Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1.; 1.1.4.7.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.8.; 1.1.8.9.2.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.2.14.5.1.; 1.2.16.4.1.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 2.1.14.2.; 2.3.6.4.5.2.; 2.4.2.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.6.4.4.

2025 m. balandžio 16 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus ir Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro bei nuteistojo M. B. ir jo gynėjo advokato Anatolijaus Šichovcovo apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (dėl 600 Eur) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 850 Eur) laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, subendrinus bausmių apėmimo būdu bei su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, M. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M. B. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Nuspręsta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą visoms M. B. banko sąskaitoms palikti galioti iki visiško 957,40 Eur civilinio ieškinio atlyginimo.

Iš M. B. priteista 957,40 Eur civilinio ieškinio atlyginimui nukentėjusiojo V. A. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis apgaule įgijo svetimą turtą, tai yra, ne vėliau kaip 2024 m. vasario 10 d. 22.35 val., nukentėjusiojo V. A. paprašęs paskolinti 500 Eur, o šiam sutikus, kartu su V. A. nuvyko prie PC „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), ten esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamo bankomato (duomenys neskelbtini) kur V. A. jam padavus jo vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas bekontaktę mokėjimo kortelę „Mylimiausia Mastercard“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuri susieta su tame pačiame banke V. A. vardu atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), bei pasakius kortelės prisijungimo PIN kodą, kad būtų galima išgryninti 600 Eur, iš kurių 500 Eur paskolinti jam, o likusius 100 Eur paduoti V. A., kad jis juos galėtų paskolinti D. B., pasinaudodamas V. A. apsvaigimu nuo alkoholio ir pasitikėjimu, turėdamas išankstinį tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – nukentėjusiojo V. A. pinigus, tą pačią dieną, 22.35 val. įdėjo anksčiau nurodytą mokėjimo kortelę į ten esantį bankomatą, suvedė PIN, ir per du kartus iš V. A. AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 1 200 Eur, iš kurių 100 Eur padavė V. A., o likusius pasiliko sau, tokiu būdu jis tyčia, apgaule savo naudai įgijo svetimą – V. A. priklausantį, turtą – 600 Eur.

2. Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, tai yra, ne vėliau kaip 2024 m. vasario 11 d. 1 val. 10 min. 3 s iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiojo V. A. kelnių kišenės pagrobė jo vardu išduotą banko AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas bevertę bekontaktę mokėjimo kortelę „Mylimiausia Mastercard“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuri susieta su tame pačiame banke V. A. vardu atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos prisijungimo kodą – PIN, kuriuos laikė su savimi iki 2024 m. vasario 11 d. 3.39 val. bei realizavo neteisėtai atlikdamas šešias finansines operacijas ir vieną pasikėsindamas atlikti, tokiu būdu jis neteisėtai įgijo, laikė ir realizavo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

3. Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai atliko finansines operacijas bei apgaule įgijo svetimą turtą, tai yra, 2024 m. vasario 11 d. 1 val. 10 min. 3 s, turėdamas neteisėtai įgytą svetimą mokėjimo priemonę – V. A. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas bekontaktę mokėjimo kortelę „Mylimiausia Mastercard“ Nr. (duomenys neskelbtini), ir žinodamas jos PIN kodą, adresu (duomenys neskelbtini) neteisėtai įdėjo anksčiau nurodytą mokėjimo kortelę į ten esantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamą bankomatą (duomenys neskelbtini) suvedė PIN kodą, ir taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį V. A., patikrino jo AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantį pinigų likutį,

- po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, 1 val. 10 min. 31 s, toje pačioje vietoje, neišėmęs iš bankomato anksčiau nurodytos mokėjimo kortelės, suvedė iš naujo PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, ir taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį V. A., iš jo AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino V. A. 500 Eur,

- po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, 1 val. 12 min. 20 s, toje pačioje vietoje, neišėmęs iš bankomato anksčiau nurodytos mokėjimo kortelės, suvedė iš naujo PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, ir taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį V. A., patikrino jo AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantį pinigų likutį,

- po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, 1 val. 12 min. 53 s, toje pačioje vietoje, neišėmęs iš bankomato anksčiau nurodytos mokėjimo kortelės, suvedė iš naujo PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, ir taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį V. A., iš jo AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino V. A. 300 Eur,

- po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, 3 val. 38 min. 32 s, toje pačioje vietoje neteisėtai įdėjo anksčiau nurodytą mokėjimo kortelę į ten esantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamą bankomatą (duomenys neskelbtini) suvedė PIN kodą, taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį V. A., siekdamas inicijuoti finansinę operaciją, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes suvedė neteisingą PIN kodą,

- po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, 3 val. 38 min. 41 s, toje pačioje vietoje, neišėmęs iš bankomato anksčiau nurodytos mokėjimo kortelės, suvedė iš naujo PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, ir taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį V. A., patikrino jo AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantį pinigų likutį,

- po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, 3 val. 39 min. 15 s, toje pačioje vietoje, neišėmęs iš bankomato anksčiau nurodytos mokėjimo kortelės, suvedė iš naujo PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, ir taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį V. A., iš jo AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino V. A. 50 Eur, tokiu būdu jis, neteisėtai disponuodamas elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo kortelę ir jos naudotojo patvirtinimo duomenis, bei neteisėtai atliko šešias finansines operacijas ir vieną pasikėsino atlikti, taip apgaule savo naudai bendrai įgijo svetimą – V. A. priklausantį, turtą – 850 Eur.

II. Apeliacinių skundų argumentai

4. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-02-10 nuosprendį pakeisti: 1) vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 10 d nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 18 d. nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) paskirtą 40 parų arešto bausmę; 2) į paskirtą bausmę įskaityti atliktą bausmę pagal Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 18 d. nuosprendį (baudžiamąjį įsakymą); 3) baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 3 metus, valstybės naudai iš M. B. išieškoti konfiskuotino turto - darant nusikalstamą veiką panaudoto daikto - automobilio „Mercedes Benz E 220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 100 Eur, paskirtas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 18 d. nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu), toliau vykdyti pagal paminėtą nuosprendį; 4) M. B. pripažinti recidyvistu; 5) kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

4.1. Teigia, kad nuosprendis dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti pakeistas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, reglamentuojantį bausmių bendrinimą (BK 63 straipsnio 9 dalis), bei netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus. Nurodo, kad teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, jog Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 18 d. nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) M. B. paskirta arešto bausmė visiškai atlikta, todėl jos su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme nebendrino. Taip pat teismas pripažino M. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau to nenurodė nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be to, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė toliau vykdyti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024-03-18 nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) paskirtas baudžiamojo poveikio priemones.

4.2. Teigia, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog M. B. teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, kurios buvo padarytos ne vėliau 2024 m. vasario mėnesio 10-11 dienomis, t. y. dar iki Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 18 d. nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) priėmimo, todėl minėtais nuosprendžiais M. B. paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, nepaisant to, jog Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 18 d. nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) paskirtą arešto bausmę M. B. skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo metu jau buvo atlikęs. Pastebi, jog teismas nuosprendžiu ne tik nesubendrino M. B. paskirtų bausmių, bet ir užkirto kelią tai padaryti bausmių vykdymo metu, tokį sprendimą motyvuodamas tuo, jog Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 18 d. nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) M. B. paskirta arešto bausmė visiškai atlikta, todėl ji su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme apskritai nebendrinama.

4.3. Taip pat prokuroras skunde teigia, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 18 d. nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) M. B. kartu su bausme buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 3 metus; turto konfiskavimas, t. y. valstybės naudai iš jo nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto - automobilio „Mercedes Benz E 220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 100 Eur. Dėl to, subendrinęs bausmes, paskirtas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 10 d. nuosprendžiu ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas turėjo pasisakyti ir dėl ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo. Nors BK 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 307 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinės dalies surašymą, 4 punkte nustatyta teismo pareiga rezoliucinėje dalyje nurodyti sprendimus dėl baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punktas turi būti aiškinamas ir taikomas kaip reikalaujantis nurodyti ne tik paskutinėje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ar auklėjamojo poveikio priemones, bet ir ankstesniais nuosprendžiais paskirtas tokias priemones, jei jos dar nėra įvykdytos; paskutiniame nuteistajam priimtame apkaltinamajame nuosprendyje turi būti nurodomos visos jam paskirtos bausmės ir baudžiamojo bei auklėjamojo poveikio priemonės, kitaip vykdant teismų nuosprendžius ir nutartis kiltų neaiškumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298/2006). Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (Šiaulių apygardos teismo sprendimai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-257-354/2021, 1A-159-316/2021, 1A-173-616/2024, 1A-215-354/2024 ir kt.). Dėl to, prokuroras, įvertinęs minėtą teisinį reglamentavimą bei atsižvelgęs į tai, jog Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 18 d. nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) M. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės šiuo metu dar nėra įvykdytos, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodydamas, jog toliau turi būti vykdomos nuteistajam M. B. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 18 d. nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, pažeidė BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pareigą nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą baudžiamojo poveikio priemonę. Todėl skundžiamas nuosprendis turi būti pakeistas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

4.4. Prokuroras skunde taip pat teigia, kad BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punkte (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija) nurodyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta. Akcentuoja, kad teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje pripažino M. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau to nenurodė nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ir todėl pažeidė BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą. Dėl šios priežasties skundžiamas nuosprendis turi būti pakeistas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. ir jo gynėjas advokatas Anatolijus Šichovcovas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nuosprendį ir M. B. paskirti švelnesnę bausmę arba bausmės vykdymą atidėti.

5.1. Teigia, kad teisme savo kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų M. B. pripažino visiškai, apie tai davė išsamius parodymus, labai gailisi dėl įvykdytų nusikaltimų, padarė tinkamas išvadas ir pažadėjo nebenusikalsti. Taip pat nurodo, jog M. B. iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, jo atsiprašė. Teigia, kad šios nurodytos aplinkybės, vadovaujantis BK 59 straipsnio taisyklėmis, laikytinos M. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Tvirtina, jog M. B. turi keturis nepilnamečius vaikus, kuriuos materialiai išlaiko, su jais bendrauja, juos prižiūri. Taip pat nurodo, kad M. B. yra registruotas Užimtumo tarnyboje, mokosi (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų mokyklos 12-oje klasėje. Kadangi Užimtumo tarnyba M. B. darbo nepasiūlo, todėl jis pragyvena iš atsitiktinių darbų, iš kurių išsilaiko pats bei išlaiko savo vaikus.

5.2. Apeliantai mano, kad teismas šią bausmę turėjo subendrinti su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 18 d. nusprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) paskirta bausmę, kurią M. B. pilnai atliko, ir tuo pagrindu jam paskirtą bausmę sumažinti 40 parų. Taip pat mano, kad teismas, skirdamas bausmę M. B., turėjo vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir skirti jam švelnesnę bausmę arba atidėti bausmės vykdymą.

6. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

7. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas advokatas Saulius Staškus prašė nuteistojo ir gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo ir jo gynėjo advokato Anatolijaus Šichovcovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, bei dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1, 2, 4 punktai).

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Apeliantai skundais neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl M. B. kaltės padarius nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir M. B. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.

9. Kita vertus, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo naujos BK 198¹, 214, 215 straipsnių redakcijos. Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pažymėtina, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060). Vadovaujantis BPK 362¹ straipsniu, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tačiau pagal sisteminį baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų aiškinimą, nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4, 5 dalyse numatytus sprendimus, taip pat, remdamasis BK 2 straipsniu bei BPK 3 straipsnio nuostatomis, nutraukti baudžiamąjį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-635-976/2015).

9.1. Nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančio BK 198¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tas, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Iki tol galiojusio BK 198¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje tebuvo nurodytos tik keturios alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Taigi, šiuo metu galiojančio BK 198¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos net penkios alternatyvios bausmės. Tai reiškia, jog naujosios redakcijos įstatymas švelnina nuteistojo M. B. teisinę padėtį, nes šios normos sankcijoje numatyta dar viena alternatyvi bausmės rūšis – laisvės apribojimas, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas jo veiką iš BK 198¹ straipsnio 1 dalies (2015 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XII-1777 redakcija) perkvalifikuoti į BK 198¹ straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.).

9.2. Taip pat nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančio BK 214 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Iki tol galiojusio BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje tebuvo nurodytos tik trys alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Taigi, šiuo metu galiojančio BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos net keturios alternatyvios bausmės. Tai reiškia, jog naujai įsigaliojęs įstatymas švelnina nuteistojo M. B. teisinę padėtį, nes šios normos sankcijoje numatyta dar viena alternatyvi bausmės rūšis – laisvės apribojimas, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas jo veiką iš BK 214 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į BK 214 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.).

9.3. Nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančio BK 215 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Iki tol galiojusio BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje tebuvo nurodytos tik trys alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Taigi, šiuo metu galiojančio BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos net keturios alternatyvios bausmės. Tai reiškia, jog naujas įstatymas švelnina nuteistojo M. B. teisinę padėtį, nes šios normos sankcijoje numatyta dar viena alternatyvi bausmės rūšis – laisvės apribojimas, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas jo veiką iš BK 215 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į BK 215 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.).

10. Nuteistasis ir jo gynėjas skunde kelia klausimą dėl M. B. paskirtos bausmės individualizavimo, prašydami M. B. paskirtą bausmę sušvelninti – taikant BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, skirti jam švelnesnę bausmę arba atidėti bausmės vykdymą.

10.1. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kartu pažymima, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. B. parinktos bausmės rūšimi ir jų dydžiais.

10.2. Nuteistasis M. B. įvykdė penkias nusikalstamas veikas, iš kurių trys nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 182 straipsnio 1 dalis, 198¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), o dvi nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), šias nusikalstamas veikas nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos baigtos. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis iš dalies atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

10.3. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog M. B. kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai, apie tai davė išsamius parodymus, labai gailisi dėl įvykdytų nusikaltimų, padarė tinkamas išvadas ir pažadėjo nebenusikalsti, ir kad šios aplinkybės turėtų būti laikomos nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis pagal BK 59 straipsnį.

10.4. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktiką ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi ar padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas yra tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo. Jei kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus (kasacinė nutartis Nr. 2K-609/2005) arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taip pat pagal teismų praktiką pripažinti asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), galima, jeigu asmuo gera valia aktyviais veiksmais padėjo išaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales, surinkti daiktinius įrodymus, nurodė nusikalstamos veikos liudytojus ir t. t.

10.5. Iš bylos matyti, kad nuteistasis M. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nepripažino (3 t., b. l. 155-157), tai padarė tik pirmosios instancijos teisme, o pasikeitusią poziciją paaiškino tuo, jog „žino, kad viską reikia prisipažinti, nes viskas aišku, yra kaltas, nufilmuotas“ (4 t., b. l. 26-29). Taigi, nuteistasis M. B. kaltę padarius nusikalstamas veikas pripažino ne savo noru, o verčiamas byloje surinktų įrodymų, taip pat aktyviais veiksmais ikiteisminio tyrimo pareigūnams byloje nepadėjo nustatyti objektyvios tiesos. Be to, pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta policijos tyrėja G. N. parodė, kad jai peržiūrint D. B. mobiliojo ryšio telefone buvusius vaizdo įrašus iš name įrengtos vaizdo kameros, ji perskaitė „Messenger“ programėle D. B. M. B. siųstas žinutes, kuriose M. B. rašė, jog ji sakytų, kad nukentėjusysis „pats dalino, kad ėjo ne vieną kartą“ (1 t., b. l. 132-134). Tokius liudytojos G. N. parodymus patvirtina pateiktos telefono fotonuotraukos bei 2024 m. lapkričio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 137-139, 140-142).

10.6. Kaip teisingai nurodyta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, sprendžiant dėl kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Pagal teismų praktiką nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015 ir kt.). Taigi, nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-648/2020). Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, jog asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, kremtasi dėl jų, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014). Teismų praktikoje akcentuojama, jog tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015).

10.7. Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis M. B. ne tik, kad kaltės nepripažino, bet ir nesigailėjo, nuoširdų gailestį deklaravo ir nukentėjusiojo atsiprašė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (4 t., b. l. 26-29, 34-37). Pažymėtina, jog nuteistasis M. B. turėjo galimybę atsiprašyti nukentėjusiojo akistatos, atliktos tarp jo ir nukentėjusiojo, metu, vykusios 2024 m. gegužės 29 d., tačiau to nepadarė (1 t., b. l. 71-74), o dalį žalos, t. y. 500 Eur iš 1475,40 Eur, atlygino tik praėjus beveik vieneriems metams po byloje tiriamo įvykio (4 t., b. l. 33). Dėl to toks nuteistojo gailėjimasis ir atsiprašymas galėtų būti vertinamas kaip siekis sušvelninti savo teisinę padėtį.

10.8. Įvertinus tai, kad kaltę nuteistasis pripažino ne savo noru, o verčiamas byloje surinktų įrodymų, daroma išvada, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas nepripažino nuteistojo M. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

10.9. Kitų nuteistojo M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas M. B. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10.10. Iki 2025 m. sausio 31 d. galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo numatyta, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), kurioje nustatyta, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje naujoje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nebeliko savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, toks pakeitimas yra lengvinantis asmens teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis).

10.11. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog M. B. šioje byloje nuteistas už penkių tyčinių nusikaltimų padarymą, taip pat patvirtina, kad nuteistasis, būdamas pilnametis, ne kartą buvo teistas už tyčinių nusikaltimų įvykdymą, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, jo teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, nusikalstamas veikas, už kurių padarymą M. B. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis įvykdė neišnykus teistumui. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog M. B. nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistas, ir tai pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10.12. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas, pripažinęs nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamas veikas M. B. padarė būdamas recidyvistas, nepagrįstai nuteistojo nepripažino recidyvistu ir to nenurodė nuosprendžio rezoliucinėje dalyje.

10.13. BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punkte (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija, galiojanti nuo 2024 m. lapkričio 1 d.) nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad M. B. nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę sunkinančia, tačiau apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistojo nepripažino recidyvistu ir to nenurodė nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, kaip tai reglamentuojama BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimą. Šis apylinkės teismo padarytas BPK pažeidimas nelaikytinas esminis, dėl kurio skundžiamą nuosprendį reikėtų pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu, bei jį panaikinus grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teisme, nes šis pažeidimas gali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teismo. Be to, dėl to yra pateiktas ir prokuroro apeliacinis skundas, kuriuo prokuroras prašo M. B. pripažinti recidyvistu. Atsižvelgiant į tai, kad M. B. naujas nusikalstamas veikas įvykdė būdamas recidyvistas ir tai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas) ir M. B. pripažįstamas recidyvistu nuosprendžio rezoliucinėje dalyje.

10.14. Kitų nuteistojo M. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

10.15. Nuteistasis M. B. nevedęs. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad M. B. turi keturis nepilnamečius vaikus, tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme nuteistasis teigė, kad turi keturis vaikus, iš kurių trys yra nepilnamečiai (4 t., b. l. 28). Be to, tokią aplinkybę apie turimus keturis vaikus patvirtinančių duomenų byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir jo gynėjas apeliacinės instancijos teisme. 2024 m. gruodžio 6 d. išraše iš moksleivių registro matyti, kad M. B. nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. nuotoliniu būdu mokosi (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų mokykloje pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą („Asmenų anketiniai duomenys IT medžiagoje Nr. 01-1-06624-24“, lapas 22). Iš Sodros duomenų bazės išrašo matyti, jog nuteistasis nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. niekur oficialiai nedirba. Nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis taip pat niekur nedirbo, nes individualią veiklą M. B. deklaravo vykdantis tik nuo 2023-06-01 iki 2023-08-30, t. y. tik tris mėnesius (3 t., b. l. 103), nuo 2024 m. lapkričio 15 d. registruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 105). Taip pat bylos duomenys rodo, jog nuteistasis M. B. per paskutinius penkerius metus administracine tvarka buvo baustas 6 kartus (3 t., b. l. 97-101), nusikalstamų veikų įvykdymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Be to, M. B. Lietuvos Respublikoje anksčiau buvo teistas net 16 kartų (3 t., b. l. 23-47), iš jų 6 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei. Taip pat M. B. penkis kartus buvo teistas Didžiojoje Britanijoje, iš jų vieną kartą už vagystę (3 t., b. l. 47-56). Naujas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, M. B. įvykdė neišnykus teistumui bei praėjus trumpam laiko tarpui po to, kai pasibaigė probacijos terminas (2023 m. gegužės 26 d. lygtinai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos neatlikus 8 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmės pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022-01-12 nuosprendį). Iš pažymos apie ankstesnius M. B. teistumus ir jam paskirtas bausmes matyti, jog anksčiau paskirtomis bausmėmis (bauda, laisvės apribojimu, areštu, laisvės atėmimu) bei taikytu bausmės vykdymo atidėjimu (taikytas tris kartus), lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos (taikytas tris kartus), taikyta amnestija bei Lietuvos Respublikos Prezidento suteikta malone BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, jis toliau vykdė nusikalstamas veikas. Šios paminėtos aplinkybės apie nuteistojo ankstesnius teistumus bei baustumus itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, jog jis linkęs daryti nusikalstamas veikas, nesilaikyti įstatymų.

10.16. Įvertinus visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už jo padarytas penkias tyčines nusikalstamas veikas paskyrė griežčiausią BK 182 straipsnio 1 dalies, 198¹ straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

10.17. Nuteistojo gynėjas skundu prašo jo ginamajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas.

10.18. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.

10.19. Pagal teismų praktiką šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-126-693/2018, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019, 2K-62-628/2019, 2K-159-976/2019, 2K-75-222/2020 ir kt.). Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-29-489/2015, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-337-489/2017, 2K-24-689/2019, 2K-62-628/2019, 2K-159-976/2019, 2K-75-222/2020 ir kt.). Be to, teismų praktikoje išaiškinta, jog BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos įvykdymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).

10.20. Kaip minėta, tiek BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje, tiek ir BK 198¹ straipsnio 1 dalies, BK 214 straipsnio 1 dalies ir BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijose be pačios griežčiausios laisvės atėmimo bausmės numatytos ir alternatyvios, t. y. švelnesnės nei laisvės atėmimas, bausmės. Taigi, esant galimybei kaltam asmeniui skirti vieną iš sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, nėra pagrindo manyti, kad straipsnio sankcijoje numatyta bausmė prieštarauja teisingumo principui ir dėl to yra pagrindas, vadovaujantis teisingumo principu, kaltam asmeniui taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Be to, kaip jau buvo minėta, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas sietinas su reikšmingų (išimtinių) aplinkybių nustatymu. Nuteistojo M. B. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – vaikai, mokslas, registracija Užimtumo tarnyboje, prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas, gailėjimasis, dalinis žalos atlyginimas - nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, į kurias atsižvelgus, reikėtų švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Pažymėtina, jog vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Dėl to nėra pagrindo tenkinti nuteistojo ir jo gynėjo prašymo bei M. B. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

10.21. Kaip jau minėta, apeliaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo M. B. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

10.22. Šiuo metu galiojančio BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu: 1) kaltininkas išlaiko asmenį su negalia ar sunkia liga sergantį asmenį ir nebūtų kam jo prižiūrėti arba 2) kaltininkas išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties arba įsakymo vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

10.23. Taigi, iš šios įstatymo normos matyti, jog turi būti nustatyta ne tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat ir bent dalinai atlyginta ar pašalinta turtinė žala. Nagrinėjamu atveju M. B. iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, ši aplinkybė buvo pripažinta kaip nuteistojo atsakomybę lengvinanti, tačiau jokių kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Be to, turi būti nustatyta ir bent viena šio straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatyta būtina sąlyga. Nors nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nuteistasis turi keturis nepilnamečius vaikus, kuriuos materialiai išlaiko, jais rūpinasi, tačiau, kaip jau minėta, byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Pažymėtina, jog BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga, kad kaltininkas išlaiko mažametį vaiką, t. y. vaiką iki 14 metų, o ne nepilnametį vaiką. Be to, pirmosios instancijos teisme pats nuteistasis pripažino, jog jam pačiam pragyventi padeda jo tėvas (4 t., b. l. 28). Taip pat pažymėtina, kad vaikai turi motiną, kuri, kaip ir tėvas, turi pareigą rūpintis ir išlaikyti vaikus. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog M. B. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 164 straipsnį, nes vengė pareigos mokėti lėšas savo sūnaus išlaikymui. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad byloje nenustatytos būtinos aplinkybės nuteistojo M. B. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas.

10.24. Taip pat teisėjų kolegija nenustatė pagrindų nuteistajam M. B. skirti kitą sankcijoje numatytą bausmę, bet ne laisvės atėmimą.

10.24.1. Iš pažymos apie ankstesnius teistumus matyti, jog nuteistasis iš teistumų ir jam paskirtų bausmių, kurios buvo švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmė (bauda, laisvės apribojimas, areštas), išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė, toliau vykdė nusikalstamas veikas. Atsižvelgiama ir į tai, kad nuteistasis oficialiai niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, turi nesumokėtų administracinių nuobaudų. Be to, nusikalstamas veikas, dėl kurių įvykdymo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus palyginti trumpam laiko tarpui po to, kai atliko Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022-01-12 nuosprendžiu jam paskirtą bausmę ir po taikyto lygtinio paleidimo buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro.

10.25. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam M. B. parinko griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios keisti nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

10.26. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį, o minėto straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti.

10.27. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki trejų metų, BK 198¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje – laisvės atėmimas iki dvejų metų, o BK 214 straipsnio 1 dalies ir BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijose - laisvės atėmimas iki šešerių metų.

10.28. Įvertinus nuteistojo M. B. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytos penkios tyčinės nusikalstamos veikos, priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms), nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (nevedęs, nedirba, mokosi, turi galiojančių administracinių nuobaudų, teistas, teistumas neišnykęs), daroma išvada, kad nėra pagrindo nuteistajam skirti minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmes, o skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už jo padarytus atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos, jos yra žymiai mažesnės nei BK 182 straipsnio 1 dalies, BK 198¹ straipsnio 1 dalies, BK 214 straipsnio 1 dalies ir BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Be to, pirmosios instancijos teismas, teisingai subendrinęs nuteistajam M. B. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, nuteistajam paskyrė subendrintą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažino vienu trečdaliu ir nuteistajam M. B. paskyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu nežymiai viršija pagal švelniausią nusikaltimą, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, skirtiną laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam M. B. paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės termino trumpinti nėra pagrindo.

10.29. Apeliaciniuose skunduose tiek prokuroras, tiek ir nuteistasis bei jo gynėjas teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai M. B. paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės nebendrino su nuteistojo atžvilgiu 2024 m. kovo 18 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir jau atlikta bausme.

10.30. Bausmių bendrinimo tvarką reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsniai. BK 63 straipsnyje nustatyta, jog pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nusikalstamos veikos padarymo laikas ir pirmojo nuosprendžio priėmimo laikas yra tos aplinkybės, kurios lemia, pagal kurio straipsnio taisykles teismas turi subendrinti bausmes. Visas bausmes, paskirtas už nusikaltimus, padarytus iki pirmojo nuosprendžio paskelbimo, teismas turi bendrinti pagal BK 63 straipsnio taisykles. Jeigu nustatoma, kad nusikalstama veika padaryta po pirmojo nuosprendžio priėmimo ir asmuo nėra atlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės arba naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas bausmes turi bendrinti remdamasis BK 64 straipsnio taisyklėmis.

10.31. Byloje nustatyta, kad nusikalstamas veikas, už kurių padarymą M. B. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė 2024 m. vasario 10-11 dienomis, o iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog po šių nusikalstamų veikų padarymo M. B. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 18 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį galutine 40 parų arešto bausme (3 t., b. l. 46-47). Kadangi nuteistasis naujas nusikalstamas veikas įvykdė iki Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 18 d. baudžiamojo įsakymo paskelbimo, pirmosios instancijos teismas M. B. paskirtą subendrintą bei vienu trečdaliu sumažintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę turėjo bendrinti su minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme pagal BK 63 straipsnio taisykles, nepaisant to, ar asmuo šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę buvo atlikęs ar jos neatlikęs.

10.32. Iš pažymos apie ankstesnius nuteistojo teistumus ir jam paskirtas bausmes matyti, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį paskirtą 40 parų arešto bausmę nuteistasis M. B. atliko nuo 2024 m. liepos 16 d. iki 2024 m. rugpjūčio 23 d., kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikus bausmę (3 t., b. l. 46-47).

10.33. Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą ir tai, jog nuteistasis atliko jam ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nebendrindamas nuteistajam M. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu ir nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su minėtu baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausme, prieš tai arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytina visa atlikta bausmė, paskirta pagal Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 18 d. baudžiamąjį įsakymą.

10.34. Nors apeliaciniame skunde prokuroras nenurodo, kokiu būdu nuteistajam M. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti subendrinta su ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam taikytinas palankesnis bausmių subendrinimo būdas, t. y. bausmes iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 4 dalis).

10.35. BK 63 straipsnio 4 dalis numato, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai; pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

10.36. Atsižvelgiant į tai, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 18 d. baudžiamuoju įsakymu M. B. nuteistas arešto bausme ir už tyčinio nusikaltimo (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), ir už baudžiamojo nusižengimo (BK 258 straipsnio 2 dalis) padarymą, o pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto, o už baudžiamąjį nusižengimą – nuo 10 iki 45 parų arešto, taip pat įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, daroma išvada, jog nuteistajam pridėtina 25 parų arešto bausmės dalis iš M. B. paskirtos 40 parų arešto bausmės.

10.37. Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, M. B. atžvilgiu netaikydamas BK 63 straipsnio nuostatų ir nesubendrindamas bausmių pagal kelis nuosprendžius, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistajam paskyrė neteisingą galutinę bausmę. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

10.38. Taip pat prokuroras apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimą, nes skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė sprendimo apie M. B. ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtas ir neatliktas baudžiamojo poveikio priemones.

10.39. Nors BK 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai, tačiau BPK 307 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinės dalies surašymą, 4 punkte nustatyta teismo pareiga rezoliucinėje dalyje nurodyti sprendimus dėl baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punktas turi būti aiškinamas ir taikomas kaip reikalaujantis nurodyti ne tik paskutinėje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ar auklėjamojo poveikio priemones, bet ir ankstesniais nuosprendžiais paskirtas tokias priemones, jei jos dar nėra įvykdytos; paskutiniame nuteistajam priimtame apkaltinamajame nuosprendyje turi būti nurodomos visos jam paskirtos bausmės ir baudžiamojo bei auklėjamojo poveikio priemonės, kitaip vykdant teismų nuosprendžius ir nutartis kiltų neaiškumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298/2006). Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (Šiaulių apygardos teismo 2021-09-23 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-257-354/2021, Šiaulių apygardos teismo 2021-10-07 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-316/2021, Šiaulių apygardos teismo 2024-05-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-173-616/2024, Šiaulių apygardos teismo 2024-09-26 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-215-354/2024, Šiaulių apygardos teismo 2025-01-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-43-951/2025 ir kt.).

10.40. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad M. B. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 18 d. baudžiamuoju įsakymu, be kita ko, vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 3 metus, termino pradžią skaičiuojant nuo 2024-01-22, bei, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta valstybės naudai iš M. B. išieškoti konfiskuotino turto – darant nusikalstamą veiką panaudoto daikto – automobilio „Mercedes Benz E 220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 100,00 Eur. Pažymėtina, kad BK 68 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo.

10.41. Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą bei atsižvelgus į tai, jog Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 18 d. baudžiamuoju įsakymu M. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės šiuo metu dar nėra įvykdytos (nepasibaigęs 3 metų uždraudimo naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones) terminas bei nėra duomenų, jog jau būtų išieškota konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma), daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodydamas, jog toliau turi būti vykdomos nuteistajam M. B. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, pažeidė BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pareigą nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą baudžiamojo poveikio priemonę. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

10.42. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniu skundu taip pat prašo nuteistajam M. B. paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

10.43. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 75 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą, tačiau skundžiamame nuosprendyje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nepasisakyta.

10.44. BK 75 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nustatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 6 dalis).

10.45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, paskirtos bausmės dydį, esminė šio instituto taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, jog nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad tokiu atveju nuteistajam pakanka paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

10.46. Nagrinėjamu atveju M. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už penkis tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, todėl yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, tačiau būtina nustatyti ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, naujas nusikalstamas veikas M. B. padarė būdamas anksčiau teistas net 15 kartų, iš jų 6 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, be to, dar vieną kartą buvo nuteistas ir po naujų nusikaltimų įvykdymo, jam skirtos tiek švelnesnės, tiek ir griežtesnės bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, nuteistajam ne kartą buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas bei kelis kartus taikytas lygtinis paleidimas, taipogi amnestijos nuostatos bei suteikta Lietuvos Respublikos Prezidento malonė, kai jis nuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo atleistas. Tokios aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Taigi, nors įstatymas nedraudžia asmeniui, kuriam jau buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, dar kartą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tai neabejotinai pakeis nusikalstamus M. B. polinkius ir ateityje jis nebenusikals, t. y. nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai M. B. bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Priešingai, manytina, jog nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

10.47. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti, teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė ir vėl įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti M. B. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

11. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

11.1. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. balandžio 9 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-04276 dėl 106,25 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį M. B., priteisimo (4 t., b. l. 101-102). Minėta pažyma buvo gauta teisėjų kolegijai išėjus priimti sprendimo, t. y. tik po teismo posėdžio, kuriame apeliacine tvarka buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, taigi, dėl šio prašymo neturėjo galimybės pasisakyti nei nuteistojo gynėjas, nei prokuroras. Todėl, vadovaujantis teismų praktika, klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paliekamas nenagrinėtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-10-511/2023).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 106 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo M. B. ir jo gynėjo advokato Anatolijaus Šichovcovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 10 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, M. B. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XII-1777 redakcija), už kurią jis nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 10 d. nuosprendžiu, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) ir M. B. paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę palikti nepakeistą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, M. B. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), už kurią jis nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 10 d. nuosprendžiu, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) ir M. B. paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę palikti nepakeistą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, M. B. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), už kurią jis nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 10 d. nuosprendžiu, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) ir M. B. paskirtą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę palikti nepakeistą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.), M. B. pripažinti recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 307 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, M. B. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą ir vienu trečdaliu sumažintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir M. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams 25 (dvidešimt penkioms) dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, M. B. į paskirtą bausmę įskaityti visą atliktą 40 parų arešto bausmę pagal Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 18 d. baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 73 straipsnio 2 dalimi, toliau vykdyti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 18 d. baudžiamuoju įsakymu M. B. paskirtas baudžiamojo poveikio priemones - uždraudimą naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones) 3 (trejus) metus, ir turto konfiskavimą, išieškant iš M. B. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto - automobilio „Mercedes Benz E 220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 100,00 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų palikti nenagrinėtą.