Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.11.; 1.2.26.2.; 2.1.14.2.; 2.3.6.5.; 2.4.2.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.6.4.4.

2025 m. sausio 30 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvydo Zederštremo, Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi, kuriuo T. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį ir nuteistas laisvės atėmimu 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, T. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką T. P. įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2024 m. spalio 19 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2024 m. lapkričio 18 d.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką nuspręsta įskaityti atliktą ir įskaitytą bausmės laiką pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 26 d. baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. lapkričio 18 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus išlaidų nuspręsta nepriteisti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. T. P. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. kovo 10 d. apie 19.45 val. viešoje vietoje – prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės įžūliu elgesiu, matant kitiems asmenims, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra, kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai V. P. į galvos sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nuosprendį: 1) ištaisyti pastebėtą rašymo apsirikimą, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodant, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis); 2) ištaisyti pastebėtą rašymo apsirikimą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodant, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir T. P. skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 mėnesiams; 3) vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu byloje Nr. 1-1491-953/2022 paskirtos bausmės ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi byloje Nr. T-305-953/2023 subendrintos su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, t. y. 3 mėnesiais laisvės atėmimo, ir T. P. skirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 9 mėnesiams; 4) vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, toliau vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. T. P., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo T. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos dienos, t. y. 2023 m. gruodžio 22 d.; bei toliau vykdyti, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, išieškant iš T. P. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto - automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą - 910 Eur ; 5) kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Teigia, kad teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus ir tinkamai juos įvertinęs, padarė teisingą išvadą apie T. P. veiksmų nusikalstamą pobūdį, jų kvalifikavimą ir kaltinamajam už jo įvykdytą nusikalstamą veiką parinko teisingą bausmės rūšį, byloje tinkamai išsprendė taikytos kardomosios priemonės ir byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimus, tačiau teismas, esant pagrindui, nepritaikė baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 straipsnis), nuostatų, dėl to, nesubendrinęs bausmės su ankstesniu – 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, T. P. paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę. Dėl to teigia, jog teismo nuosprendis turi būti pakeistas, nes teismas netinkamai taikė baudžiamuosius įstatymus ir paskyrė per švelnią galutinę subendrintą bausmę.

2.2. Nurodo, kad Informacinės prokuratūros sistemos (IPS), susietos su Lietuvos teismų informacine sistema (LITEKO), duomenys patvirtina, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu byloje Nr. 1-1491-953/2022 T. P. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam buvo paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu ir T. P. buvo nustatyta bausmė - laisvės atėmimas 6 mėnesiams, šios bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos. Be to, šiuo nuosprendžiu T. P., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šios priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, T. P. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto - automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą - 910 Eur. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. sausio 10 d. ir 2023 m. sausio 12 d. buvo išsiųstas vykdyti Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriui, VĮ „Regitra“ Šiaulių filialui, Antstolių rūmams ir Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Taip pat nurodo, kad IPS duomenys patvirtina, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 24 d. nutartimi byloje Nr. T-107-953/2023 patenkinus Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą, buvo išaiškinta, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu T. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo 3 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas turi būti skaičiuojamas po to, kai asmuo atliks bausmę arba bus lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Taip pat Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi byloje Nr. T-305-953/2023 patenkinus Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių l-ojo kalėjimo teikimą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, T. P. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę sumažintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, šios bausmės pradžią skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2023 m. balandžio 11 d., bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą galutinę subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaityta iki 2023 m. balandžio 11 d. atlikta bausmė pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendį ir pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendį. Taip pat prokuroras skunde nurodo, jog Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendį T. P. 2023 m. gruodžio 22 d. buvo paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023-12-15 sprendimu Nr. NĮ22-4633 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 82 straipsnio 3 dalimi, taikant intensyvią priežiūrą, atlikus 3/4 bausmės, prieš 3 mėnesius ir 26 dienas, bei 2024 m. sausio 11 d. jis buvo įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriuje, o 2024 m. balandžio 18 d. buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų registro.

2.3. Prokuroras teigia, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, T. P. padarė 2024 m. kovo 10 d., t. y. neatlikęs ankstesniu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu byloje Nr. 1-1491-953/2022 jam paskirtos bausmės, kuri 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi byloje Nr. T-305-953/2023 buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos arešto bausmės dalimi, ir buvo paskirta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nes jis 2023 m. gruodžio 22 d. buvo paleistas lygtinai prieš terminą, neatlikus 3 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmės. Taigi, nauja nusikalstama veika buvo padaryta lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu, todėl pirmosios instancijos teismas, šiuo nuosprendžiu paskyręs bausmes, jas, vadovaudamasis BK 64 straipsniu, turėjo subendrinti ir su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu byloje Nr. 1-1491-953/2022 paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, t. y. 3 mėnesiais 26 dienomis.

2.4. Nurodo, kad iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir T. P. skyrė galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Kadangi teismas šiuo skundžiamu nuosprendžiu T. P. paskyrė galutinę subendrintą bausmę - 6 mėnesius laisvės atėmimo, kuri yra didesnė nei likusi neatliktos bausmės dalis, kai neatlikta bausmės dalis yra 3 mėnesiai 26 dienos laisvės atėmimo, todėl prie šiuo skundžiamu 2024 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu turi būti pridėta likusios neatliktos bausmės dalis, kuri negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, t. y. 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Nurodo, kad, sprendžiant dėl pridedamos bausmės dalies dydžio, turėtų būti atsižvelgiama į T. P. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, asmenį charakterizuojančius duomenis (teistas 15 kartų, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, verčiasi individualia veikla), į nustatytą vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)), į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, todėl mano, kad pridedamos bausmės dalis turėtų būti minimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis, t. y. 3 mėnesiai laisvės atėmimo, ir T. P. turi būti paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Kadangi pirmosios instancijos teismas, esant pagrindui, nepritaikė baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio bausmių subendrinimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 straipsnis), taip padarė teisės taikymo klaidą, dėl to nuteistajam T. P. buvo paskirta neteisinga, per švelni galutinė subendrinta bausmė, todėl nuosprendis turi būti pakeistas dėl nepritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos galutinės subendrintos bausmės.

2.5. Prokuroras skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 307 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pareigą rezoliucinėje dalyje nurodyti apie T. P. ankstesniu teismo sprendimu paskirtas ir neatliktas baudžiamojo poveikio priemones, nes Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1491-953/2022 T. P., be kita ko, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, taip pat, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas, išieškant iš T. P. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto - automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą - 910 Eur, bei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 24 d. nutartimi buvo išaiškinta, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu T. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas 3 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, turi būti skaičiuojama nuo to, kai asmuo atliks bausmę arba bus lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nurodo, kad T. P. lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo paleistas 2023 m. gruodžio 22 d., todėl nuo šios datos ir turi būti skaičiuojamas baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo 3 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas. Dėl to mano, kad, esant nurodytoms aplinkybėms, nuosprendis turi būti pakeistas ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, jo rezoliucinėje dalyje papildomai nurodant, jog, vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, toliau vykdytinos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu T. P. paskirtos ir neatliktos baudžiamojo poveikio priemonės.

2.6. Taipogi skunde prokuroras teigia, kad nuosprendyje yra pastebėti aiškūs rašymo apsirikimai. Nurodo, jog nuosprendžio aprašomojoje dalyje, sprendžiant bausmės T. P. skyrimo klausimą, neteisingai įvardintas BK straipsnis, reglamentuojantis T. P. įvykdytą nusikaltimą (BK 284 straipsnis), nes nurodyta, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, bei nurodomas BK 12 straipsnis, kuris reglamentuoja kitą nusikalstamos veikos rūšį - baudžiamuosius nusižengimus, o ne nusikaltimus, todėl turėjo būti nurodyta BK 11 straipsnio 3 dalis. Taip pat teigia, jog nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta, kad, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir T. P. skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas T. P. paskirtas bausmes, teisingai vadovavosi BK 63 straipsniu, reglamentuojančiu bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, ką nurodė ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje, tačiau klaidingai jį nurodė procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje. Kadangi pirmosios instancijos teismas procesiniame sprendime padarė klaidas, todėl šie rašymo apsirikimai turi būti ištaisyti, patikslinant nuosprendžio aprašomąją ir rezoliucinę dalis bei nurodant teisingus BK straipsnius.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja iš esmės neprieštaravo prokuroro siūlymui dėl klaidų ištaisymo, prašė skirti švelnesnę bausmę, nei siūlė prokuroras.

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės bei dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1, 2, 4 punktai).

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Prokuroras apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl T. P. kaltės padarius nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir T. P. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį.

6. Apeliantas skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl nuteistajam T. P. paskirtos subendrintos bausmės dydžio, nuosprendyje padarytų rašymo klaidų ir neišspręsto klausimo dėl paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių tolesnio vykdymo. Dėl to teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma prokuroro apeliaciniu skundu.

6.1. Prokuroras teisus, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse padaryta rašymo klaidų. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, jog „nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 12 straipsnis)“. BK 12 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamasis nusižengimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą. Tuo tarpu, kas yra nesunkus nusikaltimas, yra numatyta BK 11 straipsnio 3 dalyje. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, teisingai nurodęs, jog nuteistojo T. P. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarė klaidingą nuorodą į BK 12 straipsnį. Ši rašymo klaida ištaisytina, nurodant, kad T. P. nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatytai ne BK 12 straipsnyje, o BK 11 straipsnio 3 dalyje.

6.2. Taip pat nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog nuteistajam T. P. pagal BK 284 straipsnį paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme taikant BK 64 straipsnio 1, 3, 9 dalis, nors nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, „vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme <...>“. BK 64 straipsnyje, reglamentuojančiame bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, 9 dalis nenumatyta, be to, BK 64 straipsnio nuostatos taikomas tada, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Nusikalstama veika, už kurios padarymą T. P. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, buvo įvykdyta 2024 m. kovo 10 d., t. y. iki Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 26 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl taikyti BK 64 straipsnio nuostatas šiuo atveju nėra pagrindo. Dėl to akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarė rašymo klaidą, nurodydamas, jog T. P. bausmės bendrinamos vadovaujantis ne BK 63 straipsniu, o BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi. Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi pats pirmosios instancijos teismas taisė nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodydamas, jog „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir T. P. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams“. Tačiau šiuo atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas dalinį bausmių bendrinimo būdą, numatytą BK 63 straipsnio 4 dalyje, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog vadovaujasi minėto straipsnio 3 dalimi, šios klaidos neištaisė ir priimdamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį dėl klaidos ištaisymo. Šis rašymo apsirikimas taisytinas, nurodant, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

7. Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad nuteistajam T. P. paskirta subendrinta bausmė yra neteisinga, nes pirmosios instancijos teismas, esant pagrindui, nepagrįstai netaikė BK 64 straipsnio nuostatų ir T. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės nebendrino su ankstesniu nuosprendžiu T. P. paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, dėl to nuteistajam paskyrė neteisingą ir per švelnią bausmę.

7.1. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad nusikalstamą veiką pagal BK 284 straipsnį, už kurios padarymą T. P. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė 2024 m. kovo 10 d., t. y. po to, kai 2023 m. gruodžio 22 d. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikus laisvės atėmimo bausmės pagal ankstesnį nuosprendį. Iš šio išrašo matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu T. P. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, buvo nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, T. P. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nuteistajam T. P. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams (2 t., b. l. 23-41, 44-45, 133-147). Taip pat iš šio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. NĮ22-4633 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 3 dalimi, taikant intensyvią priežiūrą, atlikus 3/4 bausmės, T. P. 2023 m. gruodžio 22 d. buvo paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 3 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmės bei 2024 m. sausio 11 d. buvo įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriuje (2 t., b. l. 23-41, 133-147). Nors T. P. 2024 m. balandžio 18 d. buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, tačiau likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies – 3 mėnesių 26 dienų jis realiai neatliko ir, kaip jau minėta, naują nusikalstamą veiką jis įvykdė 2024 m. kovo 10 d., t. y. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu. Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi, subendrinus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. ir 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, T. P. nustatyta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nebuvo bendrinama nei su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, nei su bausme, paskirta skundžiamu nuosprendžiu už nusikaltimo pagal BK 284 straipsnį padarymą. Dėl to pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam T. P. paskyręs subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją privalėjo subendrinti ir su ankstesniu teismo sprendimu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, taikydamas BK 64 straipsnio nuostatas. Įvertinus tai, jog pirmosios instancijos teismas nepritaikė BK 64 straipsnio nuostatų, kai buvo pagrindas šias nuostatas taikyti, konstatuojama, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

7.2. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką <...>, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. BK 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis, o BK 64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis, jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Taip pat BK 64 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, jog bausmes bendrinant pagal BK 64 straipsnį, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis apskaičiuojama nuosprendžio už naują nusikaltimą priėmimo dienai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5-689/2020).

7.3. Kaip jau minėta, T. P. naują nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdė 2024 m. kovo 10 d., t. y. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu, neatliktos bausmės dalis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo 3 mėnesiai 26 dienos. Pagal BK 50 straipsnio 2 dalį minimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis yra 3 mėnesiai. Kadangi nuteistajam T. P. likusi neatliktos bausmės dalis yra didesnė nei minimalus laisvės atėmimo bausmės dydis, tai T. P. prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, taikant BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas, pridedama minimalaus dydžio terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalis - 3 mėnesiai laisvės atėmimo iš neatliktos 3 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmės. Dėl to pirmosios instancijos teismui netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą (nepagrįstai netaikius BK 64 straipsnio nuostatų), nuteistajam T. P. buvo paskirta per švelni bausmė, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu ir nuteistajam skiriama prokuroro siūloma galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

8. Taip pat prokuroras apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimą, nes skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė sprendimo apie T. P. ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtas ir neatliktas baudžiamojo poveikio priemones.

8.1. Nors BK 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai, tačiau BPK 307 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinės dalies surašymą, 4 punkte nustatyta teismo pareiga rezoliucinėje dalyje nurodyti sprendimus dėl baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punktas turi būti aiškinamas ir taikomas kaip reikalaujantis nurodyti ne tik paskutinėje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ar auklėjamojo poveikio priemones, bet ir ankstesniais nuosprendžiais paskirtas tokias priemones, jei jos dar nėra įvykdytos; paskutiniame nuteistajam priimtame apkaltinamajame nuosprendyje turi būti nurodomos visos jam paskirtos bausmės ir baudžiamojo bei auklėjamojo poveikio priemonės, kitaip vykdant teismų nuosprendžius ir nutartis kiltų neaiškumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298/2006). Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (Šiaulių apygardos teismo 2021-09-23 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-257-354/2021, Šiaulių apygardos teismo 2021-10-07 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-316/2021, Šiaulių apygardos teismo 2024-05-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-173-616/2024, Šiaulių apygardos teismo 2024-09-26 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-215-354/2024 ir kt.).

8.2. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad T. P. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, be kita ko, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, taip pat, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas, išieškant iš T. P. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto - automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą - 910 Eur. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 24 d. nutartimi buvo išaiškinta, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu T. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas 3 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, turi būti skaičiuojama nuo to, kai asmuo atliks bausmę arba bus lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Iš pažymos apie nuteistojo T. P. ankstesnius teistumus matyti, jog nuteistasis 2023 m. gruodžio 22 d. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 3 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmės. Nuo šios dienos ir turi būti skaičiuojamas trejų metų uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) terminas, į šį terminą neįskaičiuojant laikotarpių, kai asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę.

9. Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą bei atsižvelgus į tai, jog minėtu nuosprendžiu T. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės šiuo metu dar nėra įvykdytos (nepasibaigęs 3 metų uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) terminas bei neišieškota konfiskuotino turto – automobilio vertę atitinkanti pinigų suma), daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodydamas, jog toliau turi būti vykdomos nuteistajam T. P. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, patikslintu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 24 d. nutartimi, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, pažeidė BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pareigą nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą baudžiamojo poveikio priemonę. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkami išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

10. Šiaulių apygardos teisme 2025 m. sausio 17 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-00692 dėl 129,17 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį T. P., priteisimo (3 t., b. l. 61-63).

11. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog nors nuteistasis T. P. yra darbingas, bet nedirba, nes šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, taip pat atsižvelgusi į tai, kad byla apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo išnagrinėta tik pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pirmosios instancijos teismo taikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, taip pat įvertinusi ir tai, jog apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnis), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pripažįsta proceso išlaidomis, tačiau jų iš nuteistojo T. P. nepriteisia (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 106 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nuosprendį, patikslintą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi.

Ištaisyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, kad T. P. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalyje.

Ištaisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir T. P. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, T. P. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu, patikslintu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi, paskirtą subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi nustatytos subendrintos ir likusios neatliktos 3 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, prie 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant 3 mėnesius neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, ir T. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 73 straipsnio 2 dalimi, toliau vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, patikslintu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 24 d. nutartimi, T. P. paskirtas baudžiamojo poveikio priemones - uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams, ir turto konfiskavimą, išieškant iš T. P. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto - automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą - 910 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš nuteistojo T. P. valstybės naudai 129,17 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.