- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- 2A-115-232/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28333-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Suinteresuotas asmuo
- I. K., J. L., A. K., Vilniaus miesto 4 notarų biuro
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. M. (K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. M. (K.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. K., J. L., A. K., Vilniaus miesto 4 notarų biuro notarei A. A. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja M. M. (K.) kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos motinos T. K. mirties (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad gyvena Rusijoje, Smolenske. Iš brolio I. K. sužinojo, kad teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-324-600/2018, kurioje prašoma pripažinti apsimestiniu 2017 07 19 sudarytą dovanojimo sandorį, kuriuo atsakovas A. K. buto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėtą 1/6 dalį padovanojo atsakovui A. F.. Pažymėjo, kad pareiškėja (M. K.) yra A. K. ir T. K. dukra, nuo 1996 m. gyvenanti Rusijoje. Santuokos metu M. K. tėvai įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). M. K. tėvas A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties nei sutuoktinė T. K., nei dukra M. K. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimas buvo priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjos mama T. K. po sutuoktinio mirties toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi ir išlaikė, mokėjo komunalinius mokesčius. Pareiškėja M. K. iki 1996 m. gyveno šiame bute kartu su mama, prisidėdavo pinigais sumokėti mokesčius, duodavo pinigų buto priežiūrai ir buto remontui. Teigia, kad šias aplinkybes gali patvirtinti brolis I. K. ir sesuo J. L., kurie po tėvo A. K. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ir kurie kurį laiką taip pat gyveno kartu su motina bei prižiūrėjo butą. Teigė, jog yra įstatyminė įpėdinė, nes po tėvo A. K. mirties (duomenys neskelbtini), ji faktiškai priėmė palikimą ir pradėjo valdyti tėvo turto – buto dalį. Pareiškėjos mama T. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja suprato, kad paveldėjo iš tėvų buto dalį, tačiau pati būdama silpnos sveikatos, neturėjo objektyvių galimybių domėtis paveldėjimo klausimais. Iš notaro 2018 09 12 atsakymo sužinojo, kad turi teisę prašyti teismo pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam po mamos T. K. mirties, priimti. Nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes dėl teisinių žinių stokos nežinojo, kad palikimui priimti yra nustatytas trumpas terminas. Paaiškino, kad po mamos mirties pareiškėjos sveikata pablogėjo, pareiškėja sirgo, gydėsi ligoninėse, gyvendama Rusijoje negalėjo laiku kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, taip pat tuo metu nebuvo kam padėti jai atlikti šį veiksmą. Su broliais ir seserimis bendravo tik ligų ir gydymo klausimais. Broliui N. K. susirgus onkologine liga pareiškėja prižiūrėjo brolį, besigydantį gydymo įstaigoje Maskvoje. Brolis N. K. (duomenys neskelbtini) mirė, o po kurio laiko sunkiai sirgdama (duomenys neskelbtini) mirė sesuo M. K.. Visos šios aplinkybės, tame tarpe dažnos ir sunkios artimųjų ligos, lėmusios artimųjų mirtis, dėl kurių pareiškėja patyrė didelius dvasinius išgyvenimus bei didelį stresą, neturi pagrindo būti laikomomis nesvarbiomis priežastimis nulėmusiomis pareiškėjos neva nepagrįstą delsimą praleisti palikimo priėmimo terminą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo I. K. atsiliepimu nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Prašė teismo pareiškimą tenkinti visa apimtimi – pratęsti (atnaujinti) pareiškėjai terminą priimti palikimui, atsiradusiam po mamos T. K. mirties.
3. Suinteresuotas asmuo J. L. atsiliepimu nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir prašė teismo pareiškimą patenkinti visa apimtimi – pratęsti (atnaujinti) pareiškėjai terminą priimti palikimui, atsiradusiam po mamos T. K. mirties.
4. Suinteresuotas asmuo notarė A. A. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Vilniaus miesto 4 notarų biure 2014 06 30 buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 241/2014 m. (duomenys neskelbtini) mirus T. K., kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Palikimą pagal įstatymą priėmė mirusiosios sūnus N. K.. Mirusiosios sūnus I. K., dukros M. K. ir J. L. – palikimo atsisakė. Pažymėjo, kad iš 2014 06 30 Gyventojų registro tarnybos išrašo apie asmenį nustatė, kad mirusioji T. K. turėjo penkis vaikus – J. L., M. K., N. K., I. K. ir M. K. (išraše nurodyta, kad ši dukra mirusi), apie dar vieną mirusiosios dukrą palikimą priėmęs įpėdinis notarės neinformavo. Per CK nustatytą terminą palikimui priimti jokie kiti asmenys į Vilniaus miesto 4 notarų biurą nesikreipė, todėl palikimą priėmusiam mirusiosios sūnui N. K. 2016-04-19 buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), papildomai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į 1/6 dalį to paties buto. Paveldėjimo byla 2017 06 21 buvo baigta, palikimą priėmusiam įpėdiniui buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į visą mirusiajai priklausiusį turtą. Prašė bylą nagrinėti pagal byloje esančius dokumentus ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.
5. Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimas yra nepagrįstas, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė tikslių faktinių aplinkybių, visų paveldėtojų bei suinteresuotiems asmenims priklausančių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalių. Nurodė, kad pareiškėja po savo tėvo A. K. mirties jo palikimo dalies nepriėmė ir teisminiuose ginčuose niekada nedalyvavo. Paaiškino, kad po pareiškėjos tėvo A. K. mirties, ginčo tarp giminių dėl to, jog butas lieka sutuoktinei T. K., nebuvo. Po A. K. mirties, ginčo bute gyveno jo sutuoktinė T. K., jų sūnus N. K. ir jų anūkas, suinteresuotas asmuo A. K.. (duomenys neskelbtini) mirė T. K.. Kadangi visą tą laiką ginčo bute gyveno suinteresuotas asmuo A. K. bei jo tėvas N. K., tarp kitų suinteresuotų asmenų nebuvo ginčo, jog palikimą turi priimti išskirtinai N. K.. Suinteresuoti asmenys I. K. ir J. L. atsisakė nuo viso T. K. palikimo. Pareiškėjai šios aplinkybės buvo žinomos ir tai patvirtina suinteresuoto asmens A. K. bei jo pusseserės (pareiškėjos dukterėčios T.) susirašinėjimas, kuriame teigiama, jog pareiškėja ne tik žinojo apie visus vykstančius teisminius ginčus, bet ir kalbėjo su savo dukterėčia apie turto atsisakymą. Pareiškėja po savo motinos mirties neišreiškė jokios valios į palikimą, nei jį priėmė, nei jo atsisakė. (duomenys neskelbtini) mirė N. K.. Kadangi T. K. dėl palikimo priėmimo po savo vyro A. K. mirties nesikreipė nei į notarą, nei į teismą, o palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti savo vyro A. K. buto dalį, N. K. nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į butą. Mirus N. K. jo turtą paveldėjo sūnus A. K., kuris kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo – kad jo senelė T. K. faktiškai priėmė palikimą po savo vyro A. K. mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 02 23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5674-910/2016 pareiškėjo A. K. pareiškimą patenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog T. K., po A. K. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradedamą jį faktiškai valdyti. Suinteresuoti asmenys J. L. ir I. K. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-5674-910/2016, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 10 21 prašymą tenkino ir nustatė juridinį faktą, jog po A. K. mirties jo palikimą priėmė T. K., J. L. ir I. K. pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą. Po šio sprendimo suinteresuotam asmeniui A. K. priklauso ½ buto dalis ir 1/6 ginčo buto dalis, 1/6 buto dalis priklauso J. L. ir 1/6 buto dalis priklauso I. K.. Suinteresuotas asmuo A. K. 2017-07-19 sudarė dovanojimo sutartį su vieninteliu jam artimu žmogumi – A. F.. Teigė, kad visą N. K. ligos ir mirties laikotarpį juo rūpinosi jo sūnus – A. K.. Pažymėjo, kad pareiškėja praleido terminą priimti A. K. palikimą. Pareiškėja taip pat nepateikė prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-5674-910/2016 prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-23 sprendimą bei nustatyti juridinį faktą, jog po A. K. mirties pareiškėja priėmė atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškėja taip pat praleido terminą priimti T. K. palikimą 2014 metais. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja niekada neturėjo valios priimti palikimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjos prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmetė. Priteisė iš pareiškėjos suinteresuoto asmens A. K. naudai 926 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš pareiškėjos į valstybės biudžetą 10,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra A. K. ir T. K. dukra. Santuokos metu A. K. ir T. K. susilaukė septynių vaikų, taip pat įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties nei sutuoktinė, nei A. K. vaikai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. T. K. palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti – po sutuoktinio mirties toliau gyveno bute, juo rūpinosi ir išlaikė, mokėjo komunalinius mokesčius. Nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 10 21 sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-17589-595/2016 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. K. mirties 1994-03-24 jo palikimą priėmė T. K. mirusi (duomenys neskelbtini), J. L. bei I. K., pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą. Vilniaus apygardos teismas 2017 04 20 nutartimi paliko šį sprendimą nepakeistą. Nustatė, kad pareiškėja iki 1996 m. gyveno ginčo bute kartu su mama (T. K.). T. K. mirė (duomenys neskelbtini). T. K. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Palikimą pagal įstatymą priėmė mirusiosios sūnus N. K., Mirusiosios sūnus I. K., dukros M. K. ir J. L. – palikimo atsisakė.
8. Nurodė, kad pareiškėja per tris mėnesius nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl praleido įstatymo nustatytą terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po motinos mirties paduoti. Pažymėjo, kad nuo palikimo atsiradimo dienos iki pareiškėjos kreipimosi į teismą dienos praėjo beveik 5 metai. Padarė išvadą, kad pareiškėja nenurodė jokių svarbių termino praleidimą pateisinančių priežasčių. Pareiškėjos teiginius, jog po mamos mirties jos pačios sveikata stipriai pablogėjo, ji sirgo ir gydėsi ligoninėse, taip pat, kad brolis N. K. susirgo onkologine liga, pareiškėja jį slaugė bei prižiūrėjo ir, kad po kurio laiko sunkiai sirgdama (duomenys neskelbtini) mirė sesuo M. K. – teismas nelaikė svarbiomis priežastimis, nes pareiškėja nesiėmė visiškai jokių veiksmų palikimui priimti. Pažymėjo, kad pati pareiškėja nurodė, kad nuo 1996 m. gyvena Rusijoje, Smolenske. Pareiškėjos supratimą apie palikimo priėmimą kitaip, nei faktiškai buvo, niekaip nebandant aiškintis situacijos, neatliekant jokių veiksmų savo valiai išreikšti, neprašant pagalbos kvalifikuotų teisininkų arba Lietuvoje gyvenančių giminaičių (suinteresuotų asmenų brolio ir sesers), teismas laikė nesvarbiomis priežastimis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Pareiškėja M. M. (K.) apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atnaujinti pareiškėjai terminą priimti palikimą, atsiradusi po mamos T. K. mirties (duomenys neskelbtini).
10. Nurodė, kad po mamos mirties pareiškėjos sveikata pablogėjo, pareiškėja sirgo, gydėsi ligoninėse, gyvendama Rusijoje negalėjo laiku kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nebuvo kam padėti atlikti šį veiksmą. Broliui N. K. susirgus onkologine liga, prižiūrėjo brolį gydymo įstaigoje Maskvoje. (duomenys neskelbtini) mirė brolis N. K., (duomenys neskelbtini) mirė sesuo M. K.. Teigė, kad būdama silpnos sveikatos neturėjo objektyvių galimybių domėtis ginčo buto tolesniais teisiniais klausimais bei kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
11. Paaiškino, kad dėl nesąžiningų A. K. veiksmų, kuris civilinėje byloje Nr. A2-17589-595/2016 nuslėpė kitų įpėdinių buvimo faktą, tik 2018 m. balandžio mėn. sužinojo, jog tarp įpėdinių kilus ginčui teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-324-600/2018, kurioje pareiškėjos brolis I. K. ir sesuo J. L. teismo prašo pripažinti apsimestiniu 2017-07-19 dovanojimo sutartį, pagal kurį atsakovas A. K. paveldėto buto 1/6 dalį padovanojo A. F..
12. Pažymėjo, kad dėl dažnų ir sunkių artimųjų ligų, lėmusių jų mirtis, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus bei didelį stresą. Nurodytos aplinkybės neturi būti laikomos nesvarbiomis priežastimis, nelėmusiomis pareiškėjos neva nepagrįstą delsimą praleisti palikimo priėmimo terminą. Pažymėjo, kad palikimo nebuvo atsisakiusi.
Atsiliepimas
13. Atkreipė dėmesį, kad visi palikimą priėmė įpėdiniai, išskyrus A. K., kuris neinicijavo, kad pareiškėja notariškai atsisakytų palikimo dalies, tokiu būdu prisiimdamas riziką, sutiko dėl termino pratęsimo. Nurodė, kad notarė atsiliepime pažymėjo, kad apie dar vieną mirusios dukrą palikimą priėmęs įpėdinis notarės neinformavo.
14. Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu prašė atmesti apeliacinį skundą. Nurodė, kad pareiškėja žinojo apie visus vykstančius teisminius ginčus, kalbėjo su savo dukterėčia apie palikimo atsisakymą. Teigė, kad pareiškėja po savo motinos T. K. mirties neišreiškė jokios valios į palikimą.
15. Nurodė, kad po palikėjos mirties laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pareiškėja ligoninėje nesigydė, jokių ilgalaikių sveikatos problemų neturėjo. Net ir tuo atveju, jei minėtu laikotarpiu pareiškėja būtų sirgus, tai nesudarytų pagrįsto pagrindo išvadai, kad pareiškėja dėl to negalėjo per kuo įmanomai trumpesnį terminą įgyvendinti savo teisės pati arba per įgaliotus asmenis.
16. Pažymėjo, kad į bylą pateikti susirašinėjimai tarp pareiškėjos vyro ir suinteresuoto asmens A. K. patvirtina, jog pareiškėjos šeima buvo nusprendusi nesikišti į teisminius ginčus tarp giminių. Susirašinėjimas tarp suinteresuoto asmens A. K. bei jo pusseserės T. patvirtina, jog pareiškėja žinojo apie paveldėjimo santykius kilusius po jos mamos T. K. mirties.
17. Suinteresuotas asmuo J. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį tenkinti. Nurodė, kad palaiko apeliacinį skundą. Teigė, kad teismas neįsigilino į šeimos sunkią situaciją.
18. Suinteresuotas asmuo I. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį tenkinti. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į liudytojų parodymus ir į bylą pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad suinteresuotas asmuo A. K. neprižiūrėjo ir nepadėjo T. K. ir savo tėvui N. K., nedalyvavo gydant tėvą Maskvoje. Teigė, kad pareiškėja daug kartų buvo atvykusi į Lietuvą. Pažymėjo, kad pareiškėja nespėjo laiku priimti palikimo dėl artimųjų asmenų ligų ir jų mirčių. Nurodė, kad teismas padarė klaidingą išvadą, jog pareiškėja negalėjo nežinoti apie Vilniuje vykstančius teisminius procesus. Teigė, kad suinteresuotas asmuo A. K. bando apgauti teismą nurodydamas melagingas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
20. CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu. CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių.
21. Kasacinio teismo praktika sprendžiant dėl termino palikimui priimti atnaujinimo yra išplėtota ir išsami. Kascinis teismas yra pasisakęs, kad atsižvelgiant į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą įstatymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).
22. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).
23. Kasacinio teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo, įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodytą praktiką).
24. Aplinkybė, kad pareiškėjas ir jo šeimos nariai neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, pagal kasacinio teismo praktiką neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui.
25. Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
26. Pareiškėjos tėvai A. K., miręs (duomenys neskelbtini) ir T. K., mirusi (duomenys neskelbtini), turėjo septynis vaikus tris sūnus ir keturias dukteris, gyvendami santuokoje jie buvo įsigiję ginčo butą, (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjos tėvo A. K., mirties nei pareiškėjos motina, nei jo vaikai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjos motina T. K. palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti – po sutuoktinio mirties, toliau gyveno ginčo bute, juo rūpinosi ir išlaikė, mokėjo komunalinius mokesčius. Su ja kartu gyveno ir sūnus N. K., suinteresuoto asmens A. K. tėvas, miręs (duomenys neskelbtini).
27. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina T. K., kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo ginčo bute. 2014-06-30 Vilniaus miesto 4 notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 241/2014 m. Palikimą pagal įstatymą priėmė mirusiosios sūnus N. K., 2014-06-30 pareiškimais, mirusiosios sūnus I. K., dukros M. K. ir J. L. – palikimo atsisakė. Kadangi T. K. palikimą po jos vyro Aleksandro mirties ½ ginčo buto priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti, bet nesikreipė nei į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, nei į notarą, paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjui į tėvui priklausiusią buto dalį nebuvo išduotas.
28. A. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. K. priėmė palikimą, atsiradusį po A. K. mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti. 2016 02 23 sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiškėjo prašymą tenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. K. mirties 1994-03-24 jo palikimą priėmė T. K., mirusi (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
29. Kadangi kreipdamasis į teismą A. K. nebuvo suinteresuotais asmenimis įtraukęs, mirusiojo A. K. sūnaus I. K. ir dukers J. L., jie sužinoję apie bylą ir priimtą sprendimą, pareikalavo atnaujinti procesą byloje teismui nusprendus dėl neįtrauktų asmenų teisių.
30. Atnaujinus procesą 2016 10 21 sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-17589-595/2016 Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. K. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą faktiškai valdyti priėmė sutuoktinė T. K. mirusi (duomenys neskelbtini), dukra J. L. bei sūnus I. K.. 2017 04 20 Vilniaus apygardos teismas nutartimi sprendimas buvo paliktas galioti.
31. Po šio teismo sprendimo A. K. priklausė ½ ir 1/6 dalys nuosavybės teisių į ginčo butą. 2017 07 19 dovanojimo sutartimi A. K. padovanojo 1/6 ginčo buto A. F..
32. J. L. ir I. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydami prašė pripažinti apsimestiniu 2017 07 19 sudarytą dovanojimo sandorį, kuriuo atsakovas A. K. paveldėtą 1/6 ginčo buto dalį padovanojo A. F.: nustatyti, kad iš tikrųjų buvo sudarytas pirkimo–pardavimo sandoris: panaikinus jį, perkelti pirkėjo teises ir pareigas į šią buto 1/6 dalį ieškovams, įsigyjant ją už 2 300 Eur kainą, kuri buvo nurodyta dovanojimo sutartyje, pagal UAB „Capital vertinimas“ atliktą daikto, buto 1/6 dalies, įkainojimą; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
33. Iš teismų informacinės sistemo „Liteko“ duomenų matyti kad 2018 10 09 sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino ir nusprendė pripažinti 2017 07 19 ginčo buto 1/6 dalies dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. SK-7858, sudarytą tarp A. K. ir A. F., kuria A. K. padovanojo A. F. 1/6 ginčo buto dalį pirkimo – pardavimo sutartimi. Perkėlė ieškovams I. K. ir J. L. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2017 07 19 pirkimo – pardavimo sutartį ir nustatė, kad atsakovas A. K., pardavė, o ieškovai I. K. ir J. L. už 2 300 Eur nupirko 1/6 dalį ginčo buto. Priteisė iš ieškovų I. K. ir J. L. atsakovo A. K. naudai 2300 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2019 09 10 nutartimi sprendimo dalį, kuria dovanojimo sutartis pripažinta apsimestine, nustatyta, jog iš tikrųjų buvo sudaryta ginčo buto 1/6 dalies pirkimo - pardavimo sutartis ir pirkėjo pareigos perkeltos I. K. ir J. L. paliko galioti nepakeistą.
34. Apeliantė pareiškimą atnaujinti terminą palikimui po motinos mirties priimti pateikė 2018 09 12, po keturių metų ir 5 mėnesių po palikėjos, jos motinos T. K. mirties, taigi įstatymu numatytas 3 mėnesių terminą palikimui priimti praleidusi keliasdešimt kartų.
35. Pažymėtina, jog apeliantė neneigia fakto, kad apie savo motinos T. K. mirtį ji sužinojo iš karo kai tai įvyko. Tiek pareiškimą teismui dėl termino atnaujinimo, tiek apeliacinį skundą ji grindžia tais pačiais argumentais, kad terminą palikimui priimti praleido dėl savo pačios ir artimųjų asmenų sesers M. K. ir brolio N. K. ligų ir būtinybės juos slaugyti, brolio N. K. ir sesers M. K. mirčių ir savo būklės išgyvenus jų netektį, dėl ko teigė negalėjusi pasirūpinti palikimo reikalais ir kad visi įpėdiniai išskyrus A. K. sutinka, jog jai šis terminas būtų atstatytas.
36. Kaip jau minėta T. K. mirė (duomenys neskelbtini), reiškia terminas, kurį apeliantė prašo atnaujinti baigėsi (duomenys neskelbtini). Todėl sprendžiant ar ieškovė terminą praleido dėl pateisinančių priežasčių būtina nustatyti ar per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) egzistavo aplinkybės, kurias apeliantė nurodė kaip kliudžiusias jai priimti palikimą, įstatymo numatytu terminu pateikiant atitinkamą pareiškimą notarinei kontorai. Kaip matyti iš byloje pateiktų medikų išrašų ji buvo hospitalizuota Smolensko miesto ligoninėje nuo 2016 04 05 iki 2016 04 12 ir nuo 2016 05 13 iki 2016 05 13, praėjus dviem metams po palikimo atsiradimo (T. K. mirties).
37. Taip pat nėra ir duomenų, kad N. K. sirgo onkologine liga, pareiškėja jį slaugė bei prižiūrėjo būtent minėtų trijų mėnesių laikotarpiu, nustatytu palikimui priimti. Pareiškėjos sesuo mirė (duomenys neskelbtini), praėjus trims metams po palikimo atsiradimo, pareiškėjos motinos mirties. Aplinkybė, kad pareiškėja nuo 1996 m. gyvena, Smolenske, Rusijoje, pareiškėjos išsilavinimas jos informuotumas apie nustatytą palikimo priėmimo teisinį reguliavimą, nebandant aiškintis situacijos, kitų įpėdinių elgesys priimant ar atsisakant priimti palikimą, jų tarpusavio nesutarimai ir konfliktai bei tarp kitų įpėdinių vykstantys teisminiai procesai taip pat nelaikytini svarbia priežastimi, sutrukdžiusia pareiškėjai kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.
38. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
39. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą sprendimą palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.