leistų pacientui įtarti plaučių arterijos tromboemboliją, kojų giliųjų kraujagyslių flebitą, tromboflebitą, nebuvo, arba jie neaprašyti ir nevertinti. Pagal pateiktus pirminius duomenis ir tuo metu nustatytą diagnozę, pacientui T. P. apsilankymo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje metu buvo paskirtas tinkamas gydymas.

37. Vertinant atskirų ekspertų poziciją, kuri pateikiama Specialisto išvadoje Nr. DM 7/2020(02), dėl gydymo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje ekspertai Leonas Gogelis ir šeimos gydytojas Gediminas Raila pažymi, kad platesnį paciento ištyrimą turėjo inicijuoti Vilniaus miesto klinikinės ligoninės priėmimo skyriaus gydytoja G. F. (galimi tyrimai: krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija, dvimatė echokardiografija, D-dimerų tyrimas). Aprašyti nusiskundimai ir atlikti tyrimai gydytojai G. F. neleido įtarti giliųjų venų trombozės ir plaučių tromboembolijos. Gydytoją galėjo suklaidinti paciento nusiskundimų galūnėse (skausmas, edema) bei pakitimų EKG, tachikardijos nebuvimas. Nurodo, kad priežastinio ryšio pradžia buvo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės priėmimo skyriuje gydytojos G. F., kur padaryta klaidų skiriant, atliekant, aprašant bei vertinant tyrimus. Minimi ekspertai nurodo, kad buvo neteisingai atlikti veiksmai Vilniaus miesto klinikinės ligoninės priėmimo skyriuje: neaprašytas skausmas ir jo intensyvumas; skirtas gydymas Dolmen; neaprašyta pulsoksimetrija; nepaskirta neurologo konsultacija; neaprašytas krūtinės ląstos, stuburo skausmingumas čiuopiant; neatlikta stuburo rentgenograma; neužpildytas kojų būklės aprašymas (kraujotaka, skausmingumas, patinimai, trofika); nepaskirtas D-dimerų tyrimas; nepaskirta krūtinės kompiuterinė tomograma; nepaskirta echokardioskopija; nustatyta neteisinga diagnozė; pacientas išleistas į namus ambulatoriniam gydymui.

38. Specialisto išvadoje Nr. DM 7/2020(02) kraujagyslių chirurgas Aleksandras Antuševas nurodo, kad 2019-11-01 Vilniaus miesto klinikinės ligoninės priėmimo skyriuje diagnozė nustatyta netinkamai. Gydytoja G. F. neužpildė Paciento ambulatorinio priėmimo lapo skilčių, kuriose pažymima paciento periferinės kraujotakos būklė, kojų raumenų skausmingumas, jutimų bei trofikos sutrikimai, todėl negalima konstatuoti, kad paciento kojos apskritai buvo apžiūrėtos. Gydytoja G. F. neįvertino galimos paciento hipoksijos ir diferencijuojant skausmų krūtinėje, nebuvo atliktas D-dimerų tyrimas.

39. Specialisto išvadoje Nr. DM 7/2020(02) kardiologas Rimvydas Šlapikas nurodė, kad sveikatos priežiūros paslaugos Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje suteiktos tinkamai. Elektrokardiogramos kokybė pakankama pokyčių įvertinimui. Duomenų už ūmų miokardo infarktą nebuvo, grėsmingų ritmo ir laidumo sutrikimų neregistruota. Patikimų duomenų už plaučių arterijos emboliją – sinusinės tachikardijos, DHPKB. T inversijos II, III aVF, V1-V4, dominuojančios R bangos VI derivacijoje, P pulmonale neregistruota. Pacientui, besiskundžiančiam duriančiais skausmai širdies plote ir įtariant stuburo patologiją, buvo atlikti visi tyrimai. Stuburo osteochondrozei įvertint stuburo rentgenologinis tyrimas reikalingas, tačiau neskubus. Duomenų, leidžiančių įtarti plaučių arterijos emboliją, tromboflebitą nepakako. Nesant duomenų už kitą patologiją, diagnozavus stuburo osteochondrozę, gydymas nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais, paskirta fizioterapija, masažu buvo tinkamas.

40. Vertindamas specialistų atliktus tyrimus, teismas sprendžia, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Vilniaus klinikinėje ligoninėje buvo padaryti pažeidimai: nenustatyta paciento periferinės kraujotakos būklė, kojų raumenų skausmingumas, jutimų bei atrofikos sutrikimai bei neatlikta plaučių arterijos trombinės embolijos arba giliųjų venų trombozės diferencinės diagnostikos, nepaskirtas D-dimerų tyrimas. Kiti anksčiau aptartose specialistų išvadose nurodyti pažeidimai – medicininės dokumentacijos pildymas, slaugytojos veiksmai, nelaikomi neteisėtais veiksmais, kadangi nuo jų atlikimo diagnozės nustatymas bei diagnostinių tyrimų paskyrimas nepriklausė. Pažymėjimas ambulatorinio apsilankymo apraše „kojose – be edemų“ nėra pakankamas veiksmas būklei įvertinti. Ambulatorinio priėmimo lapo neužpildytose grafose yra nurodyta net 14 tirtinų kojų būklės parametrų.

41. Akreditavimo tarnybos ataskaitoje nurodyta, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas turėjo būti vadovaujamasi 2014 m. Sveikatos apsaugos ministerijos parengtu Plaučių arterijos trombinės embolijos diagnostikos ir gydymo protokolu, kuriame nurodyta, kad D-dimerų tyrimas rekomenduojamas priėmimo skyriuje pacientams su klinikiniais simptomais ir maža ar vidutine plaučių trombinės embolijos klinikine tikimybe pagal Ženevos skalę (0-4 balai). Pažymėta, kad plaučių trombinės embolijos simptomai yra: dusulys, skausmas už krūtinkaulio, pleurinis skausmas, alpimas, atsikosėjimas krauju, karščiavimas, vienpusis kojų skausmas, hipoksemija, elektrokardiogramos pokyčiai. Teismas pripažįsta pagrįstu Akreditavimo tarnybos vertinimą, kad nustačius simptomus (dusulys, skausmas už krūtinkaulio, pleurinis skausmas), neįvertinus galimos hipoksemijos, bei pulsą 75-94 kartai per minutę, buvo tikslinga skirti D-dimerų tyrimą. Giliųjų venų trombozės ir plaučių embolijos diagnostikos, gydymo ir profilaktikos metodikos 20.1.2 punkte nurodyta, kad giliųjų venų trombozės diagnostika remiasi klinikiniais požymiais (Velso (Wells) kriterijais), ultragarsiniu tyrimu, kontrastine venografija ir D-dimerų testo rezultatais. Schemoje nurodytas diagnostikos algoritmas, kuriame rekomenduojama pirma atlikti ultragarsinį tyrimą, o šiam esant neigiamam – atlikti D-dimerų tyrimą. Šios metodikos 8 lentelėje pateikiami giliųjų venų trombozės diagnostikos kriterijai yra susiję su paciento kojų apžiūra (lokalus įtempimas venų projekcijoje, kojų patinimas, blauzdos sustorėjimas, įspaudžiama pažeistos kojos edema). Tuo patvirtinama, kad periferinės kraujotakos ištyrimas turėjo didelę reikšmę taikant tolesnius diagnostikos veiksmus.

42. Asmens sveikatos paslaugų teikimas Vilniaus miesto klinikinės ligoninėje netinkamu pripažintas Akreditavimo tarnybos 2020-06-29 neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo patikrinimo Nr. D11-68-1/2020 ataskaitoje Nr. D17-128-(1.27), Specialisto išvadoje Nr. DM 7/2020(02), Ekspertizės akte Nr. EDM 11/2021(02). Atsakant į kai kuriuos klausimus ekspertų pateikta nuomonė, jog paslaugos tinkamos, yra grindžiama specialistams pateiktais duomenimis, kurie yra neišsamūs. Išvados dėl tinkamo gydymo paskyrimo yra grindžiamos nustatyta diagnoze. Kadangi paciento mirtis įvyko ne dėl Vilniaus miesto klinikinės ligoninėje nustatytos diagnozės, o dėl ligos nenustatymo, tai gydymas, paskirtas nuo kitos ligos neturėjo įtakos ir nėra nagrinėtinas. Specialisto išvadoje Nr. DM 7/2020(02) kardiologas Rimvydas Šlapikas nurodė, kad paslaugos suteiktos tinkamai, įvertino elektrokardiogramos duomenis ir pažymėjo, kad pacientui, besiskundžiančiam duriančiais skausmai širdies plote ir įtariant stuburo patologiją, buvo atlikti visi tyrimai. Duomenų, leidžiančių įtarti plaučių arterijos emboliją, tromboflebitą, nepakako. Specialisto nuomonė yra pagrįsta atliktais tyrimais, tačiau ne visi tyrimai buvo atlikti, atlikus išsamesnę apžiūrą, galėjo būti nustatytos indikacijos ir kitų diagnozei reikšmingų tyrimų atlikimui.

43. Lietuvos medicinos normos MN 76:2015 „Vidaus ligų gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2015-03-10 įsakymu Nr. V-340, 11.2 punkte nustatyta, kad vidaus ligų gydytojas privalo tirti, diagnozuoti ligą, skirti gydymą bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pagal savo kompetenciją. Daroma išvada, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje nurodytas Lietuvos medicinos normos MN 76:2015 reikalavimas buvo pažeistas. Kadangi gydytoja G. F. neatliko išsamaus paciento ištyrimo bei netaikė reikalingos diagnostikos, šie veiksmai pažeidžia profesionalaus gydytojo standartą.

Dėl Naujosios Vilnios poliklinikos veiksmų

44. Ieškovė R. P. patvirtino, kad T. P. 2019-11-02 – 2019-11-03 praleido namuose, minimaliai judėdamas, daugiausia lovos režimu, jautė skausmą krūtinės srityje. T. P. 2019-11-04 nuvyko į Naujosios Vilnios polikliniką gydytojo J. D. konsultacijai. Ambulatorinėje kortelėje šeimos gydytojas J. D. įrašė, kad pacientas skundžiasi apsunkintu kvėpavimu, krūtinės skausmu įkvepiant, objektyviai askultuojant plaučiuose be karkalų, palpuojant krūtinės ląstą jaučią skausmą tarp šonkaulių. Šeimos gydytojas įrašė diagnozę – miozitas bei paskyrė gydymą tab. Dexketoprofeni (Dolmen), rekomendavo apsijuosti krūtinę elastiniu bintu.

45. Naujosios Vilnios poliklinikos darbuotojų veiksmai vertinti kelių atskirų tyrimų metu. Žalos nustatymo komisija 2020-09-30 sprendimu nustatė, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos netinkamai. Šeimos gydytojo konsultacija nebuvo išsami – neįvertintas arterinis kraujo spaudimas, pulsas, temperatūra, kvėpavimo dažnis, odos būklė. Trūksta tyrimų krūtinės skausmų diagnostikai (krūtinės ląstos rentgenogramos ir elektrokardiogramos), skubi neurologo konsultacija ar rentgenologinis ištyrimas nebuvo būtini. Padaryta išvada, kad trūkumai nėra priežastiniu ryšiu susiję su pacientui padaryta žala.

46. Akreditavimo tarnyba 2020-07-13 neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo patikrinimo Nr. D11-68-2/2020 ataskaitoje Nr. D17-133-(1.27) ir 2020-08-04 tarnybos direktoriaus įsakyme nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos Naujininkų poliklinikoje suteiktos pažeidžiant norminių teisės aktų ir vidaus dokumentų reikalavimus. Nustatyta, kad 2019-11-04 gydytojas J. D. neatliko objektyvaus ūminio skausmo stiprumo matavimo skausmo intensyvumo skale, neatliko skausmo klinikinio vertinimo (neaprašė skausmo atsiradimo laiko ar trukmės, skausmo pobūdžio ir plitimo), nepilnai atliko bendrą paciento ištyrimą (nevertino pulso, arterinio kraujospūdžio, kvėpavimo dažnio, kvėpavimo lygumo ir gilumo), nepaskyrė laboratorinių ir instrumentinių tyrimų skausmo diferencinei diagnostikai atlikti atsižvelgiant į negerėjusią paciento būklę. Gydytojas nenusiuntė neurologo konsultacijai.

47. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Ekspertizės akte Nr. EDM 11/2021(02) (7-9 klausimai) nurodyta, kad pagal medicininę dokumentaciją ir nusiskundimus 2019-11-04 Naujininkų poliklinikoje buvo suteiktos nepakankamos sveikatos priežiūros paslaugos. Tokiais atvejais elektrokardiograma turi būti kartojama. Nebuvo atlikti visi reikiami tyrimai. Visiems pacientams (17 klausimas), besiskundžiantiems krūtinės skausmais, turi būti atlikta pakartotina elektrokardiograma, bendras kraujo tyrimas, Troponino I ar T tyrimas. Tačiau net jeigu šie tyrimai būtų buvę atlikti, jie galėjo ir neparodyti tikrosios paciento būklės, įtariant plaučių arterijų tromboemboliją ar tromboflebitą reikia atlikti D-dimerų, širdies ar galūnių echoskopiją. Radus pakitimus reikia atlikti krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos tyrimą. Indikacijų skubiai siųsti pacientą neurologo konsultacijai nebuvo. Apsilankymo metu (19 klausimas) objektyvių duomenų, leidžiančių įtarti plaučių arterijos tromboemboliją, kojų giliųjų kraujagyslių flebitą, tromboflebitą, nebuvo.

48. Vertinant atskirų ekspertų poziciją, kuri pateikiama Specialisto išvadoje Nr. DM 7/2020(02), dėl gydymo Naujosios Vilnios poliklinikoje ekspertai L. G. ir šeimos gydytojas G. R. pažymi, kad gydytojas J. D. neaprašė širdies ir kraujagyslių būklės (kojų kraujotaka, patinimas, arterinis kraujo spaudimas, kvėpavimo ir pulso dažnis), neįvertino skausmo intensyvumo. Gydytojas galėjo atlikti pakartotiną elektrokardiogramą ieškodamas nepraeinančio krūtinės skausmo ir dusulio priežasčių. Gydytojo neurologo konsultacijos skyrimas nebuvo būtinas. Krūtinės skausmo intensyvumo bei pokyčių laiko bėgyje vertinimas galėjo suteikti papildomos informacijos paciento būklės sunkumui bei ligos dinamikos vertinimui. Buvo neatliktas krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas, neteisingai paskirtas gydymas Dexketoprofenu, nustatyta neteisinga diagnozė, nenusiųstas į priėmimo skyrių ar stacionarą diagnozei patikslinti.

49. Specialisto išvadoje Nr. DM 7/2020(02) kardiologas Rimvydas Šlapikas nurodė, kad sveikatos priežiūros paslaugos gydytojas J. D. nenustatė kraujospūdžio, širdies susitraukimo dažnio. Naujų simptomų, būdingų koronarinam ar pulmoniniam nepakankamumui nebuvo, todėl kartoti elektrokardiogramos nebuvo būtina. Duomenų diagnozuoti plaučių arterijos embolijai, giliųjų venų flebitą, tromboflebitą nepakako.

50. Specialisto išvadoje Nr. DM 7/2020(02) kraujagyslių chirurgas Aleksandras Antuševas nurodo, kad Naujosios Vilnios poliklinikoje medicininė pagalba buvo suteikta netinkamai. Gydytojas J. D. neatliko objektyvaus krūtinės ūminio skausmo stiprumo matavimo pagal vertinimo skalę, nepilnai atliko paciento ištyrimą (neįvertino SSD, AKS, kvėpavimo dažnio ir gilumo), nepaskyrė laboratorinių ir instrumentinių tyrimų krūtinės skausmo diferencinei diagnostikai atlikti, atsižvelgiant į negerėjančią paciento būklę ir nenukreipė paciento gydytojo neurologo konsultacijai,

51. Vertindamas specialistų atliktus tyrimus, teismas sprendžia, jog Naujosios Vilnios poliklinikoje padaryti pažeidimai, kad: 2019-11-04 gydytojas J. D. neatliko objektyvaus ūminio skausmo stiprumo matavimo skausmo intensyvumo skale, neatliko skausmo klinikinio vertinimo (neaprašė skausmo atsiradimo laiko ar trukmės, skausmo pobūdžio ir plitimo), nepilnai atliko bendrą paciento ištyrimą (nevertino pulso, arterinio kraujospūdžio, kvėpavimo dažnio, kvėpavimo lygumo ir gilumo), nepaskyrė laboratorinių ir instrumentinių tyrimų skausmo diferencinei diagnostikai atlikti atsižvelgiant į negerėjusią būklę.

52. Veiksmai pripažįstami neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų, kadangi T. P. nepakankamas ištyrimas, neįvertinus skausmo parametrų bei nepaskyrus papildomų tyrimų, sąlygojo jog nebuvo diagnozuota jo mirtį sukėlusi liga, kuri patvirtinta tik pomirtinio tyrimo metu. Asmens sveikatos paslaugų teikimas netinkamu pripažintas Žalos nustatymo komisija 2020-09-30 sprendimu, Akreditavimo tarnybos 2020-06-29 neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo patikrinimo Nr. D11-68-1/2020 ataskaita Nr. D17-128-(1.27), Specialisto išvada Nr. DM 7/2020(02), Ekspertizės aktu Nr. EDM 11/2021(02). Taip pat vertintinas ir veiksmų neatitikimas anksčiau minėtiems 2014 m. Sveikatos apsaugos ministerijos parengtu Plaučių arterijos trombinės embolijos diagnostikos ir gydymo protokolui bei Giliųjų venų trombozės ir plaučių embolijos diagnostikos, gydymo ir profilaktikos metodikai. galima įvertinti tik nepakankamas gydytojo pastangas atlikti diferencinę diagnostiką įtariant plaučių tromboemboliją.

53. Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „Vidaus ligų gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2005-12-22 įsakymu Nr. V-1013, 10.2 punkte nustatyta, kad šeimos gydytojas privalo pagal savo kompetenciją, nurodytą Lietuvos medicinos normoje, ir asmens priežiūros įstaigos, kurioje dirba, asmens sveikatos priežiūros licenciją tirti, diagnozuoti ligą, gydyti ligas, būkles bei sveikatos sutrikimus, rekomenduoti ir dalyvauti organizuojant ligų ir sveikatos sutrikimų profilaktikos priemones bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Daroma išvada, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Naujosios Vilnios poliklinikoje nurodytas Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 reikalavimas buvo pažeistas. Kadangi gydytojas J. D. neatliko išsamaus paciento ištyrimo bei netaikė reikalingos diagnostikos, šie veiksmai pažeidžia profesionalaus gydytojo standartą.

54. Kadangi paciento ištyrimas buvo neišsamus, teismas nelaiko reikšmingais argumentų dėl nebūtinumo skirti tyrimus, nenustačius pakankamų indikacijų. Kiekvienas papildomai padarytas tyrimas galėjo turėti esminę reikšmę priimant sprendimus dėl giliųjų venų trombozės diagnozės patvirtinimo. Taip pat nelaikoma svarbiomis aplinkybės, susijusios su T. P. asmeniu – galimas paveldimumas, svoris, rūkymas ar alkoholio vartojimas. Visus šiuos neigiamus veiksnius turėjo išsiaiškinti ir įvertinti gydytojas. Paciento gyvenimo būdas nelaikomas aplinkybe, dėl kurios buvimo gydytojas gali riboti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimtis.

Dėl Greitosios medicinos pagalbos stoties veiksmų

55. Nustatyta, kad 2019-11-08 T. P., rengdamasis važiuoti pas gydytoją, apie 12 val. susmuko šalia savo namų (duomenys neskelbtini). Buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba. Greitosios medicinos pagalbos dispečeris kvietimą priėmė 12.12 val., greitosios medicinos pagalbos brigadai kvietimas perduotas 12.15 val., atvykimo laikas 12.20 val. Greitosios medicinos pagalbos brigada patikrino kraujo spaudimą, pulsą, kvėpavimo dažnį, kraujo įsotinimą deguonimi, kūno temperatūrą, sąmonę pagal Glasgow komų skalę, gliukozės kiekį kapiliariniame kraujyje, skausmą, nustatė, kad kvėpavimas pasunkėjęs, odos spalva normali, stipininės arterijos pulsas čiuopiamas, kapiliarų prisipildymo laikas mažiau nei 2 s., vyzdžiai į šviesą reaguoja simetriškai, meninginių simptomų nėra, elektrokardiogramoje sinusinė tachikardija, ST segmentas normalus. 2019-11-08 13.02 val. brigada nusprendė nuvežti į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę kardiologo apžiūrai. 2019-11-08 13.07 val. vežimo metu įvyko klinikinė mirtis, pradėtas pradinis gaivinimas ir plaučių ventiliacija Ambu maišu, iškviesta intensyvios pagalbos pažangaus gyvybės palaikymo brigada. Intensyvios pagalbos pažangaus gyvybės palaikymo brigada į įvykio vietą (A. Goštauto g. ir A. Jakšto g. kampas) atvyko 13.11 val., gaivinimas tęsėsi 44 minutes, 13.51 val. konstatuota mirtis.

56. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų veiksmai vertinti kelių atskirų tyrimų metu, pažeidimų nenustatyta. Žalos nustatymo komisija 2020-09-30 sprendimu nustatė, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, atvykus greitajai medicinos pagalbai paciento skundai ir būklė nekėlė grėsmingos gyvybei patologijos įtarimų, indikacijų kviesti intensyvios pagalbos pažangaus gyvybės palaikymo brigadą nebuvo, buvo priimtas tinkamas sprendimas transportuoti į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę. Staiga įvykus klinikinei mirčiai, nedelsiant pradėtas paciento gaivinimas. Akreditavimo tarnyba 2020-06-18 neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo patikrinimo Nr. D11-68-3/2020 ataskaitoje Nr. D17-121-(1.27) ir tarnybos direktoriaus 2020-06-18 įsakyme nurodė, kad 2019-11-08 paciento pirminės būklės vertinimas ir pirminis bei specialusis gaivinimas buvo atliktas, vadovaujantis Suaugusio žmogaus specialiajam gaivinimo standartui, patvirtintam sveikatos apsaugos ministro 2011-08-31 įsakymu Nr. V-822.

57. Ekspertizės akte nurodyta, kad pagal pateiktus duomenis Greitosios medicinos pagalbos stoties specialistai, atsižvelgdami į paciento sveikatos būklę, savalaikiai priėmė sprendimą gabenti pacientą į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę ir kviesti intensyvios pagalbos pažangaus gyvybės palaikymo komandą. Gaivinimas suteiktas savalaikiai ir tinkamai. Greitosios medicinos pagalbos stoties specialistai pacientui T. P. suteikė tinkamą medicininę pagalbą. Medicinos darbuotojų veiksmai T. P. mirčiai tiesioginio priežastinio ryšio neturėjo.

58. Ieškovai prašo netinkamais veiksmais laikyti tai, kad sprendimas dėl paciento vežimo į ligoninę buvo priimtas praėjus net 42 minutėms nuo atvykimo momento. Laiko, jog toks elgesys pažeidžia profesionalaus gydytojo elgesio standartą. Nesutikimo su atlikta pirmine apžiūra bei gaivinimo veiksmais ieškovai nenurodo. Ieškovų argumentai dėl nesavalaikio sprendime dėl transportavimo nėra pagrįsti specialistų įvertinimu ir atmestini. Anksčiau išdėstytuose įvertinimuose nebuvo nustatyta medicinos darbuotojų neteisėtų veiksmų. Nors ieškovai vertina, kad Akreditavimo tarnybos ataskaitoje buvo įvertinta tik pirminė apžiūra ir gaivinimo procedūrų atitiktis Suaugusio žmogaus specialiajam gaivinimo standartui, patvirtintam sveikatos apsaugos ministro 2011-08-31 įsakymu Nr. V-822, tačiau tyrime detaliai aprašyti visi nustatyti medicinos darbuotojų veiksmai, išvadoje pažymėta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos nepažeidžiant reikalavimų, nėra išskirta, jog veiksmai vertinami tik pagal jų atitikimą vienam teisės aktui.

59. Sutiktina su atsakovo Greitosios medicinos pagalbos stoties pozicija, kad transportavimo pradžia, praėjus 42 minutėms, negali būti vertinama kaip netinkamas profesinių pareigų vykdymas. Teisės aktai nenustato, per kokį laiką reikia suteikti pagalbą, priimti sprendimą dėl transportavimo į ligoninę ir pradėti transportavimą. Iš pateiktų duomenų ir vertinimų matyti, jog įvykus paciento klinikinei mirčiai (sustojus kvėpavimui ir širdies veiklai), pacientas nedelsiant pradėtas gaivinti, iškviesta intensyvios pagalbos pažangaus gyvybės palaikymo brigada, kuri atvyko per 4 minutes nuo klinikinės mirties (per 2 minutes nuo kvietimo priėmimo).

60. Specialistų išvados yra pagrįstos faktiniais duomenimis. Akreditavimo tarnybai pateiktoje kardiologo Rimvydo Šlapiko nuomonėje yra aiškiai išdėstytas greitosios medicinos pagalbos vertinimas. Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimų aprašo 4 straipsnyje nurodytas greitosios medicinos pagalbos įstaigos uždavinys yra teikti būtinąją medicinos pagalbą sergantiems arba sužeistiems asmenims įvykio vietoje ir, esant indikacijų, skubiai juos nugabenti į stacionarinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Ieškovai nenurodo, kokias pirminės apžiūros metu nustatytas indikacijas laiko įpareigojančiomis skubiai vežti į gydymo įstaigą. Tokių indikacijų specialistų tyrimuose nenustatyta.

61. Nėra pagrindo nustatyti neteisėtų Greitosios medicinos pagalbos stoties veiksmų, todėl ieškinys šio atsakovo atžvilgiu atmetamas.

Dėl priežastinio ryšio

62. Vertinant priežastinio ryšio buvimą yra svarbu tai, kad ekspertai patvirtino (Ekspertizės akto 43 klausimas), jog negalima vienareikšmiai atsakyti, ar buvo galima išvengti pasekmės – paciento mirties. Plaučių tromboembolija, net ir teisingai bei savalaikiai diagnozuota ir gydyta ne visuomet baigiasi paciento pasveikimu. Jei gydytojų budrumas būtų buvęs didesnis, galima daryti prielaidą, kad paciento galimybė išgyventi būtų didesnė. Pagal pateiktus duomenis, pacientas giliau turėjo būti ištirtas Vilniaus miesto klinikinės ligoninės priėmimo skyriuje pirmą kartą jam atvykus į ligoninę. Tačiau negalima tvirtinti, kad jau tuomet pacientas sirgo giliųjų venų tromboflebitu, galbūt jis prasidėjo ir vėliau. Jeigu būtų įtartas giliųjų venų tromboflebitas ir atlikti D-dimerų, kompiuterinės krūtinės ląstos tomografijos ar dvimatės echokardioskopijos tyrimai, negalima tvirtinti, kad jais būtų patvirtinta įtariama diagnozė ir išvengta paciento letalinės baigties.

63. Tuo remiantis sprendžiama, jog byloje negali būti patvirtinta, kad netinkami sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų veiksmai buvo tiesiogine T. P. mirties priežastimi. Tačiau netinkamai suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos turėjo įtakos tam, kad tik po mirties buvo patvirtinta diagnozė.

64. Specialisto išvadoje Nr. DM 7/2020(02) ekspertai Leonas Gogelis ir šeimos gydytojas Gediminas Raila pažymi, kad abiejų sveikatos priežiūros įstaigų veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su T. P. mirtimi. Specialistai pažymi, kad priežastinio ryšio pradžia buvo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės priėmimo skyriuje gydytojos G. F., kur padaryta klaidų skiriant, atliekant, aprašant bei vertinant tyrimus. Klaidų grandinę pratęsė Naujininkų poliklinikos šeimos gydytojas J. D., galimai pasitikėdamas priėmimo skyriaus dokumentais ir neišsamiai atlikęs krūtinės skausmo bei dusulio priežasčių diferencinę diagnostiką bei nesiėmęs priemonių diagnozei patikslinti. Ekspertas Aleksandras Antuševas nurodė, kad paciento mirtis įvyko dėl netinkamos medicininės pagalbos komplekso nuo 2019-11 -01 iki 2019-11-08. T. P. mirties galimai buvo galima išvengti hospitalizavus jį 2019-11-04 į Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kardiologijos ar terapijos skyrių detaliai diferencinei diagnostikai.

65. Ekspertizės akte (40-44 klausimai) nurodyta, jog Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Priėmimo skyriaus, Naujininkų poliklinikos medicinos darbuotojų veiksmai T. P. mirčiai tiesioginio priežastinio ryšio neturėjo. Iš atliktos pomirtinės ekspertizės lieka neaišku, kada yra susiformavę trombai kojose, koks jų senumas. Galbūt jie pradėjo formuotis jau po apsilankymo. T. P. mirtis įvyko dėl ligos. Savalaikis jos nustatymas ir gydymo taktikos keitimas paciento šansą išgyventi galėjo padidinti. Plaučių tromboembolija, net ir teisingai bei savalaikiai diagnozuota ir gydyta, ne visuomet baigiasi pasveikimu. Tačiau Jei gydytojų budrumas būtų buvęs didesnis, galima daryti prielaidą, kad paciento galimybė išgyventi būtų didesnė.

66. Teismų praktikoje nurodyta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta teisės doktrinoje vadinamoji lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Pažymėtina, kad pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, bet pakankama priežastis nuostoliams atsirasti. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002; 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007). Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005; 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti.

67. Sprendžiama, jog nepakankami sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų veiksmai sudaro netiesioginį priežastinį ryšį su pasekmėmis. Neatsakingai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos buvo ne vienintelė, bet pakankama žalos atsiradimo priežastis. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys prisidėjo prie žalos atsiradimo, padaryta žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę. Jeigu Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir Naujosios Vilnios poliklinikos gydytojai būtų tinkamai apžiūrėję paciento kojų raumenis, skyrę D-dimero tyrimą, kitus tyrimus ligai diagnozuoti, būtų buvę galima tinkamai nustatyti diagnozę ir skirti gydymą. Atsakovų darbuotojų neteisėtas neveikimas neatitinka profesionalaus (gydytojo) elgesio standarto, kuriam keliami maksimalūs atidumo, rūpestingumo ir dėmesingumo kriterijai, šie veiksmai yra susiję su pasekme – mirtimi nuo nediagnozuotos ligos.

Dėl neturtinės žalos dydžio

68. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

69. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties; šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė R. P. buvo T. P. žmona, nurodo, kad kartu buvo 10 metų, susituokę nuo 2012 m., 2012-12-10 susilaukė sūnaus A. P.. Kartu šeimoje taip pat augo ieškovės sūnus L. P.. Šeimoje buvo emociškai tvirti ryšiai tarp sutuoktinių bei su L. P.. Ieškovas A. P. yra nepilnametis T. P. sūnus. B. P. ir E. P. yra T. P. tėvai. Ieškovai nurodo, kad T. P. santykiai su tėvais buvo glaudūs, nuolat palaikė ryšį, rūpinosi, motinai nuolat padėjo nudirbti ūkio darbų, paveždavo su reikalais. Su tėvu dirbo vienoje darbovietėje, gyveno netoliese, nuolat matydavosi ir bendraudavo.

70. Ieškovai nurodo, kad dėl staigios ir netikėtos mirties, netekus sutuoktinio, tėvo, sūnaus, patyrė itin stiprių išgyvenimų, dvasinį sukrėtimą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis, todėl kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Taip pat šis teismas yra nurodęs, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens mirties atveju turi mirusiojo tėvai, nepaisant darbingumo ir išlaikymo arba teisės gauti iš mirusiojo išlaikymą faktų egzistavimo, jeigu santykiai su mirusiuoju buvo gana glaudūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

71. Įstatyme nustatyta piniginė kompensacija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti dėl nukentėjusiojo mirties patirtą neturtinę žalą jo sutuoktiniui, vaikams arba tėvams, tačiau tik tuo atveju, jeigu šie tikrai palaikė draugiškus šeiminius santykius iki pat mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2008).

72. Ieškovai byloje nurodė, jog mirusiojo tėvus B. P. ir E. P. su T. P. siejo artimi santykiai. Atsakovai prašė ieškovų B. P. ir E. P. dalyvavimą pripažinti būtinu, teismas siūlė ieškovams apsispręsti dėl dalyvavimo teismo posėdyje. Ieškovams nedalyvavus teismo posėdyje bei atsakovams ginčijant jų glaudžius ryšius su mirusiuoju, t. y. žalos atlyginimo priteisimui būtiną aplinkybę, teismas sprendžia, kad glaudžių ryšių buvimas nėra patvirtintas įrodymais, dėl ko šių ieškovų ieškinį atmeta. R. P. buvo sudariusi santuoką, kartu gyveno, augino vaikus, todėl jos ryšys su T. P. yra labai stiprus. Stiprūs ryšiai sieja nepilnametį sūnų A. P. su tėvu.

73. Byloje nustačius tik netiesioginį priežastinį ryšį, sprendžiama, kad gydymo įstaigos yra atsakingos už netinkamus asmens sveikatos priežiūros veiksmus, atliktus neišsamiai ištiriant pacientą, todėl neturtinės žalos atlyginimas nustatomas mažesnis, nei būtų nustatomas, teismui pripažinus tiesioginį priežastinį ryšį. Sprendžiama, jog ieškovams R. P. ir A. P. priteistinos neturtinės žalos dydis sudaro po 3 000 Eur iš Vilniaus miesto klinikinės ligoninės bei Naujosios Vilnios poliklinikos.

Dėl Žalos nustatymo komisijos sprendimo ginčijimo

74. Ieškiniu prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2020-09-30 sprendimą „Dėl R. P., A. P., L. P., E. P., B. P. pareiškimo“ Nr. 56-148. Pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalį nustatyta, kad pacientas, nesutikdamas su Žalos nustatymo komisijos sprendimu, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Teismas turi įvertinti visas ieškovo nurodytas aplinkybes, kurios sudaro faktinį ieškinio pagrindą, ir priimamą sprendimą, o ne apsiriboti Žalos nustatymo komisijoje nagrinėtomis aplinkybėmis. Teisme nagrinėjamas ginčas ne dėl Žalos nustatymo komisijos sprendimų panaikinimo, o sprendžiamas ginčas dėl žalos atlyginimo iš esmės, reiškiant reikalavimus ne Žalos nustatymo komisijai, bet sveikatos priežiūros įstaigai, dėl kurios neteisėtų veiksmų, paciento nuomone, jam buvo padaryta žala, todėl dėl Žalos nustatymo komisijos sprendimo teisėtumo teismas neturi pasisakyti, tai reiškia, kad tenkinant ieškinį komisijos sprendimas neturi būti panaikinamas. Žalos nustatymo komisijos sprendimas neprivalo būti nuginčytas, nes teismo, nagrinėjančio ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, komisijos sprendimas dėl vienos iš civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – neteisėtų veiksmų – nebuvimo, nesaisto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-773/2014).

75. Byla dalyje dėl ieškinio reikalavimo panaikinti Žalos nustatymo komisijos sprendimą nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas, CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

76. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato bylinėjimosi išlaidų ieškovui kompensavimą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas ir ieškinys tenkintini iš dalies, yra pagrindas iš naujo spręsti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimą.

77. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovų 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis ieškovams R. P., A. P., B. P. ir E. P..

78. Vilniaus klinikinės ligoninės atstovas prašė priteisti advokato ir advokato padėjėjo išlaidas – 3 944,10 Eur ir 998,80 Eur ekspertizės išlaidų.

79. Naujosios Vilnios poliklinikos atstovas prašė priteisti 3 747,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 1 548,80 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 2 199,18 Eur už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą.

80. Trečiasis asmuo J. D. nurodė, kad patyrė 2 040 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose.

81. Trečiasis asmuo G. F. nurodė, kad patyrė 1 270,50 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų.

82. Ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleisti CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tuo remiantis, žyminis mokestis į valstybės pajamas priteisiamas iš atsakovų, skaičiuojant pagal patenkinto ieškinio dalį.

83. Vertinant ieškinio tenkinimo proporciją, gaunama, jog yra tenkinama nedidelė ieškinio dalis, nors ieškinio pagrindas buvo įrodytas. Teismas laiko, jog būtų neteisinga taikyti CPK 93 straipsnio 2 dalies taisyklę. Įvertinus, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės iš esmės yra patvirtintos teismo sprendimu, tik sumažintas prašomos priteisti žalos dydis, vadovaujamasi CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir nukrypstama nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės. Tuo remdamasis teismas bylinėjimosi išlaidas palieka jas turėjusioms šalims. Kadangi tretieji asmenys dalyvavo atsakovų pusėje, tai jų turėtos bylinėjimosi išlaidos taip pat neatlyginamos.

84. Žyminį mokestį 270 Eur (135 x 2), skaičiuojant nuo patenkintos dalies, taikant ieškinio pateikimo dienos kainų indeksą į valstybės pajamas įpareigojami sumokėti atsakovai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nutraukti bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2020-09-30 sprendimo panaikinimo.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei R. P. 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos iš VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos iš VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos.

Priteisti ieškovui A. P. 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos iš VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos iš VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos.

Ieškovų B. P. ir E. P. ieškinį atmesti.

Atsakovo VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis atžvilgiu ieškinį atmesti.

Priteisti iš VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos po 135 Eur (šimtą trisdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio į valstybės pajamas.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.