- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-24
- Bylos Nr.
- 2-773/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00031-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijai
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2727-450/2014 pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijai, pacientų sveikatai padarytos žalos komisijai, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė:
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 56-96, kuriuo netenkintas ieškovo pareiškimas dėl 100 000 Lt (po 50 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros įstaigų – VŠĮ Kaišiadorių ligoninės ir Vilniaus VšĮ Naujininkų poliklinikos gydymo paslaugų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 24 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą ištaisyti ieškinio trūkumus – apsispręsti kokį teisių gynimo būdą renkasi. Tuo atveju, jeigu ieškovas siekia neturtinės žalos atlyginimo, atsakovais turėtų būti patrauktos gydymo įstaigos. Be to, pacientų teisių gynimo bylos yra teismingos apygardos teismams. Atsižvelgiant į apygardos teismo išimtinį teismingumą dėl nagrinėjamų bylų, susijusių su pacientų teisių gynimu, ir į tai, kad atsakovu turėtų būti patraukta sveikatos priežiūros įstaiga (įstaigos), ieškovas turėtų tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą) ir jį atitinkantį ieškinio faktinį pagrindą (aplinkybes), iš kurių būtų aišku, ko reiškiamu ieškiniu dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo siekia ieškovas, kokius reikalavimus jis reiškia atsakovui (atsakovams) ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis grindžia tokius reikalavimus (CPK 135 str. 1 d. 2, 3 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir įpareigoti Vilniaus apygardos teismą toliau nagrinėti civilinę bylą nepakeitus atsakovo - Pacientų sveikatai padarytos žalos komisijos veikiančio prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovo nuomone, buvo pažeistos jo, kaip paciento teisės VšĮ Kaišiadorių ligoninėje ir VšĮ Naujininkų poliklinikoje, nekokybiškai, aplaidžiai suteikus jam medicinines paslaugas, todėl ieškovas kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri yra ikiteisminė institucija šiems ginčams. Pacientų sveikatos padarytos žalos nustatymo komisija atliko tyrimą ir priėmė sprendimą netenkinti ieškovo pareiškimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes remiantis specialistų konsultantų išvadomis ieškovui teikiant sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Kaišiadorių ligoninėje ir VšĮ Naujininkų poliklinikoje jam nebuvo padaryta žala. Ieškovas nesutinka su tokia išvada ir prašo teismo įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją nagrinėti jo pareiškimą iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Ikiteisminė institucija, negali būti atsakovu byloje dėl žalos sveikatai atlyginimo, nes ji neturi suinteresuotumo bylos baigtimi. Tiek bendrosios kompetencijos teismų praktikoje, tiek ir administracinių teismų praktikoje, ikiteisminės institucijos (Darbo ginčų komisija, Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius, administracinių ginčų komisijos, mokestinių ginčų komisija) netraukiamos atsakovėmis dėl savo priimtų sprendimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis garantuoja visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, o CPK 5 straipsnis taip pat numato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiose normose įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinę tvarką nustato specialieji įstatymai – CPK ir kiti įstatymai, o kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-172/2010). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio aiškintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje kilęs ginčas dėl netinkamai ieškovui suteiktų medicinos paslaugų. Ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau tekste ir Komisija), prašydamas pripažinti, kad VšĮ Kaišiadorių ligoninėje ir VšĮ Naujininkų poliklinikoje jam buvo netinkamai suteiktos sveikatos gydymo paslaugos, dėl to padaryta 211 Lt turtinė ir 100 000 Lt neturtinė žala, kurią ieškovas prašė įpareigoti lygiomis dalimis atlyginti VšĮ Kaišiadorių ligoninę ir VšĮ Naujininkų polikliniką. Komisija 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimu Nr. 56-96 ieškovo pareiškimo netenkino konstatavusi, jog žala ieškovui teikiant sveikatos gydymo paslaugas nebuvo padaryta. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti minėtą Komisijos sprendimą, nors iš ieškinio turinio matyti, kad reikalavimas reiškiamas dėl žalos atlyginimo. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, atsakovu civilinėje byloje laiko Lietuvos Respublikos sveikatos ministeriją, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą bei pakeisti atsakovą byloje. Tačiau ieškovas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.
Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas kilusį ginčą pažymi, jog Pacientų teisių ir žalos sveikatos atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos (turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises) atlyginimą, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys - per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Taigi, šis įstatymas asmeniui, nesutikusiam su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, suteikia teisę ginti savo pažeistus interesus, kreipiantis į teismą civilinio proceso įstatyme nustatyta tvarka. Minėtoje įstatymo nuostatoje įtvirtinta, kad ginčas teisme galimas tik tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos - šiuo atveju VšĮ Kaišiadorių ligoninės ir VšĮ Naujininkų poliklinikos, kadangi joms reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo. Nors nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovu byloje nurodo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją ir prašo panaikinti Komisijos sprendimą, tačiau iš ieškinio turinio matyti, kad ieškinio dalyką sudaro reikalavimas dėl žalos priteisimo iš gydymo įstaigų ir iš esmės reiškia ieškovo reikalavimą nagrinėti ginčą tarp sveikatos priežiūros įstaigų ir pareiškimą pateikusio asmens iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas neprivalo būti nuginčytas, nes teismo, nagrinėjančio ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, komisijos sprendimas dėl vienos iš civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – neteisėtų veiksmų ‑ nebuvimo, nesaisto. Išankstinė neteisminė ginčo sprendimo institucija tokioje byloje atsakovu netrauktina, kadangi ginčo objektas šioje byloje yra ne Komisijos sprendimas, o ginčas, kilęs tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigų; Komisija šiuo atveju nėra materialus teisinio santykio, iš kurio kildinamas žalos padarymas, dalyviu ir jai nėra (ir neturi būti) reiškiamas joks materialaus teisinio pobūdžio reikalavimas. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiama nutartimi įpareigojo ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus – pakeisti atsakovą byloje ir patikslinti ieškinio dalyką bei pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 3 p.).
Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos nutarties (CPK 377 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.