Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotiems asmenims I. K., J. L., A. K., jo atstovei advokato padėjėjai Ievai Sebeckytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. M. (K.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. K., J. L., A. K., Vilniaus miesto 4 notarų biuro notarei Aldonai Adomaitienei dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas iš esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja neatsisakė savo paveldėjimo dalies ir negalima teigti, kad nepasinaudojo savo teise į palikimą; pareiškėjos buvo sunki sveikatos būklė ir tai yra pateisinamas pradelsimas kreiptis dėl palikimo. Po tėvo mirties pareiškėja priėmė palikimą faktiškai valdydama, nes gyveno su motina tame pačiame bute, padėjo juo rūpintis, rūpinosi motina. Prašo pareiškimą tenkinti.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė paaiškino, kad po tėvo mirties nebuvo ginčų, jog jo dalį paveldi motina, o po motinos mirties visi sutarė, kad butas lieka sūnui N. Pareiškėja žinojo apie motinos mirtį, tačiau savo valios priimti palikimą neišreiškė, o problema atsirado mirus broliui, ir butą paveldėjus jo sūnui, suinteresuotam asmeniui A. K.. Pareiškėja praleido terminą palikimui priimti be svarbių priežasčių, nes tuo laikotarpiu po motinos mirties, kuomet turėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo (per 3 mėnesius), pareiškėja nesirgo.

Liudytoju byloje apklaustas J. K. paaiškino, kad suinteresuotus asmenis I. K. ir A. K. pažįsta nuo 1994 m. Pareiškėją M. M. (K.) matė 1994 m. per tėvo laidotuves bei 1996 m., kai ši išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Aplinkybės, kad pareiškėja būtų gyvenusi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), liudytojas negali patvirtinti, nes ją matė tik 2 ar 3 kartus.

Liudytoju byloje apklaustas A. J. paaiškino, kad yra suinteresuotų asmenų šeimos draugas, pažįsta pareiškėją M. M. (K.). Patvirtino, kad pareiškėja iki 1996 m. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei, kad buvo atvažiavusi po tėvo mirties. Matė pareiškėją ir 2000 metais, padedančią mamai apsipirkti, tačiau nedažnai. Paaiškino, kad suinteresuotas asmuo J. L. nuo 1994 metų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyveno; šiame bute po 1994 m. gyveno mama (T. K.), M. M. (K.), N. ir A. K.. Po mamos (T. K.) mirties 2014 m., liudytojas pareiškėją M. M. (K.) matė vieną kartą. Pasakyti, ar ji tuomet gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negali.

Liudytoja byloje apklausta T. J. paaiškino, kad gyvena A. K. kaimynystėje nuo 1980 m. Iki 1996 m. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno daug žmonių, pasakyti kas konkrečiai, negali. Tvirtina, kad pažįsta I. K., matydavo kaip ateidavo aplankyti močiutės (T. K.). Tačiau pareiškėjos M. M. (K.) nepažįsta, nematė jos. Tvirtina, kad minėtame bute gyveno trys žmonės, tai A. K., jo tėvas – N. K. iki mirties ir močiutė (T. K.).

Liudytoja byloje apklausta S. P. paaiškino, kad yra A. K. kaimynė, kaimynystėje gyvena nuo 1969 m., pažįsta I. K. ir visus suinteresuotus asmenis. Į butą, esantį (duomenys neskelbtini), K. įsikėlė 1972-1973 metais, gyveno visa šeima, kartu ir pareiškėja M. M. (K.). Kai pareiškėja ištekėjo 1996 m., ji išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini); nuo 1990 metų minėtame bute gyveno N. K. su sūnumi A. K. ir tėvai iki kol buvo gyvi. Vėliau šiame bute gyveno tik A. K.. Liudytoja tvirtina, kad T. K. lankė tik sūnus I. K., pirkdavo jai produktus, išvesdavo į lauką, tuo tarpu pareiškėja pas mamą neatvažiuodavo, jos nelankė. Nuo 1994 m. bute gyveno tik T. K., N. K. ir A. K..

Liudytoja byloje apklausta D. G. paaiškino, kad yra A. K. kaimynė, kaimynystėje gyvena nuo 1991 m. Su suinteresuotais asmenimis artimai nebendravo, bet matė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno N. K. su sūnumi A. K. ir T. K., o I. K. ateidavo aplankyti mamos (T. K.).

Liudytoju byloje apklaustas V. B. paaiškino, kad pažįsta suinteresuotus asmenis, kad per jį pareiškėja M. M. (K.) perduodavo lauktuves. Liudytojas pareiškėją pažįsta nuo 1996 m., kuomet ji išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Teigia, kad iki 2000 m. pareiškėja dažnai lankydavosi Lietuvoje, tačiau po 2000 m. lauktuves M. giminaičiams veždavo jis.

Liudytoja byloje apklausta L. B. paaiškino, kad yra V. B. žmona. Pareiškėją M. M. (K.) pažįsta nuo 1996 m., kai ši persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Tvirtina, kad iki 2000 m. pareiškėja važiuodavo į Lietuvą bent kartą per tris mėnesius, vėliau – rečiau. Paskutinį kartą pareiškėja lankėsi Lietuvoje 2014 m. rudenį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmetamas.

Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja M. M. (buvusi pavardė – K.) yra A. K. ir T. K. dukra. Santuokos metu A. K. ir T. K. susilaukė septynių vaikų, taip pat įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos M. M. tėvas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 1994-03-24. Po jo mirties nei sutuoktinė, nei A. K. vaikai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. T. K. palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti – po sutuoktinio mirties toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi ir išlaikė, mokėjo komunalinius mokesčius.

Patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-17589-595/2016 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 1994-03-24 jo palikimą priėmė T. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2014-04-10, J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) bei I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi paliko šį sprendimą nepakeistą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Byloje esančiais duomenimis, pareiškėja M. M. iki 1996 m. gyveno ginčo bute kartu su mama (T. K.).

T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2014-04-10. Pagal Gyventojų registre esančius duomenis T. K. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 4 notarų biure 2014-06-30 buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 241/2014 m. Palikimą pagal įstatymą priėmė mirusiosios sūnus N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 72). Vadovaujantis 2014-06-30 pareiškimais, mirusiosios sūnus I. K., dukros M. K. ir J. L. – palikimo atsisakė (b. l. 53, 70-71).

Pareiškėja prašo atnaujinti terminą priimti palikimą, kuris atsirado po mamos T. K. mirties 2014 m. balandžio 10 d. Tvirtina, kad po mamos mirties jos pačios sveikata stipriai pablogėjo, ji sirgo ir gydėsi ligoninėse; taip pat brolis N. K. susirgo onkologine liga, pareiškėja prižiūrėjo jį (brolis N. K. mirė 2015-08-19); po kurio laiko sunkiai sirgdama 2017-05-08 mirė sesuo M. K., todėl, gyvendama (duomenys neskelbtini), pareiškėja negalėjo laiku kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjos teigimu visos šios aplinkybės neturi pagrindo būti laikomomis nesvarbiomis priežastimis nulėmusiomis pareiškėjos neva nepagrįstą delsimą praleisti palikimo priėmimo terminą.

Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Nepriėmus palikimo nė vienu iš įstatyme nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, terminą palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

Pareiškėja yra palikėjos T. K. pirmos eilės įpėdinė, paveldint pagal įstatymą (dukra) (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip minėta, T. K. mirė 2014-04-10. Palikėja nebuvo sudariusi testamento, ir, kaip minėta aukščiau, palikimą pagal įstatymą priėmė mirusiosios sūnus N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 72). Dėl palikimo priėmimo po T. K. mirties į Vilniaus miesto 4 notarų biurą niekas nesikreipė (b. l. 53).

Pareiškėja per tris mėnesius nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl praleido įstatymo nustatytą terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po motinos mirties paduoti. Pareiškėja nurodo, jog praleido įstatymo nustatytą terminą, nes gyvendama (duomenys neskelbtini) negalėjo laiku kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, be to, pati sirgo, slaugė sergantį brolį.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (atnaujinimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007, etc.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

Nagrinėjamu atveju nuo palikimo atsiradimo dienos iki pareiškėjos kreipimosi į teismą dienos praėjo beveik 5 metai. Kaip paminėta pirmiau, klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti (atnaujinti), teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), o vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė jokių svarbių termino praleidimą pateisinančių priežasčių. Pareiškėjos teiginiai, jog po mamos mirties jos pačios sveikata stipriai pablogėjo, ji sirgo ir gydėsi ligoninėse, taip pat, kad brolis N. K. susirgo onkologine liga, pareiškėja jį slaugė bei prižiūrėjo ir, kad po kurio laiko sunkiai sirgdama 2017-05-08 mirė sesuo M. K. – nelaikytini svarbiomis priežastimis, nes ji nesiėmė visiškai jokių veiksmų palikimui priimti. Juolab pati pareiškėja nurodo, kad nuo 1996 m. gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos supratimas apie palikimo priėmimą kitaip, nei faktiškai buvo, niekaip nebandant aiškintis situacijos, neatliekant jokių veiksmų savo valiai išreikšti, neprašant pagalbos kvalifikuotų teisininkų arba Lietuvoje gyvenančių giminaičių (suinteresuotų asmenų brolio ir sesers), laikytini nesvarbiomis priežastimis.

Teismas taip pat pažymi, kad byloje buvo aptariama eilė aplinkybių, kurios nėra tiesiogiai susijusios su pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo dalyku. Esminės aplinkybės, kurias privalėjo įrodyti pareiškėja byloje yra tos, kurios leistų teismui daryti išvadą, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, kai tuo tarpu tiek pareiškėjos atstovas, tiek suinteresuoti asmenys, prašę tenkinti pareiškimą, teismui įrodinėjo aplinkybes, jog pareiškėja padėjo giminėms, buvo gera dukra ir sesuo, jog dažnai lankydavosi Lietuvoje, gyveno mamos bute, o giminės jai nieko nepasakojo apie dėl buto vykstančius teisminius procesus. Šios aplinkybės niekaip neįrodo to, jog pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Tai, jog motina mirė, pareiškėja sužinojo iš karto, nepaisant to, jog negalėjo atvykti į laidotuves, o po motinos mirties privalėjo domėtis paveldėjimo klausimais, ypač atkreipiant dėmesį į tai, kad, kaip nurodė suinteresuoti asmenys, jie apie butą kalbėjosi, laikė jį bendru šeimos turtu, šeimos relikvija ir pan. Byloje pateikti suinteresuotų asmenų 2014-06-30 pareiškimai dėl atsisakymo nuo palikimo teismui taip pat leidžia abejoti, jog apie šiuos veiksmus nieko nežinojo pareiškėja, kadangi ji, kaip patvirtino suinteresuotas asmuo I. K., buvo atvykusi aplankyti motinos kapo 2014 metų rugpjūtį. Pareiškime nurodomos aplinkybės apie pareiškėjos susirgimus, gyvenimą ne Lietuvoje, teisinį neišprusimą, neleidžia teismui daryti išvados, jog beveik 5 metus po motinos mirties išvardintos aplinkybės neleido pareiškėjai išreikšti savo valios. Kaip teismo posėdyje paaiškino pareiškėjos advokatas, jos susirgimai buvo lėtiniai, ne ūmūs, tad per tokį ilgą laiką pareiškėja neabejotinai galėjo pasirūpinti savo paveldėjimo klausimais.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėja ypač ženkliai praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po palikėjos mirties 2014 metais paduoti dėl priežasčių, kurios nelaikytinos svarbiomis.

Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, po palikėjos T. K. mirties, palikimą buvo priėmęs pareiškėjos brolis N. K., o po šio brolio mirties (2015-08-19), palikimą priėmė pareiškėjos sūnėnas A. K., tačiau A. K. kreipusis į teismą dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo (kad jo senelė T. K. faktiškai priėmė palikimą po savo vyro A. K. mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti) bei vėliau išnagrinėjus civilinę bylą dėl proceso atnaujinimo minėtoje byloje dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo, teismas nusprendė, kad po A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 1994-03-24 jo palikimą priėmė T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2014-04-10, J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) bei I. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes ir remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 576 straipsnis). Taigi konstatuotina, jog nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjai termino palikimui priimti po palikėjos T. K. mirties, todėl pareiškėjos pareiškimas atmestinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas, iš pareiškėjos suinteresuoto asmens A. K. naudai priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t y. 926 Eur (devyni šimtai dvidešimt šeši eurai) (b. l. 163-168).

Valstybė patyrė 10,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau bei pareiškimą atmetus, minėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteisiamos valstybei iš pareiškėjos.

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578, 290-292 straipsniais teismas

nusprendžia:

pareiškėjos M. M. prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti.

Priteisti iš M. M., gim. 1962-07-18, A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 926 Eur (devynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš M. M., gim. 1962-07-18, į valstybės biudžetą 10,62 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.